Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Editos Dambrauskienės, Giedriaus Endriukaičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Danutės Giačaitės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo L. R. apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 19 d. nuosprendžio, kuriuo L. R. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 2 dalyje ir 227 straipsnio 2 dalyje, ir nuteistas:

pagal BK 260 straipsnio 2 dalį 8 (aštuoneriems) metams laisvės atėmimo;

pagal BK 227 straipsnio 2 dalį 1 (vieniems) metams laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, prie griežtesnės bausmės iš dalies pridėta švelnesnė bausmė ir jam paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 8 (aštuoneriems) metams ir 3 (trims) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64¹straipsnio nuostatomis, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir L. R. paskirta galutinė 5 (penkerių) metų ir 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Šią bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.

Laisvės atėmimo bausmės pradžios laiką nuspręsta skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos. Į bausmės laiką įskaitytas nuteistojo sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2015 m. lapkričio 11 d. iki 2015 m. lapkričio 12 d. ir nuo 2017 m. rugpjūčio 1 d. iki 2017 m. spalio 19 d.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

L. R. pagal BK 260 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad veikdamas bendrai su R. S. neteisėtai disponavo dideliu kiekiu narkotinių medžiagų, turėdamas tikslą jas platinti, tokiomis aplinkybėmis: ne vėliau kaip 2015 m. lapkričio 10 d. turėdamas tikslą platinti iš nenustatyto asmens neteisėtai įgijo didelį kiekį narkotinių medžiagų, kurių sudėtyje yra narkotinės medžiagos – heroino 1,599 g ( 12,4 proc.) ir heroino 0,012 g ( 18,5 proc.), ir narkotinės medžiagos – metadono 3,237 g ( 25,2 proc.), kurias neteisėtai laikė savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), iki 2015 m. lapkričio 10 d., 22.25 val., kai dalį šių narkotinių medžiagų R. K. vardu registruotame automobilyje „VW Golf“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) stovinčiame prie pastato, esančio (duomenys neskelbtini), kartu su R. S. neteisėtai kėsinosi parduoti A. K. už 90 eurų, tačiau tai padaryti sutrukdė atvykę Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) policijos komisariato pareigūnai, kurie surado į lauką iš automobilio išmestas narkotines medžiagas, o narkotines medžiagas – heroino 0,012 g (18,5 proc.), laikė savo namuose iki 2015 m. lapkričio 11 d., kuomet kratos metu jas surado policijos pareigūnai ir paėmė.Be to, L. R. pagal BK 227 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad siūlė kyšį valstybės tarnautojui siekdamas neteisėto paperkamo valstybės tarnautojo neveikimo vykdant įgaliojimus, tai yra 2015 m. lapkričio 10 d., apie 22.30 val., (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kalvarijos policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus patrulių būrio vyriausiajam patruliui E. K. ir vyresniajam patruliui G. R., siekdamas, kad (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojui nebūtų pranešta apie narkotinių medžiagų – 1,599 g heroino ir 3,237 g. – metadono, suradimą, tiesiogiai siūlė policijos pareigūnui duoti kyšį – 100 eurų.Marijampolės rajono apylinkės teismas 2017 m. spalio 19 d. nuosprendyje konstatavo, kad byloje surinkti ir nuosprendyje išdėstyti įrodymai patvirtina, kad L. R. neteisėtai įgijo, laikė, gabeno didelį kiekį į Sveikatos apsaugos ministerijos tvirtinamą sąrašą įrašytų narkotinių medžiagų – metadono ir heroino, turėdamas tikslą jas platinti. Ši jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 260 straipsnio 2 dalį. Nuosprendyje taip pat neabejotinai nustatyta, kad L. R. policijos pareigūnams siūlė didesnį nei 1 MGL dydžio kyšį už tai, kad jie, vykdydami tarnybines pareigas, neatliktų teisėtų veiksmų – nepraneštų apie galimai užfiksuotą nusikalstamą veiką. Šie nuteistojo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 227 straipsnio 2 dalį. Teismas, įvertinęs bausmės skyrimui svarbias aplinkybes, L. R. už sunkų nusikaltimą paskyrė sankcijoje numatytą minimalaus dydžio laisvės atėmimo bausmę, už apysunkio nusikaltimo padarymą – laisvės atėmimo bausmę, artimą sankcijoje numatytai minimaliai bausmei.Apeliaciniame skunde nuteistasis L. R. prašo Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 19 d. nuosprendį pakeisti – perkvalifikuoti jo padarytą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 2 dalyje, į lengvesnį straipsnį, sušvelninti jam bausmę, taip pat į paskirtą bausmę įskaičiuoti nuo 2016 m. rugpjūčio 19 d. suėmime išbūtą laiką.Nuteistasis L. R. apeliaciniame skunde prašo atsižvelgti į tai, kad jis pripažino padarytas nusikalstamas veikas, dėl savo neteisėtų veiksmų nuoširdžiai gailisi, teisme davė išsamius parodymus, kuriuos Marijampolės rajono apylinkės teismas pripažino kaip nuoseklius ir atitinkančius liudytojų parodymus. Tuo remdamasis teismas jam paskirtą bausmę sumažino vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis). Tačiau teismas vis tiek nustatė, kad nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 2 dalyje, jis padarė veikdamas bendrininkų grupėje, nors jis teisme nurodė, kad R. S. nieko nežinojo apie apelianto daromą nusikaltimą. Taip pat apeliantas nežinojo, kad jis disponavo dideliu kiekiu narkotinių medžiagų, apie tai jam tapo aišku tik iš kaltinamojo akto. Todėl teismas turėtų atsižvelgti į šias aplinkybes, taip pat į tai, kad jis anksčiau dėl nusikaltimų, susijusių su disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, nėra teistas, ir perkvalifikuoti jo nusikalstamą veiką.Nuteistasis L. R. skunde taip pat prašo atsižvelgti į tai, kad jis Austrijoje buvo įkalintas nuo 2016 m. rugpjūčio 1 d. ir į Lietuvos Respubliką pagal Europos arešto orderį buvo parvežtas 2017 m. rugpjūčio 1 d., todėl šis laikas jam turėtų būti įskaitytas į bausmę.Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.

Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistojo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė šį skundą atmesti.Nuteistojo L. R. apeliacinis skundas atmetamas.Bylų apeliacinio nagrinėjimo proceso paskirtis yra pagal proceso dalyvių apeliacinius skundus patikrinti neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis), ir prireikus ištaisyti pirmosios instancijos teismo padarytas klaidas.Nuteistasis apeliaciniame skunde neginčija nustatytų faktinių nusikalstamų veikų padarymo aplinkybių, tačiau nesutinka su jo veiksmų kvalifikacija pagal BK 260 straipsnio 2 dalį, prašo šią veiką perkvalifikuoti pagal lengvesnį straipsnį, taip pat kelia bausmės ir nuosprendžiu išspręsto suėmimo laiko įskaitymo į paskirtą bausmę klausimus.Teisėjų kolegija, išanalizavusi bylos medžiagą ir apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, kad teisinio pagrindo L. R. nusikalstamą veiką, kuomet jis neteisėtai disponavo dideliu kiekiu narkotinių medžiagų, turėdamas tikslą jas platinti, kvalifikuoti pagal lengvesnį baudžiamąjį įstatymą (BK 260 straipsnio 1 dalį), nenustatyta.BK 260 straipsnyje reglamentuojama baudžiamoji atsakomybė už neteisėtą disponavimą narkotinėmis ar psichotropinėms medžiagomis turint tikslą jas platinti ir šių medžiagų neteisėtą platinimą. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta kvalifikuota sudėtis šio straipsnio 1 dalyje numatytos nusikaltimo sudėties atžvilgiu. Nusikaltimo pripažinimą kvalifikuotu (2 dalis) lemia narkotinių ar psichotropinių medžiagų, kuriomis neteisėtai disponuojama, didelis kiekis. Šioje byloje atlikus specialių žinių reikalaujančius tyrimus, nustatyta, kad medžiagoje, kuria L. R. neteisėtai disponavo, yra narkotinių medžiagų – heroino, kurio masė yra 1,611 g, ir metadono, kurio masė yra 3,237 g. Šis narkotinės medžiagos – metadono kiekis daugiau nei tris kartus viršija Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr.V-239 patvirtintose Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijose (nusikaltimo metu galiojusi redakcija) numatytą 1 g minimalią didelio kiekio ribą ir kartu su nustatytu heroino kiekiu, laikytinas dideliu. Taigi nuteistojo neteisėtai disponuotos psichotropinės medžiagos kiekis apylinkės teismo pagrįstai pripažintas kaip atitinkantis BK 260 straipsnio 2 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos dalyko požymius.Apeliacinio skundo argumentai, kad L. R. nesuprato, jog neteisėtai disponuoja dideliu kiekiu narkotinės medžiagos, atmetami kaip nepagrįsti. Kaip teisingai nurodyta skundžiamame teismo nuosprendyje, L. R., kuris pats pripažino vartojęs narkotines medžiagas, suprato, kad įgytas kiekis yra ne vienam kartui, jam taip pat buvo žinomos šių narkotinių medžiagų kainos rinkoje, jis pats ketino jas realizuoti atskiromis dozėmis. Šių aplinkybių visuma leidžia pagrįstai konstatuoti, kad apeliantas, bendrais bruožais suvokė, jog neteisėtai disponuoja dideliu kiekiu narkotinių medžiagų, todėl jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 260 straipsnio 2 dalį ir baudžiamasis įstatymas jam pritaikytas tinkamai.Priešingai, nei teigiama L. R. apeliaciniame skunde, apylinkės teismas taip pat tinkamai atskleidė ir jo veiksmų bendrumą su R. S., darant aptartą BK 260 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką (pasikėsinimas parduoti A. K. dalį L. R. inkriminuoto narkotinių medžiagų kiekio – 1,599 g heroino, ir 3,237 g metadono). Skundžiamu teismo nuosprendžiu, taip pat įsiteisėjusiu Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 18 d. nuosprendžiu, kuriuo pagal BK 260 straipsnio 1 dalį nuteistas R. S., kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas buvo išskirtas pasislėpus L. R., neginčijamai nustatyta, kad R. S. turėjo kontaktą su narkotinėmis medžiagomis – 1,599 g heroino, ir 3,237 g metadono, kurios buvo rastos iš L. R. automobilio išmestame pakete, todėl apeliacinio skundo argumentas, kad R. S. nieko nežinojo apie apelianto daromą nusikaltimą, atmetamas kaip nepagrįstas. Teismo nuosprendyje ištirtų įrodymų visetu patikimai nustatytos aplinkybės, kad ant R. S. asmens kratos metu jo striukės kišenėje rastų pirštinių paviršiaus nustatyti narkotinės medžiagos – metadono, pėdsakai, ant automobilyje rastų elektroninių svarstyklių nustatyti narkotinės medžiagos – heroino, pėdsakai. Šios aplinkybės visiškai atitinka ikiteisminio tyrimo metu apklausto A. K. (jam mirus nagrinėjant bylą teisme neapklaustas) nurodytus duomenis, kad R. S. su pirštinėmis automobilyje svėrė paketėlį su narkotinėmis medžiagomis ir ruošėsi šį paketėlį išskirstyti dozėmis, tačiau prie automobilio privažiavus policijos pareigūnams savo veiklą nutraukė, elektronines svarstykles valė dėvėdamas pirštines, o paketėlis su narkotinėmis medžiagomis buvo išmestas per vairuotojo dureles į lauką.Darytina išvada, kad skundžiamame nuosprendyje tinkamai atskleisti BK 25 straipsnio 2 dalyje nustatytos bendrininkavimo formos (bendrininkų grupės) požymiai ir teisingai pripažinta L. R. atsakomybę sunkinanti aplinkybė, nustatyta BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punkte.Atsižvelgdama į nuteistojo prašymą sušvelninti bausmę, teisėjų kolegija skundžiamą teismo nuosprendį patikrino ir bausmės individualizavimo aspektu, tačiau bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, įtvirtintų BK 54 straipsnyje, pažeidimų, skiriant L. R. bausmę, nenustatyta.Teismo nuosprendyje atsižvelgta į tai, kad L. R., veikdamas tiesiogine tyčia, padarė du tyčinius nusikaltimus, baudžiamajame įstatyme priskiriamus apysunkių ir sunkių nusikaltimų kategorijoms (BK 11 straipsnis). Nusikalstamas veikas šioje byloje jis padarė turėdamas neišnykusį teistumą, būdamas anksčiau tris kartus teistas, taip pat ne kartą baustas administracine tvarka (administracinės nuobaudos nusikaltimų padarymo metu galiojo). Nors L. R. už su neteisėtu disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis susijusias veikas anksčiau nėra teistas, tačiau aptarti duomenys apie ankstesnį teistumą ir baustumą, sudaro pagrindą manyti, kad nagrinėjamos nusikalstamos veikos nėra atsitiktinis jo poelgis, jis yra linkęs nusikalsti. Apeliaciniame skunde akcentuojama aplinkybė, kad nuteistasis pripažino kaltę dėl nusikaltimų ir nuoširdžiai gailėjosi, jau yra įvertinta, nustatant šią aplinkybę jo atsakomybę lengvinančia (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) ir paskirtą bausmę sumažinant vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis). Kaip jau minėta, L. R. atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).Atsižvelgusi į aptartų aplinkybių visumą, teisėjų kolegija sprendžia, kad šiuo atveju L. R. už sunkų nusikaltimą, numatytą BK 260 straipsnio 2 dalyje, paskirta sankcijoje numatyta minimalaus dydžio laisvės atėmimo bausmė (8 metai) ir už apysunkio nusikaltimo, numatyto BK 227 straipsnio 2 dalyje, padarymą – laisvės atėmimo bausmė, artima sankcijoje numatytai minimaliai bausmei (1 metai), nelaikytinos aiškiai per griežtomis ar neteisingomis. Šios bausmės tarpusavyje subendrintos nepažeidžiant BK 64 straipsnio reikalavimų. Teisėjų kolegijos vertinimu, L. R. paskirta galutinė subendrinta ir vienu trečdaliu sumažinta 5 metų ir 6 mėnesių bausmė yra proporcinga jo neigiamai charakterizuojamai asmenybei ir pavojingumui. Manytina, kad paskirtoji laisvės atėmimo bausmė užtikrins BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus – ne tik nubausti L. R., bet ir apriboti jam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti jį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Byloje aplinkybių, kurios ypatingai lengvintų L. R. teisinę padėtį ir būtų pagrindas švelninti jam paskirtą bausmę nenustatyta.Apeliaciniame skunde L. R. taip pat nurodo, kad į paskirtą bausmę jam nebuvo įskaitytas visas jo suėmime išbūtas laikas. Baudžiamosios bylos duomenys patvirtina, kad ikiteisminio tyrimo metu L. R. pasislėpė nuo prokuroro ir ikiteisminio tyrimo pareigūnų, todėl jam 2017 m. sausio 23 d. buvo išduotas Europos arešto orderis, pagal kurį jis 2017 m. rugpjūčio 1 d. buvo pargabentas iš Austrijos Respublikos į Lietuvos Respubliką ir sulaikytas Tarptautiniame Kauno oro uoste. Spręsdamas dėl nuteistojo suėmime išbūto laiko, apylinkės teismas į bausmės laiką be kitų laikotarpių įskaitė ir šį jo suėmime nuo 2017 m. rugpjūčio 1 d. iki 2017 m. spalio 19 d. (teismo nuosprendžio priėmimo) išbūtą laiką. Nors apeliantas skunde teisingai pažymi, kad suėmime Austrijos Respublikoje jis buvo laikomas nuo 2016 m. rugpjūčio 1 d., tačiau teismui pateikti duomenys patvirtina, kad jis 2016 m. rugpjūčio 2 d. buvo sulaikytas Lenkijos Respublikoje ir pagal Austrijos Respublikoje išduotą Europos arešto orderį perduotas Austrijos teisėsaugos institucijoms dėl šioje valstybėje padarytų nusikalstamų veikų, jo faktinis perdavimas Lietuvos Respublikai buvo atidėtas iki jo įkalinimo Austrijos Respublikos pabaigos (3 t., b. l. 42, 48-49). Todėl esant šiems duomenims nuteistojo prašymas į bausmę įskaityti jo suėmime išbūtą laiką, kuomet jis atliko Vienos žemės baudžiamųjų bylų teismo nuosprendžiu paskirtą bausmę, negali būti tenkinamas.Esant nurodytų aplinkybių visumai, konstatuotina, kad Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 19 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl paliekamas galioti nepakeistas, o nuteistojo L. R. apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,

nutaria:

Nuteistojo L. R. apeliacinį skundą atmesti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.