- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-06-30
- Bylos Nr.
- 2A-322-513/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-01792-2013-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Irma Čuchraj (pirm.), Almantas Padvelskis, Alvydas Žerlauskas
- Atsakovas
- B. M.
- Ieškovas
- J. S.
Teisėja Danutė Žvinklytė Teisminio proceso Nr. 2-06-3-01792-2013-6
NUTARTIS
2014 m. birželio 30 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Irmos Čuchraj, kolegijos teisėjų Almanto Padvelskio ir Alvydo Žerlausko, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi atsakovo B. M. (B. M.) apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-10-07 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės J. S. ieškinį atsakovui B. M. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė teismo prašė nutraukti šalių santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Nurodė, kad su atsakovu susituokė 2011-08-15, o po 2–3 mėnesių šeimoje prasidėjo nesutarimai, barniai, ieškovė pajuto didelę nepagarbą ir ne lojalumą sau ir santykiai tarp šalių pašlijo. 2012 m. lapkričio mėnesį šalių santuokiniai ryšiai nutrūko ir nuo 2013 m. pradžios ieškovė su atsakovu ryšių nebepalaiko. Šeima yra iširusi galutinai, jos išsaugoti nebeįmanoma. Bendros jungtinės nuosavybės sutuoktiniai neįgijo, kreditorių neturi, vaikų nesusilaukė. Teismo posėdžio metu ieškovė patvirtino, jog yra apsisprendusi nutraukti santuoką, taikytis su atsakovu nenori, o taikiai bylą užbaigti atsisako.
Atsakovas į bylos nagrinėjimą neatvyko, apie bylos nagrinėjimą informuotas tinkamai. Byloje atsakovui atstovavo advokato padėjėjas, todėl byla, sutinkant ieškovei, nagrinėtina iš esmės, nedalyvaujant atsakovui. Atsakovo atstovas advokato padėjėjas M. M. nurodė, kad atsakovas šį kartą neatvyko į teismo posėdį, kadangi tai yra parengiamasis teismo posėdis, bet norėjo asmeniškai dalyvauti posėdyje. Atsakovas buvo informuotas apie tai, kad parengiamojo teismo posėdžio metu teismas gali pereiti prie bylos nagrinėjimo iš esmės. Atsakovas nori prašyti teismo skirti laiko šalims susitaikyti, su ieškiniu nesutinka ir mano, kad ginčą būtų dar galima išspręsti taikiai, o ieškinys yra nepagrįstas. Atsakovo atstovas teigė, kad ieškinys turi būti atmestas ir santuoka tarp šalių nenutraukta.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2013-10-07 sprendimu ieškovės ieškinį tenkino. Santuoką, sudarytą 2011 m. rugpjūčio 15 d., įregistruotą 2012 m. sausio 26 d. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 34, tarp J. S. ir B. M., nutraukė. Pripažino, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Šalims vienai kitai išlaikymo nepriteisė. Po santuokos nutraukimo šalims paliko santuokos metu turėtas pavardes. Priteisė ieškovei iš atsakovo 143 Lt žyminio mokesčio, 320 Lt kitų bylinėjimosi išlaidų (procesinių dokumentų vertimo išlaidų) ir 564,01 Lt bylinėjimosi išlaidų dėl procesinių dokumentų įteikimo. Teismas, įvertinęs bylos duomenis, motyvuodamas CK 3.54 str. 2 d., 3.64 str., sprendė, kad šiuo atveju skirti terminą sutuoktiniams sutaikyti netikslinga, nes sutuoktiniai netvarko bendro ūkio, negyvena santuokinio gyvenimo, be to, ieškovė yra tvirtai pasiryžusi nutraukti santuoką ir nebegalima tikėtis, kad sutuoktiniai vėl pradės santuokinį gyvenimą, santuoka yra faktiškai iširusi, todėl nutrauktina. Įvertinęs tai, kad šalys kartu negyvena nuo 2012 m. lapkričio mėnesio, santuoka iširo dėl šeiminių konfliktų, skirtingo požiūrio į šeimos vertybes, išryškėjusių charakterių ir kultūrinių skirtumų, išanalizavęs ieškovės paaiškinimus, byloje esančius įrodymus, teismas padarė išvadą, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 str. 2 d.) ir šalims kyla tos pačios pasekmės, kaip ir nutraukus santuoką sutuoktinių bendru sutikimu (CK 3.61 str., 3.51–3.54 str.). Teismas nustatė, kad sutuoktiniai santuokoje dalytino registruotino nekilnojamojo ar kilnojamojo turto neįgijo, kreditorių neturi. Ieškovė išlaikymo iš atsakovo nereikalauja. Įvertinęs aplinkybes, jog šalys yra jauni, darbingo amžiaus, sveikatos problemų neturintys asmenys, išlaikymo vienam iš kito nepriteisė. Po santuokos nutraukimo, nesant tarp šalių ginčo, šalims paliko iki santuokos turėtas pavardes. Spręsdamas bylinėjimosi išlaidų klausimą, teismas motyvavo, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Kadangi ieškovės ieškinys tenkintinas visiškai, ieškovei iš atsakovo priteisė žyminį mokestį, kitas bylinėjimosi išlaidas (vertimo, procesinių dokumentų įteikimo išlaidas).
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu apeliantas prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-10-07 sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Teigia, kad teismas pažeidė šalių lygiateisiškumo principą, nes neišklausęs apelianto priėmė skundžiamą sprendimą. Nurodo, kad šiuo metu gyvena užsienyje, todėl jam sudėtinga ir brangu atvykti į Lietuvą, susirasti atstovą, su juo suderinti poziciją ir per trumpą laiką pateikti paaiškinimus teismui. Byla išnagrinėta nesuteikiant atsakovui galimybės asmeniškai dalyvauti posėdyje, pateikti paaiškinimus, atsikirtimus bei pasinaudoti visomis teisėmis procese. Mano, kad teismas nepagrįstai neskyrė laiko sutuoktiniams sutaikyti, nes tai daryti teismas privalo CK 3.54 str., 3.64 str. prasme. Apeliantas teismo prašė skirti terminą sutaikymui, tačiau teismas į šį prašymą neatsižvelgė.
Atsiliepimas
Ieškovė J. S. atsiliepimu su apeliaciniu skundu nesutinka. Apelianto argumentus laiko nepagrįstais, o teismo išvadas teisingomis ir pagrįstomis. Paaiškina, kad atsakovas (apeliantas) bylą vedė per atstovą advokato padėjėją, taigi turėjo visas galimybes tinkamai pateikti atsiliepimą į ieškinį, suformuluoti argumentus. Mano, kad apeliantas iš esmės vilkina ištuokos procesą, nes tai jam naudinga – gali legaliai gyventi Europoje, taigi siekia ne šeimos išsaugojimo, o asmeninių tikslų įgyvendinimo. Iki 2012 m. lapkričio mėn. šalys gyveno kartu Belgijoje, tačiau dėl visiškai pašlijusių tarpusavio santykių ji grįžo į Lietuvą, o atsakovas liko gyventi Belgijoje ir iki sprendimo priėmimo nė karto nebuvo atvykęs į Lietuvą, nesiekė išsaugoti šeimos.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atsakovo apeliacinį skundą bei atsiliepimo į šį skundą argumentus, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 str. 2 d.).
Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
CK 3.1 straipsnis numato, kad CK trečiosios knygos normos nustato bendruosius šeimos santykių teisinio reglamentavimo principus ir reglamentuoja santuokos sudarymo, jos galiojimo bei nutraukimo pagrindus ir tvarką, sutuoktinių turtines ir asmenines neturtines teises ir kt. CK 3.53 str. 3 d. numato, kad teismas priima sprendimą santuoką nutraukti, jeigu įsitikina, kad santuoka faktiškai iširo. Santuoka laikoma iširusia, jeigu sutuoktiniai kartu bendrai nebegyvena ir negalima tikėtis, kad jie vėl pradės gyventi kartu. Preziumuojama, kad santuoka faktiškai iširo, jeigu daugiau nei metus sutuoktiniai netvarko bendro ūkio ir negyvena santuokinio gyvenimo. CPK 385 str. 1 d., inter alia, reglamentuota, kad priimdamas sprendimą nutraukti santuoką, teismas privalo išspręsti pareikštų reikalavimų dėl vaikų išlaikymo ir jų gyvenamosios vietos nustatymo, vieno sutuoktinio išlaikymo ir turto padalijimo klausimą.
Dėl termino sutuoktiniams susitaikyti nustatymo
CK 3.54 str. 4 d. nustatyta, kad jeigu sutuoktiniai daugiau nei vienerius metus kartu bendrai nebegyvena, terminas susitaikyti nenustatomas. Nagrinėjamu atveju šalys bendrai negyvena nuo 2012 m. lapkričio mėnesio, t. y. daugiau kaip 1 metus, todėl apelianto argumentai dėl termino sutuoktiniams susitaikyti nustatymo vertinami kaip nepagrįsti. Taip pat nustatyta, kad apelianto motyvas, jog nori taikytis niekuo nepagrįstas, todėl yra tik deklaratyvus, nepaneigti ieškovės paaiškinimai apie šalių skirtingą požiūrį į šeimos vertybes ir ryškius kultūrinius skirtumus ir supratimą apie vyro ir moters vaidmenį šeimoje, todėl termino sutuoktiniams susitaikyti nustatymas apeliacinės instancijos teisme, ypač nesant dėl to abiejų šalių sutarimo, nepasiektų susitaikymo tikslų ir pažeistų ieškovės teises.
Dėl atsakovo atstovavimo byloje
CPK 51 str. 1 d. numato, kad asmenys gali vesti savo bylas patys arba per atstovą. Paties asmens dalyvavimas byloje neatima iš jo teisės turėti šioje byloje atstovą. Šio straipsnio 2 dalyje reglamentuota, kad atstovo atvykimas į teismo posėdį laikomas tinkamu byloje dalyvaujančio asmens, kuriam jis atstovauja, dalyvavimu teismo posėdyje, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, jog atstovaujamojo dalyvavimas procese yra būtinas. Nagrinėjamu atveju atsakovas (apeliantas) byloje dalyvavo per atstovą – advokato padėjėją M. M. (b. l. 125). Atsakovo atstovas teismo posėdyje teiginių, kad atsakovas nori dalyvauti procese, kad atsakovas nori susitaikyti su ieškove, nepagrindė faktiniais duomenimis, nors teismas veikė aktyviai, suteikinėjo apeliantui galimybę pateikti atsiliepimą ir pasirūpinti atstovavimu. Pažymėtina, kad teismų praktikoje galioja bendra taisyklė, jog tas, kas veikia per atstovą (advokatą, advokato padėjėją), veikia pats.
Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas nepažeidė įrodymų tyrimą ir vertinimą reglamentuojančių teisės normų (CPK 176– 185 str.) ir nuo suformuotos teismų praktikos tokio pobūdžio bylose nenukrypo.
Išdėstytų ir įvertintų aplinkybių pagrindu konstatuotina, kad naikinti arba keisti skundžiamą sprendimą apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Apelianto apeliacinis skundas atmestinas, todėl jis neturi teisės į bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo priteisimą (CPK 93 str. 1 d.). Ieškovė įrodymų apie turėtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme nepateikė.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 321, 325–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.