Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.1.1; 2.3.1.2.4; 2.3.3.7; 2.3.4.1; 2.3.4.2; 2.3.4.3; 2.3.4.6.2; 3.1.7.8; 3.2.6.1; 3.4.1.6

2026 m. vasario 10 d.

uždarame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ieškinį atsakovui M. V. dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo, trečiasis asmuo I. M..

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Ieškovė prašo neterminuotai apriboti tėvo valdžią atsakovui M. V. jo nepilnamečių vaikų A. M. ir S. M., gimusių (duomenys neskelbtini), atžvilgiu; pakeisti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. balandžio 30 d. sprendimu priteistą išlaikymo vaikams dydį, priteisti iš atsakovo nepilnamečiams vaikams A. M. ir S. M. po 300 Eur kiekvienam vaikui kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki vaikų pilnametystės, išlaikymo lėšas indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; priteistą išlaikymą uzufrukto teisėmis pavesti valdyti laikinajai globėjai I. M.; iki teismo sprendimo dėl vaikų nuolatinės globos nustatymo įsiteisėjimo nustatyti A. M. ir S. M. gyvenamąją vietą laikinosios globėjos I. M. gyvenamojoje vietoje; iš atsakovo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškinyje nurodyta, kad mirus mažamečių vaikų A. M. ir S. M. motinai, vaikų tėvas vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistams nurodė, kad jis gyvena ne Šiauliuose, atvykti į skyrių neturi galimybės, teigė, kad su dukromis nėra susitikęs, bendravęs, mergaitės nėra jo net mačiusios, nurodė, kad atsisako auginti savo dukras, nes šiuo metu neturi galimybės, neturi darbo, pastovios gyvenamosios vietos, sutiko, kad jo mergaites globotų vaikų teta I. M. Mirus nepilnamečių vaikų motinai An. M., o tėvui M. V. atsisakius auginti ir rūpintis dukromis A. ir S., 2024 m. birželio 5 d. skyriaus specialistai nustatė nepilnamečių vaikų apsaugos poreikį, nepilnamečiai vaikai A. M. ir S. M. laikinai apgyvendinti pas vaikų tetą I. M. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. birželio 19 d. nutartimi leista paimti nepilnametes S. M. ir A. M. iš jų tėvo M. V.. Šiaulių miesto savivaldybės mero 2024 m. birželio 25 d. potvarkiais A. M. ir S. M. nustatyta laikinoji globa I. M. šeimoje, vaikų laikinąja globėja ir turto administratore paskirta I. M.. Vaikų globos peržiūros aktuose nurodyta, kad tėvas dukromis nesidomi, neskambina, dukrų nėra matęs. Šiaulių (duomenys neskelbtini) mokykla 2025 m. rugpjūčio 4 d. informavo skyrių, kad mergaičių tėvas M. V. nelanko mergaičių įstaigoje, nesidomi jų pasiekimais, nesilanko tėvų susirinkimuose, nedalyvauja darželyje vykstančiuose renginiuose; darželio darbuotojos nėra mačiusios ugdytinių tėvo; nuo 2024 m. rugsėjo 1 d. A. ir S. M. rūpinasi, atveža ir pasiima iš įstaigos I. M.

3. Ieškovė atstovė teisme ieškinį palaikė, paaiškino, kad atsakovas yra visiškai nusišalinęs nuo tėvo pareigų vykdymo savo dukterų A. ir S. M. atžvilgiu, abejingas savo dukroms, nenori prisiimti jokių įsipareigojimų, jomis nesirūpina nuo pat mergaičių gimimo, nebendrauja, išlaikymo neteikia. M. V. atsisakė auginti ir rūpintis dukromis, nurodydamas, kad neturi pastovios gyvenamosios vietos ir darbo, nebendrauja su dukromis, mergaitės tėvo net nepažįsta. Duomenų, kad padėtis gali pasikeisti, nenustatyta.

4. Trečiasis asmuo I. M. paaiškino, kad atsakovas jos seserį An. M. paliko tuo metu, kai dvynės dar nebuvo gimusios. Jis susilaukti vaikų nenorėjo, nes jau turėjo du vaikus su kitomis moterimis. Gimus S. ir A. M. V. vaikų nelankė, išlaikymo neteikė. Po mergaičių motinos mirties ji ėmė globoti tris jos vaikus, tame tarpe S. ir A. M. Atsakovas tik vieną kartą jai paskambino, pasakė, kad nori, jog jo vaikai augtų vaikų namuose arba jis juos pasiimsiąs pats. Atsakovas vaikų nelanko, su jomis nebendrauja, išlaikymo neteikia, mergaitės savo biologinio tėvo nepažįsta.

5. Atsakovas į teismo posėdį neatvyko, atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

Ieškinys pagrįstas ir tenkintinas dalinai.

6. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. balandžio 30 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-415-291/2019 atsakovas M. V. pripažintas S. M. ir A. M., gimusių (duomenys neskelbtini), tėvu, priteistas iš vaikų tėvo išlaikymas dukroms periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 200 Eur kiekvienam vaikui nuo 2018 m. spalio 17 d. iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Vaikų motina An. M. 2024 m. gegužės 31 d. mirė. Iš vaikų laikino apgyvendinimo akto matyti, kad 2024 m. gegužės 31 d. S. ir A. M. laikinai apgyvendintos saugioje aplinkoje – jų tetos I. M. šeimoje. Šiaulių apylinės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. birželio 19 d. nutartimi (civilinė byla Nr. e2SP-9048-1031/2024) leista paimti nepilnamečius vaikus S. M. ir A. M. iš vaikų tėvo M. V.. Teismo nutartyje konstatuota, kad nepilnametės S. ir A. M. yra likusios be įstatyminių atstovų: vaikų motina yra mirusi, o vaikų tėvas visiškai nusišalinęs nuo dukterų auklėjimo, ugdymo bei išlaikymo, nesidomi jomis, neaugino jų nuo gimimo, atsisako jomis rūpintis. Šiaulių miesto savivaldybės mero 2024 m. birželio 25 d. potvarkiais A. M. (potvarkio Nr. M-843) ir S. M. (potvarkio Nr. M-842) nustatyta laikinoji globa I. M. šeimoje, laikinąja globėja ir turto administratore paskirta I. M., vaikų laikinosios globos vieta nustatyta pas laikinąją globėją. Atsakovas 2024 m. birželio 3 d. pareiškimais vaiko teisių apsaugos skyriui nurodė, kad atsisako auginti ir rūpintis dukromis A. M. ir S. M., nes neturi pastovios gyvenamosios vietos ir darbo, nebendrauja su jomis, dukros jo net nepažįsta.

7. Tėvų valdžios esmė yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje nurodant, kad tėvų teisė ir pareiga yra auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir juos išlaikyti. Jeigu tėvai nesirūpina savo vaikų sveikata, jų tinkamai neauklėja, neprižiūri, neugdo, nesudaro jiems tinkamų buitinių sąlygų, tai reiškia, kad jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, ir tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams tėvų valdžios ribojimą. Vienas iš šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, įtvirtintų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.3 straipsnio 1 dalyje, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas, reiškiantis, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi ginčą įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu. CK 3.180 straipsnio 1 dalyje išvardytos sąlygos, kai ribojama tėvų valdžia. Jų sąrašas yra baigtinis ir jos yra tada, kai tėvas ar motina: 1) vengia atlikti savo pareigas vaikams; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaiku; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Nustačius bent vieną iš nurodytame CK straipsnyje išvardytų tėvų valdžios apribojimo pagrindų, turi būti taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas. Esminis dalykas ribojant tėvų valdžią yra nustatyti tėvų veiksmus, kuriais dėl jų kaltės neįgyvendinama arba įgyvendinama priešinga vaiko interesams tėvų valdžia, ir įvertinti jų pobūdį. Bet kuriuo atveju turi būti nustatoma, kad dėl tokių veiksmų atlikimo (neatlikimo) yra tėvų (vieno jų) kaltė. Esant tėvų kaltei, vienintelė vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo priemonė yra tėvų valdžios apribojimas. Šis vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo būdas taikomas siekiant išsaugoti vaiko sveikatą bei sudaryti normalias auklėjimo ir gyvenimo sąlygas bei perspėti tėvą dėl tinkamo tėvų valdžios įgyvendinimo.

8. Byloje pateikti rašytiniai įrodymai, trečiojo asmens paaiškinimai sudaro pagrindą išvadai, kad atsakovas M. V. savo vaikų A. ir S. neaugino, jų niekada nelankė, su jomis nebendravo, išlaikymo neteikė, vaikų gyvenime nedalyvauja, todėl ryšys, būdingas vaikų ir tėvo ryšiui, tarp jo ir nepilnamečių dukterų nesusiformavo dėl atsakovo aplaidumo ir abejingumo. Atsakovas po vaikų motinos mirties nesiekė ištaisyti padėties, nesiėmė jokių veiksmų, kad ryšys su dukromis būtų sukurtas, priešingai, vaiko teisių apsaugos specialistams nurodė, kad vaikų atsisako, neturi galimybės auginti jų, sutinka, kad vaikai augtų motinos sesers šeimoje. Vaiko teisių apsaugos specialistams atsakovas patvirtino, kad vaikai jo nepažįsta. Tai, kad atsakovas į teismo posėdį neatvyko, byla nesidomėjo, taip pat patvirtina, kad jam nėra svarbu jo dukterų likimas ir šios bylos baigtis. Aplinkybės, kad vaikai tėvo nepažįsta, tėvas vaikų nelanko, su jais nebendrauja, yra pakankamos konstatuoti, jog mažamečių vaikų apgyvendinimas su tėvu būtų traumuojanti patirtis vaikams.

9. Tėvų valdžios turinys yra apibrėžtas CK 3.155 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalis numato, kad vaikai iki pilnametystės yra tėvų prižiūrimi, o 2 dalis apibrėžia tėvų teises ir pareigas, numatant, kad tėvai turi teisę į pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į fizinę ir protinę būklę, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Šios bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas yra visiškai nusišalinęs nuo nepilnamečių vaikų A. ir S. auginimo, auklėjimo, išlaikymo, nerodė iniciatyvos ir nedėjo pastangų, kad padėtis pasikeistų, aplinkybių, iš kurių būtų galima spręsti, kad atsakovas pakeis savo požiūrį, elgesį, gyvenimo būdą, tėvo ryšį su vaikais atkurs ir sudarys geras sąlygas vaikams augti, nenustatyta. Visuma aplinkybių sudaro pagrindą neterminuotam atsakovo tėvo valdžios apribojimui.

10. Išlaikymas nepilnamečiams vaikams S. ir A. M. iš jų tėvo atsakovo M. V. priteistas Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. balandžio 30 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-415-291/2019. Nei ieškovės atstovė, nei trečiasis asmuo laikinoji globėja negalėjo paaiškinti, kodėl šis teismo sprendimas nevykdomas ir išlaikymas iš tėvo vaikams neišieškomas priverstinai. Šioje byloje ieškovė nėra pateikusi išsamaus vaikų poreikių sąrašo, duomenų apie vaikams valstybės skiriamas lėšas, todėl nėra galimybės įvertinti išaugusių vaikų poreikių po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas. Teismo vertinimu, visų pirma, turėtų būti pradėtas priverstinis išieškojimas pagal teismo sprendimą, kuriuo jau priteistas išlaikymas vaikams, išieškotas išlaikymo vaikams įsiskolinimas įstatymo nustatyta tvarka, pritaikytas indeksavimas ir tik tuomet, sudarius vaikų poreikių ir gaunamo išlaikymo balansą, spręsti apie galimai padidėjusius vaikų poreikius ir nepakankamą tėvo teikiamą pagal teismo sprendimą išlaikymą. Teismo vertinimu, esant priteistam išlaikymui iš atsakovo, šiuo metu svarbiau išspręsti tėvo valdžios ribojimo ir vaikų globos klausimus, papildomas duomenų apie vaikų poreikius, gaunamą valstybės paramą, atsakovo išlaikytinius ir kt. rinkimas nepagrįstai užvilkintų bylą, todėl nesurinkus pakankamai duomenų, reikalingų bylos dėl teismo priteisto išlaikymo padidinimo išnagrinėjimui, ieškinys toje dalyje netenkinamas.

11. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 496¹ straipsniu teismui nustatyta pareiga priėmus sprendimą apriboti tėvų valdžią savo iniciatyva pradėti bylos dėl vaiko nuolatinės globos ar rūpybos nustatymo, vaiko globėjo ar rūpintojo paskyrimo nagrinėjimą. CPK 407 straipsniu numatyta, kad priimdamas sprendimą apriboti tėvų valdžią, teismas tuo pačiu sprendimu nustato vaiko gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo. CK 3.183 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta nuostata, jog apribojus tėvų valdžią, teismas tuo pačiu sprendimu nustato vaiko gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo.

12. Duomenų apie tai, kad nepilnamečių vaikų A. M. ir S. M. laikinoji globėja I. M. netinkamai atlieka globėjos pareigas, nėra, todėl tikslinga iki teismo sprendimo dėl vaikų globos nustatymo įsiteisėjimo jų gyvenamąją vietą nustatyti su jų laikinąja globėja, ją paskiriant ir išlaikymui priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

13. Pagal CPK 96 straipsnio nuostatas, ieškinį patenkinus, bylinėjimosi išlaidos valstybei priteistinos iš atsakovo. Šioje byloje valstybės patirtas išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas), kurių šioje byloje susidarė 11,18 Eur. Bylose dėl tėvų valdžios apribojimo šalys nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleistos (CPK 83 straipsnio 1 dalies 14 punktas), todėl žyminis mokestis iš atsakovo nepriteistinas. Kadangi atsakovas nuo kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo nėra atleistas, todėl ieškinį patenkinus, iš jo priteistinos teismo patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.180 straipsniu, 3.183 straipsnio 4 dalimi, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 265-270, 407 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti dalinai.

Neterminuotai apriboti tėvo valdžią M. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečių vaikų S. M., gimusios (duomenys neskelbtini), ir A. M., gimusios (duomenys neskelbtini), atžvilgiu.

Iki teismo sprendimo dėl nuolatinės globos nustatymo įsiteisėjimo S. M., gimusios (duomenys neskelbtini), ir A. M., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatyti su jų laikinąja globėja I. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Paskirti laikinąją globėją I. M. vaikams S. M. ir A. M. priteisto išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise iki teismo sprendimo dėl nuolatinės globos nustatymo įsiteisėjimo.

Ieškinį dalyje dėl teismo sprendimu priteisto išlaikymo padidinimo atmesti.

Priteisti iš M. V. valstybei 11,18 Eur (vienuolikos eurų 18 centų) bylinėjimosi išlaidas (gavėja - Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmokos kodas - 5662).

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.