Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kaltinamasis G. P., būdamas investicinės akcinės bendrovės "Investicinė Kauno holdingo kompanija" (toliau – IAB „IKHK“) steigėju, bei nuo 1992-10-23 Stebėtojų tarybos nariu, neįregistruoto koncerno „EBSW“ (1994-06-15 įregistruotas kaip „Konglameratas EBSW“) Tarybos prezidentu ir dėl to turėdamas realią galimybę įtakoti IAB „IKHK“ atsakingų asmenų priimamus sprendimus, šios bendrovės Stebėtojų tarybos susirinkime, įvykusiame 1993-04-15, pritaręs bendrovės Valdybos 1993-04-14 posėdžio nutarimui rinkti iš gyventojų pinigines lėšas, siekiant užtikrinti bendrovės privatizuotų įmonių ūkinę veiklą ir pavesti IAB „IKHK“ akcininkui V. K. organizuoti šią veiklą, numatė nusikaltimo objektą - svetimas pinigines lėšas, surinktas iš indėlininkų ir organizavo IAB „IKHK“ direktorės J. B. žinioje ir V. K. patikėtų indėlininkų piniginių lėšų iššvaistymą tokiu būdu:

V. K. 1993-1994 metais, tiksliai nenustatytu laikotarpiu, iš IAB „IKHK“ kasos gavus 39.500.000,00 Lt (oficialiai įforminta, kad pinigus V. K. iš minėtos bendrovės kasos gavo laikotarpyje nuo 1994-01-06 iki 1994-04-14 pagal 6 kasos išlaidų orderius) vertybinių popierių pirkimui bei panaudojus šiam tikslui tik 15.272.058,00 Lt, G. P. nurodymu bei jam žinant, kad pagal IAB „IKHK“ Valdybos ir Stebėtojų tarybos sprendimus surinktos iš indėlininkų lėšos gali būti panaudotos tik bendrovės privatizuotų įmonių ūkinei veiklai, likusius 24.227.942,00 Lt 1994 metais ir vėliau iki 1995-04-03, V. K. asmeniškai IAB „IKHK“ patalpose Gedimino g. 47 Kaune arba per UAB „Snita“ darbuotojus šios bendrovės patalpose Savanorių pr. 349, Kaune,

- padengė įsiskolinimą nenustatytiems asmenims, atsiradusį V. K. ir G. P. gavus pinigus iš šių asmenų, kuriuos G. P. nurodymu UAB „Snita“ darbuotojai ir V. K. 1993 metais buvo perdavę 2.000.000,00 Lt – A. D., 2.000.000,00 Lt – A. G., 5.160.000,00 Lt – A. S., 1.000.000,00 Lt – UAB „Kauno brokerių kompanija“, 60.000,00 Lt – E. Š., 537.452,00 Lt – I. K., 380.000,00 Lt – A. K., 200.000,00 Lt – R. R. ir 120.000,00 Lt – UAB „Lunatikas“;

- perdavė (daugeliu atvejų sudarant tik žodines sutartis, be turtinių garantijų, nesigilinant į skolininkų verslo planus, dažniausiai užsienio valiuta) 234.000,00 Lt – M. G., 169.136,00 Lt – A. E., 100.000,00 Lt – D. V., 713.788,00 Lt – M. B., 495.000,00 Lt – J. S., 120.000,00 Lt – A. M., 370.000,00 Lt – V. B., 20.000,00 Lt – E. M., 320.000,00 Lt – D. C., 60.000,00 Lt – G. G., 200.000,00 Lt – G. P., 97.956,00 Lt – G. S., 432.000,00 Lt – M. B., 80.000,00 Lt – R. V., 120.000,00 Lt – P. K., 325.000,00 Lt – K. A., 440.000,00 Lt – A. S., 400.000,00 Lt – A. K. Č., 600.000,00 Lt – D. Č., 1.564.000,00 Lt – A. K., 80.000,00 Lt – AB „Žiobas“, 80.000,00 Lt – A. K., 96.000,00 Lt – V. V., 90.000,00 Lt – D. Y., 90.000,00 Lt – K. S., 61.100,00 Lt – S. S., 3.000.000,00 Lt – G. P. ir likusius pinigus – kitiems nenustatytiems asmenims. Taip G. P. organizavo V. K. patikėto 24.227.942,00 Lt vertės IAB „IKHK“ turto iššvaistymą.

Kaltinamojo G. P. veika kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 24 str. 4 d., 184 str. 2 d.

Kaltinamasis G. P. kaltu neprisipažino ir parodė, kad jis buvo Investicinės akcinės bendrovės „Investicinė Kauno holdingo kompanija“ (toliau tekste IAB „IKHK“) steigėjas, akcininkas ir stebėtojų tarybos narys iki 1994 m. vasario mėnesio, taip pat asociacijos „Koncerno EBSW“, o vėliau „EBSW grupė“ (toliau „EBSW“) prezidentas, UAB „Snita“ steigėjas ir akcininkas. Kaip IAB „IKHK“ stebėtojų tarybos narys dalyvaudavo stebėtojų tarybos posėdžiuose, kuriuose buvo sprendžiami strateginiai IAB „IKHK“ klausimai. Kaip šie sprendimai buvo įgyvendinami, jis nesidomėjo. Tačiau 1993-04-15 IAB „IKHK“ Stebėtojų tarybos susirinkime nedalyvavo ir sprendimui rinkti iš gyventojų pinigines lėšas, siekiant užtikrinti bendrovės privatizuotų įmonių ūkinę veiklą ir pavesti Investicinės Kauno holdingo kompanijos akcininkui V. K. organizuoti šią veiklą, nepritarė. Įteisinti tokį sprendimo variantą pasiūlė V. K. ir prašė pritarti jam bei pasirašyti tariamai įvykusį Stebėtojų tarybos susirinkimą vėliau, tačiau atsisakė tai padaryti. Pasirašyti šį protokolą prašė ir N. K.. Jokių nurodymų V. K. dėl pinigų perdavimo kitiems asmenims nedavė. Jis buvo tik paprastas akcininkas, IAB „IKHK“ steigėjas. IAB „IKHK“ klausimus sprendė ir ši bendrovė buvo pavaldi jam per „Koncerno EBSW“ viceprezidentą A. P., kuris buvo atsakingas už privatizaciją, investicinių bendrovių veiklą. Tačiau savo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu (t. 39 b.l.231) apie tai, kad jis neatsimena, ar dalyvavo 1993-04-15 IAB „IKHK“ Stebėtojų tarybos posėdyje, kur buvo svarstytas IAB „IKHK“ Valdybos posėdžio, įvykusio 1993-04-14 nutarimas, tačiau jei yra įrašyta jo pavardė, neatmeta galimybės, kad dalyvavo. IAB „IKHK“ Stebėtojų taryba neturėjo teisės kištis į šios bendrovės operatyvinius reikalus. Stebėtojų taryba tikrino IAB „IKHK“ Valdybos darbą nusamdyto revizoriaus pagalba. Stebėtojų tarybos funkcija buvo simboliška ir jos susirinkimai simboliški.

Jo paties kaip Koncerno (grupės, konglomerato) „EBSW“ funkcija buvo reprezentacinė, tai yra, jis buvo Kauno pramonės prekybos rūmų prezidentu, Lietuvos pramonės prekybos rūmų tarybos nariu, Jaunųjų verslininkų kolegijos nariu. Jis užsiiminėjo strategijos formavimu, o A. P. apeidamas įstatymus supirkinėjo akcijas. Taip nupirko visą Lietuvos elektronikos, kitų šakų įmones. Jis pats šioje neteisėtoje veikloje nedalyvavo, tačiau per V. K. įsigijo apie 700000 akcijų, kurių vertė buvo apie 700000 litų. Jis 1995-07-14 sutartimi buvo įgaliojęs V. K. nupirkti vertybinių popierių už 700000 litų. Tam tikslui jis davė pinigų V. K., kuris už tuos pinigus turėjo nupirkti investicinius čekius, o už juos vertybinius popierius. V. K. nupirko akcijų ir vėliau jas perrašė jam. Be to, jis akcijas pirko ne tik per V. K., bet ir per A. P.. Tuo tikslu 1994 metais jis paskolino pinigus Koncerno „EBSW“ viceprezidentui A. P.. Šis turėjo per fizinius asmenis: D. J., J. P., R. U., B. V. nupirkti investicinius čekius ir akcijas. Sutartys, esančios t. 41 b.l. 83-93 patvirtina šį faktą. Šį darbą atliko A. P., o jis su fiziniais asmenimis pasirašė paskolos sutartis. Be to, taip jis per K. A. nupirko „Vilinvest“, IAB „Trikotažo investicija“ akcijas. Jis taip pat skolino pinigus ir UAB „Snita“, kurioje buvo faktinis savininkas (jo vardu akcijos viršijo 50 %). Turtą supirkinėjo už savo pinigus, kuriuos uždirbo versle, tai yra, pradžioje dirbo pagal patentą jis ir jo šeimos nariai, vėliau įkūrė kooperatyvus „Daiva“, „Trikon“, „Baltex“. Be to, uždirbo iš paskolų. 1996 m. jis turėjo 3,6 mln. vertybinių popierių ir paskolinęs 2,2 mln. litų fiziniams asmenims ir apie 1 mln. juridiniams asmenims. Pagrįsti ir pateisinti turėtas lėšas negali todėl, kad 1988 m. – 1990 m. Valstybinei mokesčių inspekcijai nereikėdavo pateikti jokių deklaracijų.

„EBSW“ buvo tik asociacija, sukurta jo iniciatyva tam, kad kontroliuotų investicines bendroves. Jo tikslas taip pat buvo įsigyti kuo daugiau įmonių. Vienos investicinės kompanijos investicijos buvo ribuojamos įstatymu, todėl jis su bendražygiais įsteigė 9 investicines bendroves. UAB „Snita“ jis turėjo 50% akcijų ir buvo šios bendrovės savininkas. Jis buvo daugelio bendrovių stebėtojų tarybose bei įkūrė „EBSW“, kad įtakotų, kontroliuotų bendrovių valdymą. V. K. nebuvo nei „EBSW“, nei jos valdymo organuose. Tarp jo UAB „Snita“ ir IAB „IKHK“ buvo pasirašyta bendradarbiavimo sutartis. Todėl šios bendrovės turėjo bendrą apyvartą. Todėl UAB „Snita“ patalpose, saugykloje buvo saugomi šių bendrovių pinigai, o taip pat ir jo bei kitų asmeniniai pinigai. UAB „Snita“ vyr. finansininkas S. D. kartu buvo ir jo asmeninis finansininkas. Jo pinigai buvo laikomi spintoje, kurios durų spynos kodą žinojo S. D. ir A. Š.. Jie turėjo raktus nuo pinigų saugyklos. Jo santykiai su IAB „IKHK“ buvo sprendžiami per UAB „Snita“ ir pinigai buvo skolinami tik per S. D. arba A. Š.. Kai reikėdavo išduoti pinigus, asmenį pasiųsdavo pas S. D..

1994 m. vasario – balandžio mėnesiais tariamai privatizavimo programai vykdyti V. K. gavo 39,5 mln., kai jis nebebuvo Stebėtojų tarybos nariu. Kaip panaudoti tuos pinigus, sprendė IAB „IKHK“ Valdyba. Jis patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus savo parodymus (t. 39, b.l. 228-230), jog jis žinojo, kad V. K. IAB „IKHK“ vadovavo indėlių priėmimui iš gyventojų, turėjo laisvų lėšų ir indėliai buvo skolinami trumpam laikui už palūkanas. Šiuos pinigus iššvaistė V. K.. Būdavo, kad IAB „IKHK“ yra pinigų, tačiau nėra kur jų investuoti, todėl V. K. juos ir skolino. Šiuos pinigus V. K. panaudojo investicinių čekių iš gyventojų pirkimui. Jam buvo žinoma, kad V. K. skolino ir IAB „IKHK“, ir savo pinigus. V. K. pasiteisindamas dėl jam išduotų pinigų iššvaistymo, rinko skolininkus, perrašinėjo šių asmenų sutartis savo vardu. Kai kurie skolininkai yra jo, nes ir jis vertėsi nuosavų pinigų skolinimu. Kad pateisinti IAB „IKHK“ pinigų iššvaistymą, V. K. „perėmė“ ir jo skolininkus.

Kaltinime nurodytiems asmenims: S., Y., S., V., G., E., V., B., S., M., M., C., G., M., S., Š., K., K. A. jis pinigų neskolino. Pažįsta V. B., G. P., M. B., R. V., tačiau ir jiems pinigų neskolinęs. IAB „IKHK“ piniginių lėšų niekam neskolinęs. Skolinęs tik nuosavus pinigus, kuriuos uždirbo kooperatyvų versle, dirbant pagal patentą, siuvant treningus. Gamyboje dalyvavo apie 200 žmonių.

A. S. žino nuo 1990 metų. Jiedu vienas kitam skolindavo pinigus. 1993 m. į jį kreipėsi verslininkas G. V. dėl paskolos. Todėl jį nukreipė pas V. K.. Šie sutarė kartu su A. S. daryti biznį. Į jį kreipėsi A. S. dėl paskolos gavimo ir jis A. S. per keletą kartų paskolino 5 600 000 Lt. Garantas buvo pats A. S.. Pasiimti pinigus pas jo finansininką S. D. ateidavo A. S. darbuotojas V. S.. Jis V. K. niekada pinigų nedavė. Negali paaiškinti, kaip V. K. gavo pinigų išdavimo šakneles. Todėl mano, kad V. K. kažkokiu būdu gavo, išvogė jo skolininkų - A. S. finansininko ir kitų asmenų - pakvitavimus apie išduotus pinigus, kurie buvo saugomi UAB „Snita“ pas jo asmeninį finansininką S. D.. Nežino, kur yra pinigų perdavimo A. S. sutartys. Pinigai A. S. buvo duodami ir per V. Z.. Tvirtina savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad jis kreipėsi į V. K. dėl pinigų paskolinimo A. S., bet tai buvo tik paklausimai ir jis niekada nenurodydavo V. K., kam skolinti pinigus. Kiek pinigų V. K. paskolinta S. jam nebuvo žinoma, kada tai buvo, datos tiksliai neprisimena. A. S. liko jam skolingas 1,5 mln. litų. Anksčiau, ikiteisminio tyrimo metu, sąmoningai nutylėjo, kokias lėšas skolinęs ir kiek A. S. liko skolingas. Girdėjo, kaip A. S. duodamas teisme parodymus tvirtino likęs jam skolingas 1,5 mln. litų. Tai gali būti tiesa. Jis skolinęs tik nuosavus pinigus.Nuosavomis lėšomis jis laiko ir I. S. pinigus, nes jiedu 1990 metais turėjo apie 1 mln. litų bendrų pinigų, todėl abu nusprendė skolinti pinigus už palūkanas, ką jis ir darė. Tikrai ikiteisminio tyrimo metu (t. 39 b.l. 229) jis davęs parodymus, kad nežino kieno pinigus skolino A. S., nes nenorėjęs to atskleisti tyrimo organams. Dabar prisimena, kad skolino tik nuosavus pinigus. Pripažįsta, kad ir jis kreipdavosi į V. K. dėl pinigų paskolinimo A. S.. Tačiau kiek pastarasis paskolino A. S. pinigų, nežino.

Taip pat pažįsta P. K., jis buvo UAB – SAF „Metropolis“ direktorius. Pastarajam jis paskolino asmeninius pinigus – 30000 JAV dolerių 1993 metais. Tačiau parengtinio tardymo metu parodė, kad nepamena, kad P. K. sau ar kam kitam būtų prašęs paskolinti pinigų. Gal P. K. ir prašė kokių pinigų, bet nepamena, kad jis pats ar kas kitas būtų suteikęs P. K. ar jo giminaičiams kokias paskolas. P. K. sūnų iš matymo žino, su juo jokių skolų reikalų nesprendė.

A. K. jis pinigų - 380 000 Lt neskolino, nes žinojo, kad pastarasis sunkiai juos grąžina. Dirbant „EBSW“ grupės prezidentu, K. atėjo pas jį ir paprašė paskolinti pinigų – sakė, kad turi biznį. Tada jis paskambino V. K.. V. K. pasakė, kad pasikalbės su Krušinsku. Pastarasis po to susitikęs jam padėkojo dėl nukreipimo pas K., iš to suprato, kad jiedu susitarė.

R. R. 1992 m. paskolino nuosavus pinigus – 50000 litų. Pastarasis skolos negrąžino. Ikiteisminio tyrimo metu - 1996-01-23 jis parodė, kad R. R. pažįsta nuo to laiko, kai pradėjo dalyvauti versle. R. R. buvo atvykęs pas jį, prašė paskolinti 50 tūkstančių JAV dolerių, kada tai buvo nepamena, tiksliai neprisimena ir kaip plėtojosi ši paskolos istorija. Gal R. ir nusiuntė pas ką nors, kas paskolintų pinigų, o gal ir pats paskolino, paprasčiausiai to nepamena. D. pinigus R. R. išdavė per vieną kartą. Kada buvo perduoti pinigai, neprisimena.

A. K. Č. 1993 m. sausio mėnesį per pastarojo atstovą R. L. paskolino 600000 litų su 15 % mėnesio palūkanomis. Palūkanas mokėjo sąžiningai, tačiau pačios paskolos negrąžino. Buvo įkeistas A.K. Č. turtas. Todėl pasiūlė V. K. perimti šį kreditą pastarajam, o kai IAB „IKHK“ išbris iš krizės, V. K. gautus iš A.K. Č. pinigus grąžins jam. Tokių būdu jis perleido V. K. teisę išreikalauti iš A.K. Č. skolą. Jis tvirtina ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad „1994 m. sausio mėn. į jį kreipėsi pažįstamas R. L. ir netrukus jis atvyko su turizmo firmos savininku A.K. Č.. R. L. pasakė, kad A.K. Č. nori pasiskolinti pinigų. G. P. pasakė, kad pinigų neturi bet gali rekomenduoti tą asmenį, kuris jų turi ir paskambino V. K., kad jis paskolintų A.K. Č. pinigų. V. K. pasakė, kad galės paskolinti, tik reikia suvesti A.K. Č. su V. K. atstovu S. D.. Jis tai ir padarė. Kokią pinigų sumą gavo A.K. Č., nežino“ (t. 33, b.l. 122) tik iš dalies, nes ikiteisminiame tyrime nurodydamas 1994 m. suklydęs. V. K. sutartį, sudarytą tarp jo ir A.K. Č., išmetė, nes nepatiko. A.K. Č. skolą jis perleido V. K.. Be to, nebetvirtina, kad S. D. buvo V. K. atstovas. Tačiau jis tvirtina savo ikiteisminiame tyrime duotus parodymus, kad jis žinojo, jog V. K. IAB „IKHK“ vadovavo indėlių iš gyventojų rinkimui, lėšos buvo priiminėjamos privatizacijos, gamybiniams – prekybiniams bei kitiems pasitaikiusiems bizniams, kurie duoda pelną, įgyvendinimui ir apie šį pinigų perskolinimą jis buvo informuotas akcininkų susirinkime 1993 m. ar 1994 m.

D. Č. žino nuo vaikystės, jis sakė, kad statosi Vilniuje namą. Jam pinigų neskolino. Jį finansavo V. K.. Vėliau buvo perimtas D. Č. namas V. K. ar „IKHK“.

R. V. pažįsta seniai. Jis yra G. P. pusbrolis, gyvena Raudondvaryje. R. V. prieš porą metų norėjo pasiskolinti pinigų. Jis neskolino R. V. pinigų, nes pastarasis turėjo finansinių problemų. Tardymo metu savo parodymų „aš kreipiausi į V. K., ar šis negalėtų paskolinti pinigų,“ netvirtina, nes taip tardytojui parodė būdamas nesusikaupęs.

A. D. ir A. G. žino kaip Šiaulių miesto gyventojus, jie dirbo firmoje „Naida“. Taip pat žino, kad vieno iš jų giminaitis yra V. Š.. Jis pastariesiems paskolino pinigų, tačiau ši suma neįtraukta į kaltinimą. Ikiteisminiame tyrime duotus parodymus (t. 39 b.l. 229) apie tai, kad pastarieji ieškojo, iš kur galėtų pasiskolinti pinigų, kreipėsi į jį. Jis pasakė, kad jiems pinigų paskolinti neturi, gal turi paskolinti K., jie K. pažinojo. Neprisimena ar jis nurodė tik kreiptis į K. ar pats dėl to kalbėjosi su K.. Vėliau A. ir A. sakė, kad K. jiems paskolino pinigų, bet kokią sumą nenurodė. Panašiai prieš vieną ar du mėnesius K. pasakė, kad A. ir A. yra pasiskolinę didelę sumą pinigų ir negrąžinę“ tvirtina iš dalies, kadangi ikiteisminiame tyrime neteisingai nurodęs, kad tuos pinigus paskolino V. K.. Iš tiesų tai jis paskolinęs savo pinigus.

M. B. žino. V. K. jam pasakė, kad B. skolingas, nes K. B. paskolino pinigus iš IAB „Investicinė Kauno holdingo kompanija“. UAB „Lunatikas“ jam nežinoma.

„Litpoliinter“ vadovus B. ir K. pažinojo. 1994 m. pavasarį B. ir K. buvo atvykęs į „EBSW grupę“, tada buvo jis, V. K., dar kažkas. B. ir K. prašė paskolinti porai dienų pinigų –20 tūkst. JAV dolerių. Jis dabar neprisimena, kas paskolino pinigus, tačiau ikiteisminio tyrimo metu užfiksuotus jo parodymus (t. 39 b.l. 229), kad pinigus – 20 tūkst. JAV dolerių paskolino V. K., tvirtina. Matė rašytinę paskolos sutartį, kurioje yra jo kaip skolintojo pavardė, tačiau parašas yra nepanašus į jo. Išduodant šią paskolą jis dalyvavęs.

Iš V. K. ar iš IKHK 3 000 000 Lt negavęs. Dokumentų, pagrindžiančių 1992 m. - 1997 m. turėtas asmenines pinigines lėšas, neturi. Latvijos banke „Saules banka“ turėjo sąskaitą (t. 40, b.l. 123,124), kurioje yra areštuoti jo asmeniniai pinigai.

Liudytojas V. K. atsisakė duoti parodymus, todėl vadovaujantis BPK 276str. 1d. 2 p., jo parodymai, duoti teisme (t. 42 b.l. 82-93), perskaityti. Jis parodė, kad jam buvo išduota IAB “Investicinė Kauno holdingo kompanijos” 39500000 litų, kuriuos paėmė akcinių paketų įsigijimui. Akcijų pirko už 15000000 litų. Buvo pinigų perteklius, todėl dalį gautų piniginių lėšų jis panaudojo – perskolino kitiems asmenims, nes tai jam buvo naudinga, buvo mokamos palūkanos. Kas nusprendė skolinti pinigus, jis neatsimena. Šiuos pinigus perdavė:

A. K. paskolinęs 4000000 litų. Paskolinta iš IAB „IKHK“ lėšų – 39500000 litų. Pinigų negrąžino. A. K. prašė paskolos, nes užsiiminėjo medienos verslu, turėjo lentpjūvę. Paskolino pinigus, nes šis pažinojo G. P..

K. S. kartu su D. Y. paskolino po 90000 litų. Prašė paskolos verslui plėtoti. Jie atsiskaitinėjo iš uždarbio, tačiau liko skolingi.

D. V. per G. P. paskolino 100000 litų. Pinigų pastarasis negrąžino.

A. M. paskolino 120000 litų. Pinigų išdavimui tarpininkavo L..

A. J. pasiskolino 80000 litų. Paskolą grąžino jam po revizijos byloje atlikimo.

L. G., atstovaujančiam UAB “Kauno brokerių kompaniją”, pasiskolino 1000000 litų tarpininkaujant S. D.. Buvo sudaryta rašytinė paskolos sutartis ir įkeistas Birštono profilaktoriumas. Pinigai negrąžinti.

G. G. paskolino 60000 litų. Pinigai negrąžinti, nes pastarasis neigia skolinęsis pinigus.

E. Š. paskolino 60000 litų. Pastarasis užsiėmė galvijų gabenimu į Lenkiją. Pinigai negrąžinti, nors Š. teigia pinigus perdavęs jo žmonėms. Tačiau to negali pagrįsti.

G. S. paskolino 97956 litus. Pinigai negrąžinti.

D. B. paskolino 110000 JAV dolerių arba 440000 litų. Pastarasis teigia ją paėmęs UAB “Batex” reikmėms. Grąžinta tik apie 8000 litų.

A. S. per eilę kartų perdavė 6060000 litų. Pinigai buvo perduodami per kaltinamąjį G. P., todėl pinigų perdavimo esmės paaiškinti negali. Pinigai negrąžinti. Buvo kažkoks raštas dėl 4300000 litų.

P. K. paskolino 120000 litų per pastarojo sūnų. Dėl paskolos suteikimo tarpininkavo kaltinamasis G. P.. Pinigai negrąžinti.

R. R. paskolino G. P. 200000 litų. Iš kokių pinigų skolino, nežino. Suteiktą paskolą jis prisiėmė sau. R. nusižudė.

K. A. paskolino 200000 litų. Rašytinės paskolos sutarties su juo nesudarė. Tačiau jis paskolą indėlininkams grąžino prekėmis už 1200000 litų.

D. Č. paskolino 600000 litų statybai namo, kuriam uždėtas areštas.

A. K. paskolino 1564000 litų. Paskola negrąžinta.

A. D. ir A. G., UAB “Naida”, paskolino po 2000000 litų, tai yra 4000000 litų. Minėtą piniginę sumą pastarieji jam grąžino, tačiau šiuos pinigus pasiskolino pastarųjų verslo partnerė L. Č.. Prie to ji dar pasiskolino 1000000 litų. Pinigai negrąžinti.

K. ar B., UAB “Litpoliinter” pagal rašytinę sutartį paskolino 80000 litų. Pinigai buvo reikalingi metalo prekybai. Pinigai negrąžinti.

C. paskolino - 50000 (valiuta nenurodyta). Iš IAB “IKHK” perdavė 30000 litų. Paskolinti 20000 (valiuta nenurodyta) buvo V. Š. pinigai, už kuriuos skolininkas jam perrašė butą. Negrąžino jam 32000 litų.

A. E. paskolino 169136 litus pramoninių prekių prekybai. Skola negrąžinta.

Suteikė paskolą P., tačiau pagal turimus duomenis ją grąžino.

S. S. paskolino 61100 litų. Paskola negrąžinta.

D. C., UAB “Divax”, paskolino 80000 JAV dolerių arba 320000 litų verslui. Paskola negrąžinta.

G. P. per du kartus paskolino 200000 litų. Skolinosi verslui. Rašytinė paskolos sutartis nebuvo sudaryta, paskola negrąžinta.

I. K., UAB „Neca“ paskolino 480000 litų. Jis kreipėsi į kaltinamąjį G. P. dėl paskolos grąžinimo, kadangi pastarasis tvarkė paskolos klausimus, tačiau šiam pasislėpus, neliko nei sutarčių, nei pinigų.

R. V., G. P. giminaičiui, paskolino 80000 litų. Skolino pats G. P., o jį tik informavo. Rašytinės paskolos sutarties neturi, pinigai negrąžinti.

A.K. Č. - turizmo firmos vadovui paskolino 400000 litų. Skolinosi automobilių pirkimui. Paskolos sutartis buvo sudaryta su pačiu G. P.. Buvo įkeistas firmos turtas. Paskola negrąžinta.

M. B. perduota 713788 litų per kelis kartus. Jį su M. B. supažindino R. L.. Pinigai negrąžinti.

Be to, iš investicinės akcinės bendrovės “ Investicinė Kauno holdingo kompanija” kasos yra gavęs 3000000 litų. Taip jam išduota avanso vertybinių popierių pirkimui dalis, tačiau šią pinigų sumą G. P. pasiėmė sau. Todėl ant pinigų iš investicinės akcinės bendrovės “I. K. holdingo kompanija” gavimo kvito jis nepasirašė.

Pinigų skolinimas už procentus buvo masinis reiškinys, todėl ir jis skolino perduotus jam IAB „IKHK“ pinigus vertybinių popierių pirkimui.

Iš IAB „IKHK“ jis buvo paėmęs minėtus 39,5 mln. litų akcijų įsigijimui, kadangi pati bendrovė galėjo įsigyti tik 30% akcijų. IAB „IKHK“ direktorė pasirašė išlaidų orderius. Jis veikė pagal pavedimo sutartį. Šiam tikslui iš minėtos sumos panaudojo 15 mln. litų, o likusią pinigų sumą panaudojo paskolindamas įvairiems asmenims siekdamas užsidirbti. Tačiau pastarieji pinigų negrąžino. Pinigų IAB „IKHK“ buvo daug, todėl juos skolindavo.

Parengtinio tardymo metu V. K. parodė, kad G. P. pasiūlė jam kurti Investicinę akcinę bendrovę. Akcijos buvo įgytos jo vardu, tačiau ne už jo pinigus, o už IAB „IKHK“ pinigus, kadangi įstatymu nustatyta tvarka bendrovė negalėjo turėti daugiau kaip 30 % (kitu atveju nurodė 10 %) vienos įmonės akcijų ir norint apeiti įstatymą, jis už „Holdingo“ (IAB „IKHK“) pinigus įsigijo akcijų savo vardu, o tuo tikslu IAB „IKHK“ buvo suteikusi įgaliojimus įgyti akcijas bei 1994 m. pirmame ketvirtyje išdavė 39,5 mln. litų. Rinkti iš gyventojų lėšas buvo jo idėja. Tam pritarė G. P.. Pastarasis pasiūlė tai daryti per IAB „IKHK“. Išduotus jam 39,5 milijono litų, surinktų iš indėlininkų, iš IKHK kasos pagal kasos išlaidų orderius jis gavo grynais. Pinigai šiam tikslui jam buvo išduoti G. P. pasiūlymu, IAB „IKHK“ Valdybos 1993-04-14 nutarimu ir 1993-04-15 Stebėtojų tarybos pritarimu. Jis organizavo pinigų iš gyventojų rinkimą, vadovaudamasis šiais sprendimais ir veikdamas pagal pavedimo sutartį. Jis buvo tik IAB „IKHK“ akcininkas ir tik vykdė šios bendrovės Valdybos bei Stebėtojų tarybos narių, tai yra, G. P., A. P., J. B., N. K., K. A. nurodymus. Disponuoti išduotais minėtais pinigais jis galėjo vadovaudamasis pavedimo sutartimi, o kartais reikėdavo Valdybos nutarimo, pvz., perduoti lėšas UAB „Snita“, UAB „Konsultacinis centras“, kt. Pinigų išdavimo faktai buvo fiksuojami orderiais, kurie buvo išrašomi su vienos dviejų savaičių paklaida.

Iš jam išduotų 39,5 mln. litų dalis pinigų buvo panaudoti įmonių akcijų pirkimui, o kita dalis paskolinti įvairiems asmenims: S. S., K. S., D. Y., V. V., M. G., A. E., A. K., M. B., G. ir kitiems. Dėl pinigų perskolinimo į jį kreipdavosi „EBSW“ koncerno prezidentas G. P.. Pastarasis buvo „EBSW“ koncerno Tarybos narys. „EBSW“ koncerno Taryba priiminėjo esminius pavaldžių bendrovių (IAB „IKHK“, UAB „Snita“ ir kt.) valdymo sprendimus. Sprendimai nebūdavo protokoluojami, bet privalomi visiems Tarybos nariams. G. P. buvo ir IAB „IKHK“ Stebėtojų tarybos narys. IAB „IKHK“ kaip „EBSW“ struktūrinis padalinys, tiesiogiai buvo pavaldi G. P.. Be to, G. P. buvo stambiausias „EBSW“ bendrovių akcininkas, todėl jis norėdamas dirbti buvo priverstas paklusti ir vykdyti pastarojo nurodymus. Pinigus skolindavo asmenims arba jis, arba per tarpininkus – G. P., S. D., A. Š.. 1993 m. pabaigoje – 1994 m. pradžioje į jį kreipėsi G. P. ir pasakė, kad A. K. Č. reikia paskolinti 100 tūkstančių JAV dolerių. Paprastai, kai jam nurodydavo pinigus duoti G. P., pinigus jis perduodavo S. D., todėl ir šiuo atveju jis 100 tūkst. JAV dolerių perdavė S. D.. Šie pinigai nesugrąžinti. Paskolinti 50 tūkst. JAV dolerių 1993 m. antroje pusėje R. R. nurodė G. P.. R. R. tada buvo klestinčios firmos „WDB“ vadovas. Buvo girdėjęs, kad R. R. nėra rimtas žmogus, tai jis paaiškino G. P., bet pastarasis nurodė, kad atsakomybę prisiima pats. Kaip ir kitais atvejais pinigus 50 tūkst. JAV dolerių perdavė S. D.. Jokios rašytinės sutarties ir pakvitavimų nematė. Pinigai nebuvo grąžinti, o dėl to užklausus G. P., pastarasis atsakydavo, kad R. žada atsiskaityti. A. K. paskolinti pinigus nurodė G. P.. 1993 m. pabaigoje iš IAB „IKHK“ buvo per du ar tris kartus jam išduota iš viso 95 tūkst. JAV dolerių. Pirmą kartą 50 tūkst. JAV dolerių, atidavė ar S. D., ar A. Š.. Tai padarė G. P. nurodymu. Praėjus dar kiek laiko, A. K. jau kreipėsi į jį asmeniškai, prašydamas suteikti dar vieną paskolą. Kadangi pirmoji paskola nebuvo grąžinta, jis tai padaryti atsisakė. Po to į jį kreipėsi G. P. ir pasakė, kad į jį dėl paskolos vėl kreipėsi A. K., nurodė, kad pirmos paskolos pinigus A. K. yra praradęs, bet įtikino, kad A. K., gavęs dar vieną paskolą, padarys su tais pinigais biznį grąžins ir pirmą ir antrą paskolas. G. P. nurodė K. suteikti dar vieną paskolą. Jis G. P. nurodymą įvykdė ir nepamena ar per du kartus ar per vieną S. D. arba A. Š. pateikė dar 45 tūkst. JAV dolerių. Paskolinti 30 tūkst. JAV dolerių P. K. sūnui jam nurodė G. P., nes pastarasis buvo „Metropolio“ akcininkas ir pažinojo „Metropolio“ direktorių P. K.. Tuo tikslu 1993 m. pabaigoje ar 1994 m. pradžioje 90 tūkst. JAV dolerių jis perdavė S. D. ar A. Š.. Dėl paskolų S. bendravo su S. D.. Skolinių santykių per jį su S. buvo daug. A. S. yra paėmęs paskolų ir neatsiskaitęs, neskaičiuojant palūkanų, 5,6 mln. litų. P. R. V. (G. P. giminaičiui) pinigų 1994 m. paprašė R. P.. Todėl jis S. D. pateikė 30 tūkst. litų. Jokių rašytinių sutarčių neturi. Pinigai negrąžinti, nors G. P. užtikrino, kad V. žada paskolą grąžinti. 1993 m. gruodžio mėn. pabaigoje G. P. jam nurodė išduoti A. D. ir A. G. keturis milijonus litų arba vieną milijoną JAV dolerių. Šiai paskolai gauti tarpininkavo V. Š. (A. D. pusbrolis). Pinigus dalimis pateikdavo S. D., tai atžymėdavo kompiuteryje. D. ir G. asmeniškai buvo pateikta po du milijonus litų. Paskolos jiems buvo suteiktos trims mėnesiams, o paskui pratęstos, pratęsimas buvo derinamas su juo, S. D., G. P.. Išduodant pinigus iš D. ir G. jokių garantų ar turto įkeitimo nebuvo prašyta. UAB „Litpoliinter“, atstovaujamai A. K., buvo išduota 80000 Lt paskola. Sprendimas perduoti pinigus buvo priimtas susitikime, kuriame iš „Litpoliinter“ pusės dalyvavo B. ir K., o iš IAB „IKHK“ G. P. ir A. P.. Po derybų buvo surašyta sutartis, kurią pasirašė G. P. ir K., todėl iš „IKHK“ lėšų buvo paskolinta 20000 JAV dolerių. Paskola negrąžinta. Be to, jis perskolindavo IAB „IKHK“ pinigus, kurie buhalterijoje buvo įforminami vėliau bei nuosavas lėšas 1993 metais, o vėliau – 1994 m. iš gautų minėtų 39,5 mln. pinigų padengė nuosavų lėšų išdavimą IAB „IKHK“ lėšomis. Daugeliu atvejų perduodant pinigus asmenims, nebuvo reikalaujama jokių garantijų, kadangi perskolinti pinigus nurodydavo G. P., o jis pastaruoju pasitikėjo (t. 33 b.l. 120, 121, t.38 b.l. 24, 25, 28-31, 40-41, 72-84, 199-201, 211, 218-220).

Iš akistatos protokolo matyti, kad V. K. patvirtino, jog 1993 m. pabaigoje skolino pinigus – 1000000 litų L. G.. S. D. patvirtino, kad jis tik dalyvavo, paprašius V. K., notarinėje kontoroje sudarant sandorį (t. 38 b.l. 72).

Iš poėmio protokolo matyti, kad iš V. K. buvo paimtas kompiuteris Sunrac“ Nr. 126-2503285 tipo HyperBook 2300SLC/486 ir kompaktinė plokštelė (kompiuterio diskelis su individualiu Nr. BC33350682, A.K. Č. turizmo firmos turto įkeitimo aktas (t. 32 b.l. 2-3).

Iš specialisto išvados Nr. 11-298 matyti, kad tyrimui pateikto nešiojamo kompiuterio HyperBook 2300SLC/486 125 MB talpos kietame diske yra 1406 failai, o šių failų bendras dydis 81162773 baitai, nenaudojamuose (laisvuose) klasteriuose Nr. 9680, Nr. 16555, Nr. 36331 yra ištrinti anksčiau buvę katalogai, kuriuose buvusių failų atstatyti negalima. Šiame kietame diske dominuoja sisteminė programinė įranga. Tik subkataloge C:\SKOLA yra vartotojo taikomoji programa VALDAS.EXE (parašyta CLARION programavimo kalba ), kuri skirta išduotų paskolų duomenų bazės valdymui ir šios programos funkcionavimui reikalingi failai: DALINIS.DAT (paskolų daliniai grąžinimai), PASKOLA.DAT (paskolų išdavimo sutartys), DUOMENYS.DAT, PROC.DAT,' PUNKTAS.DAT, TIPAS.DAT, UZSTATAS.DAT, VALIUTA.DAT (šie failai yra pagalbiniai), ZMOGUS.DAT (klientų sąrašas) bei pagalbiniai mdeksiniai failai (paieškos pagreitinimui programos darbo metu) DALINIS.K01, DUOMENYS.K01, PASKOLA.K01, PROC.KOl, PUNKTAS.KOL TIPAS.KOL UZSTATAS.KOL VALIUTA.K01, ZMOGUS.K01. Užslaptintų failų nėra. Tiriamųjų failų struktūros pateiktos priede 5, o minėtuose duomenų failuose sukaupta informacija pateikta prieduose 6-9. Tiriamajame kompiuteriniame diskelyje yra suarchyvuoti duomenų bazių failai. Šių failų informaciją galima peržiūrėti su programa Microsoft FOXPRO versija 2,6. Atidarius failus, pagal juose esančią informaciją nustatyta, kad tai yra indėlininkų sąrašai (25383 įrašus turintis failas LITALDBF su papildomu failu pastaboms LITAI.FPT) ir dalinės išmokos indėlininkams (1661 įrašą turintis failas DALJSM.DBF). Išbrauktų įrašų minėtuose failuose nerasta. Paimtame iš V. K. kompiuterio kietajame diske yra duomenys, kurių punkte „Bendras“ yra išduotų pinigų K., B., B., G., G., D., M., Č., K., B., K., C., S., P., Š., Č., R., K., Granickui, G., B., P., V., A., S., „A.“ suvestinė (t.32 b.l. 58-60, 134-139), o taip pat šiame punkte išvardintiems asmenims pinigų perdavimo faktą patvirtinantys (įvardintos sutartimis) duomenys /vardas pavardė,data, suma/, o būtent, M. B. – 1994-03-02, 120000 Lt., 1994-03-09, 121000 Lt., 1994-03-28, 160204 Lt., 1994-02-09, 312584 Lt., V. B. – 1994-03-30, 370000 Lt., M. G. – 1993-03-03, 2590 JAV dolerių (toliau kaip žymima specialistų išvadoje $), 1993-11-26, 1500 $, 1993-11-25, 40000 $, 1993-06-17, 4031 $, 1993-08-27, 1000 $, 1993-08-13, 6000 Lt., 1993-12-28, 3000 $, 1994-02-21, 30000 $, 1994-02-25, 1200 $, 1995-01-08, 1000 $, A. G. 1993-10-28, 2000000 Lt., A. D. - 1993-11-10, 2000000 Lt., D. V. – 1994-02-07, 100000 Lt., D. Č. – 1993-12-15, 20000 $, 1994-02-10, 600000 $, 1994-03-18, 10000 Vokietijos markių (DM), 1994-04-09, 30000 $, 1994-05-19, 30000 $, 1994-12-13, 19000 $, A. M. – 1994-03-02, 120000 Lt., A. K. – 1993-11-23, 40000 $, 1993-11-29, 35000 $, M. B. – 1994-03-01, 100000 Lt., 1993-10-01, 5181 $, 1993-12-02, 10000 $, 1993-08-31, 61935 $, 1993-12-14, 10000 $, 1993-12-16, 15000 $, 1994-01-04. 25000 $, A. J. – 1994-07-03, 80000 Lt., M. B. – 1994-03-16, 50000 $, 1993-11-03, 232000 Lt., A. K. – 1994-04-28, 20000 $, D. C. – 1994-01-08, 14000 $, 1994-01-15, 20000 $, 1994-01-18, 6000 $, 1995-01-22, 40000 $, A. S. – 1993-11-05, 400000 Lt., 1993-11-03, 600000 Lt., 1993-11-12, 400000 Lt., 1993-11-15, 2640 Lt., 360000 Lt., 1993-12-06, 1200000 Lt., 1993-12-23, 540000 Lt., 1993-12-29, 700000 Lt., 1994-01-14, 400000 Lt., 1994-02-02, 240000 Lt., 1994-01-15, 400000 Lt., 1994-02-04, 380000 Lt., 1994-03-28, 440000 Lt., V. P. – 1993-10-13, 120000 Lt., E. Š. – 1993-10-18, 15000 $, A. Č. – 1994-01-20, 400000 Lt., 1994-09-23, 12000 $, R. R. – 1992-09-09, 50000 $, A. K. – 1993-11-08, 30000 $, I. K. – 1994-01-02, 537452 Lt., G. G. – 1994-02-09, 4436 $, 1994-02-22, 5000 $, 1994-03-02, 5000 $, R. Š. – 1993-12-20, 24489 $, L. G. – 1993-11-09. 250000 $, K. B. – 1994-04-01, 169136 Lt., P. – 1993-12-20, 28021 $, 1994-01-19, 22368 $, V. – 1993-12-17, 11254 $, K. A. – 1994-01-06. 50000 $, E. M. – 1994-03-04, 4929 $, S. – 1994-03-22, 55000 $, 1995-01-11, 60509 $, „A.“ – 1994-01-17, 10013 $, 1994-02-22, 20000 $, S. – 1993-08-11, 20000 $, 1994-10-06, 15275 $ (t. 32 b.l. 61-133). Be to, šiame punkte, lentelėje pavadinimu „galiojančios sutartys“ yra asmenų sąrašas (t. 32 b.l.59-60).

Iš V. K. paaiškinimo Kauno m. Vyriausiojo policijos komisariato Tardymo valdybos viršininkui matyti, kad jis paaiškino perdavęs: Y. D. - 90000 Lt., V. V. – 96000 Lt. (perduota 18000 $), G. M. – 234000 Lt.(perduota dalimis po 2000 JAV dolerių (toliau $), 1500 $, 4000 $, 2500 $, 6000 $, 3000 $, 30000 $, 1200 $, 1000 $), E. A. (per B. K. – 169136 Lt., V. D. – 100000 Lt., B. M. – 120000 Lt., 121000Lt., 160204 Lt., 312584 Lt., S. J. (per S. K.) – 395000 Lt., S. J. (per B. M.) – 100000 Lt., M. A. – 120000 Lt., B. V. – 370000 Lt., C. D. – UAB „Divax“ – 320000 Lt. (į šią sumą įeina perduotų pinigų dalys 14000 $, 20000 $, 6000 $40000 $), G. G. – 60000 Lt. (perduota dalimis po 5000$, 5000 $, 5000 $), P. G. – 120000 Lt., 80000 Lt. (perduota po 30000 $, 20000 $) S. G. – 97956 Lt., Š. E. – 60000 Lt. (perduota 15000 $), K. I., UAB „Neca“ direktoriui – 537452 Lt. (įskaitant perduotus 25000 $), B. M. – 432000 Lt. (į šią sumą įeina ir 50000$ perdavimas), V. R. – 80000 Lt., S. A. – 5600000 Lt. (pinigai perduoti pagal 13 įrašų per V. S. (S.) arba Z. V. dalimis po 100000 $, 150000 $, 100000 $, 90000 $, 99000 $, 300000 $, 135000 $, 175000 $,100000 $, 100000 $, 80000 $, 95000 $, 110000 $), K. V. („Metropolio dir. Sūnui) – 120000 Lt., K. A. – 380000 Lt., A. K. – 325000 Lt. (į kurią įeina ir 50000 $ perdavimas), R. R. – 200000 Lt., Č. A. – 400000 Lt. (skolinta 100000 $), UAB „Lunatikas“, direktoriui P. V. – 120000 Lt., Č. D. – 600000 Lt. (pastarasis įsipareigojo grąžinti 80000 Lt.), K. A. (per M. B.) – 1564000 Lt., D. A. – 2000000 Lt., G. A. – 2000000 Lt., UAB „Kauno brokerių kompanija“, G. L. – 1332500 Lt. (perduota 250000 $), UAB „Litpoliinter“, K. A. – 20000 $, S. K. – 55000 $, (t. 32 b.l.140-142, t. 38 b.l.154-160).

Liudytoja J. B. atsisakė duoti parodymus motyvuodama tuo, kad ji yra nuteista Kauno apygardos teismo 2003-07-30 nuosprendžiu už nusikaltimo, kuriuo padarymu kaltinamas G. P., padarymą. Todėl, vadovaujantis BPK 276str. 1d. 2 p., jos parodymai, duoti teisme (t. 42 b.l. 93), perskaityti. Ji parodė, kad dėl skolų bendrovėms „Snita“ ir „Megapolis“ buvo užfiksuotos protokoluose. Tvirtina parengtiniame tardyme duotus parodymus.

Parengtinio tardymo metu N. B. parodė, kad nuo 1992 m. spalio mėn. dirbo IAB „IKHK“ direktorės ir valdybos pirmininkės pareigose. Stebėtojų taryboje buvo A. P., N. K. ir G. P.. IAB „IKHK“ valdybos posėdyje 1993 m. balandžio mėn. 14 d., kuriame dalyvavo ji, Armaitis ir K., buvo nutarta, kad bendrovei reikalinga rinkti pinigines lėšas iš gyventojų ir jas panaudoti privatizuotų įmonių veiklai. Šiam sprendimui pritarė ir stebėtojų tarybos nariai A. P., N. K. ir G. P.. Po valdybos ir stebėtojų tarybos sprendimų priėmimo prasidėjo ir pats lėšų rinkimo iš gyventojų įgyvendinimas. Ji kaip bendrovės direktorė pasirašė kasos išlaidų orderius, pagal kuriuos V. K. buvo išduota 39,5 mln. litų. V. K. pinigai buvo išduoti grynais. Šiais pinigais disponavo V. K. savarankiškai (t. 39, b.l. 59-61).

Liudytojas A. P. atsisakė duoti parodymus motyvuodamas tuo, kad jis buvo išteisintas Kauno apygardos teismo 2003-07-30 nuosprendžiu dėl nusikaltimo, kuriuo padarymu kaltinamas G. P.. Todėl, vadovaujantis BPK 276str. 1d. 2 p., jo parodymai, duoti teisme (t. 42 b.l. 94), perskaityti. Jis parodė, kad apie Stebėtojų tarybos protokolą dėl paskolų ėmimo iš gyventojų nieko nežino. Jis teismui nepaaiškino, kodėl pakeitė ikiteisminio tyrimo metu duotus savo parodymus apie tai, kad: „1993-04-14 „IKHK“ valdyba posėdyje nusprendė rinkti iš gyventojų pinigines lėšas ir jas panaudoti privatizuotų įmonių veiklai“. „Šis valdybos nutarimas svarstytas 1993-04-15 bendrovės stebėtojų taryboje ir jam buvo pritarta“. „Vykdyti paskirtas akcininkas V. K.“ (t. 37, b.l. 51,52).

Liudytoja N. K. parodė, kad ji buvo tik samdoma darbuotoja, o kaltinamasis G. P. kaip akcininkas ir bendrovės steigėjas buvo svarbiausias asmuo. Be to, kaltinamasis G. P. kartu buvo ir Konglamerato „EBSW“ prezidentas. Ji dirbo UAB „Kauno holdingo kompanijoje“ (KHK). Veiklos pradžioje ši bendrovė vykdė įmonių akcijų pirkimus – pardavimus, o vėliau šias funkcijas vykdė IAB IKHK. Be to, ji buvo ir IAB IKHK konsultantu, todėl ji konsultuodavo piliečius privatizavimo, akcijų pirkimo klausimais. Ji buvo išrinkta IAB „IKHK“ stebėtojų tarybos nare. 1993-03-31 įvyko šios bendrovės visuotinis ataskaitinis akcininkų susirinkimas, kuriame buvo suteikti papildomi įgaliojimai skolintis lėšas IAB „IKHK“ veiklai vystyti ir privatizuotų įmonių finansavimui. IAB „IKHK“ valdyba konstatavo, kad trūko pinigų objektams pirkti, todėl siūlė skolintis lėšas iš gyventojų. Ji kalbėjosi su kaltinamuoju G. P. ir šis klausė bei išreiškė nuomonę, kad reikia pritarti valdybos siūlymui. Be jos Stebėtojų taryboje buvo kaltinamasis G. P. ir A. P.. Ji pritarė neatsakingai, nesikonsultavusi su specialistais. Be to, IAB „IKHK“ buvo suteikta teisė bendrovės turtu laiduoti bendrovės skolinius įsipareigojimus. 1993-04-14 IAB „IKHK“ valdyba nutarė rinkti lėšas iš gyventojų, siekiant užtikrinti privatizuotų įmonių veiklą. Minėtame posėdyje ji nedalyvavo. Po to šis Valdybos sprendimas buvo patvirtintas stebėtojų taryboje 1993-04-15. Stebėtojų tarybos posėdyje buvo nutarta: Pritarti IAB „IKHK“ valdybos posėdžio nutarimui imti paskolas iš gyventojų užtikrinti privatizuotų įmonių veiklą. Pritartosios veiklos organizavimui ir vykdymui paskirti akcininką V. K.. Todėl pinigų rinkimas buvo V. K. žinioje. Stebėtojų taryboje buvo dirbama aplaidžiai, tai yra, ne visada įsigilindavo į sprendžiamų klausimų esmę.

Kaip buvo disponuojama surinktomis lėšomis, kaip jos buvo apskaitomos, nežino. Už svetimus pinigus buvo perkamos svetimų įmonių akcijos. Dalį surinktų pinigų N. K. gavo iš V. K., tačiau jie buvo panaudoti kitų įmonių akcijų pirkimui. Nupirkus akcijas pagal pavedimą, jos tuoj pat būdavo perduodamos IAB „IKHK“ nuosavybėn. Taip būdavo apeinamas įstatymas, kuris draudė įmonei įsigyti akcijas, viršijant leistiną ribą. Todėl jos buvo perkamos per fizinius asmenis. Be to, N. K. už gautus iš V. K. pinigus pirkdavo investicinius čekius. Iš pastarojo pačių pinigų ji negaudavo, o tai tik būdavo fiksuojama dokumentais (sutartimis). Sutartimis akcijos būdavo perduodamos IAB „IKHK“. 1994-03-25 ji pasirašė sutartį su V. K., pagal kurią V. K. jai perdavė 6 222 000 litų AB „Banga“ akcijų pirkimui. Už šiuos pinigus N. K. iš P. Ž. nupirko 249040 AB „Banga“ akcijų. Tačiau atsiskaityme perkant minėtas akcijas ji nedalyvavo, o tai padarė jos tiesioginis vadovas UAB KHK direktorius A. P., todėl nežino, kaip iš tikrųjų buvo atsiskaityta. Sutartiniais įsipareigojimais už skolintus pinigus buvo atsakingas V. K. ir jis pilnai disponavo iš gyventojų skolintais pinigais. Kaip V. K. naudojo surinktus pinigus, nežino, nes nebuvo kontrolės, o tik pasitikėjimas V. K. asmeniu. Ji buvo atsakinga tik už akcijų pirkimą, pardavimą ir susirinkimų organizavimą. N. K. iš V. K. pinigų nesiskolino.

Liudytoja E. M. parodė, kad ji IAB „IKHK“ dirbo vyr. finansininke. Šioms pareigoms užimti rekomendavo V. K.. Iš indėlininkų surinkti pinigai buvo panaudojami įmonių privatizacijai, vertybinių popierių pirkimui. Ji iš IAB „IKHK“ kasos perdavė V. K. 39,5 mln. Lt pagal kažkokią sutartį, kurios turinio neatsimena. Šiai pinigų sumai E. M. ir V. K. pasirašė kasos išlaidų orderius. Šie pinigai buvo surinkti iš indėlininkų įnašų. Pinigai V. K. buvo perduoti dalimis. Tuo tikslu buvo pasirašyta sutartis tarp V. K. ir IAB „IKHK“ direktorės J. B.. Pastaroji tik formaliai buvo laikoma direktore, o faktiškai IAB „IKHK“ vadovavo V. K.. IAB „IKHK“ vadovavo šios bendrovės sudaryta Valdyba. IAB „IKHK“ turėjo sąskaitą Nr. 469108 Komercijos ir kredito banke. Sprendimus dėl pinigų išlaidavimo priimdavo V. K.. Jis žodžiu nurodydavo kam ir kiek pinigų išlaiduoti. Jis nurodydavo, kiek pinigų turi būti perduota UAB „Snitai“. E. M. vykdė pastarojo nurodymus. IAB „IKHK“ pinigai būdavo perduodami UAB „Snita“ pagal kažkokį susitarimą. Kai pinigai būdavo nuvežti į UAB „Snita“, tada ji derindavo su UAB „Snita“ buhalterijos darbuotoju S. D. perduotų pinigų sumas. Toks derinimas buvo būtinas, norint surašyti balansą. IAB „IKHK“ kasa buvo viena, tačiau buvo vedamos dvi kasos knygos, tai yra, viena iš indėlininkų surinktų lėšų, o kita – bendrovės investicinės veiklos lėšos. Taip V. K. nurodymu 1994-04-14 ji išrašė kasos išlaidų orderį dėl 11100000 Lt perdavimo Firmai „C. L.“. Už kasos darbą buvo atsakingas E. D.. Pinigai būdavo perduodami V. K., UAB „Snitai“ atskirai. IAB „IKHK“ kasoje buvo laikomi tik IAB „IKHK“ pinigai. Visi sprendimai dėl pinigų išmokėjimo iš IAB „IKHK“ kasos buvo vykdomi IAB „IKHK“ Valdybos ir Stebėtojų tarybos sprendimu. Toks sprendimas buvo dėl 39500000 litų išmokėjimo V. K..

Liudytoja D. K. parodė, kad ji dirbo UAB „Kauno holdingo kompanija“ (toliau „KHK“ vyr. finasininke tik formaliai, nes IAB „IKHK“ finansininku ji dirbo tik pradžioje, iki įsidarbinant UAB „KHK“. IAB „IKHK“ po jos dirbo E. M.. Iki 1993 m. ji buvo išrinkta IAB „IKHK“ Valdybos nare, Stebėtojų tarybos nare. Ji šioje veikloje dalyvavo tik formaliai, tik pasirašydavo. Į 1993-04-15 stebėtojų tarybos posėdį pakvietė G. P.. Stebėtojų taryboje buvo ji, G. P. ir A. P.. 1993-04-15 Stebėtojų tarybos posėdyje buvo pritarta IAB „IKHK“ Valdybos nutarimui rinkti iš gyventojų lėšas. Dirbant jai IAB „IKHK“ 1994 m. sausio mėnesį buvo pasirašyta sutartis tarp jos ir IAB „IKHK“ direktoriaus V. K. dėl 39500000 litų perdavimo V. K.. Pinigai buvo išduoti siekiany įsigyti vertybinius popierius, privatizuojamų objektų akcijų pirkimui. Ji ir IAB „IKHK“ direktorė J. B. pasirašė kasos išlaidų orderiuose. Šiuose kasos išlaidų orderiuose pasirašė ir V. K.. Pinigai tuo tikslu buvo išduoti tik V. K.. Pastarasis šių pinigų negalėjo panaudoti kitiems tikslams. Pinigai V. K. buvo išduoti kelis kartus per kelių mėnesių laikotarpį.

Liudytoja A. Š. parodė, kad ji dirbo UAB „Snita“ konsultante, kartais pavaduodavo finansininką S. D.. Nors UAB „Snita“ direktorius buvo I. S., tačiau nurodymus duodavo ir V. K., ir G. P.. „EBSW“ patalpose, esančiose Savanorių pr. 349, Kaune, buvo įrengta pinigų saugykla, joje buvo laikomi UAB „Snitos“, „EBSW“ grupės, „Konsultacinio centro“ ir kitų bendrovių pinigai. Raktai nuo pinigų saugyklos durų buvo pas ją. Vėlesnės apklausos teisiamajame posėdyje metu A. Š. parodė, kad be jos raktus turėjo ir S. D., ir kažkas iš „Konsultacinio centro“. Tačiau ji negalinti patvirtinti ikiteisminio tyrimo metu duotų savo parodymų, kad raktus nuo pinigų saugyklos duodavo ir finansiniam agentui, IAB „IKHK“ kasininkui E. D., kai šis atveždavo surinktus pinigus į pinigų saugyklą, nes negalėjusi pastarajam jų duoti. Tačiau pastarajam padėdavusi suskaičiuoti atvežtus pinigus. Pinigų saugykloje buvo dar keli seifai, tačiau jie nebuvo rakinami, tai yra, buvo vienas „kambarys – seifas“. Šį raktą duodavo S. D.. Raktus nuo pinigų saugyklos laikydavo darbo stalo rakinamame stalčiuje. Todėl prie neužrakintų seifuose pinigų galėjo prieiti ji, S. D. bei dar kas iš „UAB „Konsultacinis centras“. Į šią pinigų saugyklą buvo atvežami ir IAB „IKHK“ pinigai. Kaltinamojo G. P. nurodymu A. Š. keletą kartų yra paėmusi iš pinigų saugyklos pinigus. Tačiau dažniausiai tokius nurodymus duodavo V. K.. Kaltinamojo G. P. bei V. K. pinigai buvo laikomi spintose be atskiros apskaitos. Iš V. K. gautus pinigus ji perduodavo A. S. arba V. Z.. Kieno pinigus V. K. dalindavo, nežino. Ji padėdavo ir suskaičiuoti atvežtus pinigus. Iš UAB „Snitos“ darbuotojų, kiek jai žinoma, galėjo patekti tik S. D.. Ji matydavo, kad V. K. pats iš kažkur paimdavo ir perduodavo pinigus pašaliniams asmenims, tai yra, paskolų gavėjams. A. Š. tvirtina V. K. parodymus (pagarsintus t. 38 b.l. 199), kad V. K. pinigus skolindavo ir per ją. Pinigai buvo skolinami G. P. nurodymu, kadangi jis buvo stambiausias bendrovių akcininkas, IAB „IKHK“ tarybos narys, „EBSW“ koncerno prezidentas. Todėl jo nurodymus vykdė. V. K. nurodymu 1994-03-16 laisvos formos kasos išlaidų orderiu, esančiu t. 32 b.l. 183, išmokėjo M. B. 50000 JAV dolerių. M. B. pasirašė, kad pinigus gavo. Kasos išlaidų orderiu (nenustatytos formos), esantį t. 32 b.l. 199, kuriuo išmokėjo 110000 JAV dolerių V. S., pasirašė ji ir V. S.. V. K. jai nurodė išduoti pinigus, be to, išduoti pinigus A. S., kitiems asmenims nurodydavo ir kaltinamasis G. P.. Visais jai žinomais atvejais perduotinus kitiems asmenims pinigus paduodavo jai V. K.. Ji perdavė pinigus A. S., nes buvo duotas toks V. K. nurodymas. 110000 JAV dolerių prašė perduoti kaltinamasis G. P.. Kaltinamasis G. P. yra jos draugės S. P. sūnus. Perduodama pinigus kitiems asmenims pagal V. K., G. P. nurodymus, nesiaiškindavo, kokiu pagrindu, kodėl ir kieno pinigus perduoda.

Liudytojas S. D. parodė, kad jis dirbo UAB „Snita“ vyr. buhalteriu. Be to, jis dirbo „EBSW“ koncerne antraeilėse finansininko pareigose. UAB „Snita“ buvo saugomi akcininkų, tai yra, kaltinamojo G. P., I. S. pinigai. Kad išvengtų netikėtų revizijų ir pasiaiškintų dėl neapskaitytų pinigų, jis kasoje laikė raštelius, iš kurių buvo galima matyti, kas ir kiek pasidėjo pinigų ir kas juos pasiėmė. Buvo vedama apskaita atskirose (ne nustatytos buhalterinės apskaitos formos) knygose, kad nustatytų akcininkų pinigų judėjimą. Šie pinigai buvo laikomi UAB „Snitos“ seifuose. Šios bendrovės buhalterijos patalpose buvo saugomi ir IAB „IKHK“ steigėjo V. K. pinigai. Kaltinamojo G. P. ir I. S., kaip UAB „Snita“ direktoriaus, jam buvo duotas nurodymas minėtų asmenų pinigus laikyti, saugoti UAB „Snita“ buhalterijos saugykloje. Jeigu būtų atsisakęs vykdyti šį nurodymą, jis būtų atleistas iš darbo, tai yra, taip jis buvo priverstas pažeidinėti įstatymu nustatytą buhalterinės apskaitos tvarką. Kaltinamojo G. P. ir kitų asmenų pinigai būdavo atvežami maišuose. Pinigus atvežęs asmuo pasakydavo kieno šie pinigai yra ir kur juos padėti. Pristatęs pinigus asmuo nurodydavo: „Užrašykite, kad tai yra mano pinigai“. Pastarieji nepateikdavo jokių lydinčių dokumentų. Todėl S. D. su buhaltere - kasininke A. Š. perskaičiuodavo pinigus, raštelyje užrašydavo pinigų sumą ir kas juos paliko. Kaltinamasis G. P. pradžioje ant raštelio pasirašydavo pieštuku, tačiau vėliau pavyko jį įpratinti tai daryti tušiniu rašikliu. Tuo apskaita ir baigdavosi. Paminėtų asmenų pinigai nebuvo užpajamuojami. G. P., I. S., V. K. už pinigų saugojimą bendrovei nemokėjo. Kaltinamojo G. P. šioje bendrovėje laikomų pinigų sumos buvo milijoninės, tai yra, vienu metu laikoma ne viena dešimtis milijonų litų ar užsienio valiuta. Kitų asmenų sumos kiek mažesnės. Bendros apskaitos nebuvo. Raktus nuo pinigų saugyklos turėjo A. Š.. Kitų asmenų, tai yra, kaltinamojo G. P., V. K. pinigų laikymo saugumo klausimas buvo jų pačių reikalas. Pinigų saugyklą saugojo sargas. S. D. besąlygiškai pasitikėjo A. Š., todėl jis prileido pastarąją prie bendrovės pinigų. Iš IAB „IKHK“ pasiskolinti pinigai būdavo apskaitomi UAB „Snita“ kasoje. Pinigų srautas buvo didžiulis – vienu metu skaičiuojamas dešimtimis milijonų. Tarp IAB „IKHK“ ir UAB „Snita“ buvo pasirašyta sutartis dėl finansinio tarpininkavimo, investicinių paskolų rinkimo. Šios sutarties pagrindu IAB „IKHK“ skolindavo pinigus UAB „Snita“. Pastaroji šiuos pinigus arba investuodavo, arba perskolindavo kitiems subjektams. Iš šios veiklos bendrovė gaudavo pelną. UAB „Snita“ su IAB „IKHK“ atsiskaitinėdavo pinigais arba akcijomis. Paliktus saugoti pinigus kaltinamasis G. P. pasiimdavo iš A. Š. ir neskaičiavęs. Dėl pinigų paskolinimo, perdavimo, paliktų saugoti grąžinimo nurodymus duodavo kaltinamasis G. P. ir jis pastarojo klausydavo, nes norėjo dirbti. Kaltinamojo G. P., UAB „Snita“ direktoriaus I. S. ir V. K. kabinetai buvo šalia vienas kito, kad jie geriau ir operatyviau galėtų derinti klausimus. Tuo tikslu ne bendrovės patalpose, Savanorių pr., Kaune, buvo išnuomoti du kabinetai. Jis buvo priklausomas nuo kaltinamojo G. P., Į. S., V. K., A. P., kadangi jie buvo Koncerno „EBSW“, UAB „Snita“, IAB „IKHK“ vadovaujantys asmenys.

Kad S. D. buvo priklausomas nuo kaltinamojo G. P., I. S., V. K., parodo jo pasirašyta 1993-11-04 sutartis (t.36 b.l.110) tarp V. K. ir jo. Šia sutartimi jis iš V. K. sąlyginai gavęs 1000000 litų, šiuos pinigus paskolintų UAB „Kauno brokerių kompanijai“. Tuo tikslu įkeistinas UAB „Streta turizmo servisas“ sanatorinis profilaktoriumas. Už skolos negrąžinimą jis neatsakantis, o įkeistas turtas atitenka V. K.. Tokią sutartį jis turėjęs pasirašyti, kadangi buvo priklausomas nuo paminėtų asmenų, norėjo dirbti. Iš tikrųjų šių pinigų jis negavęs, o juos V. K. perdavęs trims vyriškiams. Dėl tų pačių priežasčių 1993-11-09 tarp jo ir UAB „Kauno brokerių kompanijos“ buvo pasirašyta sutartis (t.36 b.l. 112, 113), kuria neva jis paskolina UAB „Kauno brokerių kompanijai“ 325000 JAV dolerių, kas sudarė 1332500 litų. Tuo tikslu įkeičiamas turtas.

Be to, UAB „Snita“ patalpose buvo ir „Konsultacinio centro“ seifas. Kokius ir kieno pinigus atveždavo fiziniai asmenys į UAB „Snita“ žinojo ne jis, kaip vyr. buhalteris, o „kasininkė“ A. Š., kadangi buvo tokia kaltinamojo G. P. ir kitų paminėtų bendrovių vadovų valia. Pastaroji su kitų bendrovių buhalterijomis derindavo, ar atitinka atvežtų pinigų suma.

Jis tvirtina V. K. parengtinio tardymo metu duotus parodymus (t.38 b.l. 199) apie tai, kad V. K. pinigus skolindavo arba pats V. K., arba per tarpininkus: G. P., A. Š. bei jį, tai yra, S. D.. Kaltinamojo G. P. nurodymus jis privalėjo vykdyti, kadangi G. P. buvo IAB „IKHK“ steigėjas ir tarybos narys, stambus akcininkas, Koncerno „EBSW“ prezidentas. Pastarasis nurodydavo, kiek ir kam pinigų paskolinti. Toliau šie pinigai V. K. nurodymu buvo perduodami asmenims per jį (S. D.) ar A. Š. pagal žodines arba rašytines sutartis. Dėl pinigų perskolinimo esminę reikšmę turėjo G. P. nurodymai, nes jis buvo ne tik „EBSW“ prezidentas, bet ir didelis akcininkas įvairiose bendrovėse.

Dėl 50000 JAV dolerių paskolos R. jis žino tik tiek, kad R. kalbėdavo su G. P. apie skolos grąžinimą.

Kaltinamojo G. P. nurodymu jis perdavė V. K. 30000 JAV dolerių.

Kaltinamojo G. P. ir V. K. žodiniu nurodymu jis ir A. Š. perduodavo V. K. žinioje buvusius pinigus A. S. arba pastarojo finansininkui V. S.. G. P. nurodydavo, kokias sumas išduoti, o jo pareiga buvo vykdyti nurodymus. Pinigus turėjo skaičiuoti A. Š..

Be to, gavęs nurodymą iš kaltinamojo ir minėtų vadovų surašė 1993-11-10 sutartį, kuria V. K. paskolina A. D. 2000000 litų, surašė 1993-10-28 sutartį, kuria V. K. paskolina 2000000 litų A. G., surašė 1994-02-07 sutartį, kuria D. V. paskolinta 100000 litų. G. P. paskolino UAB „Litpoliinter“ direktoriui K. 20000 JAV dolerių. Todėl jis surašė 1994-04-28 sutartį, kuria UAB „Litpoliinter“ direktorius V. K. gavo 20000 JAV dolerių paskolą UAB „Litpoliinter“. Minėtas sutartis jis surašė remdamasis išvardintų sutartyse šalių susitarimais ir pastarųjų nustatytomis sutarties sąlygomis, tai yra, jis įvykdė Koncerno „EBSW“, IAB „KIHK“, UAB „Snita“ vadovų nurodymą ir atliko techninį darbą. Pinigai buvo skolinami G. P. vardu ir jo sprendimu, tačiau kas ir kodėl pasirašė už jį, nežino. Tuo klausimu buvo kalbamasi su UAB „Litpoliinter“ atstovais B. ir direktoriumi V. K.. Paskolinti šiuos pinigus sprendimą priėmė ne vienas kaltinamasis G. P., o savo nuomonę tuo klausimu išsakė ir V. K. bei P.. Pinigus A. S. ir V. S. jis išduodavo be pakvitavimų. Mano, kad tuo turėjo rūpintis A. Š., nes ji atliko kasininkės funkcijas. Nurodymus išduoti pinigus A. S. duodavo tik kaltinamasis G. P.. Be to, nurodymą išduoti pinigus UAB „Lunatikas“ davė V. K.. Todėl pinigai buvo išduoti šios bendrovės direktoriui P..

Be to, jis užpildė 1993-12-05 kasos pajamų orderį dėl gautos paskolos 10443835 litų iš D. C. ir užpildė 1994-03-30 kasos išlaidų orderį dėl šios pinigų sumos grąžinimo D. C.. Šie abu dokumentai buvo užpildyti tą pačią dieną, o pačių pinigų priėmimo ir grąžinimo jis nematė.

Pinigų saugyklos sargas buvo „kasininkė“ A. Š., o kai jos nebūdavo, pavaduodavo jis. Kai reikėdavo paimti pinigus iš saugyklos, raktus paimdavo iš A. Š.. Jis raktų nuo pinigų saugyklos neturėjo. Kieno pinigus G. P. liepdavo duoti, nežino. Buvo įvardinta, kad tai G. P. pinigai.

Paskolą A.K. Č. suteikė kaltinamasis G. P.. Paskolos suma buvo 100000 JAV dolerių.

Iš 1993-11-04 sutarties matyti, kad S. D. iš V. K. gavo 1000000 litų (t. 32 b.l. 174). Šia sutartimi V. K. įsipareigoja perduoti 1000000 litų UAB „Kauno brokerių kompanijai“. Kada bus notariškai „suforminta“ (surašyta) sutartis tarp S. D. ir UAB „Kauno brokerių kompanija“ ir bus notariškai įkeistas turtas, t.y. UAB „Streta turizmo servisas“ sanatorinis profilaktoriumas. S. D. įsipareigoja grąžinti lėšas tą dieną, kada jas grąžins UAB „Kauno brokerių kompanija“. Jeigu UAB „Kauno brokerių kompanija“ 1994-02-09 S. D. lėšų negrąžins,šalys sutinka, kad visas turtas, kurį įkeitusi UAB „Kauno brokerių kompanija“ atitenka V. K.“ (t. 32 b.l.174).

Iš 1993-11-09 sutarties matyti, kad UAB „Kauno brokerių kompanija“, atstovaujama L. G., iš D. S. gavo 325000 JAV dolerių litų, kuri atitinka 1332500 litų (t. 32 b.l. 176).

Iš turto įkeitimo akto matyti, kad A.K. Č. turizmo firma, paimdama valiutinį kreditą iš „Firmos EBSW“ įkeitė turtą už 450150 JAV dolerių (t.32 b.l. 2-3, 175).

Liudytojas R. L. parodė, kad 1993 m. pabaigoje ar 1994 m. pradžioje, kai jis dirbo A.K. Č. firmoje ir A.K. Č. prašė suvesti su kaltinamuoju G. P., gautų paskolą. Jis G. P. pažinojo nuo vaikystės, dirbo pas jį, todėl G. P. perdavė A.K. Č. prašymą. G. P. sutiko. Po to jie kartu su A.K. Č. nuvyko pas G. P. į Savanorių prospekte esantį pastatą, kur buvo pasirašyta kredito sutartis ir G. P. nurodymu buvo išduota 100000 JAV dolerių paskola. Pinigus išdavė Koncerno „EBSW“ patalpose kažkokia moteris. Sutarties sąlyga buvo mokėti 15% mėnesinių palūkanų. A.K. Č. firma Koncernui „EBSW“ sumokėjo apie 60000 JAV dolerių. Vėliau A.K. Č. derėjosi su G. P. dėl palūkanų dydžio sumažinimo. Jos buvo mažinamos iki 5%. Dar vėliau paskolą nustojo grąžinti, nes nebeturėjo pinigų. A.K. Č. jį apkaltino, kad jis pasisavinęs grąžintinos pinigų sumos dalį, tačiau tai netiesa.

Liudytojas A. M. B. parodė, kad jis dirbo A.K. Č. firmoje direktoriaus pavaduotoju. Finansiniai santykiai – 100000 JAV dolerių paskola buvo tarp A.K. Č. firmos ir „EBSW“ grupės, tačiau konkrečiai apie tai nežino.

R. R. yra miręs. Jis nebuvo teisme apklaustas.

Liudytojas A. K. (miręs, todėl jo parodymai t. 42 b.l. 95-97 perskaityti BPK 276 str. 1 d. 1 p.) parodė, kad jis buvo pažįstamas su G. P.. Pastarasis keletą kartų skolino jam pinigus verslui. Viso paskolino apie 1 mln. JAV dolerių. Sutartis pasirašė su V. K.. Jose buvo sutartos palūkanos, numatyti terminai, tačiau atsiskaityti pagal jas negalėjo, nes įstrigo biznis UAB „Litbaum“, kuriai jis vadovavo. Paskolintų pinigų negrąžino.

Liudytojas A. S. parodė, kad jis dirbdamas bendrovėje „Baltikam“ ir grupės „EBSW“ prezidentas - kaltinamasis G. P. užsiiminėjo kapitalo investavimo projektais, tai yra, jis supirkinėjo metalą, cukrų, naftą, o G. P. privatizavo įmones, kitą turtą. Pagal G. P. pasiūlymą kartu su G. V. (UAB „Lavesa“ savininku ir direktoriumi) jie susitarė dėl bendro verslo projekto finansavimo. Jį su G. V. supažindino kaltinamasis G. P.. A. S. ir G. P. susitarė, kad prekių įsigijimui pinigai iš kaltinamojo G. P. bus perduodami jam, o jis tuos pinigus panaudos, todėl jis prisiėmė kontrolės funkciją dėl iš kaltinamojo G. P. pinigų. Pinigai iš G. P. buvo gauti per pastarojo paskirtą žmogų, tai yra, S. D.. Paimti iš G. P. pinigus A. S. siųsdavo V. S.. Pastarasis buvo A. S. bendrovės finansininkas – mokinys, pasiuntinys. Juos perduodavo G. V.. Už tai G. V. mokėdavo G. P., o taip pat ir jam palūkanas. Atgavęs pinigus iš G. V., jis turėjo pinigus grąžinti G. P.. Byloje pateiktoje lentelėje (t. 33 b.l. 93) yra gautų iš G. P. pinigų apskaita. Ši lentelė buvo sudaryta atsiskaitymui su kaltinamuoju G. P.. Šioje lentelėje esantys duomenys rodo, kiek A. S. paėmė pinigų iš G. P. ir kiek sugrąžino bei turi sugrąžinti. Lentelėje užfiksuotos sumos, tai yra, kiek viso iš G. P. buvo gauta lėšų, kokia valiuta. Iš G. P. jis buvo pasiskolinęs 5 600 00 Lt. Kobalto pirkimui, buvo planuojama panauduoti 2 500 000 JAV dolerių, tačiau faktiškai buvo panauduota apie 2 370 000 JAV dolerių. Kažkiek skolą grąžino, tačiau pagrindžiančių duomenų pateikti negali, nes neturi. Kobalto nupirkti nepavyko, jokių dokumentų, susijusių su šiuo sandoriu neturi. Pinigai iš G. P. buvo gaunami 1993 - 1994 metais. Atsimena, kad pirmą kartą iš paties G. P. gavo 300000 JAV dolerių. Vėliau pinigus G. P. perduodavo per S. D.. Tai buvo daugkartiniai atvejai. Gavęs kaltinamojo pinigus, V. S. apie tai pasirašydavo pakvitavimuose. Jis buvo suimtas 1994-10-29, todėl daugiau iš G. P. pinigų negavo.

Kai A. S. buvo išleistas iš laisvės atėmimo vietų, jį susirado V. K. (G. P. tuo metu buvo jau pasislėpęs) ir pareiškė, kad minėti perduoti G. P. pinigai priklausė IAB „IKHK“. Su tuo sutiko ir jis, todėl šią faktinę aplinkybę patvirtino savo parodymuose, dokumentuose.

Liudytojas V. S. parodė, kad nuo 1993 m. vasaros jis dirbo UAB „Balticam“ finansininku, tai yra, jis priiminėdavo iš piliečių pinigus, vėliau juos grąžindavo. Faktiškai jis tebuvo A. S. mokinys. Šiai bendrovei vadovavo A. S.. A. S. nurodymu jis atnešdavo iš G. P. pinigus. Pinigus jam išduodavo tokia tvarka: pirma kreipdavosi į kaltinamąjį G. P., o šis nusiųsdavo pas S. D.. Pinigus gaudavo iš S. D. arba moteriškės, kaip vėliau sužinojo pastarosios pavardę, A. Š.. Be kaltinamojo G. P. žinios jis pinigų negaudavo. Pagal pateiktus jam pakvitavimus tvirtina, kad iš G. P. gavo iš viso 5.700.000 Lt. Realiai pinigai buvo gauti JAV doleriais, bet gautos sumos nurodytos atitinkama litų verte. V. S. padarė įrašus keturiolikoje pakvitavimų apie piniginių sumų gavimą iš kaltinamojo G. P. ir pasirašė juose. Pinigus iš G. P. A. S. gaudavo kaip fizinis asmuo arba kaip UAB „Balticam“ atstovas. Atvežtus pinigus jis padėdavo į A. S. pinigų saugyklą. Kartais S. D. atveždavo pinigus į A. S. namus, todėl jam tik tekdavo pasirašyti pakvitavimuose. Pakvitavimai buvo surašomi „laisvos“ (nestandartinės) formos. A. S. buhalterinę apskaitą tvarkė „naujoviškai“, todėl nevedė kasos knygos. Duomenis suvesdavo į kompiuterį. Pinigų perdavimo schema buvo tokia - kaltinamasis G. P. duodavo pinigus A. S., o pastarasis finansuodavo asmenis. A. S. pinigų duodavo žinomiems fiziniams asmenims. A. S. buvo Verslininkų sąjungos prezidentas. Verslininkai prašydavo paramos, o jis stengdavosi padėti, tai yra, arba duodavo pinigų, arba stengdavosi iš kur nors jų gauti. A. S. duodavo pinigų ir G. P.. Tai buvo pastarojo gautų lėšų grąžinimas. Tačiau G. P. A. S. grąžino tik apie pusę gautų pinigų. Todėl apie 1995 m., kai buvo suimtas A. S., pas jį buvo atvykęs kaltinamasis G. P. ir reikalavo grąžinti pinigus. Pinigų gavimo metu žinojo, kad kaltinamasis G. P. yra Koncerno „EBSW“ prezidentas ir kad šio koncerno pinigai yra duodami, tačiau 1996 m. V. K. jam paaiškino, kad A. S. buvo skolinami IAB „IKHK“ pinigai.

T. 32 b.l. 184, 185, 186, 188, 189, 190, 191, 192, 195, 196, 197, 198, 199 popieriaus lapeliuose, kuriose yra nurodytos pinigų sumos: 150000 JAV dolerių, 10000 JAV dolerių, 135000 JAV dolerių, 120000 JAV dolerių, 100000 JAV dolerių, 95000 JAV dolerių, 10000 JAV dolerių, 15000 JAV dolerių, 60000 JAV dolerių, 100000 JAV dolerių, 90000 JAV dolerių, 40000 JAV dolerių, 110000 JAV dolerių, įrašai: „pavardė, išduota: V. S.“, parašai yra panašūs į jo, vadinasi, kad jis pasirašė tuos lapelius patvirtindamas jam perduotų pinigų gavimo faktą.

Iš lentelės „Galiojanti sutartis/ Atsiskaitymas iki 96/01/01/ S.“ matyti, kad per 1993 – 1994 m.m. pagal 12 sutarčių, apimančių įsipareigojimus nuo 1993-11-05 iki 1995-03-22, buvo gauti pinigai – 6 060 000 litų, grąžinta 1993-12-16 - 396000 litų, skola – 5 702 640 litų“ (t.33 b.l. 93).

Liudytojas A. V. K. parodė, kad 1994 m. balandžio mėn. įmonė „Litpoliinter“ buvo sunki finansinė padėtis, todėl įmonės „Litpoliinter“ prezidentas R. B. kreipėsi į Koncerną „EBSW“ prezidentą ir susitarė su kaltinamuoju G. P. dėl 20000 JAV dolerių paskolos. R. B. liepė nuvykti pas G. P. paimti paskolą. Todėl jis atvyko į Koncerną „EBSW“, buvusį Savanorių pr. 349, Kaune, šeštą aukštą, kur buvo G. P. kabinetas. Jam buvo liepta eiti į kitą kabinetą ir ten susitiko su S. D., kuris pateikė surašytą sutartį tarp jo ir G. P.. Šioje sutartyje G. P. parašas jau buvo. A. K. pasirašius sutartį, kasoje moteriškė išmokėjo 20000 JAV dolerių. Paskola buvo išduota G. P. vardu su 10% palūkanomis ir ji turėjo būti grąžinta iki 1994-04-30. Paskola nebuvo grąžinta, kadangi Įmonė „Litpoliinter“ bankrutavo. Kasos išlaidų orderis be Nr. 1994-04-28, kuriuo jam išduota 20000 JAV dolerių, pasirašytas jo. Šie pinigai buvo išduoti 1994-04-28 sutarties tarp UAB „Lit-Poliinter“, atstovaujamos gen. direktoriaus A. K., tai yra, jo ir piliečio G. P., kaltinamojo, pagrindu. Šia sutartimi šalys buvo įsipareigojusios bendrai vystyti komercinę – ūkinę veiklą ir sutartyje nustatyta tvarka dalintis iš tos veiklos gautu pelnu. Kasininkė perdavė 20000 JAV dolerių. Ši suma atitiko tuomet 80000 litų.

Iš 1994-04-28 sutarties matyti, kad UAB „Lit-Poliinter“, atstovaujamos gen. direktoriaus A. K., ir pilietis G. P. įsipareigojo bendrai vystyti komercinę – ūkinę veiklą ir sutartyje nustatyta tvarka dalintis iš tos veiklos gautu pelnu. Kaltinamasis perduoda 80000 litų arba 20000 JAV dolerių. Sutarties terminas iki 1994-04-30 (t. 32 b.l. 148).

Iš kasos išlaidų orderio 1994-04-28 (be Nr.) matyti, kad 1994-04-28 A. K., Jurgio išduota 20000 JAV dolerių. Vyr. finansininko parašo nėra (t. 32 b.l. 147).

Liudytojas A. D. nesurastas, teisme neapklaustas.

Liudytojas A. G. parodė, kad jis pažinojo V. K., o taip pat ir kaltinamąjį G. P.. Su pastaraisiais dėl paskolos gavimo supažindino jo giminaitis V. Š.. 2000000 Lt. paskolą jis ir A. D. gavo iš V. K. Savanorių prospekte esančiame „EBSW“ pastate 1993-10-28 sutartimi. Pinigai buvo reikalingi metalui pirkti Rusijoje. Tačiau jis su A. D. išsigando, kad pinigai gali dingti Rusijoje, todėl persigalvojo ir tuos pačius skolintus pinigus grąžino V. K.. Be to, A. G. turėjo sumokėti palūkanas už dviejų dienų laikotarpį, kuriuo disponavo skolintais pinigais. Tai pastarasis patvirtino 1993-11-12 pakvitavime.

Iš 1993-11-12 pakvitavimo matyti, kad V. K. patvirtina 2000000 litų, paskolintų 1993-11-10 sutartimi ir palūkanų13000 litų gavimo iš A. D. faktą (t. 33 b.l. 151).

Liudytojas V. Š. parodė, kad jį ir kaltinamąjį G. P. sieja darbas UAB „Trikon“, nes kaltinamasis pakvietė jį dirbti šioje bendrovėje. Pusbrolio A. G. prašymu jis A. G. supažindino su kaltinamuoju G. P.. Dėl šios skolos negrąžinimo su juo kalbėdavosi tik kaltinamasis. Supažindinimo tikslas buvo paskola. Pirma A. G. supažindino su kaltinamuoju, o po to ir su V. K. ir tai buvo 1992 m. – 1993 m. Iš daugkartinių pokalbių su A. G. V. Š. suprato, kad kaltinamasis G. P. yra susijęs su paskolos išdavimu A. G. ir A. D.. Kaltinamasis G. P. buvo įmonių grupės „EBSW“ vadovas, todėl paskolų klausimai buvo sprendžiami su G. P.. Apie A. G. negrąžintą skolą IAB „IKHK“ ar „EBSW“ žinojo, nes apie tai priminė ne kartą pats G. P.. V. Š. 1994 m. pabaigoje - 1995 m. pradžioje EBSW būstinės, esančios Savanorių prospekte Nr. 345, Kaune, koridoriuje sutiko kaltinamąjį G. P., kuris jam pasakė, kad jo pusbrolis A. G. turi kažkokių neatsiskaitymų su EBSW, bet kokia suma neminėjo. Todėl jis susipyko su A. G.. V. Š. klausė ir A. G. dėl problemų su EBSW, bet šis pasakė, kad pats jas išspręs. Po to jis dar keletą kartų klausė G. P., kaip atsiskaitinėja šiauliečiai – G. ir D., į tai pastarasis atsakydavo, kad tik menka skolos dalis grąžinta. Jis žino, kad D. ir G. visada veikdavo kartu, buvo verslo partneriai.

Liudytojas P. K. parodė, kad jis kreipėsi į kaltinamąjį G. P. dėl paskolos. Paskola reikalinga buvo jo sūnui - norėjo pirkti butą, o jis pažinojo G. P. (jis dirbo Kaune, restorane „Metropolis“direktoriumi, o kaltinamasis G. P. pirko šio restorano akcijas). Po kelėtos dienų paskambino G. P. ir pasakė, kad paskolins 30000 JAV dolerių. Todėl turi susirasti jį arba finansininką S. D.. Jis šią informaciją perdavė sūnui V. ir pasiuntė paimti šią paskolą. Šios paskolos dalį – 5000 JAV dolerių pasiėmė jis, o likusią – 25 000 JAV dolerių pasiėmė sūnus. Jis skolą grąžino, tai yra, dalį skolos pinigais grąžino kaltinamajam G. P., o už nesugrąžintus likusius pinigus, jis „perrašė“ Koncerno „EBSW“ departamento direktoriui B. savo namą, esantį (duomenys neskelbtini), Kauno rajone. Namas buvo perleidžiamas B., tačiau ne jo, o pastarojo šeimos nario B. vardu.

Liudytojas V. K. parodė, kad jis Kaune susirado butą ir norėjo jį nusipirkti, todėl kreipėsi į tėvą P. K. pagalbos paskolai gauti. Tėvas P. K. buvo įtakingas žmogus (dirbo restorane „Metropolis“ direktoriaus pareigose), pažinojo kaltinamąjį G. P.. Po kelių dienų P. K. liepė nuvažiuoti pas EBSW finansininką S. D. ir paimti pinigus. Tėvas papasakojo, kaip atrodo Saulius. Jam S. D. išdavė 30000 JAV dolerių kurie buvo susukti laikraštyje. Pagarsinus jo parodymus, esančius t.44 b.l. 103-105, jis parodė, kad išduodant paskolą dalyvavo ir kaltinamasis G. P., tai yra, jį sutiko pirmą. Pasakius, ko atvyko, G. P. vienam iš kabinete buvusių vyriškių, tai yra, S. liepė išduoti pinigus. Maždaug, po dviejų mėnesių jis dalį skolos – 5000 JAV dolerių grąžino Koncerno „EBSW“ pastate dirbusiai moteriškei - kasininkei, kuri duomenis susirado kompiuteryje ir patvirtino, kad tokia paskola yra. Pastarąją nurodė minėtas S. D.. Kasininkė dar paklausė, kaip bus grąžinta likusi skolos dalis. Per šią moteriškę pinigai buvo grąžinami dar kartą. Pamena, kad grąžino 10000 JAV dolerių.

Liudytojas V. P. parodė, kad jis 1993 m. dirbo UAB „Lunatikas“ prezidentu. Pažinojo „EBSW“ grupės prezidentą G. P.. V. K., A. P., J. B. nepažinojo. Dėl 30000 JAV dolerių paskolos gautos iš IAB „IKHK“ gali pasakyti, kad tokia paskola buvo, nes yra jo parašas pakvitavime apie tokios sumos gavimą jo vardu, tačiau jokių paskolos gavimo aplinkybių neprisimena. Jo bendrovės direktorius buvo J..

Iš popieriaus lapelio, kuriame yra UAB „Lunatikas“ antspaudas ir įrašas :“Gavau: suma žodžiu Trisdešimt tūkstančių JAV dolerių. Pavardė V. P.. Parašas“ matyti, kad UAB „Lunatikas“ buvo perduoti pinigai (t. 32 b.l. 181).

Iš 1994-03-30 sutarties matyti, kad B. V. iš V. K. gavo 370000 litų (t. 32 b.l. 168).

Liudytojas V. B. parodė, kad 1993-03-04 jis kreipėsi į Koncerno „EBSW“ prezidentą, tai yra, kaltinamąjį G. P. dėl paskolos. Šis nurodė jo gerai pažįstamai A. Š. išduoti 70000 JAV dolerių paskolą. Šią pinigų sumą išdavė A. Š.. Pinigus gavo pastarosios kabinete. Pinigai buvo išduoti trijų mėnesių laikotarpiui. Joks dokumentas nebuvo surašytas. Šiuos pinigus jis perdavė E. S., o šis pinigų negrąžino, pasislėpė. Todėl G. P. pasislėpus, į jį kreipėsi V. K., kuris pareikalavo ir V. B. pasirašė su juo sutartį, kuria užfiksavo minėtos 70000 JAV dolerių paskolos gavimą. Sutartis buvo surašyta 1994-03-30 data. Sutartis pasirašymo metu V. K. pareiškė, kad jam paskolinti pinigai yra IAB „IKHK“, vyksta finansų patikrinimas, todėl sutartis turi būti pasirašyta su juo. Vėliau V. K. kreipėsi į teismą ir iš jo prisiteisė minėtą negrąžintą paskolą – 370000 litų ir 306000 litų palūkanų. Pinigų pagal teismo sprendimą V. K. taip pat negrąžino. Lankydamasis pas V. K., ten matydavo A. E. ir M. G..

Iš 1995-04-19 sutarties matyti, kad K. S. iš V. K. gavo 90000 litų (t. 32 b.l. 150).

Liudytojas K. S. parodė, kad jis iš V. K. pasiskolino 30000 JAV dolerių už 8-10 %. Paskolą gauti padėjo R. J., nes pastarojo sesuo buvo ištekėjusi už V. K.. Pinigus V. K. padavė Kaune, Gedimino g., prie „Žemprojekto“ pastato. Paskola buvo išduota pagal žodinį susitarimą, nesurašant ir pinigų perdavimo pakvitavimo ar kitokio dokumento. Pinigus grąžino V. K.. Po to jis ir D. Y. iš V. K. pasiskolino 50000 JAV dolerių. Rašytinė sutartis nebuvo sudaryta ir tuo metu. Paskolos dalį jis grąžino V. K., tačiau negrąžino likusios dalies ir sutartinių palūkanų. Todėl buvo jam liepta šią sutartį užfiksuoti dokumente ir buvo liepta atvykti pas notarę, kur pasirašė paskolos sutartį su V. K., pastarajam nedalyvaujant. Vėliau šios sutarties pagrindu teisme buvo priteista V. K. 90000 litų paskolos ir netesybų.

Iš 1995-04-19 sutarties matyti, kad D. Y. iš V. K. gavo 90000 litų (t. 32 b.l. 151).

Iš 1995-04-02 sutarties matyti, kad M. iš V. K. gavo 234000 litų (t. 32 b.l. 154).

Liudytojas M. G. parodė, kad iš V. K. 1993 – 1994 metais skolinosi pinigus 5 – 6 kartus, maždaug po 2-3 tūkstančius JAV dolerių. 1994 m. sausio – vasario mėnesiais į jį kreipėsi R. T. padėti gauti 30000 JAV dolerių paskolą. Todėl jis kreipėsi į V. K. ir šis jam paskolino 30000 JAV dolerių. Paskolos gavimo metu pinigus perdavė R. T.. Išduodamas pinigus V. K. jokio rašytinio dokumento nesurašė. R. T. skolos negrąžino, o jos pareikalavo V. K.. Todėl jis su V. K. vairuotoju ir dar dviem sportininkais R. T. atsivežė į Kauną, kur R. T. su juo pasirašė eilę sutarčių dėl skolos grąžinimo, tačiau R. T. su žmona pasislėpė ir skolos negrąžino. Todėl V. K. reikalavimu 1995-11-02 jis su V. K. sudarė sutartį 1995-04-02 data, kad jis yra skolingas V. K. 234000 litų. Vėliau Kauno m. apylinkės teismas priteisė iš jo V. K. 2800000 litų.

Liudytojas M. B. parodė, kad jis dirbo vienoje iš IAB „IKHK“ firmų – UAB „Baltex“ komercijos direktoriumi. UAB „Baltex“ prireikė piningų sumokėti už gautas prekes, todėl tiesioginio vadovo R. P. (kaltinamojo brolio) nurodymu jis kreipėsi į IAB „IKHK“ darbuotoją A. Š., kuri parašė raštelį ir jis pasirašė, jog gavo 40000 JAV dolerių. Pateikus šį raštelį IAB „IKHK“ kasoje, jam buvo išmokėta grynais minėta pinigų suma. 1994 m. kovo mėn. vėl prireikė bendrovei pinigų prekėms įsigyti, todėl vėl kreipėsi į A. Š., kuri užpildė 1994-03-16 kasos išlaidų orderį, kuriuo jis gavo 50000 JAV dolerių. Pinigai buvo išduoti IAB „IKHK“ tokia pat tvarka. Kasos išlaidų orderyje (be nr.) 1994-03-16, esančiame t. 32 b.l. 183, kuriuo išduota jam 50000 JAV dolerių, yra jo parašas. Be to, lapelyje, esančiame t. 32 b.l. 200, kuriame yra tekstas: „Gavau: suma žodžiais „penkiasdešimt septyni tūkstančiai du šimtai DM“, yra jo parašas. Tai buvo nurodytos sumos gavimo Vokietijos markėmis pakvitavimas. 1994 m. rudenį į jį kreipėsi V. K. su reikalavimu grąžinti 54000 Vokietijos markių, nes pinigai buvo paskolinti iš „EBSW“. Pats jis nežinojo, kieno pinigus skolinasi ir jam tai buvo neaktualu. T. 32 b.l. 193 esančiame lapelyje su tekstu: „Gavau: suma žodžiu Du tūkstančiai DM“ yra jo parašas. Be to, t. 32 b.l. 194 esančiame popieriaus lapelyje su tekstu „gavau: suma žodžiu „keturiasdešimt tūkstančių USD“ yra jo parašas. Tai patvirtina jam išmokėtą pinigų sumą. Visais šiais atvejais pinigus jam išmokėdavo A. Š..

Iš 1994-03-02 sutarties matyti, kad A. M. iš V. K. gavo 120000 litų (t. 32 b.l. 166).

Liudytojas A. M. parodė, kad 1994 m. kovo mėnesį M. B. pasiūlė užsiimti prekių perpardavimu, tačiau tam neturėjo piningų. Tuo tikslu jiedu buvo nuvykę pas R. L., kur susitarė dėl paskolos. Pinigus gavo M. B.. Jiedu Anglijoje nupirko prekių. Po to jos buvo vežamos į Baltarusiją, galiausiai į Maskvą. Atsiradus trukdžiams dėl prekių gabenimo ir realizavimo, siekdamas išspręsti šiuos klausimus jis Lietuvos Ekonomikos ministerijoje pateikė dokumentus dėl jo, kaip Firmos „C. L.“ atstovo, registracijos. 1995 m. liepos mėnesį jį pasikvietė R. L., kuris liepė nuvykti pas V. K., nes jo ir M. B. paimti pinigai esą priklauso IAB „IKHK“. V. K., tuo metu dirbęs Koncerno „EBSW“ patalpose, pareiškė pretenzijas dėl negrąžintų pinigų, liepė vykti į Maskvą aiškintis dėl ten sandėliuojamų prekių realizacijos ir atsiskaityti. M. B. ir jam patvirtino, kad piningai gauti yra iš „Holdingo“, tai yra, IAB „IKHK“. Šiuos pinigus gavo M. B.. Dėl to jokios sutarties jis nematė. Jam nuvykus į Maskvą, M. B. prekių neparodė, vengė bendrauti, pasislėpė. Dar išvykstant į Maskvą R. L. pateikė jam pasirašyti sutartį, jog jis 1994-03-02 pasiskolino iš V. K. 120 000 litų. Tai atitiko pusės nupirktų dingusių prekių kainą. Taip jis buvo priverstas pasirašyti šią sutartį. Vėliau ginčą dėl paskolos su V. K. išsprendė taikos sutartimi, nes minėtą skolą prisiėmė M. B., kuris realiai ir buvo paėmęs tuos pinigus.

Liudytojas R. L. parodė, kad 1993 – 1995 metais jį su kaltinamuoju G. P. siejo bendradarbiavimas privatizuojant turtą. Be to, jis pažinojo V. K., S. D., A. Š.. Su M. B. jiedu įkūrė 1992 m. UAB „Mora“. V. K. pažino per kaltinamąjį G. P., nes V. K. dirbo pas pastarąjį. G. P. jam pasiūlė dirbti kartu, tai yra, per IAB „Trikotažo investicija“ sukaupti akcinį kapitalą ir valdyti lengvosios pramonės įmones. M. B. pasakė, kad S. D. skolina pinigus. M. B. taip pat pasakė, kad jam reikia pinigų verslui ir paprašė rekomendacijos. Jis paskambino S. D. ir rekomendavo M. B. kaip patikimą verslininką ir vertą paskolos. M. B. vienas vyko pas S. D.. Vėliau S. D. jam pasakė, kad M. B. negrąžina paskolų ir paprašė susitikti su B. ir pasikalbėti. M. B. pasiaiškino, kad negrąžino paskolų dėl nepasisekusio biznio.

Iš 1994-03-31 sutarties matyti, kad G. S. iš V. K. gavo 97956 litų (t. 32 b.l. 167).

Liudytojas G. S. parodė, kad jis kartu su G. P., O. A. 1993 m. rudenį kreipėsi į R. Š., dirbusį „Žemprojekte“ direktoriaus pavaduotoju, dėl 20000 JAV dolerių paskolos prekėms (likeriui) pirkti. R. Š. sutiko ir pasakė, kad yra skolinami IAB „IKHK“ pinigai. Pinigų jie negrąžino, todėl 1994 m. vasario mėnesį jis kartu su verslo partneriais G. P. ir O. A. buvo iškviesti į „EBSW“ ofisą pas V. K., kur V. K. nurodė terminą, per kurį jie privalo grąžinti pinigus, kuriuos jiems davė R. Š.. Neturėjo pinigų, todėl jų negrąžino, nors buvo kviečiamas pas V. K. keletą kartų. Todėl vėliau, 1996-01-10, iš V. K. kabineto paskambino R. Š. ir pasakė, kad atveš jam pasirašyti sutartį. Atvykęs V. Š. pas jį į namus, pateikė ankstesne data surašytą kredito sutartį, kuria jis skolinasi iš V. K. virš 97000 litų. Po kelerių metų V. K. kreipėsi į teismą su ieškininiu pareiškimu ir iš jo buvo priteista V. K. žymiai didesnė nei 97000 litų suma.

Liudytojas K. A. parodė, kad 1994 metų pradžioje jis kreipėsi į V. K. dėl paskolos maisto produktams Vokietijoje pirkti. IAB „IKHK“ patalpose, esančiose Gedimino gt. 47, Kaune, V. K. jam išdavė 200000 litų. Rašytinė sutartis nebuvo surašyta ir iš viso neatsimena, ar buvo liepta kur pasirašyti. Kai prasidėjo IAB „IKHK“ bankroto procedūra sužinojo, kad V. K. paskolino ne savo, o IAB „IKHK“ pinigus. Todėl jis atsiskaitė su kreditoriais savo prekėmis. Be to, jam IAB „IKHK“ buvo skolinga 1 000 000 litų, todėl jis pardavė savo reikalavimo teisę.

Iš 1994-02-10 sutarties matyti, kad D. Č. iš V. K. gavo 600000 litų (t. 32 b.l. 169).

Liudytojas D. Č. parodė, kad 1992-04-10 jis kartu su kaltinamuoju G. P., A. P., E. S., V. K. „EBSW“ grupės patalpose, esančiose Savanorių pr., Kaune, dalyvavo steigiant AB „Vilinvest“. Jis kreipėsi į IAB „IKHK“ dirbusį V. K. dėl 200000 litų paskolos namo statybai. 1994-02-10 tarp V. K. ir jo buvo pasirašyta sutartis, kuria jis iš K. V. gavo 600000 litų ir su V. K. turi atsiskaityti iki 1995-07-31 sumokėdamas 800000 litų. Byloje (t. 33 b.l. 134) esanti sutarties kopija yra minėtos sutarties. Jis su V. K. atsiskaitė 2005 m., kai jis pardavė namą, o pirkėjas pinigų jam nesumokėjo, bet įskaitė V. K. skolą.

Liudytojas A. K. parodė, kad jį su V. K. supažindino Vokietijos firmos „Weca“ direktorius I. K., nes jam reikėjo paskolos. V. K. IAB „IKHK“ patalpose, esančiose Gedimino g. 47, Kaune, pristatė jauną vyrą, kaip vėliau suprato M. B., ir liepė pastarajam išduoti jam grynais 20000 JAV dolerių bei liepė jam kitais atvejais tiesiogiai kreiptis į šį vyrą. 1993 m. rudenį jis iš minėto vyro dar gavo 60000 JAV dolerių paskolą. Prieš tai reikėjo kreiptis į V. K., o po to į M. B.. Rašytinis dokumentas nebuvo rašomas. Iki 1994 m. vasario mėnesio jis pinigų negrąžino, todėl buvo iškviestas pas V. K. ir ten buvo pateikta pasirašyti sutartį, kuria 1994-02-18 jis iš M. B. pasiskolina 1564000 litų. Tai skola ir palūkanos. Skola grąžino tiek UAB „Julika“ (kuriai ėmė paskolą), tiek ir jis. Pinigai buvo skolinami Savaeigių mašinų kūrybos projektui. Duomenų, kuriais būtų pagrįstas skolos grąžinimas, negali nurodyti.

Liudytojas I. K. parodė, kad 1993 – 1994 metais jis buvo UAB „Neca“ direktorius. Tuo laikotarpiu bendrovė ne kartą skolinosi pinigus iš IAB „IKHK“, Gedimono g. 47, Kaune. Kokios paskolų sumos buvo, o taip pat ir įsiskolinimas, neatsimena. Ankstesnės paskolos buvo bent iš dalies grąžintos, o dėl paskutinių derėtasi. Išduodant pinigus rašytinės sutartys nebūdavo sudaromos. Grąžinant pinigus, pasirašyti taip pat nereikėdavo. Pinigus paimdavo tiek jis, tiek kas nors iš UAB „Neca“ darbuotojų. Dėl paskolų gavimo buvo kreiptasi į V. K. per kažkokį tarpininką. Žinojo, kad skolinasi IAB „IKHK“ pinigus. Skolinosi iš šios bendrovės, o ne iš bankų, kad pastaraisiais nepasitikėjo. T. 38 b.l. 157 esančiame V. K. paaiškinime Kauno m. Vyriausiojo policijos komisariato valdybos viršininkui, jo 36 p. esančiame įraše nurodyta 1994-01-02 skola 537452 litų esanti per didelė. Nurodytos paskolos sumos: 25000 JAV dolerių, 28875 JAV dolerių atitinka tikrovę. Atsimena, kad skolinamasi buvo keletą kartų su 10% palūkanomis.

Iš 1995-05-01 sutarties matyti, kad V. V. iš V. K. gavo 96000 litų (t. 32 b.l. 150).

Liudytojas V. V. parodė, kad jis pinigų iš kaltinamojo G. P., V. K., IAB „IKHK“, „EBSW“ grupės pinigų nesiskolino. Savo parodymų, duotų 1996-01-13 Kauno m. tardymo valdybos viršininko pavaduotojui A. J., kuriuose liudytojas nurodė: “1993 m. gruodžio mėnesį aš nuvykau pas M. į „Giro“ firmą...ir paprašiau paskolinti pinigų. M. pasakė, kad pats pinigų neturi, bet pasakė, kad gali suvesti su žmogumi, kuris gali paskolinti pinigų. Tuo pačiu metu, tame pačiame pastate M. mane nusivedė į „Kauno holdingo“ patalpas ir ten mane suvedė su V. K.. V. K. man iš matymo buvo žinomas... 1993 m. prieš Naujus 1994 metus M. mane nuvedė pristatė V. K. ir pasakė, kad noriu pasiskolinti pinigų. M. pasakė, kad aš esu jo draugas ir manimi gali pasitikėti. Aš iš karto pasakiau, kad noriu pasiskolinti 15000 JAV dolerių. K. pasakė, kad gali paskolinti 11000 JAV dolerių, man mokant 10 % mėnesio palūkanų. Kadangi tai vyko „Holdingo“ patalpose ir iš karto aš supratau, kad K. skolina ne savo asmeninius pinigus, o „Holdingo“ pinigus. K. pasakė vaikinui su akinukais išmokėti man 11000 JAV dolerių ir tas vaikinas su akinukais išmokėjo man 11000 JAV dolerių, pinigai buvo išmokami JAV doleriais valiuta ir pinigai buvo išmokėti V. K. akivaizdoje. Aš dar paklausiau V. K. gal dėl paskolos reikia sudaryti kokią tai sutartį. V. K. į tai atsakė, kad yra geresnių metodų kaip sutartys. Pusę metų aš kas mėnesį atvykdavau į „Holdingo“ patalpas ir sumokėjau palūkanas... 6600 JAV dolerių. Skolos grąžinti neturėjau galimybės. 1994 m. rugpjūčio mėnesį V. K. mano atžvilgiu pradėjo didesnį spaudimą – reikalavo atiduoti pinigus, grasindavo..., o gegužės mėnesį aš vėl buvau iškviestas pas K., Savanorių pr., po pokalbio kad aš neturiu iš ko grąžinti skolos, K. pakvietė važiuoti sudaryti paskolos sutarties į notarinę kontorą, pasakė, kad šiuo metu jau skolingas 96000 litų. Aš su šia suma nenorėjau sutikti...ir aš niekad tokios sumos nesugebėsiu atiduoti, į tai K. pasakė, kad aš nepergyvenčiau – viskas yra daroma dėl indėlininkų, kad yra daug pretenzijų iš „Holdingo“ indėlininkų ir jam reikia pasiteisinimo dokumentų, kur jis yra padėjęs pinigus. Sutartį pasirašėme aš ir K.. Išėjus iš notaro aš paklausiau V. K., kodėl sutartis sudaryta tarp manęs ir jo asmeniškai, o ne „Holdingo“, į tai K. atsakė, kad tai absoliučiai manęs neturi liesti“ (t.32, b.l. 245-247), neatsimenąs, kadangi buvo operuota širdis, tačiau kitus įvykius, ypač po 2004 m. atsimenantis labai gerai.

Liudytojas A. J. parodė, kad jis 1996-014-13 dirbdamas Kauno m. tardymo valdybos viršininko pavaduotoju apklausė V. V. liudytoju, įspėjęs jį dėl atsakomybės už melagingus parodymus pagal BK 293 str. ir V. V. laisvu noru pagal užduotus klausimus parodė, kad: “1993 m. gruodžio mėnesį aš nuvykau pas M. į „Giro“ firmą...ir paprašiau paskolinti pinigų. M. pasakė, kad pats pinigų neturi, bet pasakė, kad gali suvesti su žmogumi, kuris gali paskolinti pinigų. Tuo pačiu metu, tame pačiame pastate M. mane nusivedė į „Kauno holdingo“ patalpas ir ten mane suvedė su V. K.. V. K. man iš matymo buvo žinomas... 1993 m. prieš Naujus 1994 metus M. mane nuvedė pristatė V. K. ir pasakė, kad noriu pasiskolinti pinigų. M. pasakė, kad aš esu jo draugas ir manimi gali pasitikėti. Aš iš karto pasakiau, kad noriu pasiskolinti 15000 JAV dolerių. K. pasakė, kad gali paskolinti 11000 JAV dolerių, man mokant 10 % mėnesio palūkanų. Kadangi tai vyko „Holdingo“ patalpose ir iš karto aš supratau, kad K. skolina ne savo asmeninius pinigus, o „Holdingo“ pinigus. K. pasakė vaikinui su akinukais išmokėti man 11000 JAV dolerių ir tas vaikinas su akinukais išmokėjo man 11000 JAV dolerių, pinigai buvo išmokami JAV doleriais valiuta ir pinigai buvo išmokėti V. K. akivaizdoje. Aš dar paklausiau V. K. gal dėl paskolos reikia sudaryti kokią tai sutartį. V. K. į tai atsakė, kad yra geresnių metodų kaip sutartys. Pusę metų aš kas mėnesį atvykdavau į „Holdingo“ patalpas ir sumokėjau palūkanas... 6600 JAV dolerių. Skolos grąžinti neturėjau galimybės. 1994 m. rugpjūčio mėnesį V. K. mano atžvilgiu pradėjo didesnį spaudimą – reikalavo atiduoti pinigus, grasindavo...O gegužės mėnesį aš vėl buvau iškviestas pas K., Savanorių pr., po pokalbio kad aš neturiu iš ko grąžinti skolos, K. pakvietė važiuoti sudaryti paskolos sutarties į notarinę kontorą, pasakė, kad šiuo metu jau skolingas 96000 litų. Aš su šia suma nenorėjau sutikti...ir aš niekad tokios sumos nesugebėsiu atiduoti, į tai K. pasakė, kad aš nepergyvenčiau – viskas yra daroma dėl indėlininkų, kad yra daug pretenzijų iš „Holdingo“ indėlininkų ir jam reikia pasiteisinimo dokumentų, kur jis yra padėjęs pinigus. Sutartį pasirašėme aš ir K.. Išėjus iš notaro aš paklausiau V. K., kodėl sutartis sudaryta tarp manęs ir jo asmeniškai, o ne „Holdingo“. Šiuos savo parodymus liudytojas patvirtino savo parašais ir prierašu „Protokolą perskaičiau, iš mano žodžių surašyta teisingai“. Prieš patvirtindamas liudytojo apklausos protokole užrašytus parodymus, juos pats perskaitė. Patvirtino parodymų teisingumą nepareikšdamas jokių pastabų. Liudytojo parodymai buvo užrašyti pagal V. V. pasakojimą.

Liudytoja D. T. parodė, kad ji gydė liudytoją V. V.. V. V. buvo operuotas 2004-03-17. Buvo trijų vainikinių kraujagyslių liga. Darytas šuntavimas. V. V. nusiskundimų dėl atminties sutrikimo neišreiškė.

Specialistas Antanas Cėpla paaiškino, kad V. V. yra chroniškas sunkus ligonis, tačiau jo gydymo režimas nėra gulimas, todėl jis gali dalyvauti teisme. Po kiekvienos narkozės paprastai atsistato atmintis. Apklausos pamiršimui narkozė neturėjo įtakos, nes V. V. apklaustas 1996 m., o narkozė buvo vėliau. Šiuo metu nėra duomenų, dėl kurių V. V. galėtų visiškai neprisiminti.

Liudytojas A. K. parodė, kad jis dirbo UAB „Konsultacinis centras“. Jis užsiėmė IAB „Investicinė Kauno holdingo kompanija“ veiklos organizavimu Klaipėdoje. Dirbo šios kompanijos indėlių priėmimo punkte agentu. Iš fizinių asmenų priiminėjo pinigus. Šios kompanijos administracija, taip pat ir kaltinamasis G. P., pavedė jam iš piliečių supirkinėti investicinius čekius ir taip „koncentruoti čekius“ ir toliau juos panaudoti įmonių privatizavimui. Jis buvo atskaitingas kompanijos direktorei Barysienei ir finansininkui E. D.. Pinigus investicinių čekių pirkimui gaudavo iš IAB „IKHK“.

Iš 1995-04-03 sutarties matyti, kad S. personalinė įmonė „Raitom“, atstovaujama jos savininko S. S., iš V. K. gavo 61100 litų (t. 32 b.l. 149).

Liudytojas S. S. parodė, kad 1995 metais jis skolinosi iš V. K. apie 61100 Lt. Pastarasis yra jo pažįstamas, todėl sutiko padėti. Priteista iš jo V. K. 81000 Lt. ar 85532 litai. Kieno pinigus jam paskolino, nežino. Juos gavo V. K. darbavietėje.

Iš 1994-04-01 sutarties matyti, kad A. iš V. K. gavo 169136 litų (t. 32 b.l. 156).

Liudytojas A. E. parodė, kad apie 1994 metų naktį keliais automobiliais į jo namus atvyko grupė jaunų vyrų (daugiau kaip dešimt), tarp kurių buvo E. V. (tuo metu buvęs Lietuvos kooperatyvų sąjungos prezidentas), kuriam jis buvo skolingas 15000 JAV dolerių. Pastarasis pasakė, jog V. K. reikia pinigų, todėl pateikė sutarties projektą, kuriame buvo tekstas, jog jis duotu metu skolinasi iš V. K. pinigų sumą, kurios nebeatsimena. Tačiau mano, kad pinigų suma negalėjo būti didesnė nei 69000 litų. Tuo metu V. K. asmeniškai nepažinojo. Kai po to jis išvyko į Afriką, po to Rusiją, E. V. pasakė, kad yra išparduotas jo visas turtas: butas, namas, akcijos. K. B. galėjo žinoti apie jo skolą V. K..

Iš 1994-03-02, 1994-03-09,1994-03-28, 1994-02-09 sutarčių matyti, kad M. B. iš V. K. gavo atitinkamai 120000 litų, 121000 litų, 160204 litų, 312584 litų (t.32 b.l.160-163).

Liudytojas M. B. parodė, kad jis skolinosi 10000 JAV dolerių, o vėliau dar 60000 litų iš „EBSW“ koncerno, tačiau kada tai buvo, neatsimena. Pinigai buvo reikalingi prekėms Anglijoje pirkti. Padėjo gauti paskolas R. L.. Pastarasis suvedė jį su moterimi, kuri išdavė pinigus, tai yra, dalyvaujančia teisiamajame posėdyje A. Š.. Sutartys, esančios t. 32 b.l. 160, 161, 162, 163, sudarytos tarp jo ir V. K., yra pasirašytos jo, tačiau negali paaiškinti jų sudarymo aplinkybių ir neprisimena, kad tokias pinigų sumas, kaip 120000 litų ir pan., jis būtų gavęs.

Iš 1994-03-01 sutarties matyti, kad J. S. iš V. K. gavo 100000 litų (t. 32 b.l. 165).

Iš 1994-03-30 sutarties matyti, kad J. S. iš V. K. gavo 395000 litų (t. 32 b.l. 164).

Liudytojas A. J. parodė, kad 1993 metais jis kreipėsi į IAB „IKHK“ vieną iš vadovų, tai yra, A. P. dėl paskolos, kuri buvo reikalinga UAB „Dualui“. Lankydamasis tuo tikslu IAB „IKHK“ buvo sutikęs kaltinamąjį G. P., bendravo su A. P. ir kažkuris iš darbuotojų be jokių rašytinių dokumentų užpildymo jam išdavė grynais 80000 litų. Pinigai buvo panaudoti traktorių pirkimui iš Lipecko. Skola buvo grąžinta taip pat be dokumentinio fiksavimo.

Iš 1994-02-07 sutarties matyti, kad D. V. iš V. K. gavo 100000 litų (t. 32 b.l. 159).

Liudytojas D. V. parodė, kad pinigų iš IAB „IKHK“ ar Koncerno „EBSW“, kaltinamojo G. P., V. K. jis nesiskolino. Jo parašas sutartyje yra suklastotas. Ginčas vyko civilinėje byloje, teismo sprendimas yra įsiteisėjęs. Iš jo yra priteista V. K. 268000 litų. (t. 33, b.l. 10),

Liudytojas R. V. parodė, kad jis kreipėsi į kaltinamąjį G. P. dėl 20000 JAV dolerių, kuri atitiko tuo metu 80000 litų, paskolos, tačiau pastarasis nukreipė jį pas V. K.. Šis tokią paskolą jam išdavė.

Liudytojas E. M. parodė, kad iš V. K. gavo 5000 JAV dolerių be jokio rašytinio dokumento. Pinigus gavo „EBSW“ patalpose. Kažkokią dalį pinigų grąžino V. K., tačiau tai patvirtinančių dokumentų neturi. Skola buvo sudaryta 1994-03-04 – 1994-06-01 laikotarpiui. Buvo sutartos 10% mėnesinės palūkanos.

Liudytojas G. G. parodė, kad pinigų iš IAB „IKHK“, kaltinamojo ar kitų darbuotojų nesiskolino.

Iš Revizijų departamento prie Finansų ministerijos Kauno skyriaus 1997-03-08 akto „Dėl IAB „Investicinė Kauno holdingo kompanija“ finansinės - ūkinės veiklos revizijos rezultatų“ matyti, kad IAB „IKHK“ stebėtojų taryba (G. P., A. P., N. K.), valdyba (J. B., K. A., D. K.), dalyvaujant V. K., organizavo indėlių priėmimą iš gyventojų. Bendrovės direktorė J. B. pasirašinėjo „Lėšų priėmimo laikinam naudojimui“ sutartis su indėlininkais, vyr. buhalterė D. K. ir E. M. vykdė gautų bei panaudotų lėšų apskaitą. Indėlių priėmimas iš gyventojų nebuvo numatytas bendrovės įstatuose. Renkant indėlius iš gyventojų bendrovė neturėjo jokių garantijų, kad šie indėliai bus grąžinti. Tipinių „Lėšų priėmimo laikinam naudojimui sutarčių“, kurias pasirašinėjo. B. ir indėlininkai, punkte 1.1 buvo įrašyta, kad įmonė priima lėšas ir užtikrina savo turtu jų grąžinimą. Tačiau šis sutarties punktas buvo apgaulingas, nes neatitiko realiam bendrovės nuosavam turtui, kuris kelis kartus buvo mažesnis už skolas. Lėšų skolinimas iš gyventojų buvo masiškas, neturint konkrečios šių lėšų naudojimo programos, dokumentaliai nereglamentuojant palūkanų dydžio, nesant realių lėšų grąžinimo šaltinių. Periodinėje spaudoje apie indėlių priėmimą buvo naudojamas „Koncerno EBSW“ emblema ir nurodoma, kad pirkta turto už 64 mln. litų, nors „Koncernas EBSW“ bei IAB „IKHK“ niekada tokios apimties turto neturėjo ir jo nevaldė. Surinktos gyventojų bei skolintos iš organizacijų lėšos po įvairių sutarčių priedanga (privatizavimo programos vykdymas, avansai pirkimams ir kt.) buvo perskolinamos bei išduodamoms juridiniams ir fiziniams asmenims. Pagal „Lėšų priėmimo laikinam naudojimui sutartis“ buvo renkami indėliai iš gyventojų neturint tam Lietuvos banko leidimo. Pažeistas Lietuvos banko įstatymo (1990-02-13 Nr. XI-3679) 16 str., kuriame nurodyta, kad bet kuri kredito įstaiga Lietuvoje gali būti įsteigta tik Lietuvos banko leidimu. Tokiai veiklai Lietuvos bankas leidimo neišdavė ir todėl ši bendrovės veikla buvo neteisėta. Indėliai iš gyventojų buvo pradėti rinkti ir pajamuoti IAB „IKHK“ kasoje 1993-04-20 ir baigti rinkti 1995-06-06. Per nurodytą laikotarpį priimta ir užpajamuota kasoje indėlių iš gyventojų 344 mln. 347 tūkst. 276 litai, iš juridinių asmenų – 9 mln. 390 tūkst. 375 Lt. Grąžinta iš viso indėlių gyventojams iki 1996-07-01 266 mln. 916 tūkst. 755 litai, juridiniams asmenims – 8 mln. 610 tūkst. 375 Lt, papildomai įskaitant 3.435 Lt sumą, gautą pasikeitus valiutos kursui.

Per visą veiklos laikotarpį IAB „IKHK“ dirbo nuostolingai ir laisvų nuosavų apyvartinių lėšų neturėjo. Todėl visos piniginės lėšos išduotos iš bendrovės kasos įvairių sutarčių pagrindu buvo skolintos iš gyventojų ar juridinių asmenų. Taip pat už skolintas lėšas buvo pirktos įvairių bendrovių akcijos.

Ypač sunkius padarinius IAB „IKHK“ patyrė dėl neteisėtos veiklos, renkant indėlius iš gyventojų bei skolinantis lėšas iš kitų bendrovių. Renkant ir skolinantis lėšas iš kitų bendrovių, neatsižvelgiant į nuosavo turto apimtis ir neteisėtai šias lėšas naudojant (švaistant) nuostolingai dirbančių įmonių akcijų pirkimams, tarp jų ir iš įvairių fizinių asmenų, susidarė tokia padėtis, kad esant nuosavo akcinio kapitalo apimčiai 8 mln. litų, už 1994 metus nuostolis sudarė 34,3 mln. litų, tarp jų už 1994 m. pirmą pusmetį bendrovės duomenimis nuostolis jau viršijo nuosavą kapitalą ir sudarė 10,2 mln. litų. Todėl bendrovėje susidarė bankrotinė situacija. Sudarant ataskaitas už 1994 metų antrą pusmetį, buvo nuslėpta susidariusi bendrovėje bankrotinė situacija ir už 1994 metus vietoj faktinio 34,3 mln. litų nuostolio, ataskaitose parodytas 2,4 mln. litų pelnas. Tikrosios padėties slėpimas bendrovės apskaitoje ir neteisėtų kreditinių operacijų vykdymas, nesirūpinimas privatizuotų įmonių gamybos vystymu, lėmė sunkias bankroto pasekmes. Grėsminga finansinė padėtis susidarė dėl 1994 m. pirmame pusmetyje atliktų bendrovės vadovybės (stebėtojų tarybos pirmininkas A. P., nariai N. K., G. P. iki 1994-02-26, nuo to laiko – E. M., valdybos pirmininkė ir administracijos vadovė J. B., nariai D. K. ir V. K.) veiksmų. 1994 m. sausio – balandžio mėnesiais bendrovė iš IAB „IKHK“ kasos, nenurodant, kokiam tikslui, atsiskaitytiniam asmeniui V. K. grynais pinigais iš indėlininkų surinktų lėšų buvo išduoti 39,5 mln. Lt tariamai privatizavimo programai vykdyti. Iš IAB "IKHK" kasos buvo išduoti avansai atsiskaitytiniam asmeniui V. K. taip: 1994 m. sausio 6 d. kasos išlaidų orderiu Nr. 7 - 3000000 litų. Kasos išlaidų orderio dokumentuose nerasta, tačiau V. K. patvirtino gavęs šiuos pinigus. 1994 m. vasario 15 d. kasos išlaidų orderiu Nr.48 - 5000000 litų, 1994 m. kovo 25 d. kasos išlaidų orderiu Nr.85 - 7500000 litų, 1994 m. kovo 30 d. kasos išlaidų orderiu Nr. 91- 3000000 litų, 1994 m. kovo 30 d. kasos išlaidų orderiu Nr. 92 - 10000000 litų, 1994 m. balandžio 14 d. kasos išlaidų orderiu Nr. 107 - 11000000 litų, iš viso V. K. buvo išduotas avansas 39500000 litų grynų pinigų, surinktų iš indėlininkų. Kasos išlaidų orderiuose, pasirašytuose bendrovės vadovės J. B. ir vyr.buhalterės D. K., nurodytas išdavimo pagrindas 1993 m. balandžio 14 d. pavedimo sutartis.

Gyventojams palūkanos už indėlius buvo mokamos vidutiniu procentu 8,5 % per mėnesį, o V. K. išduotos lėšos, nenumatant jokių procentų. Tai kiekvieną mėnesį buvo patiriama po 3 mln. 357,5 tūkst. litų nuostolio. V. K. iki bankroto bylos iškėlimo 1995-07-21 taip bendrovei padarė 47 mln. litų žalą.

Dokumentinės revizijos eigoje, patikrinus V. K. paaiškinimą ir pateiktus paskolų dokumentus nustatyta, kad V. K. buvo paskolinęs pinigus taip: 1. 1995-04-03 įmonės "Raitom" atstovui S. S. - 61100 Lt., 1995-04-19 D. Y. - 90000 Lt, 1995-04-19 K. S. - 90000 Lt, 1994-05-01 V. V. - 96000 Lt, 1994-04-02 M. G. - 234000 Lt,1994-04-01 A. E. - 169136 Lt, 1994-02-07 D. V. - 100000 Lt, 1994-03-02 M. B. - 120000 Lt, 1994-03-09 M. B. - 121000 Lt, 1994-03-28 M. B. - 160204 Lt,1994-02-09 M. B. - 312584 Lt,1994-03-31 J. S. per Stasiulevičių - 395000 Lt,1994-03-01 J. S. per M. B. - 100000 Lt,1994-03-02 A. M. - 120000 Lt,1994-03-30 V. B. - 370000 Lt, 1994-03-30 E. M. - 20000 Lt, 1993-11-04 UAB "Kauno brokerių kompanija per S. D. - 1000000 Lt, 1994-11-04 D. C. (UAB "Divax") - 320000 Lt, 1994-01-05 G. G. - 60000 Lt, 1994-01-18 G. P. - 120000 Lt, 1994-04-18 G. P. - 80000 Lt, 1994-03-31 G. S. - 97956 Lt, 1993-10-18 E. Š. - 60000 Lt, 1994-01-02 I. K. - 537452 Lt, 1994-01-02 D. B. – 432000 Lt, 1994-01-02 R. V. - 80000 Lt, 1994-01-02 A. S. - 5600000 Lt, 1994-01-02 K. - 120000 Lt, 1994-01-02 A. K. - 380000 Lt, 1994-01-02 K. A. - 325000 Lt, 1994-01-02 R. R. – 200000 Lt, 1994-01-20 Č. - 400000 Lt, 1994-02- l0 D. Č. - 600000 Lt, 1994-02-08 A. K. per M. B. - 1564000 Lt, 1993-11-10 A. D. - 2000000 Lt, 1993-10-28 A. G. - 2000000 Lt, 1994-07-03 A. Ž. – 80000 Lt, 1994-07-03 UAB Lunatikas – 120000 Lt.

„Konglameratas EBSW“ įregistruotas Kauno m. valdyboje 1994-06-15. Pavadinimas pakeistas į „Grupė EBSW“ įregistruota 1994-12-20. Iki 1994-06-15 „EBSW Koncernas“ nebuvo įregistruotas Lietuvos Respublikos įstatymo (1990-07-31 Nr. I-440) nustatyta tvarka, neturėjo sąskaitos banke, nevykdė piniginių operacijų, neturėjo turto, nors šis pavadinimas ir buvo vartojamas periodinėje spaudoje bei skelbimuose. Asociacija įsteigta, remiantis LR Vyriausybės 1993-08-03 nutarimu Nr. 601 „Dėl koncernų, konsorciumų ir įmonių asociacijų steigimo ir veiklos nuostatų“. Asociacijos taryba steigėjų balsų dauguma iš 9 asmenų. Tarybos prezidentu išrinktas G. P.. Tarybos nariai: I. S., R. L., G. M., A. P., R. P., G. B., S. G., A. S.. Asociacijos taryba sudaryta iš asmenų, kurie tiesiogiai arba per jiems pavaldžias įmones buvo įsigiję steigėjų akcijų paketus. G. P. vienas iš IAB „IKHK“ steigėjų valdė šios bendrovės 15,8 % akcijų, A. P. – 6,3 %, I. S. asmeniškai ir per UAB „Snita“ – 12,6% ir t.t. Asociacijos „Grupė EBSW“ steigėjai neįvykdė steigimo sutartyje ir įstatuose numatytų įsipareigojimų. Nesukaupus reikiamo turto ir piniginių lėšų asociacija „Grupė EBSW“ vykdė pinigines bei kitas operacijas: naudojo savo pavadinimą reklamai, tarpininkavimui, sudarinėjo sutartis, ėmė kreditus, davė garantinius raštus kreditams gauti, nors 1994-06-14 patvirtintų įstatų 1 d. 1.4 p. skelbia, kad „Asociacija“ yra ribotos turtinės atsakomybės asociacija (t. 9, b.l. 22-126).

Iš Lietuvos teismo ekspertizės instituto 1997-11-28 ekspertizės akto matyti, kad pagal IAB „IKHK“ dokumentus bei apskaitos registrus per 1993-06-03 – 1995-08-01 laikotarpį surinkta iš gyventojų indėlių už 341.582.394,93 Lt, grąžinta už 260.047.010,12 Lt ir negrąžinta už 81.535.384,81 Lt. IAB „IKHK“ ekonomiškai nenaudingai naudojo skolintas iš gyventojų lėšas ir dėl to turėjo 67 565 925 Lt nuostolio, tame tarpe dėl V. K. nupirktų įmonių akcijų (už įsigytas akcijas sumokėta virš nominalios akcijų vertės) bei V. K. išduotų lėšų akcijų pirkimui (už atitrauktas lėšas negavo pajamų). Šis nuostolis galėjo sąlygoti IAB „IKHK“ bankrotą (t. 31, b.l. 248-281).

Kauno Tardymo valdybos prie Kauno m. VPK 1997-12-02 nutarimu Lietuvos teismo ekspertizės instituto 1997-11-28 ekspertizės akto išvada dėl negrąžintos 81.535.384,81 Lt. sumos patikslinta remiantis 1996-07-01 IAB „IKHK“ kasos dokumentinės revizijos aktu bei 1997-03-08 IAB „IKHK“ ūkinės – finansinės veiklos dokumentinės revizijos aktu ir laikytina ši suma 81.486.121,16 litų (t. 31 b.l. 288).

Iš IAB “IKHK” steigimo dokumentų, įstatų matyti, kad bendrovės steigėjai buvo; A. P., G. P., I. S., M. S., K. A., kurie 1992 m. balandžio 28 d. sudarė ir pasirašė IAB “IKHK” steigimo sutartį. Iš IAB „IKHK“ įstatų 8 straipsnio turinio matyti, kad bendrovės valdymo organai yra: visuotinis akcininkų susirinkimas, stebėtojų taryba, valdyba. Bendrovės stebėtojų taryba: skiria valdybos narius ir atleidžia juos iš pareigų, stebi ir analizuoja valdybos veiklą, finansinių išteklių panaudojimą, gamybos ir valdymo organizavimą, kapitalo rentabilumą, finansinės būklės perspektyvinį įvertinimą, tikrina buhalterinės – finansinės apskaitos teisingumą, bendrovės knygas ir dokumentus, pateikia pasiūlymus ir atsiliepimus visuotiniam susirinkimui, atstovauja bendrovę teisme, nagrinėjant ginčus tarp bendrovės ir valdybos, valdybos nario, bendrovės administracijos vadovo. Iš G. P. ir kitų asmenų 1992-04-28 pareiškimo Kauno miesto Vadybai matyti, kad jis su Investicinės akcinės bendrovės „Investicinė Kauno Holdingo Kompanija“ ( nuosprendyje IAB „IKHK“) įstatais yra susipažinęs ir juos pripažįsta (t. 5 b.l. 1-122, t. 10 b.l. 137-249, 38 b.l. 9-20).

Iš IAB “IKHK” 1993-03-23 stebėtojų tarybos susirinkimo protokolo matyti, kad stebėtojų taryba susidedanti iš jos pirmininko A. P., narių G. P., N. K. priėmė sprendimą pateikti IAB “IKHK” valdybos teisę garantuoti Akcinės bendrovės turtu, prisiimant skolinius įsipareigojimus, akcininkų susirinkimo patvirtinimui (t.11 b.l. 185 ).

Iš IAB “IKHK” 1993-04-14 valdybos posėdžio protokolo matyti, kad bendrovės valdybos posėdyje dalyvavo valdybos nariai J. B., K. A. ir akcininkas V. K.. Posėdyje buvo nutarta rinkti lėšas iš gyventojų, siekiant užtikrinti privatizuotų įmonių veiklą. Pavesti V. K. organizuoti šią veiklą. Įgalioti bendrovės direktorę sudaryti su V. K. pavedimo sutartį, kurioje suteikiami jam visi įgaliojimai dėl piniginių lėšų tvarkymo, valdymo, disponavimo bei jų panaudojimo tikslingumo. Pavedimo sutartis su akcininku V. K. turi būti sudaryta neatlygintinai (t. 11 b.l. 182).

Iš 1993-04-14 IAB “IKHK” pavedimo sutarties tarp direktorės J. B. ir V. K. matyti, kad pagal IAB “IKHK” 1993 m. kovo 31 d. visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimą bendrovė paveda V. K. organizuoti paskolų ėmimą, gautų piniginių lėšų tvarkymą, valdymą, disponavimą ir jų panaudojimo tikslingumą (t. 11 b.l. 183-184).

Iš 1993-04-15 IAB “IKHK” stebėtojų tarybos susirinkimo protokolo matyti, kad dalyvaujant G. P., A. P., N. K. buvo svarstyta valdybos posėdžio, įvykusio 1993-04-14 nutarimas ir buvo nutarta pritarti valdybos posėdžio nutarimui imti paskolas iš gyventojų užtikrinat privatizuotų įmonių veiklą. Pritarti šios veiklos organizavimui. Vykdymui paskirtas akcininkas V. K. (t.11 b.l. 126).

Iš 1993-04-16 IAB “IKHK” valdybos posėdžio protokolo matyti, kad susirinkimo darbotvarkėje buvo svarstomas klausimas atidaryti investicinės akcinės bendrovės “Investicinė Kauno holdingo kompanija” filialus laikinam lėšų priėmimui iš gyventojų ir valdyba nutarė leisti V. K. savo nuožiūra atidaryti filialus laikinam lėšų priėmimui iš gyventojų (t.11 b.l. 181).

Įrodymų vertinimas.

Išdėstyti įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis G. P., būdamas investicinės akcinės bendrovės "Investicinė Kauno holdingo kompanija" steigėju, bei nuo 1992-10-23 Stebėtojų tarybos nariu, neįregistruoto koncerno „EBSW“ (1994-06-15 įregistruotas kaip „Konglameratas EBSW“) Tarybos prezidentu ir dėl to turėdamas realią galimybę įtakoti IAB „IKHK“ atsakingų asmenų priimamus sprendimus, šios bendrovės Stebėtojų tarybos susirinkime, įvykusiame 1993-04-15, pritarė bendrovės Valdybos 1993-04-14 posėdžio nutarimui rinkti iš gyventojų pinigines lėšas, siekiant užtikrinti bendrovės privatizuotų įmonių ūkinę veiklą ir pavesti IAB „IKHK“ akcininkui V. K. organizuoti šią veiklą, numatė nusikaltimo objektą, t.y. svetimas pinigines lėšas, surinktas iš indėlininkų ir organizavo IAB „IKHK“ direktorės J. B. žinioje ir V. K. patikėtų indėlininkų piniginių lėšų - 24.227.942,00 Lt vertės IAB „IKHK“ turto iššvaistymą, tai yra, V. K. 1993-1994 metais, tiksliai nenustatytu laikotarpiu, iš IAB „IKHK“ kasos gavus 39.500.000,00 Lt (oficialiai įforminta, kad pinigus V. K. iš minėtos bendrovės kasos gavo laikotarpyje nuo 1994-01-06 iki 1994-04-14 pagal 6 kasos išlaidų orderius) vertybinių popierių pirkimui bei panaudojus šiam tikslui tik 15.272.058,00 Lt, G. P. nurodymu bei jam žinant, kad pagal IAB „IKHK“ Valdybos ir Stebėtojų tarybos sprendimus surinktos iš indėlininkų lėšos gali būti panaudotos tik bendrovės privatizuotų įmonių ūkinei veiklai, likusius 24.227.942,00 Lt 1994 metais ir vėliau iki 1995-04-03, V. K. asmeniškai IAB „IKHK“ patalpose Gedimino g. 47 Kaune arba per UAB „Snita“ darbuotojus, šios bendrovės patalpose, Savanorių pr. 349, Kaune, padengė įsiskolinimą nenustatytiems asmenims, atsiradusį V. K. ir G. P. gavus pinigus iš šių asmenų, kuriuos G. P. nurodymu UAB „Snita“ darbuotojai ir V. K. 1993 metais buvo perdavę 2.000.000,00 Lt – A. D., 2.000.000,00 Lt – A. G., 5.160.000,00 Lt – A. S., 1.000.000,00 Lt – UAB „Kauno brokerių kompanija“, 60.000,00 Lt – E. Š., 537.452,00 Lt – I. K., 380.000,00 Lt – A. K., 200.000,00 Lt – R. R. ir 120.000,00 Lt – UAB „Lunatikas“ bei likusius perdavė (daugeliu atvejų sudarant tik žodines sutartis, be turtinių garantijų, nesigilinant į skolininkų verslo planus, dažniausiai užsienio valiuta) 234.000,00 Lt – M. G., 169.136,00 Lt – A. E., 100.000,00 Lt – D. V., 713.788,00 Lt – M. B., 495.000,00 Lt – J. S., 120.000,00 Lt – A. M., 370.000,00 Lt – V. B., 20.000,00 Lt – E. M., 320.000,00 Lt – D. C., 60.000,00 Lt – G. G., 200.000,00 Lt – G. P., 97.956,00 Lt – G. S., 432.000,00 Lt – M. B., 80.000,00 Lt – R. V., 120.000,00 Lt – P. K., 325.000,00 Lt – K. A., 440.000,00 Lt – A. S., 400.000,00 Lt – A. K. Č., 600.000,00 Lt – D. Č., 1.564.000,00 Lt – A. K., 80.000,00 Lt – AB „Žiobas“, 80.000,00 Lt – A. K., 96.000,00 Lt – V. V., 90.000,00 Lt – D. Y., 90.000,00 Lt – K. S., 61.100,00 Lt – S. S., 3.000.000,00 Lt – G. P. ir likusius pinigus – kitiems nenustatytiems asmenims.

Taip G. P. organizavo V. K. patikėto 24.227.942,00 Lt vertės IAB „IKHK“ turto iššvaistymą.

J. B. ir V. K. nuteisti Kauno apygardos teismo 2003-07-30 nuosprendžiu pagal BK 184 str. 2 d. (t. 42 b.l. 1-81).

Kaltinamasis G. P. parodė, kad jis būdamas „Koncerno EBSW“ tarybos prezidentu atliko reprezentacinę funkciją, dalyvaudavo susitikimuose su valstybės pareigūnais, dalyvaudavo delegacijų išvykose į užsienio valstybes, buvo įvairių klubų prezidentas ir dėl to buvo labai užimtas. Be to, jis parodė, kad UAB „Snita“ jis turėjo 50% akcijų.

Parengtinio tardymo metu G. P. parodė, kad „EBSW“ koncernas veikė sutartiniais pagrindais ir tik koordinuodavo bendrovių ūkinę – komercinę veiklą, teikdavo konsultacijas, bet pavaldžių bendrovių veiklos neadministravo. Visos bendrovės buvo savarankiškos ir bendrovių ūkinę – finansinę veiklą spręsdavo šių bendrovių administracijos, valdybos ir stebėtojų tarybos. Prasidėjus Lietuvos Respublikoje privatizacijai, dalyvavo steigiant devynias investicines akcines bendroves, buvo jų steigėju, o Investicinės akcinės bendrovės “Investicinė Kauno holdingo kompanija” buvo stebėtojų tarybos nariu iki 1994-04-13. Jam buvo žinoma, kad 1993 m. balandžio 14-15 d. valdyboje ir taryboje buvo nutarta skolintis lėšas iš gyventojų ir šį darbą organizuoti buvo pavesta akcininkui V. K.. Taip pat jam buvo pavesta disponuoti skolintomis lėšomis iš gyventojų. Jam buvo žinoma, kad skolintos lėšos naudojamos privatizacijos programai

1993-04-15 vykusiame IAB „IKHK“ stebėtojų tarybos posėdyje buvo svarstyta valdybos posėdžio, įvykusio 1993-04-14, nutarimas ir buvo nutarta pritarti valdybos posėdžio nutarimui imti paskolas iš gyventojų užtikrinat privatizuotų įmonių veiklą. Vykdymui paskirtas akcininkas V. K..

Lietuvos Respublikos Akcinių bendrovių įstatymo (1990 m. liepos 30 d. įstatymo redakcija) (galiojęs nusikalstamos veikos padarymo metu) 24 str. nustatė, kad stebėtojų taryba yra juridinio asmens kolegialus valdymo organas, kuris be kitų įgaliojimų stebėtojų taryba stebi ir analizuoja valdybos veiklą, finansinių išteklių panaudojimą, gamybos ir valdymo organizavimą, kapitalo rentabilumą, darbo apmokėjimą, amortizacinių atskaitymų teisingumą, finansinės būklės perspektyvinį įvertinimą, tikrina buhalterinės-finansinės apskaitos teisingumą, bendrovės knygas ir dokumentus, pateikia pasiūlymus ir atsiliepimus visuotiniam susirinkimui apie bendrovės metinį balansą, pelno paskirstymo projektą, valdybos ataskaitą visuotiniam susirinkimui.

V. K. parodė, kad G. P. pasiūlė jam kurti Investicinę akcinę bendrovę. IAB „IKHK“ akcijos buvo įgytos jo vardu, tačiau ne už jo, o už IAB „IKHK“ pinigus, kadangi įstatymu nustatyta tvarka bendrovė negalėjo turėti daugiau kaip 30 % vienos įmonės akcijų ir norint apeiti įstatymą, jis už „Holdingo“ (IAB „IKHK“) pinigus įsigijo akcijų savo vardu, o tuo tikslu jam IAB „IKHK“ buvo suteikusi įgaliojimus įgyti akcijas bei 1994 m. pirmame ketvirtyje jam išdavė 39,5 mln. litų. Rinkti iš gyventojų lėšas buvo jo idėja. Tam pritarė G. P.. Pastarasis pasiūlė tai daryti per IAB „IKHK“. Išduotus jam 39,5 milijono litų, surinktų iš indėlininkų, iš IKHK kasos pagal kasos išlaidų orderius jis gavo grynais. Pinigai šiam tikslui jam buvo išduoti G. P. pasiūlymu, IAB „IKHK“ Valdybos 1993-04-14 nutarimu ir 1993-04-15 Stebėtojų tarybos pritarimu. V. K. organizavo pinigų iš gyventojų rinkimą, vadovaudamasis šiais sprendimais ir veikdamas pagal pavedimo sutartį. Jis buvo tik IAB „IKHK“ akcininkas ir tik vykdė šios bendrovės Valdybos bei Stebėtojų tarybos narių, tai yra, G. P., A. P., J. B., N. K., K. A. nurodymus. Disponuoti išduotais minėtais pinigais jis galėjo vadovaudamasis pavedimo sutartimi. Dėl pinigų perskolinimo į jį kreipdavosi „EBSW“ koncerno prezidentas G. P.. Pastarasis buvo „EBSW“ koncerno Tarybos narys. „EBSW“ koncerno Taryba priiminėjo esminius pavaldžių bendrovių (IAB „IKHK“, UAB „Snita“ ir kt.) valdymo sprendimus. Sprendimai nebūdavo protokoluojami, bet privalomi visiems Tarybos nariams. G. P. buvo ir IAB „IKHK“ Stebėtojų tarybos narys. IAB „IKHK“ kaip „EBSW“ struktūrinis padalinys, tiesiogiai buvo pavaldi G. P.. Be to, G. P. buvo stambiausias „EBSW“ bendrovių akcininkas, todėl jis norėdamas dirbti buvo priverstas paklusti ir vykdyti pastarojo nurodymus.

Liudytoja N. K. parodė, kad kaltinamasis G. P. kaip akcininkas ir bendrovės steigėjas buvo svarbiausias asmuo IAB „IKHK“. Be to, kaltinamasis G. P. kartu buvo ir Konglamerato „EBSW“ prezidentas. Ji buvo išrinkta IAB „IKHK“ Stebėtojų tarybos nare. 1993-03-31 įvyko šios bendrovės visuotinis ataskaitinis akcininkų susirinkimas, kuriame buvo suteikti papildomi įgaliojimai skolintis lėšas IAB „IKHK“ veiklai vystyti ir privatizuotų įmonių finansavimui. IAB „IKHK“ Valdyba konstatavo, kad trūko pinigų objektams pirkti, todėl siūlė skolintis lėšas iš gyventojų. G. P. kreipėsi į stebėtojų tarybos narius, kad reikia pritarti IAB “IKHK” valdybos nutarimui rinkti iš gyventojų lėšas. Ji kalbėjosi su kaltinamuoju G. P. ir šis klausė bei išreiškė nuomonę, kad reikia pritarti Valdybos siūlymui. Be jos Stebėtojų taryboje buvo kaltinamasis G. P. ir A. P.. Ji pritarė neatsakingai, nesikonsultavusi su specialistais. Be to, IAB „IKHK“ buvo suteikta teisė bendrovės turtu laiduoti bendrovės skolinius įsipareigojimus. 1993-04-14 IAB „IKHK“ valdyba nutarė rinkti lėšas iš gyventojų, siekiant užtikrinti privatizuotų įmonių veiklą. Minėtame posėdyje ji nedalyvavo. Po to šis valdybos sprendimas buvo patvirtintas stebėtojų taryboje 1993-04-15. Stebėtojų tarybos posėdyje buvo nutarta: Pritarti IAB „IKHK“ valdybos posėdžio nutarimui imti paskolas iš gyventojų užtikrinti privatizuotų įmonių veiklą. Pritartosios veiklos organizavimui ir vykdymui paskirti akcininką V. K.. Todėl pinigų rinkimas buvo V. K. žinioje. Stebėtojų taryboje buvo dirbama aplaidžiai, tai yra, ne visada įsigilindavo į sprendžiamų klausimų esmę.

Liudytoja E. M. parodė, kad visi sprendimai dėl pinigų išmokėjimo iš IAB „IKHK“ kasos buvo vykdomi IAB „IKHK“ valdybos ir stebėtojų tarybos sprendimu. Toks sprendimas buvo dėl 39500000 litų išmokėjimo V. K..

Liudytoja D. K. parodė, kad Iki 1993 m. ji buvo išrinkta IAB „IKHK“ valdybos nare, stebėtojų tarybos nare. Ji šioje veikloje dalyvavo tik formaliai, nes valdybos posėdžiuose nedalyvaudavo, o tik pasirašydavo protokoluose. Todėl ji valdybos posėdžio protokole pasirašė tada, kada buvo nutarta rinkti iš gyventojų lėšas. Į jos pastabą, kad tam nėra įstatyminio pagrindo - licenzijos, tačiau V. K. tikino, kad tokia bus vėliau.

Liudytoja A. Š. parodė, kad ji dirbo UAB „Snita“ konsultante, kartais pavaduodavo finansininką S. D.. Nors UAB „Snita“ direktorius buvo I. S., tačiau nurodymus duodavo ir V. K. ir G. P.. „EBSW“ patalpose, esančiose Savanorių pr. 349, Kaune, buvo įrengta pinigų saugykla, joje buvo laikomi UAB „Snitos“, „EBSW“ grupės, „Konsultacinio centro“ ir kitų bendrovių lėšos.

Liudytojas S. D. parodė, kad jis dirbo UAB „Snita“ vyr. buhalteriu. Be to, jis dirbo „EBSW“ koncerne antraeilėse finansininko pareigose. UAB „Snita“ buvo saugomi akcininkų, tai yra, kaltinamojo G. P., I. S. pinigai. Kad išvengti netikėtų revizijų ir pasiaiškinti dėl neapskaitytų pinigų, jis kasoje laikė raštelius, iš kurių buvo galima matyti, kas ir kiek pasidėjo pinigų ir kas juos pasiėmė. Buvo vedama apskaita atskirose (ne nustatytos buhalterinės apskaitos formos) knygose, kad nustatyti kiekvieno akcininko pinigų judėjimą. Šie pinigai buvo laikomi UAB „Snitos“ seifuose. Šios bendrovės buhalterijos patalpose buvo saugomi ir IAB „IKHK“ steigėjo V. K. pinigai. Kaltinamojo G. P. ir I. S., kaip UAB „Snita“ direktoriaus, jam buvo duotas nurodymas minėtų asmenų pinigus laikyti, saugoti UAB „Snita“ buhalterijos saugykloje. Jeigu būtų atsisakęs vykdyti šį nurodymą, jis būtų atleistas iš darbo, tai yra, taip jis buvo priverstas pažeidinėti įstatymu nustatytą buhalterinės apskaitos tvarką. Todėl kaltinamojo G. P. ir kitų paminėtų asmenų pinigai būdavo atvežami maišuose. Pinigus atvežęs asmuo pasakydavo kieno šie pinigai yra ir kur juos padėti. Pristatęs pinigus asmuo nurodydavo: „Užrašykite, kad tai yra mano pinigai“. Pastarieji nepateikdavo jokių lydinčių dokumentų. Be to, UAB „Snita“ patalpose buvo ir „Konsultacinio centro“ seifas. Kokius ir kieno pinigus atveždavo fiziniai asmenys į UAB „Snita“ žinojo ne jis kaip vyr. buhalteris, o „kasininkė“ A. Š., kadangi buvo tokia kaltinamojo G. P. ir kitų paminėtų bendrovių vadovų valia. Pastaroji pinigų sumų atitikimą su kitomis buhalterijomis. Kad jis buvo priklausomas nuo kaltinamojo G. P., I. S., V. K., parodo jo pasirašyta 1993-11-04 sutartis (t.36 b.l.110) tarp V. K. ir jo. Šia sutartimi jis iš V. K. sąlyginai gavęs 1000000 litų tikslu šiuos pinigus paskolinti UAB „Kauno brokerių kompanijai“. Tokią sutartį jis turėjęs pasirašyti, kadangi buvo priklausomas nuo paminėtų asmenų, norėjo dirbti. Iš tikrųjų šių pinigų jis negavęs, o juos V. K. perdavęs trims vyriškiams. Dėl tų pačių priežasčių 1993-11-09 tarp jo ir UAB „Kauno brokerių kompanijos“ buvo pasirašyta sutartis, kuria neva jis paskolina UAB „Kauno brokerių kompanijai“ 325000 JAV dolerių, kas sudarė 1332500 litų.

Iš Asociacijos „Konglameratas RYTAI BALTIJOS ŠALYS VAKARAI“ („EBSW“) įstatų, patvirtintų 1994-06-14, matyti, kad asociacija yra savanoriška sąjunga, koordinuojanti ir vykdanti jos narių jai pavestus uždavinius, atstovauja jos narių ekonominiams interesams. Atstovauja asociacijos narių interesus valstybinės valdžios ir valdymo organuose, teismuose, arbitraže, kooperuoja asociacijos narių lėšas, priimtoms programoms įgyvendinti (1.1 p., 2.1 p.). Ši asociacija įsteigta 1994-06-14 steigėjų susirinkime (protokolas Nr. 1), kuriame pranešimą šiuo klausimu padarė G. P.. Duomenys įtraukti į rejestrą: 61 įmonių asociacija, veiklos pobūdis – negamybinis nekomercinis, asociacijos Taryba – G. P. – prezidentas (t. 16. b.l.21-33).

Iš dokumentinės revizijos 1996-06-12 akto matyti, kad asociacijoje „EBSW“ pirmojo parašo teisę turėjo prezidentas G. P. ir viceprezidentas A. P. (t. 16 b.l. 5-19).

Kaltinamasis G. P. buvo faktinis „EBSW“ vadovas ir autoritetas bei turėjo įtaką šiam konglomeratui priklausiusių investicinių akcinių bendrovių, tai yra, IAB „IKHK“, UAB „Snita“ ir kt. bendrovių vadovams, tame tarpe ir V. K., „IKHK“, UAB „Snita“ darbuotojams: S. D., A. Š., N. K., D. K., E. M. (pastarieji vykdė kaltinamojo G. P., nuteistojo V. K. nurodymus švaistant „IKHK“ turtą), buvo ir IAB „IKHK“, Koncerno „EBSW“ steigėjas, stambiausias UAB „Snita“, IAB „IKHK“ ir kt. bendrovių akcininkas. Nusikaltimo padarymo metu jis buvo IAB „IKHK“ stebėtojų tarybos nariu“. Jo įtaka sprendimams buvo esminė, nes jis įtakojo visus priimamus sprendimus.

Be to, kaltinamasis G. P. ne tik žinojo, kad pažeidžiant šio nuosprendžio aprašomojoje dalyje paminėtus Lietuvos Respublikos įstatymus, iš gyventojų buvo surinktos lėšos po įvairių sutarčių priedanga (privatizavimo programos vykdymas, avansai pirkimams ir kt.) bei jos buvo perskolinamos, išduodamoms juridiniams ir fiziniams asmenims, bet jis buvo ir šios veiklos vienas iš sumanytojų - organizatorių. Tokią išvadą leidžia padaryti paminėtos revizijos akto išvados, aptarti nuteistojo V. K., liudytojų N. K., E. M., A. Š., S. D. parodymai.

Kaltinamasis G. P., pasinaudodamas savo padėtimi, įtakojo IAB „IKHK“ bei kitų „EBSW“ priklausančių bendrovių – UAB „Snita“ darbuotojus priimant sprendimą dėl IAB „IKHK“ surinktų iš gyventojų piniginių lėšų perdavimo UAB „Snita“ (kaltinamojo buveinė nusikalstamos veikos padarymo metu) saugyklą, kur jos buvo laikomos bendrai su kaltinamojo G. P., nuteistojo V. K., UAB „Snita“ darbuotojų, kitų asmenų ir minėtų bendrovių pinigais ir taip buvo sudaryta palanki aplinka, kad IAB „IKHK“ lėšos buvo prieinamos kaltinamajam G. P., V. K., A. Š., S. D.. Tokią išvadą leidžia padaryti aukščiau išdėstytos revizijos akto išvados, nuteistojo V. K., liudytojų E. M., A. Š., S. D. parodymai.

Kaltinamasis G. P., pasinaudodamas savo įtaka ir faktine pagrindinio vadovo padėtimi, sudarė sąlygas, kad surinktos iš gyventojų lėšos nebūtų tinkamai apskaitytos ir saugomos. Kaltinamojo G. P. nurodymu į UAB „Snita“ perduotų IAB „IKHK“ pinigų apsauga be tinkamos apskaitos buvo patikėta pastarojo motinos draugei, UAB „Snita“ konsultantei A. Š., o ne nustatyta tvarka paskirtam kasininkui. Todėl UAB „Snita“ vyr. finansininkas S. D. galėjo patekti prie šios bendrovės saugomų lėšų tik gavęs iš A. Š. saugyklos durų raktus. A. Š. šiuos S. D. parodymus patvirtino. Be to, A. Š. parodė, kad raktus nuo minėtos saugyklos turėjo ir kiti asmenys. S. D. parodė, kad fiziniai asmenys atveždavo pinigus maišuose be jokių lydinčių dokumentų ir pasakydavo kokio asmens vardu juos laikyti. Kam saugomus pinigus perduoti, nurodydavo kaltinamasis G. P., V. K.. Nebuvo vykdoma saugomų lėšų tinkama apskaita. Nors kaltinamasis G. P. teigia, kad jo pinigai buvo saugomi spintoje su kodiniu raktu, tačiau šių jo parodymų nepatvirtina kiti įrodymai. S. D., A. Š. parodė, kad pinigai buvo saugomi nerakinamose spintose, lentynose, maišuose. Pradžioje kaltinamasis G. P. apie pinigų pridavimą saugojimui pasirašydavo popieriuje pieštuku. Liudytoja E. M. parodė, kad IAB „IKHK“ kasa buvo viena bendrovės buveinėje, tačiau buvo vedamos dvi kasos knygos. Dėl tokios pinigų saugyklos ir pinigų saugojimo tvarkos egzistavimo neprieštarauja ir kaltinamasis.

Kaltinamasis G. P. nepateikė UAB „Snita“ dokumentų, kurie patvirtintų perduodamų saugoti pinigų priklausomybę jam ir tokių duomenų, išskyrus G. P. turto deklaracijos dokumentus, byloje nėra. Į šios bendrovės saugyklą pinigus atveždavo nuteistasis V. K., E. D.. Nuteistasis V. K. parodė, kad perdavinėjo pinigus ne bendrovės UAB „Snita“ ir ne kaltinamojo G. P..

Aukščiau išdėstytos nustatytos faktinės aplinkybės rodo kaip IAB „IKHK“ buvo sukurta tokia padėtis, kai priėmus didžiulius kiekius piniginių lėšų iš gyventojų ir iš esmės nevykdant Koncerno „EBSW“ pavaldžių įmonių gamybinės veiklos, o užsiimant turto privatizavimu, nusikalstamos veikos padarymo metu IAB „IKHK“ susidarė didžiulis kiekis nepanaudotų lėšų. Todėl 1993 m. – 1994 m. iš IAB „IKHK“ kasos išdavus atsiskaitytiniam asmeniui - nuteistajam V. K. 39,5 mln. litų (oficialiai įforminta, kad pinigus V. K. iš minėtos bendrovės kasos gavo laikotarpyje nuo 1994-01-06 iki 1994-04-14 pagal 6 kasos išlaidų orderius) vertybinių popierių pirkimui bei panaudojus šiam tikslui tik 15.272.058,00 Lt, kaltinamojo G. P. nurodymu bei jam žinant, kad pagal IAB „IKHK“ Valdybos ir Stebėtojų tarybos sprendimus surinktos iš indėlininkų lėšos gali būti panaudotos tik bendrovės privatizuotų įmonių ūkinei veiklai, G. P. 1994 metais ir vėliau iki 1995-04-03 organizavo likusių 24.227.942,00 Lt patikėtų V. K., tai yra, IAB „IKHK“ turto iššvaistymą.

Nuteistasis V. K. parodė, kad G. P. sprendė, kam perduoti IAB „IKHK“ lėšas, būtent, išduotus 39,5 mln. litų nuteistajam V. K.. Pastarasis parodė, kad iš jam išduotų 39,5 mln. litų, dalis pinigų buvo panaudoti įmonių akcijų pirkimui, o kita dalis paskolinti įvairiems asmenims: S. S., K. S., D. Y., V. V., M. G., A. E., A. K., M. B., G. ir kitiems (t. 42 b.l. 83-93, 1-81). Pinigus skolindavo asmenims arba jis, arba per tarpininkus – G. P., S. D., A. Š.. Į jį kreipėsi G. P. dėl 100 tūkstančių JAV dolerių perdavimo A. K. Č.. Paskolinti 50 tūkst. JAV dolerių 1993 m. antroje pusėje R. R. nurodė taip pat G. P.. A. K. paskolinti pinigus nurodė irgi G. P.. 1993 m. pabaigoje iš IAB „IKHK“ buvo per du ar tris kartus jam išduota iš viso 95 tūkst. JAV dolerių. Tai padarė G. P. nurodymu. Praėjus dar kiek laiko, A. K. jau kreipėsi į jį asmeniškai, prašydamas suteikti dar vieną paskolą. Kadangi pirmoji paskola nebuvo grąžinta, jis tai padaryti atsisakė. Po to į jį kreipėsi G. P. ir pasakė, kad į jį dėl paskolos vėl kreipėsi A. K., nurodė, kad pirmos paskolos pinigus A. K. yra praradęs, bet įtikino, kad A. K., gavęs dar vieną paskolą, padarys su tais pinigais biznį grąžins ir pirmą ir antrą paskolas. G. P. nurodė K. suteikti dar vieną paskolą. Jis G. P. nurodymus įvykdė. Paskolinti 30 tūkst. JAV dolerių P. K. sūnui jam nurodė G. P.. Dėl paskolų S. kaltinamasis bendravo su S. D.. Skolinių santykių per jį su Stašaičiu buvo daug. A. S. yra paėmęs paskolų ir neatsiskaitęs, neskaičiuojant palūkanų, 5,6 mln. litų. Paskolinti R. V. (G. P. giminaičiui) pinigų 1994 m. paprašė R. P.. Todėl jis S. D. pateikė 30 tūkst. litų. Pinigai negrąžinti, nors G. P. užtikrino, kad V. žada paskolą grąžinti. 1993 m. gruodžio mėn. pabaigoje G. P. jam nurodė išduoti A. D. ir A. G. keturis milijonus litų arba vieną milijoną JAV dolerių. Šiai paskolai gauti tarpininkavo V. Š. (A. D. pusbrolis). A. D. ir A. G. asmeniškai buvo pateikta po du milijonus litų. Paskolos jiems buvo suteiktos trims mėnesiams, o paskui pratęstos, pratęsimas buvo derinamas su V. K., S. D., G. P.. Išduodant pinigus iš D. ir G. jokių garantų ar turto įkeitimo nebuvo prašyta. Pinigus dalimis pateikdavo S. D., tai atžymėdavo kompiuteryje. UAB „Litpoliinter“, atstovaujamai A. K., buvo išduota 80000 Lt paskola. Sprendimas perduoti pinigus buvo priimtas susitikime, kuriame iš UAB „Litpoliinter“ pusės dalyvavo B. ir K., o iš IAB „IKHK“ G. P. ir A. P.. Po derybų buvo surašyta sutartis, kurią pasirašė G. P. ir K., todėl iš „IKHK“ lėšų buvo paskolinta 20000 JAV dolerių. Paskola negrąžinta. Daugeliu atvejų perduodant pinigus per S. D. arba A. Š. fiziniams asmenims, nebuvo reikalaujama jokių garantijų, kadangi perskolinti pinigus nurodydavo G. P., o jis pastaruoju pasitikėjo.

Šiuos V. K. parodymus patvirtino liudytojas S. D.. Jis parodė, kad dėl pinigų paskolinimo, perdavimo, paliktų saugoti grąžinimo nurodymus duodavo kaltinamasis G. P. ir jis pastarojo klausydavo, nes norėjo dirbti. Kaltinamojo G. P., UAB „Snita“ direktoriaus I. S. kabinetai buvo šalia vienas kito, kad jie geriau ir operatyviau galėtų derinti klausimus. Tuo tikslu ne bendrovės patalpose, tiksliau Savanorių pr., Kaune, buvo išnuomoti du kabinetai. Jis buvo priklausomas nuo kaltinamojo G. P., Į. S., V. K., A. P., kadangi jie buvo Koncerno „EBSW“, UAB „Snita“, IAB „IKHK“ vadovaujantys asmenys. Todėl jis buvo priverstas pasirašyti 1993-11-04 sutartį (t.36 b.l.110) tarp V. K. ir jo, kuria jis iš V. K. sąlyginai gavęs 1000000 litų tikslu šiuos pinigus paskolinti UAB „Kauno brokerių kompanijai“. Tuo tikslu įkeistinas UAB „Streta turizmo servisas“ sanatorinis profilaktoriumas. Skolos negrąžinimo atveju jis atsakomybės nenešantis, o įkeistas turtas atitenka V. K.. Tokią sutartį jis turėjęs pasirašyti, kadangi buvo priklausomas nuo paminėtų asmenų, norėjo dirbti. Iš tikrųjų šių pinigų jis negavęs, o juos V. K. perdavęs trims vyriškiams. Dėl tų pačių priežasčių 1993-11-09 tarp jo ir UAB „Kauno brokerių kompanijos“ buvo pasirašyta sutartis, kuria neva jis paskolina UAB „Kauno brokerių kompanijai“ 325000 JAV dolerių, kas sudarė 1332500 litų. Jis tvirtina V. K. parengtinio tardymo metu duotus parodymus (t.38 b.l. 199) apie tai, kad V. K. pinigus skolindavo arba pats V. K., arba per tarpininkus: G. P., A. Š. bei jį, tai yra, S. D.. Kaltinamojo G. P. nurodymus jis privalėjo vykdyti, kadangi G. P. buvo IAB „IKHK“ steigėjas ir tarybos narys, stambus akcininkas, Koncerno „EBSW“ prezidentas. Pastarasis nurodydavo, kiek ir kam pinigų paskolinti. Šie pinigai V. K. nurodymu buvo perduodami per jį (S. D.) ar A. Š. pagal žodines arba rašytines sutartis. Dėl pinigų perskolinimo esminę reikšmę turėjo G. P. nurodymai, nes jis buvo ne tik „EBSW“ prezidentas, bet ir didelis akcininkas įvairiose bendrovėse. Dėl 50000 JAV dolerių paskolos R. pastarasis kalbėdavosi su G. P.. Kaltinamojo G. P. nurodymu jis perdavė V. K. 30000 JAV dolerių. Kaltinamojo G. P. ir V. K. žodiniu nurodymu jis ir A. Š. perduodavo V. K. žinioje buvusius pinigus A. S. arba pastarojo finansininkui V. S.. Šie asmenys nurodydavo, kokias sumas išduoti, o jo pareiga buvo vykdyti nurodymus. Pinigus turėjo skaičiuoti A. Š.. Be to, buvo gavęs nurodymą iš kaltinamojo ir surašė 1993-11-10 sutartį, kuria V. K. paskolina A. D. 2000000 litų, surašė 1993-10-28 sutartį, kuria V. K. paskolina 2000000 litų A. G., surašė 1994-02-07 sutartį, kuria D. V. paskolinta 100000 litų. G. P. paskolino UAB „Litpoliinter“ direktoriui A. K. 20000 JAV dolerių. Todėl jis surašė 1994-04-28 sutartį, kuria UAB „Litpoliinter“ direktorius A. K. gavo 20000 JAV dolerių paskolą UAB „Litpoliinter“. Minėtas sutartis jis surašė remdamasis išvardintų sutartyse šalių susitarimais ir pastarųjų nustatytomis sutarties sąlygomis, tai yra, jis įvykdė Koncerno „EBSW“, IAB „KIHK“, UAB „Snita“ vadovų nurodymą ir atliko techninį darbą. Pinigai buvo skolinami G. P. vardu ir jo sprendimu. Pinigus A. S. ir V. S. jis išduodavo be pakvitavimų. Mano, kad tuo turėjo rūpintis A. Š., nes ji atliko kasininkės funkcijas. Nurodymus išduoti pinigus A. S. duodavo tik kaltinamasis G. P.. Be to, jis užpildė 1993-12-05 kasos pajamų orderį dėl gautos paskolos 10443835 litų iš D. C. ir užpildė 1994-03-30 kasos išlaidų orderį dėl šios pinigų sumos grąžinimo D. C.. Šie abu dokumentai buvo užpildyti tą pačią dieną, o pačių pinigų priėmimo ir grąžinimo jis nematė. Paskolą A.K. Č. suteikė kaltinamasis G. P..

Iš aprašomojoje nuosprendžio dalyje išvardintų sutarčių, kasos išlaidų orderių, pakvitavimų, turto įkeitimo aktų matyti, apskaitos duomenų matyti, kad IAB „IKHK“ lėšos buvo perduotos: 234.000,00 Lt – M. G., 169.136,00 Lt – A. E., 100.000,00 Lt – D. V., 713.788,00 Lt – M. B., 495.000,00 Lt – J. S., 120.000,00 Lt – A. M., 370.000,00 Lt – V. B., 20.000,00 Lt – E. M., 320.000,00 Lt – D. C., 60.000,00 Lt – G. G., 200.000,00 Lt – G. P., 97.956,00 Lt – G. S., 432.000,00 Lt – M. B., 80.000,00 Lt – R. V., 120.000,00 Lt – P. K., 325.000,00 Lt – K. A., 440.000,00 Lt – A. S., 400.000,00 Lt – A. K. Č., 600.000,00 Lt – D. Č., 1.564.000,00 Lt – A. K., 80.000,00 Lt – AB „Žiobas“, 80.000,00 Lt – A. K., 96.000,00 Lt – V. V., 90.000,00 Lt – D. Y., 90.000,00 Lt – K. S., 61.100,00 Lt – S. S., 3.000.000,00 Lt – G. P. ir likusius pinigus – kitiems nenustatytiems asmenims, tame tarpe ir padengiant įsiskolinimą tyrimo metu nenustatytiems asmenims, atsiradusį V. K. ir G. P. gavus pinigus iš nenustatytų asmenų, kuriuos G. P. nurodymu UAB „Snita“ darbuotojai ir V. K. 1993 metais buvo perdavę 2.000.000,00 Lt – A. D., 2.000.000,00 Lt – A. G., 5.160.000,00 Lt – A. S., 1.000.000,00 Lt – UAB „Kauno brokerių kompanija“, 60.000,00 Lt – E. Š., 537.452,00 Lt – I. K., 380.000,00 Lt – A. K., 200.000,00 Lt – R. R. ir 120.000,00 Lt – UAB „Lunatikas“.

Nuteistasis V. K. parodė, kad iš gautų 39,5 mln. litų jis perdavė pinigus kaltinamojo G. P. nurodymu: A. K., D. V., A. S., P. K., R. R., A. G., A. D., A. K., I. K., R. V., A. K. Č., UAB „Lunatikas“ (P.). Kitiems pinigus jis perduodavo savo pažįstamiems arba tarpininkaujant kitiems jam pažįstamiems asmenims. V. K. išvardinti (apklausti teisme) asmenys patvirtino, kad dėl jiems išduotų pinigų jie kreipėsi į kaltinamąjį G. P..

Kaltinamasis G. P. pripažino, kad į jį kreipėsi dėl pinigų paskolos: A. K., A. S., P. K., R. R., A. G., A. D., A. K., A.K. Č., tačiau A. K. skolinęs ne jis, o V. K.. Jis tik skambinęs tuo klausimu pastarajam. V. į jį nesikreipė dėl paskolos. I. K. ir R. V. pinigų neskolinęs ir netarpininkavęs. A. D. ir A. G. paskolinti pinigus tarpininkavo vieno iš jų giminaitis - V. Š.. Jo pastariesiems paskolinta pinigų suma neįtraukta į kaltinimą. Ikiteisminiame tyrime duotus parodymus (t. 39 b.l. 229) apie tai, kad pastarieji ieškojo, iš kur galėtų pasiskolinti pinigų, kreipėsi į jį, o jis nurodė kreiptis į K., netvirtina, kadangi parengtiniame tardyme neteisingai nurodęs, kad tuos pinigus paskolino V. K.. Iš tiesų tai jis paskolinęs savo pinigus. A.K. Č. pinigus grąžino, tačiau be sutartų palūkanų, todėl šią paskolą perleido V. K.. R. V. jis neskolinęs pinigų, nes pastarasis turėjo finansinių problemų. Tardymo metu duotų savo parodymų „aš kreipiausi į V. K., ar šis negalėtų paskolinti pinigų,“ netvirtina, nes taip tardytojui parodė būdamas nesusikaupęs.

Liudytojas D. V. neigia gavęs pinigus iš V. K., ar G. P., ar iš ko nors dirbusių IAB „IKHK“, tačiau jis patvirtino, kad teismo sprendimu yra priteista iš jo V. K. pinigų suma. Tačiau iš Iš 1994-02-07 sutarties matyti, kad D. V. iš V. K. gavo 100000 litų (t. 32 b.l. 159). Todėl teismas laiko nustatyta, kad D. V. IAB „IKHK“ pinigai buvo perduoti.

Liudytojas I. K. parodė, kad 1993 – 1994 metais UAB „Neca“ ne kartą skolinosi pinigus iš IAB „IKHK“, Gedimono g. 47, Kaune. Kokios paskolų sumos buvo, o taip pat ir įsiskolinimas, neatsimena. Ankstesnės paskolos buvo bent iš dalies grąžintos, o dėl paskutinių derėtasi. Išduodant pinigus rašytinės sutartys nebūdavo sudaromos. Grąžinant pinigus, pasirašyti taip pat nereikėdavo. Pinigus paimdavo tiek jis, tiek kas nors iš UAB „Neca“ darbuotojų. Dėl paskolų gavimo buvo kreiptasi į V. K. per kažkokį tarpininką. Žinojo, kad skolinasi IAB „IKHK“ pinigus.

Liudytojas R. V. parodė, kad jis kreipėsi į kaltinamąjį G. P. dėl 20000 JAV dolerių, kuri atitiko tuo metu 80000 litų, paskolos, tačiau pastarasis nukreipė jį pas V. K.. Šis tokią paskolą jam išdavė.

Liudytojas A. G. parodė, kad jis pažinojo V. K., o taip pat ir kaltinamąjį G. P.. Su pastaraisiais paskolos gavimo tikslu supažindino jo giminaitis V. Š.. 2000000 Lt. paskolą jis ir A. D. gavo iš V. K.. Skolintus pinigus grąžino V. K.. Be to, jis turėjo sumokėti palūkanas už dviejų dienų laikotarpį, kuriuo disponavo skolintais pinigais. Tai pastarasis patvirtino 1993-11-12 pakvitavime (t. 33, b.l. 149).

Liudytojas V. Š. parodė, kad jį ir kaltinamąjį G. P. sieja darbas UAB „Trikon“, nes kaltinamasis pakvietė jį dirbti šioje bendrovėje. Pusbrolio A. G. prašymu jis pastarąjį supažindino su kaltinamuoju G. P.. Dėl šios skolos negrąžinimo su juo kalbėdavosi tik kaltinamasis. Supažindinimo tikslas buvo paskola. Pirma A. G. supažindino su kaltinamuoju, o po to ir su V. K. ir tai buvo 1992 m. – 1993 m. Iš daugkartinių pokalbių su A. G. jis suprato, kad kaltinamasis G. P. yra susijęs su paskolos išdavimu A. G. ir A. D.. Kaltinamasis G. P. buvo įmonių grupės „EBSW“ vadovas, todėl paskolų klausimai buvo sprendžiami su G. P.. Apie A. G. negrąžintą skolą IAB „IKHK“ ar „EBSW“ žinojo, nes apie tai priminė ne kartą pats G. P..

Aukščiau išdėstyti A. G. ir V. Š. parodymai paneigia kaltinamojo G. P. teiginį, kad minima kaltinime paskola yra ne ta, kurią jis išdavė.

Liudytojas V. P. parodė, kad 1993 m. dirbo UAB „Lunatikas“ prezidentu, pažinojo „EBSW“ grupės prezidentą G. P.. V. K., A. P., J. B. nepažinojo. Dėl 30000 JAV dolerių paskolos gautos iš IAB „IKHK“ gali pasakyti, kad tokia paskola buvo, nes yra jo parašas pakvitavime apie tokios sumos gavimą jo vardu.

R. R. yra miręs, teisme nebuvo apklaustas.

Liudytojas A. K. parodė, kad 1994 m. balandžio mėn. UAB „Litpoliinter“ buvo sunkioje finansinėje padėtyje, todėl UAB „Litpoliinter“ prezidentas R. B. kreipėsi į Koncerną „EBSW“ prezidentą ir susitarė su kaltinamuoju G. P. dėl 20000 JAV dolerių paskolos. R. B. liepė nuvykti pas G. P. paimti paskolą. G. P. kabinete jam buvo liepta eiti į kitą kabinetą ir ten susitiko su S. D., kuris pateikė surašytą sutartį tarp jo ir G. P.. Jam pasirašius sutartį, kasoje moteriškė išmokėjo 20000 JAV dolerių. Paskola buvo išduota G. P. vardu.

Liudytojas P. K. parodė, kad jis kreipėsi į kaltinamąjį G. P. dėl paskolos. Paskola reikalinga buvo jo sūnui - norėjo pirkti butą, o jis pažinojo G. P. (jis dirbo Kaune, restorane „Metropolis“direktoriumi, o kaltinamasis G. P. pirko šio restorano akcijas). Po kelėtos dienų paskambino G. P. ir pasakė, kad paskolins 30000 JAV dolerių. Todėl turi susirasti jį arba finansininką S. D.. Jis šią informaciją perdavė sūnui Vyčiui ir pasiuntė paimti šią paskolą.

Liudytojas V. K. parodė taip pat, kaip ir P. K..

Liudytojas R. L. parodė, kad 1993 m. pabaigoje ar 1994 m. pradžioje, kai jis dirbo A.K. Č. firmoje ir A.K. Č. prašė suvesti su kaltinamuoju G. P. tikslu gauti paskolą. Jis G. P. pažinojo, todėl G. P. perdavė A.K. Č. prašymą. G. P. sutiko. Po to jie kartu su A.K. Č. nuvyko pas G. P. į Savanorių prospekte esantį pastatą, kur buvo pasirašyta kredito sutartis ir G. P. nurodymu buvo išduota 100000 JAV dolerių paskola.

Liudytojas V. S. parodė, kad A. S. nurodymu jis atnešdavo iš G. P. pinigus. Pinigus jam išduodavo sekančia tvarka: pirma kreipdavosi į kaltinamąjį G. P., o šis nusiųsdavo pas S. D.. Pinigus gaudavo iš S. D. arba moteriškės, kaip vėliau sužinojo pastarosios pavardę, A. Š.. Be kaltinamojo G. P. žinios jis pinigų negaudavo. Iš G. P. gavo viso 5.700.000 Lt. Realiai pinigai buvo gauti JAV doleriais, bet gautos sumos nurodytos atitinkama litų verte. Jis padarė įrašus keturiolikoje pakvitavimų, kad gavo pinigines lėšas iš kaltinamojo G. P. ir pasirašė juose. G. P. A. S. grąžino tik apie pusę gautų pinigų. Todėl apie 1995 m., kai buvo suimtas A. S., pas jį buvo atvykęs kaltinamasis G. P. ir reikalavo grąžinti pinigus. Pinigų gavimo metu žinojo, kad kaltinamasis G. P. yra Koncerno „EBSW“ prezidentas ir kad yra duodami šio koncerno pinigai, tačiau 1996 m. V. K. jam paaiškino, kad A. S. buvo skolinami IAB „IKHK“ pinigai.

Liudytojas A. S. parodė, kad jis jis supirkinėjo metalą, cukrų, naftą, o G. P. privatizavo įmones, kitą turtą. Pagal G. P. pasiūlymą, kartu su G. V. jie susitarė dėl bendro verslo projekto finansavimo. Jį su G. V. supažindino kaltinamasis G. P.. Jis ir G. P. susitarė, kad prekių įsigijimui pinigai iš kaltinamojo G. P. bus perduodami jam, o jis tuos pinigus panaudos. Pinigai iš G. P. buvo gauti per A. S. paskirtą žmogų, tai yra, S. D.. Paimti iš G. P. pinigus jis siųsdavo V. S.. Byloje pateiktoje lentelėje (t. 33 b.l. 93) yra gautų iš G. P. pinigų apskaita. Ši lentelė buvo sudaryta atsiskaitymui su kaltinamuoju G. P.. Šioje lentelėje esantys duomenys rodo, kiek A. S. paėmė pinigų iš G. P. ir kiek sugrąžino. Lentelėje užfiksuotos sumos, kad viso iš G. P. buvo gauta 5 600 000 Lt. Pinigai iš G. P. buvo gaunami 1993 - 1994 metais. Atsimena, kad pirmą kartą iš paties G. P. gavo jis 300000 JAV dolerių. Vėliau pinigus G. P. perduodavo per S. D.. Tai buvo daugkartiniai atvejai. Gavęs kaltinamojo pinigus, V. S. apie tai pasirašydavo pakvitavimuose. Jis buvo suimtas 1994-10-29, todėl daugiau iš G. P. pinigų negavo. Kai A. S. buvo išleistas iš laisvės atėmimo vietų, jį susirado V. K., kuris pareiškė, kad minėti perduoti G. P. pinigai priklausė IAB „IKHK“.

Liudytojas A. K. parodė, kad , kad G. P. keletą kartų skolino jam pinigus verslui, viso paskolino apie 1 mln. JAV dolerių. Sutartis pasirašė su V. K.. Jose buvo sutartos palūkanos, numatyti terminai, tačiau atsiskaityti pagal jas negalėjo, nes įstrigo biznis UAB „Litbaum“, kuriai jis vadovavo. Todėl paskolintų pinigų negrąžino.

Liudytojas V. B. parodė, kad 1993-03-04 jis kreipėsi į Koncerno „EBSW“ prezidentą, tai yra, kaltinamąjį G. P. dėl paskolos. Šis nurodė jo gerai pažįstamai A. Š. išduoti 70000 JAV dolerių paskolą. Šią pinigų sumą išdavė A. Š.. Pinigus gavo pastarosios kabinete. Joks dokumentas nebuvo surašytas. V. K. pasakė, kad jam paskolinti pinigai yra IAB „IKHK“.

Be to, nuteistasis V. K. teigia dalį lėšų perdavęs savo pažįstamiems. Tačiau iš pastarojo parodymų matyti, kad perdavinėti lėšas aplamai be kaltinamojo G. P. pritarimo jis negalėjo, kadangi būdamas žemesnio rango, nei kaltinamasis G. P., vadovas, norėdamas dirbti, turėjo paklusti G. P. valiai ir vykdyti jo nurodymus. Todėl, kokia dalimi V. K. perdavė pinigus savo pažįstamiems, ir kokia – G. P., veikos kvalifikavimui reikšmės neturi.

Kad dėl pinigų pasiskolinimo kreipėsi tiesiogiai arba per tarpininkus į V. K. bei buvo paskolinti IAB „IKHK“ arba Koncerno „EBSW“ pinigai, parodė:

Liudytojas A. M. paaiškindamas, kad 1994 m. kovo mėnesį jis su M. B. buvo nuvykę pas R. L., kur susitarė dėl paskolos. Pinigus gavo M. B.. 1995 m. liepos mėnesį jį pasikvietė R. L., kuris liepė nuvykti pas V. K., nes jo ir M. B. paimti pinigai esą priklauso IAB „IKHK“. V. K., tuo metu dirbęs Koncerno „EBSW“ patalpose, pareiškė pretenzijas dėl negrąžintų pinigų.

Liudytojas R. L. paaiškindamas, kad 1993 – 1995 metais jį su kaltinamuoju G. P. siejo bendradarbiavimas privatizuojant turtą. V. K. pažino per kaltinamąjį G. P., nes V. K. dirbo pas pastarąjį. Jis rekomendavo M. B. kaip patikimą verslininką ir vertą paskolos.

Liudytojas M. G. paaiškindamas, kad iš V. K. 1993 – 1994 metais skolinosi pinigus 5 – 6 kartus, maždaug, po 2-3 tūkstančius JAV dolerių. 1994 m. sausio – vasario mėnesiais į jį kreipėsi R. T. padėti gauti 30000 JAV dolerių paskolą. Todėl jis kreipėsi į V. K. ir šis jam paskolino 30000 JAV dolerių.

Liudytojas G. S. paaiškindamas, kad jis kartu su O. A. 1993 m. rudenį kreipėsi į R. Š. dėl 20000 JAV dolerių paskolos. Pastarasis pasakė, kad yra skolinami IAB „IKHK“ pinigai. V. K. nurodė terminą, per kurį jie privalo grąžinti pinigus.

Liudytojas K. A. paaiškindamas, kad 1994 metų pradžioje jis kreipėsi į V. K. dėl paskolos. IAB „IKHK“ patalpose, esančiose Gedimino gt. 47, Kaune, V. K. jam išdavė 200000 litų. Kai prasidėjo IAB „IKHK“ bankroto procedūra, sužinojo, kad V. K. paskolino ne savo, o IAB „IKHK“ pinigus.

Liudytojas D. Č. paaiškindamas, kad jis kreipėsi į IAB „IKHK“ dirbusį V. K. dėl 200000 litų paskolos namo statybai.

Liudytojas A. K. paaiškindamas, kad V. K. IAB „IKHK“ patalpose, esančiose Gedimino g. 47, Kaune, liepė jaunam vyrui išduoti jam grynais 20000 JAV dolerių 1993 m. rudenį jis taip dar gavo 60000 JAV dolerių.

Liudytojas I. K. paaiškindamas, kad 1993 – 1994 metais jo bendrovė UAB „Neca“ ne kartą skolinosi pinigus iš IAB „IKHK. Dėl paskolų gavimo buvo kreiptasi į V. K. per kažkokį tarpininką.

Liudytojas S. S. paaiškindamas, kad 1995 metais jis skolinosi iš V. K. apie 61100 Lt. Pastarasis yra jo pažįstamas, todėl sutiko padėti.

Liudytojas M. B. paaiškindamas, kad jis kreipėsi į IAB „IKHK“ darbuotoją A. Š., kuri parašė raštelį ir jis pasirašė, jog gavo 40000 JAV dolerių. Pateikęs šį raštelį IAB „IKHK“ kasoje, jam buvo išmokėta grynais minėta pinigų suma. 1994 m. kovo mėn. vėl prireikė bendrovei UAB „Baltex pinigų prekėms įsigyti, todėl vėl kreipėsi į A. Š., kuri užpildė 1994-03-16 kasos išlaidų orderį, kuriuo jis gavo 50000 JAV dolerių. Pinigai buvo išduoti IAB „IKHK“ tokia pat tvarka. 1994 m. rudenį į jį kreipėsi V. K. su reikalavimu grąžinti 54000 Vokietijos markių pareikšdamas, kad pinigai buvo paskolinti iš „EBSW“. Visais šiais atvejais pinigus jam išmokėdavo A. Š..

Nuteistasis V. K. parodė, kad jis paskolino M. B. 110000 JAV dolerių.

Liudytoja A. Š. parodė, kad ji išmokėjo pinigus.

Liudytojas V. V. neigia gavęs pinigus iš IAB „IKHK“. Tačiau liudytojas A. J. parodė, kad jis apklausė V. V. liudytoju ir pastarasis parodė, kad: “1993 m. gruodžio mėnesį M. tarpininkaujant V. K. „Holdingo“ patalpose pasakė vaikinui su akinukais išmokėti jam 11000 JAV dolerių ir tas vaikinas su akinukais išmokėjo 11000 JAV dolerių V. K. akivaizdoje. Pinigų negrąžino, todėl buvęs iškviestas pas K. ir šis pasakęs, kad jis nepergyventų – viskas yra daroma dėl indėlininkų, kad yra daug pretenzijų iš „Holdingo“ indėlininkų ir jam reikia pasiteisinimo dokumentų, kur jis yra padėjęs pinigus. Liudytojo parodymai buvo užrašyti pagal V. V. pasakojimą.

Liudytoja D. T. parodė, kad ji gydė liudytoją V. V.. Pastarasis nusiskundimų dėl atminties sutrikimo neišreiškė. Specialistas Antanas Cėpla paaiškino, kad V. V. atminčiai operacijos metu naudota narkozė neturėjo įtakos, nes V. V. apklaustas 1996 m., o narkozė buvo vėliau. Šiuo metu nėra duomenų, dėl kurių V. V. galėtų visiškai neprisiminti. Todėl teismas laiko, kad liudytojas V. V. vengia paaiškinti nusikaltimo aplinkybes. Iš 1995-05-01 sutarties matyti, kad V. V. iš V. K. gavo 96000 litų.

Liudytojas A. E. neigia skolinęsis iš V. K. pinigus ir paaiškino, kad apie 1994 metus E. V., kuriam jis buvo skolingas 15000 JAV dolerių paprašė perrašyti skolą V. K., todėl pastarojo prašymu jis pasirašė sutartį, jog yra skolingas V. K..

Nuteistasis V. K. parodė, kad jis pinigus – 169136 Lt perdavė A. E.. E. V. teisme neapklaustas ir nėra galimybės to padaryti, nes liudytojas A. E. nenurodė V. anketinių duomenų ir gyvenamosios vietos. V. K. atsisakė duoti parodymus, todėl iškilusių prieštaravimų teismas negali pašalinti. Tačiau ši liudytojo versija nėra patvirtinta kitais bylos duomenimis. Iš išdėstytų rašytinių įrodymų, V. K. parodymų matyti, kad ši pinigų skola buvo perduota ne E. V., o A. E.. Liudytojas K. B. parodė, kad tuo metu, kai jis dėl paskolos lankydavosi pas V. K., ten matydavo A. E. ir M. G.. Pats A. E. ilgą laiką slapstėsi užsienyje. Slapstymasis susijęs su paskolomis. Todėl A. E. parodymais šioje dalyje teismas negali tikėti ir juos atmeta kaip nepagrįstus.

Iš aptartų įrodymų teismas laiko nustatyta, kad IAB „IKHK“ 24.227.942,00 Lt turtas buvo švaistomas, organizuojant kaltinamajam G. P.. Nuteistųjų J. B., V. K. veiksmai įtakoti kaltinamojo G. P.. Liudytojų S. D., A. Š. ir kt. minėtais parodymais V. K. veiksmai dėl piniginių lėšų perdavimo asmenims sekė po kaltinamojo G. P. duotų jam nurodymų. Šie veiksmai buvo suderinti ir vieningi. Kaltinamasis G. P., būdamas investicinės akcinės bendrovės "Investicinė Kauno holdingo kompanija“ steigėju, nuo 1992-10-23 Stebėtojų tarybos nariu, neįregistruoto koncerno „EBSW“ (1994-06-15 įregistruotas kaip „Konglameratas EBSW“) Tarybos prezidentu ir dėl to turėdamas realią galimybę įtakoti IAB „IKHK“ atsakingų asmenų priimamus sprendimus, IAB „IKHK“ Stebėtojų tarybos susirinkime, įvykusiame 1993-04-15, pritaręs bendrovės Valdybos 1993-04-14 posėdžio nutarimui rinkti iš gyventojų pinigines lėšas, siekiant užtikrinti bendrovės privatizuotų įmonių ūkinę veiklą ir pavesti IAB „IKHK“ akcininkui V. K. organizuoti šią veiklą, numatė nusikaltimo objektą - svetimas pinigines lėšas, surinktas iš indėlininkų ir organizavo (nusikalstamos veikos plano byloje nėra) IAB „IKHK“ direktorės J. B. žinioje ir V. K. patikėtų indėlininkų piniginių lėšų iššvaistymą, duodamas nurodymus V. K., UAB „Snita“ darbuotojams S. D., A. Š.. Taip jis parengė nusikalstamą veiką ir jai vadovavo. Tiek minėtų nuteistųjų, tiek kaltinamojo G. P. veiksmai suderinti, vieningi. Žala IAB „IKHK“ padaryta bendrais veiksmais. S. D. ir A. Š. buvo priklausomi nuo kaltinamojo, todėl jų veiksmai sąlygoti kaltinamojo G. P. veiksmų. Pastarojo veiksmai dėl užimamos padėties buvo privalomi ir nuteistajam V. K., tačiau pastarasis atliko nusikaltimo švaistant turtą objektyviosios pusės veiksmus. Liudytojai S. D. ir A. Š. yra kaltinamojo G. P. privalomų jiems sprendimų vykdytojai. Be to, V. K., A. Š., S. D. parodymus patvirtino ir liudytojas V. Š.. Pastarasis tarpininkavo pinigų perdavimui A. D. ir A. G.. Jis parodė, kad kaltinamasis G. P. sprendė pinigų išdavimo asmenims klausimus.

Be to, nuteistasis V. K. parodė, kad 3000000 litų perdavė pačiam kaltinamajam G. P.. Todėl jis pripažįsta, jog IAB „IKHK“ perdavė jam tokią avanso dalį, kuri įeina į 39,5 mln. sumą. Tačiau šios sumos gavimo fakto nepatvirtino savo parašu buhalterijos dokumentuose, kadangi faktiškai šią pinigų sumą gavo ne jis, o G. P.. Kam G. P. tuos pinigus perdavė, kaip panaudojo, nežino.

Kaltinamasis G. P. neigia gavęs iš V. K. 3000000 litų.

Revizijos aktu nustatyta, kad 1994 m. sausio 6 d. kasos išlaidų orderiu Nr. 7 iš IAB "IKHK" kasos buvo išduotas avansas - 3000000 litų atsiskaitytiniam asmeniui V. K.. Nors kasos išlaidų orderio dokumentuose nerasta, tačiau V. K. patvirtino gavęs šiuos pinigus.

Teismas neturi pagrindo netikėti V. K. parodymais, nes pastarojo parodymus dėl iššvaistyto turto patvirtina šiame nuosprendyje aptarti kiti įrodymai, tai yra, revizijos aktas, ekonominė ekspertizė, iššifruoti kompiuterio duomenys, sutartys, buhalterijos dokumentai, aukščiau išdėstyti liudytojų parodymai. Prokuroras šiuos kaltinamojo veiksmus kvalifikavo ne kaip svetimo turto pasisavinimą, o kaip iššvaistymą. Nenustatyta, kam šiuos 3000000 litų kaltinamasis perdavė ir kaip jie buvo panaudoti. Kaltinamasis G. P. teisiamojo posėdžio metu atsisakė duoti parodymus ir paaiškino nusikaltimo aplinkybes tik po įrodymų ištyrimo, pakeisdamas savo ankstesnius parodymus. Šių lėšų perdavimas vyko tik tarp nuteistojo V. K. ir kaltinamojo G. P.. Kad pinigai buvo paimti, rodo minėti rašytiniai įrodymai, o jie tik patvirtina V. K. parodymus. Todėl teismas laiko nustatyta, kad 3000000 litų buvo iššvaistyti. Patikėto ir žinioje esančio turto iššvaistymo sudėčiai pakanka faktinių aplinkybių, pagrindžiančių piniginių lėšų perleidimą tretiesiems asmenims. Kad šios lėšos būtų sugrąžintos, tokių duomenų byloje nėra.

Nuteistasis V. K. parodė, kad pinigų išdavimo faktai buvo fiksuojami orderiais, kurie buvo išrašomi su vienos - dviejų savaičių paklaida. Be to, jis perskolindavo IAB „IKHK“ pinigus, kurie buhalterijoje buvo įforminami vėliau bei nuosavas lėšas ir 1993 metais, o vėliau – 1994 m. iš gautų minėtų 39,5 mln. pinigų padengė nuosavų lėšų išdavimą IAB „IKHK“ lėšomis.

Revizijos aktu pagal rastus buhalterijos dokumentus – kasos išlaidų orderius iš IAB "IKHK" kasos buvo išduoti avansai atsiskaitytiniam asmeniui V. K.: 1994 m. sausio 6 d. kasos išlaidų orderiu Nr. 7 - 3000000 litų. 1994 m. vasario 15 d. kasos išlaidų orderiu Nr.48 - 5000000 litų, 1994 m. kovo 25 d. kasos išlaidų orderiu Nr.85 - 7500000 litų, 1994 m. kovo 30 d. kasos išlaidų orderiu Nr. 91- 3000000 litų, 1994 m. kovo 30 d. kasos išlaidų orderiu Nr. 92 - 10000000 litų, 1994 m. balandžio 14 d. kasos išlaidų orderiu Nr. 107 - 11000000 litų.

Nuteistasis V. K. parodė, kad pinigų perteklius atsirado 1993 m., kai pagal IAB „IKHK“ 1993-04-14 valdybos nutarimą ir 1993-04-15 stebėtojų tarybos nutarimą pritarti minėtam valdybos nutarimui buvo nuspręsta ir pradėta priiminėti indėlius iš gyventojų, todėl jis kaltinamojo G. P. nurodymu IAB „IKHK“ pinigus paskolino minėtiems asmenims: A. S., A. K., D. V., P. K., R. R., A. G., A. D., A. K., I. K., R. V., A.K. Č. ir kitiems kaltinime išvardintiems asmenims.

Todėl teismas laiko, kad pagal minėtus įrodymus negalima tiksliai nustatyti, kada kaltinamasis G. P. pradėjo organizuoti piniginiųlėšų perdavimą, patikėjimą nuteistajam V. K.. Pagal aukščiau aptartus kompiuterio duomenis, revizijos akto išvadas matyti, kad pradėta perdavinėti IAB „IKHK“ lėšas kaltinamojo G. P. ir V. K. pažįstamiems asmenims, ar tarpininkaujant išimtinai jų pažįstamiems asmenims 1993 m. spalio 18 d. perduodant E. Š. 60000 litų (t. 9 b.l.89-90). Todėl kokios ir kieno lėšos buvo perduodamos V. K. ir kaltinamojo G. P. nuo 1993 m. iki 1994 m. sausio 6 d., nenustatytos. Kaltinamasis G. P. parodė, kad jis skolino savo lėšas, kurias sukaupė versle siūdamas treningus. Nuteistasis V. K. parodė, kad ir jis skolino dalį nuosavų lėšų. Byloje nėra surinkta duomenų, kiek kieno atskirai lėšų V. K. G. P. nurodymu tiesiogiai ar per UAB „Snita“ darbuotojus perdavė 1993 metais, kokiomis lėšomis tuo laikotarpiu disponavo V. K. ir G. P., kam koks įsiskolinimas buvo atsiradęs V. K. ir G. P. gavus nenustatytos priklausomybės pinigus, kuriuos G. P. nurodymu UAB „Snita“ darbuotojai ir V. K. 1993 metais buvo perdavę 2.000.000,00 Lt – A. D., 2.000.000,00 Lt – A. G., 5.160.000,00 Lt – A. S., 1.000.000,00 Lt – UAB „Kauno brokerių kompanija“, 60.000,00 Lt – E. Š., 537.452,00 Lt – I. K., 380.000,00 Lt – A. K., 200.000,00 Lt – R. R. ir 120.000,00 Lt – UAB „Lunatikas“. Liudytojas S. D. parodė, kad jis, būdamas priklausomas nuo kaltinamojo G. P. ir V. K., buvo priverstas pasirašyti 1993-11-04 sutartį (t.36 b.l. 110) tarp V. K. ir jo, kuria jis neva iš V. K. gavęs 1000000 litų tikslu šiuos pinigus paskolinti UAB „Kauno brokerių kompanijai“. Iš tikrųjų šių pinigų jis negavęs, o juos V. K. perdavęs trims vyriškiams. Dėl tų pačių priežasčių 1993-11-09 tarp jo ir UAB „Kauno brokerių kompanijos“ buvo pasirašyta sutartis, kuria neva jis paskolina UAB „Kauno brokerių kompanijai“ 325000 JAV dolerių, kas sudarė 1332500 litų. Dėl pinigų perdavimo A. D. ir A. G. kaltinamasis G. P. aiškina, kad tai yra ne tie pinigai, kuriuos jis skolino, tačiau teismas nustatė, kad šios piniginės lėšos buvo perduotos minėtiems asmenims. V. S. ir A. S. pripažino, kad G. P. sprendimu buvo jiems perduoti 5600000 (kitu atveju nurodo 5700000) litų, iš kurių pagrindinė pinigų masė buvo perduota 1993 metais. Iš paminėtų rašytinių įrodymų matyti, kad 1993 m. A. S. buvo perduota 5160000 litų. A. S. pinigų perdavimo procesas tęsėsi ir po V. K. perduotų 39,5 mln. litų. Paminėti pinigų gavėjai patvirtino, kad jiems V. K. paaiškino, jog A. S. buvo perduodami IAB „IKHK“ pinigai. Duomenų, kurie prieštarautų tokiai faktinei aplinkybei, byloje nėra. Todėl nėra pagrindo netikėti nuteistojo V. K. parodymais, kad buvo „skolinami už procentus“ IAB „IKHK“ pinigai, o taip pat ir dalis „nuosavų lėšų“. Tai, kad IAB „IKHK“ lėšos buvo saugomos bendrai su UAB „Snita“ ir fizinių asmenų pinigais be tinkamos apskaitos ir taip buvo sudarytos palankios sąlygos švaistyti turtą, teismas pasisakė šiame nuosprendyje aukščiau. Todėl kas ir kokias lėšas laikomas UAB „Snita“ laikė „nuosavomis“, nenustatyta. Iš revizijos akto matyti, kad 1993 metais IAB „IKHK“ buvo pakankamai surinktų iš gyventojų lėšų, o būtent, 1993 metais buvo priimta iš gyventojų ir užpajamuota bendrovės kasoje, skaičiuojant nacionaline valiuta 7.133.671,85 Lt (t. 9 b.l. 57-60). Tačiau, kaip matyti iš šių duomenų, tokios IAB „IKHK“ lėšų sumos nepakako išvardintoms 1993 m. paskoloms. Todėl darytina išvada, kad buvo panaudotos ir kitos nenustatytos lėšos. Pagal byloje pateiktus duomenis negalima nustatyti konkretaus šių lėšų savininko ir pastarojo suteiktos lėšų dalies.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 1998-12-22 nutarimo Nr.8 Dėl teismų praktikos sukčiavimo ir turto pasisavinimo arba iššvaistymo baudžiamosiose bylose 11 p. 2 d. pažymėta, kad iššvaistymas laikomas baigtu nuo svetimo turto perdavimo, padovanojimo ar kitokio perleidimo trečiajam asmeniui.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senatas 1998-12-22 nutarimo Nr. 8 Dėl teismų praktikos sukčiavimo ir turto pasisavinimo arba iššvaistymo baudžiamosiose bylose 14 p. pažymėta, kad tais atvejais, kai turto iššvaistymą grupėje padaro ir asmenys, kuriems turtas nebuvo patikėtas ir nebuvo jų žinioje, jų veika kvalifikuojama taikant BK 18 str. (2000 m. BK atitikmuo yra 24 str.). Šiuo atveju iššvaistytas IAB „IKHK“ turtas nebuvo kaltinamojo žinioje ir nebuvo jam patikėtas.