Vilniaus apygardos teismo nutartis, 2A-521-798/2014

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2014-04-28
Bylos Nr.: 2A-521-798/2014
Teisminio proceso Nr.: 2-01-3-07894-2012-9
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Antanas Rudzinskas, Natalja Cikoto
Atsakovas: J. K., E. S.
Ieškovas: E. S.

Kategorijos

30.9.1pavadinimo nepavyko patikrinti
30.10pavadinimo nepavyko patikrinti
121.14pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. 2A-521-798/2014 (S)Teisminio proceso Nr. 2-01-3-07894-2012-9Procesinio sprendimo kategorija: 30.9.1; 30.10; 121.14

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2014 m. balandžio 28 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Nataljos Cikoto, Antano Rudzinsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), J. V.,

teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovės J. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 30 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo E. S., atstovaujamo atstovės pagal įstatymą G. S., ieškinį atsakovei J. K. dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, ir atsakovės J. K. priešieškinį atsakovui E. S. dėl naudojimosi tvarkos nustatymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas E. S., atstovaujamas atstovės pagal įstatymą, (toliau - ieškovas) prašo atidalinti turtą iš bendrosios dalinės nuosavybės, pripažinti ieškovui teises į visą ginčo butą, o atsakovei priteisti iš ieškovo įstatyminės atstovės 37 500 Lt kompensaciją, atidedant mokėjimą iki 6 mėnesių nuo teismo sprendimo įsigaliojimo dienos, arba atidalinti turtą iš bendrosios dalinės nuosavybės, pripažinti atsakovei teises į visą ginčo butą ir iš atsakovės priteisti ieškovo įstatyminei atstovei 112 500 Lt kompensaciją. Nurodo, kad jam nuosavybės teise priklauso ¾ dalys buto, esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – ginčo butas), o atsakovei – ¼ dalis ginčo buto. Atsakovė su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Atsiliepime į ieškinį nurodė, kad ji pati ketinanti išsipirkti iš ieškovo jam priklausančią buto dalį, nes ginčo bute ji gyveno nuo vaikystės kartu su tėvais ir broliu. Paaiškino, kad ieškovui įgijus nuosavybės teisę į ¾ dalis ginčo buto, atsakovė savo asmeninius daiktus susidėjo į ginčo buto vieną kambarį, buto inventorizacijos byloje pažymėtą indeksu 21-9, sudarantį 13,91 kv. m. Nurodė, kad likusią ginčo buto dalį ieškovo įstatyminė atstovė nuomoja. Atsakovė patikslintu priešieškiniu prašė atsižvelgiant į abiejų bendraturčių turimas dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje, nustatyti naudojimosi ginčo butu tvarką: atsakovei priskirti naudotis gyvenamąjį kambarį inventorizacinėje byloje pažymėtą indeksu 57-6 (12,81 kv. m), ieškovui – 57-9 (14,01 kv. m) ir 57-5 (17,07 kv. m), bendram naudojimui paskirti bendro naudojimo patalpas – virtuvę, pažymėtą indeksu 57-4 (6,84 kv. m), koridorių, pažymėtą indeksu 57-1 (6,00 kv. m), tualetą, pažymėtą indeksu 57-2 (1,04 kv. m), vonią, pažymėtą indeksu 57-3 (2,07 kv. m), tamsųjį kambarį, pažymėtą 57-8 (2,38 kv. m) ir koridorių, pažymėtą 57-7 (1,42 kv. m).

Atsiliepimas

Atsiliepimu į priešieškinį ieškovas nesutiko su pareikštu reikalavimu nustatyti naudojimosi ginčo butu tvarką. Nurodo, kad bendras buto plotas yra 63,77 kv. m, atsakovei iš jo priklauso ¼ dalis, t.y. 11 kv. m. Bute nėra tokio ploto patalpos. Kambario, kurio indeksas 57-6 ir kurį atsakovė prašo priskirti jai, plotas 12,94 kv. m ir į jį nėra galimybės patekti iš bendro naudojimo patalpų. Atsakovės teiginys, kad bute yra trys izoliuoti kambariai, inventorizacinėje byloje pažymėti 57-9, 57-6, 57-5, neatitinka tikrovės. Prašo priešieškinį atmesti ir tenkinti ieškinį.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus apylinkės teismas 2013 m. sausio 30 d. sprendimu ieškinį tenkino, priešieškinį atmetė; priteisė ieškovui E. S. natūra visą 63,77 kv. m bendro ploto butą su rūsiu, esantį (duomenys neskelbtini); atsakovei iš ieškovo atstovės pagal įstatymą G. S. priteisė 37 500 Lt kompensaciją už ¼ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), atidedant mokėjimą iki 6 mėnesių nuo teismo sprendimo įsigaliojimo dienos; priteisė iš atsakovės J. K. 3255 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovo atstovės pagal įstatymą G. S. naudai.

Teismas nustatė, kad šalys yra buto, esančio (duomenys neskelbtini), bendraturčiai. Ieškovui pagal 2008 m. birželio 30 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą nuosavybės teise priklauso ¾ dalys ginčo buto, o atsakovei pagal 2008 m. gegužės 14 d. apylinkės teismo sprendimą – ¼ dalis. UAB „Butas tau“ 2012 m. gegužės 17 d. turto vertinimo ataskaita Nr. 12/05-17:03 buto, esančio (duomenys neskelbtini), rinkos vertė - 150 000 Lt. Bendraturčių naudojimosi tvarka ginčo butu nenustatyta.

Teismas atkreipė dėmesį, kad tiek naudojimosi bendru turtu tvarkos nustatymas, tiek atidalijimas iš bendro turto natūra įmanomas tuo atveju, jeigu kiekvienam iš bendraturčių tenka po atskirą izoliuotą patalpą (Civilinio kodekso 4.81 straipsnio 1 dalis). Nustatant bendraturčių naudojimosi tvarką bendru daiktu, atsižvelgiama į jų dalis bendrojoje nuosavybėje, į faktinius naudojimosi santykius, techninę galimybę skirti kiekvienam iš bendraturčių atskiras izoliuotas patalpas, taip pat į prielaidas ateityje pašalinti galimą konfliktų kilimą. Nagrinėjamu atveju ginčo buto pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis – gyvenamoji. Buto bendras plotas sudaro 63,77 kv. m, gyvenamasis - 44,02 kv. m. Atsakovė nepateikė įrodymų, kad būtų įmanoma atidalinti atsakovei priklausiančią ¼ dalį, į atskirą butą, su atskira virtuve, koridoriumi ir sanitariniu mazgu be neproporcingos žalos jo paskirčiai. Be to, tokia galimybė neįmanoma, nes atsakovei priklauso ¼ dalis, kas sudaro 11 kv. m gyvenamojo ploto. Perplanuoti butą taip, kad jame būtų įmanoma atidalyti atsakovei priklausančią ¼ dalį, kuri sudaro tik 11 kv. m bendro buto ploto, į atskirą butą, be proporcingos žalos jo paskirčiai neįmanoma, nes bute kambario, kurio plotas būtų 11 kv. m, nėra, o kambario, kurio pageidauja naudotis atsakovė plotas yra 12,94 kv. m. Inventorizacinės bylos duomenimis minėtas kambarys nėra savarankiškai funkcionuojantis, todėl atsakovė negalėtų patekti į kambarį per bendro naudojimo patalpas, į kambarį atsakovė galėtų patekti tik per pereinamąjį kambarį. Atsižvelgdamas į tai, jog atsakovę neįmanoma įkeldinti į atskirą izoliuotą gyvenamąją patalpą, atitinkančią jos dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, nepažeidžiant kitų bendraturčių teisių bei nesukuriant prielaidų ateityje dėl to kilti konfliktams, teismas padarė išvadą, kad natūra atidalyti atsakovės dalies neįmanoma.

Teismo vertinimu, ieškovo interesas naudotis šia nuosavybe yra labai svarbus siekiant pagerinti jo gyvenimo sąlygas, nes ieškovas šiuo metu gyvena bute, esančiame (duomenys neskelbtini), viename kambaryje su motina, kuriame yra pusantros vietos ištiesiama lova, jis miega vienoje lovoje kartu su motina, kitame kambaryje gyvena senelė. Taip pat teismas sprendė, kad atsakovės siūlymas pagalbinėms patalpoms nustatyti naudojimosi tvarką pažeistų abiejų bendraturčių teises ir interesus, nes bylos duomenys patvirtina, kad šalys konfliktuoja ir joms nebūtų sudaryta galimybė tinkamai įgyvendinti savo nuosavybės teises, nustačius bendrųjų patalpų naudojimosi tvarką. Geriausiai bendraturčių nuosavybės teisių įgyvendinimas užtikrinamas, kai bendraturtis visiškai atidalijamas iš bendrosios dalinės nuosavybės, nepaliekant bendrai naudojamų daikto dalių. Kadangi nagrinėjamu atveju padalyti buto natūra be neproporcingos žalos jo paskirčiai neįmanoma (padalijus butą pagal kiekvienai šaliai tenkančią dalį, nebūtų galima padalyti bendro naudojimosi patalpų – virtuvės, sanitarinio mazgo), tai, teismo vertinimu, naudojimosi buto pagalbinėmis patalpomis tvarkos nustatymas lemtų šalių ginčus. Toks bendrosios dalinės nuosavybės naudojimasis yra neracionalus, neatitinka bendraturčių poreikių. Teismas konstatavo, kad išskirti ieškovei priklausančią dalį natūra nėra galimybės, todėl taikytinas atidalijimo būdas, išmokant atsakovei kompensaciją pinigais (Civilinio kodekso 4.80 straipsnio 2 dalis).

Atsižvelgdamas į UAB „Būstas tau“ nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitos Nr. 12/05-17:30 duomenimis apie vidutinę buto rinkos vertę, kuri 2012 m. gegužės 17 d. sudarė 150 000 Lt, teismas atsakovei už jai priklausančią ¼ buto dalį priteisė 37 500 Lt dydžio kompensaciją. Kadangi ieškovo atstovė pateikė AB „Swedbank“ pažymą, patvirtinantį, kad jos sąskaitoje yra 37 703,62 Lt, tai teismas padarė išvadą, kad ieškovas turės realių galimybių išmokėti atsakovei kompensaciją. Kadangi atsakovė nurodė, kad ji už ieškovo tenkančią turto dalį sumokėti 112 500 Lt kompensaciją neturi galimybių, tai teismas, įvertinęs faktines bylos aplinkybes, padarė išvadą, kad atsakovei, kaip atidalijamai bendraturtei, galima priteisti kompensaciją pinigais, nes jos dalis bendrojoje nuosavybėje, palyginus su ieškovo, yra gerokai mažesnė, ja negalima realiai naudotis. Teismas įvertino tai, kad atsakovė turi kito nekilnojamojo turto, be žemės sklypų, jai asmeninės nuosavybės teise priklauso du gyvenamieji butai, esantys (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini). Be to, bylos nagrinėjimo metu atsakovė ketino savo dalį parduoti už 42 500 Lt, todėl padarė išvadą, kad teisinga ir racionalu atidalyti atsakovės dalį, įpareigojant ieškovo atstovę išmokėti atsakovei kompensaciją.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

A. J. K. pateikė apeliacinį skundą, prašydama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 30 d. sprendimą panaikinti ir ieškinį atmesti, patikslintą priešieškinį tenkinti nustatant naudojimosi butu, esančiu (duomenys neskelbtini), tvarką bei atlyginti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais motyvais:

1. Pirmosios instancijos teismas pažeidė proceso teisės normas nenurodydamas priešieškinio netenkinimo motyvų, neatskleidė bylos esmės. Teismas sprendė tik ieškinio reikalavimus, nepasisakė, kodėl byloje kilus ginčui tarp bendraturčių prioritetas buvo suteiktas ieškovės reikalavimui atidalinti bendrąją nuosavybę vienam iš bendraturčių priteisiant kompensaciją esant priešpriešiniam reikalavimui – nustatyti naudojimosi tvarką butu. Nurodo, kad teismas teigia, jog atsakovė prašo atidalinti šalims priklausantį butą iš bendrosios dalinės nuosavybės natūra, jai paskiriant kambarį, kurio bendras plotas 12,94 kv. m (inventorizacinėje byloje pažymėtas 57-6), kai atsakovė savo priešieškiniu tokio reikalavimo nekėlė. Teismo motyvuojamojoje dalyje nurodomi argumentai, susiję su buto atidalijimo natūra negalimumu, nurodant, kad atsakovė nepateikė įrodymų, jog būtų įmanoma atidalinti atsakovei priklausančią ¼ dalį į atskirą butą su virtuve, koridoriumi ir sanitariniu mazgu be neproporcingos žalos jo paskirčiai, tačiau byloje tarp šalių nekilo ginčo dėl bendrosios dalinės nuosavybės atidalinimo natūra galimumo. Atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės ir naudojimosi bendru turtu tvarkos nustatymas yra savarankiški bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo būdai. Pirmosios instancijos teismo sprendimu du skirtingi nuosavybės teisių įgyvendinimo būdai nebuvo išskirti ir išnagrinėti. Apeliantė pažymėjo, kad pagal kasacinio teismo praktiką, kai buto atidalinti natūra nėra įmanoma ir turi būti atidalijama išmokant kompensaciją pinigais, teismas privalo teikti prioritetą ne atidalijimui išmokant kompensaciją pinigais, o naudojimosi tvarkos nustatymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. G. v. A. U. ir kt. bylos Nr. 3K-3-512/2011). Dėl to nagrinėjamoje byloje turėjo būti ištirtos galimybės nustatyti naudojimosi tvarką.

2. Pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes. Teismo išvada, kad atsakovės neįmanoma įkeldinti į atskirą izoliuotą gyvenamąją patalpą nepažeidžiant kitų bendraturčių teisių nepagrįsta. Faktą, jog gyvenamasis kambarys pažymėtas indeksu 57-5 (17,07 kv. m) yra su pertvara patvirtino ieškovo atstovė teismo posėdžio metu. Dėl to nepagrįsta teismo išvada, kad į atsakovės prašomą priskirti jai kambarį apeliantė galėtų patekti tik per pereinamą kambarį. Trijų kambarių butui įmanoma nustatyti naudojimosi tvarką, o atsakovės prašoma nustatyti naudojimosi tvarka nepažeidžia bendraturčių teisių, racionali, yra artimiausia atsakovės turimai idealiajai daliai. Esant būtinybei kuriai nors iš šalių skirti didesnę dalį nei jos turima dalis bendrosios nuosavybės teisėje, bendraturčių iniciatyva spręstinas atlyginimo (kompensacijos) už naudojimąsi svetimu turtu klausimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. lapkričio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje N. L. v. O. S., bylos Nr. 3K-3-572/2004 ir kt.). Atsakovė nurodė, kad už tenkančią 1,94 kv. m didesnę dalį sumokėtų ieškovui kompensaciją pagal į bylą pateiktą turto vertinimą – 2350 Lt. Dėl to aplinkybė, jog pagal inventorizacinės bylos duomenis nėra gyvenamojo kambario atitinkančio atsakovės idealiąją bendrosios nuosavybės dalį, negali būti vertinama kaip kliūtis ar negalimumas nustatyti naudojimosi butu tvarką.

3. Pirmosios instancijos teismas prioritetą teikė nepilnamečiam ieškovui, nors bendraturčių poreikis dalijamam daiktui turėtų būti vertinamas lygiaverčiai, nes tiek ieškovas, jo atstovė pagal įstatymą, tiek atsakovė turi kito nekilnojamojo turto. Be to, ieškovas ir jo motina gali pagerinti savo gyvenimo sąlygas tiek pertvarkydami naudojimąsi butu, esančiu (duomenys neskelbtini), priskiriant naudotis nepilnamečiam vaikui didesnio ploto kambariu ar motinai perėjus miegoti į kambarį, kurį užima močiutė. Be to, siekiant nepilnamečio buities pagerinimo, ieškovas kartu su motina gali netrukdomai naudotis ieškovo turima nuosavybės dalimi ginčo bute. Vėliau, ieškovui tapus pilnamečiu, atsakovės įsitikinimu, šalys galės bendrosios dalinės nuosavybės objektą valdyti, naudoti ir disponuoti bendru sutarimu.

4. Pirmosios instancijos teismas, priteisdamas kompensaciją pinigais, pažeidė nuosavybės neliečiamumo principą, įtvirtiną Konstitucijos 23 straipsnyje bei CK 4.93 straipsnyje įtvirtintas savininko teisių apsaugos garantijas. Atsakovė nesutinka su piniginės kompensacijos sumokėjimu, nes turima nuosavybė jai brangi nematerialiąja prasme – atsakovė ginčo bute užaugo, praleido visą vaikystę, nuosavybės teisė į ¼ dalį teismo sprendimu atiteko po motinos mirties. Teismas, spręsdamas šalių ginčą, pažeidė ieškovės kaip savininkės teises, turėdamas galimybę nustatyti naudojimosi butu tvarką. Be to, nepagrindė, kodėl 37 500 Lt kompensaciją išdėstė 6 mėn., taip nesuteikdamas galimybės atsakovei pinigais naudotis iš karto.

Atsiliepimas

Ieškovo E. S. atstovė pagal įstatymą pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, prašydamas palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 30 d. sprendimą nepakeistą.

Atsiliepime ieškovas atstovaujamas atstovės pagal įstatymą nurodė, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir konkrečiai sprendime pasisakė dėl ginčo, įvertino visas bylos aplinkybes, pasisakė dėl esančių byloje įrodymų ir vadovaujantis jais, civilinės teisės normomis bei teismų praktika priėmė pagrįstą ir motyvuotą sprendimą. Teismas vertino poreikį dalijamam daiktui, galimybę išmokėti kompensaciją atidalijamam bendraturčiui, galimybę įsigyti kitą tokį ar panašų daiktą bei kt. Teismas atkreipė dėmesį, kad tiek naudojimosi turtu tvarkos nustatymas, tiek atidalijimas iš bendro turto natūra įmanomas tuo atveju, jeigu kiekvienam iš bendraturčių atitenka po izoliuotą patalpą (Civilinio kodekso 4.81 straipsnis). Nustatant bendraturčių naudojimosi tvarką bendru daiktu, atsižvelgiama į jų dalis bendrojoje nuosavybėje, faktinius naudojimosi santykius, techninę galimybę skirti kiekvienam iš bandraturčių atskiras izoliuotas patalpas, taip pat į prielaidas ateityje pašalinti galimą konflikto kilimą. Teismas nurodė, atsakovei priklauso 11 kv. m gyvenamojo ploto, o tokio ploto kambario bute nėra. Kambario, kurio pageidauja atsakovė, plotas – 12,94 kv. m, į jį galima patekti tik per pereinamąjį kambarį. Teismas, priešingai nei nurodo apeliantė, įvertino ir tai, kad pereinamasis kambarys (indeksas 57-5), faktiškai yra su pertvara. Tačiau tokiu atveju viena jo dalis tarnautų kaip perėjimas, t.y. kaip bendrojo naudojimo patalpos, kas ieškovo visiškai netenkina, o atsakovė už šią dalį kompensacijos nesiūlė. Teismas aiškinosi priežastis, dėl kurių ieškovas ir jo atstovė negyvena ginčo bute, ir nusprendė, kad naudojimosi butu tvarkos nustatymas taip, kaip to pageidauja atsakovė, pažeistų ieškovo kaip savininko teises, be to, galimi šalių konfliktai ateityje. Apeliantės cituojamojoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 16 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje J. G. v. A. U. ir kt. bylos Nr. 3K-3-512/2011 nurodyta, kad prioritetas taikomas naudojimosi tvarkos nustatymui, jei yra galimybė nustatyti naudojimosi tvarką. Šioje kasacinio teismo nutartyje kaip tik ir buvo konstatuota, kad nėra tokios galimybės, todėl buvo taikytas atsidalijimas iš bendrosios nuosavybės priteisiant kompensaciją. Pirmosios instancijos teismas nurodė priežastis, dėl kurių atsakovės naudojimosi butu tvarkos pasiūlymas nėra priimtinas: nėra izoliuoto kambario, trūksta gyvenamojo ploto, tarp šalių konfliktinė situacija, nėra įrodymų, kad tvarkos nustatymas atitiks bylos šalių interesus, be to, nepilnamečio vaiko interesas turi prioritetą. Apeliantės argumentai apie prisiminimus nereikšmingi, nes bute ji negyvena, be to, ji ginčijo ne patį atidalijimą ar jo būdą, o tik kompensacijos dydį, nes atsakovė pageidavo 42 500 Lt už ¼ buto dalį.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnis).

Apeliantė J. K. Vilniaus apygardos teismui pateikė pareiškimą ir nurodė, kad vadovaujantis CPK 140 str. 2 d. numatyta teise pripažįsta ieškinį, tačiau apeliacinio skundo neatsisakė, todėl ši byla nagrinėjama apeliacinio skundo ribose.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, sprendžiant bendraturčių ginčą, kai vienas (ar keli) iš jų reikalauja atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės, o kitas – nustatyti daikto, kuris yra bendroji dalinė nuosavybė, naudojimosi tvarką, prioritetas turi būti teikiamas atidalijimui iš bendrosios nuosavybės (CK 4.80 straipsnio 1 dalis). Pirmenybė atidalijimui iš bendrosios nuosavybės įgyvendinant nuosavybės teises teikiama, nes taip palengvinamas ir supaprastinamas savininko teisių turinį sudarančių teisių įgyvendinimas ir išvengiama ginčų, galinčių kilti tarp bendraturčių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. birželio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Šilalės rajono apylinkės prokuroras ir kt. v. L. G., bylos Nr. 3K-3-354/2005; 2006 m. vasario 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje K. G. v. S. G., bylos Nr. 3K-3-85/2006; 2009 m. vasario 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje P. M. v. A. M., bylos Nr. 3K-3-21/2009).

CK 4.80 straipsnio 2 dalyje nustatytas atidalijimo iš bendrosios nuosavybės būdas – daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai; kitais atvejais vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais. Taigi įstatymas prioritetą skiria atidalijimui natūra ir tik nesant atidalijimo natūra galimybės, t.y. nesant galimybės suformuoti atskirą nekilnojamąjį daiktą, atidalijama paskiriant kompensaciją pinigais. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės paskiriant kompensaciją pinigais yra bendrojo daikto atidalijimo reikalavimo išimtis – visų pirma turi būti sprendžiamas jo atidalijimo natūra galimumas, net padarant atitinkamą (proporcingą) žalą daikto paskirčiai. Tik nesant galimybės atidalyti daikto natūra arba jei atidalijant natūra daiktą bus padaryta neproporcinga žala jo paskirčiai, atidalijamajam ar kitiems bendraturčiams gali būti priteista kompensacija pinigais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. R. v. V. R., bylos Nr. 3K-7-466/2008).

Klausimo dėl atidalijimo būdo sprendimas priklauso nuo konkrečių kiekvienos situacijos aplinkybių ir neišvengiamai susijęs su bendraturčių nuosavybės teisės ribojimais, nes vieno bendraturčio interesai į daiktą turi būti derinami su kito bendraturčio (kitų bendraturčių) interesais, kurie gali nesutapti. Dėl to tais atvejais, kai yra bendraturčių nesutarimas dėl atidalijimo būdo, teismas turi įvertinti kiekvieno iš bendraturčių interesus ir spręsti šalių ginčą, remdamasis proporcingumo ir protingos, teisingos bei sąžiningos bendraturčių interesų pusiausvyros principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. K. v. J. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-559/2006; 2011 m. balandžio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. S. v. L. S. ir kt.; bylos Nr. 3K-3-213/2011; kt.).

Nagrinėjamoje byloje ieškovas ieškiniu prašė atidalinti butą priteisiant kompensaciją, o atsakovė priešieškiniu – nustatyti naudojimosi butu tvarką. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ginčo buto pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis – gyvenamoji, kad neįmanoma atidalyti atsakovei priklausiančią 1/4 dalį, kuri sudaro 11 kv. m bendro buto ploto, be neproporcingos žalos jo paskirčiai; kad ieškovės pageidaujamą naudojimosi tvarką nėra galimybės nustatyti dėl šalių konfliktinės situacijos. Atsižvelgiant į tai, atmestinas atsakovės apeliacinio skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismas, spręsdamas bendraturčių ginčą ir parinkdamas atidalijimo būdą, tyrė visas reikšmingas nagrinėjamai bylai faktines aplinkybes dėl atidalijimo galimybės ir motyvuotai pagrindė, kad atidalijimas natūra neįmanomas, taip pat pagrindė, kodėl neįmanoma nustatyti atsakovės pageidaujamos naudojimosi tvarkos, todėl pagrįstai taikė atidalijimą iš bendrosios dalinės nuosavybės priteisiant kompensaciją pinigais.

Kompensaciją pagal CK 4.80 straipsnio 2 dalį galima priteisti tiek atidalijimo siekiančiam bendraturčiui, tiek atidalijamam bendraturčiui. Sprendimą, kam konkrečiai priteistina kompensacija, lemia šios aplinkybės: bylos šalių valia, kiekvieno iš atidalijamų bendraturčių poreikis dalijamam daiktui, galimybė įsigyti kitą tokį daiktą, išmokėti kompensaciją atidalijamiems bendraturčiams, kitos reikšmingos aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. J. v. A. J., bylos Nr. 3K-3-459/2007; 2014 m. kovo 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje N. R. v. D. R., bylos Nr. 3K-3-149/2014). Teismas, nustatęs, kad ieškovo dalis bendrojoje nuosavybėje yra didesnė nei atsakovės, kad šalys ginčo bute negyvena, kad ieškovas yra nepilnametis ir šiuo metu gyvena kitame bute ne tik su motina, bet ir su senele, kad ieškovo atstovė pagal įstatymą turės realių galimybių išmokėti atsakovei kompensaciją už buto dalį, kad atsakovė turi kitą butą, kuriame gyvena, bei atsižvelgęs į tai, kad atsakovė bylos nagrinėjimo metu sutiko su buto atidalijimu priteisiant jai kompensaciją, atidalijo iš bendrosios dalinės nuosavybės priteisdamas ieškovui turtą natūra, o atsakovei kompensaciją pinigais. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su tokia teismo išvada.

Teisėjų kolegija, vertindama apeliacinio skundo argumentus dėl kompensacijos mokėjimo atidėjimo 6 mėn., sutinka su skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas nenurodė, kodėl kompensacijos mokėjimas atidėtinas. Pažymėtina, kad teismas skundžiamame sprendime nurodė, jog ieškovo atstovė pagal įstatymą turi galimybę sumokėti 37 500 Lt dydžio kompensaciją. Teismo procesinis sprendimas yra vientisas teisės aktas, todėl pirmosios instancijos teismas, motyvuojamojoje sprendimo dalyje pasisakydamas, kad ieškovo atstovė pagal įstatymą turi galimybę sumokėti kompensaciją, jo rezoliucinėje dalyje neturėjo pagrindo atidėti mokėjimo 6 mėn. laikotarpiui, kadangi niekaip nepagrindė šios sprendimo dalies (CPK 270 straipsnio 5 dalis). Tačiau išnagrinėjus byloje esančius duomenis, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės pagrįstai taikė atidalijimą iš bendrosios dalinės nuosavybės priteisiant atsakovei kompensaciją pinigais, todėl nustatytas proceso teisės normos pažeidimas nelemia iš esmės teisėto ir pagrįsto sprendimo panaikinimo (CPK 328 str.).

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentai dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės nepagrįsti, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias atidalijimą iš bendrosios dalinės nuosavybės, ir nenukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, o pirmosios instancijos teismo sprendimo rezoliucinė dalis dėl kompensacijos priteisimo tikslintina nenustatant jos mokėjimo atidėjimo ir sprendimas paliktinas nepakeistu (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, iš antrosios šalies priteisiamos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Apeliacinį skundą atmetus, ieškovo atstovės pagal įstatymą turėtos bylinėjimosi išlaidos – 700 Lt atstovavimo išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą, kurios neviršija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 8.11 punkte nustatyto dydžio, priteistinos iš atsakovės (apeliantės).

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

A. J. K. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 30 d. sprendimą palikti iš esmės nepakeistą ir nenustatyti kompensacijos mokėjimo atidėjimo.

Iš atsakovės J. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovo atstovės pagal įstatymą G. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) naudai priteisti 700,00 Lt (septynis šimtus) bylinėjimosi išlaidoms, patirtoms apeliacinės instancijos teisme, atlyginti.

Teisėjai Natalja CikotoAntanas RudzinskasJ. V.