Kauno apygardos teismo sprendimas

atsakovei Ž. B., jos atstovui advokatui Edvinui Sergaičiui, trečiojo asmens UAB „Medicinos bankas“ atstovui advokatui Gilbertui Kinderevičiui viešame parengiamajame teismo posėdyje civilinėje byloje pagal ieškovo Likviduojamos uždarosios akcinės bendrovės „Kerida“ ieškinį atsakovei Ž. B., tretieji asmenys UAB „Medicinos bankas“, A. G., V. B. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu bei restitucijos taikymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Tretysis asmuo V. B. atsiliepimo nepareiškė.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 2007-09-07 UAB „Kerida“ išdavė trečiajam asmeniui UAB „Medicinos bankas“ 100 000 Lt paprastąjį vekselį Nr. VEK 45320 , kuris turėjo būti apmokėtas 2008-05-05 (b.l. 60-62). Šį vekselį laidavo atsakovė Ž. B. bei tretieji asmenys A. G. ir V. B.. Jis buvo apmokėtas atsakovės Ž. B. 2008-04-17 99 616,14 Lt. bei liudytojos E. L. 2008-04-11 -2 768,43 Lt ir 2008-04-22- 0,002 Lt. (b.l. 153). Pastaroji liudytoja parodė, kad vekselį apmokėjo tėvo V. B. jai duotais pinigais.

Įmonių bankroto procesą reglamentuoja Įmonių bankroto įstatymas (1 straipsnis, 2001 m. kovo 20 d. įstatymo redakcija), pagal kurio 11 straipsnio 3 dalies 8 punktą bankrutuojančios įmonės administratorius privalo patikrinti bankrutuojančios įmonės sandorius, sudarytus per ne mažesnį kaip 36 mėnesių laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo ir pareikšti ieškinius įmonės bankroto bylą nagrinėjančiame teisme dėl sandorių, priešingų įmonės veiklos tikslams ir galėjusių turėti įtakos įmonės mokumui. Bankrutuojančios įmonės administratorius prieš bankroto bylos iškėlimą sudarytus šios įmonės sandorius gali ginčyti visais CK nustatytais sandorių negaliojimo pagrindais, tarp jų – ir CK 6.66 straipsnio pagrindu, nes pagal Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 14 punktą administratorius gina visų bankrutuojančios įmonės kreditorių interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2003 m. spalio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-917/2003).

Kai bankrutuojančios įmonės administratorius, atstovaudamas kreditorių interesams, ginčija įmonės sudarytą sandorį actio Pauliana pagrindu, nustatant, ar nepraleistas vienerių metų ieškinio senaties terminas, taikytinas Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 8 punktas, pagal kurį administratorius apie sandorius sužino nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos. Taigi šiuo atveju CK 6.66 straipsnio 3 dalyje nustatytas vienerių metų ieškinio senaties terminas pradedamas skaičiuoti nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-178/2008). Nagrinėjamoje byloje yra nustatyta, kad teismo nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjo 2008 m. gegužės 29 d. (b.l. 12). Ieškinys pareikštas 2009-05-12, todėl vienerių metų ieškinio senaties terminas nepraleistas.

Pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 2 str. 1 d. apskaitos dokumentas – popierinis arba elektroninis liudijimas, patvirtinantis ūkinę operaciją arba ūkinį įvykį ir turintis rekvizitus, pagal kuriuos galima nustatyti ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio tapatumą, taip pat šio įstatymo 13 straipsnio 7 dalyje nurodytas dokumentas. 2008-06-12 UAB „Kerida“ elektroninėje kasos ataskaitoje nurodyta, kad 2008-04-21 Ž. B. buvo išmokėta 99616,14 Lt bendrovės piniginių lėšų (b.l. 17-18). Ieškovas laiko, kad taip buvo pilnai atsiskaityta su atsakove Ž. B., kuri 2008-04-17 mokėjimo nurodymu Nr. 97659 tokią pat sumą apmokėjo UAB „Medicinos bankui“ kaip UAB „Kerida“ vekselio Nr. VEK 45320 laiduotoja. Teismas sutinka su ieškovo argumentais, kad veiksmas, kai išimami pinigai iš kasos ir perduodami kitam fiziniam asmeniui vertintinas kaip sandoris su įmone. Tai, jog lėšų išėmimas iš įmonės laikytinas sandoriu, patvirtina ir teismų formuojama praktika (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2006 m. spalio 30 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2A-341/2006).

Atsakovė Ž. B. kategoriškai neigia gavusi iš ieškovo 99616,14 Lt. kaip laiduotoja, sumokėjusi už jo vekselį trečiajam asmeniui UAB „Medicinos bankas“. Vertinant atsakovės paaiškinimą, kad pinigų negavo, teismas remiasi liudytojo, buvusio atsakovo vyr. finansininko A. D. parodymais, kad įrašą elektroninėje kasos ataskaitoje apie 2008-04-21 išlaidas – 99616,14 Lt. išmokėjimą atsakovei jis padarė radęs kasos išlaidų orderį, kurį ant jo stalo, galimai padėjo įmonės vadovas tretysis asmuo V. B.. Atsakovės šis liudytojas iki teismo posėdžio nebuvo sutikęs bei pinigų perdavimo jai fakto nematė. Taip pat teismas remiasi analogiškais V. B. ligos metu direktorės pareigas ėjusios I. L. parodymais. Be to, ši liudytoja parodė, kad bendrovės pinigais disponavo tik direktorius, jis kartu buvo ir kasininkas. Esant tokioms faktinėms aplinkybėms ieškovas turėjo pateikti teismui ginčo finansinę operaciją pagrindžiantį dokumentą (CPK 178 str.), juolab, kad liudytojas A. D. įrašą elektroninėje ataskaitoje padarė apie sandorį, kurio liudytoju pats nebuvo.

Pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 12 str. 1 d. visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių (toliau taisyklių) 4 punktą pinigai iš kasos išmokami pagal kasos išlaidų orderį. Pinigai išmokami ir pagal kitus atitinkamai įformintus dokumentus (mokėjimo žiniaraštį, prašymą išduoti pinigus, sąskaitas ir kitus dokumentus), išrašius kasos išlaidų orderį, kurį pasirašo įmonės vadovas ir finansininkas. Ieškovo liudytojų A. D. ir I. L. parodymais negalima nustatyti, kad kasos išlaidų orderį, jeigu toks ir buvo išrašytas, pasirašė atsakovė, o ne koks nors kitas asmuo, kai ji to nepripažįsta. Teismas pinigų išmokėjimo faktą turi vertinti pagal Taisyklių 19 p., kuriame nurodyta, jeigu kasos išlaidų orderyje nėra pinigų gavėjo parašo, laikoma, kad pinigai pagal orderį neišmokėti. Ieškovas nepateikė ir atsakovės rašytinio prašymo išmokėti jai pinigus, todėl tik įrašas elektroninėje kasos ataskaitoje nepatvirtina, kad pinigai iš kasos buvo išmokėti atsakovei, o ne juos gavo kitas asmuo. Taip pat pažymėtina, kad įstatymas šiam sandoriui sudaryti reikalauja paprastos rašytinės formos (CK 1.73 str. 1 d. 10 p.), todėl jis turi būti pasirašytas sandorį sudariusio asmens (CK 1.76 str.).

Ieškovo atstovas prašė šį sandorį laikyti labiau buvus sudarytu, negu nebuvus. Atkreipė dėmesį į atsakovės atsiliepimo aplinkybes bei tai, kad 2008-04-17 mokėjimo nurodymo kopija apie atsakovės UAB „Kerida“ vekselio apmokėjimą buvo rastas prie bendrovės buhalterinių dokumentų. Atsiliepimu atsakovė ieškinio nepripažino. Ji neigė ieškinyje nurodytas aplinkybes, kad pinigus išmokėjo V. B.. Nurodė, kad tuo metu jis sirgo, o administracijos vadovo pareigas ėjo kitas žmogus. Byloje nustatyta, kad tai buvo I. L., tačiau ji bei vyr. finansininkas A. D. parodė, kad nėra matę atsakovės ir pinigų jai neišmokėję. Pastarasis liudytojas nežino, kas ant jo stalo galėjo padėtį kasos išlaidų orderį. Atsiliepime nurodyta: „ taigi, jokios žalos ieškovei, atsiimdama tą pačią sumą, aš nepadariau. Priteisus gi iš manęs ieškovei 99616,14 Lt aš, kaip laiduotoja, sumokėjusi ieškovės įsiskolinimą, turėčiau ieškovei reikšti tokio pat dydžio kreditorinį reikalavimą, kurį ieškovė turėtų patenkinti, grąžindama man tuos pačius 99616,14 Lt.“ (b.l. 50). Ieškovas laiko, kad atsiliepimu atsakovė pripažino gavusi pinigus už apmokėtą vekselį. Tačiau atsakovė teismo posėdžio metu kategoriškai paneigė, kad advokatui, kuris surašė atsiliepimą, tai pasakiusi (b.l. 160). Ji paaiškino, kad atsiliepimo aplinkybes reikia suprasti kaip prielaidą, kas būtų, jeigu būtų gavusi pinigus. Atsakovės atstovas paaiškino, kad jam nebuvo nurodyta, kad pinigų negavo. Kilus tokiam įtarimui, atsakovė jam paaiškino, kad nenorėjo neigiamų pasekmių kitiems (b.l. 162). Teismas turi pagrindo nustatyti, kad atsakovė savo paaiškinimuose nebuvo nuosekli. Ji paaiškino, kad vekselį apmokėjo už banko paskolą, įkeitus savo butą (b.l. 158). Tokias pačias aplinkybes paliudijo atsakovės dukra liudytoja E.L. (b.l. 169). Tačiau pateikti įrodymai patvirtina, kad atsakovė savo butą pardavė UAB „Rismeda“ 2008-04-17 ir gautais pinigais tą pačią dieną apmokėjo vekselį. Teismui atsakovė bei ši liudytoja paaiškino, kad UAB „Rismeda“ yra atsakovės dukters įmonė. Šiais prieštaringais atsakovės paaiškinimais ieškovas grindė jos nesąžiningumą. Teigė, kad per atsakovei artimus asmenis, dukrą E.L., kuri yra UAB „Heraldijos statyba“ direktorė (b.l. 101-104), o atsakovė šios bendrovės akcininkė (b.l. 97) bei šios bendrovės ryšį su UAB „Keridos“ (b.l. 80-116), ji turėjo žinoti apie pastarosios nemokumą ir tai, kad sudaromas ginčijamas sandoris pažeis kitų kreditorių teises. CK 6.67 str. įtvirtintas nesąžiningumo atvejų sąrašas yra baigtinis ir atsakovė į jį nebepatenka. Esant byloje paaiškėjusioms aplinkybėms dėl UAB „Kerida“ finansinių operacijų tvarkymo, teismas turi pagrindo abejoti ir dėl pastarosios šalies sąžiningumo.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. kovo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. Š. v. Knygų prekybos valstybinės firmos „Knyga“ Raseinių filialas, bylos Nr. 3K-3-260/2001; 2002 m. kovo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija v. J. M., bylos Nr. 3K-3-462/2002, 2007 m. spalio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas v. UAB „Marių žvejys“; bylos Nr. 3K-3-416/2007; kt.). Pirmiau buvo nurodyta, kad ieškovo ginčijamam sandoriui patvirtinti yra būtini rašytiniai įrodymai, atitinkantys Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių (toliau taisyklių) 4, 19 punktą - kasos išlaidų orderis su atsakovės parašu. Jo nesant, nėra galimybės nustatyti ūkinės operacijos ar ūkinio įvykio tapatumo. Abejotinos atsakovės atsiliepimo aplinkybės ir kitos byloje nustatytos aplinkybės apie ieškovo finansų tvarkymą, ginčijamo sandorio sudarymo faktą negali patvirtinti.

Ieškovo ieškinys laikytinas neįrodytu, todėl atmestinas (CPK 176 str., 178 str.).

Ieškinį atmestus, panaikintinos laikinosios apsaugos priemonės, taikytos atsakovės turtui Kauno apygardos teismo 2009-05-14 nutartimi (b.l. 25-26, CPK 150 str. 4 d.).

Iš ieškovo priteistinos išlaidos trečiojo asmens advokato pagalbai apmokėti (CPK 88 str. 1 d. 6 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259 str., 270 str.,

nusprendžia:

Ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Kerida“ (įmonės kodas 300149239, buveinės adresas D. P. g. 6B-2 LT-44293 Kaunas, a.s. LT29 7230 0000 0446 7993) trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Medicinos bankas“ (įmonės kodas 112027077, buveinės adresas Pamėnkalnio g. 40, LT-01114 Vilnius, a.s LT45 7230 0000 2090 2124) 1200 (vieną tūkstantį du šimtus) litų išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Panaikinti Kauno apygardos teismo 2009 m. gegužės 14 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemonės - areštą atsakovės Ž. B. a.k. (duomenys neskelbtini) turtui ir piniginėms lėšoms 99 616,14 Lt sumai bei draudimus turtu disponuoti.

Sprendimas per 30 d. gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.