Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš teisėjų Galinos Blaževič, Leono Jachimavičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Arvydo Žibo, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo UAB „Varėnos šiluma“ apeliacinį skundą dėl Varėnos rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 1 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. G. ieškinį atsakovui UAB „Varėnos šiluma“ dėl nesumokėto darbo užmokesčio priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovas V. G. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti jam iš atsakovo UAB „Varėnos šiluma“ 2940 Eur nesumokėto darbo užmokesčio ir vidutinį darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Ieškinyje nurodė, kad UAB „Varėnos šiluma“ direktoriumi pradėjo dirbti 2006 m. liepos 3 d. neterminuotos darbo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu ir nustatytas 8 minimalių mėnesinių algų dydžio darbo užmokestis. Šalių sutarimu 2015 m. birželio 9 d. darbo sutartis buvo nutraukta (DK 125 str.). Dėl sunkios šalies ekonominės būklės nuo 2009 m. birželio 1 d. darbo užmokestis buvo sumažintas ir nustatytas 6 minimalių mėnesinių algų dydžio darbo užmokestis, tačiau atsakovo valdybos 2011 m. birželio 30 d. nutarimu darbo sutartis su ieškovu buvo pakeista ir jam buvo nustatytas 7 minimalių mėnesinių algų dydžio darbo užmokestis. Nors minimalios mėnesinės algos (toliau – MMA) dydis dažnai keitėsi (didėjo), tačiau nuo 2012 m. rugpjūčio 1 d. iki darbo santykių pabaigos valstybės įmonių, akcinių bendrovių ir uždarųjų akcinių bendrovių, kuriose valstybei priklauso daugiau kaip 50 procentų balsų visuotiniame akcininkų susirinkime, vadovų, jų pavaduotojų ir vyriausiųjų buhalterių mėnesinės algos pastoviosios dalies dydžiui nustatyti pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. rugpjūčio 23 d. nutarimo Nr. 1341 „Dėl valstybės įmonių ir valstybės kontroliuojamų akcinių bendrovių, uždarųjų akcinių bendrovių vadovų, jų pavaduotojų ir vyriausiųjų buhalterių darbo apmokėjimo“ priedą buvo taikoma 850 litų minimalioji mėnesinė alga. Tokiu būdu ieškovui turėjo būti mokama 5950,00 Lt dydžio mėnesinė alga (850 x 7 = 5950), tačiau dėl ieškovui nežinomų priežasčių, jam buvo mokamas mažesnis darbo užmokestis, t. y. nuo 2012 m. rugpjūčio 1 d. iki 2015 m. sausio 1 d. jam buvo mokamas 5600,00 Lt dydžio darbo užmokestis. Pažymėjo, kad po euro Lietuvoje įvedimo nuo 2015 m. sausio 1 d. ieškovui darbo užmokestis buvo mokamas toks, koks buvo numatytas darbo sutartyje, t. y. po 1723,24 Eur (po 5950 Lt). Ieškovo vertinimu, atsakovas neteisingai skaičiuodavo ieškovui darbo užmokestį, kas mėnesį neprimokėdamas po 350 Lt, todėl susidarė įsiskolinimas už 29 mėnesius (nuo 2012 m. rugpjūčio 1 d. iki 2015 m. sausio 1 d.), kuris siekė 10 150,00 Lt, atitinkamai 2940,00 Eur (29 mėn. x 350 Lt = 10 150 Lt : 3,4528 = 2940 Eur).

Šalių darbo sutarties nutraukimo dieną 2015 m. birželio 9 d atsakovas su ieškovu neatsiskaitė, todėl pagal DK 141 straipsnio 3 dalį atsakovas turi pareigą sumokėti ieškovui vidutinį darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti laiką, skaičiuojant nuo darbo sutarties nutraukimo dienos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Valstybinės darbo inspekcijos Alytaus teritorinio skyriaus darbo ginčų komisija 2015 m. liepos 28 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) atsisakė nagrinėti ieškovo prašymą, nurodydama, kad reikalavimo nagrinėjimas nepriskirtas darbo ginčų komisijos kompetencijai, nes pagal LR Akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 4 dalį darbo ginčai tarp bendrovės vadovo ir bendrovės yra nagrinėjami teisme, todėl ieškovas tiesiogiai kreipėsi į teismą dėl nesumokėto darbo užmokesčio priteisimo.

Atsakovo UAB „Varėnos šiluma“ su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad 2015 m. vasario 3 d. UAB „Varėnos šiluma“ valdybos posėdžio metu pats ieškovas inicijavo klausimą dėl jo atlyginimo kompensavimo, kurio metu informavo valdybą apie tai, kad tam tikrą laikotarpį jam buvo neteisingai priskaičiuotas darbo užmokestis. Valdybos posėdžio metu ieškovui žodžiu buvo išaiškinta, kad jis pats, kaip įmonės vadovas, turėtų atlikti visus tam reikalingus veiksmus dėl jam priklausančio darbo užmokesčio atgavimo, tačiau jokių veiksmų iki darbo sutarties nutraukimo iš ieškovo pusės nebuvo imtasi. Ieškovas prašydamas priteisti jam vidutinį darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti laiką elgiasi visiškai nesąžiningai ir neteisingai.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Varėnos rajono apylinkės teismas 2015 m. gruodžio 1 d. sprendimu ieškinį patenkino visiškai ir priteisė iš atsakovo UAB „Varėnos šiluma“ ieškovui V. G. 2940 Eur nesumokėto darbo užmokesčio, 900 Eur darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaityti laiką, 500 Eur turėtų advokato teisinės pagalbos išlaidų. Taip pat teismas priteisė iš atsakovo UAB „Varėnos šiluma“ 115 Eur dydžio žyminį mokestį valstybei. Teismas iš surinktų įrodymų nustatė, kad ieškovui laikotarpiu nuo 2012 m. rugpjūčio 1 d. iki atleidimo (2015 m. birželio 9 d.) dienos buvo išmokamas kasmėnesinis atlyginimas 1 MMA mažesnio dydžio, nei buvo patvirtintas 2011 m. birželio 30 d. atsakovo valdybos nutarimu. Atsakovas neginčijo, kad galėjo būti klaida ir, kad iki atleidimo dienos ieškovui faktiškai buvo mokamas tik 6 MMA dydžio kasmėnesinis atlyginimas.

Pagal Lietuvos respublikos Darbo kodekso (toliau – DK) 140 straipsnio 3 dalį, nutraukiant darbo sutartį DK 125 straipsnio pagrindu, išmokamų išeitinių išmokų dydis nėra nustatomas, bei išeitinių išmokų dydžio nustatymas yra paliktas šalių dispozicijai, t. y. šalių susitarimo reikalas. Įvertinęs byloje surinktus įrodymus, teismas sprendė, kad šalims sudarant susitarimą dėl ieškovo darbo sutarties nutraukimo abiejų šalių susitarimu, šalys nebuvo susitarę dėl ieškovui nepilnai išmokėto darbo užmokesčio išmokėjimo sąlygų, kadangi tokia svarbi aplinkybė tiek pasiūlyme, tiek susitarime nutraukti darbo sutartį šalių susitarimu turėjo būti įrašyta atskiru nurodymu. Teismas vertindamas įrodymus, kartu atsižvelgė į tai, kad atsakovas ruošdamas ieškovui pasiūlymą dėl darbo sutarties nutraukimo šalių susitarimu turėjo galimybes pasitelkti konsultacijai ir savivaldybės administracijos kvalifikuotus teisininkus, kadangi atsakovo bendrovė pagal savo statusą yra savivaldybės įmonė. Dėl to ieškovo ieškinio reikalavimą dėl nepilnai išmokėto darbo užmokesčio priteisimo tenkino visiškai.

Teismas, tenkindamas ieškovo reikalavimą dėl vidutinio darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaityti laiką priteisimo, svarbia aplinkybe laikė tai, kad tinkamo atlyginimo dydžio išmokėjimo kontrolė iki atleidimo dienos priklausė pačiam ieškovui. Tai yra, ieškovas 2015 m sausio mėn. pastebėjęs jo mokamo atlyginimo netikslumą pagal bendrovės įstatus privalėjo informuoti valdybą, ką ir padarė, ruošdamas 2015 m. vasario 3 d. valdybos posėdžio darbotvarkę. Tačiau valdyba šio klausimo svarstymą iš darbotvarkės pašalino ir po to daugiau nesvarstė, todėl šiuo atveju dėl nepilno atlyginimo išmokėjimo yra tiek paties ieškovo, tiek atsakovo kaltės, dėl to teismas prašomą priteisti sumą mažino. Teismas paskaičiavo, kad ieškovui neišmokėtos atlyginimo dalies dydis nuo 2014 m. spalio 1 d. iki 2015 m. liepos 1 d. buvo 300 Eur (1035 Lt), todėl atsižvelgus į Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktiką, teismas priteisė darbo užmokestį tik už 3 mėnesius 900 Eur.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovas UAB „Varėnos šiluma“ prašo Varėnos rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 1 d. sprendimą panaikinti, priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį atmesti ir priteisti iš ieškovo visas turėtas atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

Apeliacinis skundas grindžiamas argumentais, kad teismas netinkamai aiškino ir taikė DK 125, 140, 141 straipsnių nuostatas, sprendimas yra paremtas išimtinai ieškovo paaiškinimais, neįvertinti 2015 m. birželio 9 d. pasiūlymas dėl darbo sutarties nutraukimo šalių susitarimu ir pats susitarimas, liudytojo A. V. parodymai. Byloje ginčo dėl to, kad tarp šalių sudaryta darbo sutartis nutraukta bendru šalių susitarimu nėra, be to sutarties nutraukimo ieškovas net neginčija. Tai reiškia, kad toks susitarimas įstatymui neprieštarauja, nepažeidžia šalių ir kitų asmenų teisių bei įstatymų saugomų interesų, todėl DK 125 straipsnio nuostatos nebuvo pažeistos. Pagal suformuotą kasacinio teismo praktiką darbo santykių šalims pasirašius vienos šalies pasiūlytą susitarimą, preziumuojama, kad kita šalis sutiko su susitarime išdėstytomis sąlygomis, todėl toks susitarimas šalims įgijo įstatymo galią ir turi būti vykdomas.

Šalys 2015 m. birželio 9 d. pasirašytame susitarime dėl darbo santykių pabaigos šalių susitarimu, aiškiai numatė, kokią piniginę kompensaciją atsakovas išmokės ieškovui. Tai, kad šalių susitarime ji įvardinta kaip 4 mėnesių vidutinė darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka, nekeičia šalių susitarimo esmės. Ieškovas, gavęs atsakovo 2015 m. birželio 9 d. pasiūlymą, jokių prieštaravimų, reikalavimų dėl atsiskaitymo tvarkos ar papildomos sumos sumokėjimo nereiškė. Priešingai, jis su atsakovo pasiūlymu sutiko, jokių papildomų išmokų nepareikalavo, nors tokią teisę ieškovas turėjo. Tai reiškia, kad ieškovas turėjo pateikti teismui įrodymus, kad 2015 m. birželio 9 d. šalių pasirašytas susitarimas neatitinka ieškovo valios. Apelianto vertinimu, teismo nurodytos aplinkybės, kad po darbo santykių pasibaigimo ieškovas kreipėsi į darbo ginčų komisiją dėl neišmokėto darbo užmokesčio dalies priteisimo, nepaneigia ieškovo valios trūkumo dėl pasirašyto susitarimo ir neįrodo, kad ieškovo valia buvo ydinga.

Apeliantas nurodo, kad teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas atsakovo įmonės valdybos pirmininkas A. V. patvirtino, dėl kokių priežasčių išeitinės išmokos dydis buvo nustatytas ne 2 mėnesiai, kaip priklausė pagal įstatymą, o 4 mėnesiai. Ieškovas iš principo liudytojo parodymų teisingumo neneigė, tačiau pradėjo teigti, kad tariamai ieškovui buvo daromas psichologinis spaudimas, naudojamas smurtas ir pan. teismo sprendime dėl šio liudytojo parodymų vertinimo nepasisakyta iš viso. Ieškovui neginčijant susitarimo dėl darbo sutarties nutraukimo šalių susitarimu, pagal suformuotą kasacinio teismo praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-31/2013) nėra pagrindo ieškovui papildomai priteisti neišmokėto darbo užmokesčio dalį. Tai reiškia, kad ieškovas nutraukus darbo sutartį šalių susitarimu jokios reikalavimo teisės nebeturi.

Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovas V. G. prašo apeliacinį skundą atmesti, Varėnos rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 1 d. sprendimą palikti nepakeistą, iš apelianto priteisti jo turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Atsiliepime nurodoma, kad teismas teisingai nustatė, jog ieškovui laikotarpiu nuo 2012 m. rugpjūčio 1 d. iki 2015 m. birželio 9 d. buvo išmokamas kasmėnesinis atlyginimas 1 MMA mažesnio dydžio, nei buvo patvirtinta 2011 m. birželio 30 d. atsakovo valdybos nutarimu. Pažymi, kad atsakovas neginčijo fakto, jog dėl klaidos ar apsirikimo buvo mokamas mažesnis atlyginimas. Šią aplinkybę atsakovo atstovas pripažino teismo posėdžio metu.

Ieškovas, atsikirsdamas į apelianto argumentą, kad jis neginčijo susitarimo nutraukti darbo sutartį, paaiškino, jog nesant ginčo dėl darbo santykių nutraukimo, nebuvo poreikio ir pagrindo ginčyti tai, ko nėra. Apelianto nurodomos aplinkybės dėl tariamai panaudoto psichologinio smurto, daryto spaudimo niekaip nesusiję su nagrinėjama byla. Teismas įvertino liudytojo A. V. paaiškinimus kaip tikrovės neatitinkančias aplinkybes dėl neva buvusio susitarimo dvi išmokas išmokėti kaip kompensaciją, o kitas dvi išmokas laikyti neišmokėtu darbo užmokesčiu.

Pažymi, kad apelianto nurodytoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-31/2013, aplinkybės iš esmės skiriasi nuo nagrinėjamos bylos aplinkybių, todėl šia nutartimi vadovautis nėra pagrindo. Nagrinėjamoje byloje atsakovas pažeidė savo įsipareigojimus pagal darbo sutartį, nes nesumokėjo ieškovui priklausančio darbo užmokesčio.

Teismas pagrįstai nustatė, kad su ieškovu jo atleidimo iš darbo dieną nebuvo visiškai atsiskaityta. Ieškovas apie neteisingai mokamą atlyginimą sužinojo 2015 m. sausio mėnesį ir informavo atsakovo valdybą, tačiau valdyba šio klausimo nesvarstė ir iš valdybos posėdžio darbotvarkės dėl ieškovui nežinomų priežasčių išbraukė. teismas pagrįstai sprendė, kad dėl nevisiško atsiskaitymo su atleidžiamu darbuotojų iš dalies kaltas yra ir ieškovas, todėl sumažino prašomą priteisti sumą.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).

Pirmosios instancijos teismas nustatė, ieškovas V. G. nuo 2006-07-03 buvo priimtas dirbti UAB „Varėnos šiluma“ direktoriumi, nustatant jam 8 minimalių mėnesinių algų dydžio darbo užmokestį. 2011-06-30 UAB „Varėnos šiluma“ valdyba savo sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) nusprendė UAB „Varėnos šiluma“ direktoriui (ieškovui) nuo 2011-06-30 mokėti 7 minimalių mėnesinių algų dydžio darbo užmokestį. Tuo pagrindu buvo pakeista darbo sutartis su ieškovu dalyje dėl darbo užmokesčio dydžio, t.y. nuo 2011-06-30 ieškovui mokėti 7 minimalių mėnesinių algų darbo užmokestį.

Tiek DK 125 straipsnio 1 dalies, tiek 141 straipsnio 1 dalies nuostatose nustatyta galimybė darbdaviui ir darbuotojui susitarti, kokia tvarka darbdavys atsiskaitys su atleidžiamu darbuotoju. Šalys atitinkamą susitarimą sudaro, kai suderina savo valią joms tuo metu rūpimomis, naudingomis ar priimtinomis (kiekvienos iš jų požiūriu) sąlygomis. Toks darbo sutarties nutraukimo reglamentavimas yra dispozityvumo ir sutarčių laisvės principų išraiška darbo teisėje. Šie principai užtikrina šalims teisę susitarti dėl kompensacijos dydžio ir jos bei kitų išmokų mokėjimo terminų; tai gali būti pasiekiama derybų metu; darbdavys gali siūlyti arba nesiūlyti kompensaciją, o darbuotojas gali jos reikalauti arba ne; darbuotojas gali nesutikti su darbdavio pasiūlymu nustatyti kitokią nei įstatyme įtvirtinta visiško atsiskaitymo tvarka. Darbuotojas yra laisvas išreikšti savo valią dėl darbdavio pasiūlytų sutarties nutraukimo ar visiško atsiskaitymo sąlygų, t. y. nagrinėjamu atveju ieškovas, nesutikdamas su darbdavio pasiūlymu dėl visiško atsiskaitymo kitokia nei įstatyme nustatyta tvarka, turėjo teisę nepasirašyti susitarimo. Darbo santykių šalims pasirašius vienos šalies pasiūlytą susitarimą, preziumuojama, kad kita šalis sutiko su susitarime išdėstytomis sąlygomis, todėl toks susitarimas šalims įgyja įstatymo galią ir turi būti vykdomas (CK 6. 189 straipsnio 1 dalis).

Byloje nustatyta, kad atsakovas 2015 m. birželio 9 d. pasiūlymu dėl darbo sutarties nutraukimo šalių susitarimu pasiūlė ieškovui V. G. nuo 2015 m. birželio 9 d. šalių susitarimu nutraukti darbo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytą 2006 m. liepos 3 d., išmokant 4 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę pašalpą ir kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas.

2015 m. birželio 9 d. UAB „Varėnos šiluma“, atstovaujama valdybos pirmininko A. V., ir įmonės direktorius V. G. susitarė, jog darbo sutartis su įmonės direktoriumi nutraukiama nuo 2015 m. birželio 9 d. šalims susitarus , t.y. pagal Darbo kodekso (toliau – DK) 125 straipsnį. Darbdavys įsipareigojo V. G. sumokėti 4 mėnesinių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką ir išmoką už nepanaudotas kasmetines atostogas. Šis šalių susitarimas yra įvykdytas.

Pirmosios instancijos tesimas teisingai sprendė, kad atsakovui teikiant pasiūlymą, sudarant susitarimą dėl atleidimo iš darbo šalių sutarimu, nebuvo aptariam dėl ieškovui priklausančio, bet neišmokėto darbo užmokesčio, t. y. apeliantas neįrodė aplinkybės, jog toks susitarimas buvo.

Ieškovas V. G. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti jam iš atsakovo UAB „Varėnos šiluma“ 2940 Eur neišmokėto darbo užmokesčio ir vidutinį darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, jog ieškovas įrodė, jog jam neišmokėtas 2940 Eur darbo užmokestis.

Ieškovui iš atsakovo priteistas 900 Eur vidutinis darbo užmokestis už uždelstą atsiskaityti laiką, t.y. pirmosios instancijos teismas sprendė, jog atsakovas uždelsė atsiskaityti ne dėl ieškovo kaltės (DK 141 straipsnio 3 dalis). Teisėjų kolegija sprendžia, jog ieškinys šioje dalyje yra nepagrįstas, todėl turėjo būti atmestas. Byloje nustatyta, jog ieškovas V. G. dirbo UAB „Varėnos vandenys“ direktoriumi (įmonės vadovu). Jis žinojo, jog nuo 2012 m. rugpjūčio 1 d. iki jis buvo atleistas iš darbo, valstybės įmonių, akcinių bendrovių ir uždarųjų akcinių bendrovių, kuriose valstybei priklauso daugiau kaip 50 procentų balsų visuotiniame akcininkų susirinkime , vadovų, jų pavaduotojų ir vyriausiųjų buhalterių mėnesinės algos pastoviosios dalies dydžiui nustatyti pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. rugpjūčio 23 d. nutarimo Nr. 1341 „Dėl valstybės įmonių ir valstybės kontroliuojamų akcinių bendrovių, uždarųjų akcinių bendrovių vadovų, jų pavaduotojų ir vyriausiųjų buhalterių darbo apmokėjimo“ priedą buvo taikoma 850 Lt minimalioji alga.

2015-02-03 UAB “Varėnos šiluma“ valdybos posėdžiui buvo teiktas klausimas dėl direktoriaus V. G. ((ieškovo) atlyginimo kompensavimo, nurodyti kompensavimo atlyginimo paskaičiavimai, nurodant, jog ieškovui mokamas atlyginimas yra 7 minimalios algos, bet nuo 2012 m. rugpjūčio 1 d. minimalus atlyginimas yra 850 Lt, todėl susidarė nepriemoka, kuri yra 9800 Lt. Šis klausimas buvo išbrauktas iš valdybos posėdžio darbotvarkės, kadangi klausimas nepriskirtas įmonės valdybos kompetencijai.

UAB „Varėnos šiluma“ įstatuose nustatyta, kad bendrovės valdyba svarsto ir tvirtina administracijos vadovo, jo pavaduotojų, vyriausiojo finansininko kandidatūras ir jų pareiginius atlyginimus (Įstatų 10.4 punktas). 2011 m. birželio 30 d. įmonės valdyba nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovui nustatytas 7 minimalių mėnesinių algų dydžio darbo užmokestis. Bendrovės vadovas nustato darbuotojų atlyginimo už darbą dydį, atsižvelgdamas į valdybos patvirtintą darbo apmokėjimo ir premijavimo sistemą. Todėl UAB „Varėnos šiluma“ 2015 m. vasario 3 d. posėdyje išbraukė iš darbotvarkės klausimą dėl direktoriaus V. G. atlyginimo kompensavimo, kas reiškia, jog ieškovas šį klausimą turėjo išspręsti vadovaudamasis įmonės įstatais, bet to nepadarė. Laikytina, jog atlyginimas ieškovui, atsižvelgiant į tai, jog pasikeitė minimalios mėnesinės algos dydis, neperskaičiuotas dėl ieškovo kaltės, kadangi jis, kaip įmonės vadovas, nesivadovavo įmonės įstatais ir netinkamai atliko savo pareigas. Teisėjų kolegija sprendžia, jog esant tokioms aplinkybėms, ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo vidutinį darbo užmokestį už uždelsimo laiką yra piktnaudžiavimas teise, todėl sprendimas dalyje dėl 900 Eur vidutinio darbo užmokesčio už uždelsimą atsiskaityti yra nepagrįstas, dėl ko netenkintinas.

Sprendimas paliekamas galioti dalyje, kuria ieškovui iš atsakovo priteistas 2940 Eur neišmokėtas darbo užmokestis (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Keičiamas ir priteistų bylinėjimosi išlaidų dydis (CPK 93 straipsnis).

Ieškovo ieškinys tenkintinas 76, 56 proc., todėl visos bylinėjimosi išlaidos, tenkintinos 76,56 proc.

Iš ieškovo atsakovui priteistina 20,15 Eur ieškovo turėtų išlaidų paduodant apeliacinį skundą, kadangi apeliacinis skundas tenkintinas 23,44 proc. (CPK 80 straipsnio 7 dalis).

nustatė:

apeliacinį skundą patenkinti iš dalies. Pakeisti Varėnos rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 1 d. sprendimą ir sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip :

ieškovo V. G. ieškinį tenkinti iš dalies. Priteisti iš atsakovo UAB „Varėnos šiluma“ (įmonės kodas 184827583) ieškovui V. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2940 Eur neišmokėto darbo užmokesčio ir 382 Eur turėtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Atmesti ieškinį dalyje dėl vidutinio darbo užmokesčio priteisimo už uždelsimo atsiskaityti laiką.

Priteisti iš atsakovo UAB „Varėnos šiluma“ 84,04 Eur žyminio mokesčio valstybei (biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 5660) už paduotą ieškinį.

Priteisti iš ieškovo V. G. atsakovui UAB „Varėnos šiluma“ 20, 15 Eur žyminio mokesčio išlaidų paduodant apeliacinį skundą.