Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jelena Šiškina, rašytinio apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjų D. K. ir J. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-08-31 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjų D. K. ir J. K. prašymą dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

pareiškėjai kreipėsi į teismą dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

2017-08-31 Vilniaus apylinkės teismas priėmė nutartį, kuria nustatė pareiškėjams terminą pareiškimo trūkumams šalinti, t.y. pareiškėjai įpareigotini pateikti teismui procesinių dokumentų kopijas, patvirtintas įstatymo nustatyta tvarka, išaiškino, kad patys pareiškėjai turi gauti kreditoriaus sutikimą modifikuoti kredito sutarties sąlygas bei įpareigojo pareiškėjus patikslinti Sutarties sąlygas dėl prievolių padalijimo ir jų vykdymo kreditoriui po santuokos nutraukimo, nes šios sąlygos yra sąlyginės, priklausančios nuo kreditoriaus valios ir prieštaringos, bei pateikti teismui įrodymus, patvirtinančius, kad pareiškėjų kreditorius AB „SEB“ bankas pritarė pareiškėjų solidariosios prievolės modifikavimui po santuokos nutraukimo.

III. Atskirojo skundo argumentai

Apeliantai atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-08-31 nutarties dalį, kuria konstatuoti Sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių trūkumai, ir pareiškėjai įpareigotini patikslinti sutarties sąlygas bei pateikti teismui įrodymus, patvirtinančius, kad pareiškėjų kreditorius AB „SEB“ bankas pritarė pareiškėjų solidariosios prievolės modifikavimui po santuokos nutraukimo.Nurodė, kad sutarties 5.2 p. numato ne sąlygas, o priežastis, dėl kurių sutartimi nėra modifikuojamos pareiškėjų solidarios prievolės kreditoriui išoriniuose santykiuose – kreditorius atsisakė duoti sutikimą dėl prievolės perkėlimo vienam iš sutuoktinių. Sutarties 4.3 p. taip pat numato, kad prievolės išlieka solidarios, tuo tarpu sutarties 5.3 p. numatytas D. K. įsipareigojimas tarpusavio santykiuose su J. K. asmeniškai vykdyti solidarias prievoles kreditoriui. Ši nuostata yra esminė pareiškėjų sąlyga, kuri nepakeičia ir nepanaikina pareiškėjų solidariųjų prievolių kreditoriui. Sutarties 5.3 p. sąlyga nepažeidžia kreditorių teisių ir teisėtų interesų, atitinka teismų praktiką (LAT 2012-06-01 nutartis c.b. Nr. 3K-3-264/2012) bei galima CPK 267 str. prasme.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir motyvai

Atskirasis skundas atmestinas. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str. 2 ir 3 d., 338 str.).Šioje byloje apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo įpareigojimais pašalinti procesinių dokumentų trūkumus, t.y. patikslinti Sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygas bei pateikti teismui įrodymus, patvirtinančius, kad pareiškėjų kreditorius AB „SEB“ bankas pritarė pareiškėjų solidariosios prievolės modifikavimui po santuokos nutraukimo.Ieškinio trūkumų šalinimo instituto paskirtis – užtikrinti koncentruotą ir ekonomišką teismo procesą, o ne kliudyti asmens teisės kreiptis į teismą įgyvendinimui (CPK 5, 7 straipsniai). Pažymėtina, kad santuokos nutraukimą abiejų sutuoktinių bendru sutikimu reglamentuoja CK trečiosios knygos IV skyriaus antrojo skirsnio ir CPKXXXV skyriaus teisės normos. Pagal CK 3.51 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir CPK 539 straipsnio 2 dalį kartu su prašymu nutraukti santuoką sutuoktiniai turi pateikti CK 3.53 straipsnyje nustatytus reikalavimus atitinkančią sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Teismas, prieš patvirtindamas sutuoktinių pateiktą sutartį, turi patikrinti, ar joje nustatytos sąlygos iš esmės nepažeidžia nepilnamečių vaikų ar vieno iš sutuoktinių teisių ir teisėtų interesų, ar neprieštarauja viešajai tvarkai. CPK 539 straipsnio 1 dalies 4 punkte ir 540 straipsnio 4 dalyje įtvirtintos teisės normos, skirtos sutuoktinių kreditorių interesų apsaugai. CPK 539 straipsnio 1 dalies 4 punkte sutuoktiniai įpareigojami prašyme nutraukti santuoką nurodyti duomenis apie sutuoktinių arba vieno iš jų kreditorius. Taigi sutuoktiniai nutraukti santuoką supaprastinto proceso tvarka gali tik tuo atveju, jeigu prašymas nutraukti santuoką ir sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių atitinka CK ir CPK normų reikalavimus, t. y. neprieštarauja viešajai tvarkai ir nepažeidžia sutuoktinių, jų nepilnamečių vaikų, vieno arba abiejų sutuoktinių kreditorių teisėtų interesų. Teismui nustačius, kad prašymas dėl santuokos nutraukimo ir sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių neatitinka įstatymo reikalavimų ir sutuoktiniams nepašalinus nustatytų trūkumų, prašymas dėl santuokos nutraukimo paliekamas nenagrinėtas.Atsižvelgus į teisinį reglamentavimą, į kreditorių interesų apsaugą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pareiškėjus įpareigojo pateikti patikslintą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, siekiant nustatyti, ar pareiškėjų pateikta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių nepažeidžia kreditorių teisių ar neprieštarauja viešajai tvarkai. Apeliantai teisingai teigia, kad sutartyje gali būti susitarta dėl prievolių kreditoriams vykdymo išoriniuose santykiuose su kreditoriais, taip ir dėl prievolių kreditoriams paskirstymo tarp sutuoktinių vidiniuose santykiuose. Tačiau tokios sutarties sąlygos turi būti aiškios ir nuoseklios. Apeliantai nurodė, jog kreditorius AB „SEB“ bankas atsisakė duoti sutikimą dėl prievolės modifikavimo. Taigi, kreditoriaus valia pareiškėjams yra visiškai aiški. Tuo tarpu sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių (5.2 p.) pareiškėjai, nustatant prievolės pobūdį po santuokos nutraukimo, dėl neaiškių priežasčių nustato papildomą sąlygą (negavus kreditoriaus sutikimo modifikuoti prievoles). Sutarties 5.3 p. šalys numato tvarką kaip vykdomos prievolės grąžinti paskolą kreditoriui po santuokos nutraukimo, tačiau nėra aišku kokią įtaiką ši tvarka turi kreditoriaus teisėms, ar šia sąlyga reguliuojami tik sutuoktinių tarpusavio santykiai. Taigi, šios sąlygos nėra pakankamai aiškios ir gali būti vertinamos kaip prieštaringos, nes, jeigu kreditorius nėra davęs sutikimo dėl sutarties modifikavimo, pareiškėjai turi aiškiai, nedviprasmiškai ir besąlygiškai nurodyti prievolių pobūdį santykiuose su kreditoriumi bei suformuluoti sąlygas dėl pareiškėjų tarpusavio atsiskaitymų taip, kad būtų suprantama, jog šios sąlygos neturi įtakos solidariai pareiškėjų prievolei prieš kreditorių. Priešingu atveju, teismas neturės galimybės patikrinti, ar sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių nustatytos sąlygos nepažeidžia vieno iš sutuoktinių ar kreditorių teisių ir teisėtų interesų, ar neprieštarauja viešajai tvarkai. Papildomai pažymėtina, kad apelianto argumentai apie sąlygų aiškinimą lingvistiniu, sisteminiu bei kontekstiniu metodais savaime leidžia abejoti, jog sąlygos yra pakankamai aiškiai suformuluotos ir dėl jų aiškinimo ir vykdymo neatsirastų ginčų ateityje. Kadangi įpareigojimas pateikti įrodymus, jog bankas pritarė pareiškėjų solidarios prievolės modifikavimui po santuokos nutraukimo, yra tiesiogiai susijęs su pateiktos sutarties sąlygų neaiškumu bei teismo pareiga patikrinti ar sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių nustatytos sąlygos nepažeidžia vieno iš sutuoktinių ar kreditorių teisių ir teisėtų interesų, ar neprieštarauja viešajai tvarkai, todėl nėra pagrindo pripažinti, jog toks pirmosios instancijos teismo įpareigojimas yra nepagrįstas. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylos medžiagą bei atskirojo skundo argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino bei taikė teisės normas, todėl nėra pagrindo keisti ar naikinti skundžiamos teismo nutarties.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalimi, teismas

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-08-31 d. nutartį palikti nepakeistą.