- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-02-14
- Bylos Nr.
- A-143-178-13
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00627-2012-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Romanas Klišauskas (pirm.), Laimė Baltrūnaitė, Anatolijus Baranovas (pran.)
- Pareiškėjas
- Ž. V.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
- Kategorijos
- 15.2.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 15.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės, Anatolijaus Baranovo (pranešėjas) ir Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Ž. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. liepos 11 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos Ž. V. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėja Ž. V. (toliau – pareiškėja, apeliantė) skundu (b. l. 1–4, 33) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydama priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – atsakovas, Fondo valdyba), 500 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo ir 151,56 Lt turtinės žalos atlyginimo.
Pareiškėja nurodė, kad patirtą žalą sieja su antstolio, teisėsaugos institucijų, teismų ir Fondo valdybos veiksmais jos atžvilgiu. Teigė, kad teismų sprendimai 10 metų buvo priimami šališkai, sodininkų bendrijos (duomenys neskelbtini) buvusio pirmininko G. J. bei antstolių, į kuriuos šis kreipėsi, naudai. Paaiškino, kad Vilniaus miesto 4 apylinkės teisme buvo nagrinėjama privataus kaltinimo baudžiamoji byla Nr. PK-15-205/2006 (Nr. PK-14-269/2007), kurioje iš jos G. J. naudai priteista 7 540 Lt, dėl šios sumos išieškojimo buvo kreiptasi į antstolį D. B. Šis antstolis areštavo jos žemės sklypą, o 2008 m. liepos 30 d., 2009 m. rugsėjo 9 d. ir 2009 m. gruodžio 22 d. paskelbė varžytines. 2008 m. liepos 30 d. vykusias varžytines Vilniaus apygardos teismas 2009 m. gegužės 20 d. nutartimi pripažino neteisėtomis. Nors antstolio įgaliojimai 2009 m. nuo gegužės iki spalio mėn. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo buvo sustabdyti, antstolis 2009 m. rugsėjo 9 d. antrą kartą paskelbė varžytines. 2009 m. gruodžio 22 d. trečią kartą vykusių varžytinių metu antstolis pardavė jos sklypą kaip tuščią, be pastatų, be to, už daug mažesnę nei rinkos kainą. Vilniaus apygardos teismas 2011 m. lapkričio 3 d. nutartimi šias varžytines taip pat pripažino neteisėtomis. Vilniaus miesto 4 apylinkės teismui nusišalinus nuo bylų, susijusių su ja, nagrinėjimo, jos buvo perduotos Vilniaus rajono apylinkės teismui, tačiau šis visus jos skundus dėl antstolio veiksmų atmetė, todėl jos teisės liko neapgintos. Pareiškėja pažymėjo, kad Vilniaus apygardos teisme dingsta dokumentai, t. y. jos 2010 m. sausio 7 d. atskirasis skundas dėl Vilniaus apygardos teismo 2009 m. lapkričio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-5591-262/2009, 2011 m. gegužės 2 d. pareiškimas šio teismo teisėjui A. P., tai patvirtina Kauno apygardos teismo 2011 m. gruodžio 28 d. nutartis byloje Nr. 1S-1675-238/2011. Pareiškėja nurodė, kad ji Vilniaus apygardos teismui 2011 m. rugsėjo 6 d. pateikė prašymą atnaujinti procesą privataus kaltinimo baudžiamojoje byloje Nr. PK-14-269/2007, tačiau teismo pirmininkas jos prašymą persiuntė Vilniaus apygardos prokuratūrai, nors, pareiškėjos įsitikinimu, turėjo klausimą spręsti pats. Be to, prokurorai minėto prašymo nepatenkino, neišsireikalavę bylos ir neatlikę tyrimo. Nurodė, kad dėl 8,30 Lt skolos buvo kreiptasi į antstolius ir areštuota jos sąskaita, per kurią ji gauna pensiją, tokiu būdu ją paliekant be pinigų. Paaiškėjo, kad Fondo valdyba į antstolio A. B. užklausą atsakė neišsamiai, nepateikė informacijos apie tai, kad ji gauna senatvės pensiją. Pareiškėja taip pat nurodė, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. gruodžio 27 d. nutartimi byloje Nr. A146-3158/2011, išnagrinėjęs jos apeliacinį skundą dėl Naujosios Vilnios Pensijų skyriaus vedėjo J. K. veiksmų, priteisė 300 Lt neturtinės žalos atlyginimą. ,,Sodra“ paminėtą sumą jai sumokėjo tik 2012 m. sausio 31 d., į antstolio užklausą vėl pateikė 2012 m. sausio 26 d. neišsamų ir neteisingą atsakymą. Dėl visų nurodytų aplinkybių pareiškėja teigė patyrusi neturtinę žalą: ji tapo našle, jos žemės sklypas, jame esantys pastatai bei jos sąskaita areštuoti. Be to, patyrė ir turtinę žalą, nes iš jos senatvės pensijos išskaičiuoti 53,71 Lt, areštuoti jos sąskaitoje buvę 87,35 Lt, 10,50 Lt, kuriuos sumokėjo už banko operacijas ir dokumentų kopijas.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepimu į skundą (b. l. 37–39) prašė atmesti skundą kaip nepagrįstą.
Atsakovas nurodė, kad Fondo valdybai nebuvo pateikti jokie pareiškėjos skundai, todėl jos atžvilgiu nebuvo priimti jokie sprendimai ar aktai. Nesant neteisėtų veiksmų, nėra pagrindo atlyginti žalą. Atsakovo teigimu, pareiškėja skundžia sodininkų bendrijos pirmininko, teisėjų ir antstolių veiksmus, kurių veiklos ir veiksmų kontrolė nepriskirta Fondo valdybai.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. liepos 11 d. sprendimu (b. l. 55–60) atmetė pareiškėjos skundą.
Teismas nurodė, kad nagrinėjamoje byloje turi būti sprendžiamas klausimas, ar yra pagrindas priteisti pareiškėjai turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą. Teismas vadovavosi Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnio 1, 2 dalimis, 6.250 straipsnio 1, 2 dalimis, rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006. Teismas pažymėjo, jog civilinei atsakomybei atsirasti ir atsakomybei dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų būtini trys elementai: neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.); 2) priežastinis ryšys tarp priešingų teisės pažeidėjo veiksmų ir žalos arba nuostolių (CK 6.247 str.); 3) teisės pažeidimu padaryta žala arba nuostoliai (CK 6.249 str.). Nesant vieno iš jų, negali kilti civilinė atsakomybė. Neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį, žalos dydį, t. y. visas šiuo atveju būtinas civilinės atsakomybės sąlygas, privalo įrodyti pareiškėjas kreipdamasis į teismą dėl žalos atlyginimo. Paminėtose teisės normose nėra nustatyta jokių prezumpcijų, dėl to turi būti taikoma bendra taisyklė dėl kiekvienos proceso šalies pareigos įrodyti savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindą. Teismas nustatė, kad pareiškėja reikalavimus dėl žalos atlyginimo kildina iš, jos manymu, neteisėtos teismų, prokurorų, antstolių veiklos. Pareiškėja nurodo teismų sprendimus, kurie, jos teigimu, yra neteisėti, taip pat nesutinka su atitinkamais prokurorų nutarimais. Teismas atkreipė dėmesį į Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 16 straipsnio 2 dalį. Pažymėjo, jog prokuroro procesinio sprendimo pagrįstumas gali būti vertinamas tik nagrinėjant baudžiamąją bylą, prokuroro procesinio sprendimo pagrįstumas negali būti vertinamas kitokia tvarka. Prokuroro procesinio sprendimo pagrįstumo vertinimas ne baudžiamojoje byloje pažeistų Konstitucijos 118 straipsnį. Prokuroro procesinio sprendimo pagrįstumo vertinimas ne baudžiamojoje byloje pažeistų Prokuratūros įstatymo normas dėl prokurorų veiklos nepriklausomumo. Analogiškos nuostatos galioja ir dėl teismų sprendimų vertinimo teismų ir teisėjų veiklos nepriklausomumo prasme. Pareiškėja, norėdama kreiptis į teismą dėl žalos atlyginimo, turi tokią savarankišką teisę pagal CK 6.272 straipsnį. Šių bylų nagrinėjimas priskirtas bendrosios kompetencijos teismui. Tai dar kartą patvirtina, kad nurodytų klausimų nagrinėjimas nėra susijęs su administracinių teismų kompetencija. Nurodytos aplinkybės pareiškėjai buvo išaiškintos teismo 2012 m. kovo 2 d. nutartimi, kuria pareiškėjai buvo nustatytas terminas pašalinti skundo trūkumus. Teismas, be to, nustatė, kad pareiškėja žalos atsiradimo faktą kildina ir iš ,,Sodros“ veiksmų, kurie, pareiškėjos teigimu, pasireiškė tuo, jog 300 Lt neturtinės žalos atlyginimas, priteistas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 27 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A146-3158/2011, jai pervestas tik 2012 m. sausio 31 d., be to, ,,Sodra“, gavusi antstolio A. B. užklausą, pateikė netikslią informaciją, nenurodė, kad pareiškėja gauna senatvės pensiją. Teismas vadovavosi ABTĮ 97 straipsnio 1, 2, 3 dalimis. Teismas padarė išvadą, kad priverstinis administracinio teismo sprendimo vykdymas galimas tik išieškotojui prašant, kuris turi teisę pateikti ar nepateikti vykdomąjį dokumentą antstoliui. Nagrinėjamu atveju, remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos duomenimis, paminėtas teismo sprendimas šalims išsiųstas 2012 m. sausio 6 d., priteistas žalos atlyginimas pareiškėjai sumokėtas 2012 m. sausio 31 d., sprendimas įvykdytas geruoju, ir teigti, kad buvo atlikti kokie nors neteisėti veiksmai, nėra pagrindo. Teismas nustatė, kad antstolis A. B. 2012 m. sausio 7 d. automatiniu būdu pateikė užklausą Fondo valdybai apie pareiškėją; atsakyme pateikta informacija apie tai, kad asmuo nedirba bei gauna išmoką Naujosios Vilnios skyriuje. 2012 m. sausio 25 d. antstolis A. B. automatiniu būdu dar kartą pateikė užklausą Fondo valdybai apie pareiškėją; jam nurodyta, kad asmuo nedirba. Fondo valdybos duomenimis, antstolis į Naujosios Vilnios skyrių nesikreipė ir jokios išskaitos iš pareiškėjos šiame skyriuje gaunamos pensijos nėra daromos. Teismas, įvertinęs byloje esančių rašytinių įrodymų visumą, konstatavo, kad ginčo atveju anksčiau paminėtų aplinkybių, suponuojančių turtinę ir neturtinę žalą, nenustatyta. Vien tik pareiškėjos paaiškinimų apie patirtą žalą nepakanka. Paaiškinimai turėtų būti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais. Teismas akcentavo, kad netiria teisėjų, prokurorų ir antstolių procesinių veiksmų, susijusių su teisingumo vykdymu ar bylos tyrimu, taip pat su sprendimų vykdymu. Pareiškėja kitų aplinkybių, pagrindžiančių jos nurodytą žalą, nenurodė, ir teismas nenustatė. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, vadovaudamasis nurodytų teisės normų sistemine analize, ištirtų bylos rašytinių įrodymų visuma, teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas konstatavo, kad byloje nėra nustatyta ir pareiškėja neįrodė būtinų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų. Nenustačius neteisėtos veikos ir pareiškėjos patirtos žalos, valstybei nekyla civilinė atsakomybė. Dėl nurodytų motyvų, nesant įstatymo numatytų sąlygų, būtinų civilinei atsakomybei atsirasti, pareiškėjai žala nepriteistina.
III.
Pareiškėja apeliaciniu skundu (b. l. 65–70) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. liepos 11 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – patenkinti skundą.
Pareiškėja nurodo, kad sprendimas dar kartą tik patvirtino, jog valstybinėse institucijose yra korupcija, neteisingas požiūris į žmonių teises, grubiai pažeidžiama žmonių nuosavybės teisė ir nesilaikyta nuostatos, kad pareigūnams visi asmenys yra lygūs. Teigia, jog trečiaisiais suinteresuotais asmenimis nepagrįstai neįtraukti Vilniaus miesto 4 apylinkės teismas, Vilniaus rajono apylinkės teismas bei Vilniaus apygardos teismas, taip pat Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas, Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas ir antstolis A. B. Pažymi, jog teismas išnagrinėjo skundą rašytinio proceso tvarka, nepranešė jai apie teismo sprendimo paskelbimo dieną, sprendimą išsiuntė paprastu paštu. Pareiškėja pabrėžia, kad teismas sąmoningai netinkamai pritaikė ABTĮ 16 straipsnio 2 dalį. Šiuo atveju pagal skundo turinį reikėjo taikyti ABTĮ 109 straipsnį. Bylos medžiagoje yra pakankamai įrodymų, patvirtinančių bendrosios kompetencijos teismų teisėjų kartu su antstoliais neteisėtus veiksmus. Teismas, priimdamas sprendimą, grubiai pažeisdamas jos teises, neįvykdė administracinių teismų pagrindinių funkcijų – ginti pilietį nuo valstybės institucijų piktnaudžiavimo savo galiomis, o taip pat grubiai pažeidė ABTĮ 81 straipsnį. Atmetus neskundžiama nutartimi prašymą įtraukti į bylą trečiaisiais suinteresuotais asmenimis, grubiai pažeistos jos teisės, procesas, atimtos teisės, numatytos Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnyje, Konstitucijos 23, 33 straipsniuose. Valstybė, atstovaujama teisėjų ir institucijų nesąžiningų tarnautojų, yra skolinga jai dėl to, kad nuo 2001 m. iki šiol negynė pažeistų teisių.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 106–108) prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. liepos 11 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsakovas nurodo, kad teismo sprendimas, kuriuo atmestas pareiškėjos skundas dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo iš valstybės, atstovaujamos Fondo valdybos, priimtas išnagrinėjus faktines bylos aplinkybes, teisingai išaiškinus ir pritaikius materialinės ir procesinės teisės normas, todėl apeliacinio skundo motyvais panaikinti teisėtą ir pagrįstą sprendimą nėra pagrindo.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas atmestinas.
Pareiškėja siekia neturtinės ir turtinės žalos atlyginimo iš valstybės. Toks žalos atlyginimas yra numatytas CK 6.271 straipsnio, t. y. specialios teisės normos, reglamentuojančios teisinius santykius dėl žalos atlyginimo, kai prašoma atlyginti žala atsirado dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų. Todėl nagrinėjant šį administracinį ginčą būtina vadovautis nurodytoje teisės normoje pateiktais valstybės civilinės (deliktinės) atsakomybės prielaidų (sąlygų) aiškinimais.
CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Aptariamo straipsnio taikymo prasme „neteisėto akto“ sąvoka pateikta straipsnio 3 dalyje, pagal kurią terminas „aktas“ reiškia ir veiksmą, kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės institucijų priimami teisės ar individualūs aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., išskyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis). CK 6.271 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad valstybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Kolegija, atsižvelgdama į tai, jog CK 6.271 straipsnyje yra pateikta tik bendra nuoroda į priežastinį ryšį tarp atlygintinos žalos ir valstybės valdžios institucijų aktų neteisėtumo, konstatuoja, kad sprendžiant pareiškėjai atlygintinos žalos nustatymo klausimą taip pat yra būtina vadovautis CK 6.247 straipsnio nuostatomis dėl priežastinio ryšio tarp atlygintinų nuostolių ir skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) nustatymo.
Taigi teisės taikymo požiūriu nagrinėjamoje byloje yra būtina išaiškinti, ar pareiškėjos nurodyti kaip neteisėti Fondo valdybos veiksmai CK 6.271 straipsnio 4 dalies taikymo požiūriu gali būti pripažinti neteisėtais, bei išaiškinti, ar tarp šių veiksmų ir pareiškėjos prašomos atlyginti žalos atsiradimo yra aukščiau nurodytas priežastinis ryšys.
Pasisakydama dėl faktinių nagrinėjamos bylos aplinkybių, kolegija pirmiausia pažymi, kad nagrinėjamai bylai reikšmingomis gali būti laikomos tik aplinkybės, pareiškėjos sietinos su Fondo valdybos tariamai neteisėtais veiksmais. Tai nulemia nagrinėjamos administracinės bylos ribos, nustatytos pirmosios instancijos teismo 2012 m. kovo 7 d. nutartimi, kuria pareiškėjos paduotas skundas buvo teismo priimtas. Kalbant apie nagrinėjamos bylos ribas, taip pat pasakytina, kad pareiškėjos prašymai įtraukti į bylą trečiaisiais suinteresuotais asmenimis jos nurodytus asmenis pirmosios instancijos teismo yra išspręstas 2012 m. liepos 7 d. nutartimi. Pareiškėjos nurodytų (taip pat ir apeliaciniame skunde) asmenų įtraukimas dalyvauti byloje trečiaisiais suinteresuotais asmenimis neturi jokios reikšmės nagrinėjamai bylai, todėl kolegija, sutikdama su paminėta pirmosios instancijos teismo 2012 m. liepos 7 d. nutartimi, toliau šiuo klausimu nepasisako, taip pat nepasisako ir dėl pareiškėjos nurodytų su prašomos atlyginti žalos atsiradimu sietinų kitų institucijų veiksmų vertinimo. Nurodytos žalos atsiradimą (kalbant apie pareiškėjos nurodytus Fondo valdybos tariamai neteisėtus veiksmus) pareiškėja sieja su šios institucijos neišsamiu atsakymu į antstolio A. B. paklausimus dėl informacijos suteikimo bei, jos manymu, pavėluotu jai priteistos iš šios institucijos 300 Lt dydžio sumos pervedimu į jos sąskaitą. Pirmosios instancijos teismas įvertino šias pareiškėjos nurodytas faktines aplinkybes ir padarė išvadą, kad jos negali būti pripažintos Fondo valdybos neteisėtais veiksmais CK 6.271 straipsnio 4 dalies taikymo prasme. Kolegija, sutikdama su pirmosios instancijos teismo šiuo klausimu pateiktais argumentais ir jų nekartodama, pritaria nurodytai teismo išvadai.
Pareiškėjos apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės nepatenka į aukščiau aptartas nagrinėjamos administracinės bylos ribas, turi subjektyvų samprotavimų pobūdį, todėl kolegijos nepripažintinos reikšmingomis nagrinėjamai administracinei bylai.
Taigi pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas kolegijos pripažintinas pagrįstu.
Tenkinti pareiškėjos apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 136 straipsniu, 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. liepos 11 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjos apeliacinį skundą atmesti.
Nutartis neskundžiama.