- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-01-09
- Bylos Nr.
- 1A-26-360/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-20991-2024-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Dalius Jocys, Savinijus Katauskas, Aurelija Sadauskaitė
- Nuteistasis
- E. K.
- Kategorijos
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daliaus Jocio, Savinijaus Katausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Aurelijos Sadauskaitės, rašytinio apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. K. apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2024-10-22 nuosprendžio, kuriuo E. K. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį 75 parų arešto bausme, kuri, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, sumažinta ? ir nustatyta sumažinta arešto bausmė - 50 parų, kuri, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis, visiško bausmių sudėjimo būdu subendrinta su 2020-08-27 Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme bauda 36 MGL (1 800 Eur) dydžio, ir nustatyta galutinė subendrinta bausmė – areštas 50 parų, ir 36 MGL (1 800 Eur) dydžio bauda, sumokant pastarąją per 10 mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo. Į arešto bausmės laiką įskaitytas laikinojo sulaikymo laikas nuo 2024-06-02 iki 2024-06-03 įskaitytinai, vieną sulaikymo dieną prilyginant vienai arešto parai.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. E. K. nuteistas už tai, kad 2024-06-02, apie 23.00 val., (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, gyvenamojo namo virtuvėje kilusio žodinio konflikto metu, tyčia dešinės rankos kumščiu vieną kartą trenkė pro šalį ėjusiam R. R. į kairės pusės skruostą, taip nukentėjusiajam R. R. sukėlė fizinį skausmą.
Šalies argumentai
2. Nuteistasis E. K. apeliaciniu skundu prašo nuosprendį pakeisti ir paskirti su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę ir (ar) baudžiamojo poveikio priemonę, kuri nebūtų kliūtis užsiimti darbine veikla, sumokėti baudą, auklėti ir išlaikyti vaiką; netenkinus prašymo, sumažinti arešto bausmę ir vykdymą atidėti.
2.1. Nurodo, kad nuosprendis neatitinka reikalavimų. Arešto bausmė per griežta, neindividualizuota tinkamai, neatitinka teisingumo, protingumo ir proporcingumo principų, nėra pakankamai motyvuota, kad bausmės tikslai nebus pasiekti be realios laisvės atėmimo bausmės, nesvarstytas BK 75 straipsnio taikymas. Jis nuo pat pirminės apklausos visiškai pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailėjosi, konfliktas kilo staiga, kurio jis iš anksto neplanavo, truko labai trumpą laiką, pašaliniai asmenys jo nematė, nes konfliktas įvyko privačioje erdvėje, jis nuoširdžiai atsiprašė nukentėjusiojo R. R., kuris atleido ir jokių pretenzijų nereiškė, be to, R. R. nebuvo sutrikdyta sveikata (nebuvo padaryta jokių atvirų žaizdų), jis nesikreipė medicininės pagalbos ir dėl to nepatyrė turtinės žalos.
2.2. Apeliantas nesutinka, jog jo atsakomybę sunkina girtumas, kuris turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Byloje yra duomenys, kad jis ir R. R. jau anksčiau nesutarė ir jų santykiai nebuvo artimi, todėl, kilus apsižodžiavimui, jis, E. K., staiga labai susijaudinęs, trenkė R. R. vieną kartą į veidą, tačiau tam neturėjo įtakos girtumas.
2.3. Apeliantas pažymi, jog turi vaiką, kuriam moka išlaikymą, dėl arešto bausmės negalės gauti pajamų (šiuo metu yra registruotas Užimtumo tarnyboje, tačiau aktyviai ieškosi darbo). Taip pat negalės arešto atlikimo metu bendrauti su vaiku ir dalyvauti jo auklėjime, dėl ko bus pažeisti nepilnamečio vaiko interesai ir nevykdomi teismo sprendimai tiek pagal nuosprendį paskirta bauda, tiek dėl vaiko išlaikymo.
Atsiliepimas
3. Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūra atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
4. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Nagrinėjamu atveju nuteistasis E. K. apeliaciniame skunde neginčija nustatytų faktinių aplinkybių, savo kaltės, kelia tik bausmės individualizavimo klausimą, prašydamas skirti švelnesnę bausmę, taikyti BK 75 straipsnio nuostatas. Apygardos teismas neturi pagrindo apeliacinį skundą tenkinti.
5. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu už naują, BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą, E. K. paskirta 75 parų arešto bausmė, kuri dėl BK 64¹ nuostatų taikymo sumažinta trečdaliu bei nustatyta 50 parų bausmė. Kolegija neturi pagrindo manyti, jog dėl naujos nusikalstamos veikos nuteistajam reikėtų skirti švelnesnę bausmės rūšį ar trumpinti arešto terminą. E. K. praeityje jau ne kartą teistas, naują tyčinį, smurtinį nusikaltimą, dėl kurio priimtas skundžiamas nuosprendis, padarė turėdamas neišnykusį teistumą, yra baustas ir administracine tvarka. Taigi nuteistasis išvadų dėl savo neteisėto elgesio nedaro, anksčiau jam skirtos švelnesnės sankcijos jo elgesio nepaveikė, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuteistajam parinko ne švelniausią, tačiau ir ne griežčiausią BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmė rūšį, kurios dydį nustatė kiek didesnį nei vidurkis. Apylinkės teismas, priešingai nei teigia apeliantas, įvertino nuteistojo prisipažinimą padarius nusikalstamą veiką ir gailėjimąsi dėl to, tai pripažino kaip atsakomybę lengvinančią aplinkybę. Be to pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, jog nuteistasis prisipažino padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, davė byloje nustatytas faktines aplinkybes atitinkančius parodymus, sutiko su sutrumpintu įrodymų tyrimu, taikė BK 64¹ straipsnio nuostatas ir skirtą bausmę sumažino vienu trečdaliu, todėl keisti bausmės rūšį ar trukmę kolegija nebemato pagrindo.
6. Nuteistasis apeliaciniame skunde ginčija ir jam pripažintą atsakomybę sunkinančią aplinkybę, jog nusikalto būdamas neblaivus ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, teigdamas, jog jis ir R. R. jau anksčiau nesutarė, todėl, kilus apsižodžiavimui, labai susijaudinęs, trenkė R. R. vieną kartą į veidą, tačiau tam esą neturėjo įtakos girtumas. Tokie argumentai atmetami kaip nepagrįsti. BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatyta, jog baudžiamąją atsakomybę sunkina, jei veiką padarė asmuo, be kita ko apsvaigęs nuo alkoholio, jeigu ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Būtent apsvaigimas nuo alkoholio dažnai yra susijęs su smurtiniu elgesiu, paveikdamas žmogaus psichiką, alkoholis mažina savikontrolę, gali sustiprinti agresyvumą, smurtines reakcijas. Nagrinėjamu atveju iš bylos medžiagos matyti, jog nuteistajam buvo nustatytas net 3,12 promilės neblaivumas. Iš apklaustų asmenų parodymų (nukentėjusiojo R. R., liudytojų S. K., B. Š.) matyti, jog E. K. grįžo į namus neblaivus, su visais pradėjo konfliktuoti, buvo nusiteikęs agresyviai, sudavė kambaryje pro šalį ėjusiam R. R.. Kaip apklausiamas teisme pripažino ir pats E. K., jei būtų buvę blaivus, nebūtų taip pasielgęs. Taigi bylos duomenų visuma leidžia spręsti, jog apelianto apsvaigimas nuo alkoholio turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui ir jam pagrįstai pripažinta aptariama BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatyta atsakomybę sunkinanti aplinkybė.
7. Apeliantas prašo atsižvelgti į tai, jog konfliktas kilo staiga, neplanuotai, truko trumpai, įvyko privačioje erdvėje, jis nuoširdžiai atsiprašė nukentėjusiojo, kuris atleido ir jokių pretenzijų nereiškė, be to, R. R. nebuvo sutrikdyta sveikata, jis nesikreipė medicininės pagalbos ir dėl to nepatyrė turtinės žalos. Tokie argumentai atmetami kaip nepagrįsti. Iš bylos duomenų visumos matyti, jog įvykio vakarą dėl konfliktiško elgesio namuose E. K. jau buvo išsivežę pareigūnai, tačiau jis vėliau grįžo į namus ir toliau konfliktavo su namuose buvusiais asmenimis, o pro šalį ėjusiam R. R. netgi trenkė kumščiu į veidą. Taigi E. K. agresyvus elgesys tęsėsi kurį laiką, kol pasibaigė fizinio smurto panaudojimu. Tai, jog apeliantas atsiprašė nukentėjusiojo, rodo, jog nuteistasis gailisi dėl savo elgesio ir tai buvo įvertinta nustatant jam atsakomybę lengvinančią aplinkybę. Sunkesnis nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymas būtų galėjęs lemti ir sunkesnę nuteistojo veikos kvalifikaciją.
8. Apeliaciniame skunde nuteistasis nurodo ir tai, jog turi vaiką, kuriam turi mokėti išlaikymą, arešto bausmė sutrukdys gauti pajamas, prisidėti prie vaiko auklėjimo, mokėti baudą, jis aktyviai ieškojosi darbo. Tokie argumentai neduoda pagrindo bausmės individualizavimo klausimu daryti kitokias išvadas nei skundžiamame nuosprendyje. Kaip matyti iš bylos medžiagos aplinkybė, jog apeliantas turi vaiką ir su tuo susijusių įsipareigojimų, nesustabdė E. K. nuo neteisėto elgesio. Kaip ir pats pripažįsta, šiuo metu nedirba, taigi apeliantas galės atlikti arešto bausmę, kuri nesiekia maksimalios ribos, ir po to tęsti darbo paieškas bei vykdyti kitas pareigas.
9. Apeliantas taip pat prašo taikyti BK 75 straipsnį ir atidėti arešto bausmės vykdymą. Toks prašymas netenkinamas. BK 75 straipsnio 1 dalyje be kita ko numatyta, jog asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Be to, BK 75 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį. Šiuo atveju kolegija nebeturi pagrindo manyti, jog bausmės tikslai E. K. dar gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Ankstesniais nuosprendžiais jam buvo skirtos tiek švelnesnės bausmės rūšys, tiek ir taikytas bausmės vykdymo atidėjimas paskyrus terminuotą laisvės atėmimą, tačiau bausmės tikslai pasiekti nebuvo, apeliantas ir vėl nusikalto, todėl nebegalima daryti išvados, jog bausmės tikslai E. K. dar gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba atlikus tik jos dalį.
10. Nuteistasis apeliaciniame skunde užsimena ir apie nemotyvuotą bausmės skyrimą. Tokie argumentai atmetami kaip nepagrįsti. Tai, jog apeliantas nesutinka su jam paskirta bausme, nereiškia nuosprendžio nepagrįstumo ar neteisėtumo. Bausmės skyrimo klausimas E. K. nuosprendyje yra motyvuotas, įvertinta bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių visuma. Šiuo atveju, skirdamas bausmę, pirmosios instancijos teismas pakankamai atsižvelgė į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, nuteistojo asmenybę, atsakomybę lengvinančią bei atsakomybę sunkinančią aplinkybes, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas reikšmingas, taip pat ir nuteistojo padėties lengvinimui galinčias turėti įtakos bylos aplinkybes. Kolegija sprendžia, kad apylinkės teismas tinkamai vadovavosi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, o apeliacinis skundas nesukelia abejonių teismo išvadų dėl bausmės rūšies bei trukmės parinkimo pagrįstumu. Laikyti bausmę aiškiai per griežta nėra pagrindo. E. K. skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausmė, atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą, yra teisinga bei proporcinga.
Rezoliucinė dalis
Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistojo E. K. apeliacinį skundą atmesti.