Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Asta Adamonytė-Šipkauskienė

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. B. (S. B.) skundą atsakovui Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad Vilniaus AVPK viršininko pavaduotojas M. S. 2020 m. vasario 27 d. parengė S. B. tarnybinės veiklos vertinimo išvadą Nr. 5-TVV-9166, kuria jo 2019 m. tarnybinę veiklą įvertino „gerai“.

Pareiškėjas, nesutikdamas su tokiu vertinimu, 2020 m. kovo 7 d. kreipėsi į Vilniaus AVPK viršininką, prašydamas jo veiklą vertinti Vertinimo komisijoje.

Vertinimo komisija 2020 m. balandžio 16 d. Išvadoje priėmė sprendimą vertinti pareiškėjo 2019 m. tarnybinę veiklą „gerai“.

Pareiškėjas nesutiko su Vertinimo komisijos sprendimu, todėl 2020 m. birželio 1 d. kreipėsi į Tarnybinių ginčų komisiją su prašymu, be kita ko, panaikinti Vertinimo komisijos 2020 m. balandžio 16 d. Išvadoje priimtą sprendimą ir įpareigoti Vertinimo komisiją iš naujo įvertinti jo 2019 m. tarnybinę veiklą.

Tarnybinių ginčų komisija 2020 m. liepos 8 d. vykusiame posėdyje nusprendė atmesti pareiškėjo prašymą kaip nepagrįstą, įtvirtindama tai Protokole.

Pareiškėjas 2020 m. liepos 15 d. kreipėsi į Vilniaus AVPK viršininką, prašydamas priimti galutinį sprendimą dėl jo 2019 m. tarnybinės veiklos įvertinimo.

AVPK viršininkas Rezoliucijoje nurodė, jog sutinka su Tarnybinių ginčų komisijos sprendimu atmesti kaip nepagrįstą pareiškėjo prašymą.

Ginčas byloje kilo dėl įpareigojimo AVPK viršininką priimti galutinį sprendimą dėl pareiškėjo 2019 m. tarnybinės veiklos įvertinimo.

Pirmiausia teismas pažymi, jog Lietuvos teismų informacinės sistemos (toliau – ir LITEKO) duomenys patvirtina, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. gruodžio 23 d. sprendimu išnagrinėjo administracinę bylą Nr. eI3-4666-860/2020 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-02712-2020-9) pagal pareiškėjo skundą atsakovui Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus. Šioje byloje buvo sprendžiama dėl pareiškėjo reikalavimo panaikinti Išvadą, Tarnybinių ginčų komisijos sprendimą, įtvirtinta Protokole, Vilniaus AVPK viršininko sprendimą, išdėstytą Rezoliucijoje, taip pat dėl įpareigojimo Vilniaus AVPK iš naujo įvertinti pareiškėjo 2019 metų tarnybinę veiklą.

ABTĮ 103 straipsnio 2 punkte nustatyta, kad teismas nutraukia bylą, jeigu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių ginčo šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti pareiškėjo skundo (prašymo, pareiškimo) atsisakymą ar patvirtinti ginčo šalių taikos sutartį. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje nurodoma, kad tapačiais skundai gali būti pripažinti tik tuomet, kai yra tapatūs visi trys elementai – šalys, skundo dalykas ir skundo pagrindas (pvz., 2008 m. sausio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS442-54/2008). Primintina, kad pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis grindžia savo reikalavimą, sudaro skundo (prašymo) pagrindą, o pareiškėjo materialinis-teisinis reikalavimas atsakovui sudaro skundo (prašymo) dalyką (pvz., LVAT 2009 m. gegužės 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS63-323/2009). Spręsdamas dėl skundo dalyko ir pagrindo tapatumo, teismas vertina, ar pareiškėjas inicijuoja ginčą teisme dėl tapačių teisinių santykių ir siekia iš esmės tapačių teisinių pasekmių. Todėl vien tik lingvistiniai reikalavimo suformulavimo skirtumai nesuteikia pagrindo konstatuoti, kad ginčas yra ne dėl to paties dalyko ir ne tuo pačiu pagrindu (pvz., LVAT 2012 m. sausio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-52/2012).

Nustatyta, jog nagrinėjamoje byloje pareiškėjas nurodo kitokį reikalavimą, t. y. įpareigoti AVPK viršininką priimti galutinį sprendimą dėl pareiškėjo 2019 m. tarnybinės veiklos įvertinimo nei administracinėje byloje Nr. eI3-4666-860/2020 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-02712-2020-9). Įvertinus minėtas aplinkybes, yra pagrindas teigti, jog bylose nėra tapatūs visi trys elementai – šalys, skundo dalykas ir skundo pagrindas, todėl teismas atmeta atsakovo prašymą bylą nutraukti.

ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. Atsakovas atsiliepime į skundą nurodė, jog pareiškėjas praleido ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatytą skundo padavimo teismui terminą dėl Vilniaus AVPK viršininko 2020 m. vasario 27 d. sprendimo: „sutinku su tarnybinės veiklos vertinimu“. Teismas pabrėžia, jog nagrinėjamoje byloje pareiškėjas nekelia ginčo dėl jokių individualių teisės aktų teisėtumo ir pagrįstumo, įskaitant ir dėl tariamo sprendimo, kurį nurodo atsakovas. Nustačius, jog atsakovo nurodytas sprendimas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, nėra jokio pagrindo vadovautis ABTĮ 29 straipsnio 1 dalimi ir taikyti skundo padavimo teismui senaties terminą.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statutas (toliau – ir Statutas) bei Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2019 m. vasario 12 d. įsakymu Nr. 1V-142 patvirtintas Vidaus tarnybos sistemos pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo tvarkos aprašas (toliau – ir Aprašas).

Statuto 34 straipsnyje nurodyta, jog pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo tikslas – kasmet visapusiškai ir objektyviai įvertinti pareigūnų kvalifikaciją, tarnybinės veiklos rezultatus ir tinkamumą einamoms ar aukštesnėms pareigoms (1 dalis). Pareigūno tarnybinę veiklą vertina jo tiesioginis vadovas (6 dalis). Tiesioginis vadovas, įvertinęs pareigūno tarnybinę veiklą gerai, vertinimo išvadą suderina su savo tiesioginiu vadovu (išskyrus atvejį, kai vertinimo išvadą surašęs tiesioginis vadovas yra pareigūną į pareigas skiriantis asmuo) ir pareigūno vertinimas yra baigiamas. Jeigu pareigūno tiesioginio vadovo tiesioginis vadovas nesutinka su pareigūno tarnybinės veiklos vertinimo išvada, pareigūno tiesioginis vadovas teikia vertinimo išvadą tarnybinės veiklos vertinimo komisijai. Pareigūno, kurio tarnybinė veikla įvertinta gerai, iki vertinimo buvusi teisinė padėtis nesikeičia ir iki kito jo tarnybinės veiklos vertinimo jam paliekama gauta pareiginė alga (8 dalis). Pareigūnas, nesutinkantis su tiesioginio vadovo pateikta vertinimo išvada, turi teisę kreiptis į tarnybinės veiklos vertinimo komisiją su motyvuotu prašymu peržiūrėti tarnybinės veiklos vertinimo išvadą ir dalyvauti tarnybinės veiklos vertinimo komisijos posėdyje jį svarstant (12 dalis). Tarnybinės veiklos vertinimo komisija pareigūno tarnybinę veiklą gali įvertinti: 1) labai gerai; 2) gerai; 3) patenkinamai; 4) nepatenkinamai (14 dalis). Kai pareigūno tarnybinė veikla, kurią tiesioginis vadovas įvertino gerai, vertinama tarnybinės veiklos vertinimo komisijoje pareigūno prašymu, tarnybinės veiklos vertinimo komisija šio pareigūno veiklą gali įvertinti „gerai“ arba „labai gerai“; tarnybinės veiklos vertinimo komisija, įvertinusi pareigūno tarnybinę veiklą „gerai“, pareigūną į pareigas skiriančiam asmeniui pasiūlymų neteikia ir iki vertinimo buvusi pareigūno teisinė padėtis nesikeičia (19 dalis). Galutinį sprendimą dėl pareigūno tarnybinės veiklos vertinimo priima jį į pareigas skiriantis asmuo (22 dalis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, kuri pagrįsta Statuto 34 straipsnio 22 dalimi, pabrėžia, kad būtent įstaigos vadovo (į pareigas paskyrusio vadovo) sprendimas dėl pareigūno tarnybinės veiklos vertinimo yra galutinis. Pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo komisijos protokolas ir išvada, kuriuose išreiškiami siūlymai dėl pareigūno tarnybinės veiklos vertinimo, yra tik sudėtinės galutinio įstaigos vadovo (į pareigas paskyrusio vadovo) sprendimo dėl pareigūno tarnybinės veiklos vertinimo dalys, kurios vertinamos tikrinant minėto galutinio sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. balandžio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-640-756/2020; 2019 m. balandžio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1111-1062/2019, 2019 m. spalio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-684-556/2019). Taigi, tik galutinis pareigūną į pareigas priimančio asmens sprendimas (rezoliucija ar individualus administracinis aktas) dėl kasmetinės veiklos vertinimo gali būti skundžiamas tarnybinių ginčų komisijai arba teismui.

Pažymėtina, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas administracinėje byloje Nr. eI3-4666-860/2020 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-02712-2020-9) 2020 m. gruodžio 23 d. įsiteisėjusioje nutartyje nustatė prejudicinį faktą, jog Vilniaus AVPK viršininkas iki nutarties priėmimo dienos jokia forma nėra priėmęs galutinio sprendimo dėl pareiškėjo 2019 metų tarnybinės veiklos vertinimo. Šioje byloje esančiais duomenimis, taip pat nustatyta, jog atsakovas dėl 2019 m. pareiškėjo tarnybinės veiklos vertinimo nėra priėmęs jokio galutinio sprendimo. Pabrėžiama, kad atsakovui priėmus galutinį sprendimą pagal Statuto 34 straipsnio 22 dalį ir pareiškėjui nesutinkant su priimtu sprendimu dėl pareiškėjo 2019 metų tarnybinės veiklos vertinimo, atsiranda teisė tokį sprendimą apskųsti teismui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. spalio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-662-261/2020; 2020 m. balandžio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-640-756/2020).

Teismas nurodo, kad pareiškėjas turi iš minėto Statuto 34 straipsnio 22 dalies kylančią teisę kreiptis su prašymu į Vilniaus AVPK viršininką, jog būtų priimtas sprendimas dėl jo 2019 m. tarnybinės veiklos vertinimo, o Vilniaus AVPK viršininkas – pareigą priimti sprendimą dėl pareiškėjo 2019 m. tarnybinės veiklos vertinimo. Tuo atveju, jei pareiškėjas nesutiktų su Vilniaus AVPK viršininko priimtu sprendimu dėl jo 2019 m. tarnybinės veiklos vertinimo (pvz., manydamas, kad sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas), jis turi teisę tokį sprendimą apskųsti Vilniaus apygardos administraciniam teismui (ABTĮ 5 str. 1 d., 3 d. 1 p., 17 str. 1 d. 5 p., 23 str. 1 d., 31 str. 1 d.).

Nustatyta, kad pareiškėjas 2020 m. liepos 15 d. tarnybiniu pranešimu kreipėsi į Vilniaus AVPK viršininką, prašydamas priimti galutinį sprendimą dėl jo 2019 m. tarnybinės veiklos įvertinimo, o Vilniaus AVPK galutinio sprendimo dėl pareiškėjo 2019 m. tarnybinės veiklos vertinimo, kuris galėtų būti skundžiamas teismui, nepriėmė. Byloje pateikti tik tarpiniai sprendimai, kuriuose pareiškėjo tarnybinė veikla už 2019 m. yra vertinama „gerai“, tačiau šie sprendimai, vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, jokių teisinių pasekmių nesukelia ir jie negali būti ginčo administraciniame teisme objektu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. kovo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-268-662/2020; 2011 m. birželio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-261-69/2011).

Apibendrinus tai, kas išdėstyta, yra pagrindas teigti, jog į pareigas skiriančiam asmeniui nepriėmus galutinio sprendimo dėl pareiškėjo 2019 m. tarnybinės veiklos vertinimo, susiklosto priešinga teisei situacija, kuomet pareiškėjui yra užkertamas kelias ginti savo teises teisės aktuose nustatyta tvarka, taip pat atsakovas neįvykdo savo pareigos – priimti galutinį sprendimą dėl pareigūno tarnybinės veiklos vertinimo. Todėl pareiškėjo skundas yra tenkinamas visiškai ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininkas yra įpareigotinas per 1 mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos priimti galutinį sprendimą dėl pareiškėjo 2019 m. tarnybinės veiklos vertinimo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu

nusprendžia:

Pareiškėjo S. B. (S. B.) skundą tenkinti.

Įpareigoti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininką per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos priimti galutinį sprendimą dėl pareiškėjo S. B. (S. B.) 2019 m. tarnybinės veiklos vertinimo.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.