Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

2013-10-07 · Civilinė byla Nr. 2-3466-642/2013

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2013-10-07Klaipėdos apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2014-06-30Klaipėdos apygardos teismas
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2013-10-07
Bylos Nr.
2-3466-642/2013
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-01792-2013-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Danutė Žvinklytė
Ieškovas
J. S.
Atsakovas
B. M.
Advokatai
Marius Matiukas
Kategorijos
  • 75.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 99.5pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 116.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 116.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr.2-3466-642/2013(Proceso Nr. 2-06-3-01792-2013-6) Procesinio sprendimo kategorija 75.4.3; 99.5;
116.1; 116.4.(S)KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. spalio 7 d.Klaipėda

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Danutė Žvinklytė, sekretoriaujant Jolitai Kinderienei, dalyvaujant ieškovei J. S., atsakovo atstovui advokato padėjėjui Mariui Matiukui, teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pagal ieškovės J. S. ieškinį atsakovui B. M. (B. M.) dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama nutraukti su atsakovu sudarytą santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Nurodė, kad su atsakovu susituokė (duomenys neskelbtini). Po 2-3 mėnesių šeimoje prasidėjo nesutarimai ir barniai, ieškovė pajuto didelę nepagarbą ir nelojalumą ieškovės atžvilgiu, santykiai tarp šalių pašlijo. 2012 m. lapkričio mėnesį šalių santuokiniai ryšiai nutrūko, nuo 2013 metų pradžios ieškovė su atsakovu ryšių nebepalaiko. Mano, kad šeima yra iširusi galutinai, jos išsaugoti nebeįmanoma. Bendros jungtinės nuosavybės sutuoktiniai neįgijo, kreditorių neturi, vaikų santuokoje nesusilaukė. Teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, kad tvirtai yra apsisprendusi nutraukti tarp šalių sudarytą santuoką, taikytis su atsakovu nenori, taikiai bylą užbaigti atsisako.

Atsakovas į bylos nagrinėjimą neatvyko, apie bylos nagrinėjimą atsakovas informuotas tinkamai, byloje jį atstovauja profesionalus teisininkas - advokatas, todėl byla, sutinkant ieškovei, nagrinėtina iš esmės, nedalyvaujant atsakovui (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 246 straipsnio 2 dalis).

Atsiliepimas

Atsakovo atstovas advokato padėjėjas Marius Matiukas nurodė, kad atsakovas šį kartą neatvyko į teismo posėdį, kadangi tai yra parengiamasis teismo posėdis, bet norėjo pats asmeniškai dalyvauti posėdyje. Jis buvo informuotas apie tai, kad parengiamojo teismo posėdžio metu teismas gali pereiti prie bylos nagrinėjimo iš esmės. Atstovas nurodė, kad jo klientas nori teismo prašyti skirti laiko šalims susitaikyti. Pažymėjo, kad su ieškiniu nesutinka, atsakovas mano, kad šį ginčą būtų dar galima išspręsti taikiai, ieškinys yra nepagrįstas. Atsakovo atstovas mano, kad ieškinys turi būti atmestas ir santuoka tarp šalių nenutraukta.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268).

Byloje esančiais įrodymais, ieškovės paaiškinimais nustatyta, kad šalys susituokė (duomenys neskelbtini), santuoka įregistruota (duomenys neskelbtini). Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje (akto įrašo Nr. 34) (b.l. 9). Santuokoje šalys kilnojamojo registruotino ar nekilnojamojo turto neįgijo, kreditorių, nepilnamečių vaikų neturi (b.l. 10-14).

Dėl termino susitaikyti nustatymo

Teismas privalo imtis priemonių sutuoktiniams sutaikyti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.64 straipsnis). Tuo tikslu teismas gali nustatyti ne ilgesnį kaip 6 mėnesių terminą susitaikymui (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.54 straipsnio 2 dalis). Teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas nurodė, kad atsakovas pageidauja, kad teismas nustatytų terminą susitaikymui, tačiau ieškovė teismo posėdžio metu nurodė, kad su atsakovu taikytis nenori. Šiuo atveju tokio termino skyrimas netikslingas, nes sutuoktiniai netvarko bendro ūkio, negyvena santuokinio gyvenimo, ieškovė yra tvirtai pasiryžusi nutraukti santuoką, ir nebegalima tikėtis, kad sutuoktiniai vėl pradės santuokinį gyvenimą, santuoka faktiškai iširusi, todėl nutrauktina.

Dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės

Ieškovė tiek teismo posėdžio metu tiek ieškinyje nurodė, kad su sutuoktiniu negyvena nuo 2012 m. lapkričio mėnesio, santuoka iširo dėl šeimyninių konfliktų, skirtingo požiūrio į šeimos vertybes, išryškėjusių charakterių ir kultūrinių skirtumų. Išanalizavęs ieškovės paaiškinimus, byloje esančius įrodymus, teismas daro išvadą, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.61 straipsnio 2 dalis).

Pripažinus, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, konstatuotina, kad santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės atveju atsiranda tos pačios pasekmės, kaip ir nutraukus santuoką sutuoktinių bendru sutikimu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.61, 3.51-3.54 straipsniai).

Dėl santuokoje įgyto turto padalijimo ir šalių kreditorinių įsiskolinimų

Sutuoktiniai santuokoje jokio dalintino registruotino nekilnojamojo ar kilnojamojo turto neįgijo, kreditorių neturi.

Dėl sutuoktinių pavardžių po santuokos nutraukimo ir išlaikymo vienas kitam priteisimo

Ieškovė išlaikymo iš atsakovo nereikalauja. Atsižvelgiant į tai, kad tiek ieškovė tiek atsakovas yra jauni, darbingo amžiaus, sveikatos problemų neturi, šalims išlaikymas vienam iš kito nepriteistinas.

Po santuokos nutraukimo, nesant tarp šalių ginčo, ieškovei paliktina santuokinė pavardė – „S“, atsakovui – santuokinė pavardė – „M“ (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.69 straipsnio).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Kadangi ieškovės ieškinys tenkintinas visiškai, ieškovei iš atsakovo priteistinas 143,00 Lt žyminis mokestis, 320,00 Lt kitų bylinėjimosi išlaidų (procesinių dokumentų vertimo išlaidų) ir 564,01 Lt (163,35 Eur) bylinėjimosi išlaidų dėl procesinių dokumentų įteikimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 79, 92, 259, 260, 268, 270, 282 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį patenkinti visiškai.

Santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini), įregistruotą (duomenys neskelbtini) Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) tarp J. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir B. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nutraukti. Pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Šalims vienas kitam išlaikymo nepriteisti.

Po santuokos nutraukimo šalims palikti santuokos metu turėtas pavardes, t.y. „(duomenys neskelbtini). ”, „(duomenys neskelbtini)”.

Priteisti ieškovei iš atsakovo 143,00 Lt žyminio mokesčio, 320,00 Lt kitų bylinėjimosi išlaidų (procesinių dokumentų vertimo išlaidų) ir 564,01 Lt (163,35 Eur) bylinėjimosi išlaidų dėl procesinių dokumentų įteikimo.

Per 3 darbo dienas po sprendimo įsiteisėjimo dienos išsiųsti sprendimo nuorašą civilinės metrikacijos įstaigai santuokos nutraukimo fakto įregistravimui.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.

Teisėja Danutė Žvinklytė