- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-08-31
- Bylos Nr.
- 2S-847-267/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-29-3-00299-2014-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Danutė Burbulienė
- Ieškovas
- O. E. B.
- Atsakovas
- Telšių apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, notarėms D
- Trečiasis asmuo
- VĮ „Registrų centras“
- Kategorijos
- 106.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Burbulienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės O. E. B. atskirąjį skundą dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-1669-853/2015 pagal ieškovės O. E. B. ieškinį atsakovėms Telšių apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, notarėms D. M.-M. ir R. R., antstolei E. M., tretiesiems asmenims VĮ „Registrų centras“ Mažeikių filialui, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Mažeikių žemėtvarkos skyriui, S. R., A. V., G. K., Ė. L., R. L., V. M. dėl atsakovių priimtų niekinių dokumentų pripažinimo negaliojančiais ab initio bei jų panaikinimo, įpareigojimo įtvirtinti dvišalius sandorius, notarės įpareigojimo išduoti papildomą paveldėjimo teisės liudijimą testamentinei įpėdinei.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė O. E. B. kreipėsi į Mažeikių rajono apylinkės teismą su ieškiniu prašydama: 1) pripažinti negaliojančiu ab initio pagal LR CK 1.78 str. l d., 1.80 straipsnio 1 d. neapskaitytą antstolės E. M. kontoroje M. M. niekinį palikimo apyrašą, ir panaikinti jį ab initio pagal LR 1.78 str. 1, 5 d., CK 1.80 str. 1 d. 2 d, 6.60 straipsnius; 2) pripažinti negaliojančiu ab initio pagal LR CK 1.78 str. 1,5 d., 1.80 straipsnio 1, 2 dalis 2006 12-20 Mažeikių rajono I-jo notarų biuro notarinį registrą Nr.2-11554 neapskaitytą Telšių apskrities valstybinėje mokesčių inspekcijoje 2006-12-20 pareiškimo apie palikimo priėmimą testatorės M. M., mirusios (duomenys neskelbtini), neatlygintinai atiduotos 2002-04-05 privatinės nuosavybės žemės unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), ir panaikinti ab initio LR CK 1.78 str. 1.5 d. .1.80 str. 1, 2 d., 6.60 straipsniais; 3) pripažinti negaliojančiu ab initio LR CK 1.78 str. 1, 5 d., 1.80 str. 1, 2 d. niekinį Telšių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos įstojimą į Kauno14-jame notarų biure į M. M. privatinės nuosavybės paveldėjimo bylą Nr. 85/2000 (2000-11-19) - neapskaitytu „Dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo“ raštu Nr. (6.57)-Rl6-8402 ir panaikinti LR CK 1.78 str. 1,5 d., 1.80 str. 1,2 d., 6.60 str.; 4) pripažinti negaliojančiu ab initio pagal LR CK 1.78 straipsnio 1, 5 dalis, 1.80 straipsnio 1, 2 dalis 2007-01-16 Kauno miesto 14-jo notarų biuro notarinį registrą Nr. GDM1-177 paveldėjimo byloje Nr. 85/2000 (2000-11-19), panaikinti ab initio pagal LR CK 1.78 straipsnio, 1.78 straipsnio 1, 5 dalis, 1.80 straipsnio 1, 2 dalis, 6.60 straipsnį ir įpareigoti valstybinės įmonės „Registrų centro“ Mažeikių filialą panaikinti ab initio registre Nr. 61/23661 ir Nr. 61/26356 įrašus notariniame registre Nr. GDM1-177 (2007-01-16), atstatyti registre Nr. 61/26361 ir Nr. 61/26356 savininke – M. M., įpareigojant registre Nr. 61/26361 išviešintį sprendimą Valstybinės įmonės ,,Registrų centro“ Mažeikių filialo Nr. 253 (2006-05-19), įpareigojant registre Nr. 61/26356 išviešinti Valstybinės įmonės ,,Registrų centro“ Mažeikių filialo sprendimą Nr. 463 (2006-11-17); 5) pripažinti negaliojančiu ab initio pagal LR CK 1.78 straipsnio 1, 5 dalis, LR CK 1.80 straipsnio 1 dalį, 2007-01-24 Telšių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos raštą Nr. (6.1)-R16-391 ir panaikinti ab initio pagal LR CK 1.78 straipsnio 1, 2 dalis, 1.80 straipsnio 1, 2 dalis, LR CK 6.60 straipsnį, įpareigojant valstybinės įmonės „Registrų centro“ Mažeikių filialą registre Nr.61/26356 panaikinti ab initio pagal LR CK 1.80 straipsnio 1, 2 dalis Telšių apskrities viršininko sprendimą Nr. VI-61-12399 (2006-09-15), įsakymą Nr. P1. Ž‑2068 (2006-09-20) išviešinant 2006-11-17 valstybinės įmonės „Registrų centro“ Mažeikių filialo sprendimą Nr. 463, ir registre Nr. 61/26361 panaikinti ab initio pagal LR CK 6.60 straipsnį Telšių apskrities viršininko sprendimą Nr. V1-61-12315 (2006-03-24), įsakymą Nr. P1. Ž-740 (2006-03-28) išviešinant 2006-05-19 valstybinės įmonės „Registrų centro“ Mažeikių filialo sprendimą Nr. 253; 6) pripažinti negaliojančiu ab initio pagal LR CK 1.78 straipsnio 1, 5 dalis, 1.80 straipsnio 1, 2 dalis 2007-02-19 Telšių apskrities viršininko administracijos, Telšių apskrities viršininko įsakymo Nr. P1.Ž-293 1, 2, 3 punktą ir panaikinti ab initio pagal LR CK 1.80 straipsnio 1, 2 dalis, 6.60 straipsnį; 7) taikyti restituciją ir neatlygintinai atiduotą 4,6000 ha miško žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), priimtą pasirašytinai valdymui O. E. B. testamentinės M. M., mirusios (duomenys neskelbtini), įpėdinės, 2002-04-05 vartojimo teisiniu aktu Nr. 61-10198 bei neatlygintinai atiduotą 5,100 ha miško žemės sklypą, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), priimtą pasirašytinai valdymui O. E. B., testamentinės M. M., mirusios (duomenys neskelbtini), įpėdinės, 2002-04-05 vartojimo teisiniu aktu Nr. 61-10198, įpareigoti Kauno miesto 14-ąjį notarų biurą, notarę D. M.-M. įregistruoti O. E. B. šalimi dvišalio teisinio akto Nr. 61-10198 (2002-04-05) ir Nr.61-10199 (2002-04-05); 8) įpareigoti Kauno miesto 14-ąjį notarų biurą, notarę D. M.-M. išduoti O. E. B. kaip testamentinei M. M., mirusios (duomenys neskelbtini), įpėdinei papildomą paveldėjimo teisės liudijimą į 4.6000 ha esančią (duomenys neskelbtini), unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), įpareigoti notarę D. M.-M. ir išduoti O. E. B., kaip testamentinei M. M., mirusios (duomenys neskelbtini), įpėdinei papildomą, paveldėjimo teisės liudijimą į 5.1000 ha, esančią (duomenys neskelbtini), unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini); 9) pripažinti, kad O. E. B. patyrė iš Telšių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos fizinį skausmą, pesimizmą, nusivylimą, liūdesį, gėdą, nerimą, graužatį, nuoskaudą, neviltį, pažeminimą, preziumuojamą tiesioginę ir netiesioginę diskriminaciją ir kita, ir priteisti iš Valstybinio miškotvarkos instituto, k. 132340880, ir vadovo A. G. solidariai, subsidiariai sumokėti adekvačiai 1000000 litų O. E. B.; 10) priteisti visas bylinėjimosi išlaidas iš Telšių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos.
Žemesnės instancijos teismas
Mažeikių rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 16 d. nutartimi nustatytas terminas trūkumams pašalinti. Nutartyje nurodyta, kad ieškovės pateikto ieškinio turinys ir jame suformuluoti reikalavimai neleidžia aiškiai suprasti, koks yra šio ieškinio pagrindas ir dalykas. Tiek aplinkybės, kuriomis ieškovė grindžia savo reikalavimus, tiek patys reikalavimai ieškinyje dėstomi padrikais, nerišliais, sunkiai suprantamais sakiniais, nurodomi deklaratyvūs teiginiai, kurie nesusiejami su konkrečiais ieškovės teisių arba įstatymų saugomų interesų pažeidimais. Teismas pažymėjo, kad kai kurie reikalavimai yra identiški bei išnagrinėti Mažeikių rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-14-721/2012, todėl teismas ieškovę įpareigojo patikslinti reikalavimų sąrašą, iš jų išbraukiant tuos reikalavimus, kurie jau yra išnagrinėti. Teismas, pasisakydamas dėl žyminio mokesčio sumokėjimo, nurodė, kad ieškovės santykis su atsakovėmis nėra laikytinas vartojimo santykiais, todėl atleisti nuo žyminio mokesčio nėra pagrindo. Pagal CPK 85 straipsnio 1 dalies 8 punktą bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo žyminis mokestis yra nustatomas pagal reikalaujamą priteisti sumą, todėl nuo 1000000 Lt neturtinės žalos turi būti sumokėtas 8689,00 Eur žyminis mokestis. Teismas nurodė, kad žyminiu mokesčiu turi būti apmokestinami ir kiti ieškinyje reiškiami turtiniai bei neturtiniai reikalavimai bei pateikti įrodymai, pagrindžiantys žyminio mokesčio sumokėjimą (CPK 80, 85 straipsniai). Teismas, atsižvelgęs į ieškovės pateiktą ieškinį, kurio vienas iš reikalavimų yra priteisti iš Valstybinio miškotvarkos instituto ir vadovo A. G. 1000000 Lt neturtinės žalos, laikė, kad šie asmenys taip pat turėtų būti įtraukti į bylą dalyvaujančiais asmenimis bei jiems pagal CPK 113 straipsnį turėtų būti pateikiamos procesinių dokumentų kopijos.
2015 m. gegužės 11 d. ieškovė pateikė prašymą visiškai atleisti nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, tačiau Mažeikių rajono apylinkės teismas 2015 m. gegužės 12 d. nutartimi prašymo netenkino ir dar kartą nustatė terminą trūkumams pašalinti.
Mažeikių rajono apylinkės teisme 2015 m. gegužės 14 d. buvo gautas ieškovės patikslintas ieškinys.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Mažeikių rajono apylinkės teismas 2015-06-03 nutartimi nutarė laikyti nepaduotu ieškovės 2015 m. balandžio 10 d. ieškinį bei 2015 m. gegužės 14 d. patikslintą ieškinį ir juos grąžinti ieškovei. Teismas nurodė, kad Mažeikių rajono apylinkės teisme 2015 m. gegužės 14 d. buvo gautas ieškovės patikslintas ieškinys, kuriame atsisakyta reikalavimo dėl žalos atlyginimo, tačiau likę reikalavimai yra tapatūs pirminiam ieškiniui ir jau yra išnagrinėti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 14 d. sprendimu. Iš ieškinio ir patikslinto ieškinio reikalavimų matyti, kad ieškovė neištaisė 2015 m. balandžio 16 d. nutartyje nurodytų trūkumų. Atsižvelgęs į tai, kad ieškovė neįvykdė 2015 m. balandžio 16 d. ir gegužės 12 d. teismo nutarčių reikalavimų, todėl trūkumai liko nepašalinti, ieškinį bei patikslintą ieškinį teismas laikė nepaduotais ir grąžino ieškovei (CPK 115 straipsnio 3 dalis).
III. Atskirojo skundo esmė
Atskiruoju skundu ieškovė O. E. B. prašo panaikinti 2015-06-03 Mažeikių rajono apylinkės teismo nutartį ir perduoti priimti pagal teismingumą teismui nagrinėti 43689,93 Eur ieškinį. Atskirasis skundas grindžiamas tuo, kad ieškinys buvo pateiktas naujiems atsakovams, ieškinyje nurodyti nauji dalykai, ieškinys pareikštas visiškai naujais pagrindais, nenagrinėtais civilinėje byloje Nr. 2-14-721/2012. Pareiškėja nurodo, kad teismo nutartys abstrakčios, nesuvokiamos, mano, kad visus trūkumus pašalino 2015‑05-21. Apeliantė taip pat nurodo, kad nei su teisėjos A. B. pasiaiškinimu nenusišalinti, nei su nutartimi teisėjos nenušalinti ji nesupažindinta, prašo šią nutartį panaikinti ir išspręsti ieškinio teismingumą konkrečiam teismui. Apeliantės teigimu, priimdamas skundžiamą nutartį, teismas iškraipė Konstitucijos 23 str., priėmė klaidingą nutartį, apribojo ieškovės teisę kreiptis į teimą teisminės gynybos, neatliko savo pareigų, neįvertino 43689,93 Eur ieškinio, neperdavė jo nagrinėti Šiaulių apygardos teismui, neįgyvendino išaiškinimo pareigos, todėl pažeidė ieškovės teisėtų lūkesčių principą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir teisiniai argumentai
Atskirasis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.
Nagrinėjamu atveju apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi, kuria ieškovės ieškinys, nepašalinus teismo nustatytų ieškinio trūkumų, grąžintas jį padavusiam asmeniu.
Vienas iš svarbiausių civilinio proceso teisės principų yra teisminės gynybos prieinamumo principas, kuris reiškia, jog kiekvienam asmeniui, manančiam, kad yra pažeistos jo teisės, yra garantuojama ir prieinama teisminė gynyba. Tačiau ši teisė negali būti suprantama kaip galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu. Siekiant įgyvendinti visų asmenų vienodą teisę naudotis teismine gynyba, proceso ekonomiškumo, koncentruotumo ir kitus principus, CPK griežtai ir aiškiai reglamentuoja specialią tvarką, kaip asmenys gali įgyvendinti minėtą savo teisę.
Pagal CPK 1 straipsnio 1 dalį civilinės, darbo, šeimos, intelektinės nuosavybės, konkurencijos, bankroto, restruktūrizavimo ir kitos iš privatinių teisinių santykių kylančios bylos nagrinėjamos pagal Civilinio proceso kodekso nuostatas. Civilinio proceso kodekse yra numatyta kreipimosi į teismą, bylų nagrinėjimo, sprendimų priėmimo ir jų vykdymo tvarka, todėl asmuo, kreipdamasis į teismą su ieškiniu, privalo laikytis šios tvarkos ir pateikti teismui procesinį dokumentą, kuris atitinka Civilinio proceso kodekso reikalavimus. Pažymėtina, kad proceso įstatyme numatyti reikalavimai procesiniam dokumentui reikalingi tam, kad nuo pat pradžių bylos nagrinėjimas būtų aiškus, kad ginčo šalys žinotų priešingos šalies reikalavimus ir galėtų tinkamai į juos atsikirsti. Tai, ar pateiktas procesinis dokumentas atitinka jam keliamus reikalavimus, patikrina teismas, spręsdamas to dokumento priėmimo klausimą. Jeigu procesinis dokumentas neatitinka proceso įstatymo reikalavimų, teismas privalo nustatyti terminą trūkumams šalinti (CPK 115 straipsnio 2 dalis, 138, 316 straipsniai), o jeigu šį dokumentą padavęs asmuo per teismo nustatytą terminą trūkumų nepašalina, toks dokumentas laikomas nepaduotu ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui (CPK 115 straipsnio 3 dalis).
Pirmosios instancijos teismas laikė nepaduotu ieškovės ieškinį, motyvuodamas tuo, kad ieškovė nepašalino prieš tai priimtose nutartyse nurodytų ieškinio trūkumų, t. y. aiškiai nesuformulavo ieškinio dalyko ir pagrindo, nepašalino ieškinio reikalavimų, kurie yra tapatūs civilinėje byloje Nr. 2-14-721/2012 išnagrinėtiems reikalavimas, nesumokėjo žyminio mokesčio bei nepateikė teismui tai patvirtinančių įrodymų, neįtraukė dalyvaujančiais asmenimis Valstybinio miškotvarkos instituto ir vadovo A. G. bei nepateikė jiems procesinių dokumentų kopijų. Apeliacinės instancijos tesimo vertinimu, šie Mažeikių rajono apylinkės teismo ieškovei nustatyti trūkumai yra aiškūs, konkretus, todėl negalima sutikti su apeliantės argumentais, kad teismo nutartys jai buvo nesuvokiamos. Atkreiptinas ieškovės dėmesys, kad nesuprantant nutarties turinio dėl teisinių žinių stokos, civilinėse bylose asmenys gali naudotis kvalifikuotų teisininkų pagalba.
Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančių ieškovės procesinių dokumentų turinį, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nutartis laikyti ieškovės ieškinį nepaduotu yra pagrįsta ir teisėta. Kaip matyti iš bylos medžiagos, Mažeikių rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 16 d. nutartimi nustatytas terminas trūkumams pašalinti, tačiau vietoj to, kad pašalintų trūkumus, ieškovė 2015-05-04 pateikė prašymą dėl teisėjos A. B. nušalinimo, kurio Mažeikių rajono apylinkės teismo pirmininkė 2015-05-06 nutartimi netenkino, nurodžiusi, kad nesutikimas su bylą nagrinėjančio teisėjo priimtais sprendimais nėra pagrindas savaime abejoti teisėjo nešališkumu. 2015-05-11 ieškovė pateikė prašymą visiškai atleisti ją nuo žyminio mokesčio, kurio teismas 2015-05-12 nutartimi netenkino ir dar kartą įpareigojo ieškovę pašalinti ieškinio trūkumus, ir tik po šios nutarties priėmimo 2015-05-14 ieškovė pateikė teismui patikslintą ieškinį, tą pačią dieną pateiktas prašymas dėl patikslinto ieškinio perdavimo Šiaulių apygardos teismui. Šie ieškovės procesiniai veiksmai ir pateikto patikslinto ieškinio turinys rodo, kad ieškovė iš esmės nesiekė taisyti teismo nutartyje nurodytų ieškinio trūkumų, ir nors ieškovė neskundė teismo nutarčių, kuriomis nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti, teismo nustatytų įpareigojimų neįvykdė. Pažymėtina, kad tiek iš ieškovės ieškinio, tiek iš patikslinto ieškinio teksto, jo sakinių konstrukcijų negalima aiškiai ir konkrečiai atskirti ko šioje byloje ieškovė siekia, t. y. ieškinio ir patikslinto ieškinio turinys nėra suprantas, iš ieškovės procesinių dokumentų išdėstymo nėra galimybės nustatyti materialinių ieškovės reikalavimų, kurie galėtų būti nagrinėjami teisme ginčo teisena. Be to, apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka su apylinkės teismo pozicija, kad dauguma ieškovės ieškinio ir patikslinto ieškinio reikalavimų, pvz. dėl 2007-01-16 Kauno miesto 14-jo notarų biuro notarinio registro Nr. GDM1-177, Telšių apskrities viršininko sprendimo Nr. VI-61-12399 (2006-09-15), įsakymo Nr. P1. Ž-2068 (2006-09-20), restitucijos taikymo miško žemės sklypams, Kauno miesto 14-ojo notarų biuro notarės D. M. įpareigojimo išduoti ieškovei paveldėjimo teisės liudijimą pagal testamentą į mirusios M. M. 4,6000 ha ir 5,1000 ha miško žemės sklypus ir kt., yra jau išnagrinėti Mažeikių rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2‑14-721/2012 ir negali būti dar kartą nagrinėjami teisme, nepaisant to, kad ieškovė naujame ieškinyje papildomai nurodė naujus atsakovus, naujas aplinkybes ar ieškinį siekė įrodyti kitais įrodymais. Ši teismo išvada grindžiama tuo, kad įstatymas draudžia teismui pakartotinai nagrinėti tapatų ginčą arba iš naujo nustatinėti išspręstoje byloje konstatuotus faktus ar teisinius santykius (CPK 137 str. 2 d. 4 d., 279 str. 4 d.).
Ieškovė taip pat abejoja teisėjos A. B. nešališkumu ir prašo panaikinti Mažeikių rajono apylinkės teismo pirmininkės nutartį, kuria nutarta teisėjos A. B. nenušalinti. Pažymėtina, kad nutartis, kuria išsprendžiamas klausimas dėl teisėjo nušalinimo, yra neskundžiama, o motyvai dėl teisėjo šališkumo gali būti teikiami kartu su atskiruoju ar apeliaciniu skundu. Kaip matyti iš apeliantės atskirojo skundo, konkrečių motyvų dėl teisėjos A. B. šališkumo jame nėra nurodyta, todėl plačiau teisėjos nešališkumo klausimo apeliacinės instancijos teismas nenagrinėja.
Kadangi ieškovės atskirajame skunde nėra nurodoma argumentų dėl įpareigojimo sumokėti žyminį mokestį, apeliacinės instancijos teismas, neišeidamas už atskirojo skundo ribų, sprendžia, kad esant teismo įpareigojimui sumokėti žyminį mokestį, ieškovei šio įpareigojimo neapskundus ir nepašalinus šio ieškinio trūkumo, apylinkės teismo nutartis laikyti ieškinį nepaduotu yra pagrįsta ir teisėta, priimta nepažeidžiant CPK 115 straipsnio 3 dalies, 135 straipsnio 2 dalies, 138 straipsnio nuostatų.
Atmestini ir apeliantės atskirojo skundo argumentai dėl bylos perdavimo pagal teismingumą, kadangi bylos perdavimas kitam teismui galimas tik priėmus ieškinį teismo žinion (CPK 34 str.).
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad nesant bent vieno iš ieškinio elementų (ieškinio dalyko ar pagrindo), negalimas teisminis nagrinėjimas, nes gali būti sudarytos prielaidos dalyvaujančių byloje asmenų teisės į teisingą teismą pažeidimui, o teismui sudaromos kliūtys veiksmingai vykdyti proceso reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-372/2013). Imperatyvūs reikalavimai ieškinio formai ir turiniui yra nustatyti tam, kad tiek teismas, tiek byloje dalyvaujantys asmenys, kurių atžvilgiu reiškiamas ieškinys, galėtų susipažinti su reiškiamų reikalavimų esme; kad priešinga šalis tinkamai ir laiku pasinaudotų procesinės gynybos priemonėmis, pareikšdama atsikirtimus ir pateikdama įrodymus; kad teismas galėtų kuo operatyviau pareikštus reikalavimus išnagrinėti ir priimti pagrįstą spendimą. Todėl esant tokiems ieškinio trūkumams, kurie trukdo įgyvendinti šiuos civilinio proceso tikslus, priklausomai nuo procesinės situacijos, teismas turi arba nustatyti terminą ieškinio trūkumams pašalinti, įpareigodamas asmenį suformuluoti ieškinio dalyką / pagrindą, arba atsisakyti priimti tokį reikalavimą kaip nenagrinėtiną teisme, arba nutraukti civilinę bylą tuo pačiu pagrindu, jeigu ji jau iškelta. Tokie teismo veiksmai negali būti vertinami kaip suinteresuoto asmens teisės į teisminę gynybą pažeidimas, nes teismui priėmus tokį jo reikalavimą ir pradėjus nagrinėti / išnagrinėjus bylą, teisė į veiksmingą teisminę gynybą nebūtų įgyvendinta (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. rugsėjo 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2013).
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias ieškinio trūkumų šalinimą, todėl atskirojo skundo motyvai dėl pirmosios instancijos teismo nutarties neteisėtumo laikomi nepagrįstais, ieškovės atskirasis skundas atmetamas, o Mažeikių rajono apylinkės teismo skundžiama nutartis paliekama nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 str. 1 d. 1 p., teismas
nutaria:
Mažeikių rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 3 d. nutartį palikti nepakeistą.