- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2026-02-26
- Bylos Nr.
- eII-7-834/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-00761-2025-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Vaida Sinkevičienė
- Pažeidėjas
- Ž. T., Institucijos
- Nukentėjusysis
- V. T.
- Kategorijos
- 1.2.1Administracinis nusižengimas (ANK 5 str.)
- 1.4.4Bauda (ANK 25 str.)
- 16.11.3Kelio ženklų, žmonių vežimo reikalavimų nesilaikymas ar kitas Kelių eismo taisyklių pažeidimas (ANK 417 str.)
- 21.10.4Apylinkės teismo sprendimas byloje dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje (ANK 642 str.)
- 21.10.5Nutarimo panaikinimo nutraukiant administracinio nusižengimo bylą padariniai (ANK 643 str.)
- 21.11.1Pirmosios instancijos teismo nutarimo (nutarties) apskundimas apeliacine tvarka (ANK 644 str.)
sekretoriaujant Teresai Stankevič, Justinai Kazakevičienei, Kristinai Tabakajevienei, Viktorijai Petrušaitytei,
Institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą, atstovui Gintautui Radzevičiui (dalyvavo 2025 m. spalio 10 d. ir 2025 m. lapkričio 19 d. teismo posėdžiuose),
nukentėjusiajai V. T. (dalyvavo 2025 m. spalio 10 d. ir 2025 m. lapkričio 19 d. teismo posėdžiuose),
viešame teismo posėdyje, išnagrinėjo Ž. T. skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. balandžio 18 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-9362-2025, administracinio nusižengimo byloje ROIK 25266586582, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Priimto sprendimo esmė
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. balandžio 18 d. nutarimu Ž. T. (toliau – ir asmuo, patrauktas administracinėn atsakomybėn) pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 417 straipsnio 1 dalį bei 417 straipsnio 7 dalį paskirta galutinė 55 Eur bauda, už tai, kad jis 2025 m. vasario 17 d. apie 13:18 val., Vilniaus r., Balandiškių k., Česlovo Milošo g., vairavo automobilį „Hyundai i20“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nevažiavo kuo arčiau dešinio važiuojamosios dalies krašto, nesiėmė būtinų atsargumo priemonių neatsižvelgė į važiavimo sąlygas, kelio būklę į meteorologines sąlygas, atsiradus kliūčiai, priešinga kryptimi važiavusiam automobiliui „BMW X4“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nesugebėjo sustabdyti vairuojamo automobilio arba saugiai su juo prasilenkti.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmuose 2025 m. gegužės 29 d. gautas, pagal teismingumą iš Vilniaus miesto apylinkės teismo persiųstas, Ž. T. skundas, kuris priimtas nagrinėti.
II. Skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai ir prašymai
Asmuo, patrauktas administracinėn atsakomybėn, Ž. T., skunde dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. balandžio 18 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-9362-2025, administracinio nusižengimo byloje ROIK 25266586582, nurodė, kad su nutarimu nesutinka ir prašo objektyviai įvertinti minėto nutarimo teisėtumą.
1.1 Asmuo, patrauktas administracinėn atsakomybėn, nurodo, kad nutarimas priimtas nevisapusiškai ir neobjektyviai įvertinus bylos aplinkybes bei įrodymus. Jo teigimu, nepagrįstai konstatuota, kad jis nevažiavo kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto ir nesiėmė būtinų atsargumo priemonių. Asmuo paaiškina, kad iš vaizdo medžiagos matyti, jog iki susidūrimo jo vairuojamo automobilio dešinė pusė nuo kelkraščio buvo nutolusi minimaliai – apie 20–30 centimetrų, o galinio vaizdo veidrodėlio atstumas iki dešiniojo krašto siekė apie 20 centimetrų. Jo vertinimu, tai patvirtina, kad jis važiavo maksimaliai dešine kelio puse ir laikėsi saugaus atstumo.
1.2 Asmuo, patrauktas administracinėn atsakomybėn, taip pat teigia, kad susidūrimas įvyko dėl priešpriešiais atvažiuojančio automobilio „BMW X4“ veiksmų. Jo aiškinimu, „BMW X4“ važiavo užimdamas dalį priešingos eismo juostos – apie 80–90 centimetrų jam priklausančios važiuojamosios dalies. Vaizdo medžiagoje, pasak asmens, matyti, kad jis, siekdamas išvengti susidūrimo, pasuko savo vairuojamą automobilį dar labiau į dešinę pusę, tačiau dėl riboto kelio pločio ir priešpriešinio automobilio trajektorijos susidūrimo išvengti nepavyko. Jis pažymi, kad smūgis įvyko jo vairuojamo automobilio šoninėje dalyje, kas, jo manymu, patvirtina, jog jis važiavo savo eismo juosta.
1.3 Asmuo, patrauktas administracinėn atsakomybėn, nesutinka, kad šiame kelio ruože du automobiliai prasilenkti negalėjo. Jis nurodo, kad asfaltuotos kelio dangos plotis yra 3,6 metro, o abiejose pusėse yra papildomi žvyrkelio pakraščiai. Be to, „BMW X4“ automobilis, jo teigimu, prieš pat susidūrimą išplatino savo važiavimo trajektoriją į dešinę pusę maždaug vienu metru, tačiau vis tiek važiavo dalinai priešpriešine juosta. Asmens vertinimu, būtent priešpriešinio automobilio pasirinkta trajektorija ir greitis lėmė eismo įvykį.
1.4 Asmuo, patrauktas administracinėn atsakomybėn, pažymi, kad laikėsi Kelių eismo taisyklių 9 punkte įtvirtintos pareigos elgtis atidžiai ir atsargiai, nekelti pavojaus kitiems eismo dalyviams ir imtis visų būtinų priemonių galimai žalai išvengti. Jis nurodo, kad, išvydęs dideliu greičiu artėjantį automobilį, nukreipė savo transporto priemonę į dešinėje esančius brūzgynus, taip siekdamas sumažinti susidūrimo pasekmes. Jo manymu, tokie veiksmai patvirtina, kad jis dėjo maksimalias pastangas išvengti eismo įvykio arba bent jau sumažinti jo padarinius.
1.5 Asmuo, patrauktas administracinėn atsakomybėn, taip pat nesutinka, jog jis pasirinko nesaugų greitį. Jis nurodo važiavęs apie 20–25 km/h greičiu, atsižvelgdamas į kelio sąlygas, ribotą matomumą ir galimą kliūtį. Jo teigimu, priešingai, būtent „BMW X4“ vairuotoja važiavo didesniu greičiu, o staigiai stabdant automobilis slydo, buvo nesuvaldytas ir grįžo į jo eismo juostą. Asmens vertinimu, pagrindinė eismo įvykio priežastis buvo priešpriešinio automobilio pasirinktas greitis ir netinkamas dėmesio skyrimas riboto matomumo kelio ruože.
1.6 Asmuo, patrauktas administracinėn atsakomybėn, taip pat nurodo, kad administracinio nusižengimo byla buvo išnagrinėta paviršutiniškai, neaptariant visų jo pateiktų paaiškinimų ir neįvertinant vaizdo medžiagos visumos. Jo teigimu, bylos nagrinėjimo metu nebuvo surengta išsami diskusija dėl faktinių aplinkybių, o išvados padarytos selektyviai vertinant įrodymus. Jis pažymi, kad bylos medžiagoje nėra pakankamai objektyvių duomenų, patvirtinančių jo kaltę, todėl, jo manymu, nutarimas neatitinka objektyvumo ir išsamumo principų.
1.7 Asmuo, patrauktas administracinėn atsakomybėn, nurodo, kad surinktų duomenų visuma nepatvirtina jo kaltės dėl inkriminuojamo administracinio nusižengimo. Jo vertinimu, egzistuoja pagrįstų abejonių dėl tikrosios eismo įvykio priežasties ir kaltės paskirstymo.
Atsiliepimas
Institucija atsiliepime nurodė, kad prašo palikti nepakeistą Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. balandžio 18 d. nutarimą Nr. 10-ANR_N-9362-2025, administracinio nusižengimo byloje ROIK 25266586582, ir asmens, patraukto administracinėn atsakomybėn, skundo netenkinti.
1.8 Institucija nurodė, kad asmuo, patrauktas administracinėn atsakomybėn, pagrįstai patrauktas atsakomybėn už tai, jog 2025 m. vasario 17 d. apie 13:18 val. Vilniaus sav., Balandiškių k., Česlovo Milošo g., vairuodamas automobilį „Hyundai i20“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) neatsižvelgė į kelio ir meteorologines sąlygas, nepasirinko važiavimo kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto ir, nesugebėjęs saugiai prasilenkti su priešpriešais atvažiuojančiu automobiliu „BMW X4“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) sukėlė eismo įvykį.
1.9 Institucija pažymėjo, kad eismo įvykio vietoje važiuojamosios dalies plotis siekia apie 3,6 m, todėl saugus prasilenkimas šiame ruože galimas tik vienai transporto priemonei iš dalies pasitraukus į kelkraštį. Atsiliepime akcentuota, kad fotofiksacijos duomenys ir eismo įvykio schema patvirtina, jog asmens, patraukto administracinėn atsakomybėn, vairuojamas automobilis važiavo arčiau kelio vidurio, o jo padėtis kelio atžvilgiu neatitiko Kelių eismo taisyklių 119 punkto reikalavimo važiuoti kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto.
1.10 Institucija papildomai nurodė, kad eismo įvykio vietoje kairėje važiuojamosios dalies pusėje (pagal „Hyundai i20“važiavimo kryptį) yra aukšta tvora, kuri objektyviai riboja matomumą iš kairės pusės, todėl vairuotojui tenka pareiga elgtis ypač atsargiai ir iš anksto įsitikinti, ar siaura ir riboto matomumo kelio atkarpa yra saugi. Institucijos vertinimu, byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog asmuo, patrauktas administracinėn atsakomybėn, ėmėsi visų būtinų atsargumo priemonių, kaip tai numatyta Kelių eismo taisyklių 9 punkte, todėl darytina išvada, kad jis veikė neatsargiai, neįvertindamas riboto matomumo, kelio pločio ir eismo sąlygų.
1.11 Institucija nurodė, kad asmens, patraukto administracinėn atsakomybėn, veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 1 ir 7 dalis, kadangi vairuotojas privalo važiuoti kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, o ypač tuomet, kai dėl kelio pločio ar riboto matomumo kyla kliūčių saugiam prasilenkimui, ir privalo laikytis Kelių eismo taisyklių 9, 119 bei 127 punktų reikalavimų dėl atsargumo, važiavimo trajektorijos pasirinkimo ir saugaus greičio parinkimo, atsižvelgiant į eismo, kelio ir oro sąlygas.
1.12 Institucija pažymėjo, kad byla buvo išnagrinėta rašytinio proceso tvarka, vadovaujantis ANK 616 straipsnio 3 dalimi, atsižvelgiant į asmens, patraukto administracinėn atsakomybėn, prašymą. Nurodyta, kad nors asmuo bylos nagrinėjimo metu neigė padaręs pažeidimą, byloje esantys objektyvūs duomenys – eismo įvykio schema, automobilių padėties analizė, padangų pėdsakai ir fotomedžiaga – sudaro pakankamą pagrindą išvadai, jog būtent jo veiksmai neatitiko Kelių eismo taisyklių reikalavimų ir buvo pagrindinė eismo įvykio priežastis.
1.13 Institucija, įvertinusi visas nustatytas aplinkybes, padarė išvadą, kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skunde nurodyti argumentai nepaneigia nutarime konstatuotų faktinių aplinkybių ir neeliminuoja pažeidimo sudėties, todėl prašė teismo 2025 m. balandžio 18 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje ROIK 25266586582 palikti nepakeistą, o skundą atmesti.
Asmuo patrauktas administracinėn atsakomybėn Ž. T. teismo posėdžio metu nurodė, kad skundą palaiko ir su Institucijos priimtu nutarimu nesutinka. Jis paaiškino, kad važiavo ne kelio viduriu, o maždaug trisdešimt centimetrų nuo dešiniojo kelio krašto, o pamatęs greitai artėjantį „BMW X4“ automobilį pradėjo trauktis dar labiau į dešinę pusę, siekdamas išvengti susidūrimo. Išvydęs priešpriešais atvažiuojantį automobilį, jis iš karto suko vairą į dešinę, bandydamas pasitraukti į kelkraštį ir net į krūmus, kad išvengtų eismo įvykio. Jo teigimu, nukentėjusioji stabdė, tačiau dėl slidžios kelio dangos nesuvaldė automobilio ir trenkėsi į jo transporto priemonės šoną. Jis pabrėžė, kad pirmumo teisės situacijoje nebuvo, todėl nesutinka su teiginiu, jog turėjo duoti kelią, taip pat nesutinka, kad jo veiksmai sudarė avarinę situaciją. Nurodė, kad susidūrimo metu jo priekinis ratas buvo ant važiuojamosios dalies krašto, o smūgis buvo į jo automobilio vidurinę dalį. Jo vertinimu, nukentėjusioji važiavo kelio viduriu ir per greitai – jo manymu, maždaug dvigubai greičiau nei jis, ką sprendė iš artėjimo intensyvumo. Jis taip pat akcentavo, kad iki pat susidūrimo nebuvo jo automobilio slydimo žymių, o po smūgio jo automobilis buvo nublokštas apie 30–40 centimetrų į dešinę šonine eiga. Komentuodamas nuotraukas, jis aiškino, kad slydo šonu, todėl buvo apgadinta transporto priemonė, kad dėl trinties atlaisvėjusios detalės galėjo nukristi į priekį, nurodė, kurios nuotraukose matomos detalės priklauso „BMW X4“ automobiliui, o kurios – jo transporto priemonei, taip pat pažymėjo, kad nukentėjusiosios automobilis nevažiavo arčiau tvoros, o tam tikroje vietoje matomas kelmas yra ties galiniu ratu. Jis taip pat nurodė, kad iki atvykstant policijai automobiliai nebuvo pajudinti. 2026 m. vasario 5 d. teismo posėdyje Ž. T. papildomai paaiškino, jog susidūrimo vietoje yra kelio išplatėjimas. Jis akcentavo, kad traukėsi į dešinę pusę, ir tai, jo teigimu, matyti pagal automobilio trajektoriją – priekinio kairiojo rato judėjimas rodo, jog automobilis buvo nukreiptas į dešinę.
Atsiliepimas
Institucijos atstovas Gintautas Radzevičius teismo posėdžio metu nurodė, kad palaiko atsiliepime į skundą išdėstytą poziciją ir prašo skundo netenkinti. Jis pažymėjo, kad abiem vairuotojams administracinės nuobaudos buvo skirtos ne už patį eismo įvykio faktą, o už Kelių eismo taisyklių pažeidimus – nepasirinktą saugų greitį ir nevažiavimą kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto. Institucijos atstovas taip pat akcentavo, kad, atlikus nuotraukų analizę, matyti susidūrimo vieta bei nuo automobilių atšokusios detalės ir šukės, kurios, jo teigimu, nebūtų atsidūrusios toje vietoje, jei aplinkybės būtų tokios, kaip nurodo administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo. Jis išreiškė nuomonę, kad iš byloje surinktų duomenų situacija yra aiški, todėl papildomos ekspertizės skyrimas tik uždelstų procesą.
Nukentėjusioji V. T. teismo posėdžio metu nurodė, kad eismo įvykio dieną buvo labai slidu ir ji važiavo gana lėtai. Paaiškino, kad jei būtų važiavusi greitai, nebūtų įsipaišiusi į kelio vingį. Jos teigimu, per vingį kelias yra susiaurėjęs ir dvi transporto priemonės jame tikrai netilptų. Išvažiavusi iš vingio ji pamatė stovinčią transporto priemonę ir toliau atvažiuojantį Ž. T. automobilį, todėl bandė įvažiuoti į kelio kišenę ir sustabdyti automobilį. Ji nurodė, kad po susidūrimo Ž. T. automobilis buvo nuvažiavęs toliau nei jos vairuota transporto priemonė. Nukentėjusioji taip pat pažymėjo, kad abu vairuotojai stabdė, nes priešingu atveju būtų įvykęs kaktomušinis susidūrimas, o jos važiavimo greitis, jos teigimu, siekė apie 10–15 km/h. Be to, ji nurodė, kad nutarimo neskundė, nes oro sąlygos buvo labai prastos ir, jos manymu, dėl susidariusios situacijos galėjo būti kalti abu vairuotojai.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas E. K. nurodė, kad maždaug prieš metus Pilaitės rajone įvyko eismo įvykis, kurio aplinkybės buvo fiksuotos, taip pat buvo padaryta nuotrauka. Anot jo, „Hyundai i20“ vairavęs asmuo aiškino važiavęs apie 10–15 km/h greičiu, nes kelias buvo slidus, ir laikėsi kuo dešiniau. Už namo ar tvoros buvo vingis. Tuo metu priešpriešais važiavo „BMW X4“ automobilis, kuris, kaip buvo teigiama, taip pat laikėsi dešinės ir bandė stabdyti, tačiau įvyko susidūrimas. Liudytojas nurodė, kad atvykus į įvykio vietą automobiliai dar nebuvo patraukti. Dėl kelio vėžių jis tiksliai pasakyti negalėjo. „BMW X4“ vairuotoja taip pat teigė važiavusi dešiniau, kažką aplenkusi ar apvažiavusi, ir tuomet netikėtai pasirodė „Hyundai i20“, su kuriuo susidūrė. Liudytojas paaiškino, kad buvo dirbama su vaizdo medžiaga – ji visada renkama tokio pobūdžio įvykiuose. Jei kaltė būtų buvusi akivaizdi, protokolas būtų surašytas vietoje, tačiau šiuo atveju surinkta medžiaga buvo perduota kelių policijai. Jis pažymėjo, kad kai vairuotojų pasakojimai skiriasi, vietoje sunku priimti sprendimą, todėl sudaroma schema ir visa medžiaga perduodama tolesniam nagrinėjimui. Taip pat nurodė, kad kelias yra apie 3,60 metro pločio, o įvažinėta dalis, kiek pamena, buvo apie 2,40 metro, todėl dviem transporto priemonėms prasilenkti būtų sudėtinga. Kelio ženklų toje vietoje nebuvo, o už „BMW X4“ automobilio buvo tvora. Papildomai jis teigė, kad nors tiksliai pasakyti sudėtinga, jo nuomone, „Hyundai i20“ vairuotojas laikėsi dešinės pusės.
Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas E. K. nurodė, kad asmenį, patrauktą administracinėn atsakomybėn, prisimena, o patį įvykį – iš dalies. Jis paaiškino, kad buvo įvykęs eismo įvykis, dėl kurio vairuotojai nesutarė dėl kaltės. Atvykus į vietą buvo rasti du apgadinti automobiliai, jie buvo apžiūrėti, sudaryta eismo įvykio schema ir ši medžiaga įtraukta į bylos nagrinėjimą. Liudytojas taip pat nurodė, kad dėl kelio vėžių šiuo metu nieko konkretaus pasakyti negali, tačiau prisimena, jog toje vietoje buvo tvora, nors tiksliai nurodyti jos atstumo negalėtų.
Ekspertas Valentas Mitunevičius teismo posėdžio metu nurodė, kad yra įtrauktas į prisiekusiųjų ekspertų sąrašą ir tyrimą atliko pagal jam pateiktą bylos medžiagą, įvertindamas tiek dokumentinius duomenis, tiek vaizdo įrašus. Remdamasis šia medžiaga jis atkūrė eismo įvykio mechanizmą ir automobilių padėtį susidūrimo metu, iš vaizdo įrašo padarė kelis fragmentus – „stopkadrus“, kuriuos analizavo. Ekspertas paaiškino, kad punktyrinė juosta schemose žymi įvažinėtos dalies kraštą, o jei nebūtų buvę sniego, automobiliai būtų važiavę arčiau fizinio kelio krašto. Geltona taškinė linija žymi krypties pasikeitimą po susidūrimo. Jis nurodė, kad mėlyna spalva pažymėtas įvažinėtos dalies kraštas, violetine – fizinis kelio kraštas, geltona spalva – „Hyundai i20“ pėdsakas, raudona – „BMW X4“ kairiojo rato pėdsakas, o raudona taškinė – priekinio rato pėdsakas. Atlikus matavimus nustatyta, kad susidūrimo metu „BMW X4“ automobilis buvo apie 60 cm įvažiavęs į priešpriešinę eismo juostą. Ekspertas taip pat paaiškino automobilių padėtį susidūrimo metu ir nurodė, kad raudona brūkšninė linija schemoje žymi menamą kelio vidurį. Analizuodamas „Hyundai i20“ judėjimo kryptį jis pažymėjo, kad tokioje situacijoje automobilis turėjo važiuoti arčiau įvažinėto dešinės kelio krašto. Apibendrindamas ekspertas nurodė, kad „Hyundai i20“ vairuotojas laikėsi dešiniojo krašto ir važiavo maždaug 8–10 km/h greičiu, nebuvo išvažiavęs už menamos kelio vidurio linijos ir nėra pagrindo teigti, jog jis važiavo priešpriešine juosta ar jo veiksmai buvo netinkami.
Motyvuojamoji dalis
III. Teismo argumentai ir išvados
Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skundas tenkintinas.
2. ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinių nusižengimų byloje, patikrina kompetentingo organo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinių nusižengimų byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl administracinio teisės nusižengimų įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais (Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis administracinių nusižengimų byloje Nr. AN2-382-606/2018).
ANK 642 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad išnagrinėjęs bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, apylinkės teismas priima vieną iš šių sprendimų: 1) palikti nutarimą nepakeistą ir skundo netenkinti; 2) panaikinti nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti; 3) panaikinti nutarimą ir paskirti administracinę nuobaudą remiantis teisės aktu, nustatančiu atsakomybę už padarytą nusižengimą. Šis sprendimas priimamas tais atvejais, kai administracinio nusižengimo faktas nekelia abejonių, veika įrodyta, tačiau teismas nustato, kad buvo netinkamai pritaikytas įstatymas. Apylinkės teismas, atsižvelgdamas į nustatytas bylos aplinkybes, turi teisę pakeisti administracinio nusižengimo kvalifikavimą ir paskirti nuobaudą, atitinkančią administracinio nusižengimo kvalifikavimą; 4) panaikinti nutarimą ir grąžinti bylą institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą. Šis sprendimas priimamas tik išimtiniais atvejais, kai reikia atlikti didelės apimties papildomą bylos aplinkybių tyrimą arba apylinkės teismui sunku nustatyti papildomas bylos aplinkybes; 5) panaikinti nutarimą ir pripažinti administracinį nurodymą įvykdytu; 6) pakeisti nutarimą ir juo paskirtą administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę arba neskirti administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės.
Pagal ANK 5 straipsnio 1 dalį, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį nustatyta administracinė nuobauda, požymius. Tokiu būdu neabejotina, kad asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, nustatyto ANK specialiojoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-3-1073/2019).
Skundžiamu nutarimu Ž. T. buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 1 dalį ir 417 straipsnio 7 dalį už tai, kad jis 2025 m. vasario 17 d. apie 13 val. 18 min., Vilniaus rajone, Balandiškių kaime, Česlovo Milošo gatvėje, vairuodamas automobilį „Hyundai i20“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nevažiavo kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, neatsižvelgė į kelio ir meteorologines sąlygas bei, atsiradus kliūčiai – priešpriešais važiavusiam automobiliui „BMW X4“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) – nesugebėjo saugiai sustabdyti vairuojamos transporto priemonės ar su ja prasilenkti, dėl ko įvyko eismo įvykis.
Žemesnės instancijos teismas
ANK 417 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už kelio ženklų ar ženklinimo nesilaikymą, vairuotojų pareigų pėstiesiems, išskyrus šio straipsnio 4 dalyje nurodytas pareigas, nevykdymą, važiavimą šaligatviu, veja ar pėsčiųjų (dviračių) taku, Kelių eismo taisyklėse nustatytos įspėjamųjų signalų naudojimo tvarkos pažeidimą, apsisukimą pėsčiųjų perėjose, tuneliuose, ant tiltų, estakadų, viadukų ir po jais, tolimųjų šviesų neperjungimą į artimąsias šviesas tamsoje, likus iki atvažiuojančios priešpriešais transporto priemonės mažiau kaip 150 metrų, reikalavimo važiuoti kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto nesilaikymą, eismo tvarkos automagistralėse ir greitkeliuose pažeidimą, žmonių vežimo taisyklių pažeidimą. To paties straipsnio 417 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad kelių eismo taisyklių pažeidimai, išskyrus šiame kodekse numatytuosius užtraukia baudą vairuotojams nuo dešimt iki dvylikos eurų.
Nagrinėjamuoju atveju Ž. T. savo kaltės dėl inkriminuojamo administracinio nusižengimo nepripažįsta, su skundžiamame Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. balandžio 18 d. nutarime Nr. 10-ANR_N-9362-2025 administracinio nusižengimo byloje ROIK 25266586582 padarytomis išvadomis ir veikos kvalifikavimu nesutinka, prašo panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. balandžio 18 d. nutarimą Nr. 10-ANR_N-9362-2025. Asmens, patraukto administracinėn atsakomybėn, teigimu, nutarimas priimtas nevisapusiškai ir neobjektyviai įvertinus bylos aplinkybes bei įrodymus.
Teismas, išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą, remiantis bylos medžiaga, konstatuoja, kad yra pagrindas Ž. T. skundą tenkinti, kadangi skundžiamas nutarimas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu, todėl yra pagrindas jį panaikinti, o administracinio nusižengimo teiseną Ž. T. nutraukti.
Administracinė atsakomybė gali būti taikoma tik tada, kai objektyvūs duomenys patikimai patvirtina visas pažeidimo sudėties aplinkybes, t. y. nustatomas konkretus Kelių eismo taisyklių pažeidimas, jo priežastinis ryšys su kilusiais padariniais bei asmens kaltė. Nagrinėjamuoju atveju Ž. T. patrauktas administracinėn atsakomybėn už tai, kad jis, vairuodamas automobilį „Hyundai i20“, nevažiavo kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, neatsižvelgė į važiavimo sąlygas ir, atsiradus kliūčiai – priešpriešais važiuojančiam automobiliui „BMW X4“, – nesugebėjo sustabdyti transporto priemonės ar saugiai prasilenkti, taip padarydamas ANK 417 straipsnio 1 dalyje ir 7 dalyje numatytus pažeidimus. Tačiau teismo vertinimu, byloje esantys duomenys nepatvirtina, kad Ž. T. veiksmai atitiko jam inkriminuojamų administracinių nusižengimų požymius.
Esminę reikšmę šioje byloje turi nepriklausomo teismo eksperto Valento Mitunevičiaus 2025 m. gruodžio 9 d. atliktas tyrimas ir pateiktos išvados, parengtos įvertinus bylos medžiagą (toliau – Eksperto išvada). Ekspertas tyrimo metu rekonstravo eismo įvykio mechanizmą, analizavo ratų pėdsakus sniege, automobilių galutines padėtis, deformacijų pobūdį, taip pat atliko matavimus pagal schemą ir vaizdo medžiagos „stopkadrus“. Eksperto išvadoje nustatyta, kad prieš pat susidūrimą „BMW X4“ važiavo apie 30 km/h ar kiek didesniu greičiu ir buvo įvažiavęs į priešingos krypties eismui skirtą važiuojamosios dalies pusę ne mažiau kaip per 64 cm nuo menamos ašinės linijos, t. y. faktiškai užėmė dalį priešpriešinės eismo juostos, o „Hyundai i20“ vairuotojas važiavo savo eismo krypčiai skirta puse ir prieš pat susidūrimą suko link dešiniojo važiuojamosios dalies krašto bei dešinės šalikelės. Ekspertas aiškiai nurodė, kad „Hyundai i20“ padėtis susidūrimo metu buvo tos krypties eismui skirtos važiuojamosios dalies pusės ribose ir iš dalies dešinėje šalikelėje, o jo veiksmai techniniu požiūriu nebuvo nepriimtini ir neturėjo priežastinio ryšio su eismo įvykio kilimu. Priešingai, eismo įvykį sąlygojo techniniu požiūriu nepriimtini „BMW X4“ vairuotojos veiksmai – išvažiavimas į priešingos krypties eismui skirtą važiuojamosios dalies pusę, tikėtinai dėl per didelio greičio, važiuojant dešiniu posūkiu prieš pat susidūrimo vietą.
Teismo vertinimu, šios eksperto išvados paneigia vieną iš esminių Ž. T. inkriminuotų pažeidimo aplinkybių – nevažiavimą kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto. Ekspertas, remdamasis pėdsakų analize, išvadoje konstatavo priešingai – „Hyundai i20“ judėjo savo eismo puse ir prieš susidūrimą dar labiau traukėsi į dešinę, t. y. elgėsi taip, kaip objektyviai galima tikėtis siaurame, apsnigtame ir riboto matomumo kelio ruože, kai iš priekio artėja transporto priemonė, kurios trajektorija kelia grėsmę prasilenkti. Eksperto išvada paneigia ir kitą inkriminuotą aplinkybę – kad būtent „Hyundai i20“ vairuotojas nepasirinko saugaus greičio ar neatsižvelgė į sąlygas taip, jog tai turėtų priežastinį ryšį su įvykiu. Pagal eksperto nustatytą tikėtiną greičių santykį, „Hyundai i20“ judėjo apie 10–15 km/h greičiu, t. y. lėtai, pritaikydamas greitį prie slidžios dangos ir riboto matomumo, tuo tarpu „BMW X4“ greitis prieš susidūrimą buvo apie 30 km/h ar didesnis, ir būtent šis greitis, kartu su trajektorijos nuokrypiu į priešpriešinę pusę, sukėlė situaciją, kurioje susidūrimas tapo neišvengiamas.
Teismas taip pat atsižvelgia į Eksperto išvadoje padarytą objektyvų vertinimą dėl realių galimybių išvengti susidūrimo. Ekspertas nurodė, kad prasilenkimas būtų buvęs galimas tik tuo atveju, jei „Hyundai i20“ vairuotojas būtų įvažiavęs į dešinę šalikelę reikšmingu atstumu, įvertinus ir minimalų saugų šoninį intervalą, tačiau kartu pažymėjo, kad objektyviai negalima nustatyti, ar susidariusioje situacijoje Ž. T. galėjo iš anksto identifikuoti, jog priešpriešais artėjantis „BMW X4“ įvažiuos į jo eismo pusę, o pagal vaizdo medžiagoje matomas dešinės šalikelės kliūtis negalima teigti, kad jis galėjo saugiai ir dar labiau pasitraukti į dešinę bei ten sustoti. Tai reiškia, kad byloje nėra patikimo pagrindo išvadai, jog Ž. T. turėjo realią, saugią ir objektyviai įgyvendinamą alternatyvą, kuri garantuotų susidūrimo išvengimą. Kitaip tariant, vien faktas, kad įvyko susidūrimas siauroje ir slidžioje kelio atkarpoje, savaime neįrodo Ž. T. pažeidimo veiksmų – būtina nustatyti konkretų jo pareigų pažeidimą ir priežastinį ryšį, tačiau šie elementai nagrinėjamuoju atveju nepatvirtinti.
Nors Eksperto išvada yra vienas įrodymų ir yra vertinama neatsiejamai nuo kitų byloje esančių surinktų duomenų. Nagrinėjamu atveju teismas pažymi, kad iš byloje esančių eismo įvykio vietos nuotraukų matyti, jog „Hyundai i20“ automobilio važiavimo trajektorija prieš įvykį buvo laikantis arčiau dešinio kelio krašto. Iš nuotraukų taip pat matyti, kad kelio danga yra apsnigta ir padengta suplūkto sniego sluoksniu, matomos provėžos, kurios leidžia spręsti apie transporto priemonių judėjimo kryptis. „Hyundai i20“ galutinė padėtis – nuvažiavus nuo važiuojamosios kelio dalies į dešinę pusę, automobilio priekinė dalis pasisukusi kelkraščio link, transporto priemonė stovi įstrižai kelio atžvilgiu. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad „Hyundai i20“ vairuotojas laikėsi dešinės kelio pusės reikalavimų ir, siekdamas išvengti susidūrimo, ėmėsi visų nuo jo priklausiusių priemonių, maksimaliai pasitraukdamas į dešinę kelio dalį.
Institucija, priimdama skundžiamą nutarimą, savo išvadą iš esmės grindė eismo įvykio schema, fotofiksacijomis ir bendro pobūdžio teiginiais apie kelio siaurumą, matomumo ribojimą tvora bei vairuotojo pareigą elgtis ypač atsargiai. Tačiau teismas pažymi, kad tokie argumentai, nors ir reikšmingi vertinant bendrą situacijos pavojingumą, nepakeičia būtinybės aiškiai nustatyti, kurio vairuotojo konkretūs veiksmai nulėmė, jog transporto priemonės negalėjo saugiai prasilenkti. Eksperto išvada, paremta technine pėdsakų ir trajektorijų analize, sudaro pagrįstą ir nuoseklią eismo įvykio rekonstrukciją, leidžia teismui pagristai konstatuoti, jog Ž. T. veiksmuose nenustatyta, jog jo vairuojama „Hyundai i20“ nevažiavo kuo arčiau dešinio važiuojamosios dalies krašto. Tarpu Institucijos nutarime nurodytos aplinkybės, jog Ž. T. vairuojama transporto priemonė nevažiavo arčiau dešinio važiuojamosios dalies krašto neatitinka eksperto išvadoje nustatytos pėdsakų analizės, deformacijų pobūdžio ir nustatytos automobilių padėties kontakto momentu.
Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatuoja, kad nagrinėjamuoju atveju neįrodyta Ž. T. veikos atitiktis ANK 417 straipsnio 1 dalyje ir 7 dalyje numatytiems administracinių nusižengimų požymiams. Byloje nėra patikimų duomenų, leidžiančių neabejotinai padaryti išvadą, jog Ž. T. pažeidė pareigą važiuoti kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, taip pat nėra nustatyta, kad jis pasirinko nesaugų greitį ar nesiėmė būtinų atsargumo priemonių taip, kad būtent jo veiksmai sąlygojo, jog atsiradus kliūčiai nesiėmė būtinų atsargumo priemonių nesugebėjo sustabdyti vairuojamo automobilio arba saugiai su juo prasilenkti. Priešingai, objektyvūs techniniai duomenys patvirtina, kad jis judėjo savo eismo puse, traukėsi į dešinę. Esant tokioms aplinkybėms, išlieka pagrįstos abejonės dėl Ž. T. kaltės bei pažeidimo sudėties buvimo, o tokios abejonės negali būti aiškinamos asmens nenaudai.
Šių motyvų pagrindu teismas daro išvadą, kad Ž. T. skundas yra tenkintinas, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. balandžio 18 d. nutarimas Nr. 10-ANR_N-9362-2025, administracinio nusižengimo byloje ROIK 25266586582, naikintinas, o administracinio nusižengimo teisena Ž. T. atžvilgiu nutrauktina, nes byloje nenustatyta jo veiksmuose administracinio nusižengimo sudėtis.
Dėl proceso išlaidų
Asmuo, patrauktas administracinėn atsakomybėn, Ž. T. 2025 m. vasario 5 d. teismo posėdžio metu prašė atlyginti jo patirtas išlaidas už nepriklausomo eksperto išvadą.
ANK 666 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinių nusižengimų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis taikomos baudžiamojo proceso kodekso nuostatos. BPK 104 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad proceso dalyvis, kuris savo nuožiūra pakvietė dalyvauti procese ekspertą, specialistą, gynėją ar atstovą arba turėjo kitų išlaidų, jas apmoka pats iš savo lėšų. Proceso dalyvis gali prašyti teismo, kad šios išlaidos būtų pripažintos proceso išlaidomis ir išieškotos iš nuteistojo.
Nagrinėjamuoju atveju nustatyta, kad nepriklausomo eksperto išvada buvo užsakyta ir apmokėta paties Ž. T. iniciatyva.
Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, kad Ž. T. patirtos išlaidos už nepriklausomo eksperto išvadą nelaikytinos proceso išlaidomis ANK 666 straipsnio prasme, todėl nėra teisinio pagrindo jų priteisti iš Institucijos. Prašymas dėl šių išlaidų atlyginimo netenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 646 straipsniu, teismas
nutaria:
Ž. T. skundą tenkinti.
Panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. balandžio 18 d. nutarimą Nr. 10-ANR_N-9362-2025, administracinio nusižengimo byloje ROIK 25266586582, ir administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 417 straipsnio 1 dalį ir 417 straipsnio 7 dalį Ž. T. nutraukti.
Ž. T. prašymo, dėl proceso išlaidų, patirtų už nepriklausomo eksperto išvadą priteisimo, netenkinti.
Nutarimas per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, paduodant skundą per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.