Vilniaus apygardos teismo nutartis, e2A-892-803/2024

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2024-04-23
Bylos Nr.: e2A-892-803/2024
Teisminio proceso Nr.: 2-52-3-00928-2022-8
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Vaclovas Paulikas, Rūta Petkuvienė, Inga Staknienė
Atsakovas: D. B.
Ieškovas: Z. K.
Trečiasis asmuo: E. K., G. K., Vilniaus rajono savivaldybės administracija

Kategorijos

2.4.2.9.1Bendrosios dalinės nuosavybės teisė

Civilinė byla Nr. e2A-892-803/2024Teisminio proceso Nr. 2-52-3-00928-2022-8Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.9.1; (S) 2.4.4.1; 3.3.1.20

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. balandžio 23 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vaclovo Pauliko, Rūtos Petkuvienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos) ir Ingos Staknienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo D. B. (D. B.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. sausio 26 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Z. K. (Z. K.) ieškinį atsakovui D. B. (D. B.), atsakovo D. B. (D. B.) priešieškinį ieškovui Z. K. (Z. K.) dėl turto atidalijimo be bendraturčių sutikimo ir servituto nustatymo ir trečiojo asmens E. K. ieškinį ieškovui Z. K. (Z. K.) ir atsakovui D. B. (D. B.) dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, tretieji asmenys byloje: E. K., G. K., Vilniaus rajono savivaldybės administracija, išvadą teikiančios institucijos: biudžetinė įstaiga Valstybinė miškų tarnyba ir Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas teismo prašė

1.1. atidalyti natūra iš 9,7301 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), (toliau ir Žemės sklypas) priklausančią žemės sklypo dalį 40030733/94673873, nustatant, kad po atidalijimo:

1.1.1. E. K. ir D. B. bendros dalinės nuosavybės teise priklausys žemės sklypas 25000 kv. m. ploto Žemės sklypo (Sklypų) formavimo ir pertvarkymo projekte pažymėtas indeksu 140-1, sekančiai: E. K. 7261/25000 dalis (7 261 kv. m), D. B. 17739/25000 dalis (17739 kv. m), pagal UAB „Projektita“ matininko T. J. parengtą žemės sklypo kadastro duomenų bylą;

1.1.2. Z. K. asmeninės nuosavybės teise priklausys žemės sklypas 44 102 kv. m Žemės sklypo (Sklypų) formavimo ir pertvarkymo projekte pažymėtas indeksu 140-2, pagal UAB „Projektita“ matininko T. J. parengtą žemės sklypo kadastro duomenų bylą;

1.1.3. D. B. asmeninės nuosavybės priklausys žemės sklypas 7639 kv. m. Žemės sklypo (Sklypų) formavimo ir pertvarkymo projekte pažymėtas indeksu 140-3, pagal UAB „Projektita“ matininko T. J. parengtą žemės sklypo kadastro duomenų bylą;

1.1.4. Z. K. ir D. B. bendros dalinės nuosavybės teise priklausys žemės sklypas 20559 kv. m. Žemės sklypo (Sklypų) formavimo ir pertvarkymo projekte pažymėtas indeksu 140-4, sekančiai: Z. K. 6298/20559 dalis (6298 kv. m.), D. B. 14261/20559 dalis (14261 kv. m.), pagal UAB „Projektita“ matininko T. J. parengtą žemės sklypo kadastro duomenų bylą;

1.2. nustatyti sekančius neatlygintinus servitutus atidalijamui žemės sklypui projektinis Nr. 140-2 priklausančiam Z. K. (tarnaujantis daiktas) viešpataujančio žemės sklypo projektinis Nr. 140-1 atžvilgiu, pagal UAB „Projektita“ matininko T. J. 2019 m. liepos 18 d. parengtą planą: S1 - teisė tiesti, aptarnauti, naudoti požeminės, antžeminės komunikacijas, plotas 128 kv. m.; S2 - kelio servitutas, teisė važiuoti transporto priemonėms, naudotis pėsčiųjų taku, plotas 254 kv. m;

1.3. priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovas nurodė, kad jam, atsakovui ir E. K. bendrosios dalinės nuosavybės teisė priklauso ginčo žemės sklypas, iš kurio ieškovui priklauso 40 030 733/94 673 873, E. K. – 7 065 393/94 673 873, atsakovui – 39 639/97 301 dalys. Ginčo žemės sklypas priklausė ieškovui ir jo seseriai, kuri yra atsakovo ir E. K. motina. Tuometiniai bendrasavininkai 2017 m. kovo 10 d. sudarė rašytinį susitarimą, kurio nusprendė ginčo žemės sklypą padalyti į 4 atskirus sklypus, iš kurių vienas priklausytų ieškovui, du – jo seseriai, o likusį miško ūkio paskirties sklypą valdytų abu bendraturčiai. Bendraturčia parengė Žemės sklypo formavimo pertvarkymo projektą, pagal kurį Nacionalinės žemės tarnybos (toliau – ir NŽT) Vilniaus rajono skyriaus vedėjas 2017 m. rugsėjo 8 d. įsakymu Nr. 49SK-2848-(14.48.111) pertvarkė ginčo žemės sklypą padalijimo būdu į 4 žemės sklypus, kurių projektiniai Nr. 140-1, 140-2, 140-3, 140-4, ir patvirtino nustatytus kadastro duomenis pagal UAB „Projektita“ matininko T. J. parengtas žemės sklypo kadastro duomenų bylas.

3. Siekdami užbaigti ginčo žemės sklypo padalijimo procesą, bendrasavininkai kreipėsi į notarą dėl Žemės sklypų pertvarkymo padalijimo būdu sutarties sudarymo. Tačiau notaras atsisakė tvirtinti sutartį dėl ieškovo sesers sveikatos būklės.

4. Ieškovo sesuo 2019 m. gegužės mėnesį dovanojo savo ginčo žemės sklypo dalį atsakovui ir trečiajam asmeniui E. K..

5. Anot ieškovo, atsakovas nesutiko su ieškovo pasiūlytais ginčo žemės sklypo atidalijimo projekto sprendiniais, nurodė, kad ketina pateikti sklypo padalijimo planą, kuris atitiktų visų bendraturčių interesus. Ieškovas, rengdamas atidalijimo sutartį, buvo parengęs 2019 m. liepos 18 d. Žemės sklypo planą servitutui nustatyti. Šį planą buvo patvirtinęs ir atsakovas. Ieškovo siūlomas atidalijimas atitinka bendraturčiams priklausančias idealiąsias ginčo žemės sklypo dalis.

6. Ieškovo nuomone, atsakovo siūlomas ginčo žemės sklypo atidalijimas pagal 2023 m. rugpjūčio 14 d. matininko T. J. sklypo planą neatitinka įstatymo reikalavimų ir negali būti prilyginamas Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektui. Atsakovas, įrodinėdamas kelio būtinumą, remiasi Vilniaus rajono savivaldybės raštais dėl (duomenys neskelbtini) gatvės pratęsimo. Tačiau (duomenys neskelbtini) gatvės atkarpa gali būti paimta visuomenės poreikiams tik po atitinkamų detaliųjų ar specialiųjų planų bei žemėtvarkos planavimo dokumentų patvirtinimo. Nagrinėjamoje byloje jokių patvirtintų teritorijų planavimo dokumentų, kuriuose yra suprojektuotas kelias ir priimtas sprendimas paimti jį visuomenės poreikiams, nėra. Įstatymai imperatyvai nenustato, kad miško sklypas turi priklausyti išimtinai tik vienam asmeniui.

7. Trečiasis asmuo E. K. su ieškovo pasiūlytu ginčo žemės sklypo atidalijimo būdu sutiko ir neprieštaravo sklypų pertvarkymui.

Šalies argumentai

8. Atsakovas nesutiko su ieškiniu, prašė jį atmesti. Atsakovas pateikė priešieškinį, kuriuo prašė: Z. K. priskirti atidalintą iš žemės ūkio paskirties sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), priskiriant jam nuosavybės teise žemės ūkio paskirties plotą – 3,9115 ha, pagal parengtą 2023 m. rugpjūčio 14 d. matininko T. J. sklypo planą, kuris sudarytu iš kitų naudmenų;

8.1. Z. K. priskirti atidalintą iš žemės ūkio paskirties sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), priskiriant jam nuosavybės teise žemės ūkio paskirties plotą – 3,9115 ha, pagal parengtą 2023 m. rugpjūčio 14 d. matininko T. J. sklypo planą, kuris sudarytu iš kitų naudmenų

8.2. Z. K. priteisti iš D. B. už miško naudmenis 0,9851 ha piniginę kompensaciją 3 000 Eur;

8.3. Z. K. priskirti atidalintą iš žemės ūkio paskirties sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), priskiriant jam nuosavybės teise žemės ūkio paskirties 717/1384 dalį plote – 0,2768 ha, pagal parengtą 2023 m. rugpjūčio 14 d. matininko T. J. sklypo planą skirtame susiekimo infrastruktūrai;

8.4. E. K. priskirti atidalintą iš žemės ūkio paskirties sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), priskiriant jai nuosavybės teise žemės ūkio paskirties plotą – 0,5637 ha, pagal parengtą 2023 m. rugpjūčio 14 d. matininko T. J. sklypo planą, kuris sudarytu iš kitų naudmenų;

8.5. E. K. priteisti iš D. B. už miško naudmenis 0,9851 ha piniginę kompensaciją 500 Eur;

8.6. E. K. priskirti atidalintą iš žemės ūkio paskirties sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), priskiriant jai nuosavybės teise žemės ūkio paskirties 103/1384 dalį plote – 0,2768 ha, pagal parengtą 2023 m. rugpjūčio 14 d. matininko T. J. sklypo planą skirtame susiekimo infrastruktūrai;

8.7. D. B. priskirti atidalintą iš žemės ūkio paskirties sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), priskiriant jam nuosavybės teise žemės ūkio paskirties plotą – 2,5281 ha, pagal parengtą 2023 m. rugpjūčio 14 d. matininko T. J. sklypo planą, kuris sudarytu iš kitų naudmenų 0,6263 ha ir miško naudmenų 1,9018 ha;

8.8. D. B. priskirti atidalintą iš žemės ūkio paskirties sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), priskiriant jam nuosavybės teise žemės ūkio paskirties plotą – 2,45 ha, pagal parengtą 2023 m. rugpjūčio 14 d. matininko T. J. sklypo planą, kuris sudarytu iš kitų naudmenų;

8.9. D. B. priskirti atidalintą iš žemės ūkio paskirties sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), priskiriant jam nuosavybės teise žemės ūkio paskirties 141/346 dalį plote – 0,2768 ha, pagal parengtą 2023 m. rugpjūčio 14 d. matininko T. J. sklypo planą skirtame susiekimo infrastruktūrai.

9. Nurodė, kad buvę bendrasavininkai siekė ne atsidalinti, o padalyti ginčo žemės sklypą į keturis žemės sklypus. Atsakovas pritarė tik ieškovo parengtam 2019 m. liepos 18 d. Žemės sklypo planui servitutui nustatyti. Ieškovo projekte nurodytos dalys pažeidžia lygiateisiškumo principą, nes ieškovas jam atitenkančiai žemės sklypo daliai priskyrė neproporcingai mažą miško paskirties sklypo dalį ir neproporcingai didelę kitos paskirties sklypo dalį, kurios rinkos vertė yra didesnė.

10. Pagal ieškovo planą ginčo žemės sklypas dalinamas per projektuojamą vietinės reikšmės viešąjį kelią – (duomenys neskelbtini) gatvę. Rengiant ieškovo pateiktą Sklypo padalijimo projektą, nebuvo atsižvelgta į viešuosius teritorijų planavimo dokumentus, tarp kurių ir Vilniaus rajono savivaldybės teritorijos dalies („U“ žemės naudojimo funkcinės zonos (duomenys neskelbtini)) bendrasis planas „Sprendinių konkretizavimas“.

Atsiliepimas

11. Atsakovas teigia, kad pagal ieškovo atidalinimo planą bendrasavininkai nėra atidalinami, nes sklypo Nr. 140-4 bendraturčiais lieka ieškovas ir atsakovas, o sklypo Nr. 140-1 bendraturčiais lieka atsakovas ir trečiasis asmuo. Be to, negalima atidalinti į žemės sklypus miško naudmenis, kadangi jos turi likti viename žemės sklype, t. y. šią dalį reikia priskirti vienam bendraturčiui, o kitiems sumokėti piniginę kompensaciją. Nustatant kompensacijos dydį reikia remtis aplinkybe, kad 1 ha miško paskirties žemės rinkoje vidutiniškai kainuoja 3 000 Eur. Trečiojo asmens E. K. pateiktas alternatyvus atsidalinimo projektas pažeistų atsakovo, kaip bendraturčio teises, ir padarytų neproporcingą žalą žemės sklypams bei jų paskirčiai.

Šalies argumentai

12. Trečiasis asmuo E. K. sutiko su ieškiniu, o su priešieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti.

13. Trečiasis asmuo E. K. pateikė ieškinį (savarankiškus reikalavimus), prašydamas:

13.1. ieškovui Z. K. asmeninės nuosavybės teise priteisti šiuos S. Š. žemės sklypo padalijimo plane numatytus žemės sklypus:

13.1.1. 0,2782 ha ploto žemės sklypą, kuris plane pažymėtas indeksu A, apibrėžtą ribų posūkio taškais – 1-2-30-29-1;

13.1.2. .3,4470 ha ploto žemės sklypą, kuris plane pažymėtas indeksu E, apibrėžtą ribų posūkio taškais – 3-4-5-6-7-8-42-41-40-39-38-37-36-3;

13.2. trečiajam asmeniui E. K. asmeninės nuosavybės teise priteisti 0,7067 ha ploto žemės sklypą, kuris S. Š. žemės sklypo padalijimo plane pažymėtas indeksu B, apibrėžtą ribų posūkio taškais 29-30-31-32-28-29;

13.3. atsakovui D. B. asmeninės nuosavybės teise priteisti šiuos S. Š. žemės sklypo padalijimo plane numatytus žemės sklypus:

13.3.1. 2,0290 ha ploto žemės sklypą, kuris plane pažymėtas indeksu C, apibrėžtą ribų posūkio taškais 28-32-33-34-35-26-27-28;

13.3.2. 0,8185 ha ploto žemės sklypą, kuris plane pažymėtas indeksu H, apibrėžtą ribų posūkio taškais 8-9-10-11-12-13-14-15-46-45-44-43-42-8;

13.3.3 0,0784 ha ploto žemės sklypą, kuris plane pažymėtas indeksu F, apibrėžtą ribų posūkio taškais 40-41-19-20-21-22-40 (žemės sklypas, pažymėtas indeksu F, būtų skirtas atsakovo patekimui į jam suformuotus žemės sklypus iš bendro naudojimo žemės sklypo);

13.4. ieškovui Z. K., atsakovui D. B., trečiajam asmeniui E. K., bendrosios dalinės nuosavybės teise priteisti 0,2767 ha ploto žemės sklypą, kuris S. Š. žemės sklypo padalijimo plane pažymėtas indeksu D, apibrėžtą ribų posūkio taškais 2-3-36-37-38-39-40-22-23-24-25-26-35-34-33-32-31-30-2 (kuriame Z. K. priklausys 1439/2767 dalys (0,1439 ha); D. B. – 1134/2767 dalys (0,1134 ha); E. K. – 194/2767 dalys (0,0194 ha));

13.5. ieškovui Z. K., atsakovui D. B. bendrosios dalinės nuosavybės teise priteisti šiuos S. Š. žemės sklypo padalijimo plane numatytus žemės sklypus:

13.5.1. 2,0535 ha ploto žemės sklypą, kuris plane pažymėtas indeksu I, apibrėžtą ribų posūkio taškais 15-16-51-52-17-18-57-19-43-44-45-46-15, (kuriame Z. K. priklausys 2300/4107 dalių (1,1500 ha); D. B. – 1807/4107 dalys (0,9035 ha));

13.5.2 0,0421 ha ploto žemės sklypą, kuris plane pažymėtas indeksu G, apibrėžtą ribų posūkio taškais 41-42-43-19-41 (kuriame Z. K. priklausys 210/421 dalių (0,0210 ha); D. B. – 211/421 dalių (0,0211 ha)). Žemės sklypas, pažymėtas indeksu G, būtų skirtas Z. K. patekimui į bendro naudojimo žemės sklypą, pažymėtą indeksu I;

13.6. priteisti trečiojo asmens naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Atsiliepimas

2. Trečiasis asmuo E. K. nurodė, kad neprieštarautų ieškovo ieškinio patenkinimui, tačiau projekte turėtų būti pažymėti privažiavimai prie kiekvieno naujai formuojamo sklypo, nes kiekvienas naujai suformuotas sklypas turi turėti privažiavimą. Vilniaus rajono savivaldybės administracijos 2023 m. rugpjūčio 4 d. rašte nurodyta, kad ginčo žemės sklype ateityje gali būti planuojama įrengti (duomenys neskelbtini) gatvė, kurios raudonosios linijos yra numatomos planuoti 15 metrų pločio. Taigi ši gatvė yra tik planuojama, tačiau nėra aišku, ar ji iš viso bus įrengta, ar yra pradėti rengti projektai, ar jie yra suderinti ir t.t. Su atsakovo pasiūlytu atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės planu trečiasis asmuo nesutiko, nes daugiausiai naudos iš tokio palijimo turės atsakovas, kuriam atitenka 1,0142 ha ploto didesnis žemės sklypas natūroje, nei priklauso pagal idealiąją nuosavybės dalį. Taip yra grubiai pažeidžiami kitų bendraturčių interesai ir teisėti lūkesčiai.

3. Anot E. K., atsakovo pateiktame žemės sklypo padalijimo plane nėra pažymėta, kokiu būdu bus užtikrintos atsakovo galimybės patekti prie jam atitenkančio žemės sklypo, T. J. plane pažymėto indeksu „E“, kuriame yra atsakovo gyvenamasis namas. Plane parodyti servitutai faktiškai neegzistuoja, o jei ir egzistuotų, jie vestų tik iki kaimyninio žemės sklypo, kuris neturi jokio susisiekimo su bendro naudojimo keliais ar gatvėmis. Bet kuriuo atveju atidalijant ginčo žemės sklypą iš bendrosios dalinės nuosavybės, visi suformuoti žemės sklypai turi turėti patekimą į juos, kadangi vėliau tarp šalių iškils naujas ginčas – dėl patekimų į naujai suformuotus žemės sklypus nustatymo, galimai servitutų nustatymo.

4. Ieškovo pateiktas Žemės sklypo padalijimo būdas yra racionalus, tačiau jis buvo parengtas 2016-2017 m., kai buvo mažesnis skaičius bendraturčių, todėl jame neatsispindi reali situacija, t. y. nėra pavaizduotas patekimas į visus žemės sklypus. Trečiojo asmens teikiamame Žemės sklypo padalijimo plane M1:2000 visos dalys atidalintos taip, kad turėtų privažiavimus. Taip pat šiame teikiamame reikalavime dėl žemės sklypo padalijimo tarp bendraturčių yra suformuojamas atskiras žemės sklypas, kuris būtų skirtas susisiekimui, t. y. ateityje galimai būtų skirtas (duomenys neskelbtini) gatvės pratęsimui (D kategorijos keliui), jei šis žemės sklypas būtų paimtas visuomenės poreikiams tenkinti. Trečiojo asmens teikiamame žemės sklypo padalijimo plane yra išlaikomos visų bendraturčių idealiosios dalys, jas suformuojant natūroje, taip pat numatyti patekimai į visiems bendraturčiams naujai formuojamus žemės sklypus.

5. Trečiasis asmuo Vilniaus rajono savivaldybė prašė ieškinį, priešieškinį ir trečiojo asmens savarankiškus reikalavimus nagrinėti teismo nuožiūra. Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) gatvė nėra įtraukta į Vilniaus rajono savivaldybės vietinės reikšmės kelių ir gatvių sąrašą. Vilniaus rajono savivaldybė minėto kelio neprižiūri ir neadministruoja. Vilniaus rajono savivaldybės administracija 2019 m. vasario 5 d. raštu Nr. A33(1)-762 (4.22) suderino 1,47 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypo (kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektą, pagal kurį įvažiavimas į minėtą sklypą (kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini)) numatytas per ginčo žemės sklypą. Su priešieškiniu pateikti 2023 m. rugpjūčio 14 d. sklypo padalijimo projekto sprendiniai ir trečiojo asmens pateikti 2023 m. spalio 11 d. Žemės sklypo padalijimo plano sprendiniai priimtini, nes užtikrinamas (duomenys neskelbtini) gatvės trasos pratęsimas ir privažiavimas prie pertvarkomo žemės sklypo (kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini)).

Šalies argumentai

6. Trečiasis asmuo G. K. su ieškiniu sutiko visiškai, prašė jį tenkinti.

7. Išvadą teikianti institucija Valstybinė miškų tarnyba išvadoje nurodė, kad atidalijant iš bendrosios dalinės nuosavybės būtina laikytis Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 4 straipsnio 9 dalies reikalavimų, pagal kuriuos privati miško valda arba privačiame ne miškų ūkio paskirties žemės sklype esanti miško žemė į dalis neskaidoma, jeigu privati miško valda arba privačiame ne miškų ūkio paskirties žemės sklype esančios miško žemės plotas yra arba tampa mažesnis kaip 5 ha, išskyrus tam tikrus atvejus.

8. Išvadą teikianti institucija Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (toliau ir NŽT) išvadoje nurodė, kad Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas buvo patvirtintas NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2016 m. liepos 21 d. įsakymu. Minėtas įsakymas yra galiojantis, apskųstas nebuvo. NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2017 m. rugsėjo 8 d. sprendimu Žemės sklypas buvo pertvarkytas į 4 žemės sklypus, kurių projektiniai Nr. 140-1, 140-2, 140-3, 140-4, ir patvirtinti šių žemės sklypų nustatyti kadastro duomenys pagal UAB „Projektita“ matininko T. J. 2017 m. kovo 6 d. parengtas žemės sklypų kadastro duomenų bylas. Šis sprendimas yra galiojantis, apskųstas nebuvo.

9. Trečiojo asmens pateiktas Žemės sklypo 2023 m. spalio 11 d. padalijimo planas M:2000, parengtas matininkės S. Š., iš esmės atitinka teisės aktų keliamus reikalavimus, todėl galėtų būti įgyvendinamas, nes žemės sklypai yra racionalių ribų ir tinkami naudoti pagal jų pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir naudojimo būdus. Žemės sklypas pertvarkytas taip, kad nepablogėtų veiklos sąlygos gretimų žemės sklypų naudotojams, išlaikomi Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 „Dėl Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Taisyklės) 34 punkte nustatyti reikalavimai. Privažiavimo keliams, (duomenys neskelbtini) gatvei formuojami atskiri sklypai. Visiems žemės sklypams privažiavimai išspręsti. Žemės sklype (Plane pažymėtas indeksu I) paliktas 2002 m. gegužės 13 d. Apskrities viršininko sprendimu Nr. 41-12512 nustatytas kelio servitutas (tarnaujantis). Miškų ūkio paskirties sklype (Plane pažymėtas indeksu I) ne miško naudmenų yra iki 10 proc., todėl suformuotas tinkamai.

10. Atsakovo pateiktas 2023 m. rugpjūčio 14 d. padalijimo planas M1:2000, parengtas UAB „Projektita“ matininko T. J., iš esmės atitinka teisės aktų keliamus reikalavimus, todėl galėtų būti įgyvendinamas, nes žemės sklypai yra racionalių ribų ir tinkami naudoti pagal jų pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir žemės sklypo naudojimo būdus. Ginčo žemės sklypas pertvarkytas taip, kad nepablogėtų veiklos sąlygos gretimų žemės sklypų naudotojams, išlaikomi Taisyklių 34, 36 punktų reikalavimai. (duomenys neskelbtini) gatvei formuojamas atskiras sklypas. Visiems sklypams privažiavimai išspręsti (duomenys neskelbtini) gatvės ir registruoto kelio servituto pagalba. Paliktas Apskrities viršininko 2002 m. gegužės 13 d. sprendimu Nr. 41-12512 nustatytas kelio servitutas (tarnaujantis), kuris padalinamas į 2 sklypus (Plane pažymėtus indeksais D ir E). Miškų ūkio paskirties sklypas neformuojamas, o formuojamas žemės ūkio paskirties sklypas su miško naudmenomis (Plane pažymėtas indeksu E), todėl Taisyklių 41 punkto reikalavimai netaikomi.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

11. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2024 m. sausio 26 d. sprendimu atidalino natūra iš 9,7301 ha žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), priklausančią žemės sklypo dalį 40 030 733/94 673 873, nustatant, kad po atidalijimo: E. K. ir D. B. bendros dalinės nuosavybės teise priklausys žemės sklypas 25 000 kv. m ploto Žemės sklypo (Sklypų) formavimo ir pertvarkymo projekte pažymėtas indeksu 140-1, sekančiai: E. K. 7261/25000 dalis (7261 kv. m), D. B. 17739/25000 dalis (17739 kv. m), pagal UAB „Projektita“ matininko T. J. parengtą žemės sklypo kadastro duomenų bylą; Z. K. asmeninės nuosavybės teise priklausys žemės sklypas 44102 kv. m Žemės sklypo (Sklypų) formavimo ir pertvarkymo projekte pažymėtas indeksu 140-2, pagal UAB „Projektita“ matininko T. J. parengtą žemės sklypo kadastro duomenų bylą; D. B. asmeninės nuosavybės priklausys žemės sklypas 7639 kv. m Žemės sklypo (Sklypų) formavimo ir pertvarkymo projekte pažymėtas indeksu 140-3, pagal UAB „Projektita“ matininko T. J. parengtą žemės sklypo kadastro duomenų bylą; Z. K. ir D. B. bendros dalinės nuosavybės teise priklausys žemės sklypas 20559 kv. m Žemės sklypo (Sklypų) formavimo ir pertvarkymo projekte pažymėtas indeksu 140-4, sekančiai: Z. K. 6298/20559 dalis (6298 kv. m), D. B. 14261/20559 dalis (14261 kv. m), pagal UAB „Projektita“ matininko T. J. parengtą žemės sklypo kadastro duomenų bylą; Nustatė šiuos neatlygintinius servitutus atidalijamam žemės sklypui, projektinis Nr. 140-2, priklausančiam Z. K. (tarnaujantis daiktas) viešpataujančio žemės sklypo, projektinis Nr. 140-1, atžvilgiu, pagal UAB „Projektita“ matininko T. J. 2019 m. liepos 18 d. parengtą planą: S1 - teisė tiesti, aptarnauti, naudoti požeminės, antžeminės komunikacijas, plotas 128 kv. m; S2 - kelio servitutas, teisė važiuoti transporto priemonėms, naudotis pėsčiųjų taku, plotas 254 kv. m. Priteisė iš ieškovo Z. K. atsakovui D. B. 11 625,53 Eur dydžio žemės vertės skirtumo kompensaciją, už žemės sklypą 20559 kv. m ploto (Žemės sklypo (Sklypų) formavimo ir pertvarkymo projekte pažymėtas indeksu 140-4). Priteisė iš trečiojo asmens E. K., atsakovui D. B. 4 099,61 Eur žemės vertės skirtumo kompensaciją, už žemės sklypą 20559 kv. m ploto (Žemės sklypo (Sklypų) formavimo ir pertvarkymo projekte pažymėtas indeksu 140-4). Priteisė iš atsakovo D. B. ieškovui Z. K. patirtas bylinėjimosi išlaidas – 3 769,00 Eur. Priteisė valstybei iš atsakovo D. 50,88 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.

12. Teismas nustatė, kad ieškovo pateiktame ginčo žemės sklypo atidalijimo projekte, parengtame pagal UAB „Projektita“ matininko T. J. parengtą žemės sklypo kadastro duomenų bylą, žemės sklypas padalintas į 4 atskirus sklypus ir būtų atidalytas taip, jog atitiktų bendraturčiams priklausančias idealiąsias žemės sklypo dalis. Ieškovo siūlomas projektas yra suderintas su atitinkamomis institucijomis, į bylą pateiktas NŽT sprendimas dėl Žemės sklypo pertvarkymo padalijimo būdu ir nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo. Minėtas sprendimas nenuginčytas ir galiojantis. Taigi ieškovo siūlomas atidalijimo projektas atitinka teisės aktų reikalavimus, yra suderintas su valstybės institucijomis, atitinka idealiąsias bendraturčių turimas žemės sklypo dalis. Kadangi ieškovas prašo priteisti atsakovui iš jo bei trečiojo asmens E. K. atitinkamo dydžio kompensaciją už tenkančią mažesnės vertės žemės sklypo dalį, ieškovo pasiūlytas žemės sklypo padalijimo variantas taip pat atitinka teisingos bei sąžiningos bendraturčių interesų pusiausvyros principą.

13. Nors ieškovo teikiamame projekte yra paliekami bendraturčiai tam tikruose atidalintuose žemės sklypuose, tačiau atidalijimo projektas labiausiai atitinka turimas bendraturčių idealiąsias dalis, atitinka proporcingumo principą. Be to, vieną sklypą yra numatoma atidalinti atsakovui asmeniškai, be bendraturčių. Paties atsakovo teikiamame projekte yra paliekamas atidalytas žemės sklypas, kuriame atsakovas lieka bendraturčiu su ieškovu bei trečiuoju asmeniu. Atsižvelgiant į ginčo žemės sklypo savybes, naudojimo būdą, teisės aktų reikalavimus dėl žemės sklypo plotų, bendraturčių turimas nuosavybės dalis, nėra galimybės bendraturčiams atsidalinti ginčo žemės sklypą taip, kad kiekvienam bendraturčiui po atidalijimo tenkantis žemės sklypas priklausytų asmeninės nuosavybės teise.

14. Teismas nesutiko su trečiojo asmens E. K. teiginiu, kad ieškovo teikiamas planas nenumato patekimų į visus žemės sklypus, nes ieškovo teikiamas planas yra suderintas su valstybės institucijomis, o tai reiškia, kad valstybės institucijos įvertino ir pateikimą į sklypus. Be to, NŽT pateikė išvadą, kad sprendimas dėl minėto projekto yra galiojantis, nenuginčytas. Ieškovas nurodė, kad patekimas prie žemės sklypų yra numatytas ieškovo teikiamame plane, pateikė paaiškinimus, kokiu būdu būtų galima patekti į kiekvieną atidalintą žemės sklypą. Dėl to nėra pagrindo teigti, kad, atidalijus žemės sklypą pagal ieškovo siūlomą variantą, nebūtų realaus patekimo į kiekvieną atidalintą žemės sklypą.

15. Teismas konstatavo, kad atsakovo pateiktas Žemės sklypo atidalijimo planas, parengtas 2023 m. rugpjūčio 14 d. matininko T. J., pažeidžia teisingos bei sąžiningos bendraturčių interesų pusiausvyros principą. Pagal šį projektą, atsakovui atitektų 1,0142 ha didesnis žemės sklypas natūra nei priklauso pagal turimą nuosavybės dalį, bendraturčiams už tai išmokant kompensaciją (trečiajam asmeniui 500 Eur, ieškovui 3 000 Eur). Dėl to atsakovo siūlomame projekte bendraturčiams tenkančios Žemės sklypo dalys neatitinka idealiųjų nuosavybės dalių. Toks atidalijimo būdas suteiktų neproporcingą pranašumą atsakovui kaip bendraturčiui ir pažeistų kitų bendraturčių interesus.

16. Teismas pripažino, kad trečiojo asmens E. K. siūlomas Žemės sklypo atidalijimo projektas, parengtas pagal S. Š. 2023 m. spalio 11 d. žemės sklypo padalijimo planą (M1:2000), užtikrina patekimą į visus atidalintus pagal projektą sklypus. Tačiau ginčo žemės sklypas būtų atidalytas net į 9 atskirus sklypus, iš kurių vieną yra kelias. Dėl to toks atidalijimas nebūtų racionalus, neatitiktų proporcingumo ir protingumo principų. Esant nesutarimams ir nesant realios galimybės patekti į turimą žemės sklypą, savininkai gali kreiptis dėl servitutų nustatymo. Dalinti žemės sklypą į 9 atskirus žemės sklypus, siekiant užtikrinti patekimą į kiekvieną iš sklypų, nėra proporcinga.

17. Teismas pripažino, kad ieškovo teikiamas atidalijimo projektas labiausiai užtikrins bendraturčių interesus. Projektas yra vizualizuotas, informatyvus, išreikštas UAB „Projektita“ matininko T. J. parengtame Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekte. Siūlomo atidalijimo varianto prieštaravimų imperatyvioms įstatymo normoms nenustatyta, projektas suderintas su valstybės institucijomis. Toks atidalijimas yra techniškai įgyvendinamas, atitinkantis idealiąsias šalių nuosavybės dalis.

18. Nors atsakovo bei trečiojo asmens teikiami Žemės sklypo atidalijimo projektai, kaip nurodė NŽT ir Vilniaus rajono savivaldybės administracija, atitinka teisės aktų reikalavimus ir galėtų būti įgyvendinami, taip pat yra priimtinesni, nes užtikrina galimą (duomenys neskelbtini) gatvės pratęsimą, tačiau šiuo metu nėra jokio (duomenys neskelbtini) gatvės pratęsimo projekto, o hipotetiniai pasvarstymai apie galimus institucijų projektus ateityje, neturi jokios teisinės reikšmės. Teismas, padarė išvadą, kad nekilnojamojo turto (ginčo žemės sklypo) atidalijimas pagal ieškovo pateiktą Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą nepažeis bendraturčių interesų, todėl ieškovo reikalavimas dėl žemės sklypo atidalijimo pagal jo pateiktą projektą tenkintinas.

19. Byloje pateikta turto vertintojo D. G. konsultacija dėl nekilnojamojo turto vertės Nr. DGK231107, kurioje nurodyta, kad tiriamas turtas – naujai suformuotas 2,0559 ha bendro ploto, miškų ūkio paskirties, žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), sklypo projektinis Nr. 140-4, kurio vertė rinkoje 2023 m. lapkričio 7 d. buvo 26 200,00 Eur, t. y. 127,49 Eur už arą. Kadangi atsakovui tenka 0,43512 ha ploto didesnė miško naudmena nei ieškovui, todėl atsakovui ieškovas sumoka 11 625,53 Eur dydžio kompensaciją (0,43512 ha x 267,18 Eur). Atitinkamai trečiajam asmeniui miško naudmenų netenka, taigi paskaičiavus proporcingai, jai turėtų tekti 0,15344 ha miško naudmenų, todėl atitinkamai trečiasis asmuo sumoka atsakovui 4 099,61 Eur dydžio kompensaciją (0,15344 ha x 267,18 Eur).

20. Teismas pažymėjo, kad atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kurie paneigtų turto vertintojo D. G. pateiktą konsultaciją. Vien atsakovo teiginys, kad miško plotas priklauso 2 miškų grupei ir todėl jo vertė yra žymiai mažesnė, savaime nepaneigia turto vertintojo atlikto vertinimo šiam konkrečiam žemės sklypui. Nors atsakovas teigia, kad pagal NTR išrašą miško plotas neatitinka ieškovo nurodomo miško ploto, tačiau faktinė situacija nuo NTR išrašo gali skirtis. NTR esantys kadastriniai duomenys nustatyti 2016 m. birželio 6 d., konsultacija parengta 2023 m. lapkričio 7 d. Dėl to teismas neturi pagrindo abejoti turto vertintojo nustatytais duomenimis. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovo reikalavimai dėl kompensacijos priteisimo už žemės vertės skirtumą tenkinti.

Šalies argumentai

21. Ieškovas prašė nustatyti jam priklausančiame (tarnaujantis daiktas) žemės sklype (projektinis Nr. 140-2) neatlygintinį servitutą atidalijamam viešpataujančiam žemės sklypui (projektinis Nr. 140-1) pagal UAB „Projektita“ matininko T. J. 2019 m. liepos 18 d. parengtą planą: S1 – teisė tiesti, aptarnauti, naudoti požeminės, antžeminės komunikacijas, plotas 128 kv. m.; S2 - kelio servitutas, teisė važiuoti transporto priemonėms, naudotis pėsčiųjų taku, plotas 254 kv. m. Ieškovas prašo nustatyti servitutus jam pačiam priklausančiame žemės sklype neatlygintinai, siekiant užtikrinti patekimą į sklypą, priklausantį trečiajam asmeniui E. K. ir atsakovui. Nenustačius servitutų, patekimas į žemės sklypą Nr. 140-1, būtų apsunkintas ar net negalimas. Dėl to teismas pripažino, kad toks servituto nustatymas sukels minimalius ieškovo nuosavybės teisės suvaržymus ir tuo pačiu užtikrins atsakovo bei trečiojo asmens E. K. galimybę tinkamai įgyvendinti nuosavybės teises.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

22. Atsakovas D. B. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. sausio 26 d. sprendimą ir perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo arba priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį atmesti ir atsakovo priešieškinį tenkinti visiškai. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

34.1. Teismas neteisingai taikė ir aiškino materialines ir procesines teisės normas, neatskleidė bylos esmės, neteisingai vertino bylos įrodymus, todėl neproporcingai paskirstė po atidalijimo šalims tenkančius žemės sklypus, atsakovui priteisdamas mažesnės vertės turto dalį, o ieškovui priteisdamas didesnės vertės turto dalį. Nors teismas akcentavo bendraturčių interesų pusiausvyros principo užtikrinimą, bet turto atidalijimas pagal ieškovo siūlomą projektą būtent ir pažeidžia proporcingumo principą, nes atsakovui yra priskirti daug mažiau vertingi sklypai, o kompensacija už tai apskaičiuota pagal įrodymų leistinumo reikalavimų neatitinkančią konsultaciją. Be to, atliktas atidalijimas yra sąlyginis (ne visiškas), nes atsakovas pagal sklypų Nr. 140-1 ir Nr. 140-4 projektus išlieka bendraturčiu su ieškovu ir trečiuoju asmeniu. Pagal teismų suformuotą praktiką geriausiai bendraturčių nuosavybės teisių įgyvendinimas užtikrinamas, kai bendraturtis visiškai atidalijamas iš bendrosios dalinės nuosavybės, nepaliekant bendrai naudojamų daikto dalių.

34.2. Žemės sklypą sudaro žemės ūkio ir miško naudmenų plotai, todėl, sprendžiant atidalijimo iš klausimą, turėjo būti vertinama skirtingų žemės naudmenų sklypo, kaip atidalijamo komplekso, atitinkamai atidalytino kiekvienai iš šalių, kokybinė vertė ir savybės. Tuo tarpu teismas vadovavosi išimtinai vien tik ieškovo argumentais, ieškovo pateikta konsultacija apie miško žemės vertę. Tačiau vien tik konsultacijoje nurodyti duomenys yra nepakankami spręsti dėl atidalytų žemės sklypų nelygiavertiškumo ir atitinkamai dėl to mokėtinos kompensacijos dydžio.

Žemesnės instancijos teismas

34.3. Teismas žemės sklypą atidalijo pagal NŽT Vilniaus rajono skyriaus 2016 m. liepos 21 d. įsakymu patvirtintą Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą. NŽT nurodė, kad šis įsakymas yra galiojantis, tačiau jokių įrodymų apie tokio įsakymo galiojimą byloje nėra. Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinėje sistemoje (ŽPDRIS; www.zpdris.lt), patikrinus duomenis apie minėtu NŽT įsakymu patvirtintą žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, jokių duomenų nerasta. Pats NŽT Vilniaus rajono skyriaus 2016 m. liepos 21 d. įsakymu patvirtintas Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas į bylą taip pat nėra pateiktas.

34.4. Aplinkybė, kad projektas nėra paskelbtas teisės aktų nustatyta tvarka, kelia abejonių tiek paties projekto autentiškumu, tiek ir galimybe tokiu projektu remtis. Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2023 m. lapkričio 7 d. įsakyme konstatuojama, kad šioje teritorijoje, kurioje yra žemės sklypas, tokie žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektai, kuriais dalijamas žemės sklypas, iš viso negali būti rengiami, o žemės sklypas turi būti dalijamas į atskirus žemės sklypus, rengiant detalųjį planą. Teismas šio dokumento neaptarė ir neįvertino jo įtakos bylai.

34.5. Pagal teismo patvirtintą projektą, atidalijus žemės sklypą, nėra numatyti patekimai į visus atidalytus žemės sklypus. Formuojant ar pertvarkant žemės sklypus, turi būti numatyta galimybė į kiekvieną žemės sklypą įvažiuoti (išvažiuoti) keliu (gatve), besijungiančiu su valstybinės reikšmės ar vietinės reikšmės keliais, sudarančiais kelių tinklą, arba siūlomi servitutai. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad aplinkybė, jog ieškovo teikiamas planas yra suderintas su valstybės institucijomis, reiškia, kad valstybės institucijos įvertino ir patekimą į sklypus. Tačiau aplinkybę, kad nėra galimybė patekti į sklypus patvirtina pats projektas, kuriame jokie pateikimo būdai (keliai, takai ir pan.) nesuprojektuoti. Žemės sklypo ir pertvarkymo projekte nėra jokių patekimo į sklypus 140-3 ir 140-4 sprendinių. Ieškovas apsiribojo tik žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto planų, taip pat paaiškinimų apie galimybes bendraturčiams patekti į jiems priskirtus žemės sklypus pateikimu, tačiau į bylą nėra pateiktos jokios vizualizacijos, kuri atskleistų kaip užtikrinamas savininkų patekimas į sklypus. Ieškovo projekte nėra išspręstas patekimas į atsakovui priskirtus žemės sklypus Nr. 140-3 ir 140-4. Todėl pagal tokį projektą atidalijimas nebuvo galimas.

34.6. Teismas nepagrįstai pranašesniu laikė ieškovo pateiktą atidalijimo variantą, pagal kurį iš esmės yra išsprendžiamas tik paties ieškovo atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės, nors pagal atsakovo reikalavimus buvo siūloma atidalyti visiems bendraturčiams atskirus sklypus, bendrosios dalinės nuosavybės teise paliekant tik inžinerinės infrastruktūros sklypą, kuriame yra suprojektuota (duomenys neskelbtini) gatvė ir servituto kelias į kaimyninius sklypus. Pagal ieškovo siūlomą atidalijimo projektą ieškovui tenka neproporcingai mažesnė miško naudmenos dalis ir didesnė žemės ūkio naudmenų dalis, todėl toks atidalijimas pažeidžia lygiateisiškumo principą ir yra neproporcingas dabar bendraturčių turimoms nuosavybės dalims.

34.7. Teismas nepagrįstai teigia, kad atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kurie paneigtų turto vertintojo D. G. konsultaciją, ir duomenų apie kitokią miško vertę. Tačiau byloje yra Nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojo nustatyta miško vertė, apskaičiuota matininko T. J.. Teismas, skaičiuodamas atidalijamų sklypų verčių skirtumus, pats vadovavosi Nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojo nustatyta verte. Dėl to nėra aišku, kodėl teismas vieną Nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojo vertę dėl žemės ūkio paskirties žemės pripažino tinkamai įrodyta, o kitoje dalyje dėl miško žemės vertės nurodė, jog atsakovas jokių įrodymų apie kitokią miško vertę nepateikė, nors tokie duomenys byloje yra.

34.8. Specialisto D. G. konsultacija dėl nekilnojamojo turto vertės nėra tinkamas įrodymas, nes yra tik konsultacinio pobūdžio, t. y. neatitinka Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 22 straipsnio keliamų reikalavimų. Konsultacija parengta net neapžiūrėjus vertinamo sklypo vietoje, konsultacijoje nenurodyta, koks vertinimo metodas buvo taikytas, kokia jos teisinė galia, pateikiama vertė nurodoma tik kaip tikėtina vertė. Dėl to šis įrodymas neatitinka jokių įrodymų leistinumo reikalavimų. Konsultacijoje yra vertinamas miško paskirties sklypas, tačiau net du iš keturių palyginamųjų sandorių paimami ne miško paskirties sklypai, o žemės ūkio paskirties sklypai, todėl sklypo vertė yra nepagrįstai iškreipta, padidinant miško paskirties sklypo vertę iki 127,5 Eur už arą. Net pagal konsultacijoje pateikiamas miško sklypų kainas šio sklypo vertė yra 5 kartus mažesnė, nei nustatyta konsultacijoje. Dėl to atsakovui priteistina kompensacija turi būti kelis kartus didesnė, nei priteisė teismas.

34.9. Teismo nustatytas kompensacijos už ieškovui ir trečiajam asmeniui tenkančią didesnę žemės ūkio paskirties žemę dydis, kuris apskaičiuotas remiantis Nekilnojamojo turto registre nurodoma žemės sklypo verte (384 019 Eur), yra visiškai nepagrįstas. Reali šios sklypo dalies (sklypai 140-1, 140-2 ir 140-3) vertė yra kelis kartus didesnė, nes žemės sklype yra nustatyta urbanizuojamos teritorijos zona, t. y. sklype yra leidžiamos gyvenamųjų namų statybos ir galimas žemės ūkio paskirties žemės paskirties keitimas į kitą paskirtį, nustatant naudojimo būdą „Vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų namų teritorijos“. Teismas šios aplinkybės neįvertino.

34.10. Teismo patvirtintas atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės akivaizdžiai pažeidžia šalių teises, nes atsakovui, kaip didžioji jo turimos bendrosios dalinės nuosavybės dalis, atitenka bendrosios dalinės nuosavybės teise 14261/20559 dalis miškų ūkio paskirties sklypo, kurio viso reali vertė tėra apie 1 570 Eur. Tuo tarpu, ieškovui atitenka dar ir papildomas žemės ūkio paskirties žemės plotas, kurio ieškovas neturi. Atsakovui priteisiama neproporcinga realiam žemės verčių skirtumui kompensacija už jam atitenkančią mažesnę žemės ūkio paskirties žemės dalį. Net ir nustačius aplinkybę, kad atsakovo pateiktas atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės projektas, neatitinka proporcingumo kriterijaus, ši aplinkybė nėra absoliutus teisinis pagrindas patenkinti ieškovo reikalavimus.

34.11. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad aplinkybė, jog į žemės sklypą patenka kelias, yra nereikšminga, nes šiuo metu nėra numatytas joks (duomenys neskelbtini) gatvės pratęsimo projektas, jis nėra vykdomas. Kelias yra suprojektuotas kaip 0,2646 servitutinis kelias, NŽT 2019 m. balandžio 4 d. įsakymu patvirtintame žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekte. Taip pat kelias yra suprojektuotas ir pažymėtas oficialiame Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje. Taigi, priešingai nei sprendė teismas, kelias yra suprojektuotas gretimo žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekte. Šias aplinkybes yra patvirtinusi ir Vilniaus miesto savivaldybė. Dėl to teismas turėjo atsižvelgti į šią aplinkybę, nes kelio užimama sklypo dalis galės būti naudojama tik keliui. Šis kelias patenka į atsakovui ir trečiajam asmeniui bendrosios dalinės nuosavybės teise atidalintą sklypą 140-1. Taigi realiai atsakovui priteistos žemės plotas yra dar mažesnis, o tai dar labiau iškreipia šalių lygiateisiškumą bei neatitinka proporcingumo principo.

34.12. Teismas neteisingai nustatė ir šalių procesinę padėtį. Byloje buvo pareikšti reikalavimai ir trečiajam asmeniui, nes ieškovas prašė atidalinti ir trečiąjį asmenį iš bendrosios dalinės nuosavybės. Dėl to trečiasis asmuo byloje turėjo būti atsakove. Be to, trečiasis asmuo byloje reiškė ir savarankišką reikalavimą, kurį teismas įvertino, kaip neracionalų, neatitinkantį proporcingumo ir protingumo principų. Dėl tokios teismo klaidos visos bylinėjimosi išlaidos nepagrįstai buvo priteistos tik iš atsakovo. Tuo tarpu trečiasis asmuo, nors iš pradžių su ieškiniu ir sutiko, vėliau tą poziciją pakeitė ir pareiškė savarankiškus reikalavimus. Taigi trečiasis asmuo ieškinio nepripažino, todėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas turėjo būti sprendžiamas, jas priteisiant iš abiejų su ieškiniu nesutikusiu asmenų, o ne vien tik iš atsakovo.

Atsiliepimas

2. Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą ieškovas Z. K. nesutinka su skundu, prašo jį atmesti ir Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. sausio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

35.1. Atsakovas neteisėtai tik apeliaciniame skunde remiasi aplinkybe, kad žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinėje sistemoje (ŽPDRIS; www.zpdris.lt) apie NŽT Vilniaus rajono skyriaus 2016 m. liepos 21 d. įsakymu patvirtintą žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, duomenų nerasta. Apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme. Atsakovas teismui nebuvo nurodęs nei vieno argumento dėl parengto projekto „autentiškumo“. Duomenų apie projektą ŽPDRIS sistemoje gali nebūti, nes tik nuo 2015 m. sausio 1 d. pradėjo veikti Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinė sistema (ŽPDRIS), o projektas buvo pradėtas rengti žymiai ankščiau.

35.2. Atsakovo parengtas planas neatitinka įstatymo reikalavimų, nustatyta tvarka nėra suderintas ir nėra prilyginamas Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektui. Tais atvejais, kai bendraturtis siekia atidalyti savo dalį iš bendro žemės sklypo, jis privalo laikytis Žemės įstatyme nustatytos tvarkos. Atsakovo ir trečiojo asmens pateikti planai yra ydingi racionalumo, proporcingumo, protingumo požiūriu. Pagal atsakovo planą žemės sklypas būtų atidalytas į 5 sklypus, iš kurių vienas yra kelias, kuris turėtų priklausyti visiems bendraturčiams, nors ieškovui jis nėra reikalingas.

35.3. Žemės sklypas pagal ieškovo projektą yra padalintas į 4 atskirus sklypus ir atitinka bendraturčiams priklausančias idealiąsias žemės sklypo dalis. Kadangi bylos nagrinėjimo metu atsakovas teigė, kad jam atitenkanti didesnė miško naudmena yra mažiau vertingesnė nei žemės ūkio naudmena, ieškovas sutiko sumokėti atsakovui 11 625,53 Eur kompensaciją. Atsakovas pats nurodė, kad tokio sklypo vertė yra tik apie 1 500 Eur už hektarą, t. y. kad žemės sklypo vertė turėtų būti net 8,5 karto mažesnė nei buvo nustatyta turto vertintojo. Kitų argumentų dėl vertintojo ataskaitos nepagrįstumo atsakovas nenurodė. Apeliaciniame skunde atsakovas, nurodydamas, kad miško vertė buvo nustatyta netinkamai. Tačiau prašo tenkinti apeliacinį skundą, pagal kurį ieškovui turėtų būti sumokėta kompensacija, vertinant, kad žemės sklypo hektaro kaina yra 1 500 Eur, t. y. kad žemės sklypo vertė turi būti mažesnė. Atsakovo pozicija yra nesąžininga, nes pats siūlo tik 1 500 Eur už hektarą, tuo tarpu iš ieškovo reikalauja 12 750 Eur už hektarą.

35.4. Atsakovas nepagrįstai teigia, kad ieškovo projekte nėra numatyti patekimai į visus atidalijamus sklypus. Parengtame ieškovo projekte yra numatyta galimybė patekti į kiekvieną suformuotą žemės sklypą. Į atsakovo žemės sklypą 140-3 yra numatytas patekimas per žemės sklypą 140-2 (numatyti servitutai S4, S3). Patekimas prie atsakovo žemės sklypo 140-3 yra numatytas per 3 besiribojančius žemės sklypus, iš kurių 2 priklauso trečiajam asmeniui (yra nustatyti servitutiniai keliai, tarnaujantis daiktas) ir vienas žemės sklypas priklauso bendros dalinės nuosavybės teise ieškovui ir atsakovui (viešpataujantis daiktas). Patekimas į žemės sklypą 140-1, kuris priklausys bendrosios dalines nuosavybės teise trečiajam asmeniui ir atsakovui, yra numatytas iš (duomenys neskelbtini) gatvės per žemės sklypą 140-2, kuriame yra nustatomas servitutais kelias. Patekimas į žemės sklypą 140-4 yra numatytas iš sklypo 140-3. Be to, yra numatytas atskiras patekimas iš (duomenys neskelbtini) gatvės, sklype Nr. 140-4 yra nustatytas servitutas (tarnaujantis daiktas).

35.5. Atsakovas apeliaciniame skunde painioja dvi skirtingas sąvokas: viešo kelio ir suprojektuoto servituto, kuris yra skirtas keliui. Vilniaus rajono savivaldybės administracija byloje nurodė, kad šiuo metu joks (duomenys neskelbtini) gatvės pratęsimo projektas nėra numatytas, jis nėra vykdomas, tai tik galimi planai ateityje. Atidalintam žemės sklypui 140-1 nėra nustatytas joks servitutas. Jeigu ateityje galimai šioje vietoje būtų viešojo kelio atkarpa, tai pagal Žemės įstatymo 47 straipsnio nuostatas žemės savininkui turi būti teisingai atlyginama už žemę pagal rinkos vertę atsižvelgiant į pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą. Taigi atsakovas nepatirs jokių neigiamų pasekmių, nes už žemės sklypo paėmimą visuomenės poreikiams ar servituto nustatymą atlyginama pagal rinkos vertę. Tačiau šiuo metu tokio poreikio nėra.

2. Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą trečiasis asmuo E. K. nesutinka su skundu, prašo jį atmesti ir Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. sausio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

36.1. Atsakovas nepagrįstai ginčija NŽT Vilniaus rajono skyriaus 2016 m. liepos 21 d. įsakymą, nes jo galiojimo faktas buvo patvirtintas NŽT pateiktoje išvadoje. Tuo pačiu išvadą teikianti institucija patvirtino, kad žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas buvo rengiamas vadovaujantis tuo metu galiojusiais teisės aktų reikalavimais. Atsakovas nepateikia jokių įrodymų, kad NŽT 2016 m. liepos 21 d. įsakymas ir 2017 m. rugsėjo 8 d. sprendimas yra negaliojantys, nuginčyti ar ginčijami. Bylos nagrinėjimo metu atsakovas nekėlė abejonių dėl nurodytų įsakymo ir sprendimo galiojimo ir paties projekto autentiškumo, NŽT atstovui neuždavė klausimų, susijusių su šių dokumentų paskelbimu ŽPDRIS sistemoje ir jų galiojimu.

36.2. Atsakovas nepagrįstai remiasi Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2023 m. lapkričio 7 d. įsakymu, kuriuo konstatuota, kad teritorijoje, į kurią patenka žemės sklypas, tokie žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektai iš viso negali būti rengiami. Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektai buvo rengiami pagal tuo metu galiojančias tokių projektų rengimo taisykles. Išvadą teikianti institucija byloje patvirtino, kad žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas buvo parengtas pagal tuo metu galiojančių teisės aktų reikalavimus, kurio autentiškumą ir atitikimą teisės aktų reglamentavimui patvirtino 2016 m. liepos 21 d. įsakymas. Šiuo metu situacija yra pasikeitusi, nes dėl išsiplėtusių urbanizuojamų teritorijų rengti naujo žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto nėra galimybės. Tačiau tai nereiškia, kad negalima vykdyti žemės sklypo padalijimo tarp bendraturčių arba jį vykdyti pagal anksčiau atliktą žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą.

36.3. Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekte buvo naudojamas 2012-2013 m. ortofotografinis žemėlapis. Taigi žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas buvo pradėtas rengti gerokai anksčiau, t. y. prieš pradedant rengti sprendinių brėžinį. Žemės ūkio ministro ir Aplinkos ministro 2014 m. sausio 2 d. įsakyme Nr. 3D-1/D1-1, kuriuo buvo pakeistos Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklės, nurodyta, kad iki 2013 m. gruodžio 31 d., bet neužbaigtos žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo procedūros yra baigiamos pagal iki šios datos galiojusių Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių nuostatas. Dėl to žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas nebuvo ir neturėjo būti skelbiamas per ŽPDRIS, o atsakovo teiginiai, kad žemės sklypo atliktas formavimo ir pertvarkymo projektas ir 2016 m. liepos 21 d. įsakymas yra negaliojantys, yra paneigti.

36.4. Atsakovo pateiktame žemės sklypo padalijimo plane, kaip ir ieškovo pateiktame plane, nebuvo numatyti nauji patekimai į visus jam atitenkančius žemės sklypus, o ypač į žemės sklypą, kuriame yra atsakovo gyvenamasis namas ir į žemės sklypą, kuris yra miško ūkio paskirties. Ieškovo pateiktame formavimo ir pertvarkymo projekte yra nustatytas servitutas, todėl atsakovas turi patekimą į jam atitenkančius žemės sklypus 140-3 ir 140-4. Be to, teismo posėdyje atsakovas pripažino, kad turi patekimą per pietinę žemės sklypo pusę, kur yra nustatytas kelio servitutas.

36.5. Atsakovo ginčijama specialisto konsultacija buvo pateikta teismui, su ja atsakovas turėjo galimybės susipažinti, pateikti savo pastabas, taip pat pateikti kitus rašytinius įrodymus ar procesinius prašymus, susijusius su pateikta specialisto konsultacija. Tačiau atsakovas tokiomis procesinėmis teisėmis nepasinaudojo. Kadangi byloje buvo pateikta tik viena specialisto konsultacija, todėl teismas pagrįstai ja vadovavosi. Žemės sklypas yra žemės ūkio paskirties žemės sklypas, kurio dalyje yra miško naudmenos, todėl specialistas pagrįstai lyginamiesiems objektams pasirinko žemės sklypus, kurių pagrindinė naudojimo paskirtis žemės ir miškų ūkio paskirties žemės sklypai. Nors atsakovas teigia, kad specialistas neturėjo pagrindo taikyti lyginamojo metodo, tačiau pats nenurodo, koks vertinimo metodas turėtų būti taikomas, siekiant nustatyti teisingą žemės sklypo vidutinę rinkos vertę.

36.6. Atsakovas nepagrįstai teigia, kad trečiasis asmuo byloje turėjo turėti atsakovo procesinį statusą. Trečiasis asmuo su ieškinio reikalavimai sutiko. Tik po to, kai atsakovas į bylą pateikė priešieškinį ir iškėlė klausimą dėl (duomenys neskelbtini) gatvės trajektorijos pratęsimo, trečiasis asmuo pateikė savarankiškus reikalavimus dėl žemės sklypo padalijimo. Tačiau šis žemės sklypas atidalijimo būdas buvo panašus į ieškovo pateiktą padalijimo būdą, tik įtraukiant papildomai 3 žemės sklypus, skirtus susisiekimo komunikacijai užtikrinti tiek kaimyninių sklypų savininkams, tiek paties ginčo žemės sklypo bendraturčiams. Pagal CPK 45 straipsnį tik ieškovas gali nustatyti, kokie asmenys gali būti įtraukiami į procesą atsakovų pusėje. Ieškovas ieškinį reiškė tik atsakovui. Nors atsakovas proceso metu siekė, kad E. K. būtų įtraukta į procesą atsakove, tačiau teismas neturi teisės savo nuožiūra keisti atsakovo ar papildomai įtraukti į procesą naują atsakovą. Dėl to teismas pagrįstai nepriteisė ieškovo patirtų bylinėjimosi išlaidų iš trečiojo asmens.

2. Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą trečiasis asmuo Vilniaus rajono savivaldybė prašo apeliacinį skundą nagrinėti teismo nuožiūra, atsižvelgiant į trečiojo asmens atsiliepime nurodyta aplinkybes. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

37.1. (duomenys neskelbtini) gatvė, esanti (duomenys neskelbtini), nėra įtraukta į Vilniaus rajono savivaldybės vietinės reikšmės kelių ir gatvių sąrašą. Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2019 m. spalio 25 d. sprendimu Nr. T3-408 „Dėl (duomenys neskelbtini) g. trasos pratęsimo (duomenys neskelbtini)“ buvo pratęsta (duomenys neskelbtini) gatvės trasa. Pagal Vilniaus rajono savivaldybės administracijos 2023 m. birželio 29 d. raštą Nr. A33(1)-6852 (duomenys neskelbtini) gatvė privalėjo būti pratęsta, nes savivaldybė turėjo suteikti adresus nekilnojamojo turto objektams. (duomenys neskelbtini) gatvės įrengimas yra tiesiogiai susijęs su fizinių asmenų privačių žemės sklypų pertvarkymais. Dėl to tik parengus atitinkamus teritorijos planavimo dokumentus, pertvarkius privačių asmenų žemės sklypus, suformavus atskiras kitos paskirties susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijas bei perdavus jas savivaldybei, būtų galimas (duomenys neskelbtini) gatvės įrengimas. Taigi teismas pagrįstai nustatė, kad šiuo metu nėra (duomenys neskelbtini) gatvės pratęsimo projekto.

37.2. Vilniaus rajono savivaldybės administracija 2019 m. vasario 5 d. raštu Nr. A33(1)-762 (4.22) suderino 1,47 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypo (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)) formavimo ir pertvarkymo projektą. Pagal projekto sprendinių brėžinį ir privažiavimo schemą prie pertvarkomo žemės sklypo (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)) įvažiavimas į pertvarkomą sklypą numatytas per ginčo žemės sklypą. Tuo atveju, jeigu ieškovo reikalavimas būtų patenkintas, toks teismo sprendimas gali turėti įtakos žemės savininkams, įsigijusiems sklypus pertvarkytame žemės sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), nes privažiavimo schemoje prie pertvarkomo žemės sklypo siūlomas 0,2646 ha ploto kelio servitutas (viešpataujantis) galimai nenustatytas. Pagal teismo sprendimu patvirtintą projektu padalijus žemės sklypus, gali būti apribota galimybė naudotis žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekte numatytu įvažiavimu į pertvarkytą žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini). Dėl to atsakovo reikalavimas dalį sklypo atidalyti, kaip atskirą susisiekimo infrastruktūrai skirtą sklypą, buvo racionalus.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados

2. Apeliacijos objektu yra bendrosios dalinės nuosavybės teisės į žemės sklypą įgyvendinimas, atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės, servituto į atidalijamus sklypus nustatymas.

3. Byloje nustatyta, kad 9,7301 ha ploto žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso trečiajam asmeniui E. K. (7065393/94673873 dalys), atsakovui D. B. (39639/97301 dalys) ir ieškovui Z. K. (49039733/94673873 dalys). Žemės sklypo pagrindinė naudojimo paskirtis - žemės ūkio, jo naudojimo būdas - kiti žemės ūkio paskirties žemės sklypai. Žemės sklypo plotą sudaro: žemės ūkio naudmenų bei miško žemės plotai.

4. Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad geriausias atidalinimo būdas yra padalinti sklypą į 4 atskirus sklypus taip, jog atitiktų bendraturčiams priklausančias idealiąsias žemės sklypo dalis. Teismas nustatė, kad tiek pagal ieškovo, tiek pagal atsakovo, tiek pagal trečiojo asmens E. K. teikiamus projektus jie yra paliekami bendraturčiai tam tikruose atidalintuose žemės sklypuose, tačiau, teismo vertinimu, tai nėra problema, nes ieškovo siūlomas atidalijimo projektas labiausiai atitinka turimas bendraturčių idealiąsias dalis.

5. Apeliantas įrodinėja, kad tik pagal šį kriterijų sklypo atidalinimas yra ydingas, nes žemės sklype yra skirtingas atskirų jo plotų daiktinis teisių režimas: ūkio naudmenų bei miško žemės, todėl po atidalijimo savininkai turi skirtingas valdymo ir naudojimo daiktines teises. Be to, nėra pasiekiamas įstatyme numatytas atidalijimo tikslas – bendrosios dalinės nuosavybės pasibaigimas.

6. Teisėjų kolegija, įvertinusi apelianto ir Vilniaus rajono savivaldybės procesiniuose skunduose nurodytus argumentus, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pasirinko netinkamą metodą išspręsti kilusį ginčą dėl siekio nutraukti bendrosios dalinės nuosavybės daiktinių teisių režimą.

7. Pagal CK 4.80 straipsnio 1 dalį kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės. Jeigu nesusitariama dėl atidalijimo būdo, tai pagal bet kurio bendraturčio ieškinį daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai; kitais atvejais vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais (CK 4.80 straipsnio 2 dalis).

8. Atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės ir naudojimosi bendru turtu tvarkos nustatymas yra savarankiški bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo būdai, besiskiriantys savo turiniu, tikslais, padariniais, sprendžiant ginčą – įrodinėjimo dalyku byloje ir kt. Šiuos skirtumus būtina įvertinti sprendžiant bendraturčių ginčus dėl atidalijimo ar naudojimosi tvarkos nustatymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-466/2008).

9. Daikto padalijimas natūra kasacinio teismo praktikoje pripažįstamas pagrindiniu atidalijimo būdu, o kompensacijos priteisimas – subsidiariu (išimtiniu). Visų pirma turi būti sprendžiamas daikto atidalijimo natūra galimumas, net padarant atitinkamą (proporcingą) žalą daikto paskirčiai. Tik nesant galimybės atidalyti daikto natūra arba kai atidalijant natūra daiktą bus padaryta neproporcinga žala jo paskirčiai, atidalijamajam ar kitiems bendraturčiams gali būti priteista kompensacija pinigais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-466/2008).

10. Apibendrinus nurodytus kasacinio teismo išaiškinimus, daroma išvada, kad bendrosios dalinės nuosavybės pasibaigimas yra daikto išdalijimas natūra, o, jei tuo bus padaryta neproporcingai didelė žala, ginčas išsprendžiamas vienam iš savininkų priteisiant daiktą, o kitam (-iems) pinigais sumokant kompensaciją. Nagrinėjamoje byloje sklypas yra pakankamo ploto ir jį galima atidalinti į atskiras dalis kiekvienam bendraturčiui. Taip bendroji dalinė nuosavybė pasibaigtų ir tai yra teisinė prielaida taikyti CK 4.80 straipsnio 1 dalį.

11. Pirmosios instancijos teismas neįvertino, kad byloje dalyvaujantys su savarankiškais reikalavimais asmenys iš esmės pateikė planus, kurie 9,7301 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), padalija į keturis žemės sklypus, bet neatidalina bendrosios dalinės nuosavybės teise turimų žemės sklypų dalis. Po teismo sprendimo bendroji dalinė nuosavybė lieka E. K. ir D. B. (D. B.), kuriems bendros dalinės nuosavybės teise priklausys 25000 kv. m ploto žemės sklypas Žemės sklypo (Sklypų) formavimo ir pertvarkymo projekte, pažymėtas indeksu 140-1, sekančiai: E. K. 7261/25000 dalis (7261 kv. m), D. B. (D. B.) 17739/25000 dalis (17739 kv. m), pagal UAB „Projektita“ matininko T. J. parengtą žemės sklypo kadastro duomenų bylą, o Z. K. (Z. K.) ir D. B. (D. B.) bendros dalinės nuosavybės teise priklausys 20559 kv. m žemės sklypas Žemės sklypo (Sklypų) formavimo ir pertvarkymo projekte pažymėtas indeksu 140-4, sekančiai: Z. K. (Z. K.) 6298/20559 dalis (6298 kv. m), D. B. (D. B.) 14261/20559 dalis (14261 kv. m), pagal UAB „Projektita“ matininko T. J. parengtą žemės sklypo kadastro duomenų bylą.

12. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra vienas daiktas. Jį atidalinus, galima suformuoti atskirus nekilnojamo daikto objektus taip, kad kiekvienas bendraturtis įgytų asmeninę nuosavybę į dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės. Nors nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl skirtingo žemės sklype atskirų jo naudojimo plotų, tačiau šiuo atveju miškų ūkio paskirties sklypas neformuojamas, o formuojamas žemės ūkio paskirties sklypas su miško naudmenomis (Plane pažymėtas indeksu E), todėl Taisyklių 41 punkto reikalavimai netaikomi.

13. Atskirai pažymėtina, kad teismas, žinodamas aplinkybę, jog Vilniaus rajono savivaldybės administracija 2019 m. vasario 5 d. raštu Nr. A33(1)-762 (4.22) suderino 1,47 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypo (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektą, jos teisiškai neįvertino. Iš minėto projekto sprendinių brėžinio ir privažiavimo schemos prie pertvarkomo žemės sklypo (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)) nustatytina, kad įvažiavimas į pertvarkomą sklypą numatytas per ginčo žemės sklypą (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)).

14. Kitaip tariant, šalių ginčas turi poveikį 1,47 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypo (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)) savininkams. Vilniaus rajono savivaldybė mano, kad patenkinus ieškinį ir padalijus žemės sklypus, gali būti apribota galimybė naudotis žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekte numatytu įvažiavimu į pertvarkytą žemės sklypą, kurio kad. Nr. (duomenys neskelbtini). Dėl to pritartina apeliaciniame skunde išsakytam teiginiui, kad atsakovo reikalavimas dalį sklypo atidalyti kaip atskirą susisiekimo infrastruktūrai skirtą sklypą buvo racionalus.

15. Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 21 straipsnio 2 ir 7 punktuose privalomai nustatyta žemės savininkams ir naudotojams laikytis žemės sklypui Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme nustatytų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų, teritorijų planavimo dokumentuose ir žemės valdos projektuose nustatytų reikalavimų, taip pat savo naudojamuose žemės sklypuose vykdant ūkinę ir kitą veiklą, nepažeisti gretimų žemės sklypų savininkų ar naudotojų ir gyventojų teisių ir įstatymų saugomų interesų.

16. Pirmosios instancijos teismas sprendime nenurodė, kaip turėtų būti išspręstas klausimas dėl 1,47 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypo (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)) savininkų siūlomo numatyti įvažiavimo per žemės sklypą (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)), nors privalėjo įvertinti, ar ieškovo siūlymu dėl žemės sklypo padalijimo į keturis žemės sklypus, yra nepažeisti gretimų žemės sklypų savininkų ar naudotojų ir gyventojų teisių ir įstatymų saugomi interesai. Sklypo (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)) savininkas (-ai) privalėjo būti informuoti apie su jų teisėmis susijusį teisminį ginčą. Teismas žemės sklypą atidalijo pagal NŽT Vilniaus rajono skyriaus 2016 m. liepos 21 d. įsakymu Nr. 48FPĮ-1272-(14.48.123.) patvirtintą Žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) formavimo ir pertvarkymo projektą, neatsižvelgdamas, kad nagrinėjant bylą Vilniaus rajono savivaldybės administracija 2019 m. vasario 5 d. raštu Nr. A33(1)-762 (4.22) yra suderinusi 1,47 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypo (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektą.

17. Be kita ko, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme trečiasis asmuo E. K. pasisakė, jog ieškovo teikiamas planas nenumato patekimų į visus žemės sklypus. Teismas nevertino šios aplinkybės, nurodydamas, jog ieškovo teikiamas planas yra suderintas su valstybės institucijomis, o tai reiškia, kad valstybės institucijos įvertino ir pateikimą į sklypus.

18. Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklės (toliau – Taisyklės) nustato žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų (toliau – Projektas) rengimo, finansavimo, viešinimo, derinimo, tikrinimo ir tvirtinimo tvarką, taip pat atvejus ir tvarką, kai žemės sklypai pertvarkomi nerengiant Projekto (aktuali akto redakcija, galiojanti nuo 2022.06.17). Nors pagal Taisyklių 4.2.2. p. Projektas rengiamas atidalijant bendrosios dalinės nuosavybės teise turimų žemės sklypų dalis ir suformuojant atskirus žemės sklypus, tačiau NŽT į bylą pateiktoje išvadoje nurodė, kad visų savarankiškus reikalavimus pareiškusių asmenų siūlomi projektiniai sprendiniai esmės atitinka teisės aktų keliamus reikalavimus, todėl galėtų būti įgyvendinami, bet nenurodė, ar NŽT vertino aplinkybę, kad būtų pasiekiamas atidalinimo tikslas (NŽT 2023 m. lapkričio mėn. išvada Nr. 48PD-(14.48.137 E.).

19. Tai, kad NŽT pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad sprendimas dėl minėto projekto yra galiojantis, nenuginčytas, o teismo posėdžio metu NŽT atstovė pažymėjo, jog visi byloje pateikti atidalijimo projektai (įskaitant ir ieškovo) atitinka teisės aktų reikalavimus, nereiškia, kad pasiekiamas CK 4.80 straipsnio 1 dalies tikslas. Nagrinėjamoje byloje kilo poreikis individualizuoti savininkams savo dalį bendrojoje nuosavybėje ir ją atidalyti.

20. Į bylą pateiktoje NŽT išvadoje nurodoma, kad formuojant ar pertvarkant žemės sklypus, turi būti numatyta galimybė į kiekvieną žemės sklypą įvažiuoti (išvažiuoti) keliu (gatve), besijungiančiu su valstybinės reikšmės ar vietinės reikšmės keliais, sudarančiais kelių tinklą, arba siūlomi servitutai. Toks reikalavimas rengiant NŽT Vilniaus rajono skyriaus 2016 m. liepos 21 d. įsakymu Nr. 48FPĮ-1272-(14.48.123.) patvirtintą Žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) formavimo ir pertvarkymo projektą buvo aiškinamas sistemiškai vertinant Taisykles, jis buvo ir kituose, susijusiuose teisės aktuose dėl sklypo pertvarkymo ir šių juridinių faktų teisinės registracijos. Galiojančių ginčo nagrinėjimo metu Taisyklių 42 p. yra numatyta, jog formuojant ar pertvarkant žemės sklypus, turi būti numatyta galimybė į kiekvieną žemės sklypą įvažiuoti (išvažiuoti) keliu (gatve), besijungiančiu su valstybinės reikšmės ar vietinės reikšmės keliais, sudarančiais kelių tinklą, arba siūlomi servitutai.

21. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismui pasirinkus ieškovo pasiūlytą sklypo padalijimo planą atidalijimo liko neišspręstas klausimas, kaip atsakovas turėtų patekti į jam asmeniškai atidalytą sklypą 140-3 ir bendrosios dalinės nuosavybės teise su ieškovu atidalytą sklypą 140-4, nes FPP nėra jokių patekimo į sklypus 140-3 ir 140-4 sprendinių.

22. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovas paaiškino, kad į atsakovo žemės sklypą 140-3 yra numatytas patekimas per žemės sklypą 140-2 (numatyti servitutai S4, S3). Patekimas prie atsakovo žemės sklypo 140-3 yra numatytas per 3 besiribojančius žemės sklypus, iš kurių 2 priklauso trečiajam asmeniui (yra nustatyti servitutiniai keliai, tarnaujantis daiktas) ir vienas žemės sklypas priklauso bendros dalinės nuosavybės teise ieškovui ir atsakovui (viešpataujantis daiktas). Patekimas į žemės sklypą 140-1, kuris priklausys bendrosios dalines nuosavybės teise trečiajam asmeniui ir atsakovui, yra numatytas iš (duomenys neskelbtini) gatvės per žemės sklypą 140-2, kuriame yra nustatomas servitutais kelias. Patekimas į žemės sklypą 140-4 yra numatytas iš sklypo 140-3. Be to, yra numatytas atskiras patekimas iš (duomenys neskelbtini) gatvės, sklype Nr. 140-4 yra nustatytas servitutas (tarnaujantis daiktas).

23. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad, jei plane yra pavaizduota teritorija kaip kelias, tai nėra siūlymas dėl servituto teisine prasme iki tol, kol plane nėra įrašyti projektiniai sprendiniai dėl servituto turinio. Pagal ieškovo paaiškinimą atsiliepime į apeliacinį skundą galima spręsti tik apie įvažiavimo galimybę, tačiau byloje nėra sprendinių, kurio savininko (-ų) daiktas yra tarnaujantis, o kuris – viešpataujantis ir kuriems iš sklypų (pvz., patekimas į sklypus 140-3 ir 140-4 per žemės sklypą 140-1). Pirmosios instancijos teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje yra išspręstas servitutu įvažiavimas dėl vieno atsakovui priskirto sklypo, tai yra nuspręsta nustatyti neatlygintinius servitutus atidalijamam žemės sklypui, projektinis Nr. 140-2, priklausančiam Z. K. (Z. K.) (tarnaujantis daiktas) viešpataujančio žemės sklypo, projektinis Nr. 140-1, atžvilgiu. Patekimas prie atsakovo žemės sklypo 140-3 yra numatytas per 3 besiribojančius žemės sklypus, iš kurių 2 priklauso trečiajam asmeniui, bet teismo sprendime, koks yra servituto turinys trečiajam asmeniui priskirtame sklype nėra nurodytas. Kitaip tariant, jei ieškovas teigia, kad patenkama į atsakovui priskirtus sklypus ir per atsakovui bei trečiajam asmeniui priklausantį bendrosios dalinės nuosavybės teise priskirtą sklypą, tai dėl atsakovo jis nėra tarnaujantis, bet dėl trečiojo asmens daiktinių teisių turinio jau yra tarnaujantis. Teismo rezoliucinėje dalyje pasisakyta, kad tarnaujantis sklypas yra priklausančiame Z. K. (Z. K.) sklype, bet pagal ieškovo paaiškinimą servitutas plane numatytas ir E. K. priskirtame sklype. Tokiu atveju sutiktina su apeliantu, kad byloje nėra sprendinių, kurie atskleistų kaip užtikrinamas visų savininkų patekimas į sklypus, todėl Vilniaus rajono savivaldybės argumentas, kad dalį sklypo reikia atidalyti, kaip atskirą susisiekimo infrastruktūrai skirtą sklypą, yra pagrįstas.

24. Apeliantas mano, kad trečiasis asmuo E. K. byloje turėjo būti atsakove. Be to, trečiasis asmuo byloje reiškė ir savarankišką reikalavimą, kurį teismas įvertino, kaip neracionalų, neatitinkantį proporcingumo ir protingumo principų.

25. Nagrinėjamoje byloje teisminio proceso pradžioje E. K. iš esmės palaikė ieškovo pareikštą ieškinį, todėl jo buvo nurodyta kaip trečiasis asmuo. Šalys civiliniame procese dažniausiai yra atitinkamų materialinių teisinių santykių, iš kurių kilo ginčas, dalyviai. Ieškovas, ieškinyje suformuluodamas savo materialinį teisinį reikalavimą (ieškinio dalyką), pasirenka, jo manymu, tinkamą antrąją atitinkamų materialinių teisinių santykių, iš kurių kilo ginčas, šalį ir šiai nukreipia savo reikalavimą. Šalių dalyvavimo procese tikslas – pasiekti, kad teismo sprendimas turėtų tiesioginę įtaką jų materialiosioms teisėms ir pareigoms, t. y. išspręsti tarp šalių kilusį ginčą.

26. Pagal CPK 46 straipsnio 2 dalį tretieji asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus, turi visas ieškovo teises ir pareigas.

27. Trečiasis asmuo E. K. turėjo teisę pasirinkti, kokiu būdu dalyvauti byloje, t. y. ar kaip bendraieškė, ar kaip trečiasis asmuo, pareiškęs savarankiškus reikalavimus. Tai, kad ieškinys buvo susijęs su E. K. kaip bendrasavininkės teisėmis, savaime nėra pagrindas nurodyti ją atsakovu. Tretieji asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus, tampa procesiniais bendrininkais (CPK 43 straipsnis) su ta šalimi, su kurios interesu sutampa jų procesinis interesas.

28. Taigi teismas neprivalėjo keisti trečiojo asmens E. K. procesinės padėties, nesant jos ar šalių prašymo, nes procesinio bendrininkavimo atveju turi reikšmę aplinkybė, ar sutinkama su ieškiniu, ar ne. E. K. sutiko su ieškiniu dėl pagrindinio jo tikslo – atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, ir, kaip bendraturtė, turėjo teisę siūlyti savo projektinius sprendinius pagal jos užsakymu parengtus planus. Bet atmetus trečiojo asmens pareikštus savarankiškus reikalavimus, iš trečiojo asmens priteisiamos bylinėjimosi išlaidos, jei jos tiesioginiu priežastiniu ryšiu yra susijusios su šio trečiojo asmens reikalavimais, kurie turi priešpriešinį interesą su byloje kitų dalyvaujančių asmenų interesais.

Dėl bylos procesinės baigties

29. Apeliacinės instancijos teismas, ištyręs bylos medžiagą, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas padarė materialinės teisės pažeidimus, spręsdamas atidalijimo klausimus Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sprendžia Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. sausio 26 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

30. Pagal CPK 327 straipsnio 1 dalies 4 punktą apeliacinės instancijos teismas panaikina apskųstą teismo sprendimą ir perduoda bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Sprendžiant, ar yra šios normos taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių mastą ir pobūdį, įrodymų gavimo galimybes – jei byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reikštų, kad būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme, o tai sudaro pagrindą perduoti bylą nagrinėti iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 20 d. nutartis Nr. 3K-3-121/2009).

31. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškovo reikalavimą, neišsiaiškino visų reikšmingų aplinkybių ir neįvertino, jog formuojant ar pertvarkant žemės sklypus, turi būti numatyta galimybė į kiekvieną žemės sklypą įvažiuoti (išvažiuoti) keliu (gatve), besijungiančiu su valstybinės reikšmės ar vietinės reikšmės keliais, sudarančiais kelių tinklą, arba siūlomi servitutai. Teismui pasirinkus ieškovo pasiūlytą sklypo padalijimo planą liko neišspręstas klausimas dėl įvažiavimo į visus sklypus. Pirmosios instancijos teismas iš esmės neišsprendė ginčo, nes nevertino ir dėl to nepagrindė sprendimo priteisti savininkams idealiąsias sklypo dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje, kai buvo siekiama baigti bendrosios dalinės nuosavybės teisinius santykius. Nagrinėjamoje byloje sklypas yra pakankamo ploto ir jį galima atidalinti į atskiras dalis kiekvienam bendraturčiui taip, kad bendroji dalinė nuosavybė pasibaigtų ir būtų teisinė prielaida taikyti CK 4.80 straipsnio 1 dalį.

32. Be to, pirmosios instancijos teismas sprendime turėjo ištirti ir išspręsti klausimą dėl 1,47 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypo (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)) savininkų siūlymo numatyti įvažiavimą per žemės sklypą (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)). Sklypo (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)) savininkas (-ai) privalėjo būti informuoti apie su jų teisėmis susijusį teisminį ginčą.

33. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, reikia tirti naujas aplinkybes dėl galimybės suformuoti atskirą susisiekimo infrastruktūrai skirtą sklypą, įvertinant tai, kad Vilniaus rajono savivaldybės administracija 2019 m. vasario 5 d. raštu Nr. A33(1)-762 (4.22) yra suderinusi 1,47 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypo (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektą. Nurodyti proceso trūkumai negali būti pašalinti apeliacinės instancijos teisme, todėl skundžiamas teismo sprendimas naikinamas ir byla grąžinama nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

34. Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas, apelianto klausimai dėl atidalytų žemės sklypų vertingumo, proporcingumo ir bendraturčių interesų pusiausvyros pažeidimo nenagrinėjami, nes jie yra išvestiniai ir priklauso nuo teisingai parinkto atidalinimo ir servituto nustatymo būdo. Teisėjų kolegija tai pat nepasisako, ar teismas pagrįstai priteisė visas bylinėjimosi išlaidas ieškovo naudai iš atsakovo, nes bylinėjimosi išlaidų klausimai turi būti išsprendžiami bylą išnagrinėjus iš naujo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

35. Kadangi byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo klausimas išspręstinas iš naujo išnagrinėjus bylą.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atsakovo D. B. apeliacinį skundą tenkinti.

Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. sausio 26 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Vaclovas PaulikasRūta PetkuvienėInga Staknienė