- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2017-01-10
- Bylos Nr.
- 1-5-857/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-26889-2016-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Dainius Strautininkas
- Nukentėjusysis
- L. L.
- Kaltinamasis
- A. B.
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) , Lietuvos Respublikos pilietis, aukštojo išsilavinimo, dirbantis AB (duomenys neskelbtini) , nevedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 140 str. 2 d.
Aprašomoji dalis
Nustatė:
Kaltinamasis A. B. 2016 m. birželio 8 d., apie 16 val. 30 min., (duomenys neskelbtini) , savo tėvų gyvenamojo namo antrame aukšte, tyčia pastumdamas ir taip pargriaudamas savo seserį L. L., po to L. L. nulipus į pirmą namo aukštą, gyvenamojo namo pirmame aukšte tyčia suduodamas vieną kartą delnu L. L. per kairį skruostą, ją sužalojo padarydamas poodinę kraujosruvą kairės alkūnės srityje, tuo savo artimam giminaičiui, nukentėjusiajai – seseriai L. L. nežymiai sutrikdė sveikatą.
Motyvuojamoji dalis
Ši veika atitinka LR BK 140 str. 2 d.
Kaltinamasis savo kaltės nepripažino ir parodė, kad nukentėjusioji apgaudinėja teismą, jį žemina. Psichologinį smurtą nuo nukentėjusiosios patyria nuo 14 metų. Nuo to laiko, kai nukentėjusioji su šeima atsikraustė gyventi pas tėvus. Tėvų namuose girtavo, to tėvai netoleravo ir prarado daug sveikatos. Nukentėjusiosios girtas sutuoktinis jį įžeidinėdavo. Vyresnei sesei atvykus atostogauti, nukentėjusioji sakydavo, jog jos buvimas trukdo gyventi. Seseriai neleisdavo būti antrame namo aukšte, pastoviai būdavo prikrauta lentų. Kai jis paprašė leisti pernakvoti, jam pasakė dingti iš to kambario, tėvų namų. Paprašė nukentėjusiosios atlaisvinti vieną iš tėvų garažų, kad galėtų pastatyti mašiną. Nesulaukęs susinešęs savo daiktus, atėjo sesuo ir pradėjo rėkti, ką jis darąs, kad tai ne jo garažas. Dėl pastovaus smurto iš nukentėjusiosios pusės jis negali grįžti į tėvų namus. Nukentėjusiosios sutuoktinis iš jo miško be leidimo kerta medžius. Tėvų namuose, dėl sesers elgesio, nuo mažens nesijaučiąs saugus. Tėvai dėl tokio nukentėjusiosios ir jos šeimos elgesio susirgo psichinėmis ligomis. Antrame namo aukšte, kur sukrautos lentos, sesuo jam liepusi dingti, jis sesers nestūmęs. Motinos kambaryje pradėjo aiškintis. Nukentėjusiajai netrenkė nei per veidą, nei per smilkinį. Tą pačią dieną jis su tėvu buvo nuvažiavęs pas notarą. Nukentėjusioji jam liepusi važiuoti pas notarą, pasakiusi, kad jai motina užrašė savo turtą, o jam tegu tėvas užrašo savo turtą. Pas notarę joks sandoris neįvyko ir jie grįžo. Notaras nevykdė jokių veiksmų. Mano, kad taip atsitiko, nes tėvas psichikos ligonis. Nežinąs iš kur pas seserį mėlynės. Sesuo jį apkalba, nes ji viena nori pasisavinti tėvų turtą. Mama yra psichiškai nesveika. Nukentėjusioji daro psichologinį spaudimą motinai. Jis kreipėsi į socialinės paramos skyrių, o Biržų rajono apylinkės teismas paskyrė mamai globą. Įvykis galėjo būtį tą dieną, kuri nurodyta kaltinamajame akte. Tuo metu buvo atvykęs į tėvų namus, atostogavo. Gerai sutaria su tėvu ir mama. Jam turtas nėra svarbus, pyksta ant sesers, kad apgaudinėja. Beveik prieš tris metus, jam tėvas dovanojo 1,5 ha dydžio mišką. Su ieškiniu nesutinka, sesuo meluoja, kad jis ją stūmęs, trenkęs. To nebuvo.
Nukentėjusioji parodė, kad konfliktas prasidėjo ryte. Kaltinamasis paleido jos šunį, o šis užpuolė kaimynę. Ji išbėgusi į lauką paklausė kaltinamojo, kodėl šis paleidęs šunį. Kaltinamasis ją išvadino necenzūriniais žodžiais: „žiurke, alkoholike, ubage“. Kaimynai girdėjo, kaip jos atžvilgiu buvo vartojami necenzūriniai žodžiai – rusiški keiksmažodžiai. Po to kaltinamasis atbėgo į kambarį paprašė parodyti testamentą. Ji parodžiusi mamos praeitais metais surašytą testamentą. Kaltinamasis jai pasakė: „tai ką tu ubage, žiurke, viena užsirašei“. Ji pasakiusi, kad tėvas jam paliko 6 ha žemės, paliko mišką, pirmą namo aukštą, pinigus. Prie tėvų priežiūros kaltinamasis neprisideda. Mama yra slaugoma trejus metus „ant patalo“. Tėvas turi psichikos negalią. Tėvai dažnai būna ligoninėse, kaltinamasis jų nelanko. Ją vadina tėvo prižiūrėtoja, vadina „žiurke, ubage, alkoholike“. Ji alkoholio visiškai nevartoja. Tą dieną jis tėvą vežė pas notarą, kad šis jam „užrašytų“ dalį namo. Prieš išvažiuojant kaltinamasis jai grasino, kad „neduok Dieve tėvas nepraeis pro notarą“. Notaras nepatvirtino sandorio. Kai kaltinamasis grįžo iš notaro, ji buvo antrame namo aukšte viena. Užlipęs kaltinamasis pasakė : „na žiurke, ubage, galvok, ką tu dabar darysi, kad nepasitarusi užsirašei“. Smogė jai į skruostą, pastūmė, ji kritusi ir susitrenkusi alkūnes į grindis. Jo akys buvo „išverstos“. Neleido jai atsikelti, ji išsigando, negalėjo net žodžio pratarti, iš baimės negalėjusi net telefono paimti. Ji paprašė nulipti į „apačią“ ir išsiaiškinti su tėvais. Nuėjus pas tėvus, kaltinamasis rėkė nesavu balsu. Tėvai išsigando. Tėvų akivaizdoje jis dar kartą smogė į smilkinį. Buvo išsigandusi, telefonu išsikvietė vyrą, sakė, kad muša brolis. Vyras labai greitai atvažiavo. Kaltinamasis atstatęs kumščius šoko ant jos vyro, tačiau vyras pasiūlė pasikalbėti ramiai. Vyras paaiškino, kad kaltinamasis neprisideda prie tėvų priežiūros, tačiau šis pasiūlė tėvus išvežti į senelių namus ir namus parduoti. Nukentėjusioji patvirtino pagarsintus, jos ikiteisminiame tyrime duotus parodymus. Mama po antros klubo operacijos nebegalėjo atsistoti, jai išsivystė galūnių silpnumas, dėl to guli trečius metus patale. Mama situaciją gali įvertinti adekvačiai. Su broliu bendravo normaliai, tačiau, kai tėvas jam „užrašė“ žemę ir mišką, prasidėjo konfliktai, užgauliojimai, kad ji esanti tėvo prižiūrėtoja. Specialisto išvadoje nurodyti sužalojimai jai buvo padaryti birželio 8 dieną. Į skruostą jai trenkė stumdamas, ji kritusi alkūnėmis ant medinių grindų. Nuo šio kritimo atsirado sužalojimai. Pirmame namo aukšte smūgį jai kaltinamasis sudavė delnu, buvo paraudimas, perštėjo, buvo skausmas. Motina, klausė kaltinamojo: „ką darai“. Motiną tėvas mušdavo, ši susirgo depresija, yra gulėjusi ligoninėje. Dėl civilinio ieškinio prašo spręsti teismą. Paaiškino, jog patyrė moralinius pergyvenimus, nemigą, jaučianti baimę, nesaugumą namuose, buvo pažeminta.
Liudytoja D. Č. parodė, kad ji yra Biržų rajono policijos komisariato pareigūnė, tą dieną dirbant buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini) gatvėje yra smurtas artimoje aplinkoje. Nuvyko. Kolega pasakė, kad iš kambario reikia paimti maišelį su „džemperiu“. Jai įėjus, moteriškė stovėjo, verkė, rankoje laikė maišelį su „džemperiu“. Paklausus kolegos, kas atsitiko, kolega pasakė, kad brolis smurtavo prieš seserį. Jai užėjus moteris į ją stovėjo kairiu šonu, ant kairio skruosto matėsi raudona dėmė, kaip po suduoto antausio. Moteriškė buvo labai emocinga, buvo sunku susikalbėti, verkė, tai buvo nukentėjusioji. Sulaikė asmenį, pasodino jį į policijos automobilį, nuvyko į policijos komisariatą, patikrino girtumą, asmuo buvo blaivus, nustatė asmens tapatybę, po to konvojavo į Panevėžio VPK.
Liudytoja Odeta Dagienė parodė, kad dirba Biržų rajono policijos komisariate tyrėja, ji vykdė ikiteisminį tyrimą dėl smurto artimoje aplinkoje, apklausė A. B.. Ji pas B. buvo nuvykusi, kai dar A. B. buvo sulaikytas, nes ji nevaikšto. A. B. jai papasakojo, kad grįžo piktas sūnus iš notaro, močiutė buvo susijaudinusi, nesuprato, kodėl sūnus buvo toks piktas. Ji močiutę apklausė gulinčią. Močiutė parodė, kurioje kambario vietoje buvo jos dukra ir kaltinamasis, kai trenkė dukrai. Močiutė kalbėjo aiškiai, normaliai, mintys buvo aiškios.
Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini)) matyti, kad L. L. padaryta poodinė kraujosruva kairės alkūnės srityje. Objektyvūs medicininiai duomenys neteikia informacijos apie sužalojimo padarymo laiką. Sužalojimas padarytas kietu buku daiktu (paviršiumi). Negalima atmesti galimybės, kad sužalojimas galėjo būti padarytas griūnant ant grindų ar panašiai, tam sužalojimo lokalizacija neprieštarauja. Sužalojimas susiformavo mažiausiai 1 trauminio poveikio pasėkoje. Dėl nustatyto sužalojimo L. L. sveikata sutrikdyta nežymiai. (t.1, b.l.48)
Iš 2016-06-08 pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad L. L. kreipėsi į Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Biržų rajono policijos komisariatą dėl to, kad 2016-06-08d. apie 16.30 val. namuose, (duomenys neskelbtini) jos brolis A. B. jai du kartus delnu trenkė į kairį skruostą, jai labai skaudėjo (t.1, b.l. 1-3).
Iš 2015-03-17 Biržų rajono apylinkės teismo nutarties matyti, kad A. B. nustatyta rūpyba ir jos rūpintoja paskirta dukra L. L..
Visų šių įrodymų visumos pakanka A. B. kaltei dėl jam inkriminuoto nusikaltimo pagrįsti. Jo veiksmai pagal LR BK 140 str. 2 d. kvalifikuoti tinkamai, kadangi jis savo tėvų gyvenamojo namo antrame aukšte, tyčia pastumdamas ir taip pargriaudamas savo seserį L. L., po to L. L. nulipus į pirmą namo aukštą, gyvenamojo namo pirmame aukšte tyčia suduodamas vieną kartą delnu L. L. per kairį skruostą ją sužalojo, padarydamas poodinę kraujosruvą kairės alkūnės srityje, tuo savo artimam giminaičiui, nukentėjusiajai – seseriai L. L. nežymiai sutrikdė sveikatą. Kaltinamojo parodymus, kad jam inkriminuotos nusikalstamos veikos jis nepadaręs, paneigia nukentėjusiosios parodymai, kuriais abejoti teismas neturi pagrindo, nes juos patvirtina liudytojų D.Čirvydienės ir O.Dagienės parodymai bei Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus specialisto išvada.
Kaltinamojo įvykdytas nežymus nukentėjusiosios sveikatos sutrikdymas yra nesunkus nusikaltimas (LR BK 11 str. 3 d.), numatytas LR BK 140 str. 2 d.
Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Skiriant bausmę kaltinamajam atsižvelgiama į jo asmenybę praeityje neteistas, metų laikotarpyje administracine tvarka nebaustas, dirbantis. Po nusikaltimo padarymo duomenų apie tai, kad jis būtų padaręs naujas nusikalstamas veikas byloje nėra. Taip pat atsižvelgiama į padaryto nusikaltimo pobūdį, padarymo aplinkybes, pavojingumo laipsnį, kaltės formą. Teismas sprendžia, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti paskiriant kaltinamajam sankcijoje už padarytą nesunkų nusikaltimą numatytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą.
Į bausmės laiką įskaitytinas kaltinamojo išbūtas laikas sulaikyme – dvi paros (t.1 b.l. 57, 58, 74) (BK 66 str.).
Nukentėjusioji pareiškė 500 Eur civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti. LR CK 6.250 str. 2 d. konstatuota, jog teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, o taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Nustatyta, jog kaltinamojo nusikalstamų veiksmų pasekoje, nukentėjusioji patyrė fizinį skausmą, pažeminimą, jaučia nesaugumo jausmą, todėl vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, bei susiformavusia teismų praktika, nukentėjusiajai priteistina 250 Eur neturtinės žalos atlyginimo.
Kaltinamajam paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą gyventi skyrium nuo L. L., nesiartinti prie jos arčiau nei 100 metrų, nebendrauti, neieškoti ryšių su L. L., A. B., A. J. B. palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo pradėjimo.
Vadovaujantis LR BPK 297 str., 301-305 str., 307-308 str., teismas
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d. ir nubausti jį 7 mėnesių laisvės apribojimo bausme įpareigojant jį būti namuose nuo 23 iki 7 valandos.
Vadovaujantis LR BK 66 str., 65 str. 1 dalies 3 punkto a papunkčiu, į paskirtą laisvės apribojimo bausmę, įskaityti 2 paras, išbūtas laikinajame sulaikyme, laikyti jį atlikusiu 4 laisvės apribojimo dienas.
Priteisti iš A. B. nukentėjusiajai L. L. 250 Eur neturtinės žalos atlyginimo.
A. B. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įpareigojimą gyventi skyrium nuo L. L., nesiartinti prie jos arčiau nei 100 metrų, nebendrauti, neieškoti ryšių su L. L., A. B., A. J. B. palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo pradėjimo.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Biržų rajono apylinkės teismą.