- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-03-09
- Bylos Nr.
- eII-399-369/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-00239-2026-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Ovidijus Ramanauskas
- Pažeidėjas
- I. Š.
- Kategorijos
nedalyvaujant skundžiamą nutarimą administracinio nusižengimo byloje priėmusios institucijos atstovui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens I. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2026 m. sausio 5 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-109-2026 pakeitimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2026 m. sausio 5 d. nutarimu Nr. 10-ANR_N-109-2026 I. Š. buvo nubaustas 360 Eur bauda ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 mėnesiams dėl Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau –ANK) 421 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymo, t.y. dėl to, kad jis 2025 m. lapkričio 24 d. 16.26 val. (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį „Mitsubishi Colt“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kelio ruože pažymėtame kelio ženklais Nr.102 (Pervaža be užtvaro), Nr. 139 (Daugiakelis geležinkelis) ir Nr. 204 (STOP), kuris pastatytas prieš geležinkelio pervažą, nesustojęs prie „STOP“ ženklo, kaip to reikalauja Kelių eismo taisyklės, pravažiavo geležinkelio pervažą, tokiais veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių 168, 170 punktus.
Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo I. Š. apskundė šį nutarimą apylinkės teismui, prašydamas jį pakeisti– pritaikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir neskirti jam administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės atėmimo. Savo skundą argumentavo tuo, kad neginčija padaryto administracinio nusižengimo fakto ir sutinka su paskirta pinigine bauda. Nesutinka su jam paskirta administracinio poveikio priemone – teisės vairuoti transporto priemones atėmimu, laikydamas ją neproporcinga jo atveju. Pažeidimas buvo padarytas 2025 m. lapkričio 24 d. sudėtingomis eismo sąlygomis, kai Vilniaus mieste krito pirmasis gausus sniegas, kelio danga buvo slidi, eismas vyko lėtai ir tankiai. Prieš jį geležinkelio pervaža važiavo vilkikas, kuriam judėjo iš paskos bendra eismo srove, praktiškai spūstyje. Dėl vilkiko gabaritų ir riboto matomumo jo dėmesys buvo sutelktas į saugų atstumą ir judėjimą eismo sraute. Tuo metu buvo neseniai pradėjęs naują darbą, susijusį su intensyviu vairavimu, dar neturėjo pakankamos patirties sudėtingomis žiemos sąlygomis, todėl situaciją įvertino nepakankamai atidžiai. Jo veiksmai nebuvo tyčiniai, nesukėlė avarinės situacijos ar žalos. Teisės vairuoti atėmimas sukelia jam neproporcingai sunkias socialines ir ekonomines pasekmes, nes vairuotojo pažymėjimas yra būtinas jo darbui ir pragyvenimui.
Skundžiamą nutarimą priėmusi institucija atsiliepimo į skundą nepateikė.
Institucijos atstovas, būdamas tinkamai informuotas apie skundo nagrinėjimo vietą, datą ir laiką, į teismo posėdį neatvyko, neatvykimo priežasčių nepranešė, prašymo atidėti skundo nagrinėjimą nepateikė. Esant nurodytoms aplinkybėms, vadovaujantis ANK 629 straipsnio 1 dalimi, skundas išnagrinėtas Institucijos atstovui nedalyvaujant.
Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo teismo posėdyje savo skundą palaikė jame nurodytais motyvais, papildomai paaiškino, kad su bauda jis sutinka, jos dalį – 140 Eur jau sumokėjo. Jis nesutinka su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu. Toje įmonėje darbą pradėjo šviežiai, tą pačią dieną iš keturių jo kolegų taip buvo atimta teisė vairuoti ir skirtos baudos. Policijos automobilis buvo už vilkiko priekabos, jie ten stovėjo ir tykojo. Buvo iškritęs pirmas sniegas, važiavo priešais vilkikas, buvo maža įkalnė, prieš geležinkelio pervažą vilkikas vos vilkosi, jis jam iš galo važiavo ir susimąstęs pravažiavo tą Stop ženklą. Yra pareigingas ir supranta, dėl ko reikia sustoti. Praradus teisę vairuoti jo finansinė padėtis pasunkėtų. Mano, kad bausmė per didelė.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas iš dalies.
Teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 str.).
Vadovaujantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Taigi asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę.
ANK 617 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog pareigūnas, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka, privalo nustatyti: ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar šis asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar nėra šio kodekso 591 straipsnyje nurodytų aplinkybių, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti.
Žemesnės instancijos teismas
Administracinių nusižengimų kodekso 421 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už: 1) važiavimą per geležinkelį tam neskirtose vietose, 2) prieš geležinkelio pervažą praleisti traukinio sustojusių kitų transporto priemonių apvažiavimą, 3) įvažiavimą į geležinkelio pervažą esant draudžiamam šviesoforo ar pervažos budėtojo signalui arba kai užtvaras yra nuleistas ar pradeda leistis, 4) savavališką užtvaro pakėlimą arba jo apvažiavimą, 5) įvažiavimą į geležinkelio pervažą, kai už jos yra kliūtis, kuri verstų vairuotoją sustoti pervažoje, 6) specialiai transportuoti neparengtų žemės ūkio, kelių, statybos ir kitų mašinų gabenimą per geležinkelio pervažą, 7) kelio ženklo „Stop“, kuris pastatytas prieš geležinkelio pervažą, reikalavimo nesilaikymą.
Kelių eismo taisyklių 168 punktas nustato, kad prieš pradėdamas judėti per geležinkelio pervažą ir judėdamas per ją, eismo dalyvis privalo vadovautis kelio ženklais, kelio ženklinimu, užtvaro padėtimi, šviesoforų, garso ir geležinkelio pervažos budėtojų (reguliuotojų) signalais. Prieš pradėdamas judėti per geležinkelio pervažą, eismo dalyvis visais atvejais privalo įsitikinti, kad prie geležinkelio pervažos neartėja bėginė transporto priemonė. Rekomenduojama, kad per geležinkelio pervažą judančius vaikus iki 12 metų lydėtų lydintis asmuo.
Kelių eismo taisyklių 170 punktas nustato, jog duodamas kelią artėjančiai bėginei transporto priemonei, taip pat tuo atveju, kai važiuoti per geležinkelio pervažą draudžiama, vairuotojas privalo sustoti prieš „Stop“ liniją, kelio ženklą „Stop“, šviesoforą, pakeliamąjį užtvarą, o jeigu jų nėra, – ne arčiau kaip 10 m atstumu nuo pirmojo bėgio. Vairuotojas privalo sustoti prieš „Stop“ liniją, kai ji naudojama su kelio ženklu „Stop“, o jeigu jos nėra, – prieš minėtą kelio ženklą, net ir mirksint baltam šviesoforo signalui.
I. Š. neneigia fakto, kad 2025 m. lapkričio 24 d. 16.26 val. vairuodamas automobilį „Mitsubishi Colt“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kelio ruože pažymėtame kelio ženklais Nr.102 (Pervaža be užtvaro), Nr. 139 (Daugiakelis geležinkelis) ir Nr. 204 (STOP), kuris pastatytas prieš geležinkelio pervažą, nesustojęs prie „STOP“ ženklo pravažiavo geležinkelio pervažą. Be jo paaiškinimo nusižengimo padarymo faktines aplinkybes patvirtina byloje pateiktas vaizdo įrašas, policijos pareigūno D. B. 2025 m. lapkričio 24 d. tarnybinis pranešimas dėl KET pažeidimo.
Žemesnės instancijos teismas
Pareiškėjas skunde nurodė, kad jis nesiekė piktybiškai pažeisti KET ar sukelti pavojingos situacijos, nusižengimą padarė neatsargiai, nes dėl sudėtingų oro ir kelio sąlygų, buvo neatidus, jam matomumą užstojo priešais važiavusi sunkiasvorė krovininė mašina, jis buvo susitelkęs į saugaus atstumo iki jos išlaikymą ir saugų judėjimą eismo sraute, todėl nepastebėjo ženklų. Teismas pažymi, kad geležinkelio pervažoje, kurioje nėra įrengtos eismą ribojančios kliūtys – pakeliamieji užtvarai ar signaliniai šviesoforai, vairuotojai turi būti itin atidūs ir vadovautis kelio ženklais. Stop ženklas ir linija yra įrengti tam, kad vairuotojai sustoję prieš pervažą turėtų galimybę ir laiko įsitikinti, jog prie geležinkelio pervažos neartėja bėginė transporto priemonė. Iš policijos pareigūnų automobilio vaizdo registratoriumi daryto vaizdo įrašo matyti, jog automobilių intensyvaus srauto nebuvo: vaido įraše iš esmės figūruoja tik dvi transporto priemonės: vilkikas ir už jo važiuojantis pareiškėjo automobilis. Prieš šį vilkiką važiavo kitas vilkikas pakankamai dideliu atstumu už keliasdešimt metrų, už pareiškėjo automobilio kitų transporto priemonių nebuvo, pravažiavus pareiškėjo „Mitsubishi“ automobiliui pareigūnų automobilis spėjo iš stovėjimo vietos aikštelėje įsukti į (duomenys neskelbtini) gatvę, pasivyti pareiškėjo automobilį, sustabdyti, pareigūnas išlipti iš automobilio ir joks kitas važiuojantis automobilis jo nepralenkė. Tiek vilkikas, tiek pareiškėjo automobilis juda pakankamai mažu greičiu, kad jų vairuotojai turėtų galimybę pastebėti kelio ženklus. Pažymėtina ir tai, kad kelio ženklai Nr.102 (Pervaža be užtvaro), Nr. 139 (Daugiakelis geležinkelis) ir Nr. 204 (STOP) yra ne vienoje vietoje, o įrengti vienas paskui kitą kas keli metrai. Galima dėl neatidumo nepastebėti vieno ženklo, bet ne visų trijų. Dėl šių aplinkybių nemanytina, kad individualus pareiškėjo padarytų teisei priešingų veiksmų pavojingumas yra akivaizdžiai mažesnis nei rūšinis šių teisės pažeidimų pavojingumas.
Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 421 straipsnio 1 dalį I. Š. patrauktas teisėtai ir pagrįstai.
Vertinant I. Š. charakterizuojančius duomenis, nustatyta, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo tokio pobūdžio administracinį nusižengimą padarė pirmą kartą, anksčiau per paskutinius penkerius metus buvo baustas administracine tvarka už KET pažeidimus aštuonis kartus (už transporto priemonės stovėjimo tvarkos pažeidimus ir greičio viršijimą), šešios nuobaudos galiojo nagrinėjamo nusižengimo padarymo metu. Jis pripažino padaręs inkriminuotą nusižengimą ir gailisi dėl jo padarymo, tai buvo pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Pareiškėjo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Šios aplinkybės teismui leidžia daryti išvadą, kad nagrinėjamas administracinis nusižengimas nepasižymi išimtinai atsitiktiniu pobūdžiu. I. Š. dirba, darbdavio charakterizuojamas teigiamai. Šie duomenys teigiamai charakterizuoja pareiškėją.
Pažymėtina, kad teismų praktikoje faktas, jog nuobauda asmeniui, kuriam ji paskirta, sukels tam tikrų nepatogumų, savaime nėra argumentas, sudarantis pagrindą jos visai neskirti ar ją švelninti. Nors pareiškėjas nurodo, jog jam paskirta neproporcinga administracinio poveikio priemonė, teismas pažymi, jog jam buvo paskirtas minimalaus termino įstatymo leidėjo nustatytas specialiosios poveikio priemonės terminas. Įstatymų leidėjas nustatydamas šios administracinio poveikio priemonės ribas ir jos skyrimo privalomumą, įvertino administracinio nusižengimo pobūdį ir jo pavojingumą.
Pareiškėjo darbdavys charakteristikoje nurodė, kad teisė vairuoti transporto priemones pareiškėjui būtina dėl darbo pobūdžio, - jis vykdo pardavimo projektų vadovo pareigas, darbo pobūdis apima komandiruotes Lietuvoje ir kitose valstybėse, vykimą pas klientus ir į projektų vykdymo vietas. Teismų praktikoje konstatuojama, kad pažeidėjo poreikiai negali būti iškeliami aukščiau padaryto administracinio nusižengimo pavojingumo. Skiriama administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas ir nustatant už jas konkrečias sankcijas. Taip pat įstatymas aukščiau iškelia visuomenės viešąjį interesą, siekiant prevencinių priemonių taikymu užtikrinti saugų eismą ir visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis Nr. 2AT-36-387/2021).
Šiuo atveju sprendžiant dėl administracinio poveikio priemonės taikymo tikslingumo atsižvelgtina į tai, kad I. Š. nėra itin drausmingas vairuotojas, KET pažeidimus nors ir smulkius, daro sistemingai. Pareiškėjo argumentai, kad teisė vairuoti transporto priemones jam reikalinga darbinėms funkcijoms atlikti teismų praktikoje nelaikytini aplinkybėmis, sudarančiomis pagrindą taikyti švelnesnes nuostatas bei neatimti teisės vairuoti transporto priemones. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto nusižengimo bei aplinkybė, kad teisė vairuoti transporto priemones reikalinga darbo funkcijoms atlikti, neturi esminės reikšmės, sprendžiant dėl administracinės nuobaudos sušvelninimo pagal ANK 34 straipsnio 6 dalį, tačiau šios aplinkybės yra vertinamos, parenkant administracinę nuobaudą sankcijos už padarytą nusižengimą ribose.
Teismas, spręsdamas dėl administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui paskirtos administracinio poveikio priemonės tinkamo individualizavimo, sutinka su skundo argumentais, kad atsižvelgiant į teigiamai jį charakterizuojančią medžiagą, kad jis nėra baustas už šiurkščius KET pažeidimus, anksčiau teisės vairuoti transporto priemones atėmimas jam netaikytas, tai, kad nusižengimas padarytas dėl nerūpestingumo, ne piktybiškai, kad pirmą kartą padarė tokio pobūdžio KET pažeidimą, sudaro pagrindą šį kartą taikyti jo atžvilgiu ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir skirti trumpesnį specialiosios teisės atėmimo terminą.
Apibendrinant darytina išvada, kad dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2026 m. sausio 5 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-109-2026 keistinas, už ANK 421 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą I. Š. paskiriant vieno mėnesio administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės atėmimo terminą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 4, 6 dalimis,
nutarė:
tenkinti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens I. Š. skundą iš dalies.
Pakeisti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2026 m. sausio 5 d. nutarimą Nr. 10-ANR_N-109-2026, kuriuo I. Š. buvo nubaustas už ANK 421 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą, dalyje dėl administracinio poveikio priemonės skyrimo ir paskirti jam 1 (vieno) mėnesio administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemonės atėmimo terminą.
Kitoje dalyje nutarimą palikti nepakeistą.
Dėl nutarties per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo jos kopijos išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti paduotas apeliacinis skundas Vilniaus apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.