Alytaus apylinkės teismo sprendimas

Lazdijų rajono apylinkės teismo teisėjas Ramūnas Šarka, sekretoriaujant Nijolei Jarmalienei, dalyvaujant ieškovei J. Š. ir atsakovui J. Š., institucijos, teikiančios išvadą atstovei Daliai Kasiulionienei, viešame teismo po­sėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą dėl santuokos nutraukimo pagal ieškovės J. Š. ieškinį atsakovui J. Š.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Reikalavimo priteisti iš atsakovo J. Š. išlaikymą nepilnametei jų dukrai po 60 Eur periodinių išmokų kiekvieną mėnesį iki jos pilnametystės ieškovė teismo posėdžio metu atsisakė.

Atsakovas su teismo posėdžio metu patikslintais ieškovės reikalavimais sutinka. Jis pripažįsta, kad dėl santuokos iširimo kalti abu sutuoktiniai, sutinka, kad dukters gyvenamoji vieta būtų nustatyta su motina ir neprašo nustatyti bendravimo su dukra tvarką, nes su ieškove sutaria šiuo klausimu. Sutinka, kad ieškovei būtų priteistas visas nekilnojamasis turtas ir automobilis, kurie jiems priklauso bendrosios jungtinės nuosavybės teise, o jam iš ieškovės būtų priteista ½ šio turto vertės pinigais. Pripažįsta, kad namo ir ūkinio pastatų vertė, nustatyta pagal VĮ Registrų centro skelbiamas vidutines rinkos vertes, yra 4 644 Eur, o automobilio vertė, nustatyta pagal internetiniuose skelbimuose skelbiamą vidutinę rinkos vertę, yra 3 500 Eur. Nemano, kad išlaikymas dukrai iš jo turi būti priteistas, nes jo pajamos nestabilios, o išlaikymą dukrai jis teiks savanoriškai. Savo bylinėjimosi išlaidų neturi ir neprašo priteisti iš ieškovės.

Ieškinys ten­kintinas.

Sutuoktinio pareigos išvardytos daugelyje Civilinio kodekso (toliau CK) straipsnių (3.26–3.30, 3.35–3.36 ir kt.) – tai lojalumo, savitarpio pagarbos ir moralinės bei materialinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir šeima, kitos pareigos. Iš šalių paaiškinimų matyti, kad tarp sutuoktinių nėra ginčo, jog santuoka iširo dėl jų abiejų kaltės, abu pripažįsta, kad išsaugoti ją nėra galimybės, todėl santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 str. 2 d.).

Šalys sutaria dėl jų dukros gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove, su kuria vaikas faktiškai ir gyvena nuo to laiko kai sutuoktiniai pradėjo gyventi atskirai. Lazdijų rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus rašytinėje išvadoje (b. l. 60-62) ir atstovės išvadoje teismo posėdžio metu pateikta nuomonė, kad vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su motina atitinka vaiko interesus. Atsižvelgiant į šias aplinkybes vaiko gyvenamoji vieta nustatytina su motina J. Š., nes tai atitinka vaiko interesus.

Ginčo tarp skyrium šiuo metu jau gyvenančių tėvų dėl bendravimo su vaiku nėra, reikalavimų nustatyti tokią tvarką nepareikšta, todėl atsakovo bendravimo su dukra tvarka nenustatinėjama.

Tarp sutuoktinių nėra ginčo ir dėl bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio turto padalijimo nutraukiant santuoką. Šalys santuokos metu įgijo 6,4989 ha žemės sklypą (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), gyvenamąjį namą (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), viralinę (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), ūkinį pastatą (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), ūkinį pastatą (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), ūkinį pastatą (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), kitus inžinierinius statinius - kiemo statinius (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), esančius Lazdijų r. sav., Lazdijų sen., Papalazdijų I k., Ežero g. 25 (b. l. 17-29, 52, 53) ir automobilį Skoda Octavia Wagon, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) identifikavimo numeris (VIN) (duomenys neskelbtini) (b. l. 31-32, 49-51). Tačiau 6,4989 ha žemės sklypą (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)) šalys pasidalijo sutuoktinių turto pasidalijimo sutartimi 2015-04-10 ir šis turtas yra asmeninė ieškovės nuosavybė (b. l. 35-39). Todėl nutraukiant santuoką į dalintino turtą balansą įtrauktini tik minėti pastatai ir automobilis (CK 3.116 str. 1 d., 3.118 str.).

Šalys sutaria, kad visas dalintinas turtas asmeninės nuosavybės teise būtų priteistas ieškovei, o pastaroji atsakovui sumokėtų kompensaciją, lygią ½ šio turto vertės, nes pripažįsta, kad jų turto dalys yra lygios. Šalys sutaria ir dėl šio turto vertės nustatymo būdo bei pačios vertės. Tiek ieškovė, tiek atsakovas sutinka, kad pagal VĮ Registrų centro skelbiamas vidutines rinkos vertes visų pastatų bendra vertė yra 4 644 Eur, o pagal internetiniuose skelbimuose skelbiamų skelbimų duomenis vidutinė jų automobilio rinkos vertė yra 3 500 Eur. Atsižvelgiant į šalių pripažįstamus faktus, kurie atitinka VĮ Registrų centro viešai skelbiamas vidutines pastatų rinkos vertes (Civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 179 str. 3 d.), ir internetiniuose skelbimuose skelbiamų identiškų parduodamų automobilių kainų vidurkį (b. l. 84-85), teismas konstatuoja, kad bendra dalintino turto vertė yra 8 144 Eur (4 644 Eur + 3 500 Eur) (CPK 182 str. 5 p., 187 str.). Todėl šalių prašymu ieškovei priteistinas visas dalintinas turtas natūra, įpareigojant ją kompensuoti atsakovui jo dalį pinigais, t. y. sumokėti 4 072 Eur (8 144 Eur : 2) kompensaciją (CK 3.127 str. 3 d.).

Nesant ginčo tarp šalių, nutraukus santuoką, sutuoktiniams paliekamos dabartinės jų pavardės.

Nors ieškovė atsisakė savo ieškinio reikalavimo priteisti iš atsakovo J. Š. išlaikymą nepilnametei jų dukrai po 60 Eur periodinių išmokų kiekvieną mėnesį iki jos pilnametystės, tačiau teismas nepriima šio reikalavimo atsisakymo, nes tai prieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms (CPK 42 str. 2 d.).

Motyvuojamoji dalis

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje nustatyta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti. Tėvų atsakomybė už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes nustatyta ir Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalyje. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta abiejų tėvų pareiga vienodai rūpintis vaiko auklėjimu, tinkamai jį prižiūrėti, materialiai išlaikyti, aprūpinti gyvenamuoju būstu. Ši teisės aktuose įtvirtinta abiejų tėvų (tiek gyvenančio kartu su vaiku, tiek atskirai nuo jo) pareiga materialiai išlaikyti vaikus yra vienoda, jos vykdymo tvarka detalizuota CK trečiosios knygos antrame skirsnyje. Pareiga išlaikyti savo vaikus yra sudėtinė tėvų valdžios dalis (CK 3.155 str. 1 d., 3.156 str.). Abu tėvai privalo teikti išlaikymą proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnio 3 dalis). Tėvų prievolė išlaikyti vaikus yra turtinė asmeninė, todėl jos negalima perleisti kitiems asmenims, taip pat negalima atsisakyti jos vykdyti. Vienam iš tėvų nevykdant išlaikymo prievolės, toks elgesys gali būti kvalifikuojamas kaip pagrindas riboti tėvų valdžią (CK 3.180 str. 1 d.).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymima, kad tėvams gyvenant skyrium vaikų išlaikymo pareiga negali būti įgyvendinama taip, jog vienas iš tėvų sutiktų, kad kitas šios pareigos nevykdytų (CK 3.192 str. 3 d., 3.159 str. 1 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2010). Išlaikymo prievolė yra individuali, asmeninė ir kitas tokią pat prievolę turintis subjektas (pavyzdžiui motina) neturi teisės atleisti asmeninę išlaikymo prievolę turintį tėvą nuo jos vykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-236/2006).

Pažymėtina, kad nors CK 3.192 straipsnio 1 dalis numato, kad išlaikymo tvarka ir forma nustatoma bendru tėvų susitarimu, tačiau išlaikymas priteisiamas, jeigu tėvai, nutraukdami santuoką ar pradėdami gyventi skyrium, nesusitarė dėl savo nepilnamečių vaikų išlaikymo šios knygos nustatyta tvarka (CK 3.194 str. 2 d.). Todėl atsižvelgsiant į tai, kad tėvų prievolė išlaikyti vaikus yra turtinė asmeninė ir jos negalima nei atsisakyti, nei atleisti nuo jos, išlaikymas šalių dukrai iš atsakovo priteistinas net ir ieškovei atsisakant reikšti tokį reikalavimą.

CPK 376 straipsnio 3 dalis numato, kad teismas, atsižvelgdamas į ieškinio pagrindą sudarančias ir teismo posėdyje paaiškėjusias bylos aplinkybes, turi teisę viršyti pareikštus reikalavimus, t. y. gali patenkinti daugiau reikalavimų, negu jų buvo pareikšta, taip pat priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu. Todėl ieškovės atsisakymas nuo reikalavimo dėl išlaikymo vaikui priteisimo netrukdo teismui išlaikymą vaikui priteisti savo iniciatyva.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad išlaikymo vaikui neteikimas negali būti pateisinamas bloga turtine tėvų padėtimi, kitų šeiminių ryšių susiformavimu ar kitokiomis priežastimis. Tais atvejais, kai tėvai gyvena skyrium, vieno iš tėvų, kuris gyvena atskirai nuo vaiko, pareigų prižiūrėti vaiką ir įgyvendinti tėvų valdžią (įskaitant pareigą materialiai išlaikyti vaikus) turinys nesikeičia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2010).

Atsižvelgiant į nurodytus argumentus iš atsakovo jo dukrai priteistinas ieškinyje nurodytas 60 Eur per mėnesį išlaikymas, kuris tikrai nėra nepakeliamas atsakovui, net ir tuo atveju, jeigu atsakovas gauna nedideles ar nereguliarias pajamas. Pažymėtina, kad šalims tarpusavyje sutariant dėl dukros išlaikymo po santuokos nutraukimo, ieškovė gali ir nereikalauti priteisto išlaikymo išieškojimo iš atsakovo. Tačiau vaiko interesų apsauga reikalauja, kad vaiko interesai gauti išlaikymą būtų apsaugoti, jeigu aplinkybės pasikeistų ir motina viena nesugebėtų išlaikyti vaiko. Todėl teismo sprendimu išlaikymas vaikui privalo būti priteistas.

Bylinėjimosi išlaidos šalims nepriteisiamos, nes tokių prašymų jos nepareiškė. Tuo tarpu patenkinus ieškinį bylinėjimosi išlaidos valstybei, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, ir žyminio mokesčio dalis, kurios mokėjimas buvo atidėtas iki sprendimo priėmimo (b. l. 54-55), priteistinos proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 str. 1 d.).

Bylinėjimosi išlaidas valstybei sudaro 3,84 Eur už procesinių dokumentų įteikimą ir 139 Eur atidėtas žyminis mokestis. Viso valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidos sudaro 142,84 Eur. Kadangi ne visi ieškovės ieškinyje nurodyti reikalavimai išsprendžiami taip, kaip ji prašė, tai valstybei bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš abiejų šalių proporcingai. Ginčas tarp šalių iš esmės buvo tik dėl turto padalijimo būdo ir automobilio vertės, o teismo sprendimu turtas padalijamas ne taip, kaip ieškinyje prašė ieškovė, o taip, kaip atsiliepime prašė atsakovas, t. y. visą turtą dalijant po ½ dalį, o ne natūra priteisiant skirtingą turtą. Visi kiti ieškovės ieškinio reikalavimai yra tenkinami. Todėl atsižvelgiant į patenkintų ieškovės reikalavimų dalį teismas sprendžia, kad iš 142,84 Eur valstybei priteistinos sumos, 100 Eur priteistina iš atsakovo, o 42,84 Eur - iš ieškovės.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis CPK 259 str., 268 str., ir 270 str., teismas

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti.

J. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) ir J. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) Kauno miesto civilinės metrikacijos biure, akto įrašo Nr. 726, nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo palikti J. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) santuokinę pavardę – Š., o atsakovui J. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) jo pavardę – Š..

Nustatyti nepilnametės dukros B. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su motina J. Š., a. k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš J. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnametei dukrai B. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) po 60 Eur (šešiasdešimt eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki dukters pilnametystės. Išlaikymą išieškoti vaiko motinai J. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) nuo sprendimo priėmimo dienos, - 2016 m. gruodžio 23 d., ir pavesti jai šias lėšas tvarkyti uzufrukto teise. Kas mėnesį mokamomis perio­di­nėmis išmo­ko­mis priteista išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Sprendimą dėl išlaikymo priteisimo perio­di­nėmis išmo­ko­mis vykdyti skubiai.

Nekilnojamąjį turtą: gyvenamąjį namą (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), viralinę (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), ūkinį pastatą (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), ūkinį pastatą (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), ūkinį pastatą (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), kitus inžinierinius statinius - kiemo statinius (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), esančius Lazdijų r. sav., (duomenys neskelbtini), priteisti J. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise.

J. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) vardu įregistruotą automobilį Skoda Octavia Wagon, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) identifikavimo numeris (VIN) (duomenys neskelbtini), priteisti J. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise.

Priteisti J. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) 4 072 Eur (keturių tūkstančių septyniasdešimt dviejų eurų) piniginę kompensaciją iš J. Š., a. k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš J. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) 42,84 Eur (keturiasdešimt du eurus 84 centus) bylinėjimosi išlaidų valstybei, sumokant jas Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“, arba Nr. LT12 2140 0300 0268 0220 Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriuje, arba Nr. LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filiale, arba Nr. LT74 4010 0510 0132 4763 AB DNB banke, arba Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, AB „Citadele“ banke, arba Nr. LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB banke, arba Nr. LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių banke, arba Nr. LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos banke, įmokos kodas – 5660. Jas galima sumokėti bet kuria­me banke, Lietuvos pašto skyriuje ar „Perlo“ terminale.

Priteisti iš J. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) 100 Eur (vieną šimtą eurų) bylinėjimosi išlaidų valstybei, sumokant jas Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“, arba Nr. LT12 2140 0300 0268 0220 Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriuje, arba Nr. LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filiale, arba Nr. LT74 4010 0510 0132 4763 AB DNB banke, arba Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, AB „Citadele“ banke, arba Nr. LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB banke, arba Nr. LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių banke, arba Nr. LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos banke, įmokos kodas – 5660. Jas galima sumokėti bet kuria­me banke, Lietuvos pašto skyriuje ar „Perlo“ terminale.

Sprendimas per 30 dienų gali būti apskųstas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Lazdijų rajono apylinkės teismą.