Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.6.3; 2.2.2.7; 2.5.3; 2.5.10.1; 2.5.10.2.1; 2.5.10.2.4.1; 3.3.1.21

2016 m. gruodžio 21 d.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albinos Pupeikienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Alonos Romanovienės, Giedrės Seselskytės,

dalyvaujant ieškovės atstovui advokatui Vykintui Zulonui ir atsakovų (apeliantų) atstovui advokatui Simonui Janušaičiui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų A. B. ir uždarosios akcinės bendrovės „Klaipėdos miesto tvarka“ apeliacinius skundus dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 3 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Miesto tvarka“, atstovaujamos bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Verslo administravimo kompanija“, ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Klaipėdos miesto tvarka“ ir A. B. dėl nuostolių atlyginimo, trečiasis asmuo bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė „Perspektyvūs namai“.

Aprašomoji dalis

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė ieškiniu prašė priteisti iš atsakovų solidariai 121 835,10 Lt (35 285,88 Eur) nuostolių atlyginimą, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, kad buvęs UAB „Miesto tvarka“ vadovas A. B. po bankroto bylos iškėlimo bendrovei neperdavė administratorei viso bendrovės turto ir visų dokumentų, tačiau ieškovė nustatė, kad 2009 m. UAB „Miesto tvarka“ perleido atsakovei UAB „Klaipėdos miesto tvarka“ 121 835,10 Lt dydžio reikalavimo teisę į UAB „Perspektyvūs namai“. Ieškovė taip pat nurodė, kad taip pat buvo gauta 2009-12-21 reikalavimo perleidimo sutartis, iš jos matyti, jog UAB „Perspektyvūs namai“ perleido UAB „Klaipėdos miesto tvarka“ 121 835,10 Lt dydžio reikalavimo teisę į bankrutavusią UAB „Bruzdelynas“. UAB „Klaipėdos miesto tvarka“ už įsigytą reikalavimo teisę įsipareigojo sumokėti UAB „Perspektyvūs namai“ tokio pat dydžio sumą (121 835,10 Lt), tačiau sutarties 4 punkte nurodoma, kad tokio pat dydžio sumą UAB „Perspektyvūs namai“ yra skolinga UAB „Klaipėdos miesto tvarka“, todėl šalys, pasirašydamos 2009-12-21 reikalavimo perleidimo sutartį, įskaitė priešpriešinius vienarūšius reikalavimus. Ieškovės teigimu, ši sutartis patvirtina, jog atsakovė UAB „Klaipėdos miesto tvarka“ ne tik iš UAB „Miesto tvarka“ perėmė 121 835,10 Lt dydžio reikalavimo teisę į UAB „Perspektyvūs namai“, bet šią reikalavimo teisę realizavo atsiskaitydama su UAB „Perspektyvūs namai“, perimdama 121 835,10 Lt dydžio reikalavimo teisę į bankrutavusią UAB „Bruzdelynas“. Dėl to, kad ieškovė neteko 121 835,10 Lt dydžio reikalavimo teisės į UAB „Perspektyvūs namai“, ieškovė patyrė tokio pat dydžio nuostolį, už kurio atsiradimą yra solidariai atsakingi atsakovai UAB „Klaipėdos miesto tvarka“ ir A. B..Ieškovė taip pat teigė, kad UAB „Klaipėdos miesto tvarka“ ir UAB „Miesto tvarka“ yra susijusios įmonės. UAB „Klaipėdos miesto tvarka“ atsakomybė kyla dėl to, kad ši įmonė, neturėdama jokio pagrindo, neatlygintinai įgijo reikalavimo teisę iš UAB „Miesto tvarka“ ir šia teise pasinaudojo, padarydama 121 835,10 Lt dydžio nuostolius ieškovei. Atsakovas A. B., kaip ieškovės vadovas, sudarė sąlygas tam, kad kita jo kontroliuojama įmonė UAB „Klaipėdos miesto tvarka“ neatlygintinai perimtų pirmosios reikalavimo teisę į UAB „Perspektyvūs namai“.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2015-08-03 sprendimu ieškinį tenkino ir priteisė ieškovei solidariai iš atsakovų UAB „Klaipėdos miesto tvarka“ ir A. B. 35 285,88 Eur nuostolių atlyginimą, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 35 285,88 Eur sumos nuo 2014‑11-27 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Taip pat priteisė iš atsakovų po 655,48 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovei bei po 497,67 Eur žyminio mokesčio į valstybės biudžetą. Laikinąsias apsaugos priemones, taikytas Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014‑11‑27 nutartimi, teismas paliko galioti iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Teismas nustatė, kad rašytinių įrodymų, patvirtinančių, jog ieškovė turėjo kreditinių įsipareigojimų UAB „Klaipėdos miesto tvarka“, byloje nepateikta. UAB „Miesto tvarka“, nevykdydama jokios veiklos, neturėjo pagrindo pirkti prekes ar paslaugas iš ką tik įsteigtos UAB „Klaipėdos miesto tvarka“, ir UAB „Klaipėdos miesto tvarka“ reikalavimas ieškovei objektyviai negalėjo atsirasti. Nustatyta, kad UAB „Klaipėdos miesto tvarka“ 2009-12-21 reikalavimo perleidimo sutartimi perėmė reikalavimo teisę iš UAB „Miesto tvarka“ į UAB „Perspektyvūs namai“ 121 835,40 Lt skolą už 70 000 Lt, kuriuos UAB „Klaipėdos miesto tvarka“ įsipareigojo sumokėti UAB „Swedbank lizingas“ už UAB „Miesto tvarka“. Teismas pažymėjo, kad 2009-12-21 reikalavimo perleidimo sutartis nėra ginčijama ar nuginčyta įstatymų nustatyta tvarka, taip pat nepateikta duomenų, leidžiančių abejoti sutarties pasirašymo aplinkybėmis. Nustatyta, kad UAB „Klaipėdos miesto tvarka“ buvo finansiškai naudinga perimti reikalavimo teisę į UAB „Perspektyvūs namai“, siekiant atlikti tarpusavio įskaitymą ir sumažinti savo įsipareigojimų kreditoriams dydį. Teismas nustatė, kad atsakovas A. B., būdamas vienasmenis UAB „Miesto tvarka“ valdymo organas – vadovas, sudarė sąlygas, kad UAB „Klaipėdos miesto tvarka“ perimtų UAB „Miesto tvarka“ reikalavimo teisę į UAB „Perspektyvūs namai“. Atsakovai veikė nesąžiningai, nurodytais būdais siekdami tenkinti tik savo interesus ir neatsižvelgdami į ieškovės bei jos kreditorių teises bei teisėtus interesus. Atsakovai, žinodami apie įmonės sunkią finansinę padėtį, 2009-12-21 sudarė reikalavimo perleidimo sutartį, pagal kurią ieškovė neįgijo jokios realios naudos, sumažino savo galimybę atsiskaityti su kreditoriais. Konstatuota, kad ieškovė neteko 121 835,10 Lt (35 285,88 Eur) dydžio reikalavimo teisės į UAB „Perspektyvūs namai“, taigi ieškovė patyrė tokio dydžio nuostolius ir už juos atsakingi atsakovai.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovas A. B. prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015‑08-03 sprendimą panaikinti ir BUAB „Miesto tvarka“ ieškinį atmesti. Apeliantas nurodo, kad faktiškai nebuvo padaryta žala BUAB „Miesto tvarka“. Dėl krizės ieškovės debitoriams tapus nemokiais, BUAB „Miesto tvarka“ nebeturėjo galimybių tęsti lizingo sutartis, todėl UAB „Klaipėdos miesto tvarka“ sutiko perimti visus įsipareigojimus pagal lizingo sutartis, t. y. įsipareigojo UAB „Swedbank lizingas“ sumokėti visą BUAB „Miesto tvarka“ nesumokėtą 336 601,10 Lt turto išpirkimo kainą, nors jo rinkos vertė buvo tik 245 000 Lt, todėl patyrė 91 601,10 Lt nuostolių. Be to, pagal 2009-12-18 įsiskolinimo mokėjimo sutartį UAB „Klaipėdos miesto tvarka“ įsipareigojo už BUAB „Miesto tvarka“ padengti 70 000 Lt įsiskolinimą. Taigi UAB „Klaipėdos miesto tvarka“ iš viso papildomai už BUAB „Miesto tvarka“ sumokėjo UAB „Swedbank lizingas“ 161 601,10 Lt (91 601,10 Lt + 70 000 Lt). Toks sandoris negali būti traktuojamas kaip nenaudingas BUAB „Miesto tvarka“, nes buvo padengtas didelis kreditinis įsipareigojimas UAB „Swedbank lizingas“. Nurodo, kad buvo aišku, jog tikimybė atgauti visą skolą iš UAB „Perspektyvūs namai“ yra nereali, nes UAB „Perspektyvūs namai“ buvo nemoki įmonė, o turtas iš esmės buvo tik reikalavimo teisė į bankrutuojančią UAB „Bruzdelynas“. Mano, kad sandoriais išvengė didelės žalos kreditorei UAB „Swedbank lizingas“ ir tuo pačiu UAB „Miesto tvarka“. Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „Klaipėdos miesto tvarka“ prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-08-03 sprendimą ir priimti naują sprendimą – BUAB „Miesto tvarka“ ieškinį atmesti. Nurodo, kad ieškovę ir atsakovę UAB „Klaipėdos miesto tvarka“ sieja sutartiniai santykiai – 2009-12-21 reikalavimo perleidimo sutartis, todėl iš šių santykių deliktinė atsakomybė negali kilti. UAB „Klaipėdos miesto tvarka“ tinkamai už ieškovę sumokėjo UAB „Swedbank lizingas“ įmokas pagal 2009‑12-18 įsiskolinimo mokėjimo sutartį, todėl UAB „Klaipėdos miesto tvarka“ civilinei atsakomybei kilti nėra pagrindo. Mano, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai UAB „Klaipėdos miesto tvarka“ taikė deliktinę atsakomybę. 2009-12-21 reikalavimo perleidimo sutartis, sudaryta tarp ieškovės ir UAB „Klaipėdos miesto tvarka“, yra teisėta ir galiojanti, todėl nėra pagrindo konstatuoti UAB „Klaipėdos miesto tvarka“ veiksmų neteisėtumą. Teismas sutapatino BUAB „Miesto tvarka“ vadovo ir UAB „Klaipėdos miesto tvarka“ atsakomybę, kildinant ją iš neteisėtų valdymo organų veiksmų. Atsakovams atsakomybė negali būti taikoma tuo pačiu teisiniu pagrindu. Apeliantė UAB „Klaipėdos miesto tvarka“ skunde taip pat nurodo, kad dėl sandorio ieškovė gavo naudos, nes buvo padengtas jos įskolinimas UAB „Swedbank lizingas“. UAB „Klaipėdos miesto tvarka“ negalėjo pažeisti BUAB „Miesto tvarka“ ar jos kreditorių interesų, nes sandoriai buvo nuostolingi ne ieškovei, o UAB „Klaipėdos miesto tvarka“. Mano, kad BUAB „Miesto tvarka“ turėjo ginčyti 2009-12-21 reikalavimo perleidimo sutartį. Teigia, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas formaliai žalos dydį susiejo su perleisto reikalavimo dydžiu. Tai, kad BUAB „Miesto tvarka“ turėjo 121 835,40 Lt reikalavimo teisę į UAB „Perspektyvūs namai“, nereiškia, kad tokia yra reali turto (reikalavimo teisės vertė) vertė. BUAB „Miesto tvarka“ reikalavimo teisę perleido atlygintinai, t. y. už 70 000 Lt įsiskolinimo UAB „Swedbank lizingas“ sumokėjimą, o sumokėjusi šį įsiskolinimą ir palūkanas UAB „Klaipėdos miesto tvarka“ iki šiol jokios naudos negavo, taigi neįrodytas nei žalos faktas, nei jos dydis.Atsiliepimu ieškovė BUAB „Miesto tvarka“ prašo atsakovų apeliacinius skundus atmesti ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-08-03 sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš apeliantų bylinėjimosi išlaidas. Mano, kad atsakovų civilinė atsakomybė nagrinėjamoje byloje yra deliktinė, todėl teismas pagrįstai taikė šią atsakomybės rūšį abiem atsakovams. Atsakovė UAB „Klaipėdos miesto tvarka“ neatlygintai įgijo 121 835,40 Lt dydžio reikalavimo teisę į ieškovę ir šia teise pasinaudojo atlygintinai už tokią pat sumą įgydama tokio paties dydžio reikalavimo teisę į UAB „Bruzdelynas“. Atsakovas A. B. neatstovavo ieškovės interesų ir veikė taip, jog visa nauda tektų atsakovei UAB „Klaipėdos miesto tvarka“. Mano, kad 2009-12-21 reikalavimo perleidimo sutartis, sudaryta tarp BUAB „Miesto tvarka“ ir UAB „Klaipėdos miesto tvarka“, vertintina kritiškai. Reikalavimo teisės į UAB „Perspektyvūs namai“ perėmimas pažeidė ir ieškovės kreditorių interesus, nes buvo sumažinta UAB „Miesto tvarka“ turimų debitorinių reikalavimų apimtis.Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-06-22 nutartimi panaikinta Klaipėdos apygardos teismo 2015-12-30 nutartis ir atsakovų apeliaciniai skundai grąžinti apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nutartyje nurodyta, kad taikant civilinę atsakomybę liko nenustatytos ir neįvertintos byliai reikšmingos aplinkybės dėl neteisėtų veiksmų ir žalos padarymo.Bylą nagrinėjant iš naujo apeliacine tvarka teismo posėdyje atsakovų A. B. ir UAB „Klaipėdos miesto tvarka“ atstovas apeliacinių skundų reikalavimus palaikė, prašė panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti. Paaiškino, kad sandoris buvo naudingas ieškovei, be to, UAB „Klaipėdos miesto tvarka“ realiai naudos negavo, o ieškovė realiai neprarado sumos, kurią prašo priteisti kaip žalą.Teismo posėdyje ieškovės BUAB „Miesto tvarka“ atstovas prašė pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodė, kad pakanka įrodymų reikalavimo perleidimą vertinti kaip neteisėtą veiksmą ir iš to kyla nuostoliai.

Motyvuojamoji dalis

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliaciniai skundai netenkintini.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis). Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu.Byloje nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teismo 2014-01-30 nutartimi ieškovei UAB „Miesto tvarka“ iškelta bankroto byla. Klaipėdos apygardos teismo 2015-10-27 nutartimi BUAB „Miesto tvarka“ bankrotas pripažintas tyčiniu.Nagrinėjamoje byloje ginčas tarp šalių kilo dėl civilinės atsakomybės atsakovams UAB „Klaipėdos miesto tvarka“ ir A. B. taikymo ir 35 285,88 Eur nuostolių atlyginimo. Ieškovė BUAB „Miesto tvarka“ nuostolius kildina iš aplinkybės, kad BUAB „Miesto tvarka“ 2009 m. perleido atsakovei UAB „Klaipėdos miesto tvarka“ 121 835,10 Lt dydžio reikalavimo teisę į UAB „Perspektyvūs namai“. Byloje pateikta BUAB „Miesto tvarka“ ir UAB „Klaipėdos miesto tvarka“ sudaryta 2009-12-21 reikalavimo perleidimo sutartis (t. 1, b. l. 90, 132). 2009-12-21 reikalavimo perleidimo sutartyje numatyta, jog šia sutartimi kreditorė UAB „Miesto tvarka“ perleidžia naujajai kreditorei UAB „Klaipėdos miesto tvarka“, o ši perima iš kreditorės 121 835,40 Lt reikalavimo teisę į skolininkę UAB „Perspektyvūs namai“; perleidžiamos reikalavimo teisės kaina šalių sutarimu numatyta 70 000 Lt. Sutartyje taip pat nustatyta, kad minėtą kainą naujoji kreditorė sumoka dengdama kreditorės įsiskolinimą UAB „Swedbank lizingas“ pagal 2009-12-18 įsiskolinimo mokėjimo sutartį Nr. LT085687. Reikalavimo perleidimo sutartyje taip pat nurodyta, kad naujoji kreditorė, padengusi kreditorės įsiskolinimą UAB „Swedbank lizingas“, nebeturi teisės šių pinigų prašyti iš kreditorės.Ieškovės atstovas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka metu akcentavo, kad ieškovė byloje laikosi pozicijos, jog UAB „Klaipėdos miesto tvarka“ minėta 2009-12-21 reikalavimo perleidimo sutartimi BUAB „Miesto tvarka“ reikalavimo teisę į UAB „Perspektyvūs namai“ iš esmės perėmė neatlygintinai ir 2009-12-21 reikalavimo perleidimo sutartį, kaip įrodymą, reikia vertinti kritiškai. Pažymėtina, kad 2009-12-21 reikalavimo perleidimo sutartis įstatymų nustatyta tvarka nėra ginčijama ar nuginčyta. Pažeistoms teisėms ginti ieškovė šioje byloje pasirinko kitą būdą ir reiškė atsakovams reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo civilinės atsakomybės pagrindu. Nuostolių atlyginimas tokiu atveju taikomas konstatavus civilinės atsakomybės sąlygas. Civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Civilinei atsakomybei kilti būtina įstatyme nustatytų sąlygų visuma: neteisėti skolininko veiksmai (išskyrus įstatyme nustatytas išimtis), priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir nuostolių, skolininko kaltė (išskyrus įstatyme ar sutartyje nustatytas išimtis) bei žala (nuostoliai) (CK 6.246–6.249 straipsniai). Teismui nustačius, kad skolininkas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis) ir jam tenka pereiga paneigti šią prezumpciją bei įrodyti, kad nėra jo kaltės dėl atsiradusios žalos (CPK 178, 182 straipsnio 4 dalis).Viena iš civilinės atsakomybės (sutartinės ar deliktinės) sąlygų yra neteisėti veiksmai, kurie bendrąja prasme suprantami kaip teisinės pareigos pažeidimas. Bendrovės valdymo organo nario (vadovo) fiduciarines pareigas įmonei reglamentuoja CK 2.87 straipsnio 1–4 dalys. Be to, kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos (CK 6.263 straipsnio 1 dalis). Įstatymas taip pat nustato, kad kiekviena sutarties šalis, turėdama sutartinių santykių, privalo elgtis sąžiningai (CK 6.158 straipsnio 1 dalis).Šiuo atveju ieškovė BUAB „Miesto tvarka“ atsakovų veiksmų neteisėtumą sieja su 2009‑12‑21 sutarties dėl reikalavimo teisės į UAB „Perspektyvūs namai“ perleidimo sudarymu. Nagrinėjamoje byloje priimtoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-06-22 nutartyje (civilinė byla Nr. 3K‑3‑326-695/2016) išaiškinta, kad jeigu sudaryta nuostolinga reikalavimo perleidimo sutartis neginčijama, tai byloje dėl nuostolių atlyginimo turi būti nustatytos aplinkybės, kad būtų pagrindas sudarytą sandorį nuginčyti dėl pažeidimų jį sudarant ir tai būtų vertinama kaip neteisėtumas sudarant reikalavimo perleidimo sutartį. Taip pat pažymima, kad prašant priteisti dėl sandorio sudarymo padarytų nuostolių atlyginimą, neteisėti veiksmai gali būti akivaizdus sandorio nenaudingumas, interesų konfliktas, kiti pažeidimai.Nagrinėjamoje byloje, sprendžiant klausimą dėl 2009-12-21 reikalavimo teisės į UAB „Perspektyvūs namai“ perleidimo sutarties naudingumo ieškovei BUAB „Miesto tvarka“ ir vertinant, ar tokio sandorio sudarymu buvo padaryta žalos, vertintinos aplinkybės dėl sandorio atlygintinumo, ekonominio pagrįstumo, verslo rizikos, kitų sutarčių vykdymo ir kitos su šiuo sandoriu susijusios faktinės bylos aplinkybės. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamoje byloje taip pat svarbi faktinė aplinkybė, kad atsakovą A. B. siejo (civiliniai teisiniai ir asmeniniai) ryšiai ne tik su ieškove BUAB „Miesto tvarka“, bet ir UAB „Klaipėdos miesto tvarka“. Rašytiniais įrodymais byloje nustatyta, kad atsakovas A. B. nuo 2006-08-23 iki 2014-02-28 buvo BUAB „Miesto tvarka“ darbuotojas, nuo 2006-08-23 buvo paskirtas UAB „Miesto tvarka“ direktoriumi, taip pat jis nuo 2006-10-24 buvo vienintelis šios bendrovės akcininkas. Be to, iš 2009-01-26 steigimo sutarties nustatyta, kad atsakovas A. B. kartu su A. R. buvo UAB „Klaipėdos miesto tvarka“ steigėjai (akcininkai). Iš 2010-06-17 bei 2011‑11-15 pažymų apie UAB „Klaipėdos miesto tvarka“ akcininkus nustatyta, kad vėliau visas UAB „Klaipėdos miesto tvarka“ akcijas perėmė K. Š., kuri su atsakovu A. B. turi du bendrus vaikus (t. 1, b. l. 32, 33, 104). Byloje nekilo ginčo, kad BUAB „Miesto tvarka“ ir UAB „Klaipėdos miesto tvarka“ užsiima iš esmės ta pačia veikla; BUAB „Miesto tvarka“ buhaltere buvusi I. V., byloje apklausta kaip liudytoja, nurodė, kad nuo 2009 m. pradėjo dirbti buhaltere UAB „Klaipėdos miesto tvarka“. Minėtos aplinkybės, atsižvelgiant ir į kitus byloje esančius įrodymus, vertinamos kaip sustiprinančios abejones dėl tam tikrų sandorių sąžiningumo, interesų konflikto sudarant sandorius ir tinkamo vadovo pareigų bendrovei vykdymo bei bendrovių tarpusavio sandorių sudarymo sąžiningumo. Šios faktinės aplinkybės glaudžiai tarpusavyje susijusios, todėl vertintinos ir į jas atsižvelgtina tiriant ir kompleksiškai vertinant įrodymus byloje.Šiuo atveju su ginčo reikalavimo perleidimu siejamas pinigų mokėjimas pagal lizingo sutartis. Byloje nekilo ginčo, kad BUAB „Miesto tvarka“ su UAB „Swedbank lizingas“ siejo sutartiniai įsipareigojimai pagal lizingo sutartis ir buvo susidaręs 70 000 Lt ieškovės įsiskolinimas lizingo bendrovei. Byloje nustatyta, kad 2009-12-18 tarp UAB „Swedbank lizingas“, UAB Miesto tvarka“ ir UAB „Klaipėdos miesto tvarka“ sudaryta trišalė įsiskolinimo mokėjimo sutartis Nr. LT085687 (t. 1, b. l. 91-93). Šioje sutartyje užfiksuota, kad klientės UAB „Miesto tvarka“ įsiskolinimo dydis lizingo bendrovei sutarties pasirašymo momentu sudaro 70 000 Lt (20 273,40 Eur), ir mokėtoja UAB „Klaipėdos miesto tvarka“ įsipareigoja padengti šį įsiskolinimą lizingo bendrovei.Apeliantas A. B. apeliaciniame skunde nurodo, kad UAB „Swedbank lizingas“ 2009-08-11 raštu informavo BUAB „Miesto tvarka“, jog nuo 2009-08-11 nutraukia lizingo sutartis Nr. LT048908, LT051373, LT053665, LT057684, LT058737 ir pareikalavo BUAB „Miesto tvarka“ perduoti turtą. Kita vertus, apeliantų byloje pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose argumentuojama, jog jeigu 2009‑12‑21 sutartis tarp BUAB „Miesto tvarka“ ir UAB „Klaipėdos miesto tvarka“ nebūtų buvusi sudaryta, UAB „Swedbank lizingas“ būtų nutraukęs tarp ieškovės ir UAB „Swedbank lizingas“ sudarytas lizingo sutartis, realizavęs susigrąžintą iš ieškovės turtą ir teisme pareiškęs ieškovei reikalavimą dėl nuostolių, patirtų dėl susigrąžinto turto realizavimo, atlyginimo. Akcentuotina, kad 2009‑12-18 trišalė įsiskolinimo dengimo sutartis tarp UAB „Swedbank lizingas“, UAB „Klaipėdos miesto tvarka“ ir UAB „Miesto tvarka“ sudaryta anksčiau nei 2009-12-21 sutartis tarp UAB „Miesto tvarka“ ir UAB „Klaipėdos miesto tvarka“, tad nėra pagrindo sutikti su argumentais, kad būtent vėlesnė ir dvišalė bylos šalių sutartis buvo pagrindas UAB „Swedbank lizingas“ tęsti lizingo sutarčių vykdymą.Pastebėtina, kad 2009-12-18 sudaryta sutartis dėl UAB „Miesto tvarka“ įsiskolinimo mokėjimo buvo trišalė, tačiau šioje sutartyje klausimas dėl UAB „Klaipėdos miesto tvarka“ reikalavimų į BUAB „Miesto tvarka“ už padengiamą šios bendrovės įsipareigojimą lizingo bendrovei neaptartas. Tad minėta sutartimi UAB „Miesto tvarka“ sutartiniai įsipareigojimai (įsiskolinimas ar kitos sąlygos) UAB „Klaipėdos miesto tvarka“ nebuvo nustatyti. Apeliantas A. B. nurodo, kad UAB „Klaipėdos miesto tvarka“ iš viso papildomai už BUAB „Miesto tvarka“ sumokėjo UAB „Swedbank lizingas“ 161 601,10 Lt (91 601,10 Lt turto išpirkimo kainos ir turto rinkos vertės kainos skirtumą bei 70 000 Lt įsiskolinimą) buvo padengtas didelis kreditinis įsipareigojimas UAB „Swedbank lizingas“. Kita vertus, byloje taip pat nustatyta faktinė aplinkybė, kad 2009-12-28 tarp UAB „Swedbank lizingas“, UAB „Miesto tvarka“ ir UAB „Klaipėdos miesto tvarka“ buvo sudaryta sutartis Nr. LT048908, LT051373, LT053665, LT057684, LT058737/TPP „Dėl teisių ir pareigų pagal lizingo sutartis perleidimo“ (t. 3, b. l. 185-187). Šios sutarties pagrindu atsakovei UAB „Klaipėdos miesto tvarka“ perėjo visos ieškovės teisės ir pareigos pagal su UAB „Swedbank lizingas“ sudarytas lizingo sutartis ir visas pagal lizingo sutartis ieškovės gautas turtas.Rašytiniuose paaiškinimuose apeliantai, teigdami, kad šalis sieję sutartiniai santykiai buvo naudingi ieškovei, akcentuoja Lietuvos apeliacinio teismo 2016-06-30 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2A-430-943/2016, padarytas išvadas. Minėtoje byloje ieškovė BUAB „Miesto tvarka“ teigė, kad iki 2009-12-28 sutarties „Dėl teisių ir pareigų pagal lizingo sutartis perleidimo“ sudarymo momento ieškovė buvo sumokėjusi 107 603,77 Eur lizingo įmokų ir jų ieškovei atsakovė nekompensavo, todėl ieškovė ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės UAB „Klaipėdos miesto tvarka“ nurodyto dydžio nuostolius. Lietuvos apeliacinio teismo 2016‑06-30 nutartyje pažymėta ir atsakovės pozicija byloje, jog ieškovei sandoris buvo naudingas, nes atsakovė padengė ieškovės 20 273,40 Eur dydžio įsiskolinimą trečiajam asmeniui, atsakovei perėmus įsipareigojimų pagal lizingo sutartis vykdymą, ieškovė išvengė papildomų nuostolių, kurie būtų atsiradę dėl lizingo sutarčių vykdymo. Lietuvos apeliacinis teismas 2016‑06‑30 nutartyje nustatė, kad lizinguoto turto neišpirkta vertė sutarties sudarymo dieną buvo 336 601,10 Lt, o turto rinkos vertė – 245 000 Lt, be to, atsakovė 2009-12-18 sutartimi perėmė apeliantės 20 273,40 Eur dydžio įsiskolinimą, ir teismas konstatavo, kad sandoris, iš kurio sudarymo minėtoje byloje buvo kilęs ginčas, ieškovei iš esmės buvo naudingas, nes leido išvengti papildomų nuostolių.Akcentuotina, kad minėtoje byloje buvo analizuojamas 2009‑12-28 sutarties „Dėl teisių ir pareigų pagal lizingo sutartis perleidimo“ naudingumo ieškovei klausimas, tačiau įvertinta ir aplinkybė, kad atsakovė UAB „Klaipėdos miesto tvarka“ 2009-12-18 sutartimi perėmė apeliantės 20 273,40 Eur dydžio įsiskolinimą. Tad, vertinant šalis siejusius sutartinius santykius, nustatyta ir svarbia šiuo atveju laikytina faktinė aplinkybė, kad atsakovė UAB „Klaipėdos miesto tvarka“ ne tik padengė ieškovės BUAB „Miesto tvarka“ įsiskolinimą, bet faktiškai perėmė ir ieškovės teises bei pareigas pagal su UAB „Swedbank lizingas“ sudarytas lizingo sutartis.Tarp šalių nekilo ginčo dėl skundžiamame sprendime nustatytos faktinės aplinkybės, kad tiek UAB „Miesto tvarka“, tiek UAB „Klaipėdos miesto tvarka“ užsiima ta pačia veikla. Byloje nustatyta, kad Juridinių asmenų registrui vėliausiai teiktas UAB „Miesto tvarka“ finansinių ataskaitų rinkinys už 2008 m., UAB „Miesto tvarka“ nuo 2009 m. pradžios jokios veiklos nevykdė, o 2009‑02-02 įsteigta UAB „Klaipėdos miesto tvarka“. Kaip liudytoja byloje apklausta G. I. paaiškino, kad buvo UAB „Klaipėdos miesto tvarka“ direktorė, bet daugiau dirbo administracinį darbą, jai trumpai buvo paaiškinta, jog reikia technikos, todėl perimamas UAB „Miesto tvarka“ lizingo apmokėjimas UAB „Swedbank lizingas“, skola ir paskui reikalavimo teisė į UAB „Perspektyvūs namai“, šios reikalavimo teisės perėmimo tikslas – reikalavimo teisė į UAB „Bruzdelynas“.Įvertinus atsakovą A. B. ir atsakovę UAB „Klaipėdos miesto tvarka“ siejusius santykius bei faktines aplinkybes apie įmonių veiklą ir jos pobūdį, liudytojos G. I. parodymus, yra pagrindas išvadai, kad UAB „Klaipėdos miesto tvarka“ suinteresuotumas ir planai dėl BUAB „Miesto tvarka“ veikloje lizingo pagrindu naudojamo turto perėmimo atsakovams buvo žinomi dar 2009-12-18 trišalės įsiskolinimo mokėjimo sutarties sudarymo metu. Tad yra pagrindas vertinti, kad ieškovės veikloje naudotos technikos perėmimas, visų pirma, dar 2009‑12-18 trišalėje sutartyje numatytomis sąlygomis perimant sutartinius įsipareigojimus (įsiskolinimo padengimą), taip pat ir toliau įgyjant galimybę naudotis pagal lizingo sutartis ieškovės lizinguotu turtu (be to, kaip mokėjimus pagal šias sutartis įskaityti iki teisių ir pareigų perleidimo ieškovės mokėtas lizingo įmokas), jau savaime buvo naudingas ir atsakovei UAB „Klaipėdos miesto tvarka“. Tai papildomai pagrindžia ir aplinkybė, kad 2009‑12-21 reikalavimo perleidimo sutartis tarp BUAB „Miesto tvarka“ ir UAB „Klaipėdos miesto tvarka“, joje numatant, jog UAB „Klaipėdos miesto tvarka“ dengiant ieškovės įsiskolinimą sumokama kaina už ieškovės perleidžiamą reikalavimo teisę, sudaryta po minėtos trišalės įsiskolinimo mokėjimo sutarties sudarymo, kuria atsakovė įsipareigojo dengti ieškovės įsiskolinimą.Nustatyta, kad už perleistą reikalavimą į UAB „Perspektyvūs namai“ lėšos tiesiogiai ieškovei nebuvo mokamos. 2009‑12‑21 reikalavimo teisės į UAB „Perspektyvūs namai“ perleidimo sutartyje nurodoma, kad perleidžiamos 121 835,40 Lt reikalavimo teisės kaina – 70 000 Lt, ir ši kaina UAB „Miesto tvarka“ sumokama naujajai kreditorei UAB „Klaipėdos miesto tvarka“ dengiant kreditorės įsiskolinimą UAB „Swedbank lizingas“ pagal 2009-12-18 įsiskolinimo mokėjimo sutartį. Kaip minėta anksčiau, 2009-12-18 trišalėje sutartyje ieškovės sutartiniai įsipareigojimai (įsiskolinimas ar kitos sąlygos, su kuriomis siejamas ieškovės įsiskolinimo dengimas) UAB „Klaipėdos miesto tvarka“ nebuvo nustatyti. Kaip nustatyta pirmosios instancijos teismo sprendimu ir tai iš esmės patvirtino šalių atstovai teismo posėdžio apeliacinės instancijos teisme metu – BUAB „Miesto tvarka“ nebuvo skolinga UAB „Klaipėdos miesto tvarka“ jokiais sutartiniais pagrindais (2016-11-30 teismo posėdžio garso įrašas: 25 min. 15 sek.). Priešingas aplinkybės patvirtinančių įrodymų byloje nėra.Apeliaciniame skunde atsakovė UAB „Klaipėdos miesto tvarka“ remiasi CK 6.50 straipsnio 3 dalies reglamentavimu ir teigia, kad už kitą asmenį skolos mokėjimas neatlygintinai prieštarautų įmonės veiklos tikslams, todėl įsiskolinimui pagal 2009-12-18 sutartį dengti ir buvo sudaryta 2009‑12-21 reikalavimo perleidimo sutartis. CK 6.50 straipsnio 3 dalis numato, kad trečiajam asmeniui, įvykdžiusiam prievolę, pereina kreditoriaus teisės, susijusios su skolininku. Teisėjų kolegija atmeta minėtus skundo argumentams ir, visų pirma, pažymi, kad nurodytų argumentų atveju atsakovų apeliaciniuose skunduose akcentuojama pozicija dėl 70 000 Lt pradelsto įsiskolinimo UAB „Swedbank lizingas“ padengimo, kaip naudingo ir padėjusio ieškovei išvengti kreditinio įsipareigojimo lizingo bendrovei, nepagrįsta, kadangi tokiu atveju ši skolos dalis tiesiog būtų buvusi perkelta kitam kreditoriui (t. y. UAB „Klaipėdos miesto tvarka“). Be to, kaip nustatyta anksčiau, bylos duomenys suteikia pagrindą išvadai, kad jau vien 2009-12-18 trišalėje sutartyje numatytos sąlygos buvo naudingos atsakovei UAB „Klaipėdos miesto tvarka“, kuri perėmė ir kitas BUAB „Miesto tvarka“ teises ir pareigas bei turtą pagal lizingo sutartis. Taip pat pažymėtina, kad 2009‑12‑21 reikalavimo teisės perleidimo sutartimi atsakovė UAB „Klaipėdos miesto tvarka“ už 70 000 Lt (nurodant, kad tokia kaina sumokama dengiant ieškovės įsiskolinimą lizingo bendrovei pagal 2009-12-18 įsiskolinimo mokėjimo sutartį) įgijo didesnę ieškovės BUAB „Miesto tvarka“ 121 835,40 Lt reikalavimo teisę į UAB „Perspektyvūs namai“, nors tokio dydžio reikalavimo perimti neprivalėjo. Taigi formaliai įtvirtintos 2009-12-21 reikalavimo perleidimo sutarties sąlygos itin palankios UAB „Klaipėdos miesto tvarka“.Šiuo aspektu taip pat svarbu pažymėti, kad byloje esantys BUAB „Miesto tvarka“ 2008 m. pelno (nuostolių) ataskaitos duomenys patvirtina, jog UAB „Miesto tvarka“ veikla 2008 m. buvo nuostolinga. Iš bylos duomenų matyti, kad UAB „Perspektyvūs namai“ įsiskolinimas BUAB „Miesto tvarka“ ir ieškovės reikalavimo teisė susiformavo 2007 m. pabaigoje. 2009‑12‑21 reikalavimo į UAB „Perspektyvūs namai“ perleidimo sutartyje nurodyta perleidžiamos reikalavimo teisės kaina atitinka ieškovės įsiskolinimo lizingo bendrovei dydį, tačiau byloje nepateikta duomenų, kad būdamas BUAB „Miesto tvarka“ vadovu, esant įmonės skolinių įsipareigojimų, A. B. ėmėsi veiksmų skolai iš UAB „Perspektyvūs namai“ išieškoti ir bendrovės skoloms dengti.Pagal CK 6.249 straipsnį žala yra būtina civilinės atsakomybės sąlyga. Civilinėje teisėje turtinė žala suprantama kaip asmens turtiniai praradimai, dėl kurių nukenčia jo turtinė padėtis; piniginė žalos išraiška yra nuostoliai; jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju ieškovė, perleidusi reikalavimą, dėl sandorio sudarymo faktiškai neatlygintinai neteko reikalavimo teisės, sumažėjo jos turimų debitorinių reikalavimų apimtis, tad pablogėjo jos turtinė padėtis.Apeliaciniame skunde atsakovas A. B. nurodo, kad buvo aišku, jog tikimybė atgauti visą skolą iš UAB „Perspektyvūs namai“ nereali, nes UAB „Perspektyvūs namai“ buvo nemoki įmonė. Kita vertus, apeliantas A. B. taip pat nurodo, kad UAB „Perspektyvūs namai“ turtas iš esmės buvo tik reikalavimo teisė į bankrutuojančią UAB „Bruzdelynas“, kuri turėjo turto, įkeisto UAB „Medicinos bankas“, todėl buvo nedidelė galimybė, jog kažkiek lėšų liks ir kitiems kreditoriams.Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantų pozicija, kad reikalavimo teisė buvo bevertė. Visų pirma, pažymėtina, kad UAB „Klaipėdos miesto tvarka“ neprivalėjo perimti reikalavimo žinomai nemokiai bendrovei, tačiau ginčo reikalavimų pagrindu esančioje 2009-12-21 sutartyje šalys susitarė dėl reikalavimo teisės į UAB „Perspektyvūs namai“ kainos, t. y. reikalavimo teisės finansinės vertės. Antra, nustatyta aplinkybė, jog UAB „Perspektyvūs namai“ turėjo reikalavimo teisę į UAB „Bruzdelynas“. Byloje nustatyta, kad 2009-12-21 tarp UAB „Perspektyvūs namai“ ir UAB „Klaipėdos miesto tvarka“ buvo sudaryta reikalavimo perleidimo sutartis Nr. 0001 (t. 1, b. l. 21-22, 123-124). Šia sutartimi kreditorė UAB „Perspektyvūs namai“ perleido naujajai kreditorei UAB „Klaipėdos miesto tvarka“ visas iš 2009-02-03 reikalavimo perleidimo sutarties kylančias UAB „Bruzdelynas“ kreditoriaus teises. Naujoji kreditorė už perleidžiamą reikalavimo teisę įsipareigojo sumokėti 121 835,40 Lt, tačiau sutarties šalys patvirtino, kad sutarties sudarymo dieną kreditorė yra skolinga naujajai kreditorei tokią pat sumą ir sutarė atlikti tarpusavio skolų įskaitymą. Taigi iš visumos byloje esačių duomenų matyti, kad atsakovė UAB „Klaipėdos miesto tvarka“ tą pačią dieną (2009-12-21) sudarytos kitos sutarties pagrindu, pasinaudodama iš ieškovės BUAB „Miesto tvarka“ įgyta reikalavimo teise į UAB „Perspektyvūs namai“, už 121 835,40 Lt buvo įgijusi reikalavimo teisę į UAB „Bruzdelynas“. Toks UAB „Klaipėdos miesto tvarka“ kreditinis reikalavimas Klaipėdos apygardos teismo 2010-06-21 nutartimi buvo patvirtintas UAB „Bruzdelynas“ bankroto byloje (t. 1, b. l. 125). Nors vėliau Vilniaus apygardos teismo 2015-03-13 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1321-661/2015 patvirtinta UAB „Medicinos bankas“, UAB „Klaipėdos miesto tvarka“ ir BUAB „Perspektyvūs namai“ sudaryta taikos sutartimi minėta reikalavimo perleidimo sutartis šalių susitarimu pripažinta negaliojančia ir visos kreditorės teisės į UAB „Bruzdelynas“, tarp jų ir 35 285,97 Eur (121 835,40 Lt) sumos reikalavimo teisė grąžinta BUAB „Perspektyvūs namai“, tačiau, esant minėtoms aplinkybėms, nėra pagrindo konstatuoti, kad šalims reikalavimo teisė į UAB „Perspektyvūs namai“ buvo bevertė. Priešingai, minėtų duomenų visuma sudaro pagrindą išvadai, kad reikalavimo teisė į UAB „Perspektyvūs namai“ jos perleidimo metu turėjo ekonominę vertę.Apeliantė UAB „Klaipėdos miesto tvarka“ pažymi, kad sutarties šalims buvo žinoma, jog perleistos skolos išieškojimas yra abejotinas, tai buvo nurodyta ir 2009-12-21 reikalavimo perleidimo sutarties 5 punkte, jog atsižvelgiant į tai buvo nustatyta reikalavimo kaina. Tačiau svarbu tai, kad 2009-12-21 reikalavimo teisės perleidimo sutartimi ieškovės 121 835,40 Lt reikalavimo teisė į UAB „Perspektyvūs namai“ perleista atsakovei UAB „Klaipėdos miesto tvarka“ už 70 000 Lt, o, pasinaudojant šia įgyta teise, tą pačią dieną atliktas jau didesnės vertės kitų atsakovės UAB „Klaipėdos miesto tvarka“ įsipareigojimų (t. y. 121 835,40 Lt) įskaitymas ir įgyta reikalavimo teisė į UAB „Bruzdelynas“ faktiškai dėl 121 835,40 Lt sumos. Tad yra pagrindas vertinti, kad jau šalims sudarant 2009-12-21 reikalavimo perleidimo sutartį, t. y. atsakovei UAB „Klaipėdos miesto tvarka“ įgyjant teisę reikalauti iš UAB „Perspektyvūs namai“ 121 835,40 Lt skolos, sutartyje nurodant, kad reikalavimo teisės kaina 70 000 Lt, buvo žinoma, jog realiai bus atliktas 121 835,40 Lt dydžio skolų įskaitymas, įgyjant UAB „Perspektyvūs namai“ turimą kitą reikalavimo teisę. Kaip matyti ir iš atsakovo A. B. apeliacinio skundo, apie tai, kad reikalavimo teisė į UAB „Bruzdelynas“ buvo iš esmės vienintelis UAB „Perspektyvūs namai“ turtas buvo žinoma.Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė ir įvertino nustatytas ir nepaneigtas aplinkybes, jog BUAB „Miesto tvarka“ ir UAB „Klaipėdos miesto tvarka“ aptariamo sandorio, iš kurio kildinami ieškovės nuostoliai, sudarymo metu buvo susijusios bendrovės, kurias siejo atsakovas A. B. ir su juo susiję asmenys. Tad sandorio, iš kurio kildinami ieškinio reikalavimai, sudarymo metu atsakovams turėjo būti žinoma prasta ieškovės finansinė padėtis ir egzistuojantis interesų konfliktas. Įvertinusi ginčo reikalavimų pagrindu esančios 2009-12-21 šalių sudarytos reikalavimo teisės perleidimo sutarties sudarymo aplinkybes teisėjų kolegija nustatė, kad faktinių aplinkybių visuma nesudaro pagrindo konstatuoti, jog susidariusioje situacijoje 2009‑12-21 reikalavimo perleidimo sandoris atitiko įprastą verslo riziką, taip pat nenustatyta pagrindo konstatuoti, kad sandoris ieškovei BUAB „Miesto tvarka“ faktiškai buvo atlygintinis ir realiai ekonomiškai naudingas. Tad 2009-12-21 reikalavimo perleidimo sandorio sudarymo laikotarpiu buvęs sandorį sudariusių bendrovių interesų konfliktas, buvusiomis aplinkybėmis akivaizdus sandorio nenaudingumas BUAB „Miesto tvarka“, suponuojantis ir šalių sąžiningumo sudarant sandorį pareigos pažeidimą bei ieškovės ir jos kreditorių teisių bei teisėtų interesų ignoravimą, sudaro pagrindą konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai dėl minėto sandorio sudarymo, sukėlusio žalą ieškovei, nustatė abiejų atsakovų A. B. ir UAB „Klaipėdos miesto tvarka“ nesąžiningumą ir neteisėtus veiksmus (CK 6.246 straipsnis). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad byloje įrodytos visos atsakovų civilinei atsakomybei atsirasti būtinos sąlygos (CK 6.246–6.249 straipsniai) bei pagrįstai nustatė, kad bendrais veiksmais ieškovei padarytą žalą atsakovai privalo atlyginti solidariai (CK 6.6 straipsnio 3 dalis, 6.279 straipsnio 1 dalis). Apeliantai laikosi pozicijos, kad ieškovės prašomos priteisti žalos dydis nepagrįstas, kadangi UAB „Klaipėdos miesto tvarka“ faktiškai nei iš UAB „Perspektyvūs namai“, nei iš UAB „Bruzdelynas“ lėšų negavo dėl šių įmonių bankroto, tad teigia, kad jokia nauda nebuvo gauta. Teisėjų kolegija šiuos argumentus atmeta kaip nepagrįstus, atsižvelgdama į šios nutarties 36–37 punktuose išdėstytus motyvus. Kaip minėta, sandorio šalims minėta reikalavimo teisė turėjo ekonominę vertę. Apeliantas A. B. nurodė, kad buvo žinoma, jog UAB „Perspektyvūs namai“ buvo nemoki, o jos turtas iš esmės buvo reikalavimo teisė į UAB „Bruzdelynas“. Be to, atsakovė UAB „Klaipėdos miesto tvarka“ įgytą 121 835,40 Lt reikalavimo teisę į UAB „Perspektyvūs namai“ pagal 2009-12-21 reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 0001, sudarytą su UAB „Perspektyvūs namai“, įskaitė į tokio paties dydžio pagal minėtą sutartį numatytą mokėjimą ir tokia verte padengė tarpusavio skolą įgyti kitą reikalavimo teisę – į UAB „Bruzdelynas“. Bylos duomenimis, UAB „Bruzdelynas“ bankroto byloje buvo patvirtinta taip pat 121 835,40 Lt atsakovės reikalavimo teisė. Nors apeliantė akcentuoja, kad šio reikalavimo patvirtinimo pagrindu buvusi sutartis pripažinta negaliojančia, tačiau pažymėtina, kad tai padaryta sutarties šalių taikos sutartimi. Civilinėje teisėje galiojantis sutarties laisvės principas suteikia šalims teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, jei tai neprieštarauja įstatymas (CK 6.156 straipsnio 1 dalis). Tačiau tuo metu buvo užfiksuota būtent tokia atsakovės įgytos reikalavimo teisės į UAB „Perspektyvūs namai“ vertė.Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, jog ieškovė neteko 121 835,40 Lt (35 285,88 Eur) dydžio reikalavimo teisės į UAB „Perspektyvūs namai“ ir pagrįstai konstatavo, jog ieškovė patyrė tokio pat dydžio nuostolį. Aplinkybė, kad vėliau UAB „Klaipėdos miesto tvarka“ reikalavimo teisė į UAB „Bruzdelynas“ buvo grąžinta UAB „Perspektyvus namai“, o šios bendrovės turima didesnė reikalavimo teisė į UAB „Bruzdelynas“ (660 243,84 Eur) buvo perleista UAB „Medicinos bankas“, kurios reikalavimai UAB „Bruzdelynas“ bankroto byloje buvo iš dalies tenkinti (19 proc.), nesudaro pagrindo priešingam vertinimui. Pažymėtina, kad reikalavimo teisės perleidimo sutartis tarp BUAB „Perspektyvūs namai“ ir UAB „Medicinos bankas“ buvo sudaryta daug vėliau – jau 2015-07-20. Be to, rašytiniai įrodymai byloje pagrindžia, kad atsakovė UAB „Klaipėdos miesto tvarka“ įgyta 121 835,40 Lt reikalavimo teise į UAB „Perspektyvūs namai“ 2009-12-21 pasinaudojo tokio paties dydžio (121 835,40 Lt) tarpusavio skolų užskaitymui ir iš UAB „Perspektyvūs namai“ įsigijo reikalavimo teisę į UAB „Bruzdelynas“. Iš ieškovės atsiliepimo į kasacinį skundą taip pat matyti, kad teismo patvirtinti kreditorių reikalavimai ieškovės bankroto byloje viršija nagrinėjamoje byloje ieškovės prašytą priteisti 121 835,10 Lt nuostolių sumą (t. y. Klaipėdos apygardos teismo 2014‑07-03 nutartimi civilinėje byloje Nr. B2‑939-265/2014 patvirtinti ieškovės kreditorių 510 455,36 Lt finansiniai reikalavimai).Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Atsakovų apeliacinių skundų argumentai nesudaro pagrindo skundžiamą sprendimą panaikinti, dėl to jis paliktinas nepakeistas, o apeliaciniai skundai atmestini (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Bendroji bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklė numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas, tarp jų ir išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti, teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 79, 88 straipsniai, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis). Atmetus atsakovų apeliacinius skundus, jų turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (CPK 93 straipsnio 1, 3 dalys, 98 straipsnis).

Apeliacinius skundus atmetus, ieškovei BUAB „Miesto tvarka“ iš atsakovų priteistinos jos turėtos bylinėjimosi išlaidos. Kartu su atsiliepimu į apeliacinius skundus ieškovė pateikė rašytinus įrodymus apie turėtas 968 Eur išlaidas advokato teisinei pagalbai (t. 2, b. l. 99-101). Šios išlaidos, įvertinus bylos pobūdį, nelaikytinos per didelėmis, todėl priteistinos ieškovei iš atsakovų lygiomis dalimis po 484 Eur (CPK 98 straipsnis).

Po to, kai byla buvo grąžinta apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo, ieškovė pateikė rašytinius įrodymus apie papildomas 816,75 Eur (453,75 Eur + 363 Eur) bylinėjimosi išlaidas. Atsižvelgiant į šių išlaidų detalizacijas ir pobūdį ir įvertinus Teisingumo ministro 2015-03-19 įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintų nauja redakcija išdėstytų rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) 8.16 ir 8.19 punktuose nustatytus taikomus koeficientus (rašytiniai paaiškinimai, koeficientas – 0,4; teisinės konsultacijos ir atstovavimas, koeficientas – 0,1 už valandą) bei pagal išlaidų patyrimo laiką jų maksimaliems dydžiams apskaičiuoti pagrindu imamus statistinius dydžius (2016 m. I ketvirtis – 748,0 Eur; 2016 m. II ketvirtis – 771,9 Eur), darytina išvada, kad prašomos priteisti išlaidos ženkliai viršija Rekomendacijose numatytus dydžius. Tad priteisiant papildomas bylinėjimosi išlaidas priteistinos sumos mažintinos ir ieškovei iš atsakovų priteisinta 460 Eur (229 Eur + 231 Eur), priteisiant po 230 Eur iš kiekvieno (CPK 98 straipsnio 2 dalis).Ieškovė taip pat pateikė rašytinius įrodymus, jog už advokato teisinę pagalbą atsiliepimui į kasacinį skundą parengti turėjo 1 210 Eur bylinėjimosi išlaidų (t. 3, b. l. 44-46). Kasaciniam teismui bylą grąžinus iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui šios išlaidos nepaskirstytos. Bylą iš naujo išnagrinėjus apeliacine tvarka, atsakovų apeliaciniai skundai atmesti kaip nepagrįsti, dėl to minėtos ieškovės kasacinės instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos priteisintos iš atsakovų, priteisiant po 605 Eur (CPK 98 straipsnis). Iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-06-22 pažymos nustatyta, kad kasacinis teismas patyrė 5,56 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, tačiau kiekvienam atsakovui tenkanti į valstybės biudžetą išieškotina bendra suma neviršija teisės aktais nustatytos 3 Eur minimalios valstybei priteisintos bylinėjimosi išlaidų sumos, dėl to nepriteisiama (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

n u t a r i a:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-08-03 sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Miesto tvarka“ iš atsakovo A. B. 714 Eur apeliacinės instancijos teisme ir 605 Eur kasacinės instancijos teisme turėtų bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti ieškovei bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Miesto tvarka“ iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Klaipėdos miesto tvarka“ 714 Eur apeliacinės instancijos teisme ir 605 Eur kasacinės instancijos teisme turėtų bylinėjimosi išlaidų.