- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-08-24
- Bylos Nr.
- TS-33-791/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-52029-2018-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Nuteistasis
- E. Š.
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo E. Š. skundą dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namuose 2021 m. liepos 7 d. nutarimo netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
E. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuteistas Kauno apygardos teismo 2020 m. sausio 27 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams.
Bausmės pradžia – 2020 m. gegužės 25 d., bausmės pabaiga – 2022 m. gegužės 25 d. Alytaus pataisos namuose nuteistasis atlieka bausmę nuo 2020 m. birželio 11 d.
Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija Alytaus pataisos namuose (toliau – Komisija) 2021 m. liepos 7 d. priėmė nutarimą netaikyti nuteistajam E. Š. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos ir rekomendavo jam resocializacijos ir nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo priemones – lankyti priklausomų asmenų ,,Įžanginę grupę“, dalyvauti pykčio ir agresijos valdymo programoje ir elgesio korekcijos programoje. Komisija nutarime nurodė, jog nuteistasis yra atlikęs 1/2 paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Iš socialinio tyrimo medžiagos sprendė, kad nuteistasis turi problemų dėl išsilavinimo, stokoja nuoseklios bei stabilios darbinės patirties bei gebėjimo išlaikyti ilgalaikius darbo santykius, turi finansinių įsipareigojimų apie 16 000 Eur sumai, kas mėnesį moka po 10 Eur antstoliams, 20 Eur nukentėjusiam. Nusikaltimą nuteistasis įvykdė su bendrininku, vartojant alkoholį. Analizuojant nusikaltimų istoriją išryškėjo impulsyvumo, kaip asmenybės bruožo, veiksnys nusikalstamam elgesiui, kuomet pirmenybė teikiama skubotam veiksmui, o ne planavimui ar apmąstymui. Elgesyje stebimas agresijos naudojimas, savitvardos stoka. Nusikaltimų bruožai yra sunkėjantys - pirmą kartą teistas už sunkų smurtinio nusikaltimo padarymą, dabar už labai sunkaus smurtinio nusikaltimo padarymą. Nusikalstamo elgesio rizika yra sumažėjusi, tačiau dar negalima daryti išvados, kad nuteistąjį lygtinai paleidus, jis nedarys nusikaltimų. Nuteistajam būdingas rizikingo elgesio modelis, kuriam būdinga stiprūs impulsai ir pojūčių troškimas, spontaniški neapgalvoti veiksmai, sunkumai numatant priežasties-pasekmės ryšį. Elgesyje stebimas agresijos naudojimas, savitvardos stoka. Problemų sprendimo įgūdžiai išvystyti taip pat nepakankamai. Priklausomybes neigia, tačiau pripažįsta, jog praeityje yra turėjęs problemų dėl alkoholio vartojimo. Ankstesnio svarstymo dėl lygtinio paleidimo metu buvo pateiktos rekomendacijos dalyvauti elgesio korekcijos programose, siekiant mažinti kriminogeninius veiksnius. Nuteistasis kreipėsi dėl lankymo priklausomų asmenų ,,Įžanginės grupės“ užsiėmimų ir ,,Pykčio ir agresijos valdymo programos“, tačiau dėl didelio darbo krūvio nuteistasis nebuvo įtrauktas į grupes. Nors šių grupių nuteistasis nelankė dėl objektyvių priežasčių, tačiau išleidžiant nuteistąjį į laisvę lygtinai, jis turi būti įvykdęs visas socialiniam reabilitacijos plane numatytas priemones. Kito svarstymo metu Komisija atsižvelgs į nuteistojo pastangas lankyti minėtas grupes, kitas su tuo susijusias aplinkybes bei skyrė trumpesnį pakartotinio svarstymo terminą. Atsižvelgdama į visas išvardintas aplinkybes bei padarytas išvadas Komisija sprendė, kad netikslinga nuteistąjį lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos, nes nėra pagrindo manyti, kad jis būdamas laisvėje nedarys naujų nusikaltimų bei laikysis įstatymų.
Šalies argumentai
Nuteistasis E. Š., nesutikdamas su Komisijos nutarimu, pateikė teismui skundą, prašydamas taikyti jam lygtinį paleidimą, skunde nurodė, kad nutarimas yra nepagrįstas, todėl turi būti panaikintas. Komisija savo nutarime nepagrįstai nurodo, kad nuteistasis turi problemų dėl išsilavinimo bei stokoja nuoseklios bei stabilios darbinės patirties, nes jis nuo 2018 m. sausio 2 d. iki pat bausmės atlikimo Alytaus pataisos namuose pradžios dirbo (DUOMENYS NESKELBTINI), darbovietėje buvo vertinamas, pasižymėjo kaip atsakingas ir patikimas darbuotojas, tai patvirtina ir ta aplinkybė, kad Alytaus PN yra pateiktas (DUOMENYS NESKELBTINI) raštas, patvirtinantis, kad ir po bausmės atlikimo E. Š. vėl bus įdarbintas (duomenys neskelbtini). Be to, jis 2015 m. (duomenys neskelbtini) yra įgijęs (duomenys neskelbtini) kvalifikaciją, 2017 m. įgijęs (duomenys neskelbtini) kvalifikaciją vežti krovinius komerciniais tikslias, atlikdamas bausmę Alytaus PN yra įgijęs suvirintojo įgūdžių, įgyta profesinė kvalifikacija yra paklausi šiandieninėje darbo rinkoje, o buvusių darbdavių sutikimas įdarbinti E. Š. tik patvirtina, kad nuteistasis šiai dienai turi visas sąlygas resocializuotis. Bausmės atlikimo metu savanoriškai iš artimųjų pervedamų lėšų trečdalį skiria civilinio ieškinio dengimui, akivaizdu, kad bausmės atlikimo metu skirti didesnių sumų nėra galimybės, tačiau pritaikius lygtinį paleidimą, iš gaunamo darbo užmokesčio jis galės dengti didesnes sumas ir tokiu būdu greičiau atlyginti žalą nukentėjusiajam. Nuteistojo asmens bylos duomenys įrodo, kad nėra kliūčių lygtinio paleidimo taikymui. Komisija netinkamai įvertino E. Š. elgesį bausmės atlikimo metu, jo daromą pažangą, siekiant tapti neizoliuotu visuomenės nariu, be to, buvo nepagrįstai sureikšmintas E. Š. ankstesnių darbo santykių trumpalaikiškumas. Jaunam žmogui, neturinčiam gyvenimiškos bei darbinės patirties, yra būdingas savęs ieškojimas, įvairių darbų mėginimas, juo labiau, kai kuriose darbovietėse iš anksto buvo aptartas darbo terminas, susijęs su sezoniškumu, tad to jokiu būdu negalima vertinti kaip gebėjimo išlaikyti stabilius darbo santykius neturėjimu. Paskutiniai darbo santykiai (DUOMENYS NESKELBTINI) truko 2,6 metų ir buvo nutraukti tik dėl jo bausmės atlikimo Alytaus PN pradžios. Socialinio tyrimo išvadoje pažymėta, kad jis bausmės atlikimo metu aktyviai dalyvavo socialinės reabilitacijos programose, siekė pozityvių asmenybės pokyčių, kas leidžia manyti, kad jis geba kritiškai vertinti save, yra išanalizavęs nusikaltimą lemiančius motyvus, siekia keisti gyvenimo būdą. Nusikalstamo elgesio rizikos balai bausmės atlikimo metu nuolat mažėjo: 2020 m. gruodžio 16 d. buvo 31 balas, 2021 m. birželio 29 d. - 27 balai, todėl teigti, kad jis nedaro reikšmingos pažangos, nėra pagrįsta. Jis dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, nepriekaištingai elgėsi, todėl galima teigti, kad struktūruotoje aplinkoje nuteistasis geba laikytis nustatytų tvarkos reikalavimų, todėl tikėtina, kad sugebės integruotis ir į visuomenę. Pažymėjo, kad nusikalstama veika, už kurios padarymą buvo nuteistas, yra susijusi su alkoholio vartojimu, pats nuteistasis neneigia, kad vartojo alkoholį, bei supranta alkoholio vartojimo žalą, bei yra motyvuotas visiškai atsikratyti alkoholio vartojimo, dalyvavo korekcijos programose. Nuteistasis nėra susijęs su kriminaline subkultūra, neišsako diskriminacinių nuostatų, jo siekį vadovautis bendražmogiškosiomis vertybėmis patvirtina ir aktyvus dalyvavimas socialinės reabilitacijos programose bei pozityvaus užimtumo priemonėse, t. y. jis dalyvauja ne tik privalomose, bet ir papildomose programose. Šios išdėstytos aplinkybės, nuteistojo manymu, duoda pagrindą manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl gali būti lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos.
Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūra atsiliepimo į nuteistojo skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo E. Š. skundas atmetamas.
BVK 157 straipsnio 1 dalis numato, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteisti už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus asmenys, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Taigi, įstatyme nustatyti formalusis ir materialusis pagrindai (sąlygos), kuriems egzistuojant nuteistajam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos. Formalusis pagrindas lygtinio paleidimo taikymui yra minimalios laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas, materialusis pagrindas – žema nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdžios pažangos mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką padarymas. Teismas pažymi ir tai, jog lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei įvertinus aplinkybių visumą (nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, jo galimybes adaptuotis laisvėje, asmenybę charakterizuojančius duomenis ir kt.), galima pagrįstai manyti, kad lygtinai paleistas asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį, požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles, ateityje laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals, toks nuteistojo lygtinis paleidimas užtikrina bausmės tikslų realizavimą bei teisingumo principo įgyvendinimą, nes tik tuomet bus pasiekta bausmės paskirtis, numatyta BK 41 straipsnio 2 dalyje.
Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad Komisija išnagrinėjo visus duomenis, reikšmingus sprendžiant nuteistojo E. Š. lygtinio paleidimo klausimą, ir tinkamai juos įvertino. Atkreipiamas dėmesys, kad Komisija sprendimą netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo priėmė keturiems Komisijos nariams balsuojant prieš nuteistojo lygtinį paleidimą ir tik vienam nariui balsuojant už jo lygtinį paleidimą (nuteistojo asmens bylos II dalies 35 lapas).
Nuteistasis E. Š. yra atlikęs BVK 157 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytą bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas, vadinasi, yra formalus pagrindas svarstyti dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. E. Š. stengėsi vykdyti individualiame nuteistojo socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dalyvavo naujai atvykusių į pataisos įstaigą nuteistųjų adaptacijos, pataisos bei integracijos į visuomenę programose, profesinio rengimo centre mokėsi suvirintojo mokymo programos, aktyviai dalyvauja pozityvaus užimtumo programose. Jis kreipėsi dėl lankymo priklausomų asmenų ,,Įžanginės grupės“ užsiėmimų ir ,,Pykčio ir agresijos valdymo programos“, tačiau dėl didelio darbo krūvio nuteistasis nebuvo įtrauktas į grupes, taigi, šios socialinės reabilitacijos plane numatytos priemonės liko neįvykdytos. Nuteistasis nebaustas drausminėmis nuobaudomis, nepalaiko kriminalinio elgesio nuostatų ir nuteistųjų kriminalinės subkultūros taisyklių. Visos šios aplinkybės nuteistąjį charakterizuoja teigiamai, tačiau jos nėra pakankamos nuteistojo lygtinio paleidimo taikymui.
Jau minėta, kad taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos galima tik esant formalaus ir materialaus pagrindų visumai, o būtent be formalaus pagrindo būtina nustatyti ir aplinkybes, leidžiančias pagrįstai manyti, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, o tokį manymą lemia žema nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdi pažanga ją mažinant.
Teismas, visapusiškai įvertinęs nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes, daro išvadą, kad nors E. Š. nusikalstamo elgesio rizika žema – 27 balai pagal OASys, šiuo metu daryti išvadą, kad nuteistasis laisvėje sugebės sėkmingai integruotis į visuomenę, laikytis įstatymų ir nenusikalsti, dar negalima, kadangi nėra nustatyta akivaizdi ir ženkli pažanga, mažinant veiksnius, praeityje lėmusius jo nusikalstamą elgesį. Atkreipiamas dėmesys, kad iš nustatytų nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos 27 balų dinaminių yra net 20 balų, kuriuos nuteistasis savo teigiamu elgesiu ir mąstymu ne tik gali, bet ir privalo sumažinti ar visiškai panaikinti. Šiuo atveju minėti tikslai dar nėra pasiekti, nes nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika nuo ankstesnio jos vertinimo sumažėjo tik keturiais balais, kas, atsižvelgiant į dinaminius veiksnius, nepatvirtina akivaizdžios nuteistojo elgesio pažangos. Šiame kontekste teismas pažymi, kad nuteistajam tik atvykus į Alytaus pataisos namus, jo nusikalstamo elgesio rizika buvo 35 balai. Taigi, per visą bausmės atlikimo laiką nebuvo ženklaus nusikalstamo elgesio rizikos mažėjimo, kas rodo, jog nuteistojo pastangos koreguojant elgesį nebuvo maksimalios.
Teismo vertinimu, jau vien tai, kad nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika mažėjo nepakankamai, nuteistajam, kuris yra atlikęs daugiau nei 1/2 dalį bausmės, vis dar išlieka du kriminogeniniai veiksniai: gyvenimo stilius ir draugai (nusikaltimai įvykdomi laisvalaikio praleidimo vietose, viename iš jų su bendrininku) ir mąstymas ir elgesys (impulsyvumas, agresyvumas, problemų sprendimo įgūdžiai), kurie neleidžia spręsti apie daromą akivaizdžią nuteistojo elgesio ir mąstymo pažangą. Tuo atveju, kai yra nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai, sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei rodytos pastangos sprendžiant turimas elgesio problemas ir siekiant minimalizuoti kriminogeninių veiksnių įtaką galimam pakartotiniam nusikalstamumui. Įvertinus nuteistojo E. Š. elgesį bausmės atlikimo metu, jo nuostatų ir mąstymo pasikeitimą, teigti, jog nuteistojo pastangų pakanka jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos ir sėkmingai probacijai, pagrindo nėra. Nuteistasis, nors bausmės atlikimo metu drausmine tvarka nebaustas, tačiau ir neskatintas, kas taip pat nepatvirtina akivaizdžios ir ženklios pažangos, mažinant veiksnius, praeityje lėmusius jo nusikalstamą elgesį.
Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistasis stokoja nuoseklios bei stabilios darbinės patirties bei gebėjimo išlaikyti ilgalaikius darbo santykius, todėl Komisija nutarime pagrįstai rėmėsi šiomis išvadoje nurodytomis aplinkybėmis, tuo labiau, kad atlikdamas bausmę pataisos namuose nuteistasis nedirba, nors ir buvo pateikęs prašymą dėl įdarbinimo. Laisvėje nuteistojo turėta darbinė patirtis taip pat tik minimali (virš 2 metų), todėl Komisija taip pat pagrįstai sprendė, jog E. Š. stokoja nuoseklios bei stabilios darbinės patirties bei gebėjimo išlaikyti ilgalaikius darbo santykius. Taigi, nuteistojo palyginti menka darbinė patirtis leidžia pagrįstai abejoti, kad jis laisvėje sugebės dirbti, užsiimti prasminga veikla bei sėkmingai įsilieti į visuomenę. Be to, sunkumai ieškant darbo gali apsunkinti jo gyvenimą laisvėje bei integraciją į visuomenę, tuo labiau, kad nuteistasis turi didelių finansinių įsipareigojimų, viršijančių 16 000 Eur, nukentėjusiajam ir valstybei. Iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuteistasis turi atlyginti nuosprendžiu priteistą ieškinį neturtinei žalai atlyginti - 15800 Eur, 800 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei ir žalą Ligonių kasoms - 568,47 Eur. Pasak nuteistojo, ieškinį moka savanoriškai, dviem antstoliams kas mėnesį pervesdamas po 10 Eur, nukentėjusiam - 20 Eur, kas rodo, kad savo pinigines prievoles jis vykdo tik labai simboliškai, nepaisant to, kad nuteistasis turėjo akivaizdžią galimybę atlyginti kur kas daugiau žalos, nes į savo asmeninę sąskaitą, esančią Alytaus pataisos namuose, nuo 2020 m. birželio 11 d. iki 2021 m. birželio 2 d. gavo 1761,10 Eur, iš kurių beveik viską - 1759,99 Eur išleido savo reikmėms. Akivaizdu, jog turimos tokios didelės piniginės prievolės laisvėje stipriai apsunkins nuteistojo integraciją į visuomenę.
Nuteistasis pateikė (DUOMENYS NESKELBTINI) pažymą, patvirtinančią, kad jis bus priimtas tarptautinių reisų vairuotoju-ekspeditoriumi, tačiau vertinant tą aplinkybę, jog laisvėje jis turi tik pakankamai simbolinę darbinę patirtį, abejotina ir tuo, kad, būdamas laisvėje, nuteistasis oficialiai įsidarbins, dirbs teisėtą darbą, gaus bei disponuos vien tik teisėtu būdu įgytomis piniginėmis lėšomis. Vertinant aukščiau nurodytas aplinkybes, teismas pažymi, kad minėta pažyma nėra teisiškai įpareigojanti bei negarantuoja, kad paleistas lygtinai nuteistasis realiai įsidarbins bei turės legalų pragyvenimo šaltinį, o išėjęs į laisvę, nesieks įgyti pajamų neteisėtais būdais. Be kita ko, apeliacinės instancijos teismas ne kartą pasisakė dėl pažymų (pranešimų) apie nuteistųjų įdarbinimą deklaratyvumo (Kauno apygardos teismo 2016 m. spalio 11 d. nutartis byloje Nr. 1S-1257-6658/2016, 2016 m. rugsėjo 2 d. nutartis byloje Nr. 1S-1123-634/2016, 2017 m. gruodžio 20 d. nutartis byloje Nr. 1S-1022-317/2017).
Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad E. Š. gyvenimo stiliaus ypatumai: bendravimas su netinkama kompanija, piktnaudžiavimas psichiką veikiančiomis medžiagomis, bei nusikaltimų padarymas laisvalaikio praleidimo vietose - gali būti siejamas su nuteistojo nusikalstamu elgesiu. Atsižvelgiant į tai, kad nuteistojo gyvenimo stilius ir draugai išlieka kriminogeniniu veiksniu, spręstina, kad nuteistojo elgesio ir mąstymo korekcija teigiama linkme šiuo metu nėra pakankama. Analizuojant E. Š. nusikaltimų istoriją išryškėjo impulsyvumo, kaip asmenybės bruožo, veiksnys nusikalstamam elgesiui, kuomet pirmenybė teikiama skubotam veiksmui, o ne planavimui ar apmąstymui. Nuteistajam būdingas rizikingo elgesio modelis, kuriam būdinga stiprūs impulsai ir pojūčių troškimas, spontaniški neapgalvoti veiksmai, sunkumai numatant priežasties-pasekmės ryšį. Elgesyje stebimas agresijos naudojimas, savitvardos stoka. Teisės pažeidėjas šiuo metu suvokia savo nusikalstamo elgesio neigiamas pasekmes, geba įvardinti iš nusikaltimo kylančią žalą sau, supranta neigiamą poveikį aukai ir visai visuomenei, tačiau sugebėjimas atpažinti problemas vertintinas kaip vidutiniškas. Problemų sprendimo įgūdžiai išvystyti taip pat nepakankamai: pasirenkamos neadekvačios, netinkamos ir su teisės normomis ar žmogiškąja morale nesuderinamos strategijos. Teisės pažeidėjas bausmės atlikimo metu yra kreipęsis į įstaigos administraciją dėl dalyvavimo resocializacijos ir elgesio korekcijos programose, tačiau dėl objektyvių priežasčių jose dar nedalyvavo. Nors nuteistasis priklausomybes neigia, tačiau pripažįsta praeityje turėjęs problemų dėl alkoholio vartojimo. Taigi, šios nuteistąjį neigiamai charakterizuojančios aplinkybės rodo nepakankamą nuteistojo pažangą mažinant jo nusikalstamą elgesį įtakojusius veiksnius.
Sprendžiant, ar taikoma probacija bus sėkminga ir asmuo laikysis įstatymų bei nenusikals, taip pat vertintinas ir nuteistajam inkriminuotų nusikalstamų veikų pavojingumas tiek, kiek tai leidžia atskleisti tam tikras nuteistojo asmenines savybes ir įvertinti jų pokyčius laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu (Kauno apygardos teismo 2017 m. kovo 10 d. nutartis byloje Nr. 1S-189-383/2017, 2019 m. vasario 13 d. nutartis byloje Nr. 1S-107-245/2019). Aplinkybės, susijusios su nusikalstamu elgesiu praeityje, tiesiogiai nevertinamos sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, tačiau tai nereiškia, jog vertinant nuteistojo pažangą bausmės atlikimo metu, negalima atsižvelgti į nuteistajam nustatytus kriminogeninius veiksnius ir nuteistojo pastangas šiuos veiksnius pašalinti. Nuteistasis E. Š. anksčiau teistas vieną kartą taip pat už smurtinį nusikaltimą, dabar padarė labai sunkų smurtinį nusikaltimą. Šios aplinkybės rodo didesnį nuteistojo pavojingumą visuomenei ir padaryto nusikaltimo pobūdis bei pavojingumas sudaro prielaidas griežčiau vertinti aplinkybes, reikšmingas nuteistojo lygtiniam paleidimui. Be abejonės, nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu keitėsi teigiama linkme, tačiau teismo nustatytų nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių visuma šiuo metu dar neleidžia konstatuoti akivaizdžios jo pažangos ir daryti išvadą, kad nuteistasis laisvėje sugebės ilgą laiką pasirinkti tinkamus elgesio modelius. Šią išvadą teismas daro taip pat ir kontekste tos aplinkybės, jog nuteistasis iki šiol nėra įvykdęs visų socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių - lankyti priklausomų asmenų ,,Įžanginę grupę“, dalyvauti pykčio ir agresijos valdymo programoje ir elgesio korekcijos programoje.
Tokiu būdu, teismas, visapusiškai įvertinęs nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes, jo nusikalstamo elgesio riziką, nustatytus kriminogeninius veiksnius, sprendžia, kad šiuo metu nėra pagrindo daryti išvadą, jog nuteistasis E. Š. patyrė pakankamos trukmės laisvės atėmimo bausme taikomus suvaržymus ir esmingai pakeitė savo elgesį, padarė reikšmingą pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kas leistų konstatuoti, jog lygtinai paleistam nuteistajam taikoma probacija pasieks savo tikslą, laisvėje jis integruosis į visuomenę, laikysis įstatymų ir nenusikals. Dėl išdėstytų motyvų teismas konstatuoja, kad Komisijos 2021 m. liepos 7 d. nutarimas yra pagrįstas ir teisėtas, todėl nėra pagrindo jį panaikinti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, 4 dalies 1 punktu,
nutaria:
Nuteistojo E. Š. skundą atmesti.
Nutartis per septynias dienas nuo jos gavimo dienos, o nuteistajam – per septynias dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo jam dienos, gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, paduodant skundą per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.