Panevėžio apygardos teismo nuosprendis

specialistei N. Š.

teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje S. J., gim. (duomenys neskelbtini) Plungėje, a. k. (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, aukštojo išsilavinimo, vedęs, augina nepilnametį vaiką, dirb. UAB „(duomenys neskelbtini)“ projektų vadovu, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 183 straipsnio 2 dalį ir 223 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

S. J., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), reg. adresu (duomenys neskelbtini), Panevėžyje) direktoriumi, materialiai atsakingu už bendrovės turtą asmeniu, atlikdamas ir kasininko funkcijas, nuo 2008 m. gegužės 20 d. iki 2011 m. lapkričio 30 d. kaip materialiai atskaitingas asmuo iš bendrovės kasos ir banko sąskaitų gavęs iš viso 1 120 664,13 Lt, taip pat pagal 2011-09-16 kasos išlaidų orderį Nr. 1 iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ gavęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ suteiktą 6905,60 Lt paskolą, taip iš viso gavęs 1 127 569,73 Lt bendrovės reikmėms, laikotarpiu nuo 2008 m. gegužės 20 d. iki 2012 m. liepos mėnesio pabaigos Panevėžio mieste, bendrovės veiklos vietoje, išleidęs ir pateisinęs 871 900,96 Lt bendrovės pinigų panaudojimą apskaitos dokumentais, pagal 2012-06-14 Panevėžio apygardos teismo nutartį dėl bankroto bylos iškėlimo bendrovei per 10 dienų privalėdamas perduoti paskirtam bendrovės bankroto administratoriui – UAB „(duomenys neskelbtini).“ įgaliotam asmeniui bendrovės turtą, turėdamas nepanaudotus bendrovės reikmėms pinigus – 255 668,77 Lt, išduotus jam, kaip atskaitingam asmeniui, nepateikė pinigų ar jų panaudojimą patvirtinančių dokumentų teismo paskirtajam bendrovės bankroto administratoriui, taip tyčia pasisavino jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą – pinigus (255 668,77 Lt).

S. J., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), reg. adresu (duomenys neskelbtini), Panevėžyje) direktoriumi, atlikdamas kasininko funkcijas, laikotarpiu nuo 2011 m. rugsėjo 16 d. iki 2012 m. liepos mėnesio pabaigos, Panevėžio mieste, bendrovės veiklos teritorijoje, pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos 2001-11-06 įstatymo Nr. IX-574 21 str. 1 d. būdamas atsakingas už UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos organizavimą, už apskaitos dokumentų išsaugojimą, nenustatė bendrovės apskaitos dokumentų saugojimo tvarkos, dėl ko buvo neišsaugota dalis UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos dokumentų, jų nepateikė bendrovės apskaitą tvarkančiai buhalterei, taip aplaidžiai tvarkė bendrovės buhalterinę apskaitą, o būtent:

pažeidė 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574:

kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 3 punkto, kuriame nurodyta, kad pinigai į kasą priimami pagal kasos pajamų orderį, ir 16 punkto, kuriame nurodyta, kad visos kasos operacijos įrašomos į kasos knygą, reikalavimus; nes:

– 2011-09-16 pagal kasos išlaidų orderį Nr. 1 iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ gavęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ suteiktą 6905,60 Lt paskolą, šios finansinės operacijos nepagrindė apskaitos dokumentu – kasos pajamų orderiu ir kasos išlaidų orderio Nr. 1 UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterei nepateikė, gautų 6905,60 Lt į bendrovės kasą neįnešė, dėl ko minėtas kasos išlaidų orderis bendrovės buhalterinėje apskaitoje nebuvo užfiksuotas ir 2011 m. rugsėjo mėn. UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos registruose 6905,60 Lt grynųjų pinigų gavimas iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo užpajamuotas;

– 2011-12-31 grąžinęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorei 35 000 Lt avansą, pinigų sumokėjimo neįformino apskaitos dokumentais ir nepateikė buhalterei pinigų sumokėjimą įrodančių dokumentų, dėl ko į S. J. avanso apyskaitą nebuvo įtrauktas 35 000 Lt skolos sumokėjimas ir avanso apyskaitoje įrašyta 35 000 Lt didesnė nepanaudoto avanso suma;

– neišsaugojo UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentų (pažymų, suderinimo aktų ir t. t.), kurių pagrindu 2008-09-18 buvo pervesta 82 867,20 Lt M. N. įmonei, tačiau apskaitoje nurodyta 77 688 Lt sumokėta skola tiekėjui „(duomenys neskelbtini) “, o 5179,20 Lt kaip išankstiniai apmokėjimai tiekėjui M. N. įmonei, kurių pagrindu 2012-07-02 į S. J. avanso apyskaitą Nr. 4 buvo įtrauktas 77 035,41 Lt išmokėjimas (2012-01-25 avanso grąžinimas) M. N. įmonės savininkui M. N. pagal kasos išlaidų orderio be numerio kopiją.

Dėl pirmiau nurodytų padarytų pažeidimų pagal pateiktus dokumentus iš dalies nebuvo galima nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2011–2012 metų turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir jų struktūros.

S. J. kaltu prisipažino visiškai, parodė, kad kaltinamajame akte nurodytu laikotarpiu dirbdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, įmonės ūkinei veiklai vykdyti paimdavo iš įmonės kasos arba banko kaltinime nurodytas pinigų sumas ir jas naudodavo įvairioms įmonės reikmėms. Pateisinti kokiais nors dokumentais kaltinamajame akte nurodytą gautą iš įmonės kasos 255 668,77 litų sumos panaudojimą įmonės reikmėms negali, nes šiuos pinigus panaudojo nepavykusiems projektams –

skolinimui, apie kuriuos daugiau aiškinti nieko nenori. Pripažįsta, kad kaip įmonės direktorius nepateikė buhalterijai arba neišsaugojo kaltinamajame akte nurodytų buhalterinės apskaitos dokumentų.

Motyvuojamoji dalis

Be paties S. J. visiško prisipažinimo jo kaltė įrodyta ir kitais teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais.

Liudytoja S. K. parodė, kad jos individuali įmonė „(duomenys neskelbtini)“ pagal sutartį 2008 metais tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios direktorius buvo S. J., buhalterinę apskaitą. Sutartis buvo sudaryta 2008-05-20, o nutraukta 2008-11-09. Apskaitą tvarkė savo įmonės patalpose, esančiose Puzino g. (duomenys neskelbtini), Panevėžyje. Apskaitą tvarkė pagal S. J. pateiktus pirminius buhalterinės apskaitos dokumentus. Kasininko funkcijas vykdė bei bendrovės grynaisiais pinigais disponavo pats S. J.. Sutartis tarp įmonių buvo nutraukta jos iniciatyva, nes nepatiko S. J. požiūris į apskaitos tvarkymą, jo nenoras laikytis įstatymų reikalaujamos tvarkos. Nutraukus sutartį, visus tuo metu turėtus bendrovės apskaitos dokumentus ir registrus pagal perdavimo–

priėmimo aktą perdavė S. J.. Daugiau su šia įmone ar pačiu S. J. neturėjo jokių reikalų.

Liudytoja A. R. parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo buhaltere nuo 2008-11-25 iki 2012-02-15. Bendrovės direktorius visą jos darbo laiką buvo S. J.. Apskaitą tvarkė pagal S. J. jai pateiktus pirminius buhalterinės apskaitos dokumentus. Bendrovės grynaisiais pinigais disponavo pats S. J.. S. J. atnešdavo jai pirminius apskaitos dokumentus, ji juos namuose tvarkydavo. Apie kokį nors pinigų negrąžinimą nieko nežino Pati tiesiogiai jokiuose sandoriuose nedalyvaudavo.

2012 metų birželio mėn. paskelbus bendrovės bankrotą, kai ji jau buvo išėjusi iš darbo šioje bendrovėje, S. J. prašymu padėjo ruošti bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentus ir registrus perdavimui teismo paskirtajam bankroto administratoriui. S. J. šalia kitų dokumentų pateikė ir 2012-01-25 kasos išlaidų orderį be numerio, kuris buvo arba nuskenuotas, arba padaryta jo kopija kopijavimo aparatu, kuriuo buvo įformintas 77 035,41 Lt išmokėjimas M. N. įmonei, registruotai Vokietijoje. Orderis neatitiko reikalavimų, todėl jį tiesiog prisegė prie UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentų, tačiau neužskaitė kaip tikro. S. J. nieko daugiau nepaaiškino, pasiėmė visus dokumentus, pasirašė dokumentų perdavimo–priėmimo aktą ir išvažiavo.

Liudytojas G. K. parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo projektų vadovu nuo 2010-03-22 iki 2012-08-03. Bendrovės direktoriumi iki bankroto paskelbimo buvo S. J.. Veiklos pobūdis buvo prekyba nenaujais automobiliais, atgabentais iš užsienio šalių, daugiausia Vokietijos. Jo darbo funkcijos buvo prižiūrėti bendrovės internetinę svetainę, ieškoti potencialiems pirkėjams automobilių užsienio šalyse, daugiausia Vokietijoje. Bankinių pavedimų jis taip pat neatlikdavo. Apie tai, kokiomis aplinkybėmis buvo išleisti bendrovės pinigai, nežino.

Civilinio ieškovo atstovas E. S. paaiškino, jog 2012-06-14 Panevėžio apygardos teismo nutartimi pagal kreditoriaus – Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos pareiškimą buvo iškelta bankroto byla UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir bankrutuojančios bendrovės administratoriumi paskirta UAB „(duomenys neskelbtini).“, kuri jį įgaliojo administruoti šią bendrovę. Bendrovės direktorius bei vienintelis akcininkas visą veiklos laikotarpį buvo S. J., kuris vykdė ir kasininko funkcijas bei disponavo bendrovės grynaisiais pinigais. Patikrinus bendrovės apskaitos dokumentus, paaiškėjo, kad S. J. bendrovės veiklos pabaigoje iš bendrovės kasos ir banko sąskaitų buvo paėmęs ir negrąžinęs iš viso 332 704,18 Lt, išduotų jam, kaip atskaitingam asmeniui, bei nepateikęs jų panaudojimą patvirtinančių dokumentų. Ieškinį byloje buvo pareiškęs didesnei sumai, tačiau prašo priteisti iš S. J. sumą, kuri specialisto išvadoje įvardyta kaip S. J. bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ negrąžinta, t. y. 332 704,18 Lt.

Iš 2013-02-26 Nr. 5-5/24 specialisto išvados (t. 2, b. l. 5–16) dėl UAB „(duomenys neskelbtini) ” matyti, kad bendrovė įregistruota 2008-05-20 adresu Amerikos g. (duomenys neskelbtini), Panevėžyje. Įmonės veiklos pobūdis – automobilių ir lengvųjų variklinių transporto priemonių pardavimas. Bendrovė turėjo atsiskaitomąsias sąskaitas bankuose. Nuo įmonės įkūrimo pradžios 2008-05-20 iki įmonės bankroto bylos iškėlimo, t. y. 2012-06-14, bendrovės direktoriumi dirbo S. J.. Laikotarpiu nuo 2008- 05-20 iki 2008-11-09 pagal buhalterinių paslaugų teikimo sutartį buhalteriją tvarkė individuali įmonė „(duomenys neskelbtini)“ (savininkė S. K.). Laikotarpiu nuo 2008-05-20 iki 2008-11-01 įmonės buhalterinė apskaita buvo tvarkoma buhalterinės programos „(duomenys neskelbtini)“ pagalba. Laikotarpiu nuo 2008-11-25 iki 2012-02-15 bendrovės apskaitą tvarkė buhalterė A. R..

Tyrimui pateiktuose apskaitos dokumentuose įforminta, kad S. J., kaip įmonės vadovas ir atskaitingas asmuo, gaudavo pinigus iš įmonės kasos bei banko sąskaitos (išimant grynuosius pinigus su čekių knygele ir mokėjimo kortelėmis ir pervedant į asmenines sąskaitas), kuriuos naudodavo ūkinei veiklai užtikrinti, pateikdamas išlaidas patvirtinančius dokumentus. Pagal tyrimui pateiktus dokumentus nustatyta, kad į S. J. avanso apyskaitas buvo įrašytos sumos kaip gautas avansas, nes pirkiniams su kreditinėmis kortelėmis pirkti buvo panaudotos bendrovės sąskaitose esančios lėšos.

Tyrimui pateiktose UAB „(duomenys neskelbtini)“ avanso apyskaitose laikotarpiu nuo 2008-05-20 iki 2012-07-02 įrašyta, kad atskaitingas asmuo S. J. gavo iš viso 1 120 664,13 Lt, iš jų:

– 334 724,45 Lt išduota iš kasos pagal kasos išlaidų orderius;

– 657 974,96 Lt pervesta mokėjimo pavedimais į S. J. asmenines sąskaitas;

– 5229,72 Lt buvo įrašyta į avanso apyskaitas kaip gautas avansas, nes pirkiniams su kreditine kortele pirkti buvo panaudotos bendrovės sąskaitose esančios lėšos.

–122 735,00 Lt paimti grynieji pinigai iš banko su čekių knygele arba grynieji pinigai paimti iš bankomatų.

Bendrovės tyrimui pateiktose avanso apyskaitose laikotarpiu nuo 2008-05-20 iki 2012-07-02 įtrauktas 836 900,96 Lt panaudojimas, iš jų:

– 282 500,77 Lt grąžinimas į kasą arba pinigų įnešimas į sąskaitas, pinigų pervedimas iš S. J. sąskaitų į bendrovės sąskaitas;

– 554 400,19 Lt įtrauktas avanso panaudojimas.

Tyrimui pateiktoje 2013-07-02 avanso apyskaitose įrašytas 283 763,17 Lt (iš viso išduota 1 120 664,13 Lt) – 836 900,96 Lt (įformintas pinigų panaudojimas) nepanaudotų pinigų likutis.

Pagal pateiktus dokumentus, faktus ir aplinkybes nustatyti neatitikimai, iš jų:

1. Į S. J. 2012-07-02 avanso apyskaitą Nr. 4 buvo įtrauktas 77 035,41 Lt skolos išmokėjimas M. N. įmonei ((duomenys neskelbtini)), registruotai Vokietijoje, pagal 2012-01-25 kasos išlaidų orderio kopiją. Skolos išmokėjimas M. N. įmonei įformintas pagal apskaitos registruose įregistruotą 77 035,41 Lt skolą. Tačiau tyrimo metu nustatyta, kad ūkinės operacijos apskaitoje buvo atvaizduotos, pažeidžiant įstatymų ir norminių aktų reikalavimus, iš jų:

1.1. 2008-09-18 M. N. įmonei buvo pervesta 82 867,20 Lt, tačiau apskaitoje buvo atvaizduota: 77 688 Lt sumokėta skola tiekėjui „(duomenys neskelbtini)“, o 5179,20 Lt – kaip išankstiniai apmokėjimai tiekėjui M. N. įmonei. Bendrovė tyrimui nepateikė dokumentų (pažymų, suderinimo aktų ir t. t.), kurios pagrindu M. N. įmonei pervesti pinigai buvo užskaityti kaip sumokėta skola kitam tiekėjui. Taigi, nebuvo surašyti dokumentai, kurių pagrindu M. N. įmonei pervesti 77 688 Lt buvo įtraukti kaip sumokėta skola „(duomenys neskelbtini)“. Bendrovės apskaita buvo tvarkoma pažeidžiant 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 12 straipsnio 2 dalies reikalavimus, numatančius, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, kurie surašomi ūkinės operacijos, ar ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus. Įstatymo 4 straipsnyje nurodyta, kad ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų tinkama, objektyvi ir palyginama, pateikiama laiku, išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams. Pinigai buvo pervesti M. N. įmonei, o skolos likutis sumažintas ne M. N. įmonei, tiekėjui „(duomenys neskelbtini)“. Dėl padarytų pažeidimų buvo iškraipyti bendrovės 2008 metų įsipareigojimai ir jų struktūra;

1.2. Tyrimui pateiktame Panevėžio apskrities VMI mokestinio tyrimo pranešime ir Vokietijos centrinio mokesčio administratoriaus atsakyme užfiksuota, kad M. N. įmonė 2008 m. rugpjūčio mėn. nebuvo deklaravusi prekių tiekimo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Panevėžio apskrities VMI mokestinio tyrimo pranešime nurodyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ į apskaitą ir 2008 m. rugpjūčio mėn. PVM deklaraciją įtraukė 45 922,24 Lt automobilio vertę. Automobilis nebuvo nupirktas iš Vokietijos mokesčio mokėtojo, o tik buvo išrašyta sąskaita faktūra. Bendrovės buhalterė į apskaitos registrą „(duomenys neskelbtini)“ įtraukė 45 922,24 Lt prekių gavimą iš N. įmonės, nors automobilis nebuvo gautas. Tvarkant apskaitą buvo pažeisti 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 12 straipsnio 2 dalies ir 6 straipsnio 1 dalies reikalavimai, nes į apskaitą buvo įtrauktos ūkinės operacijos, nepagrįstos apskaitos dokumentais ir nesusijusios su turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimais bei jų struktūra.

Taigi, į S. J. 2012-07-02 apyskaitą Nr. 4 buvo įtrauktas 77 035,41 Lt skolos išmokėjimas M. N. įmonei nepateikiant dokumentų, įrodančių, kad M. N. įmonė 77035,41 Lt gavo. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000-02-17 nutarimu Nr. 179 patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 9 punkte nurodyta, kad atskaitingas asmuo, gautais pinigais atsiskaitęs su kitais ūkio subjektais, fiziniais asmenimis, pateikia vyriausiajam buhalteriui pinigų sumokėjimo įrodymo dokumentus, kuriuos surašo į avanso apyskaitą. Tvarkant apskaitą pažeisti 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies reikalavimai, nes į apskaitą buvo įtrauktos ūkinės operacijos, kurios iškraipė bendrovės turto, įsipareigojimų dydį bei jų struktūrą.

2. Tyrimo metu pagal liudytojos I. K. 2013-03-05 liudytojo apklausos protokole duotus parodymus nustatyta, kad S. J. grąžino UAB „(duomenys neskelbtini)“ 35 000 Lt avansą, tačiau pinigų sumokėjimo neįformino apskaitos dokumentuose ir nepateikė buhalterei pinigų sumokėjimą įrodančių dokumentų. Bendrovės pateiktuose kasos knygoje laikotarpiu nuo 2011-08-01 iki 2011-12-31 įforminta, kad visi iš banko ir pirkėjų gauti grynieji pinigai (išskyrus darbo užmokestį) buvo išduodami atskaitingam asmeniui S. J.. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000-02-17 nutarimu Nr. 179 patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 9 punkte nurodyta, kad atskaitingas asmuo, gautais pinigais atsiskaitęs su kitais ūkio subjektais, fiziniais asmenimis, pateikia vyriausiajam buhalteriui pinigų sumokėjimo įrodymo dokumentus, kuriuos surašo į avanso apyskaitą – nurodo joje šių dokumentų pavadinimus, numerius, datas, išmokėtas sumas. Bendrovės apskaita buvo tvarkoma pažeidžiant 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 12 straipsnio 1 dalį, kurioje nurodyta, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, kurie surašomi ūkinės operacijos metu arba jai pasibaigus ar įvykus. Dėl nesurašytų apskaitos dokumentų į S. J. avanso apyskaitą nebuvo įtrauktas 35 000 Lt skolos sumokėjimas ir avanso apyskaitoje įrašyta 35 000 Lt didesnė nepanaudoto avanso suma.

Tyrimo metu pagal pateiktus dokumentus ir tyrimo medžiagą nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius S. J. bendrovei negrąžino 325 798,58 Lt (283 763,17 Lt (apskaitoje fiksuotas likutis)+ 77 035,41 Lt (nepateikti pinigų sumokėjimą pagrindžiantys dokumentai) – 35 000 Lt (grąžintas avansas UAB „V. B.“)) išduoto avanso ir nepateikė pinigų sumokėjimą patvirtinančių dokumentų.

Tyrimo metu nustatyta, kad 2011-09-16 UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarė paskolos sutartį, kurios pagrindu UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo paskolinta 6905,60 Lt. UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2011-09-16 iš kasos S. J. išdavė 6905,60 Lt ir išrašė kasos išlaidų orderį Nr. 1. Patikrinus UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos dokumentus ir kitus dokumentus nustatyta, kad 6905,60 Lt gavimas grynaisiais pinigais nebuvo įformintas kasos pajamų orderiu ir neįtrauktas į kasos pajamas. Dėl 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 12 straipsnio 1 dalies ir 6 straipsnio 2 dalies, 2000-02-17 nutarimu Nr. 179 patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 3 punkto ir 16 punkto reikalavimų pažeidimų kasoje nebuvo užpajamuoti 6905,60 Lt ir panaudoti be apskaitos, į apskaitą nebuvo įtrauktas 6905,60 Lt įsiskolinimas UAB „(duomenys neskelbtini)“. UAB „(duomenys neskelbtini)“ padarytas 6905,60 Lt nuostolis bendrovei ir kreditoriams.

Iš viso bendrovės direktorius S. J. bendrovei negrąžino 325 798,58 Lt išduoto avanso ir apskaitoje nefiksuotos 6905,60 Lt paskolos iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, taip padarydamas bendrovei iš viso 332 704,18 Lt nuostolių.

Teisiamajame posėdyje specialistė patvirtino savo išvadą, papildomai paaiškino, kad jos akte fiksuota 77 035,41 Lt suma M. N. įmonei buvo pervesta, tačiau neaišku, už kokius darbus, todėl fiksavo kaip pažeidimą. Šį suma į kaltinimą neįtraukta, nes nepakako įrodymų, kad pinigai sumokėti nepagrįstai.

Iš 2012-06-14 Panevėžio apygardos teismo nutarties (t. 1, b. l. 9–11, 62) matyti, kad Panevėžio apygardos teismas UAB „(duomenys neskelbtini)“ iškėlė bankroto bylą ir bankrutuojančios įmonės administratoriumi paskyrė UAB „(duomenys neskelbtini).“, kuri įgaliojo E.S..

Iš 2012-10-18 Panevėžio apygardos teismo nutarties (t. 1, b. l. 7–8) matyti, kad teismas patvirtino BUAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditorių finansinius reikalavimus bendrai 344 339,48 Lt sumai.

Iš 2013-01-02 Panevėžio apygardos teismo nutarties (t. 1, b. l. 144–145) matyti, kad teismas pripažino UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankrutavusia ir likviduotina dėl bankroto ir patvirtino BUAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditorių finansinius reikalavimus.

Iš 2012-07-02 bankroto administratoriaus įsakymo Nr. 1 (t. 1, b. l. 130–132) matyti, kad direktorius S. J. buvo įpareigotas pateikti duomenis apie grynųjų pinigų likučius bei dokumentus.

Iš 2012-09-25 bankroto administratoriaus reikalavimo (t. 1, b. l. 135–137) matyti, kad iš buvusio direktorius S. J. buvo pareikalauta sumokėti kaip materialiai atskaitingo asmens 378 628,68 Lt bendrovei BUAB „(duomenys neskelbtini)“.

Iš 2011-09-16 sutarties (t. 1, b. l. 58–59) matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarė paskolos sutartį, kurios pagrindu UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo paskolinta 6905,60 Lt.

Iš 2011-09-16 kasos išlaidų orderio (t. 1, b. l. 60) matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš kasos S. J. išdavė 6905,60 Lt ir išrašė kasos išlaidų orderį Nr. 1.

Iš 2013-04-09 UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsakymo (t. 2, b. l. 106) matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujamai direktoriaus S. J., buvo suteikta 6905,60 Lt paskola.

Iš 2008–2012 m. UAB „(duomenys neskelbtini)“ avanso apyskaitų padarytų kopijų (t. 1, b. l. 12–57) matyti, kad bendrovės grynieji pinigai buvo pas direktorių S. J., kaip atskaitingą asmenį.

Iš 2012-07-02 avanso apyskaitos Nr. 4 (t. 2, b. l. 18) matyti, kad direktoriui S. J. įrašytas kaip nepanaudotų pinigų likutis 283 763,17 Lt.

Iš 2008-05-20 darbo sutarties Nr. 1 (t. 1, 149–151) matyti, kad S. J. priimtas į UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pareigas.

Iš pateiktų juridinio asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“ duomenų (t. 1, b. l. 123–125, 126) matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininku ir direktoriumi buvo S. J..

Iš S. J. pateiktų mokėjimo dokumentų (t. 2, b. l. 197–200) matyti, kad jis 2013 m. rugsėjo mėn. sumokėjo BUAB „(duomenys neskelbtini)“ 3000 litų.

Šio įrodymų viseto pakanka konstatuoti, kad S. J. tyčia pasisavino jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą – pinigus (255 668,77 Lt) ir aplaidžiai tvarkė bendrovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, dėl ko iš dalies nebuvo galima nustatyti šios bendrovės 2011–2012 metų turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio ir jų struktūros.

Tuo atveju, kai pats bendrovės vadovas ar kitas administracijos atstovas pagal išlaidų orderį paima pinigus iš bendrovės kasos, juos panaudoja ir nėra išlaidas pagrindžiančių dokumentų (arba pateikti suklastoti), šis veiksmas vertinamas kaip įmonės turto pasisavinimas arba iššvaistymas (kasacinės nutartys Nr. 2K-451/2004, 2K-440/2005, 2K-202/2006, 2K-213/2006, 2K-47/2007, 2K-108/2008, 2K-61/2009). S. J. parodymai, jog įmonės pinigai buvo paimti ir naudojami įmonės reikmėms, to nepagrindžiant konkrečiomis aplinkybėmis ir nesant kitų jo parodymus patvirtinančių įrodymų, savaime nėra pakankamas pagrindas paneigti turto pasisavinimo sudėties požymių buvimą jo padarytoje veikoje. Pagal Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio 4 dalį įrodymais gali būti tik duomenys, kuriuos galima patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais. Ši BPK nuostata suponuoja ir tai, kad reikalavimas, jog kaltininko tvirtinimai dėl pinigų panaudojimo įmonės reikmėms turi būti paremti konkrečiomis aplinkybėmis, o ne deklaratyvaus pobūdžio teiginiais, kurių neįmanoma patikrinti procesinėmis priemonėmis, negali būti traktuojamas kaip įrodinėjimo pareigos perkėlimas kaltininkui. Iš ištirtų įrodymų matyti, to neneigia ir S. J., kad jis iš įmonės kasos atsiskaitytinai gavo kaltinime nurodytą pinigų sumą ir jų panaudojimo nepagrindė jokiais dokumentais, taigi jis pasisavino didelės vertės svetimą turtą. Iš viso S. J. pasisavino svetimą, jo žinioje buvusį turtą (255 668, 77 Lt), kuris pagal BK 190 straipsnio 1 dalies nuostatas yra didelės vertės, nes žymiai (1967 MGL) viršija 250 MGL dydžio sumą, ir jo veika atitinka BK 183 straipsnio 2 dalį.

Teisingai kvalifikuota pagal BK 223 str. 1 d. ir S. J. veika dėl aplaidaus apskaitos tvarkymo. Jis nenustatė bendrovės apskaitos dokumentų saugojimo tvarkos, kaltinime nurodytos dalies dokumentų neišsaugojo, nepateikė buhalterei apskaitos dokumentų dėl 6905,60 Lt paskolos gavimo iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei 35 000 Lt sumokėjimo UAB „V. B.“, dėl to iš dalies nebuvo galima nustatyti bendrovės turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio bei jų struktūros.

S. J. atsakomybę abiejuose epizoduose lengvina ta aplinkybė, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytas veikas ir nuoširdžiai gailisi, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas, skirdamas S. J. bausmę, vadovaujasi BK 54 str. numatytais bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į BK 61 str. numatytas bausmių skyrimo nuostatas. S. J. padarė du nusikaltimus – sunkų ir neatsargų. Jis neteistas (t. 2, b. l. 123), administracine tvarka nebaustas (t. 2, b. l. 125, 127), psichikos sveikatos centro ir priklausomybių ligų kabineto įskaitose neregistruotas (t. 2, b. l. 129), charakterizuojamas teigiamai (t. 2, b. l. 194, 195, 196). Jam pagal BK 223 str. 1 d. skirtina bauda, o pagal BK 18434 str. 2 d. – laisvės atėmimo bausmė, kurios trukmė nustatytina, atsižvelgiant į pirmiau išdėstytas aplinkybes, mažesnė, negu sankcijoje už šią bausmę numatytas bausmės vidurkis. Bausmės subendrintinos apėmimo būdu, nes nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų kategorijoms (BK 63 str. 5 d. 2 p.).

Dėl civilinio ieškinio.

BUAB „(duomenys neskelbtini)“ palaikė teisiamajame posėdyje civilinį ieškinį 332 704,18 Lt sumai. Nurodė, kad jį sudaro S. J. paimtos iš bendrovės ir negrąžintos piniginės lėšos (255 668, 77 Lt) bei M. N. įmonei kaip be pagrindo sumokėti 77 035,41 Lt. S. J. civilinį ieškinį pripažįsta.

Tenkintina ieškinio dalis. Baudžiamojoje byloje atlyginama nusikalstama veika padaryta žala. Ištirtais įrodymais teisme nustatyta, kad BK 183 straipsnio 2 dalyje numatytais veiksmais S. J. padarė BUAB „(duomenys neskelbtini)“ kaltinamajame akte nurodytą turtinę žalą – 255 668,77 Lt. Dėl 77 035,41 Lt pinigų pervedimo M. N. įmonei kaip nusikalstama veika S. J. nėra kaltinamas, taigi nurodyta pinigų suma negali būti pripažinta kaip nusikalstamais veiksmais padaryta žala ir baudžiamojoje byloje negali būti priteista.

Kadangi teisminio bylos nagrinėjimo metu S. J. atlygino BUAB „(duomenys neskelbtini)“ 3000 litų, priteisiamas žalos dydis atitinkamai mažinamas.

Rezoliucinė dalis

NUSPRENDĖ:

– pagal BK 223 straipsnio 1 dalį – 50 MGL (6250 Lt) bauda;

– pagal BK 183 str. 2 d. – laisvės atėmimu vieneriems metams šešiems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 str. 5 d. 2 p., bausmes subendrinti apėmimo būdu ir S. J. skirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą vieneriems metams šešiems mėnesiams.

Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

Bausmės atlikimo pradžią skaičiuoti nuo sulaikymo vykdant nuosprendį dienos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – iki nuosprendžio įsiteisėjimo S. J. palikti nepakeistą.

Priteisti iš S. J. BUAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai 252 668,77 Lt (du šimtus penkiasdešimt du tūkstančius šešis šimtus šešiasdešimt aštuonis litus 77 centus) žalos atlyginimo.

Pratęsti nuosavybės teisės apribojimus, nustatytus 2013-01-22 ir 2013-07-22 prokuroro nutarimais į automobilį „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), ir automobilį „Audi 100“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), bei turtą esantį Amerikos g. (duomenys neskelbtini), Panevėžyje (nebaigtą statyti gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant skundą šiame teisme.