Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame žodiniame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

R. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaruojantis (duomenys neskelbtini), įgijęs pagrindinį išsilavinimą, (duomenys neskelbtini), dirbantis AB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), besimokantis (duomenys neskelbtini), teistas:

1) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 10 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimu 1 metams. Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2020 m. gegužės 25 d. nutartimi, laisvės apribojimo bausmė pakeista į 45 paras arešto;

2) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 29 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį 10 parų areštu. Paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2020 m. gegužės 25 d. nutartimi pakeista bausme ir paskirta galutinė subendrinta 45 parų arešto bausmė;

3) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 23 d. nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį 40 parų areštu;

4) Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2021 m. vasario 17 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 4 dalį, laisvės apribojimu 1 metams, bausmes atlikęs, teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 286 straipsnyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. V. panaudodamas fizinį smurtą pasipriešino valstybės tarnautojui. Nusikalstama veika padaryta tokiomis teismo nustatytomis aplinkybėmis: R. V. 2023 m. spalio 26 d., apie 23.00 val., Sausio 13 – osios g. 7, Vilniuje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai nustatytas 1,16 promilių neblaivumas, aktyviais veiksmais pasipriešino Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) policijos pareigūnams, atliekantiems jiems pavestas viešojo administravimo funkcijas, nevykdė teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų bei siekdamas išvengti sulaikymo, dedant antrankius stangrino rankas, stumdėsi ir panaudojęs fizinį smurtą vieną kartą spyrė ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta koja Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) vyriausiajai patrulei S. A. į kairės rankos rodomąjį pirštą bei vieną kartą spyrė ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta koja Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) vyriausiajam patruliui M. B. į dešinės kojos priekinę blauzdos dalį, tokiais veiksmais pasipriešino valstybės tarnautojams, o būtent Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) vyriausiesiems patruliams S. A. ir M. B..

Kaltinamasis R. V. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad supranta, kuo yra kaltinamas, kaltę pripažino visiškai, sutiko duoti parodymus. Kaltinamasis paaiškino, kad 23.00 – 00.00 val. jis su draugais važinėjosi automobiliu „Audi“ po miestą ir kažkuriuo metu juos sustabdė policijos pareigūnai patikrinti. Kadangi jo draugas neturėjo vairuotojo pažymėjimo, pareigūnai paprašė draugo išlipti iš automobilio. Nežinojo, kad draugas neturi vairuotojo pažymėjimo. Kai jo draugas iš automobilio išlipo, išlipo ir jis, pradėjo filmuoti policijos pareigūnus. Tada prie jo priėjo mergina ir pradėjo jį stumdyti. Jis irgi pastūmė tą merginą ir tada jau pareigūnai jį sulaikė, nuvedė į tarnybinį automobilį. Tą dieną tikrai buvo vartojęs alkoholio, trise gėrė degtinę, todėl visko neprisimena, neatsimena, kaip elgėsi su pareigūnais. Jis sutinka su kaltinime nurodytomis aplinkybės, galėjo būti taip, kad pareigūnams priešinosi, stangrino rankas ir neleido uždėti antrankių. Gali būti taip, kad, kai pareigūnai jį vertė, jis įspyrė koja. Visų aplinkybių nepamena dėl suvartoto alkoholio kiekio, neblaivumo. Sutinka atlyginti padarytą žalą, įsidarbino, todėl galės atlyginti civilinį ieškinį.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo ir pagreitinto proceso tvarka, todėl kiti bylos įrodymai paskelbti BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka.

Baudžiamojoje byloje surinkti duomenys.

Įtariamuoju ikiteisminio tyrimo metu apklaustas R. V. atsisakė duoti parodymus (1 t., 150 – 151, 161 – 162 b. l.).

Nukentėjusioji S. A. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad dirba Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini). 2023 m. spalio 26 d. patruliuodama su vyriausiuoju patruliu M. B. apie 21.42 val. Laisvės pr., Vilniuje, pastebėjo įtartinai manevruojantį, be trumpųjų žibintų tamsiu paros metu važiuojantį automobilį „Audi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Laisvės pr., šalia autobusų stotelės „Karoliniškės“, ties Sausio 13 – osios g. 7 pastatu, sustabdė minėtą automobilį, iš salono sklido aitrus alkoholio kvapas. Paprašė automobilio vairuotojo pateikti vairuotojo pažymėjimą, jis nurodė, kad pažymėjimą turi, tačiau paliko namuose. Automobilio vairuotojas prisistatė E. K., pateikė asmens tapatybės kortelę. Asmens paklausė, ar jis turi teisę vairuoti, E. K. teigė, kad turi. Patikrinus policijos duomenų bazėse nustatyta, kad E. K. teisė vairuoti šios rūšies transporto priemonę atimta. Atliekant procesinius veiksmus iš minėto automobilio išlipo du E. K. draugai, kurie buvo akivaizdžiai stipriai neblaivūs, elgėsi agresyviai, vos pastovėjo ant kojų, garsiai, girdint šalia šaligatvio einantiems praeiviams bei šalia esančioje autobusų stotelėje buvusiems piliečiams, keikėsi necenzūriniais žodžiais juos adresuojant pareigūnams. Ji su kolega M. B., taip pat praeiviai keletą kartų juos sudrausmino, pareikalavo išsivaikščioti, asmenys suagresyvėjo, toliau įžeidinėjo pareigūnus, todėl į įvykio vietą buvo iškviestas kitas pareigūnų ekipažas. Atvykus kitam ekipažui, R. V. ir E. Š. (E. Š.). Sulaikomas R. V. aktyviais veiksmais priešinosi, atliekant dalinę asmens apžiūrą, stangrino raumenis, į nurodymus nesipriešinti ir stovėti ramiai nereagavo, stumdė kolegas, ją ir jos porininką M. B.. Kolegos iš kito ekipažo laikomas R. V. ėmė elgtis itin agresyviai, jos porininkas M. B. priėjo prie sulaikytojo, kad kolegoms padėtų jį sutramdyti. R. V. M. B. nenustatyta koja įspyrė į dešinės kojos blauzdą iš priekinės pusės. Viskas vyko labai greitai, ji irgi atėjo prie sulaikytojo, kad padėtų kolegoms jį sutramdyti. R. V. nenustatyta koja įspyrė jai į kairės rankos rodomąjį pirštą, ji pajuto stiprų fizinį skausmą ir nuo sulaikytojo atsitraukė, o kiti kolegos prieš R. V. panaudojo specialiąją priemonę – antrankius ir įsodino į tarnybinio automobilio laikino sulaikymo patalpą, kurioje jis ir toliau elgėsi agresyviai, vartojo necenzūrinius žodžius ir spardėsi. Dėl tokių R. V. veiksmų tiek ji, tiek jos porininkas pajuto fizinį skausmą. Po įvykio jie su porininku M. B. nuvyko į ligoninę, kurioje jai buvo diagnozavo kairės plaštakos antrojo piršto sumušimas, gydytojai jai minėjo, kad gali būti stiprus minėto piršo raiščių patempimas (1 t., 43 – 46 b. l.).

Nukentėjusysis M. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė analogiškas aplinkybes, kokias parodė nukentėjusioji S. A. (1 t., 68 – 71 b. l.).

Liudytoja I. V. ikiteisminio tyrimo metu parodė analogiškas aplinkybes, kokias parodė nukentėjusieji M. B. ir S. A. (1 t., 93 – 96 b. l.).

Iš BIRT žiūryklės duomenų matyti, kad 2023 m. spalio 27 d., 00.07 val., buvo gautas pranešimas, jog sulaikyti du pažeidėjai, iš kurių vienas – R. V., kuris pasipriešino ir nevykdė policijos reikalavimų (1 t., 22 – 23 b. l.).

Iš 2023 m. spalio 27 d. įvykio vietos apžiūros protokole pateiktų duomenų matyti ikiteisminio tyrimo metu apžiūrėta įvykio vieta, esanti ties Sausio 13 – osios g. Nr. 7 pažymėtu pastatu, Vilniuje, viešojo transporto autobusų stotelė pavadinimu „Karoliniškės“ (1 t., 24 – 32 b. l.).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G3950/2023(01) pateiktų duomenų matyti, kad įvertinus S. A. pateiktus medicinos dokumentus nustatyta, jog S. A. mechaninių sužalojimų nenustatyta. Nustatyta diagnozė – kairės plaštakos II piršto sumušimas, nėra pagrįsta objektyviais medicininiais duomenimis. Neatmetama galimybė, kad po užduotyje nurodytų veiksmų, nukentėjusioji galėjo jausti fizinį skausmą (1 t., 57 b. l.).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G11/2024(01) pateiktų duomenų matyti, kad įvertinus M. B. pateiktus medicinos dokumentus nustatyta, jog objektyvių požymių nurodančių, kad M. B. buvo padaryti kūno sužalojimai nėra. Neatmetama galimybė, kad atliekant užduotyje nurodytus veiksmus, nukentėjusysis galėjo jausti fizinį skausmą (1 t., 82 – 84 b. l.).

Iš tarnybiniame pranešime nurodytų duomenų matyti nukentėjusiosios S. A. nurodytos analogiškos įvykio aplinkybės (1 t., 117 b. l.).

Iš alkotesterio kvite nurodytų duomenų matyti, kad 2023 m. spalio 27 d. 00.24 val. R. V. alkotesteriu „Alcotest 6810“ Nr. ARAA-01333 (patikros sertifikatas Nr. 1937170, galiojo iki 2023 m. lapkričio 1 d.) buvo nustatytas 1,16 prom. girtumas (1 t., 140 – 141 b. l.).

Motyvuojamoji dalis

Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo

Pagal BK 286 straipsnį atsako tas, kas panaudodamas ar grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą pasipriešino valstybės tarnautojui ar kitam viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui. BK 286 straipsnio dispozicija aiškiai įvardija šios nusikalstamos veikos padarymo būdą – tai fizinio smurto panaudojimas arba grasinimas tuoj pat jį panaudoti specialiam subjektui – valstybės tarnautojui ar kitam viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui. BK 286 straipsnio prasme fizinis smurtas yra bet koks neteisėtas tiesioginis poveikis (tyčinis smūgių sudavimas, laikymas, uždarymas ir pan.), kuris sukelia žmogui skausmą ar nežymų sveikatos sutrikdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-218/2014). Pasipriešinimas taip pat gali pasireikšti valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo subjekto mušimu, smaugimu, pargriovimu, intensyviu stumdymu, dūrimu peiliu, šaunamojo ginklo panaudojimu prieš jį, grasinimais nužudyti, sužaloti ar tuoj pat imtis kitokio smurto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-147-489/2023).

Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, sprendžia, kad R. V. kaltė, padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 286 straipsnyje, įrodyta visiškai.

Teisme apklaustas R. V. kaltę pripažino visiškai ir išsamiai papasakojo nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes. Kaltinamojo nurodytas aplinkybes patvirtina ir ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusiaisiais apklaustų S. A. ir M. B. išsamūs parodymai, taip liudytojos I. V. nurodytos aplinkybės ir kita, byloje esanti rašytinė medžiaga, t. y. BIRT ataskaitų žiūryklėje nurodyti duomenys, įvykio vietos apžiūros protokolas, specialistų išvados, tarnybinis pranešimas, alkotesterio kvitas. Visi teismo aptarti ir sugretinti ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys, kurių įrodomąja reikšme teismas neturi pagrindo abejoti, leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad R. V. jam inkriminuotu laiku ir vietoje panaudodamas fizinį smurtą pasipriešino valstybės tarnautojams ir tokius savo veiksmus atliko veikdamas tiesiogine tyčia. Dėl nurodytų aplinkybių pripažintina, kad R. V. veikoje nustatyti ir objektyvieji, ir subjektyvieji BK 286 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos požymiai. Kaltinamojo veika atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 286 straipsnyje sudėtį, jo kaltė byloje įrodyta visiškai.

Be kita ko, byloje neginčijamai įrodyta ir tai, kad kaltinamasis jam inkriminuotus nusikalstamus veiksmus atliko, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Šios aplinkybės viso baudžiamojo proceso metu neginčijo pats kaltinamasis, ją patvirtina ir byloje esantys alkotesterio kvito duomenys, iš kurių matyti, kad R. V. buvo nustatytas 1,16 prom. neblaivumas.

Taigi, byloje esantys įrodymai neginčijamai patvirtina, kad kaltinamasis R. V. 2023 m. spalio 26 d., apie 23.00 val., Sausio 13 – osios g. 7, Vilniuje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, aktyviais veiksmais pasipriešino Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) policijos pareigūnams, atliekantiems jiems pavestas viešojo administravimo funkcijas, nevykdė teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų bei siekdamas išvengti sulaikymo, dedant antrankius stangrino rankas, stumdėsi ir panaudojęs fizinį smurtą vieną kartą spyrė ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta koja Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) vyriausiajai patrulei S. A. į kairės rankos rodomąjį pirštą bei vieną kartą spyrė ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta koja Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) vyriausiajam patruliui M. B. į dešinės kojos priekinę blauzdos dalį, tokiais veiksmais R. V. pasipriešino valstybės tarnautojams S. A. ir M. B. ir sukėlė šiems fizinį skausmą.

Dėl kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių

Kaltinamojo R. V. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, padėjo ją išaiškinti, nuoširdžiai gailėjosi dėl savo veiksmų (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pripažintina tai, kad nusikalstamą veiką R. V. padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas) ir būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

BK 27 straipsnio 1 dalis nustato, kad nusikaltimų recidyvas yra tada, kai asmuo, jau teistas už tyčinį nusikaltimą, kurį padarė būdamas pilnametis, ir jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų, toks asmuo yra recidyvistas. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad paskutinį kartą už tyčinius apysunkius nusikaltimus R. V. nuteistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 23 d. nuosprendžiu galutine 40 parų arešto bausme. Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro išrašo duomenimis nustatyta, kad minėtą bausmę R. V. atliko 2020 m. spalio 27 d. (1 t. 125 b. l.).

Pagal BK 97 straipsnio 3 dalies 3 punkto a) papunktį, teistumą turinčiais laikomi asmenys, nuteisti už tyčinius nusikaltimus ir realiai atlikę paskirtą bausmę, – bausmės atlikimo laikotarpiu ir po bausmės atlikimo arba atleidimo nuo bausmės atlikimo: trejus metus, jeigu jie nuteisti už nesunkų ar apysunkį nusikaltimą. Atsižvelgiant į R. V. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 23 d. nuosprendžiu skirtą bausmę atliko 2020 m. spalio 27 d., konstatuotina, kad nagrinėjamą nusikalstamą veiką R. V. padarė 2023 m. spalio 26 d., t. y. turėdamas nepanaikintą ir neišnykusį teistumą pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 23 d. nuosprendį.

Dėl kaltinamajam skirtinos bausmės

Skiriant kaltinamajam bausmę, teismas vadovaujasi bendraisiais BK 54 straipsnyje nustatytais bausmės skyrimo pagrindais, t. y., atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, motyvus ir tikslus, kaltės formą, atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, kaltinamojo asmenybę.

R. V., veikdamas tiesiogine tyčia padarė vieną nusikalstamą veiką, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijoms (BK 11 straipsnio 3 dalis). Praeityje kaltinamasis teistas keturis kartus, visos praeityje padarytos nusikalstamos veikos, susijusios su nusikaltimais ir baudžiamaisiais nusižengimais nuosavybei, turtinėmis teisėmis ir turtiniais interesais (1 t., 121 – 126 b. l.), per pastarųjų vienerių metų laikotarpį administracine tvarka baustas tris kartus, paskirtas pinigines baudas yra sumokėjęs (1 t., 128 – 130 b. l.). R. V. yra jauno amžiaus, (duomenys neskelbtini), įsidarbino, mokosi. Duomenų apie kaltinamojo priklausomybės ligų gydymąsi ar psichikos ligų gydymąsi byloje nėra.

BK 286 straipsnio sankcija numato viešųjų darbų, baudos ar laisvės atėmimo iki trejų metų bausmes.

Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti R. V., kaip dirbančiam asmeniui už padarytą nusikaltimą paskyrus baudos bausmę, kurios dydis nustatytinas didesnis nei minimalus šios rūšies bausmės, skiriamos už nesunkų nusikaltimą, dydis, t. y. 90 G. T. vertinimu, būtent tokios rūšies ir tokio dydžio bausmė, atsižvelgus į paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, nebus per griežta ar per švelni, atitiks teisingumo, proporcingumo ir protingumo kriterijus.

Baudžiamoji byla teisiamojo posėdžio metu išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl R. V. taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos, numatančios skiriamos bausmės mažinimą vienu trečdaliu.

Kaltinamasis R. V., vadovaujantis BPK 140 straipsniu, buvo laikinai sulaikytas nuo 2023 m. spalio 26 d., 23.00 val. iki 2023 m. spalio 27 d., 15.06 val. (1 t., 135 – 137, 166 b. l.) (viena diena). Vadovaujantis BPK 140 straipsnio 13 dalimi, BK 65, 66 straipsniais, į kaltinamajam R. V. paskirtą bausmę įskaitytinas jo laikiname sulaikyme išbūtas laikas, vieną sulaikymo dieną vieną laikinajame sulaikyme išbūtą dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai.

Dėl civilinių ieškinių

BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Pagal BPK 113 straipsnį, civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal šio kodekso nuostatas. Kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms.

Vilniaus teritorinė ligonių kasa byloje pareiškė du civilinius ieškinius: 1) dėl 62,40 Eur žalos atlyginimo už nukentėjusios S. A. gydymą bei 5 (penkių) procentų metinių palūkanų už priteistą sumą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo (1 t., 100 – 104 b. l.); 2) dėl 62,40 Eur žalos atlyginimo už nukentėjusiojo M. B. gydymą bei 5 (penkių) procentų metinių palūkanų už priteistą sumą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo (1 t., 108 – 112 b. l.). Civilinius ieškinius patvirtina prie civilinių ieškinių pridedami įrodymai, todėl ieškiniai laikomi pagrįstais ir iš kaltinamojo priteistina tiek 62,40 Eur žala nukentėjusiosios S. A. gydymo išlaidoms atlyginti, tiek 62,40 Eur žala nukentėjusiojo M. B. gydymo išlaidoms atlyginti (BPK 115 straipsnio 1 dalis).

Tenkintini ir civilinių ieškinių reikalavimai iš R. V. Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai priteisti 5 procentų metines palūkanas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl procesinių palūkanų priteisimo baudžiamosiose bylose, konstatavo, kad teismai, priimdami nuosprendį ir tenkindami civilinį ieškinį, esant atitinkamam civilinio ieškovo reikalavimui, privalo priteisti ir procesines palūkanas, nustatytas CK 6.37 straipsnio 2 dalyje. Procesinės palūkanos gali būti priteisiamos nuo nuosprendžio įsiteisėjimo momento (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo plenarinės sesijos 2019 m. birželio 6 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-75-788/2019). Atsižvelgiant į tai, Vilniaus teritorinės ligonių kasos atžvilgiu kiekvienu atveju priteistinos 5 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos, skaičiuojamas nuo priteistos sumos, už laikotarpį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško prievolių pagal jį įvykdymo.

Dėl kardomosios priemonės tolesnio taikymo ir kitų klausimų

Ikiteisminio tyrimo metu R. V. skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., 164 – 165 b. l.) – paliktina galioti nepakeista iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus, naikintina.

Laikinas nuosavybės teisės apribojimas taikytas nebuvo.

Proceso išlaidų nėra.

Daiktų ir dokumentų, turinčių reikšmės baudžiamajai bylai nagrinėti, nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 – 305, 307 straipsniais,

nusprendžia:

R. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 286 straipsnyje, ir paskirti jam 90 MGL (4 500 eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir R. V. paskirti galutinę 60 MGL (3 000 eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65, 66 straipsniais į paskirtos bausmės dydį įskaityti R. V. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2023 m. spalio 26 d., 23.00 val. iki 2023 m. spalio 27 d., 15.06 val. (vieną dieną), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant 2 MGL (100 eurų) dydžio baudai, ir nustatyti, kad galutinė bausmė yra 58 MGL (2 900 eurų) dydžio bauda.

Tenkinti civilinės ieškovės Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinius ieškinius ir priteisti iš R. V. Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai 62,40 (šešiasdešimt dviejų eurų ir keturiasdešimties euro centų) nukentėjusiosios S. A. gydymo išlaidoms atlyginti bei 5 (penkių) procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo iki nuosprendžio šioje dalyje visiško įvykdymo ir 62,40 (šešiasdešimt dviejų eurų ir keturiasdešimties euro centų) nukentėjusiojo M. B. gydymo išlaidoms atlyginti bei 5 (penkių) procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo iki nuosprendžio šioje dalyje visiško įvykdymo.

Kaltinamajam paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus, panaikinti.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.