Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjos J. I. pareiškimą dėl termino nuosavybės teisės įregistravimui atnaujinimo, suinteresuotaisiais asmenimis byloje esant Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyrius,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjos motina E. J. 1994-03-10 sudarė valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią įgijo 600 kv.m. ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), sklypo Nr. 20 už 6,04 Lt (b.l.3-4). Nuo sutarties sudarymo pareiškėjos motina E. J. buvo Sodininkų bendrijos (duomenys neskelbtini) narė, mokėjo nario ir kitus mokesčius. 2000-04-15 mirus E. J. (mirties liudijimas (duomenys neskelbtini)) palikimą priėmė pareiškėja. Pareiškėjai, pateikus prašymą dėl sklypo įregistravimo, 2015-03-16 sprendimu Nr. 1307 Valstybinės įmonės registrų centro Vilniaus filialas atsisakė įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į nekilnojamojo turto kadastrą , nes yra praleistas žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties registracijos terminas.

Sutartis patvirtinta 1994-03-10, kada 1964 m. Civilinio kodekso 255 str. reglamentavo tik gyvenamojo namo pirkimo-pardavimo sutarties formą ir nenumatė sutarties įregistravimo termino praleidimo atnaujinimo galimybės. Kodekse egzistavo 149 str. kuriame buvo numatyta, kad jeigu sutartis, kuria perleidžiamas daiktas, turi būti įregistruojama, tai nuosavybės teisė atsiranda įregistravimo momentu.

Pagal Lietuvos Respublikos 1994-05-17 įstatymo Nr. I-459 redakciją, įsigaliojusią 1994-06-10, CK 255 str. buvo nustatyta, jog nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartis turi būti notariškai patvirtinta ir per tris mėnesius įregistruota atitinkamoje turto registravimo įstaigoje. Dėl svarbių priežasčių praleistą šį terminą gali atstatyti teismas. Šiame straipsnyje nustatytų taisyklių nesilaikymas nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį daro negaliojančia. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 8 str. 3 d. numatyta, kad jeigu pagal sandorio sudarymo momentu galiojusį įstatymą sandoriui buvo nustatyta privaloma teisinė registracija, bet jis nebuvo per įstatymo numatytą terminą įregistruotas, tai toks sandoris negalioja, išskyrus atvejus, kai dėl svarbių priežasčių praleistą įregistravimo terminą atnaujina teismas. Kadangi pareiškėjos motina sudarė sandorį tokiu laikotarpiu, kai privačios nuosavybės teisinių santykių reguliavimas tik formavosi, minėtos nekilnojamojo turto įsigijimo sandorio įsigaliojimą numatančių teisės normų pataisos buvo priimtos nepraėjus nei metams po žemės sklypo įsigijimo, teismas, remdamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, sprendžia, kad CK 255 str. pataisa dėl sandorio registravimo termino atnaujinimo taikytina ir 1994-03-10 sudarytai žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarčiai.

CPK XXXVIII skyriaus nuostatos suteikia teismui galimybę atnaujinti praleistą įstatymų nustatytą terminą, pripažinus, jog jis praleistas dėl svarbių priežasčių. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, nagrinėdamas analogiško turinio bylas, yra pabrėžęs, kad sprendžiant termino atnaujinimo klausimą, reikėtų nustatyti svarbių aplinkybių atsiradimo momentą, trukmę, ar po to, kai minėtos svarbios aplinkybės išnyko, asmuo kreipėsi per protingą terminą į teismą. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui yra taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai (LAT CBS 2002-05-20 nutartis c.b. A. R. v. V. N., Nr. 3k-3-828/2002, kat. 116; LAT CBS 2003-12-10 nutartis c.b. UAB „Dinvita“ v. V. K. įm., Nr. 3k-3-1232/2003, kat. 92,116; LAT CBS nutartis c.b. Nr. 3K-3-258/2007). Teismas, spręsdamas, ar konkrečios priežastys yra svarbios, privalo vadovautis teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais, atsižvelgti į įstatymo nustatyto termino trukmę, šalių elgesį, kitas nagrinėjamo klausimo svarbai reikšmingas aplinkybes.

Teismas pripažįsta, jog terminas įregistruoti 1994-03-10 valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį praleistas dėl svarbių priežasčių, kadangi pirkimo–pardavimo sutarties 6 ir 7 punktuose punkte nurodyta, jog sutartis turi būti įregistruota per vieną mėnesį Vilniaus rajono Žemėtvarkos tarnyboje, sutartis sudaryta trimis egzemplioriais, kurių vienas paliekamas notarų biure, o kiti išduodami šalims. Sutartyje įsakmiai nėra nustatyta būtent pirkėjo prievolė atlikti teisinę registraciją, tokiu būdu laikytina, kad pirkėjas nebuvo tinkamai informuotas apie jo pareigą dėl sutarties teisinės registracijos, be to, pažymėtina, kad pačioje sutartyje sandorio neįregistravimo teisinės pasekmės nebuvo aptartos. Taipogi, laikytina, kad atlikti teisinę reikšmę turinčius sutarties įregistravimo veiksmus sutrukdė ir teisinių žinių stoka. Suinteresuotieji asmenys prieštaravimų nėra pareiškę, su pareiškimu sutinka. Nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą tenkinti pareiškėjo pareiškimą ir vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, praleistą įstatymo nustatytą terminą atnaujinti (1964 m. CK 255 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 576-578 str., teismas

nutaria:

pareiškimą tenkinti.

Pareiškėjai J. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atnaujinti 1994-03-10 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties, pagal kurią iš valstybės buvo įsigyta 600 kv.m. ploto žemės sklypas Nr.20, esantis (duomenys neskelbtini), patvirtintai Vilniaus rajono notarų biuro 1994-03-10, Registro. Nr. 1401, įregistravimo terminą Valstybės įmonėje Registrų centras.

Nutartis per 7 d. nuo paskelbimo gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, paduodant atskirąjį skundą Vilniaus miesto apylinkės teisme.