Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėja Aušra Maškevičienė Civilinė byla Nr. 2S-1248-460/2015

NUTARTIS

2015 m. rugsėjo 16 d.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aušra Maškevičienė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (apeliantė) atskirąjį skundą dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 22 d. nutarties, kuria išspręstas atsakovo R. K. prašymas dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 14 d. sprendimo vykdymo atidėjimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

atsakovas pateikė prašymą dar kartą atidėti 2012-02-14 Palangos miesto apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje vykdymą vienerių metų terminui. Atsakovas R. K. teisme savo prašymą palaikė ir papildomai nurodė, kad dar iki bylos teisme bandė įteisinti kavinės rekonstrukcijos darbus, tačiau Kultūros paveldo departamento padalinys atsisakė išduoti specialiąsias sąlygas, motyvuodamas tuo, kad detalusis sprendinys prieštarauja Palangos miesto tarybos 1999-07-29 sprendimu Nr. 134 patvirtintam Palangos miesto centrinės dalies specialiajam paminklosauginiam planui, be to, po sprendimo priėmimo, jis deda visas pastangas įvykdyti sprendimą, teismas jau buvo kartą atidėjęs sprendimo vykdymą vieneriems metams, pakartotinai reiškia tokį patį prašymą, nes rengiamu specialiuoju paminklosauginiu planu ketinama nustatyti kitus teritorijų trankymo rėžimus bei sklypų užstatymo reglamentus, kurie skirsis nuo anksčiau galiojusio Specialiojo plano, tai sudarytų galimybę įvykdyti įsiteisėjusį teismo sprendimą – parengti projektinę dokumentaciją. Kavinės perstatymas pagal projektą, kurio pagrindu išduotas 2006-03-15 statybos leidimas Nr. 51, reikštų didelius ekonominius nuostolius. Pažymėjo, kad yra pradėtas rengti naujas Specialusis planas, kiek domėjosi jo koncepcija, jei būtų patvirtintas toks planas, jam nereikėtų tokios didelės rekonstrukcijos, kad pašalintų savavališkos statybos padarinius. Kadangi siekia įvykdyti sprendimą įsiteisinant savavališką statybą, prašo jo įvykdymo terminą darsyk atidėti. Teigė, kad jam priklausančiam sklypui yra padidintas užstatymo tankis ir plotis. Atsižvelgiant į tai, jo statinys atitiktų statybos reglamentą ir reikėtų daryti tik nežymų koregavimą. Pastatas stovi 10 metų, funkcionuoja, dirba darbuotojai, todėl būtų neteisinga nugriauti iki centrinės dalies detaliojo plano patvirtinimo.

Institucijos atstovė R. K. prašė prašymą atmesti ir nurodė, kad statybos įstatymo 28¹ str. 2 d. 3 p. nustatyta, kad teismas leidžia asmeniui per nustatytą terminą pagal reikiamai pertvarkytą projektinę dokumentaciją gavus naują statybą leidžiantį dokumentą perstatyti ar pertvarkyti statinį ar jo dalį, jeigu toks statinio perstatymas ar pertvarkymas galimas pagal galiojančius detaliuosius planus ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus, taip pat bendruosius planus ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentus ir tokia statyba neprieštarauja imperatyviems teisės aktų reikalavimams. Atlikti savavališkos statybos darbai (duomenys neskelbtini), yra negalimi, nes prieštarauja galiojantiems teritorijų planavimo dokumentams. Šiuo atveju atsakovas R. K. privalo pašalinti savavališkos statybos padarinius – pertvarkyti rekonstruotą kavinę pagal projektą ir jo pagrindu išduotą 2006-03-25 statybos leidimą ir nugriauti pavėsinę.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, CPK 338 straipsnis).

Byloje kilo ginčas dėl sprendimo vykdymo atidėjimo. Atsakovas sprendimo vykdymo atidėjimą sieja su naujai rengiamu Palangos miesto istorinės dalies specialiuoju planu.

Apeliacinės instancijos teismas pirmiausia pažymi, jog įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (CPK 18 straipsnis). Įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja res judicata galią. Tai reiškia, kad šalių ginčas yra galutinai išspręstas, o teismo sprendimas šalims turi įstatymo galią. Priešingas aiškinimas ne tik prieštarautų proceso ekonomiškumo (CPK 7 straipsnis) ir kooperavimosi (bendradarbiavimo) principui (CPK 8 straipsnis), bet ir atvertų kelią anksčiau priimto ir įsiteisėjusio teismo sprendimo kvestionavimui, keltų pavojų teisiniam tikrumui, teisinių santykių šalių teisėtiems lūkesčiams ir civilinės apyvartos stabilumui.

Antra, CPK 284 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teismo teisė dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgiant į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Aiškindamas ir taikydamas šią proceso teisės normą, kasacinis teismas yra nurodęs, kad sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas arba išdėstomas išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį arba kai susidaro labai nepalankios aplinkybės jį įvykdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. spalio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. K. v. A. T., bylos Nr. 3K-3-495/2004).Nagrinėjant teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo klausimą, būtų atsižvelgta į abiejų bylos šalių interesus, į tai, ar atidėjus teismo sprendimo įvykdymą, bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, lūkesčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. lapkričio 17 d. nutartis, priimta civilinėje bylojeVilniaus miesto savivaldybės administracija v. E. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-594/2006). Kadangi CPK 284 straipsnio nuostatų įgyvendinimas reiškia nukrypimą nuo bendros teismo sprendimo vykdymo tvarkos, tai teismo sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas tik išimtiniais atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011. Teismų praktika. 2011, 35).

Trečia, atsakovas remiasi Specialiojo plano planavimo-organizatoriaus Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos 2014-05-18 raštu, kuriame pateikta informacija apie Specialiojo plano rengimą (sprendinių konkretizavimo studiją), tačiau nepateikta jokių duomenų, kad Specialiojo plano planavimo organizatorius Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos būtų patvirtinęs aplinkybę, jog patvirtintus Specialųjį planą, bus galima įteisinti savavališkai rekonstruotą statinį, adresu (duomenys neskelbtini). Pažymėtina, kad Specialusis planas nėra patvirtintas, todėl skundžiamoje apylinkės teismo nutartyje dėstomi motyvai apie tai, kad ateityje galbūt bus galima įteisinti tokį statinį, koks jis šiuo metu faktiškai yra, yra visiškai nepragristi ir vertintini kaip galbūt ateityje atsirasiančios sąlygos. Akcentuotina, kad Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos nurodo, jog atsakovo savavališkų statybų įteisinimas nesietinas su rengiamu Palangos miesto istorinės dalies specialiuoju planu.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad byloje pateikti duomenys apie naujai rengiamą Palangos miesto istorinės dalies specialųjį planą nesudaro pagrindo konstatuoti, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja išimtinis atvejis, kuriam esant būtų pagrindas atidėti teismo sprendimo įvykdymą. Šiuo aspektu pažymėtina, kad, esant tokiai faktinei padėčiai, kokia nustatyta nagrinėjamoje byloje, sprendimo įvykdymo atidėjimas negali būti pagrįstas (tik) ta aplinkybe, kad ateityje patvirtintas Palangos miesto istorinės dalies specialusis planas galbūt turės įtakos savavališkos statybos įteisinimui.

Apeliacinės instancijos teismas, apibendrindamas tai, kas pasakyta, mano, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą nutartį, netinkamai taikė sprendimo vykdymo atidėjimo institutą reglamentuojančias teisės normas ir priėmė neteisėtą bei nepagrįstą nutartį, o atskirojo skundo motyvai sudaro pagrindą ją panaikinti – pirmosios instancijos teismo nutartis panaikintina ir atsakovo prašymas netenkintinas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas, CPK 339 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

panaikinti Palangos miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 22 d. nutartį.

Priimti naują sprendimą – atsakovo R. K. prašymo dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 14 d. sprendimo vykdymo atidėjimo netenkinti.