- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-05-29
- Bylos Nr.
- I-1405-809/2019
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Eglė Žulytė-Janulionienė
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“
- Atsakovas
- Narkotikų
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ skundą atsakovui Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentui dėl nutarimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja UAB „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir Bendrovė) su skundu (b.l. 1-4) kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento (toliau – Departamentas) 2018 m. spalio 25 d. nutarimą Nr. ATK2-162/18 taikyti ekonomines sankcijas už Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo (toliau – ir AKĮ) pažeidimus (toliau – ir Nutarimas).
Skunde pareiškėja nurodė, kad 2018 m. rugpjūčio 29 d. buvo atliktas Departamento neplaninis patikrinimas kaip kavinėje-bare „(duomenys neskelbtini)“ yra laikomasi nustatyto draudimo pardavinėti alkoholinius gėrimus draudžiamu laiku. Departamento Nutarimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, kadangi grindžiamas tik prielaidomis ir esant išankstiniam tarnybos nustatymui bausti, pažeidžiant įrodymų rinkimo bei vertinimo taisykles. Iš Departamento specialistų M. V. ir J. T. tarnybinių pranešimu akivaizdu, kad nei vienas iš jų nematė ir nežino, ar įžengusiam į kavinę „(duomenys neskelbtini)“ piliečiui (V. G.) buvo parduotas vienas butelis alaus Švogerių (1 1 talpos) išsinešimui, kadangi specialistas M. V. būdamas iki 150 m nuo įėjimo į kavinę „(duomenys neskelbtini)“, negalėdamas matyti įėjusius ir išėjusius žmones iš kavinės patalpų, patvirtino, kad matė tariamą pirkėją, ėjusį su nepermatomu plastiniu maišeliu rankose. Nors ir barmenas, ir pirkėjas neigė alaus pirkimo-pardavimo faktą, tačiau Departamentas, jokių papildomų veiksmų, siekiant surinkti įrodymus vietoje, neatliko, t.y. neatliko kasos grynųjų pinigų sutikrinimo, alaus prekystalyje ir sandėlyje patikros (inventorizacijos), nenustatė, koks skystis buvo rastame butelyje, todėl tokiais veiksmais pažeidė įrodymų rinkimo pareigą, nes vadovavosi nuostata, kad ne Departamento atstovai privalo įrodyti alaus pardavimą neleistinu laiku, bet barmenas privalo įrodyti, kad jis alkoholio pardavimo draudžiamu laiku neatliko. Bendrovės kaltė negali būti grindžiama prielaida. PVM sąskaita-faktūra CC 0991 Nr. 0040273 liudija tik faktą, kad Švogerių alus buvo pirktas pas leistiną pardavėją, tačiau neturi duomenų (jų ir negali būti), kad šis alus yra skirtas pardavimui tik kavinėje „(duomenys neskelbtini)“ (t.y. turi individualumo požymius), ir kitas pirkėjas tokio alaus su tokiu galiojimo terminu, pirkti negalėjo. Teiginys apie tai, kad alaus galiojimo terminas yra individualus požymis grįstas tik Departamento siekiu, nors tokiu būdu bandyti įtikinti Nutarimo pagrįstumu ir teisėtumu, kadangi galiojimo terminas yra nustatomas išpilstytai gamykloje alaus partijai.
Nutarimo 4 lapo 5 pastraipa yra nurašyta iš kitų nutarimų, o tai negali būti vertinama kaip techninė rašymo klaida, o liudija, kad nutarimas nebuvo individualizuojamas, t.y. renkamas ir surašomas kito procesinio dokumento pagrindu.
Departamentas akivaizdžiai pažeidė nekaltumo prezumpciją, todėl pareiškėjas prašo bylą nutraukti, o Nutarimą naikinti kaip nepagrįstą ir neteisėtą.
Atsiliepimas
Atsakovas Departamentas atsiliepime į skundą (b.l. 22-24) su pareiškėjos skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime išdėsto atlikto tyrimo aplinkybes ir nurodo, kad Departamentas, visapusiškai ir objektyviai išnagrinėjęs bylą ir nustatęs Įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto pažeidimus, skundžiamu nutarimu skyrė pareiškėjui 1 000 eurų baudą. Pareiškėjo skundo argumentai vertintini kritiškai ir yra atmestini kaip nepagrįsti, vertintini kaip subjektyvus faktinių aplinkybių vertinimas siekiant išvengti atsakomybės. Pažymėtina, kad į gamyklines taras išpilstytas alus turi tinkamumo vartoti terminą, kuris kiekvienai gamintojo išpilstytai partijai yra skirtingas. Tinkamumo vartoti data ant alkoholinio gėrimo yra vienas iš alkoholinio gėrimo atsekamumo kriterijų, kuris nustatytas Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2008 m. vasario 7 d. įsakymu Nr. B1-96 patvirtintų Alkoholio produktų atitiktį patvirtinančių dokumentų išdavimo taisyklių, taikomų parduodant, laikant ir gabenant alkoholio produktus. Pagal tai, ar sutampa tinkamumo vartoti terminas ant alkoholinio gėrimo bei ant juridinę galią turinčio dokumento, esančio pas ūkio subjektą, atlikdami patikrinimą Departamento darbuotojai gali identifikuoti, ar alkoholinis gėrimas įsigytas pagal pateikiamus juridinę galią turinčius įsigijimo dokumentus. Pareiškėjo skundo argumentai, kad tiek pirkėjas, tiek pardavėjas duotuose paaiškinimuose neigia pirkimo-pardavimo faktą vertintini kritiškai ir atmestini, kadangi yra prieštaringi vienas kitam. Patikrinimo protokole aiškiai užfiksuota, kad patikrinta kasos juosta, kurioje nerasta alaus pardavimo operacijos. Patikrinimo protokole nenurodyta, kad buvo tikrintas pinigų likutis kasoje, todėl pareiškėjo argumentai dėl pinigų likučio kasoje yra nepagrįsti. Nuoseklūs ir objektyvūs įrodymai patvirtina, kad pirkėjas užėjo į Bendrovės viešojo maitinimo patalpas ir netrukus iš jos išėjo, apklausus pirkėją pas jį rastas alkoholinis gėrimas gamyklinėje pakuotėje, alkoholinį gėrimą identifikuojantys duomenys sutampa su alkoholiniu gėrimo duomenimis rastais Bendrovės viešojo maitinimo vietoje. Priimant Departamento Nutarimą nei materialinės, nei procesinės teisės normos nebuvo pažeistos, šis Nutarimas atitinka teisėtumo ir pagrįstumo kriterijus, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką, todėl dėl šių priežasčių naikinti ginčijamą Departamento Nutarimą nėra juridinio pagrindo.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje pareiškėjos atstovas palaikė skundą ir jame išdėstytus argumentus, prašė skundą tenkinti.
Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas palaikė atsiliepimo į skundą argumentus, prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Pažymėtina, jog prie šios elektroninės bylos yra prijungta priedas - Departamento ginčo Nutarimo medžiaga (skaitmeninė laikmena).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Skundas atmestinas.
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Nutarimo, kuriuo pareiškėjai paskirta 1 000 Eur bauda už AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto (b.l. 11-15), teisėtumo ir pagrįstumo.
Bylos rašytiniais įrodymais nustatyta, kad vykdant Departamento direktoriaus Pavedimą atlikti patikrinimą Nr. ATK1-137, 2018 m. rugpjūčio 29 d. atliktas neplaninis patikrinimas UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl AKĮ reikalavimų laikymosi. Atlikus neplaninį patikrinimą, nustatytas Įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto pažeidimas, kuris pasireiškė tuo, kad pareiškėjai, turinčiai licenciją verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais, įmonėje priklausančiame bare, esančiame (duomenys neskelbtini), pareiškėjos darbuotojas S. K., veikdamas pareiškėjos vardu, naudai ir interesais, 2018 m. rugpjūčio 29 d. apie 8.55 val. pirkėjui pardavė vieną atidarytą butelį alaus „Švogerių“ (alk. 5 proc. tūrio, 1 1. talpos, tinkamumo vartoti terminas 2018 m. lapkričio 7 d., 00:30). Pirkėjas jam parduotą alaus butelį iš viešojo maitinimo vietos patalpų išsinešė. Pirkėjo turėto alaus butelio gamyklinis uždarymas buvo pažeistas (kamštis prasuktas), butelyje buvo apie 0,950 l skysčio.
Departamentas 2018 m. rugpjūčio 29 d. Bendrovės atžvilgiu surašė protokolą Nr. ATK2-194 dėl nustatyto AKĮ pažeidimo.
UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojas S. K. 2018 m. rugpjūčio 29 d. pateikė paaiškinimą, kuriame nurodė, jog jis dirba barmenu, jokių alkoholinių gėrimų niekam nepardavė, tačiau: „žmogus užėjęs iš maišo išsitraukė butelį alaus <..>“. Pažymėtina, jog pirkėjas taip pat neigė, jog alkoholį pirko bare.
Departamento direktorius už AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto pažeidimą 2018 m. spalio 25 d. nutarimą Nr. ATK2-162/18 pareiškėjai skyrė ekonominę sankciją – 1 000 Eur baudą.
AKĮ 1 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas šio įstatymo tikslas – mažinti bendrąjį alkoholio suvartojimą, jo prieinamumą, ypač nepilnamečiams, piktnaudžiavimą alkoholiu, jo daromą žalą sveikatai ir ūkiui, nustatyti teisės gaminti, parduoti, įvežti, importuoti ir eksportuoti šiame įstatyme reglamentuojamus alkoholio produktus suteikimo ūkio subjektams teisinius pagrindus. To paties įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad alkoholio produktai yra priskiriami specialiems gaminiams, kurių apskaitai, gamybai, įvežimui, importui, eksportui, prekybai ir vartojimui pagal šį ir kitus įstatymus bei teisės aktus taikomas ypatingas valstybinio reglamentavimo režimas.
Įgyvendindamas šiuos tikslus, įstatymų leidėjas įstatymo 18 straipsnyje reglamentavo prekybos alkoholiniais gėrimais mažmeninės prekybos ir viešojo maitinimo įmonėse tvarką. Kaip viena iš alkoholio prieinamumo ribojimo priemonių, įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punkte (AKĮ redakcija, galiojusi nuo 2018-06-01 iki 2019-01-01) nustatytas draudimas Lietuvos Respublikoje prekiauti alkoholiniais gėrimais pirmadieniais–šeštadieniais iki 10 valandos ir nuo 20 valandos, o sekmadieniais – iki 10 valandos ir nuo 15 valandos viešojo maitinimo vietose, turinčiose licencijas mažmeninei prekybai alkoholiniais gėrimais. Šis draudimas netaikomas viešojo maitinimo vietose, turinčiose licencijas mažmeninei prekybai alkoholiniais gėrimais, parduodamiems pilstomiems alkoholiniams gėrimams ir tik vartoti vietoje.
Iš paminėto teisinio reguliavimo matyti, kad AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 13 punkte įtvirtinta išimtimi, kai viešojo maitinimo vietoje leidžiama draudžiamu laiku parduoti alkoholinius gėrimus, galima pasinaudoti, kai yra tenkinamos abi nustatytos sąlygos – parduodami pilstomi alkoholiniai gėrimai ir tik vartoti vietoje. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje yra ne kartą konstatuota, kad alkoholiu prekiaujantis ūkio subjektas yra licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais turėtojas ir yra atsakingas už tai, kad ši prekyba vyktų nepažeidžiant AKĮ reikalavimų. Taigi ūkio subjektas, kaip prekybos alkoholiniais gėrimais licencijos turėtojas, turi pareigą imtis visų būtinų teisinių, organizacinių (administracinių) priemonių tam, kad nebūtų pažeisti AKĮ reikalavimai (žr., pvz., 2012-09-12 nutartį administracinėje byloje Nr. A858-2241/2012).
Byloje nėra ginčo dėl to, kad pareiškėja turėjo teisės aktų nustatyta tvarka išduotą galiojančią licenciją verstis mažmenine alkoholinių gėrimų prekyba, nėra ginčo ir dėl to, kad Departamento konstatuotų pažeidimų dieną (2018 m. rugpjūčio 29 d.) Bendrovei priklausančiame bare ginčo metu, t.y. po 8.00 val. dirbo barmenas S. K.. Pareiškėjas Departamento priimtą Nutarimą ginčija dėl to, kad atsakovas, anot pareiškėjo, Nutarimą grindžia tik prielaidomis bei nesutinka su atliktu įrodymų vertinimu.
Įvertinus Departamento ginčo medžiagą aktualaus teisinio reguliavimo ir suformuluotos teismų praktikos kontekste, pareiškėjos teiginiai dėl esą nepagrįstai jai pritaikytos ekonominės sankcijos už nustatytą AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 13 pažeidimą vertintini kritiškai. Atkreiptinas dėmesys, kad AKĮ 18 straipsnio 3 dalyje nustatyti mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais draudimai ir apribojimai taikomi šia prekyba užsiimantiems ūkio subjektams, t. y. alkoholinių gėrimų pardavėjams. Todėl darbuotojų veiksmai, kuriais jie prisidėjo prie juridinio asmens ūkinės veiklos vykdymo (šiuo atveju – mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais vykdymo), pareiškėjos veiksmų kvalifikavimui teisinės reikšmės neturi. Departamento vyr. specialistės J. T. 2018 m. rugpjūčio 29 d. tarnybiniame pranešime Nr. TP-37 nurodyta, kad 2018 m. rugpjūčio 29 d. ji kartu su Departamento vyr. specialistu M. V. bei policijos pareigūne D. B. stebėjimą vykdė iš tarnybinio automobilio, UAB „(duomenys neskelbtini)“ bare, esančiame (duomenys neskelbtini), (toliau –ir Baras) ir pastebėjo, kad iš pareiškėjai priklausančio Baro 8.55 val. užėjęs vyriškis su nepermatomu plastikiniu maišeliu rankoje. Netrukus vyriškis išėjo iš baro su tuo pačiu maišeliu ir pasuko, kur prieš tai buvo nuėję D. B. ir M. V.. Vyriškiui grįžus su pareigūnais ir nuėjus jiems visiems į Barą, policijos pareigūnė paprašė vyriškio išimti iš maišelio alaus butelį. Atlikus patikrinimą nustatyta, jog Bare laikomas, parduodamas pas vyriškį rastas alus „Švogerių“ (1 l. alk., 5 proc. tūrio, geriausias iki 2018 m. lapkričio 7 d., 00:30). Pažymėtina, jog iš esmės analogiški paaiškinimai yra ir Departamento vyr. specialisto M. V..
Taigi, aukščiau į bylą pateikti rašytiniai įrodymai – Departamento vyr. specialistų tarnybiniai paaiškinimai, vaizdo įrašai ir kt., teismo vertinimu, patvirtina, kad draudžiamu laiku Bendrovei priklausančiame bare buvo vykdoma prekyba alkoholiniais gėrimais, neužtikrinant, kad pilstomi (ar išpilstyti) alkoholiniai gėrimai būtų vartojami vietoje. Teismo vertinimu, vien fakto, kad iš Bendrovei priklausančios ir ginčo rytą veikiančios viešojo maitinimo vietos po 8.00 val., kai alkoholinius gėrimų mažmeninė prekyba yra draudžiama, išėjo asmuo, nešinas alkoholiniu gėrimu – alaus buteliu, pakanka konstatuoti, kad alkoholio pardavimas paros metu, kai tokia prekyba draudžiama, įvyko, šie Bendrovės veiksmai kvalifikuotini kaip AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 13 punkte įtvirtinto draudimo pažeidimas. Pažymėtina, jog AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 13 punkte įtvirtinto draudimo sudėtis yra formali, o šios normos pažeidimo konstatavimas yra pakankamas pagrindas taikyti ekonomines sankcijas.
Pažymėtina, jog į gamyklines taras išpilstytas alus turi tinkamumo vartoti terminą, kuris kiekvienai gamintojo išpilstytai partijai yra skirtingas. Teismas sutinka su atsakovu, jog tinkamumo vartoti data ant alkoholinio gėrimo yra vienas iš alkoholinio gėrimo atsekamumo kriterijų, kuris nustatytas Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2008 m. vasario 7 d. įsakymu Nr. B1-96 patvirtintų Alkoholio produktų atitiktį patvirtinančių dokumentų išdavimo taisyklių, taikomų parduodant, laikant ir gabenant alkoholio produktus, 8 p. 2 d. Pagal tai, ar sutampa tinkamumo vartoti terminas ant alkoholinio gėrimo bei ant juridinę galią turinčio dokumento, esančio pas ūkio subjektą, atlikdami patikrinimą Departamento darbuotojai gali identifikuoti, ar alkoholinis gėrimas įsigytas pagal pateikiamus juridinę galią turinčius įsigijimo dokumentus, todėl teismas konstatuoja, jog Departamentas Nutarime kaip vieną iš alkoholinio gėrimo atsekamumo kriterijų siejo su alaus tinkamumo vartoti data. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog tinkamumo vartoti datą kaip alkoholinių gėrimų atsekamumo kriterijų formuoja ir LVAT 2014 m. rugpjūčio 28 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A822-391/2014.
Teismas kritiškai vertina pirkėjo ir barmeno teiktus paaiškinimus, kuriuose neigiamas alaus pirkimo-pardavimo faktas ginčo metu, kadangi tiek pirkėjo, tiek barmeno paaiškinimai yra nenuoseklūs, prieštaraujantys vienas kitam (pirkėjas teigia, kad net nebuvo užėjęs į Barą, o barmenas nurodė, jog Bare pirkėjas jau turėjo alų ir jį gėrė). Be to, vertintina ir tai, jog barmenas galimai melagingus paaiškinimus teikė siekdamas išvengti administracinės atsakomybės.
Pažymėtina, kad patikrinimo protokole aiškiai užfiksuota, kad patikrinta Baro kasos juosta, kurioje nerasta alaus pardavimo operacijos, kas, pareiškėjo teigimu, tik įrodo, jog realiai joks ginčo alkoholinis gėrimas nebuvo pardavinėjamas. Tačiau nepaisant to, kad kasos juostoje nebuvo užfiksuota alaus pardavimo finansinė operacija, tačiau tai nepaneigia padaryto pažeidimo sudėties, kadangi pažeidėjui vykdant neteisėtą veiklą, ji bus slepiama ir oficialiai neteisėta finansinė operacija nefiksuojama.
Atkreiptinas dėmesys į tai, jog iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko matyti, jog Vilniaus apygardos teismas (administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-54-574/2019) 2019 m. vasario 8 d. nutartimi panaikino pirmosios instancijos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 4 d. nutartį, kuria S. K. (barmenas) buvo pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 168 straipsnio 1 dalyje, ir jam buvo paskirta piniginė bauda, ir administracinio nusižengimo teiseną S. K. atžvilgiu nutraukė. Tačiau pažymėtina, kad šis nutarimas neturi prejudicinės reikšmės nagrinėjamai administracinei bylai, vadovaujantis ABTĮ 58 straipsnio 2 dalimi. LVAT yra nurodęs, kad panašaus pobūdžio administracinėse bylose teismo nutarimas administracinio nusižengimo byloje gali (ir turi) būti teismo vertinamas kartu su kitais byloje esančiais įrodymais. Toks įvertinimas teismo yra atliekamas pagal ABTĮ 57 straipsnyje nustatytas įrodymų administracinėje byloje įvertinimo taisykles. Tai reiškia, kad (nors ir tų pačių) įrodymų įvertinimas, atliktas teismo administracinio nusižengimo byloje, savaime nesuponuoja, kad šioje (kitoje) byloje teismas neturi atlikti savo, galbūt kitokį, šių įrodymų įvertinimą ir padaryti kitokias šių įrodymų įvertinimo išvadas. Šiame kontekste taip pat pažymėtina, kad juridinio asmens atsakomybei atsirasti AKĮ taikymo prasme, atsižvelgiant į šiuo įstatymu siekiamų tikslų ypatingą svarbą visuomenei, gali būti taikomi griežtesni, negu fizinio asmens administracinei atsakomybei atsirasti, kriterijai (žr. LVAT 2015 m. lapkričio 3 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. A-1708-143/2015). Atsižvelgiant į išdėstytą, konstatuotina, kad Departamento surinktų įrodymų pakako pripažinti Bendrovę pažeidus AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 13 punktą.
Taigi, teismas atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes bei teisinį reglamentavimą, daro išvadą, kad Departamentas teisingai įvertino byloje esančių įrodymų visumą ir pagrįstai konstatavo AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto nustatyto draudimo pažeidimą pareiškėjos atžvilgiu.
AKĮ 34 straipsnis reglamentuoja ekonominių sankcijų už šio įstatymo pažeidimus taikymą. AKĮ 34 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad už šio įstatymo 18 straipsnio 3 dalyje nustatytų reikalavimų nesilaikymą įmonės baudžiamos nuo vieno šimto keturiasdešimt keturių eurų iki penkių šimtų septyniasdešimt devynių eurų bauda, o už šių reikalavimų pažeidimą, padarytą pakartotinai per dvejus metus nuo baudos paskyrimo, – nuo penkių šimtų septyniasdešimt devynių eurų iki vieno tūkstančio keturių šimtų keturiasdešimt aštuonių eurų bauda. Pagal AKĮ 34 straipsnio 8 dalį, atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad padarę pažeidimą įmonės, Europos juridiniai asmenys ir jų filialai, užsienio juridinių asmenų atstovybės Lietuvos Respublikoje savo noru užkirto kelią žalingoms pažeidimo pasekmėms, padėjo kompetentingoms institucijoms tyrimo metu, atlygino nuostolius ar pašalino padarytą žalą. Skirianti baudą institucija gali pripažinti atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis ir kitas šioje dalyje nenurodytas aplinkybes. Pagal AKĮ 34 straipsnio 9 dalį, atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad padarę pažeidimą įmonės, Europos juridiniai asmenys ir jų filialai, užsienio juridinių asmenų atstovybės Lietuvos Respublikoje kliudė vykdyti tyrimą, slėpė padarytą pažeidimą, toliau pažeidinėjo šio Įstatymo reikalavimus nepaisydami kompetentingos institucijos nurodymo nutraukti neteisėtus veiksmus.
Ginčo atveju nenustatyta atsakomybę lengvinančių aplinkybių, tuo tarpu Bedrovės atžvilgiu nustatyta atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kadangi tokio pobūdžio pažeidimą įmonė per dvejus metus nuo ankstesnio pažeidimo padarė pakartotinai (Departamento 2018 m. kovo 22 nutarimas Nr. ATK2-40/18). Pareiškėjai paskirta artima įstatymo sankcijos už šį pažeidimą padarytą pakartotinai per dvejus metus artima vidurkiui piniginė bauda. Pažymėtina, jog pareiškėja paskirtos ekonominės sankcijos dydžio neginčija. Teismo vertinimu, paskirta ekonominio poveikio priemonė yra adekvati padarytam pažeidimui.
Teismas, įvertinęs skundžiamo Nutarimo atitikimą Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus, keliamus individualiam administraciniam aktui, konstatuoja, kad Departamento priimtas Nutarimas pareiškėjos atžvilgiu šiuos reikalavimus atitinka – jame nuosekliai išdėstytos faktinės aplinkybės, atliktas jas patvirtinančių įrodymų vertinimas, nurodytos konkrečios AKĮ nuostatos, kuriose nustatytas draudimas verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais, bei šio draudimo netaikymo atvejai, nurodyti pareiškėjos veiksmai, kuriais pasireiškė nustatyti pažeidimai, pateikiama šių veiksmų teisinė kvalifikacija, nurodytas pareiškėjos atsakomybės teisinis pagrindas bei išdėstyti motyvai, susiję su paskirtos baudos dydžiu. Nutarimas yra priimtas kompetentingo subjekto, teisiškai pagrįstas, motyvų išdėstymas pakankamas, todėl teismas neturi pagrindo jį naikinti. Nutarimas visiškai atitinka jo turiniui ir formai keliamus reikalavimus, nustatytus AKĮ 39 straipsnyje. Teismas sutinka su atsakovu, jog pareiškėjo Nutarime (4 lape 5 pastraipoje) nurodytas netikslus laikas yra priskirtinas mažareikšmiai techninei klaidai, kuri nekeičia atsakovo priimto Nutarimo esmės, tuo labiau, jog atsakovas Nutarime išdėsto ir analizuoja visas faktines aplinkybes teisingai.
Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad Departamento 2018 m. spalio 25 d. nutarimas Nr. ATK2-162/18 yra teisėtas ir pagrįstas, Departamentas teisingai įvertino bylos aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė AKĮ nuostatas. Nėra teisinio pagrindo jį panaikinti pareiškėjos skunde išdėstytais ir kitais argumentais, todėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).
Atmetus pareiškėjos skundą, ji neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalį, todėl jos prašymas atlyginti bylinėjimosi išlaidas netenkintinas.
Pareiškėja skunde išdėsto daugiau argumentų dėl ginčijamo Nutarimo nepagrįstumo, tačiau, teismo nuomone, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl dėl jų teismas nepasisako. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) ir LVAT praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., EŽTT 1994-04-19 sprendimą V. d. H. prieš Olandiją; 1997-12-19 sprendimas H. prieš Suomiją; LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktu, 132, 133 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ skundą atmesti.
Sprendimas apeliacine tvarka per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.