- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-10-15
- Bylos Nr.
- 1N-65/2010
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Rezultatas
- Nutartis: atmesti skundą ir palikti galioti teismo nutartį/sprendimą
- Teisėjas
- Aloyzas Kruopys
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Aloyzas Kruopys,
sekretoriaujant Agatai Minkel,
teismo posėdyje išnagrinėjęs K. J. J. skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 30 d. nutarties, kuria nepatenkintas K. J. J. pareiškimas atnaujinti Vilniaus apygardos teismo 2007 m. gegužės 24 d. nutarties apskundimo terminą,
Aprašomoji dalis
n ustatė:
Žemesnės instancijos teismas
2007 m. gegužės 24 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi buvo atmestas K. J. J. skundas dėl Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2007 m. balandžio 16 d. nutarimo atsisakyti pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių.
Šalies argumentai
2010 m. liepos 16 d. pareiškimu K. J. J. kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą, prašydamas atnaujinti Vilniaus apygardos teismo 2007 m. gegužės 24 d. nutarties apskundimo terminą ir jo skundą dėl minėtos nutarties perduoti nagrinėti Lietuvos apeliaciniam teismui. Vilniaus apygardos teismas skundžiama 2010 m. rugsėjo 30 d. nutartimi nepatenkino K. J. J. pareiškimo atnaujinti Vilniaus apygardos teismo 2007 m. gegužės 24 d. Vilniaus apygardos teismo nutarties apskundimo terminą.
K. J. J. skunde prašo: Vilniaus apygardos teismo 2007 m. gegužės 24 d. nutarties apskundimo terminą atnaujinti; Vilniaus apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 30 d. ir 2007 m. gegužės 24 d. nutartis bei Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2007 m. balandžio 16 d. nutarimą panaikinti, o visą bylos medžiagą su prokuratūroje gautais rašytiniais įrodymais perduoti Lietuvos Respublikos generaliniam prokurorui, kad šis organizuotų ikiteisminį tyrimą; iš Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros bei Kauno apygardos prokuratūros išreikalauti ikiteisminio tyrimo medžiagą ir jo (K. J. J. ) pateiktus visus rašytinius įrodymus bei remtis minėta ikiteisminio tyrimo medžiaga ir dokumentais, priimant šioje byloje sprendimą.
K. J. J. nurodo, kad Vilniaus apygardos teismo teisėja S. Vainauskienė, priimdama skundžiamą nutartį, iš Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros ir Kauno apygardos prokuratūros nebuvo išsireikalavusi pirminės medžiagos bei ikiteisminio tyrimo medžiagos, pagal kurią 2008 m. sausio 10 d. Kauno miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėja priėmė nutartį. Skunde teigiama, kad teismo posėdžio metu K. J. J. neturėjo galimybės pasisakyti apie prokuratūrai ir teismui jau pateiktus rašytinius įrodymus bei atskirus jų lapus, kuriuose, pareiškėjo nuomone, akivaizdžiai atsispindėjo naujai paaiškėjusios aplinkybės, kurios nebuvo žinomos priimant Kauno apygardos teismo 2003 m. liepos 30 d. ir 2009 m. liepos 27 d. bei Vilniaus apygardos teismo 2010 m. vasario 22 d. apkaltinamuosius nuosprendžius baudžiamosiose bylose. K. J. J. teigimu, minėti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad šiuose nuosprendžiuose nustatytas nusikalstamas veikas padarė ne tik nuteisti asmenys, bet ir kiti asmenys.
Skunde atkreipiamas dėmesys į pirmosios instancijos teismo išvadą, kad 2007 m. birželio 28 d. įstatymu Nr. X-1236 buvo pakeista Lietuvos Respublikos BPK 447 straipsnio 2 dalis. K. J. J. nurodo, kad teisėjas S. Punys 2007 m. gegužės 29 d., t. y. likus mėnesiui iki minėto įstatymo straipsnio pakeitimo, raštu Nr. BR-1436 grąžino jo skundą. Pareiškėjo nuomone, pagal Europos Sąjungos teisės aktus Lietuvos Respublikos Seimas jau buvo priėmęs šios normos pataisas, todėl Teisingumo ministerija ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjai, dalyvavę rengiant minėtas pataisas, žinojo, kad teismų praktikoje negalima taikyti šios teisės normos, kuri prieštarauja Europos sąjungos teisės aktams, ratifikavus Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją. K. J. J. manymu, jis turėjo teisę į nešališką teismą (Lietuvos Respublikos BPK 44 straipsnio 10 dalis; Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis). Skunde teigiama, kad paaiškėjus, kad nusikalstamas veikas padarė ir kiti asmenys, prokuroras turėjo teisę pateikti papildomus įrodymus (Lietuvos Respublikos BPK 288 straipsnis), o teismas turėjo pareigą išsamiai išnagrinėti visas aplinkybes baudžiamosiose bylose Nr. 1-5/2003, 1-28-245/2009, 1-14/2010. Šie veiksmai, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 20 straipsnio 5 dalimi atlikti nebuvo, todėl įrodymai turi būti ištirti Lietuvos apeliaciniame teisme (Lietuvos Respublikos BPK 324 straipsnio 6 dalis).
Šalies argumentai
K. J. J. nurodo, kad baudžiamosiose bylose Nr. 1-28-245/2009 ir 1-14/2010 jis pateikė prašymą bei civilinį ieškinį. Šiose bylose dalyvavę prokurorai privalėjo leisti pateikti papildomus įrodymus, o pirmosios instancijos teismas – atlikti įrodymų tyrimą. Pareiškėjo nuomone, šių pareigų neįvykdymas yra esminis Lietuvos Respublikos BPK pažeidimas.
K. J. J. teigia, kad jam dirbant Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijoje, pasitvirtino jo surinkti įrodymai dėl pinigų pasisavinimo, todėl jis neteisėtai buvo atleistas iš darbo. Tačiau teisėsaugos institucijos nesiėmė ir šiuo metu nesiima jokių priemonių, kad nusikaltimus padarę asmenys būtų nubausti. Pareiškėjui nesuprantama, kodėl teismai, pažeisdami Lietuvos Respublikos BPK 324 straipsnio 6 dalį, neištyrė jo pateiktų įrodymų bei nepatikrino jo nurodytų aplinkybių, o savo priimtus sprendimus pagrindė vien samprotavimais, taip paneigdami svarbias bylai aplinkybes bei užkirsdami kelią ginti jam pažeistas teises bei įstatymo saugomus interesus.
K. J. J. pažymi, kad jis rašė skundus ir Lietuvos Aukščiausiajam Teismui, tačiau šie skundai jam buvo grąžinti. Pareiškėjas mano, kad šiais veiksmais minėto teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas, nepašalindamas pagrįstų abejonių, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi ir viršijo jam suteiktus įgaliojimus, šiais veiksmais padarydamas nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 228 straipsnyje.
Teismo posėdžio metu K. J. J. prašė jo skundą patenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmetamas.
Skundžiama 2010 m. rugsėjo 30 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismas išsprendė klausimą, ar yra pagrindas atnaujinti terminą apskųsti Vilniaus apygardos teismo 2007 m. gegužės 24 d. nutartį, kuria buvo atmestas K. J. J. skundas dėl Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2007 m. balandžio 16 d. nutarimo atsisakyti pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių. Kitų klausimų, tarp jų ir tokių, kuriais būtų konstatuojama, ar yra pagrindas atnaujinti baudžiamąjį procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, Vilniaus apygardos teismas skundžiamoje nutartyje nesprendė. Todėl ir šioje nutartyje pasisakoma tik dėl tų argumentų, kurie liečia procesinį klausimą – ar buvo (yra) pagrindas atnaujinti terminą apskųsti Vilniaus apygardos teismo 2007 m. gegužės 24 d. nutartį.
Pirmosios instancijos teismas atsisakė atnaujinti šį terminą, nurodydamas, kad, priimant Vilniaus apygardos teismo 2007 m. gegužės 24 d. nutartį, galiojusi Lietuvos Respublikos BPK 447 straipsnio redakcija nenumatė galimybės apskųsti teismo nutartį, kuria išsprendžiamas skundas dėl Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro nutarimo, priimto dėl žemesnės grandies prokuroro nutarimo, kuriuo atsisakyta atnaujinti baudžiamąjį procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių.
K. J. J. , nesutikdamas su tokia Vilniaus apygardos teismo pozicija, skunde nurodo, kad Vilniaus apygardos teismo teisėjas S. Punys 2007 m. gegužės 29 d., t. y. likus mėnesiui iki minėto įstatymo straipsnio pakeitimo, raštu Nr. BR-1436 grąžino jo skundą. Pareiškėjo nuomone, pagal Europos Sąjungos teisės aktus Lietuvos Respublikos Seimas jau buvo priėmęs šios normos pataisas, todėl Teisingumo ministerija ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjai, dalyvavę rengiant minėtas pataisas, žinojo, kad teismų praktikoje negalima taikyti šios teisės normos, kuri prieštarauja Europos sąjungos teisės aktams, ratifikavus Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją.
Tokie argumentai nėra pagrįsti.
2007 m. gegužės 24 d. galiojusi Lietuvos Respublikos BPK 447 straipsnio 2 dalis nustatė, kad „Jeigu nėra pagrindo atnaujinti bylą, prokuroras savo nutarimu procesą nutraukia. Apie šį nutarimą pranešama suinteresuotiems asmenims, taip pat jiems išaiškinama teisė apskųsti prokuroro nutarimą. Prokuroro nutarimas per penkias dienas nuo pranešimo apie jį gavimo gali būti apskųstas aukštesniajam prokurorui, o aukštesniojo prokuroro nutarimas per tris dienas - apylinkės teismui, jeigu skundą nagrinėjo apygardos vyriausiasis prokuroras, arba Vilniaus apygardos teismui, jei skundą nagrinėjo Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras“. Šios teisės normos pakeitimas, numatantis galimybę apskųsti ir teismo nutartį, priimtas 2007-06-28, o įsigaliojo tik 2007 m. rugsėjo 1 d.
Taigi, pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai konstatavo, kad priimant Vilniaus apygardos teismo 2007 m. gegužės 24 d. nutartį galiojusi Lietuvos Respublikos BPK 447 straipsnio redakcija nenumatė galimybės apskųsti teismo nutartį, kuria išsprendžiamas skundas dėl Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro nutarimo, priimto dėl žemesnės grandies prokuroro nutarimo, kuriuo atsisakyta atnaujinti baudžiamąjį procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių. Tai, kad praėjus mėnesiui Lietuvos Respublikos BK 447 straipsnis pakeistas, negalėjo įtakoti 2007 m. gegužės 24 d. nutarties (jos apskundimo galimybės), nes Lietuvos Respublikos BPK 4 straipsnio 1 dalis nustato, kad „Proceso tvarką nustato Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksas, galiojantis proceso veiksmų atlikimo metu“. Nei Lietuvos Respublikos BPK, nei kiti įstatymai nenumato, kad jų būtų galima nesilaikyti, atsižvelgiant į tai, kad svarstoma ar planuojama įstatymą pakeisti, net į jau priimtas, bet dar negaliojančias įstatymo pataisas.
Taip pat nėra jokio pagrindo sutikti, kad Vilniaus apygardos teismas negalėjo remtis galiojančia Lietuvos Respublikos BPK 447 straipsnio 2 dalies redakcija dėl to, kad ši teisės norma prieštarauja Europos Sąjungos teisės aktams, kaip tai teigiama K. J. J. skunde. Lietuvos Respublikos įstatymai, nuolat derinami su Europos sąjungos teisės aktais. Lietuvos Respublikos BPK taip pat derinamas su Europos Sąjungos teisės aktais – tai matyti iš Lietuvos Respublikos BPK priedo, kuriame nuolat nurodomi įgyvendinami Europos Sąjungos teisės aktai. Niekur nėra konstatuota, kad iki 2007-09-01 galiojusi Lietuvos Respublikos BPK 447 straipsnio redakcija prieštaravo Europos sąjungos teisės aktams, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijai.
Dėl nurodytų motyvų daroma išvada, kad skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl ji paliktina galioti.
Rezoliucinė dalis
n u t aria:
atmesti K. J. J. skundą ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 30 d. nutartį.
Ši nutartis galutinė ir neskundžiama.