- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-01-23
- Bylos Nr.
- eI2-1096-644/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00410-2023-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Rimantas Giedraitis, Audrius Grauželis, Janina Vitunskienė
- Pareiškėjas
- A. B.
- Atsakovas
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui
- Trečiasis asmuo
- Kauno
Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimanto Giedraičio, Audriaus Grauželio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo) ir Janinos Vitunskienės,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. B. skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui, trečiasis suinteresuotas asmuo Kauno m. 6-ojo notarų biuro notarė J. R., dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus,
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas A. B. skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – ir VSDFV) Kauno skyriaus 2023-01-05 sprendimą Nr. (10.1 E) DV_S-976 „Dėl V. B. negautos kompensuojamosios senatvės pensijos išmokėjimo“ (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2022-12-29 prašymą dėl paveldėtos senatvės pensijos kompensuojamosios sumos išmokėjimo.
Pareiškėjas skunde nurodė, kad jis su broliu L. B. paveldėjo mamos R. B. (mirė (duomenys neskelbtini)) turtą, įskaitant ir kompensuojamąją senatvės pensijos sumą. R. B. buvo paveldėjusi savo vyro V. B. (mirė (duomenys neskelbtini)) turtą. Pareiškėjas 2022-12-29 su prašymu kreipėsi į atsakovą dėl paveldėtos pensijos kompensuojamosios sumos išmokėjimo, tačiau atsakovas ginčijamu Sprendimu atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą, kadangi prašymas dėl paveldėtos senatvės pensijos kompensuojamosios sumos išmokėjimo buvo pateiktas po Kompensavimo įstatyme nustatyto termino (2018-12-31).
Pažymėjo, kad atsakovas Sprendime nepagrįstai rėmėsi Kompensavimo įstatymo 2 straipsnio 6 dalimi, kurioje įtvirtinta, jog senatvės pensijos kompensuojamosios sumos išmokamos 2017 metų 1-jo ketvirčio paskutinį mėnesį, jeigu dėl mirusiajam priklausiusios senatvės pensijos kompensuojamosios sumos išmokėjimo kreipiamasi iki 2017-01-31. Jeigu dėl senatvės pensijos kompensuojamosios sumos išmokėjimo kreipiamasi po 2017-01-31, bet ne vėliau kaip iki 2018-12-31, kompensuojamoji suma išmokama ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo kreipimosi dienos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) savo praktikoje yra išaiškinęs, kad Kompensavimo įstatymo 2 straipsnio 6 dalyje nurodytas terminas (2018-12-31) nėra naikinamasis. Kompensavimo įstatymo 3 straipsnio 4 dalis nenustato termino prašymui dėl kompensuojamosios senatvės pensijos išmokėjimo palikimą priėmusiems asmenims pateikti. LVAT teisėjų kolegija yra pabrėžusi, kad Kompensavimo įstatymo 3 straipsnio (Senatvės pensijų kompensavimo tvarka) 4 dalyje, kurioje nustatyta senatvės pensijos kompensuojamosios sumos išmokėjimo tvarka, nėra nustatytas joks terminas tokioms išmokoms gauti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. liepos 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1510-756/2021).
Pareiškėjas pažymėjo, kad VSDFV Kauno skyrius 2016-06-06 pažymą Nr. PE_PZ2-2482 apie V. B. neišmokėtas išmokas Kauno miesto 6-ajam notarų biurui išsiuntė 2016-06-10 raštu Nr. (10.1)S- 48176, bet notarų biuras apie tai neinformavo R. B.. Kompensuojamoji senatvės pensijos suma buvo nurodyta tik 2022-12-29 papildomame paveldėjimo teisės pagal testamentą teisės liudijime. Būtent tada pareiškėjas sužinojo apie paveldėtą kompensuojamąją senatvės pensijos sumą. Be to, 2015 m. R. B. buvo nustatytas (duomenys neskelbtini) (pagal 2015-03-09 protinės būklės mini tyrimą, 2015-03-09 Blessed‘o demencijos skalę ir kt.). Šis pablogėjimas nustatytas ir 2016-2018 metais. 2017 m. jai diagnozuota (duomenys neskelbtini), progresavo 2018 metais. Dėl šių objektyvių priežasčių R. B. negalėjo kreiptis dėl išmokos pati anksčiau, nes Kompensavimo įstatymas įsigaliojo 2015-08-01, kai jos sveikatos būklė buvo bloga.
Nurodė, kad valstybės institucijoms, įstaigoms, pareigūnams ir kitiems atitinkamus įgaliojimus turintiems asmenims kyla pareiga vadovautis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme įtvirtintais gero viešojo administravimo, objektyvumo, proporcingumo, nepiktnaudžiavimo valdžia principais. Valdžios institucijos, siekdamos įgyvendinti gero viešojo administravimo principą, užtikrinti žmogaus teisių ir laisvių bei privataus asmens, kaip silpnesnės santykio su viešąja administracija šalies, apsaugą, privalo bet kurioje situacijoje vadovautis fundamentaliais protingumo, teisingumo, sąžiningumo principais, sprendimų priėmimo metu atsižvelgti į susiklosčiusių faktinių aplinkybių visumą. Atsakingo valdymo (gero administravimo) principas įtvirtina viešojo administravimo subjekto pareigą imtis aktyvių veiksmų. Iš gero administravimo principo išplaukia, kad valstybės institucijos, priimdamos administracinius sprendimus (vykdydamos valdžios funkcijas), privalo dirbti rūpestingai. Nagrinėjamu atveju atsakovo priimtas Sprendimas yra visiškai nepagrįstas. Atsakovas turėjo atsižvelgti į LVAT praktiką ir tinkamai vykdyti teisės aktų nuostatas bei patenkinti pareiškėjo 2022-12-29 prašymą dėl paveldėtos senatvės pensijos kompensuojamosios sumos išmokėjimo.
Atsakovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius su pareiškėjo skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Pažymėjo, kad V. B. (mirė (duomenys neskelbtini)) kompensuojamoji socialinio draudimo senatvės pensijos dalis, susidariusi dėl 2010 – 2011 metais taikyto įstatymo nuostatų, kuomet buvo mokama sumažinta pensija dėl draudžiamųjų pajamų turėjimo, pagal Socialinio išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 8 straipsnio nuostatas buvo apskaičiuota 2016-05-19 sprendimu. Pagal tuo metu galiojantį Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo darbo procedūrų aprašą, patvirtintą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2015-09-30 įsakymu Nr. V-496, teritorinio skyriaus pensijų skyriaus vedėjo įgaliotas šio skyriaus valstybės tarnautojas, jeigu yra gautas prašymas dėl išmokų mirus gavėjui skyrimo, parengia vienkartinės išmokos apskaičiavimo pažymos, sprendimo dėl vienkartinės išmokos mokėjimo projektus ir, jeigu yra iki mirties mėnesio neišmokėtų pensijų sumų, parengia ir išsiunčia notarų biurui skirtą pažymą dėl negautos pensijos sumos, o tokios pažymos apie mirusiojo įsiskolinimą ir/ar neišmokėtas išmokas siunčiamos notarų biurui pagal paskutinę mirusiojo deklaruotą gyvenamąją vietą. VSDFV Kauno skyrius 2016-06-10 raštu informavo Kauno miesto 6-ąjį notaro biurą apie tai, jog V. B. neišmokėta 4988,22 Eur suma, tai patvirtina kartu su raštu siųsta 2016-06-06 pažyma Nr. PE_PZ2-2482 apie mirusiam asmeniui neišmokėtas išmokas ir (ar) jo įsiskolinimą. Teisės aktai nenustato pareigos atsakovui tikrinti Testamentų registro duomenis, siekiant sužinoti mirusio asmens įpėdinius, todėl pareiškėjo teiginys, jog atsakovas galėjo informuoti apie paveldėjimo faktą, yra nepagrįstas. R. B. nerealizavo savo teisės į mirusiajam V. B. neišmokėtos kompensuojamosios sumos išmokėjimą. Iš 2015-09-17 Kauno m. 9-jo notarų biuro notarės D. K. išduoto įgaliojimo matyti, jog pareiškėjas kartu su broliu buvo įgalioti atstovauti R. B. įvairiose institucijose, tarp jų ir notarų biuruose. Taigi, pats pareiškėjas, kaip R. B. įgaliotas asmuo, galėjo realizuoti R. B. teisę į kompensuojamosios sumos išmokėjimą per Kompensavimo įstatyme nustatytą terminą.
Terminus dėl senatvės pensijos kompensavimo nustato Kompensavimo įstatymo 2 straipsnio 6 dalis, kurioje nurodyta, jog asmenims, kuriems paveldėjimo tvarka pereina (perėjo) mirusio asmens turtas, senatvės pensijos kompensuojamosios sumos išmokamos 2018 metų IV ket. paskutinį mėnesį, jeigu jie dėl mirusiajam priklausiusios senatvės pensijos kompensuojamosios sumos išmokėjimo kreipiasi iki 2018-10-31, o jeigu dėl senatvės pensijos kompensuojamosios sumos išmokėjimo kreipiamasi po 2018-10-31, bet ne vėliau kaip iki 2018-12-31, senatvės pensijos kompensuojamoji suma išmokama ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo kreipimosi dienos. Naikinamasis terminas negali būti teismo atnaujinamas, galimybė atnaujinti praleistą terminą gali būti nustatyta tik įstatyme. Kompensavimo įstatyme nėra nustatyta tokio termino atnaujinimo ar pratęsimo galimybė, todėl nėra pagrindo skundą tenkinti.
Skundas patenkintinas.
Byloje ginčas kilo dėl VSDFV Kauno skyriaus 2023-01-05 sprendimo Nr. (10.1 E) DV_S-976, kuriuo nuspręsta netenkinti pareiškėjo prašymo dėl paveldėtos senatvės pensijos kompensuojamosios sumos išmokėjimo, teisėtumo ir pagrįstumo.
Motyvuojamoji dalis
Bylos duomenimis nustatyta, kad V. B. (mirė (duomenys neskelbtini)) turtą paveldėjo sutuoktinė R. B., minėtą aplinkybę patvirtina Kauno miesto 6-jo notarų biuro išduotas 2011-10-18 Paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimas.
Po R. B. mirties (mirė (duomenys neskelbtini)), jos turtą paveldėjo sūnūs L. B. ir A. B., minėtą aplinkybę patvirtina Kauno miesto 6-jo notarų biuro 2022-12-29 išduotas Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas. Minėtais duomenimis nustatyta, kad L. B. ir A. B. paveldėjo po ½ dalį R. B. turto, tarp jų - kompensuojamąją senatvės pensijos sumą (lygiomis dalimis).
Iš bylos duomenų matyti, kad Kauno miesto 6-jo notarų biuro išduotu 2022-12-29 Papildomo paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimu R. B. paveldėjo V. B. kompensuojamąją senatvės pensijos dalį. Paveldėjimo pagrindas – VSDFV Kauno skyriaus 2016-06-10 raštas Nr. (10.1)S-48176 ir 2016-06-06 pažyma Nr. PE_PZ2-2482 „Apie mirusiajam asmeniui neišmokėtas išmokas ir (ar) jo įsiskolinimą“.
Pareiškėjas A. B. 2022-12-29 prašymu kreipėsi į VSDFV Kauno skyrių dėl paveldėtos senatvės pensijos kompensuojamosios sumos dalies išmokėjimo. VSDFV Kauno skyrius 2023-01-05 sprendimu Nr. (10.1 E) DV_S-976 „Dėl V. B. negautos kompensuojamosios senatvės pensijos sumos išmokėjimo“, atsisakė tenkinti pareiškėjo A. B. prašymą, sprendimą motyvuojant tuo, kad pareiškėjo prašymas buvo pateiktas po Kompensavimo įstatyme nustatyto termino (prašymas turėjo būti pateiktas ne vėliau kaip iki 2018-12-31).
Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Valstybinių socialinio draudimo senatvės pensijų ir valstybinių pensijų, sumažintų dėl draudžiamųjų pajamų turėjimo, kompensavimo įstatymas (toliau – ir Kompensavimo įstatymas), kurio paskirtis – nustatyti valstybinių socialinio draudimo senatvės pensijų, sumažintų dėl Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (toliau – ir Laikinasis įstatymas) 8 straipsnio nuostatų taikymo, ir valstybinių pensijų, sumažintų dėl Laikinojo įstatymo 5 straipsnio nuostatų taikymo, kompensavimo tvarką, dydžius ir terminus.
Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, kad V. B. 2010-2011 metais buvo mokėta sumažinta senatvės pensija, dėl to pagal Laikinojo įstatymo 1 straipsnio 1 dalį, tokiam asmeniui turėjo būti kompensuojamas pagal šį įstatymą perskaičiuotos valstybinės socialinio draudimo pensijos dydžio pokytis ir ši apskaičiuota kompensavimo suma mokama pagal Kompensavimo įstatyme nustatytą tvarką.
Asmenys, kuriems paveldėjimo tvarka pereina (perėjo) mirusio asmens turtas, turi teisę gauti šio Kompensavimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nurodytą senatvės pensijos kompensuojamąją sumą už mirusį asmenį, kuriam buvo taikomos Laikinojo įstatymo 8 straipsnio nuostatos, taip pat šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nurodytą valstybinės pensijos kompensuojamąją sumą už mirusį asmenį, kuriam buvo taikomos Laikinojo įstatymo 5 straipsnio nuostatos (Kompensavimo įstatymo 1 straipsnio 3 dalis). Taigi mirus asmeniui, kuriam Laikinojo įstatymo pagrindu buvo sumažinta valstybinio socialinio draudimo senatvės pensija, jo turto paveldėtojai turi teisę gauti kompensuojamąją sumą. Pagal Kompensavimo įstatymo 3 straipsnio 4 dalį senatvės pensijos kompensuojamosios sumos išmokamos asmenims, kuriems paveldėjimo tvarka pereina (perėjo) mirusio asmens turtas, kai jie Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai, mokėjusiai senatvės pensiją mirusiajam, pateikia Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos nustatytos formos prašymą dėl senatvės pensijos kompensuojamosios sumos, priklausiusios mirusiajam, išmokėjimo, asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą ar teisės aktų nustatyta tvarka patvirtintą asmens tapatybės dokumento kopiją ir paveldėjimo teisės liudijimą.
Nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo dėl to, kad V. B. buvo neišmokėta kompensuojama 4988,22 Eur senatvės pensijos suma, kuri apskaičiuota VSDFV Kauno skyriaus 2016-06-06 pažyma Nr. PE_PZ2-2482 „Apie mirusiajam asmeniui neišmokėtas išmokas ir (ar) jo įsiskolinimą“, o VSDFV Kauno skyrius 2016-06-10 raštu Nr. (10.1)S-48176 informavo Kauno 6-jį notarų biurą apie mirusiajam V. B. neišmokėtas išmokas (kompensuojamą senatvės pensijos dalį).
Pareiškėjas nesutikimą su Sprendimu iš esmės motyvuoja tuo, kad priešingai nei nurodė atsakovas, Kompensavimo įstatymas nenustato termino palikimą priėmusiems asmenims pateikti prašymą dėl kompensuojamosios senatvės pensijos dalies išmokėjimo.
Kompensavimo įstatymo 2 straipsnio 6 dalis įtvirtina, kad asmenims, kuriems paveldėjimo tvarka perėjo mirusio asmens turtas, senatvės pensijos kompensuojamosios sumos išmokamos 2017 m. I-jo ketvirčio paskutinį mėnesį, jeigu jie dėl mirusiajam priklausiusios senatvės pensijos kompensuojamosios sumos išmokėjimo kreipiasi iki 2017-01-31. Jeigu dėl senatvės pensijos kompensuojamosios sumos išmokėjimo kreipiamasi po 2017-01-31, bet ne vėliau kaip iki 2018-12-31, senatvės pensijos kompensuojamoji suma išmokama ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo kreipimosi dienos. Kaip minėta, nagrinėjamu atveju atsakovas ginčijamu Sprendimu atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą, kadangi prašymas dėl paveldėtos senatvės pensijos kompensuojamosios sumos išmokėjimo buvo pateiktas po Kompensavimo įstatymo 2 straipsnio 6 dalyje nustatyto termino (2018-12-31).
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021-07-14 nutartyje administracinėje byloje Nr. A-1510-756/2021 pažymėjo, kad Kompensavimo įstatymo 2 straipsnio 6 dalyje įtvirtinti laikotarpiai yra susiję su senatvės pensijos kompensuojamųjų sumų išmokėjimo terminais, t. y. nustato per kiek laiko po kreipimosi bus išmokėta senatvės pensijos kompensuojamoji dalis. Šio įstatymo 3 straipsnio 4 dalyje, kurioje nustatyta senatvės pensijos kompensuojamosios sumos išmokėjimo tvarka, nėra nustatytas joks terminas tokioms išmokoms gauti.
Pažymėtina, kad Kompensavimo įstatymas buvo priimtas įgyvendinant Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarimą „Dėl Lietuvos Respublikos teisės aktų nuostatų, kuriomis reguliuojamas pensijų perskaičiavimas ir mokėjimas valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai, atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ (toliau – ir Nutarimas). Nutarime Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas konstatavo, jog siekdamas užtikrinti, kad praradimai, atsiradę dėl senatvės ar invalidumo pensijų mažinimo, taip pat dėl valstybinių pensijų mažinimo dideliu mastu, nebelikus minėtos ypatingos situacijos būtų per protingą laikotarpį teisingai kompensuoti, įstatymų leidėjas turi nepagrįstai nedelsdamas įstatymu nustatyti esminius sumažintų pensijų kompensavimo elementus (pagrindus, dydžius ir pan.), kuriais remiantis turėtų būti parengta sumažintų pensijų kompensavimo tvarka. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2010-04-20 sprendime konstatuota, jog teisinio reguliavimo koregavimas mažinant senatvės pensijas net ir dėl to, kad valstybėje yra susidariusi ypatinga situacija (kilusi ekonomikos krizė ir kt.), reiškia asmens konstitucinės socialinės garantijos – senatvės pensijos ribojimą; tokiu teisiniu reguliavimu tam tikru mastu yra ribojama asmens, kuriam senatvės pensija buvo paskirta ir mokama, nuosavybės teisė; taigi įstatymų leidėjas, susidarius ypatingai situacijai, kai dėl ekonomikos krizės neįmanoma sukaupti tiek lėšų, kiek yra būtina senatvės pensijoms mokėti, mažindamas senatvės pensijas privalo numatyti asmenims, kuriems tokia pensija buvo paskirta ir mokama, susidariusių praradimų kompensavimo mechanizmą, pagal kurį valstybė įsipareigotų tokiems asmenims, nebelikus minėtos ypatingos situacijos, per protingą laikotarpį teisingai kompensuoti jų praradimus, atsiradusius dėl senatvės pensijos sumažinimo.
Taigi, atsižvelgiant į nurodytą Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudenciją, Kompensavimo įstatyme įtvirtintas pensijos kompensuojamosios dalies išmokėjimas turi būti efektyvus, teisingas ir veikiantis. Todėl nėra jokio pagrindo išvadai, kad Kompensavimo įstatymo 2 straipsnio 6 dalyje nurodyti terminai yra naikinamieji ir užkerta kelią asmeniui (šiuo atveju pareiškėjui) atgauti pensijos kompensuojamąją dalį (LVAT 2021-07-14 nutartis administracinėje byloje Nr. A-1510-756/2021).
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pakrikoje taip pat ne kartą buvo pažymėta, kad valstybės institucijoms, įstaigoms, pareigūnams ir kitiems atitinkamus įgaliojimus turintiems asmenims kyla pareiga vadovautis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme įtvirtintais gero viešojo administravimo, objektyvumo, proporcingumo, nepiktnaudžiavimo valdžia principais. Valdžios institucijos, siekdamos įgyvendinti gero viešojo administravimo principą, užtikrinti žmogaus teisių ir laisvių bei privataus asmens, kaip silpnesnės santykio su viešąja administracija šalies, apsaugą, privalo bet kurioje situacijoje vadovautis fundamentaliais protingumo, teisingumo, sąžiningumo principais, sprendimų priėmimo metu atsižvelgti į susiklosčiusių faktinių aplinkybių visumą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014-03-04 nutartį administracinėje byloje Nr. A552-385/2014; 2017-10-26 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4221-502/2017). Atsakingo valdymo (gero administravimo) principas įtvirtina viešojo administravimo subjekto pareigą imtis aktyvių veiksmų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015-07-31 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1547-502/2015). Iš gero administravimo principo išplaukia, kad valstybės institucijos, priimdamos administracinius sprendimus (vykdydamos valdžios funkcijas), privalo dirbti rūpestingai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015-01-08 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1-502/2015; išplėstinės teisėjų kolegijos 2018-11-13 sprendimą administracinėje byloje Nr. A-2995-492/2018).
Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju pareiškėjui pateikus prašymą dėl paveldėtos senatvės pensijos kompensuojamosios sumos dalies išmokėjimo, atsakovas. atsižvelgdamas į Kompensavimo įstatymo esmę ir paskirtį, taip pat siekdamas užtikrinti, kad Kompensavimo įstatyme įtvirtintas pensijos kompensuojamosios dalies išmokėjimas turi būti efektyvus, teisingas ir veikiantis, turėjo pareigą įvertinti visų reikšmingų faktinių aplinkybių visumą, neapsiribojant vien tik konstatavimu, kad prašymas dėl paveldėtos senatvės pensijos kompensuojamosios sumos išmokėjimo buvo pateiktas praleidus Kompensavimo įstatyme nustatytą terminą. Kaip buvo minėta, pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką Kompensavimo įstatymo 3 straipsnio 4 dalis nenustato termino prašymui dėl kompensuojamosios senatvės pensijos išmokėjimo palikimą priėmusiems asmenims pateikti, todėl atsakovas atitinkamai neturėjo pagrindo išvadai, kad pareiškėjo prašymas pateiktas praleidus Kompensavimo įstatyme nustatytus terminus.
Kompensavimo įstatymo 3 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad senatvės pensijos kompensuojamosios sumos išmokamos asmenims, kuriems paveldėjimo tvarka pereina (perėjo) mirusio asmens turtas, kai jie Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai, mokėjusiai senatvės pensiją mirusiajam, pateikia Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos nustatytos formos prašymą dėl senatvės pensijos kompensuojamosios sumos, priklausiusios mirusiajam, išmokėjimo, asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą ar teisės aktų nustatyta tvarka patvirtintą asmens tapatybės dokumento kopiją ir paveldėjimo teisės liudijimą.
Nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo dėl to, kad VSDFV Kauno skyrius 2016-06-10 raštu Nr. (10.1)S-48176 informavo Kauno 6-jį notarų biurą apie mirusiajam V. B. neišmokėtas išmokas – 4988,22 Eur senatvės pensijos kompensuojamą sumą. Kauno m. 6-ojo notarų biuro notarė J. R. teismui pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad R. B. VSDFV Kauno skyriaus 2016-06-10 rašto Nr. (10.1)S-48176 kopija buvo išsiųsta paprasta (neregistruota) pašto siunta per Lietuvos pašto skyrių, tačiau siunčiamų dokumentų registracijos žurnalų kopijos suėjus dokumentų saugojimo terminui buvo sunaikintos.
Teismas sutinka su pareiškėjo argumentais, kad byloje nėra duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, jog R. B. buvo supažindina su VSDFV Kauno skyriaus informacija apie V. B. neišmokėtas išmokas. Į bylą pateikti duomenys apie R. B. sveikatos būklę (2015-2018 m. nustatytas (duomenys neskelbtini), 2017 m. diagnozuota (duomenys neskelbtini)) taip pat suponuoja išvadą, kad R. B. galėjo nežinoti VSDFV Kauno skyriaus 2016-06-10 rašto Nr. (10.1)S-48176 turinio. Byloje taip pat nėra duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, jog su VSDFV Kauno skyriaus informacija buvo supažindinti R. B. įgalioti atstovai (jos sūnūs pagal 2015-09-17 įgaliojimą). Atitinkamai teismas daro išvadą, kad R. B. (ir jos įgalioti asmenys), nežinodama apie mirusiajam V. B. neišmokėtą senatvės pensijos kompensuojamą sumą ir nepriėmusi jo palikimo kompensuojamai senatvės pensijos daliai, neturėjo pagrindo kreiptis į VSDFV Kauno skyrių dėl paveldėtos senatvės pensijos kompensuojamosios sumos išmokėjimo. Kadangi R. B. mirus, pareiškėjas 2022-12-29 Paveldėjimo teisės liudijimo pagrindu paveldėjo R. B. turtą (1/2 dalį), tarp jo ir kompensuojamosios senatvės pensijos dalį, atitinkamai pareiškėjas, kaip R. B. įpėdinis, įgijo teisę Kompensavimo įstatymo 3 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka kreiptis į atsakovą su prašymu dėl senatvės pensijos kompensuojamosios sumos išmokėjimo.
Pareiškėjas nurodo, kad notarų biuras neinformavo R. B. apie V. B. neišmokėtą kompensuojamą senatvės pensijos sumą.
Lietuvos Respublikos notariato įstatymo 16 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog notaras atsako Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ir šio įstatymo nustatyta tvarka už savo, savo atstovo ir notaro biuro darbuotojų kaltais veiksmais fiziniams ar juridiniams asmenims padarytą žalą, vykdant notaro profesinę veiklą. Taigi, jei pareiškėjas mano, kad notarų biuras netinkamai ar iš vis neinformavo R. B. apie V. B. neišmokėtą kompensuojamą senatvės pensijos sumą, jis turi teisę kreiptis dėl žalos atlyginimo.
Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, teisinį reglamentavimą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovo priimtas Sprendimas yra tinkamai nemotyvuotas ir nepagrįstas faktinių duomenų ir teisinių normų visetu. Skundžiamame sprendime iš esmės tik formaliai konstatuota, kad pareiškėjas praleido terminą dėl paveldėtos senatvės pensijos kompensuojamosios sumos išmokėjimo, abstrakčiai pacituojant Kompensavimo įstatymo 2 straipsnio 6 dalyje nustatytus terminus, susijusius su senatvės pensijos kompensuojamųjų sumų išmokėjimo terminais. Kaip minėta, Kompensavimo įstatymo 3 straipsnio 4 dalis nenustato termino prašymui dėl kompensuojamosios senatvės pensijos išmokėjimo palikimą priėmusiems asmenims pateikti, tačiau atsakovo Sprendime pasisakyta priešingai. Taip pat iš skundžiamo Sprendimo turinio nėra aišku, kodėl atsakovas visiškai nevertino aplinkybių, susijusių su tuo, kad papildomas paveldėjimo teisės liudijimas R. B. buvo išduotas tik 2022-12-29 ir, kad R. B. bei jos įgalioti asmenys galimai nežino apie V. B. apskaičiuotą neišmokėtą kompensuojamą senatvės pensijos sumą. Iš atsakovo sprendimo taip pat nėra aišku, kokia konkrečiai kompensuojamos senatvės pensijos sumos dalis pareiškėjui priklauso, jei pagal 2022-12-29 Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą A. B. paveldėjo ½ dalį R. B. turto.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad atsakovo Sprendimas, kuriuo nuspręsta netenkinti pareiškėjo prašymo dėl paveldėtos senatvės pensijos kompensuojamosios sumos išmokėjimo, yra nepakankamai motyvuotas. Šie skundžiamo Sprendimo faktinio bei teisinio pagrindimo trūkumai yra esminiai, dėl ko Sprendimas negali būti pripažintas pagrįstu ir teisėtu ir turi būti panaikintas kaip neteisėtas iš esmės, nes savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktui – Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsniui (ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Nurodytų aplinkybių pagrindu pareiškėjo skundas patenkintinas ir atsakovo VSDFV Kauno skyriaus 2023-01-05 sprendimas Nr. (10.1 E) DV_S-976 „Dėl V. B. negautos kompensuojamosios senatvės pensijos išmokėjimo“ panaikintinas (ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies 1 punktas), įpareigojant atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą dėl paveldėtos senatvės pensijos kompensuojamosios sumos išmokėjimo.
Likusieji tiek pareiškėjo, tiek ir atsakovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, LVAT ir EŽTT formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (žr., pvz., EŽTT 1994-04-19 sprendimą byloje V. de H. prieš Olandiją pareiškimo Nr. 16034/90 , 1997-12-19 sprendimą byloje H. prieš Suomiją pareiškimo Nr. 20772/92 , 1999-01-21 sprendimą byloje G. R. prieš Ispaniją pareiškimo Nr. 30544/96 ir kt.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
Pareiškėjas prašo priteisti 605 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro išlaidos už skundo parengimą.
Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalis numato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą.
Nagrinėjamu atveju teismo sprendimas priimtas pareiškėjo naudai, todėl teismas sprendžia, kad pareiškėjas turi teisę reikalauti priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo prašymo pagrįstumą bei skundo apimtį ir turinį, sprendžia, kad pareiškėjo prašomų atlyginti jos patirtų išlaidų dydis neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus 8.2 punkte nustatyto dydžio, yra proporcingas pareiškėjo atstovo suteiktoms teisinėms paslaugoms, todėl šios išlaidos atlygintinos. Atsižvelgusi į tai, teisėjų kolegija pareiškėjo prašymą tenkina ir pareiškėjui iš atsakovo priteisia 605 Eur išlaidų už skundo parengimą.
Byloje taip pat yra pateiktas 2023-02-14 mokėjimo nurodymas, patvirtinantis 22,50 Eur žyminio mokesčio už skundo pateikimą sumokėjimą, todėl ši suma pareiškėjui taip pat priteisiama iš atsakovo.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo patenkintinas, priteisiant pareiškėjui iš atsakovo 627,50 Eur (605 + 22,50) bylinėjimosi išlaidų.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsniu, 84 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu,
nusprendžia:
Pareiškėjo A. B. skundą patenkinti.
Panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus 2023-01-05 sprendimą Nr. (10.1 E) DV_S-976 „Dėl V. B. negautos kompensuojamosios senatvės pensijos išmokėjimo“ ir įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo A. B. 2022-12-29 prašymą dėl paveldėtos senatvės pensijos kompensuojamosios sumos išmokėjimo.
Priteisti pareiškėjui A. B. iš atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus 627,50 Eur (šeši šimtai dvidešimt septyni eurai, 50 ct) išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų administracinio teismo Kauno rūmus.