- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-10-13
- Bylos Nr.
- 2A-407-640/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-04-3-01592-2011-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Antanas Rudzinskas, Rūta Veniulytė-Jankūnienė (pran.), Natalja Cikoto
- Ieškovas
- AB „Vingriai“
- Atsakovas
- UAB „Swedbank lizingas“
- Kategorijos
- 42.9pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo AB „Vingriai“ ir atsakovo UAB „Swedbank lizingas“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 29 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo AB „Vingriai“ ieškinį atsakovui UAB „Swedbank lizingas“ dėl sutarties sąlygų pakeitimo ir termino atlaisvinti patalpas pratęsimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas 2011 m. rugsėjo 12 d. paduotame ieškinyje ir 2012 m. birželio 25 d. patikslintame ieškinyje prašė teismo: 1) pakeisti šalių 2011 m. birželio 14 d. sudarytos sutarties Nr. SL-S-27 sąlygas, nustatant konkretų patalpų atlaisvinimo terminą, ir sutarties 2.1.9 punktą išdėstyti taip: „grąžinti perduotas patalpas savininko reikalavimu, bet ne anksčiau negu per 18 mėnesių nuo galutinio Vilniaus apygardos teismo sprendimo įsiteisėjimo civilinėje byloje Nr. 2-6733-431/2011 įsiteisėjimo“; 2) priteisti ieškovui iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013-04-29 sprendimu patikslintą ieškinį patenkino iš dalies ir pakeitė ieškovo AB „Vingriai“ ir atsakovo UAB „Swedbank lizingas“ 2011 m. birželio 14 d. sudarytos sutarties Nr. SL-S-27 sąlygas, taip pat ir sutarties 2.1.9 punktą ir nustatyti, kad AB „Vingriai“ privalo atlaisvinti ir grąžinti visas sutartyje išvardytas patalpas savininkui UAB „Swedbank lizingas“ per keturis mėnesius nuo šio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Kitoje dalyje ieškinį atmetė.
Teismas nurodė, kad iš ginčo sutarties ir kitų byloje esančių įrodymų matyti, kad atsakovas 2011 m. gegužės 31 d. raštu pareikalavo, jog ieškovas iškraustytų savo daiktus iš ginčo patalpų (b. l. 44, 1 tomas). Pagal ieškovo vadovo pasiūlymą, ginčo sutartyje nustatytas šios ieškovo prievolės įvykdymo terminas iki 2011 m. rugpjūčio 31 d., t. y. trys mėnesiai. Vėliau bylos nagrinėjimo metu, t. y. 2012 m. birželio 25 d. ieškovas pakeitė ieškinio dalyką ir prašė pratęsti atlaisvintų patalpų perdavimo atsakovui terminą ne anksčiau negu per 18 mėnesių nuo galutinio Vilniaus apygardos teismo sprendimo įsiteisėjimo civilinėje byloje Nr. 2-6733-431/2011 įsiteisėjimo dienos. Teismas nurodė, kad atsakovo argumentą, kad UAB „Staklija“ 2011 m. rugpjūčio 24 d. paskaičiavime pateiktas 18 mėn. terminas jau yra suėjęs, nes ieškinys šioje byloje pareikštas 2011 m. rugsėjo 12 d., todėl ieškinio reikalavimas turėtų būti atmestas, teismas pripažino nepagrįstu, nes ginčo patalpos yra specifinės, ieškovo įrenginiai taip pat yra specifiniai, jų masė ir gabaritai dideli, jos demontuoti sudėtinga, o perkelti į bet kokias kitas patalpas, jų specialiai nepritaikius, neįmanoma. Nurodė, kad apie tikruosius galimus jai priklausančios įrangos iškraustymo kaštus ir sąnaudas ieškovas sužinojo po sutarties sudarymo. Dėl to darytina išvada, kad ieškovas, sudarydama 2011 m. birželio 14 d. sutartį su atsakovu nežinojo tikrųjų aplinkybių apie savo įrangos iškraustymą. Nurodė, kad nagrinėjamoje situacijoje ieškovas nepakankamai bendradarbiavo su atsakovu, vykdydama prievolę laiku atlaisvinti ir perduoti atsakovui pastarosios patalpas – nepakankamai informavo atsakovą apie iškilusias patalpų atlaisvinimo problemas, nesiūlė ir neaptarinėjo jų sprendimo variantų, nevedė aktyvių derybų. Teismas konstatavo, kad šalių 2011 m. birželio 14 d. sutartis keistina ir ieškovo prievolės atlaisvinti ir perduoti ginčo patalpas atsakovui įvykdymo terminas nustatytinas 4 mėn. nuo šio teismo sprendimo įsiteisėjimo. Nurodytą terminą visų šioje byloje nustatytų aplinkybių kontekste teismas vertina kaip protingą ir labiausiai atitinkantį abiejų sutarties šalių interesus.
Šalies argumentai
Atsakovas UAB „Swedbank lizingas“ apeliaciniu skundu (b.l. 37-40, 2 tomas) prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-04-29 priimto sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-5103-912/2013 dalį, kuria ieškovo AB „Vingriai“ ieškinys dėl sutarties sąlygų pakeitimo iš dalies patenkintas, ir ieškovo AB „Vingriai“ ieškinį atmesti visiškai bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad kasacinis teismas, aiškindamas sutartinių įsipareigojimų vykdymo pasikeitus aplinkybėms instituto (CK 6.204 str.) taikymo sąlygas, nurodė, kad sutarties vykdymo pasunkėjimas neatleidžia sutarties šalies nuo pareigos vykdyti sutartį ir nesuteikia savaime teisės sustabdyti įsipareigojimų vykdymo, t.y. esant rebus sic stantibus situacijai, principo pacta sunt servanda privalomumas išlieka. Šiuo konkrečiu atveju akivaizdu, kad ieškovas nevykdė Sutarties tinkamai ir sąžiningai (CK 6.200 str. 1 d.), kadangi per visą bylinėjimosi laikotarpį nepateikė visiškai jokių įrodymų, kad ėmėsi aktyvių veiksmų atlaisvinti „Swedbank lizingas“, UAB nuosavybės teise priklausantį Turtą. Net ir darant prielaidą, kad UAB „Staklija“ 2011-08-24 rašte nurodytas patalpų atlaisvinimo terminas, t.y. 18 mėnesių yra objektyvus, tai ieškovas jau turėjo būti atlaisvinęs patalpas ne vėliau kaip 2013 metų vasario mėnesį, tačiau ieškovas ne tik kad neatliko jokių AB „Vingriai“ priklausančio turto iškraustymo darbų, bet ir toliau vykdė ūkinę komercinę veiklą. Nurodo, kad įvertinus tai, kad ieškovas nebuvo ir nėra suinteresuotas atlaisvinti Turto dėl jame vykdomos ieškovo ūkinės komercinės veiklos bei tai, kad ieškovas nepateikė įrodymų apie aktyvius veiksmus siekiant atlaisvinti Turtą, t.y. iš esmės sustabdė 2011-06-14 sutarties vykdymą pirmosios instancijos teismas turėjo atmesti ieškovo ieškinį kaip nepagrįstą ir neįrodytą. Nurodo, kad teismas neabejotinai turėjo įvertinti tai, kad siekiant taikiai ir abipusiai priimtinu būdu išspręsti Turto atlaisvinimo klausimą 2011-06-14 Sutartis buvo pasirašyta atsižvelgiant būtent į paties ieškovo AB „Vingriai“ direktoriaus Č. K. pateiktą Turto atlaisvinimo grafiką, todėl vėlesnis nuomonės dėl Turto atlaisvinimo terminų pakeitimas turėjo būti vertinimas kaip akivaizdus ieškovo piktnaudžiavimas bei CK įtvirtintų sutarčių vykdymo principų pažeidimas (CK 6.200 str.). Nurodo, kad teismas visiškai nepagrįstai vertino UAB „Staklija“ ieškovui pateiktus duomenis kaip naujai paaiškėjusias aplinkybes dėl Sutarties vykdymo, kadangi ieškovas AB „Vingriai“ į UAB „Staklija“ kreipėsi praėjus daugiau nei dviem mėnesiams po Sutarties sudarymo, t.y. jau iš esmės besibaigiant paties ieškovo pasiūlytiems patalpų atlaisvinimo terminams, todėl toks ieškovo neveikimas neabejotinai turėjo būti vertinamas ieškovo nenaudai. Taip pat nurodo, kad pradinio ieškinio reikalavimais teismo buvo prašoma nustatyti išsikraustymo terminą iki 2012-07-31, taigi ieškovas buvo išreiškęs pradinę valią išsikraustyti būtent iki šio savo paties pasiūlyto termino, tačiau nei iki šio termino, nei iki bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pabaigos, ieškovas jokių patalpų atlaisvinimo darbų nesiėmė. Taip pat akivaizdus ieškovo nesąžiningumo įrodymas buvo bandymas sieti ginčą dėl patalpų atlaisvinimo termino su teisminiu ginču, kilusiu tarp „Swedbank lizingas“, UAB, kaip atsakovo, ir BUAB „Pramonės pastatų valdymas“ kreditorių, kaip ieškovų, dėl sutarčių pripažinimo negaliojančiomis nuosavybės teisės į turtą pripažinimo, kadangi šis ginčas buvo išspręstas Vilniaus apygardos teismo 2012-04-05 sprendimu atmetant ieškovų ieškinį.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą AB „Vingriai“ prašo jį atmesti kaip nepagrįstą ir tenkinti AB „Vingriai“ pateiktą apeliacinį skundą. Nurodo, kad iš nustatytų aplinkybių akivaizdžiai matyti, kad 2011-06-14 Sutarties sąlyga dėl Patalpų atlaisvinimo termino, yra objektyviai neįmanoma tinkamai įvykdyti, kadangi būtinieji laiko ir finansiniai kaštai ieškovo prievolei įvykdyti yra pernelyg dideli sutartį vykdant joje nustatytais terminais (remiantis UAB „Staklija“ 2011-08-24 raštu, ieškovo įrangai perkelti iš atsakovo Patalpų mažiausiai reikia 18 mėn. ir 2 360 000 Lt piniginių lėšų). Šios aplinkybės ieškovui tapo žinomos tik po Sutarties sudarymo, kai buvo gautas UAB „Staklija“ atsakymas. Nurodo, kad iki kitoje civilinėje byloje buvo išspręstas ginčas pagal ieškovų L&M International Trading LTD, S. K., UAB „L&M Vilnius“, UAB „Nerlit“ netiesioginį ieškinį atsakovams „Swedbank lizingas“, UAB ir BUAB „Pramonės pastatų valdymas“ dėl nuosavybės teisės į Patalpas pripažinimo BUAB „Pramonės pastatų valdymas“, ieškovui AB „Vingriai“ nebuvo žinoma, ar „Swedbank lizingas“, UAB yra teisėtas Patalpų savininkas, todėl ieškovui nebuvo pagrindo nutraukti vykdomą gamybą bei investuoti dideles lėšas į patalpų atlaisvinimą remiantis vien prielaida, jog „Swedbank lizingas“, UAB nuosavybės teisė į patalpas kitoje civilinėje byloje nebus paneigta. Taip pat nurodo, kad negalėjo atlaisvinti patalpų nepatirdamas nuostolių. Nurodo, kad ieškovo AB „Vingriai“ direktorius Č. K. negalėjo turėti esminės įtakos Sutarties turiniui, o Sutartį pasirašė susidėjus sunkioms ekonominėms bendrovei aplinkybėms, siekdamas taikiai spręsti patalpų atlaisvinimo klausimą su atsakovu „Swedbank lizingas“, UAB, neįvertinęs tikrųjų Patalpų atlaisvinimo laiko ir finansinių kaštų.
Šalies argumentai
Ieškovas AB „Vingriai“ apeliaciniu skundu (b.l. 45-47, 2 tomas) prašo 2013-04-29 Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-5103-912/2013 pakeisti ir ieškovo AB „Vingriai“ ieškinį tenkinti visiškai, t.y. pakeisti 2011-06-14 tarp AB „Vingriai“ ir „Swedbank lizingas“, UAB sudarytos Sutarties Nr. SL-S-27 sąlygas nustatant 18 mėn. Sutarties bei patalpų atlaisvinimo terminą, pradedant skaičiuoti nuo galutinio sprendimo Vilniaus apygardos teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje pagal L&M International Trading LTD, S. K., UAB „L&M Vilnius“, UAB „Nerlit“ ieškinį atsakovui „Swedbank lizingas“, UAB dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais įsiteisėjimo. Taip pat prašo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad ieškovas kreipėsi į atsakovą prašydamas pakeisti sutarties sąlygas, t.y. pratęsti patalpų atlaisvinimo terminą bei Sutarties terminą, tačiau atsakovas tą daryti atsisakė. Po tokio kategoriško atsakovo atsisakymo pratęsti terminą, tolesnis šalių susirašinėjimas tapo beprasmis, todėl teismas nepagrįstai nurodė, kad ieškovas nebendradarbiavo su atsakovu. Nurodo, kad Teismas, padarydamas išvadą, kad 4 mėnesiai yra pakankamas terminas įrengimams perkraustyti, nesivadovavo teismui pateiktais rašytiniais įrodymais, kad staklių demontavimui ir pervežimui reikia iki 18 mėnesių. Teismas nenurodė, dėl kokių priežasčių nesivadovavo minėtu paskaičiavimu ir ieškovui nustatė akivaizdžiai per trumpą 4 mėnesių terminą patalpoms atlaisvinti. Taip pat nurodo, kad pagal ieškovo patikslintame ieškinyje suformuluoto prašymo pagrindu priimtas sprendimas negali būti laikomas sąlyginiu, nes akivaizdu, jog galutinis sprendimas kitoje civilinėje byloje bus priimtas (toks įvykis neišvengiamai įvyks). Todėl teismo sprendimo įvykdymas nepriklausytų nuo tam tikros sąlygos atsiradimo (neatsiradimo). Atsižvelgiant į tai, minėto ieškovo reikalavimo patenkinimas, priešingai, nei Skundžiamame sprendime nurodė teismas, nepažeistų CPK 267 str. įtvirtinto draudimo.
Atsiliepimas
Atsakovas UAB „Swedbank lizingas“ atsiliepimu į ieškovo AB „Vingriai“ apeliacinį skundą prašo apelianto AB „Vingriai“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-04-29 sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-5103-912/2013 atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad akivaizdu, kad Apeliantas nevykdė Sutarties tinkamai ir sąžiningai (CK 6.200 str. 1 d.), kadangi per visą bylinėjimosi laikotarpį nepateikė visiškai jokių įrodymų, kad ėmėsi aktyvių veiksmų atlaisvinti „Swedbank lizingas“, UAB nuosavybės teise priklausantį Turtą. Net ir darant prielaidą, kad UAB „Staklija“ 2011-08-24 rašte nurodytas patalpų atlaisvinimo terminas, t.y. 18 mėnesių yra objektyvus, tai Apeliantas jau turėjo būti atlaisvinęs patalpas ne vėliau kaip 2013 metų vasario mėnesį, tačiau Apeliantas ne tik kad neatliko jokių AB „Vingriai“ priklausančio turto iškraustymo darbų, bet ir toliau vykdė ūkinę komercinę veiklą. Nurodo, kad Apelianto parašyti keli raštai šiuo konkrečiu ginčo atveju negali būti laikomi kaip pakankamo bendradarbiavimo įrodymas, kadangi tarp šalių buvo sudaryta Sutartis dėl „Swedbank lizingas“, UAB nuosavybės teise priklausančių patalpų atlaisvinimo ir būtent Apelianto faktiniai veiksmai atliekant Turto atlaisvinimo darbus parodo jo siekį bendradarbiauti ir per įmanomai trumpiausią laiką iškraustyti turtą, tačiau akivaizdu, kad Apeliantas tuo nėra suinteresuotas. Taip pat nurodo, kad AB „Vingriai“ į UAB „Staklija“ dėl išvados apie perkraustymo darbus kreipėsi tik 2011-08-17, t.y. praėjus daugiau nei dvejiems mėnesiams po „Swedbank lizingas“, UAB ir AB „Vingriai“ pasirašytos sutarties, pagal kurią AB „Vingriai“ įsipareigojo sutartyje numatytu grafiku atlaisvinti patalpas. Įvertinus tai, kad Apeliantas nebuvo ir nėra suinteresuotas atlaisvinti Turto dėl jame vykdomos AB „Vingriai“ ūkinės komercinės veiklos bei tai, kad Apeliantas per visą bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme laikotarpį nepateikė įrodymų apie aktyvius veiksmus siekiant atlaisvinti Turtą pirmosios instancijos teismas turėjo ieškinį atmesti kaip neįrodytą ir nepagrįstą. Nurodo, kad 2011-06-14 Sutartis buvo pasirašyta atsižvelgiant būtent į paties Apelianto AB „Vingriai“ direktoriaus Č. K. pateiktą Turto atlaisvinimo grafiką, todėl vėlesnis nuomonės dėl Turto atlaisvinimo terminų pakeitimas turėjo būti vertinimas kaip akivaizdus Apelianto piktnaudžiavimas bei CK įtvirtintų sutarčių vykdymo principų pažeidimas (CK 6.200 str.). Nurodo, kad Apeliantas apie pareigą atlaisvinti Turtą buvo informuotas „Swedbank lizingas“, UAB 2011-04-14 pranešimu Nr. SL-SR-6932, kuriuo Apeliantas buvo informuotas dėl subnuomos sutarties nutraukimo aplinkybių bei AB „Vingriai“ pareikalauta atlaisvinti Turtą. Nurodo, kad pradinio ieškinio reikalavimais teismo buvo prašoma nustatyti išsikraustymo terminą iki 2012-07-31, taigi Apeliantas buvo išreiškęs pradinę valią išsikraustyti būtent iki šio savo paties pasiūlyto termino, tačiau nei iki šio termino, nei iki bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pabaigos, Apeliantas jokių patalpų atlaisvinimo darbų nesiėmė. Nurodo, kad ieškovo patikslinto ieškinio reikalavimas, t.y. reikalavimas nustatyti 18 mėnesių Turto atlaisvinimo terminą skaičiuojant nuo kitoje civilinėje byloje priimto galutinio sprendimo, neabejotinai atitinka reikalavimo priimti sąlyginį sprendimą požymius, kadangi teismo sprendimo įvykdymas, t.y. reikalavimas atlaisvinti Turtą būtų priklausomas nuo sąlygos, t.y. teismo sprendimo kitoje civilinėje byloje, o tai, ar ta sąlyga įvyks ar neįvyks, nėra teisiškai reikšminga aplinkybė laikantis CPK 267 str. įtvirtinto draudimo.
Motyvuojamoji dalis
Ieškovo apeliacinis skundas atmestinas, atsakovo apeliacinis skundas tenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Kolegija konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinių skundų faktinių bei teisinių pagrindų.
Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad atsakovas 2011-04-14 pranešimu informavo ieškovą dėl subnuomos sutarties nutraukimo aplinkybių bei pareikalavo atlaisvinti turtą. 2011-05-30 atsakovas ir BUAB „Pramonės pastatų valdymas“ buvo pasirašytas Turto grąžinimo-priėmimo aktas ir apie šį faktą 2011-05-31 raštu Nr. SL-SR-6933 buvo informuotas AB „Vingriai“. 2011-06-14 ieškovas ir atsakovas sudarė sutartį Nr. SL-S-27, remiantis kuria ieškovas iki 2011-08-31 įsipareigojo atlaisvinti atsakovo patalpas iki 2011-09-01 10 val. Nurodytu laiku turtas atlaisvintas nebuvo.
Ieškovas 2012-06-25 patikslintu ieškiniu reikalauja pakeisti šalių 2011 m. birželio 14 d. sudarytos sutarties Nr. SL-S-27 sąlygas, nustatant konkretų patalpų atlaisvinimo terminą, ir sutarties 2.1.9 punktą išdėstyti taip: „grąžinti perduotas patalpas savininko reikalavimu, bet ne anksčiau negu per 18 mėnesių nuo galutinio Vilniaus apygardos teismo sprendimo įsiteisėjimo civilinėje byloje Nr. 2-6733-431/2011“.
Iš nurodyto yra akivaizdu, kad ieškovas manydamas, jog nespės įvykdyti 2011 m. birželio 14 d. sudarytos sutarties Nr. SL-S-27 sąlygų, kreipėsi į teismą prašydamas pratęsti terminą per kurį turės išsikraustyti. Patikslindamas savo pateiktą ieškinį, ieškovas tik patvirtino savo pareigą atlaisvinti atsakovui nuosavybės teise priklausančias patalpas ir jos neginčijo. Civilinio kodekso 6.156 straipsnyje įtvirtintas sutarties laisvės principas, kuris reiškia, kad šalys gali laisvai sudaryti sutartis, savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas. Sutartiniai santykiai grindžiami sutarties privalomumo ir vykdytinumo principais. Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią. Ji įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje nustatyta, bet ir visa tai, ką lemia sutarties esmė arba įstatymai (CK 6.189 straipsnio 1 dalis). Šalys privalo sutartį vykdyti tinkamai ir sąžiningai (CK 6.200 straipsnio 1 dalis), laikytis savo sudarytų sutarčių sąlygų. Jeigu pagal sutartį ar jos prigimtį šalis, atlikdama tam tikrus veiksmus, turi dėti maksimalias pastangas sutarčiai įvykdyti, tai ši šalis privalo imtis tokių pastangų, kokių būtų ėmęsis tokiomis pat aplinkybėmis protingas asmuo (CK 6.200 straipsnio 4 dalis). Iš antstolės D. P. 2011 m. rugsėjo 1 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo matyti, kad ieškovas perdavė atsakovui 633,14 kv. m ir 546,74 kv. m ploto patalpas, bet atsisakė perduoti 1584,83 kv. m. ploto patalpas – smulkiųjų serijų cechą (b.l. 48-49, 1 tomas). Byloje nėra jokių duomenų, apie tai, kad ieškovas pradėjo atlaisvinti patalpas, kurių unikalus Nr. 1094-0300-1098. Priešingai, iš byloje esančių duomenų matyti, kad ieškovas vengia šias patalpas atlaisvinti, pareiškė ieškinį teisme prašydamas nustatyti patalpų atlaisvinimo terminą iki 2012-07-01, beveik suėjus šiam terminui, t.y. 2012-06-25, ieškovas patikslino ieškinį prašydamas nustatyti jau 18 mėnesių terminą nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo kitoje byloje. Dėl išvardinto, atmestini kaip nepagrįsti ir ieškovo argumentai, dėl CK 6.204 str. taikymo, kadangi kreipimasis dėl sutarties pakeitimo savaime nesuteikia nukentėjusiai šaliai teisės sustabdyti sutarties vykdymą (CK 6.204 str. straipsnio 3 dalis.), o ieškovas jos vykdymą sustabdė.
Nors ieškovas apeliaciniame skunde ir ginčija pirmosios instancijos teismo padarytą išvadą, kad ieškovas nebendradarbiavo vykdant šią sutartį su atsakovu, tačiau tokio savo teiginio nepagrindžia. Ieškovas bendradarbiavimo aplinkybę įrodinėja vieninteliu argumentu, kad kreipėsi į atsakovą su prašymų pratęsti sutartį, o šis taip daryti atsisakė. Tačiau vienintelis kreipimasis į atsakovą, negali būti laikytinas tinkamu bendradarbiavimu. Pakartotinai pažymėtina, kad ieškovas net nepradėjo demontuoti savo technikos esančios atsakovo patalpose, kurių unikalus Nr. 1094-0300-1098, kas neabejotinai reiškia vengimą vykdyti sutartį.
Nors ieškovas atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą savo delsimą vykdyti sutartį motyvuoja būtinybe sulaukti teismo sprendimo dėl nuosavybės teisės į ginčo patalpas įsiteisėjimo, o ieškovui nebuvo žinoma, kad atsakovas yra teisėtas patalpų savininkas, todėl ieškovui nebuvo pagrindo nutraukti vykdomą gamybą, tačiau su tokiais jo teiginiais teisėjų kolegija sutikti neturi pagrindo. Pažymėtina, kad šalis siejo subnuomos teisiniai santykiai. CK 6.490 str. 4 d. numato, kad jeigu nuomos sutartis yra negaliojanti, tai negalioja ir subnuomos sutartis. Atsakovui 2011-04-14 pranešimu informavus ieškovą apie subnuomos sutarties nutraukimo aplinkybes, kas neišvengiamai reiškė ir nuomos sutarties tarp ieškovo ir UAB „Pramonės pastatų valdymas“, ieškovui nebebuvo jokio teisinio pagrindo laukti minėto teismo sprendimo įsiteisėjimo, kadangi sutartis, kurios pagrindu jis valdė ginčo patalpas jau buvo nutraukta. Kolegija nurodo, jog nagrinėjamu atveju nėra teisiškai reikšminga, kaip bus išspręstas ginčas dėl patalpų nuosavybės teisės.
Įvertinus aukščiau išdėstyta, teismas konstatuoja, kad ieškovas savo ieškinio nepagrindė, t.y. neįrodė, jog ketina vykdyti 2011 m. birželio 14 d. sudarytos sutarties Nr. SL-S-27 sąlygas dalyje dėl patalpų kurių unikalus Nr. 1094-0300-1098 atlaisvinimo, ieškinį pareiškė tik siekdamas kuo ilgiau neatlygintinai disponuoti atsakovui priklausančiomis patalpomis, dėl ko ieškinys laikytinas nepagrįstu ir yra atmestinas.
Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo nagrinėjimui ir nenagrinėtini.
Be to, kolegija nurodo, jog pirmosios instancijos teismas iš dalies tenkindamas ieškovo ieškinį priėmė sąlyginį sprendimą, ką draudžia daryti CPK 267 str. įtvirtintas draudimas.
Remdamasi išdėstytais motyvais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė materialiosios bei proceso teisės normas. Dėl to yra pagrindas panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą, ieškovo AB „Vingriai“ ieškinį atsakovui UAB „Swedbank lizingas“ atmesti.
Pagal CPK 93 str. iš ieškovo atsakovo naudai priteistinas žyminis mokestis, sumokėtas paduodant apeliacinį skundą - 500 Lt (b.l. 41, 61, 2 tomas).
Atmetus ieškovo ieškinį, pagal CPK 96 str. iš ieškovo valstybės naudai priteistinos pašto išlaidos – 42,30 Lt.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 29 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą:
ieškovo AB „Vingriai“ ieškinį atsakovui UAB „Swedbank lizingas“ dėl sutarties sąlygų pakeitimo ir termino atlaisvinti patalpas pratęsimo atmesti.
Priteisti iš ieškovo AB „Vingriai“, į.k. 120230369, 500 Lt žyminio mokesčio atsakovo UAB „Swedbank lizingas“, į.k. 111568069, naudai.
Priteisti iš ieškovo AB „Vingriai“, į.k. 120230369, 42,30 Lt pašto išlaidų valstybės naudai.