Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. I. ieškinį atsakovui M. M. dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, išvadą byloje teikianti institucija – Skuodo rajono savivaldybės administracijos vaiko teisų apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama pakeisti 2004-11-08 Skuodo rajono apylinkės teismo preliminariu sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-519/2004 iš atsakovo priteistą išlaikymą nepilnamečiui vaikui M. M., gim. 2002-01-01, priteisiant iš atsakovo po 200,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, mokant už einamąjį mėnesį iki einamojo mėnesio paskutinės kalendorinės dienos, nuo ieškinio padavimo dienos iki vaiko pilnametystės, išmokas indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, priteistų išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teisėmis paskiriant ieškovę bei priteisti iš atsakovo jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškinio pagrindu nurodė aplinkybes, kad šalys gyvendamos kartu susilaukė vieno sūnaus M. M., gimusio 2002-01-01. 2004-11-08 Skuodo rajono apylinkės teismas įsiteisėjusiu preliminariu sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-519/2004 iš atsakovo priteistas išlaikymas šalių nepilnamečiui sūnui M. M., gim. 2002-01-01, periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 43,44 Eur (ekvivalentas – 150,00 Lt) nuo 2004-10-25 iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Po 2004-11-08 teismo sprendimo priėmimo praėjo dvylika metų, sūnus šiuo metu yra keturiolikos metų, todėl pasikeitė jo poreikiai-padidėjo maitinimosi, apsirengimo išlaidos, sūnus mokosi gimnazijoje, lanko lengvosios atletikos užsiėmimus, taip pat atsirado didesni poreikiai laisvalaikio praleidimui. Be to, sūnus turi problemų su dantimis, jam uždėti ortodontiniai nenuimami aparatai (briketai) dantų tiesinimui, todėl yra būtinas odontologinis gydymas už kurį sumokėta 806,00 Eur, be to, reikalingos lėšos briketų koregavimui (patempimui), kuris kainuoja nuo 18,00 Eur iki 30,00 Eur, lėšos būtinos ir gydytojų konsultacijai, taip pat nuvykimui pas gydytojus į Latviją, kur šios paslaugos kainuoja žymiai pigiau. Šalių sūnui išlaikyti ir patenkinti ne tik būtinuosius jo poreikius per mėnesį reikalinga 500,00 Eur suma. Nurodė, kad ieškovės mėnesinės pajamos šiuo metu yra nestabilios, nes tik neseniai pradėjo dirbti pagal verslo liudijimą, tačiau ji visą laiką iki šiol dirbo, stengiasi užsidirbti pajamų, keletą kartų vyko į Norvegiją. Atsakovas visiškai nusišalinęs nuo sūnaus ugdymo, auklėjimo, su juo nebendrauja, visą laiką vengė vykdyti teismo įsipareigojimą kiekvieną mėnesį teikti 43,44 EUR (150,00 Lt) vaikui, dėl ko jam buvo pradėtas baudžiamasis persekiojimas už vengimą mokėti išlaikymą vaikui, ir baudžiamoji byla perduota teismui, tačiau 2010-03-09 Skuodo rajono apylinkės teismo nuosprendžiu atsakovas buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikaltimo, numatyto BK 164 straipsnyje, padarymą kaltinamajam ir nukentėjusiajai susitaikius. Tuo pačiu teismo nuosprendžiu buvo patvirtinta 2010-03-09 ieškovės ir atsakovo sudaryta sutartis dėl žalos atlyginimo, nepaisant to, atsakovas ir toliau nevykdė teismo įpareigojimo ir nurodytu laiku nepadengė išlaikymo įsiskolinimo. Šiuo metu vėl yra pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 164 str., už vengimą mokėti išlaikymą vaikui nuo 2010 m. iki 2016 m. liepos mėn. Teismo posėdžio metu ieškovė ir jos atstovė ieškinį palaikė, papildomai paaiškino, kad ji šiuo metu dirba pagal verslo liudijimą, be M., turi dar vieną sūnų, jų šeimą iš esmės išlaiko jos sutuoktinis. Ieškovės teigimu, atsakovas dirba šiuo metu ir Lietuvoje, ir Norvegijoje, gauna pajamų, galimai tiek nekilnojamąjį, tiek kilnojamąjį turtą Lietuvoje įgyja ne savo vardu, be to, atsakovas kitų išlaikytinių neturi, yra sveikas, jauno amžiaus ir darbingas žmogus, todėl privalo prisidėti prie sūnaus išlaikymo. Ieškovė ir jos atstovė nagrinėjamu atveju prašo pakeisti priteisto vaikui išlaikymo dydį, atsižvelgiant į tai, kad po teismo sprendimo padidėjo vaiko poreikiai, be to, pasikeitė ir ekonominė valstybės padėtis.

Išvadą byloje teikianti institucija - Skuodo rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyrius, pateikė rašytinę išvadą. Vaiko teisių apsaugos skyrius mano, kad, atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko poreikius, atsakovo turtinę padėtį, pasikeitusią šalies ekonominę padėtį, priteistas išlaikymas nepilnamečiui M. M. turi būti padidintas. Išvadoje taip pat nurodoma, kad ieškovės A. I. šeima dėl vaikų nepriežiūros ir vaikų teisių pažeidimų nėra Skuodo rajono socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitoje, taip pat skyrius neturi duomenų, kad A. I. netinkamai vykdytų motinos pareigas, neužtikrintų vaikų poreikių tenkinimo. Prašo bylą nagrinėti nedalyvaujant Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad nepilnamečio M. M., gim. 2002-01-01, tėvai yra M. M. ir A. V. (dabar – I.). 2004-11-08 Skuodo rajono apylinkės teismas įsiteisėjusiu preliminariu sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-519/2004 iš atsakovo priteistas išlaikymas šalių nepilnamečiui sūnui M. M., gim. 2002-01-01, periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 43,44 Eur (ekvivalentas – 150,00 Lt) nuo 2004-10-25 iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Dėl pagrindo padidinti nepilnamečiui vaikui priteistą išlaikymą

Tiek tėvų galimybės teikti išlaikymą, tiek vaikų poreikiai per tam tikrą laikotarpį gali pakisti, todėl įstatyme nustatyta galimybė pakeisti teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydį (formą) nepriklausomai nuo to, ar teismas pats nustatė iš vieno iš tėvų priteistiną išlaikymo dydį, ar patvirtino vaiko tėvų susitarimą dėl išlaikymo dydžio, nes teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo neįgyja res judicata galios (CPK 279 straipsnio 5 dalis). CK 3.201 straipsnio 1, 3 dalyse nustatyta, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį ir pakeisti išlaikymo formą, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, teismas turi teisę pakeisti išlaikymo dydį ir formą ne visais atvejais, kai pasikeičia faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą peržiūrėti išlaikymo dydžio ir formos klausimą, o tik tais, kai tos aplinkybės pasikeitė iš esmės ir yra tikslinga peržiūrėti išlaikymo dydį; nuostatą, kad išlaikymas gali būti peržiūrimas tik tada, kai iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis, aiškinant sistemiškai su CK 3.192 straipsnio 2 dalimi, darytina išvada, kad išlaikymo dydžio ir formos peržiūrėjimas galimas ir iš esmės pasikeitus nepilnamečių vaikų poreikiams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013). Teismas turi nustatyti, kokiu pagrindu reiškiamas reikalavimas dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, ir, ištyręs bei įvertinęs pateiktus įrodymus, konstatuoti, ar šis pagrindas egzistuoja, ar jis yra įrodytas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2014).

Ieškovė reikalavimą padidinti išlaikymą nepilnamečiui vaikui iš esmės grindžia pasikeitusiais (padidėjusiais) vaiko poreikiais. Ieškovė pasikeitusius nepilnamečio vaiko poreikius grindė tuo, kad didesnių išlaidų reikalauja vaiko maitinimas, mokymas, sveikata, gebėjimų vystymas, pomėgiai, kadangi vaikas auga. Iš ieškovės pateiktų paskaičiavimų apie išlaidas vaiko poreikiams tenkinti, matyti, kad į išlaidas vaiko poreikiams tenkinti įtrauktos išlaidos ne tik būtiniesiems poreikiams tenkinti (maistas, rūbai, avalynė, sveikatos priežiūra, išlaidos mokymuisi, laisvalaikiui, iš dalies išlaidos komunalinėms paslaugoms apmokėti), bet ir išlaidos pramogoms, sporto būreliui, draudimui, telefono bei interneto ryšio paslaugoms. Be to, ieškovė patiria išlaidų ir vaiko specialiesiems poreikiams, nes vaikui yra būtina dantų korekcija, jam uždėti ortodontiniai prietaisai (breketai), reikalingos lėšos periodinėms ortodonto konsultacijoms, kelionės išlaidoms, specialioms dantų priežiūrai skirtoms priemonėms. Ieškovė nurodo, kad vaiko išlaikymui ji patiria kas mėnesį vidutiniškai apie 500,00 Eur. Todėl pasikeitus prekių ir paslaugų kainoms, įvertinus ženkliai pasikeitusius vaiko poreikius, ieškovės gaunamas pajamas, priteisto išlaikymo po 43,44 Eur vaikui per mėnesį, nepakanka sūnui išlaikyti.

Iš byloje esančių įrodymų, nustatyta, kad teismo sprendimas, kuriuo priteistas išlaikymas vaikui, priimtas 2004-11-08, tai yra prieš dvylika metų. Šalių sūnui tuo metu buvo dveji, dabar jam yra beveik penkiolika metų (penkiolika metų šalių sūnui sukaks 2017-01-01). Vaikas per tą laikotarpį išaugo, pradėjo lankyti mokymo įstaigą, šiuo metu jis mokosi gimnazijoje, todėl yra pagrindas padaryti išvadą, jog padidėjo jo poreikiai, kadangi atsirado papildomų išlaidų mokymosi priemonėms, aprangai, avalynei. Byloje esančiais pateiktais įrodymais (ieškovės pateikta dantų nuotrauka, kvitais už sumokėtas ortodonto paslaugas) nustatyta, kad šalių nepilnametis sūnus turi ir specialiųjų poreikių – jam augant atsirado pakankamai dideli dantų poslinkiai, akivaizdu, kad jų negydant, gali būti pažeisti tiek dantys, tiek žandikaulio sąnarys ir apydančiai, todėl yra būtinas jų gydymas, dantų korekcija, dėl ko, ieškovės sutuoktinio pajamomis buvo sudėti briketai, už odontologinį gydymą jau sumokėta 806,00 Eur. Ortodontinius aparatus būtina sistemingai koreguoti, taip pat būtinos periodinės gydytojų ortodontų konsultacijos, specialios dantų priežiūros priemonės, taip pat yra būtinos lėšos vykimui pas gydytojus.

Pažymėtina, kad nustatant ir įvertinant vaiko poreikius būtina atsižvelgti į tai, jog siekiant visapusiško vaiko vystymosi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet ir skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio pomėgiams, bendravimui, saviraiškai, lavinami gabumai. Vaikui, atsižvelgiant į jo gebėjimus ir norus, taip pat turi būti sudarytos materialinės sąlygos dalyvauti įvairiuose papildomuose užsiėmimuose, sporto, kultūros renginiuose, lankyti teatrus, koncertus, vaikų atostogų stovyklas, įsigyti reikiamų priemonių jo gabumams lavinti, taip pat žaidimams ir panašiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009). Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad šalių nepilnametis sūnus sportuoja, lanko lengvąją atletiką sporto centre. Nors iš byloje esančios sutarties matyti, kad ieškovė už sūnaus treniruotes moka tik po 3,00 Eur kas mėnesį, tačiau neabejotina, kad sporto užsiėmimams reikalingas specialus sportinis inventorius, speciali apranga bei avalynė, būtinos taip pat lėšos sūnaus dalyvavimui tiek rajono, tiek šalies sporto varžybose. Be to, šalių sūnus yra paauglys, todėl atsirado ir poreikis turiningiau praleisti laisvalaikį (nueiti į koncertus, kino teatrą, įvairias šventes, draugų gimtadienius ir pan.), todėl jo praleidimui šalių sūnui taip pat reikalingos papildomos piniginės lėšos.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra taikomas orientacinis kriterijus dėl priteistino išlaikymo dydžio, nustatytas atsižvelgiant į minimalios mėnesinės algos dydį, kurį nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002-05-13 nutartis byloje Nr. 3K-3-713/2002). Šiuo metu esant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytai 380,00 Eur minimalios mėnesinės algos dydžiui bei įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad nepilnamečio vaiko poreikiai padidėjo, todėl Skuodo rajono apylinkės teismo 2004-11-08 sprendimu priteistas išlaikymas, kurį sudaro 43,44 Eur vaikui per mėnesį, nepakankama suma išlaikyti nepilnametį M. M..

Teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis, todėl, nagrinėjant bylą dėl išlaikymo priteisimo, privalo nustatyti tėvo (motinos) turtinę padėtį (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2010). Tėvų turtinė padėtis vertintina atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamų vaikams išlaikyti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010). Taip pat pažymėtina, kad vaiko išlaikymui reikalinga ne mažesnė kaip 1 MGL suma negali būti absoliutinama ir kiekvienu konkrečiu atveju nustatant vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti įvertinta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t. y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaikų poreikių tenkinimą. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 str. 2 d.), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinuosius vaiko poreikius.

Nagrinėjamu atveju nustatytos tokios faktinės aplinkybės apie šalių turtinę padėtį. Ieškovei bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso ½ 0,0854 ha žemės sklypas, ½ gyvenamojo namo, ½ garažo, ½ ūkinio pastato, esančių (duomenys neskelbtini), kurie įkeisti hipoteka AB DnB bankui. Taip pat ieškovei bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso ½ 0,0854 ha žemės sklypo, ½ sodo pastato, ½ garažo, ½ šiltnamių, esančių (duomenys neskelbtini); ½ 0,2000 ha žemės sklypo, ½ gyvenamojo namo, 1/2 tvarto, ½ viralinės, ½ kitų inžinerinių statinių, esančių (duomenys neskelbtini); ½ 0,2200 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) Ieškovės vardu registruoti du automobiliai Citroen X. P., valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 2000 m.; Chevrolet Captiva, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2007 m. Ieškovės sutuoktinis turi 170000,00 Lt (49235,40 Eur) dydžio finansinę prievolę AB DnB bankui, užtikrinta bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančio 0,0854 ha žemės sklypo, gyvenamojo namo, garažo, ūkinio pastato, esančių (duomenys neskelbtini), hipoteka. Šis kreditas panaudotas ieškovės ir jos sutuoktinio būstui, kuriame gyvena ieškovė su šeima, įsigyti. Nors kredito sutartis sudaryta tik su ieškovės sutuoktiniu, tačiau ieškovė turi solidariąją pareigą kreditoriui. Ieškovė nurodė, iš esmės kreditą moka jos sutuoktinis, tenka mokėti po 350,00 Eur paskolos ir palūkanų dalį, kreditas turi būti grąžintas iki 2028-08-28. Nors ieškovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių kas moka kreditą, kredito mokėjimo grafiko, tačiau teismas neturi pagrindo abejoti ieškovės nurodytomis aplinkybėmis. Pažyma apie asmens valstybinį draudimą nustatyta, kad ieškovė nuo 2004-01-01 iki 2005-01-01 buvo vaiko priežiūros atostogose, nuo 2006-08-18 iki 2007-03-31 dirbo VšĮ poilsio ir reabilitacijos centre „Pušynas“, nuo 2008-01-09 iki 2008-03-31 ji dirbo Skuodo rajono savivaldybės administracijos Skuodo miesto seniūnijoje, nuo 2010-12-02 iki 2010-12-28 buvo vaiko priežiūros atostogose, nuo 2011-01-18 iki 2011-05-31dirbo VĮ „Kretingos maistas“, nuo 2012-11-29 iki 2013-11-28 buvo savo antro vaiko priežiūros atostogose, nuo 2015-12-11 iki 2016-04-27dibo VĮ „Kretingos maistas“, nuo 2016-05-05 iki 2016-11-05 yra įgijusi verslo liudijimą. Ieškovė teismo posėdžio metu negalėjo nurodyti kiek gauna pajamų iš savo dabartinės veiklos, teigia, kad ji maisto ruošimo šventėms veiklą pagal verslo liudijimą tik ką pradėjo, jos gaunamos pajamos kol kas nėra stabilios, todėl prie jos ir jos sūnaus M. M. išlaikymo didžiąja dalimi prisideda jos dabartinis sutuoktinis, kuris dirba užsienyje. Ieškovė turi dar vieną vaiką, gimusį 2010-01-12.

Remiantis CPK 179 straipsnio 3 dalimi, teismo iniciatyva gauta informacija nustatyta, kad atsakovo vardu nėra registruoto nekilnojamojo turto Lietuvoje, jo vardu registruota viena transporto priemonė Audi 80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 1989 m., tačiau šio automobilio dalyvavimas viešajame eisme yra draudžiamas. Byloje nėra įrodymų apie tai, kad atsakovas savo turtą yra įregistravęs kitų asmenų vardu. Iš byloje esančios Sodros pažymos, atsakovas nuo 2015-11-01 iki 2016-11-30 Lietuvoje niekur nedirba. Atsakovas teigia, kad jo finansinė padėtis yra sunki, jis pats neturi pajamų savo poreikiams tenkinti, tačiau neneigia, kad kartais nuvyksta į Norvegiją, kur padeda valytoja dirbančiai savo sugyventinei susikalbėti norvegų kalba, tačiau iš pradžių teigdamas, jog jis po kojos traumos, patirtos 2014 m., nebegali dirbti fizinių darbų, ir todėl šioje valstybėje neturi darbo ir pajamų negauna, jam padeda draugai, gyvenantys Norvegijoje, taip pat ir buvęs, darbdavys, vėliau prisipažino, kad visgi gauna pajamų iš darbinių santykių, kurias sudaro apie 500,00 Eur, taip pat nurodė, kad gauna papildomų pajamų už konsultacijas kitiems asmenims statybos klausimais (atsakovas pats nurodė, kad jo viena tokio pobūdžio konsultacija kainuoja apie 100,00 Eur), taip pat pajamų ir už tam tikrų smulkių buitinių darbų atlikimą. Atsakovas, būdamas teismo įpareigotas pateikti duomenis apie turimą turtą, gaunamas visų rūšių pajamas, teismui tokių duomenų nepateikė, ir teismo posėdžio metu apie savo realiai gaunamas mėnesines pajamas buvo linkęs nutylėti. Teismas tokias atsakovo nurodytas aplinkybes, kad jis neturi nuolatinio darbo Norvegijoje, kad jis važiuoja tik vertėjauti sugyventinei, atlieka smulkius buitinius darbus, kad pajamos yra ne nuolatinės, jam materialiai padeda sugyventinė, draugai ir buvęs darbdavys, nagrinėjamos bylos atveju vertina, kaip leidžiančias pagrįstai abejoti atsakovo realiai gaunamomis pajamomis ir, kad atsakovas slepia savo tikrąją turtinę padėtį, kuri yra geresnė, nei nurodė teismui. Šią teismo nuomonę sustiprina ir ta aplinkybė, kad atsakovas nuo 2016-01-08 yra deklaravęs savo išvykimą į Norvegiją.

Atsakovas teismo posėdžio metu taip pat nurodė, kad jis iki 2014 m. dirbo statybos srityje Norvegijoje, mūrininku, plytelių klojėju, tačiau šiuo metu tokio darbo dirbti nebeturi galimybių, nes 2014 m. jis darbo metu patyrė kojos traumą. Šias aplinkybes įrodinėjo teismui pateiktu išrašu iš medicininių dokumentų. Išraše iš medicininių dokumentų nurodyta, kad atsakovui dėl kairio kulnakaulio lūžio buvo operuotas prieš du metus, jam diagnozuota – potrauminė artrozė, dėl ko atsakovui yra rekomenduojama riboti fizinį krūvį, tačiau, teismo vertinimu, fizinio krūvio ribojimas nesudaro galimybės atsakovui iš vis neteikti vaikui išlaikymo, ir netrukdo susirasti nuolatinį ir oficialų darbą, gauti stabilių pajamų ir tinkamai vykdyti savo kaip tėvo pareigą – kiekvieną mėnesį teikti išlaikymą vaikui, juolab, kad atsakovas ir pats nurodė, kad jis gali užsidirbti pajamų ne tik iš fizinių jėgų reikalaujančių darbų, bet ir iš konsultacijų statybos klausimais, ką, beje, atsakovas pripažįsta ir darantis. Kitų įrodymų, pagrindžiančių atsakovo darbingumo sumažėjimą byloje nėra, tokių įrodymų nepateikė ir atsakovas. Įrodymų, jog atsakovas turėtų kitų išlaikytinių, kitų sveikatos sutrikimų ar specialiųjų poreikių, taip pat nėra. Nagrinėjamu atveju atsakovas neįrodė, kad jis sąžiningai siekė užtikrinti sūnaus turtines teises į išlaikymą, bei, kad dėl objektyvių priežasčių (ieškojo, bet nerado darbo, taip pat dėl amžiaus, sveikatos ir pan.) negali teikti pakankamo dydžio išlaikymo. Priešingai byloje esančiais Klaipėdos teritorinės darbo biržos Skuodo skyriaus duomenimis matyti, kad atsakovas ne kartą nutraukė darbo paieškas savo pageidavimu, o nuo 2011-07-03 darbo paieškas nutraukė įsidarbinus savarankiškai. Vaikų išlaikymo fondo administracijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pažyma nustatyta, kad šalių nepilnamečiui sūnui M. M. nuo 2010-05-01 iki 2011-08-23 iš Vaikų išlaikymo fondo buvo mokama kas mėnesį po 43,44 Eur, iš viso išmokėta 636,19 Eur. Atsakovui buvo iškelta baudžiamoji byla už nusikalstamos veikos padarymą, numatytą BK 164 straipsnyje. 2010-03-09 Skuodo rajono apylinkės teismo nuosprendžiu atsakovas buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikaltimo, numatyto BK 164 straipsnyje, padarymą kaltinamajam ir nukentėjusiajai susitaikius. Tuo pačiu teismo nuosprendžiu buvo patvirtinta 2010-03-09 ieškovės ir atsakovo sudaryta sutartis dėl žalos atlyginimo. Šiuo metu vėl pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 164 str., už vengimą mokėti išlaikymą vaikui nuo 2010 m. iki 2016 m. liepos mėn. Nors atsakovas, kaip pats teigia, iki 2014 m. patirtos traumos, turėjo gerai apmokamą darbą Norvegijoje, dirbo statybų srityje, tačiau, sūnui išlaikymo bent jo minimaliems poreikiams ir tuo metu tinkamai neteikė, teismo sprendimu priteistą išlaikymą sūnui mokėjo tik epizodiškai, vengė savo pareigos išlaikyti savo vaiką, kas rodo jo nesąžiningą elgesį.

Sprendžiant dėl išlaikymo priteisimo, turi būti laikomasi vieno iš pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), kuris lemia, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį.

Atsižvelgiant į tai, bei atsakovui neįrodžius, kad jis negali teikti prašomo dydžio išlaikymo, įvertinus ir tai, kad atsakovas, visgi sutinka mokėti po 150,00 Eur kas mėnesį vaiko išlaikymui, darytina išvada, kad atsakovo materialinė padėtis pakankama teikti ieškinyje nurodyto dydžio periodinį išlaikymą sūnui, ir jis gali teikti prašomo dydžio išlaikymą.

Tėvų turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad su vienu iš tėvų lieka vaikas ir jam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu, materialinio aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010).

Pagal bylos duomenis matyti, kad ieškovės ir atsakovo sūnus gyvena su ieškove, kuri imasi aktyvių priemonių vaiko turtinėms teisėms ir interesams įgyvendinti: nuolat dirbo, šiuo metu užsiima veikla pagal verslo liudijimą, keletą kartų buvo išvykusi į Norvegiją dirbti, pagal savo galimybes, padedant kitam sutuoktiniui, teikia išlaikymą, kuris atitinkamai didėja vaikui augant ir jo poreikiams didėjant (ką pripažino ir pats atsakovas), suteikia vaikui gyvenamąjį būstą, rūpinasi juo. Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvada patvirtina, kad ieškovė tinkamai rūpinasi savo vaikais, jos šeima dėl vaikų nepriežiūros ir vaikų teisių pažeidimų nėra Skuodo rajono socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitoje, taip pat skyrius neturi duomenų, kad A. I. netinkamai vykdytų motinos pareigas, neužtikrintų vaikų poreikių tenkinimo. Teismas pažymi, kad tam iš tėvų, su kuriuo gyvena nepilnametis, tenka ir kasdienė vaiko priežiūra, rūpinimasis, kurių paprastai nekompensuoja išlaikymo priteisimas, be to, kaip minėta, atsakovas visiškai neužtikrina reguliaraus ir pakankamo išlaikymo. Tuo tarpu abu tėvai yra atsakingi už tai, kad vaikas turėtų saugią aplinką ir tinkamas sąlygas augti ir tobulėti, už paramą siekiant išsilavinimo, realizuojant turimus sugebėjimus ir pomėgius. Svarbu pažymėti ir tai, kad prie šalių sūnaus išlaikymo nuo 2010 m. didžiąją dalimi prisideda ieškovės sutuoktinis. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad atsakovas išlaikyti savo sūnų vengia, dėl ko jau antrą kartą yra traukiamas baudžiamojon atsakomybėn. Atsakovas teismo posėdžio metu nurodė, kad jis neturi pajamų mokėti sūnui išlaikymo, o ieškovė turi sutuoktinį, kuris dirba užsienyje, jos finansinė padėtis yra labai gera, o jų šeimos turimas turtas rodo, kad ieškovė pati pajėgi išlaikyti vaiką. Tokie atsakovo argumentai atmestini. Pažymėtina, kad ieškovės sutuoktinio pajamos šiuo atveju neturi reikšmės. Tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus yra asmeninė, kurios negalima atsisakyti, perduoti ar sustabdyti, todėl ne ieškovės sutuoktinis, bet atsakovas privalo prisidėti prie nepilnamečio vaiko poreikių tenkinimo maksimaliai. Teismo vertinimu, nagrinėjamos bylos aplinkybėmis nėra pagrindo perkelti sūnaus išlaikymo pareigos vien tik ieškovei, suteikiant galimybę atsakovui iš esmės nusišalinti nuo šios prievolės vykdymo, be to, taip nebūtų užtikrinti vaiko interesai, kuriuos saugoti ir ginti yra abiejų tėvų pareiga.

Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, šalių paaiškinimus, argumentus, atsižvelgdamas į nurodytus teisinius išlaikymo mokėjimo ir jo pakeitimo, dydžio nustatymo aspektus, esant iš esmės apytikriai lygioms tėvų finansinėms galimybėms, atsižvelgiant į tai, kad abi šalys turi pareigą išlaikyti nepilnametį vaiką, atsakovas sutinka teikti sūnui po 150,00 Eur periodinėmis išmokomis, įvertinęs aplinkybes, jog ieškovė turi dar vieną išlaikytinį, o atsakovas išlaikytinių neturi, abi šalys yra darbingos (ieškovė – 34 m., atsakovas – 37 m.), ieškovė nuo 2006 m. iki 2016 m. balandžio mėn. dirbo, po to registravosi darbo biržoje, ir po profesinio mokymosi, pradėjo dirbti pagal verslo liudijimą, šiuo metu stabilių pajamų negauna, atsakovas gyvena ir neoficialiai dirba Norvegijoje, ir nors savo tikrojo pajamų šaltinio ir jų realaus dydžio teismui nenurodė, nepateikė tai pagrindžiančių įrodymų, logiška spręsti, kad atsakovo gaunamas darbo užmokestis Norvegijoje yra gerokai didesnis, nei tokį patį darbą Lietuvoje dirbančio asmens, ieškovė turi registruotino nekilnojamojo ir kilnojamojo turto, tačiau kartu su sutuoktiniu ji turi ir kreditorinių įsipareigojimų bankui, tuo tarpu atsakovas Lietuvoje registruotino nekilnojamojo ir kilnojamojo turto neturi, duomenų apie turimą turtą užsienio valstybėje byloje nėra, atsakovas teismo sprendimu priteistą išlaikymą sūnui nuo 2010 m., iki šiol vengia mokėti, jį mokėjo tik epizodiškai, taip pat, teismas atsižvelgdamas ir į šiandieninį pragyvenimo lygį ir į beveik jau penkiolikmečio vaiko poreikius, darytina išvada, kad atsakovas yra pajėgus teikti po 200,00 Eur išlaikymo kas mėnesį savo nepilnamečiui sūnui. Ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo nepilnamečio sūnaus išlaikymui tenkinamas, iš atsakovo priteistina 200,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos, t. y. nuo 2016-09-23, iki vaiko pilnametystės. Įvertinus visas nurodytas aplinkybes bei teismų praktiką, darytina išvada, jog priteistas išlaikymo dydis neprieštarauja formuojamai teismų praktikai ir esant šios konkrečios bylos aplinkybėms nėra nepagrįstai per didelis, pažeidžiantis atsakovo interesus (CK 3.190 str., 3.192 str. 2 d., 3.208 str., CPK 268 str. 5 d.).

Nepilnamečio vaiko M. M. išlaikymui skirtų piniginių lėšų uzufrukto teise tvarkytoja skirtina ieškovė A. I. (CK 4.185 str. 1d., CPK 376 str. 3d.).

Pažymėtina, kad teismo sprendimas dėl išlaikymo vaikui formos ir dydžio nustatymo res judicata galios bylos šalims neįgyja, todėl po teismo sprendimo priėmimo iš esmės pasikeitus šalių turtinei padėčiai ar atsiradus kitoms svarbioms aplinkybėms, tiek motina, tiek ir tėvas gali kreiptis dėl išlaikymo formos ir dydžio pakeitimo (CK 3.201 str.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai reikalavimų daliai (CPK 96 str. 1 d.). Bylose dėl išlaikymo priteisimo ieškovai atleidžiami nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 str. 1 d. 2 p.).

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš antrosios šalies (CPK 93 str. 1 d.). Ieškovė pateikė rašytinius įrodymus, jog patyrė 200,00 Eur išlaidų advokato padėjėjos teisinei pagalbai apmokėti. Civilinio proceso kodekso 93 str. 2 d. numato, jog bylinėjimosi išlaidos priteisiamos proporcingai patenkintai ir atmestai reikalavimų daliai.

Iš atsakovo priteistinas 42,27 Eur ((200,00 Eur – 43,44 Eur = 156,56 Eur) x 12 mėn. x 3 proc. x 75 proc.) žyminio mokesčio į valstybės biudžetą, nuo kurio mokėjimo ieškovė buvo atleista (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 1 dalis). Patenkinus ieškovės ieškinį visiškai, iš atsakovo priteistinos 200,00 Eur bylinėjimosi išlaidos ieškovei (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 265-270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Pakeisti Skuodo rajono apylinkės teismo 2004-11-08 preliminarų sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-519/2004, kuriuo iš atsakovo M. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteistas išlaikymas nepilnamečiui sūnui M. M., gimusiam 2002-01-01.

Priteisti iš atsakovo M. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) sūnaus M. M., gimusio 2002-01-01, išlaikymui po 200,00 Eur (du šimtus eurų ir 00 euro centų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, jas sumokant už einamąjį mėnesį iki einamojo mėnesio paskutinės kalendorinės dienos, nuo ieškinio padavimo dienos, t. y. nuo 2016-09-23, iki vaiko pilnametystės.

Pagal Skuodo rajono apylinkės teismo 2004-11-08 preliminarų sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-519/2004, sumokėjus visą nurodytu sprendimu priteistą išlaikymą vaikui, išieškojimą nutraukti nuo 2016-09-22.

Išlaikymo nepilnamečiui vaikui išieškojimą pagal šį teismo sprendimą pradėti nuo 2016-09-23.

Paskirti ieškovę A. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) uzufrukto teise tvarkyti nepilnamečio vaiko M. M., gimusio 2002-01-01, išlaikymui skirtas lėšas iki jo pilnametystės.

Priteisti iš atsakovo M. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 42,47 Eur dydžio (keturiasdešimt du eurus ir 47 euro centų) žyminį mokestį (sumokant jį į vieną iš pasirinktų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, nurodant įmokos kodą - 5660, mokėjimo paskirtį – įmoka už priteistą žyminį mokestį, ir civilinės bylos numerį Nr. e2-573-995/2016).

Priteisti iš atsakovo M. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei A. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 200,00 Eur (du šimtus eurus ir 00 euro centų) išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Skuodo rajono apylinkės teismą.