Panevėžio apygardos teismo nuosprendis

2017-04-25 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-82-491/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2017-01-10Panevėžio apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNuosprendis · 2017-04-25Panevėžio apygardos teismas
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2017-04-25
Bylos Nr.
1A-82-491/2017
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-26889-2016-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Danutė Švitinienė, Algirdas Gaputis
Nukentėjusysis
L. L.
Nuteistasis
A. B.
Baudžiamoji byla Nr. 1A-82-491/2017Proceso Nr. 1-01-1-26889-2016-5Procesinio sprendimo kategorijos : 2.4.6.1., 2.4.6.4.2. (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. balandžio 25 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjų Valdo Meidaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Algirdo Gapučio ir Danutės Švitinienės,

sekretoriaujant Editai Marcinkevičienei,dalyvaujant :prokurorei Linai Šimonienei,nukentėjusiajai L. L.,nuteistajam A. B.,jo gynėjai advokatei Vaivai Savickienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. B. ir nukentėjusiosios L. L. apeliacinius skundus dėl Biržų rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 10 d. nuosprendžio, kuriuo A. B. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimu 7 mėnesiams, įpareigojant jį būti namuose nuo 23 val. iki 7 val.

Tuo pačiu nuosprendžiu iš A. B. priteista nukentėjusiajai L. L. 250 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. B. nuteistas už tai, kad 2016 m. birželio 8 d., apie 16.30 val., (duomenys neskelbtini), savo tėvų gyvenamojo namo antrame aukšte, tyčia pastumdamas ir taip pargriaudamas savo seserį L. L., po to jai gyvenamojo namo pirmame aukšte tyčia suduodamas vieną kartą delnu per kairį skruostą, ją sužalojo, padarydamas poodinę kraujosruvą kairės alkūnės srityje, taip savo artimam giminaičiui – seseriai L. L., nežymiai sutrikdydamas sveikatą.Apeliaciniu skundu nuteistasis A. B. prašo panaikinti skundžiamą apkaltinamąjį nuosprendį ir priimti naują – išteisinamąjį nuosprendį. Nuteistasis neigia mušęs seserį ir ją stumdęs, nesutinka su liudytojų O. D., D. Č. ir nukentėjusiosios L. L. parodymais, kuriais pirmosios instancijos teismas rėmėsi priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį. Atkreipia dėmesį, kad tyrėja O. D. teisiamajame posėdyje davė parodymus apie aplinkybes, kurias nurodė jo motina A. B. tyrėjos atliktos apklausos metu. Tačiau iš esmės mano, kad A. B. apklausa yra neteisėta, kadangi tyrėja, darydama psichologinį spaudimą, apklausė neįgalią ir psichiškai nesveiką liudytoją A. B., kuri dėl ligos negali įgyvendinti savo teisių ir pareigų, tvarkyti ūkinių ir finansinių reikalų. Jis skunde teigia, kad liudytoja D. Č. nepateikė jokių duomenų apie nagrinėjamo įvykio aplinkybes, o nukentėjusioji L. L. teismui davė melagingus parodymus. Apeliantas skunde tvirtina, kad ikiteisminio tyrimo metu atliktos apklausos metu tyrėja O. D. bei apklausoje dalyvavęs policijos pareigūnas jį žemino, darė spaudimą prisipažinti smurtavus prieš seserį. Apeliaciniu skundu nukentėjusioji L. L. prašo pakeisti skundžiamą nuosprendį dėl netinkamai paskirtos bausmės ir A. B. pagal BK 140 straipsnio 2 dalį paskirti 12 mėnesių laisvės apribojimo bausmę; vadovaujantis BK 72¹ ir 72² straipsniais, įpareigoti jį : per visą bausmės vykdymo laikotarpį nesiartinti prie nukentėjusiosios arčiau nei 20 metrų atstumu ir bet kokia forma nebendrauti su nukentėjusiąja bei dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose; padidinti iš nuteistojo A. B. priteistos neturtinės žalos dydį iki 500 Eur. Skunde nukentėjusioji rašo, kad atsižvelgiant į nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, pavojingumo laipsnį, motyvus ir tikslus, jo asmenybę, pirmosios instancijos teismo A. B. paskirta bausmė yra per švelni, todėl turi būti griežtinama, papildomai jam paskiriant įstatyme numatytas baudžiamojo poveikio priemones. Pažymi, kad A. B. nusikalstamos veikos motyvas buvo savanaudiškas, t. y. jam nepavykus savo iniciatyva pas notarą patvirtinti tėvo testamento, jis pyktį išliejo smurtaudamas. A. B. smurtinius veiksmus matė ir jos motina A. B. Šios aplinkybės, nukentėjusiosios manymu, rodo visišką nuteistojo abejingumą šeimos vertybėms, piktybišką ignoravimą visuomenėje nusistovėjusių elgesio taisyklių ir normų. Nuteistojo elgesys ir viso proceso metu pateikiama tikrovės neatitinkanti informacija charakterizuoja jį ypatingai neigiamai. Atsižvelgdama į šias aplinkybes, apeliantė teigia, kad A. B. paskirtos laisvės apribojimo bausmės laikas turi būti sugriežtinamas iki 12 mėnesių. Cituodama BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytus bausmei keliamus tikslus, apeliantė skunde nurodo, kad A. B. paskirtas įpareigojimas – būti namuose nuo 23 val. iki 7 val. – negali daryti teigiamos įtakos jo elgesiui. Siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, jam turi būti skiriami tokie įpareigojimai, kurie paveiktų jo elgesį taip, kad jis ateityje nebenusikalstų. Atkreipia dėmesį, kad nuteistasis smurtinę nusikalstamą veiką padarė prieš artimą savo giminaitį. Todėl mano, kad nuteistajam turi būti skiriama baudžiamojo poveikio priemonė, numatyta BK 72² straipsnyje, t. y. dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose. Be to, siekiant užkirsti kelią galimam smurto pasikartojimui, A. B. turi būti skiriama ir baudžiamojo poveikio priemonė, numatyta BK 72¹ straipsnyje, t. y. įpareigojimas bausmės vykdymo laikotarpiu nesiartinti prie nukentėjusiosios arčiau nei 20 metrų atstumu bei bet kokia forma nebendrauti su nukentėjusiąja. Taip pat skunde nukentėjusioji nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, nuspręsdamas sumažinti jos pareikštą civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo, neatskleidė konkrečių kriterijų, kuriais vadovaudamasis padarė tokią išvadą. Pabrėžia, kad dėl nuteistojo nusikalstamos veikos ji nesijaučia saugi būdama namuose, iki šiol jaučia baimę, psichologinį diskomfortą. Dėl neteisėtų A. B. veiksmų buvo sužalota, jautė fizinį skausmą, sužalojimai neišnyko pakankamai ilgą laiką. Akcentuoja, kad A. B. smurtinius veiksmus, necenzūrinius žodžius matė ir girdėjo kiti asmenys. Be to, viso proceso metu A. B. skleidė tikrovės neatitinkančią informaciją, kuri žemina ir šmeižia jos šeimą. Atsižvelgdama į šias aplinkybes, mano, kad civilinis ieškinys turi būti tenkintinas visa apimtimi, kadangi prašoma priteisti neturtinė žala yra teisinga ir protinga kilusioms pasekmėms.Be to, nukentėjusioji nesutinka su nuteistojo apeliaciniame skunde dėstomais teiginiais apie liudytojų parodymų nepatikimumą bei A. B. apklausos neteisėtumą. Nurodo, kad policijos pareigūnė O. D., atlikusi A. B. apklausą, neturėjo jokio motyvo būti šališka ir daryti apklausiamai A. B. psichologinį spaudimą. Nuteistojo skunde nėra jokių konkrečiais įrodymais pagrįstų aplinkybių dėl O. D. suinteresuotumo ikiteisminio tyrumo metu. Taip pat nukentėjusioji pažymi, kad nuteistasis net nežino tikrosios motinos sveikatos būklės, kadangi byloje esanti A. B. specialiųjų poreikių nustatymo pažyma patvirtina, kad specialus nuolatinės slaugos poreikis A. B. nustatytas ne dėl jos psichinės būklės, o dėl to, kad ji negali vaikščioti. Todėl nuteistojo skundo teiginys apie A. B. apklausos neteisėtumą yra subjektyvaus pobūdžio. Nukentėjusioji skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino A. B. kaltu padarius nusikalstamą veiką. Apylinkės teismas rėmėsi nuosekliais ir neprieštaringais nukentėjusiosios ir liudytojų parodymais, kuriuos patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai. Šiais įrodymais netikėti nėra jokio pagrindo, kadangi jie sutampa tarpusavyje, gauti teisėtais būdais. Byloje esančių įrodymų visuma paneigia nuteistojo versiją, jog fizinio smurto jis nenaudojo. Atsiliepime į nukentėjusiosios L. L. apeliacinį skundą nuteistasis A. B. nurodo, kad jis gerai žino motinos A. B. sveikatos būklę, daug kartų lankė ją ligoninėse, gydytojas psichiatras lanko motiną namuose, o L. L. taip pat nuolat lankosi pas psichiatrą, kad pastarasis skirtų motinai vaistų. Siekdamas, kad motinai būtų nustatyta globa, jis kreipėsi į (duomenys neskelbtini) skyrių dėl išvados, tačiau gavo atsakymą, kad teismo sprendimu motinai nustatyta rūpyba ir jos rūpintoja paskirta L. L.. Tai pat nurodo, kad tai L. L. siekė savanaudiškų tikslų ir turtinės naudos sau, kadangi savo iniciatyva iškvietė notarą į namus ir privertė neįgalią motiną pasirašyti testamente. Pabrėžia, kad L. L. ir jos šeimos elgesys neleidžia saugiai jaustis tėvų namuose. Teismo posėdyje nukentėjusioji L. L. prašė jos apeliacinį skundą patenkinti, o nuteistojo skundą atmesti. Nuteistasis ir jo gynėja prašė jo apeliacinį skundą tenkinti, o nukentėjusiosios apeliacinį skundą atmesti. Prokurorė prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti, o nukentėjusiosios skundą tenkinti iš dalies. Nuteistojo A. B. apeliacinis skundas atmetamas. Nukentėjusiosios L. L. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Dėl nuteistojo A. B. skundo

Nuteistasis apeliaciniame skunde tvirtina, kad pirmos instancijos teismas nepagrįstai jo kaltę įrodinėjo, jo nuomone, melagingais sesers L. L., neįgalios jo motinos A. B. bei įvykio nemačiusios tyrėjos O. D. parodymais. Čia keliamas įrodymų vertinimo klausimas. Kolegija su šiuo apelianto skundo argumentu nesutinka ir pripažįsta, jog šiuos duomenis apylinkės teismas visiškai teisingai pripažino įrodymais ir pagrįstai grindė jais apelianto kaltę. Visų pirma, L. L. nuo pat pradžių įvykio tvirtino, jog ją sumušė brolis, padarydamas sužalojimą, kurį teismo medicinos specialistė įvertino kaip nežymų jos sveikatos sutrikdymą. Galima sutikti su apeliantu, kad tarp jo ir sesers yra konfliktiški santykiai (galimai jie susiklostė dėl turtinių ginčų, bet tai nėra šio proceso dalykas), tačiau vien tas faktas nelemia išvados, jog nukentėjusiosios parodymai apskirtai negali būti laikomi teisingais – iš skundo matyti, kad apeliantas be jokių motyvų ir išsamesnių paaiškinimų šiuo atveju teigia, kad L. L. tiesiog meluoja. Bet, nukentėjusiosios parodymus, jau minėta, patvirtino ne tik teismo medicinos specialisto išvada, tačiau ir kiti duomenys. O būtent, apeliacinės instancijos teisme apklausti liudytojai S. J., M. U. bei A. M. (ją prižiūrintis gydytojas psichiatras, kurį prašė apklausti ir pats apeliantas) vienareikšmiai parodė, kad nuteistojo motina A. B., su kurios parodymais taip pat apeliantas nesutinka, nors ir turi negalią, tačiau jos būklė yra stabili jau daug metų, ji adekvačiai suvokia aplinką ir gali įsiminti bei papasakoti apie jos matytus įvykius. A. B. tyrimo metu parodė mačiusi, kaip sūnus A. B. kambaryje sudavė seseriai, jos parodymai teisme perskaityti, apklausta tyrėja O. D. patvirtino liudytojos parodymus. Todėl, šiais duomenimis abejoti ir manyti, jog A. B. dėl ligos nesuvokia aplinkui ją vykstančių įvykių, tiek pirmos instancijos teismas neturėjo, tiek kolegija neturi jokio pagrindo. Liudytoja D. Č. po įvykio bendravo su nukentėjusiąja, matė jos sudirgusią būseną, paraudusį skruostą, kas taip pat patvirtina, jog nukentėjusiajai galėjo būti suduotas smūgis. Taigi, apylinkės teismas, vertindamas byloje surinktus duomenis, jokios klaidos nepadarė ir pagrįstai šiais įrodymais nustatė, kad apeliantas smurtavo prieš seserį ir padarė jai nustatytą sveikatos sutrikdymą. Apeliantas skunde tvirtina, kad po įvykio patyrė psichologinį tyrėjos O. D. smurtą. Tačiau, tai tėra jo niekuo nepagrįstas teiginys, nes jokio realaus pagrindo pripažinti buvus kažkokį tai smurtą byloje nenustatyta. Pats apeliantas smurtinių veiksmų smulkiau nedetalizavo, dėl galimai neteisėtų tyrėjos veiksmų niekur nesikreipė, pretenzijų neturėjo. O tai, kad su juo po įvykio galimai ir buvo kalbama pakeltu tonu, nereiškia, kad prieš jį buvo vartojamas kaži koks neteisėtas smurtas ar poveikis. Todėl kolegija, patikrinusi bylą apelianto skundo argumentais, daryti priešingą išvadą, nei ją padarė pirmos instancijos teismas pripažinęs jį kaltu pagal BK 140 str. 2 d., neturi jokio pagrindo.

Dėl nukentėjusiosios L. L. apeliacinio skundo

Apeliantė skunde nurodo keletą reikalavimų. Su vienu jų – reikalavimu pakeisti A. B. apylinkės teismo skirtą įpareigojimą laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu būti gyvenamojoje vietoje nuo 23 iki 7 val., kolegija sutinka. Pagal BK 48 str. 7 d., teismas <...> asmeniui jo ar kitų baudžiamojo proceso dalyvių prašymu gali paskirti ir kitus baudžiamajame įstatyme nenumatytus draudimus ar įpareigojimus, jeigu, teismo nuomone, tai darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui. Esmė čia yra ta, kad įpareigojimai turi ne tik užtikrinti nuteisto asmens kontrolę bei stebėjimą, tačiau ir daryti teigiamą įtaką jo elgesiui. Apklaustas apeliacinės instancijos teisme nuteistasis patvirtino, kad gyvenamąją vietą jis tik deklaravęs (duomenys neskelbtini) (kur jo tėvų namai). O realiai jis gyvena (duomenys neskelbtini), kur yra jo darbovietės centrinis ofisas, šiame mieste nuomojasi butą, ir, kaip buvo galima suprasti iš jo parodymų, jis pastovaus nuomojamo būsto neturi. Kita vertus, jis taip pat parodė, jog pagal savo darbo pobūdį, jis dažniausiai dirba kituose miestuose, darbas susietas su nuolatinėmis komandiruotėmis. Tai matyti ir iš byloje esančios jo charakteristikos. Todėl, apylinkės teismo jam skirtas įpareigojimas teismo nustatytu laiku būti jo nurodytoje gyvenamojoje vietoje realiai yra sunkiai įgyvendinamas, neatitinka laisvės apribojimo bausmės esmės, todėl jis nėra teisingas. Kadangi A. B. padarė smurtinį nusikaltimą prieš savo artimą giminaitį, anksčiau neteistas, kolegijos nuomone, efektyvesnis jo elgesio stebėjimui ir koregavimui būtų nukentėjusiosios siūlomas BK 72² str. numatytas įpareigojimas laisvės apribojimo metu dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje ar programose. Kadangi apylinkės teismas, su bausme nuteistajam paskyrė netinkamą įpareigojimą, ši nuosprendžio dalis keičiama (BPK 328 str. 2 p.). Tenkinti nuteistosios apeliacinio skundo reikalavimus sugriežtinti A. B. bausmę, bausmės vykdymo laikotarpiu įpareigoti jį nesiartinti prie nukentėjusiosios arčiau nei 20 metrų atstumu ir nebendrauti su nukentėjusiąja, padidinti iš jo priteistos neturtinės žalos dydį iki 500 Eur, kolegijos nuomone, pagrindo nėra. Apeliantas nuteistas pirmą kartą, charakterizuojamas gerai, dirba, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, nebuvo nustatyta jokių jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, todėl jam apylinkės teismo skirta 7 mėnesių laisvės apribojimo bausmė yra teisinga, pagrįsta ir adekvati jo padarytai nusikalstamai veikai. Nuteistasis, kaip ir apeliantė, turi du nedarbingus, turinčius žymių sveikatos problemų ir pagalbos reikalingus tėvus, kuriais jis taip pat turi rūpintis kaip ir nukentėjusioji L. L.. Pažymėtina, kad būtent tėvų namuose jis yra deklaravęs ir savo gyvenamąją vietą. Todėl, nukentėjusiosios reikalavimas jam apriboti ar išvis eliminuoti galimybę lankant tėvus susitikti su ja ar su ja bendrauti yra realiai neįmanomas ir sunkiai praktiškai įgyvendinamas. Priteisdamas L. L. neturtinei žalai atlyginti 250 Eur, apylinkės teismas įvertino nukentėjusiajai sukeltas pasekmes, nuteistojo kaltę, jo turtinę padėtį. Teismas atsižvelgė į tai, kad nebuvo padaryta turtinė žala, kad nukentėjusiajai artimo žmogaus veiksmais buvo sukeltas fizinis skausmas, ji patyrė pažeminimą, po įvykio jaučia nesaugumo jausmą. Tai yra padariniai, kurie sudaro neturtinės žalos turinį. Kolegijos vertinimu, nukentėjusiajai L. L. priteistas žalos dydis yra teisingas, protingas ir realus, nes žymesnių pasekmių jos sveikatai įvykis nesukėlė, apeliantė nepateikė jokių įrodymų, kad dėl patirto fizinio sužalojimo bei emocinės traumos turėjo rimčiau gydytis. Todėl, didinti apeliantei priteistą neturtinės žalos dydį kolegija neturi nei pagrindų, nei įtikinamų argumentų.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalies 2 punktu,

nusprendžia:

2017 m. sausio 10 d. Biržų rajono apylinkės teismo nuosprendį pakeisti.

Panaikinti A. B., nuteistam pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (BK) 140 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimu 7 mėnesiams, įpareigojimą būti gyvenamojoje vietoje nuo 23 iki 7 valandos ir, vadovaujantis BK 48 straipsnio 7 dalimi, 72² str., įpareigoti jį laisvės apribojimo bausmės vykdymo laikotarpiu dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Kitą teismo nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Nuteistojo A. B. apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkas Valdas MeidusTeisėjai Algirdas GaputisDanutė Švitinienė