Panevėžio apygardos teismo nutartis

2023-03-21 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-59-491/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2023-03-21
Bylos Nr.
1A-59-491/2023
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-23284-2022-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Valdas Petras
Nuteistasis
E. N.
Advokatai
Darius Japertas
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-59-491/2023Teisminio proceso Nr. 1-01-1-23284-2022-8Procesinio sprendimo kategorija 2.4.6.1 (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. kovo 21 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjų Valdo Ciesiūno, Valdo Petro Meidaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Jolantos Raščiuvienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. N. gynėjo advokato Dariaus Japerto apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2023 m. sausio 25 d. nuosprendžio, kuriuo E. N. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį areštu 60 parų.

Pagal BK 64¹ straipsnį, ši bausmė jam sumažinta vienu trečdaliu iki 40 parų arešto.

Pagal BK 67 straipsnio 3 dalį, 68 straipsnį, jam uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 5 metams, terminą skaičiuojant nuo 2022 m. birželio 26 d.

Pagal BK 67 straipsnio 7 dalį, 72 straipsnio 5 dalį, iš jo konfiskuota automobilio „Mercedes Benz“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vertę atitinkanti pinigų suma – 2560 Eur.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Bylos esmė

1. E. N. nuteistas už tai, kad 2022 m. birželio 25 d. 18.34 val., (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „Mercedes Benz“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), neblaivus, kai jam nustatytas daugiau nei 1,51 promilių neblaivumas, nepasirinko saugaus vairavimo greičio, nesuvaldęs automobilio atsitrenkė į elektros stulpą, iš eismo įvykio vietos pasišalino ir po eismo įvykio, nuo 18.34 val. iki 18.55 val., vartojo alkoholį iki eismo įvykio aplinkybių nustatymo, kuomet jam nustatytas 3,69 promilių neblaivumas.

II. Apeliacinio skundo, atsiliepimo į jį argumentai ir prašymai

2. Apeliaciniu skundu nuteistojo E. N. gynėjas advokatas D. Japertas prašo skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendį pakeisti: vadovaujantis BK 75 straipsniu, E. N. paskirtos arešto bausmės vykdymą atidėti. Apeliaciniame skunde nuteistojo gynėjas:

1.1. Plačiai, nurodydamas konkrečias nutartis ir jas cituodamas, dėsto Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką apie bausmės nuteistajam individualizavimo ypatumus, teisingumo kaip vieno iš kertinių baudžiamojo įstatymo taikymo principų taikymo pagrindus ir aspektus kaltininkui parenkant bausmės rūšį, nustatant jos dydį, sprendžiant dėl galimybės atidėti jam paskirtos bausmės vykdymą.

1.2. Nurodo, kad nors E. N. praeityje teistas, bet teistumas jam išnykęs – taigi, jis įstatymo prasme yra neteistas. Todėl šiuo faktu nuosprendyje grįsti išvadą, kad nuteistasis ateityje darys naujus nusikaltimus, nėra teisinga ir sąžininga. Nuteistasis po šios veikos daugiau jokių nusikaltimų ar kitokių teisės pažeidimų nepadarė, pasmerkė savo elgesį, pakeitė gyvenimo būdą ir vietą – išsinuomojo gyvenamąjį plotą (duomenys neskelbtini), nebevartoja alkoholio, atsiribojo nuo neigiamą įtaką jam darančių draugų. Be to, jis įsidarbino suvirintoju, t. y. pagal jo turimą specialybę, Panevėžio rajone esančioje UAB „(duomenys neskelbtini)“, kas rodo jo norą gyventi dorai ir laikytis visuomenėje priimtų elgesio taisyklių. Gynėjas mano, kad E. N. nėra tiek pavojingas, kad bausmės tikslus jam galima pasiekti tik realiai atlikus arešto bausmę.

Atsiliepimas

2. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos apylinkės prokuratūros prokuroras Ramūnas Bačiulis prašo jį atmesti. Atsiliepime nurodo, kad skunde nėra nurodyta jokių naujų ar kitokių reikšmingų aplinkybių, kurių pirmosios instancijos teismas būtų neįvertinęs skirdamas nuteistajam E. N. bausmę. Nuteistasis praeityje du kartus teistas už analogiškas veikas, todėl atidėti jam paskirtos arešto bausmės vykdymą nėra teisinio pagrindo. Prokuroro vertinimu, skundžiamas teismo nuosprendis teisėtas ir pagrįstas.

Motyvuojamoji dalis

I. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

4. Apeliacinis skundas atmetamas.

5. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 320 straipsnio 3 dalį apeliacinės instancijos teismas skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Apeliantas neginčija nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos kvalifikavimo, byloje esančių įrodymų vertinimo, netgi jam paskirtos bausmės rūšies. Apeliaciniame skunde keliamas vienintelis klausimas dėl galimybės ir sąlygų atidėti nuteistajam E. N. paskirtos arešto bausmės vykdymą. Atsižvelgdama į tai bei laikydamasi bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribų, teisėjų kolegija pasisako šiuo klausimu.

6. Iš skundžiamo teismo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas arešto bausmę nuteistajam E. N. parinko ir jos dydį nustatė pripažinęs vieną jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – tai, jog jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi; padaręs išvadą, kad jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra; įvertinęs, kad E. N. padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą; atsižvelgęs į tai, kad nors jis ir laikomas neteistu, tačiau praeityje buvo teistas keturis kartus, iš jų net tris kartus už vairavimą esant neblaiviam; kad jis už vairavimą būnant neblaiviam baustas ir administracine tvarka; kad jo gyvenamosios vietos seniūnija neturi nusiskundimų dėl jo elgesio, jis nedirba, registruotas Užimtumo tarnyboje. Be to, teismas įvertino ir tai, kad vairuodamas neblaivus jis sukėlė eismo įvykį ir iš jo pasišalino. Galimybės taikyti jam BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti galutinės jam skirtos 40 parų arešto bausmės vykdymą pirmosios instancijos teismas nesvarstė, apie tai skundžiamame nuosprendyje iš viso nepasisakė, nors nuteistojo gynėjas baigiamųjų kalbų metu prašė taikyti nuteistajam šią BK normą.

7. Pagal BK 75 straipsnio 1 dalį, asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Nuteistojo buvimo vietą ir laiką nustato teismas. Kartu su intensyvia priežiūra teismas gali paskirti nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas. To paties straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad bausmės vykdymas pagal šio straipsnio 1, 2, 3 dalis gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį. Spręsdamas dėl galimybės atidėti kaltininkui tiek arešto, tiek laisvės atėmimo bausmės vykdymą, teismas turi vadovautis ne tik formaliais pagrindais, įtvirtintais BK 75 straipsnio 2 dalyje, bet ir bausmės tikslais, nustatytais BK 41 straipsnio 2 dalyje: sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ir apriboti nuteistajam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Tai priklauso nuo visų bylos aplinkybių bei kaltininko asmenybės įvertinimo, t. y. turi būti įvertintas nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų), taip pat ir tai, kaip bausmės vykdymas paveiks kaltininko teigiamus socialinius ryšius. Šie ir kiti duomenys turi teismui sudaryti tvirtas prielaidas daryti išvadą, kad konkretaus nusikalstamą veiką padariusio asmens resocializacija (procesas, kurio metu siekiama padėti nuteistiems asmenims atrasti savo tapatybę ir vaidmenį visuomenėje, suformuoti reikalingus įgūdžius integruojantis į visuomenę, skatinti taikiai sugyventi su kitais visuomenės nariais ir rinktis teisėtus kelius savo tikslams siekti) galima be realaus laisvės atėmimo, kad pakanka nuteistam už konkrečią nusikalstamą veiką asmeniui paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį. Teismų praktikoje nuosekliai pabrėžiama, kad ypač svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-56/2014, Nr. 2K-132-942/2016, Nr. 2K-179-693/2017, Nr. 2K-194-942/2017).

8. Teisėjų kolegija, dar kartą įvertinusi baudžiamojoje byloje surinktus ir skundžiamame teismo nuosprendyje visiškai teisingai nurodytus duomenis apie E. N. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, veikos padarymo esmines aplinkybes, apie jo asmenybę, konstatuoja, kad šiuo atveju nėra pakankamo pagrindo manyti, jog bausmės tikslai nuteistajam gali būti pasiekti atidėjus jam paskirtos arešto bausmės vykdymą. Tokią išvadą teisėjų kolegija daro papildomai atsižvelgusi ir į tai, kad nuteistasis viso ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kelis kartus neigė padaręs šią veiką – 2022 m. birželio 25 d. vairavęs automobilį neblaivus, ir tik teisme jis pakeitė savo poziciją ir kaltę pripažino. Iš tiesų, teistumas jam išnykęs, bet į ankstesnių jo veikų padarymo aplinkybes būtina atsižvelgti, nes tai jį charakterizuoja kaip asmenį ir charakterizuoja labiau neigiamai. O būtent, be to, kad jis tris kartus buvo nuteistas už tai, jog vairavo automobilį būdamas neblaivus, dvi iš šių veikų (2018 m. vasario 20 d. ir tų pačių metų rugpjūčio 18 d.) jis padarė pažeisdamas jam paskirtos ir vykdomos baudžiamojo poveikio priemonės – atėmimo teisės vairuoti transporto priemones, sąlygas. Iš priimtų sprendimų matyti, kad būdamas neblaivus jis važiavo dar ieškoti išgerti, toks pat poreikis išgerti jam buvo ir 2022 m. birželio 25 d., kuomet jis vairuodamas automobilį neblaivus sukėlė eismo įvykį ir iš jo pasišalino. Nuteistasis pats pripažino, kad sunkiai jo kontroliuojamas poreikis alkoholiui yra problema, 2018 metais bandė ją gydytis, lankėsi pas psichologus, bet akivaizdu, kad šios pastangos jokių teigiamų rezultatų nedavė. Teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad E. N. nėra linkęs mokėti jam paskirtų baudų tiek už baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas, tiek ir paskirtų už administracinius nusižengimus (vienos jų buvo išieškotos, dalis baudų dar nėra sumokėta). Jis pats pripažino, kad alkoholio vartojimas tapo ir jo šeimyninių problemų priežastimi, yra įsiskolinęs alimentus vaikų išlaikymui. Nors po skundžiamo teismo nuosprendžio priėmimo, nuo 2023 m. vasario 1 d. jis įsidarbino ir dirba (duomenys neskelbtini) (pagal teismų sistemos „Liteko“ duomenis), pakeitė gyvenamąją vietą – išsinuomojo butą (duomenys neskelbtini), tai iš esmės nekeičia tiek pirmosios instancijos teismo, tiek ir teisėjų kolegijos išvados, kad nuteistajam paskirtos arešto bausmės tikslus šiuo atveju galima pasiekti tik jam šią bausmę atlikus realiai. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliaciniame skunde nurodytais argumentais keisti iš esmės teisingą ir pagrįstą skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendį pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Nuteistojo E. N. gynėjo advokato Dariaus Japerto apeliacinį skundą atmesti.

Teisėjai Valdas CiesiūnasValdas Petras MeidusJolanta Raščiuvienė