Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Administracinė byla Nr. eI3-2624-1047/2021 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00798-2021-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 32; 55.1.3

2021 m. lapkričio 10 d.

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Tomo Blinstrubio, Beatos Martišienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Gedimino Užubalio,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės prašymą atsakovei viešajai įstaigai „Centrinė projektų valdymo agentūra“ dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėja Lietuvos Respublikos valstybės kontrolė (toliau – ir Valstybės kontrolė) kreipėsi į teismą su prašymu, kuriame prašo panaikinti viešosios įstaigos „Centrinės projektų valdymo agentūros“ (toliau – ir CPVA) 2021 m. vasario 15 d. sprendimą Nr. IT01 (toliau – ir Sprendimas).

Skunde nurodo, jog pareiškėja, įgyvendindama projektą Nr. 11.0.1-CPVA-V-201-01-0025 „Lietuvos Respublikos valstybės kontrolė – veiksmų programos auditas“ (toliau – ir Projektas), atliko

supaprastintą pirkimą Nr. 375567 atviro konkurso būdu (toliau – ir Pirkimas). Pirkimas paskelbtas 2018 m. balandžio 26 d., pasiūlymus pateikė 3 tiekėjai. Pareiškėja su Pirkime laimėjusiomis (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) 2018 m. liepos 23 d. pasirašė audito paslaugų pirkimo sutartį Nr. SU-44 (toliau – ir Sutartis), kurios vertė 111 040 Eur. Teigia, jog CPVA pateikė pareiškėjai Sprendimą, kuriuo nustatė Pirkimo pažeidimus. CPVA Sprendimu pripažino netinkamomis finansuoti su pažeidimais susijusias Projekto išlaidas ir pritaikė projekto vykdytojai finansinę korekciją – 7 625,99 Eur. Pareiškėja nesutinka su ginčijamu Sprendimu.

Pažymi, kad CPVA į pareiškėją kreipėsi dėl įtariamų pažeidimų Projekto įgyvendinimo metu, pareiškėja visada CPVA pateikė paaiškinimus. CPVA Sprendime nustatė, jog kai kurie paaiškinimai buvo nepateikti arba laikyti nepagrįstais, tačiau nenurodė, kurie būtent pareiškėjos teikti paaiškinimai buvo vertinami kaip netinkami.

Pareiškėja ar atsakovė yra susijusios, nes CPVA laikytina Valstybės kontrolės audituojamu subjektu Europos Sąjungos (toliau – ir ES) fondų investicijų auditų metu. Taigi CPVA nėra nešališka. Pareiškėja prašo teismo kviesti Viešųjų pirkimų tarnybą (toliau – ir Tarnyba) kaip nesusijusią ir kompetentingą šalies mastu viešųjų pirkimų kontrolę atliekančią instituciją pateikti išvadą/nuomonę, ar pareiškėja vykdydama Pirkimo procedūras, užtikrino Viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – ir VPĮ) ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų reikalavimų laikymąsi CPVA įtarime apie pažeidimą nustatytų aplinkybių apimtyje.

Pareiškėjos teigimu, Pirkimu siekta įsigyti išorės auditorių paslaugas, planuojant išorės auditoriams perduoti atlikti dalį pareiškėjos atliekamo audito, t. y. atlikti audito metu atrinktų ES fondų lėšomis finansuojamų projektų mokėjimo prašymų detalųjį testavimą – veiksmų auditą. Taip pat gauti kvalifikuotas, tarptautinius audito standartus atitinkančias audito išvadas, pagrindžiančias valstybinio audito ataskaitos teiginius – suformuluotus audito pastebėjimus, rekomendacijas ir valstybinio audito išvadą.

CPVA kilo įtarimas, ar Perkančiosios organizacijos sprendimas vienu nedalomu Pirkimu pirkti vienarūšes (vienalytes) paslaugas yra pagrįstas svarbiomis priežastimis, kurios pateisintų tokį sprendimą. Atitinkamai kilo įtarimas, kad Perkančioji organizacija, galimai nepagrįstai sujungusi savarankiškus (atskirus) heterogeninius (nevienarūšius) Pirkimo objektus į vieną Pirkimo objektą, dėl kurių pasiūlymų teikimu galėjo būti suinteresuoti skirtingi potencialūs tiekėjai, ir tokiu būdu apribojusi tiekėjų galimybę konkuruoti dėl Pirkimo objekto pavieniui, galimai pažeidė VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus proporcingumo ir lygiateisiškumo principus bei minėto straipsnio 3 dalyje nustatytus reikalavimus dirbtinai nemažinti konkurencijos. CPVA vertinimu, Pirkimas turėjo būti skaidomas į dalis pagal atskirų ekspertų savarankiškai galimas teikti ekspertines paslaugas (audito ir fiskalines, konsultacines inžinerijos ir statybos, ekspertų paslaugas). Tačiau pareiškėjos nuomone, tam kad Pirkimo objekto neskaidymas į dalis būtų teisėtas, šis procesas turi būti grindžiamas objektyviais duomenimis kuriais vadovaujantis jas būtų galima laikyti svarbiomis priežastimis, todėl poreikis skaidyti Pirkimo objektą į dalis, vertintinas remiantis technine specifikacija, kurioje aprašytas Pirkimo objektas, o ne kvalifikacijos reikalavimais, kadangi (ne) skaidymo į dalis reikalavimai taikytini būtent Pirkimo objektui. Be to, Pirkime paslaugų teikėjams buvo nustatyti reikalavimai turėti minimalius ir būtinus profesinius išteklius atitinkamose srityse, nelemia poreikio skaidyti Pirkimo objektą į dalis. Pirkimui taikytina VPĮ aktualios redakcijos 28 straipsnio nuostata, kurioje nebuvo nustatytos prievolės Pirkimo objektą skaidyti į dalis. Taip pat remiantis teismų praktika, vertinti svarbias tokio objekto neskaidymo į dalis priežastis, pirmiausia reikia atsižvelgti į Pirkimo objekto pobūdį, t. y. įvertinti ar Pirkimo objektas savo pobūdžiu yra sudarytas iš atskirų dalių (kaip kelių sudėtinių objektų visetas) ir yra skaidytinas.

Pareiškėjos nuomone, CPVA netinkamai (neteisingai) įvertino Valstybės kontrolei pavestų atlikti ES investicijų audito institucijos funkcijų specifikos bei šioms funkcijoms keliamų ES ir nacionalinių teisės aktų bei tarptautinių audito standartų reikalavimų, atitinkamai, ir Valstybės kontrolės, kaip perkančiosios organizacijos, poreikio įsigyti išorės audito paslaugų (pirkimo objektas), reikalingų užtikrinti tinkamą numatytų funkcijų vykdymą, pagrįstumą, atsižvelgiant į šio pirkimo objekto pobūdį (neskaidomumą). Be to, Pirkimo objektą neteisingai laiko sudėtiniu (t. y. skaidytinu į dalis) todėl, kad Valstybės kontrolė Pirkimo sąlygose nurodė profesinius kvalifikacijos reikalavimus paslaugų teikėjo personalui. CPVA Sprendime pateikiamos išvados dėl galimai nepagrįsto pirkimo objekto neskaidymo į dalis yra neteisingos ir nepagrįstos, kadangi CPVA atskirais Pirkimo objektais (paslaugomis) įvardija Pirkimo vykdytojo nurodytas reikalaujamas kompetencijas paslaugų teikėjo personalui.

Pažymi, jog Pirkimu siekta įsigyti ne atskirų sričių (pvz., viešųjų pirkimų) ekspertų paslaugas audito įrodymams apie specifines audituojamo subjekto sritis gauti, o, atsižvelgiant į žmogiškųjų išteklių (valstybinių auditorių) trūkumą, atitinkamai padidėjusį valstybinį auditą atliekančių auditorių darbo krūvį, buvo siekiama įsigyti išorės auditorių paslaugas, siekiant išorės auditoriams perduoti atlikti dalį Valstybės kontrolės atliekamo audito, kurio tik viena iš dalių – viešųjų pirkimų tikrinimas ir gauti kvalifikuotas, tarptautinius audito standartus atitinkančias audito išvadas, pagrindžiančias valstybinio audito ataskaitos teiginius – suformuluotus audito pastebėjimus, rekomendacijas ir valstybinio audito išvadą. Pareiškėjos nuomone, valstybinio audito atlikti atskiri atitinkamų sričių ekspertai negali, nes nebūtų pasiektas Pirkimo tikslas – įsigyti tai, ko reikia perkančiajai organizacijai, racionaliai naudojant tam skirtas lėšas.

Pareiškėja pastebi, jog tinkamam visų su konkrečiu Projektu susijusių deklaruotų išlaidų įvertinimui ir atitinkamos išvados apie deklaruotų išlaidų tinkamumą projekte pateikimui nepakanka, kad atitinkamos srities ekspertas pateiktų užpildytą tik tam tikrą klausimyną pagal savo veiklos sritį.

Nurodo, jog Paslaugų teikėjams Pirkimo sąlygose, be kita ko, buvo kelti reikalavimai ir dėl tarptautinių audito standartų, taikytinų audito institucijos veiklai, užtikrinimo. Įsigyjant išorės audito paslaugas, siekta užtikrinti ir vienodą projektų mokėjimo prašymuose deklaruotų išlaidų tinkamumo finansuoti vertinimą. Paslaugų teikėjo darbuotojai sutarties įgyvendinimo metu audito institucijos paskirtų atsakingų darbuotojų buvo supažindinti su audito metodika bei taikytinais reikalavimais darbo dokumentų pildymui. Jeigu išorės audito paslaugas pagal reikalaujamas sritis teiktų atskiri paslaugų teikėjai (ne audito įmonės), tai neatitiktų ES fondų investicijų valstybiniam auditui keliamų reikalavimų, nes tokiu atveju tai nebūtų laikoma audito paslaugomis turinio prasme. Be to, paslaugų teikimas pačiai Perkančiajai organizacijai taptų per daug sudėtingas techniniu požiūriu.

Tvirtina, kad šio Pirkimo atveju pirkimo objektas pagal savo pobūdį nėra objektyviai skaidytinas į dalis: pirkimo objektas galėtų būti išskaidytas į dalis tik dirbtinai, taip menamai užtikrinant didesnį skaidrumą ir konkurenciją pirkime, bet nepasiekiant pirkimo tikslo. Nagrinėjamu atveju, teisinis reguliavimas neturi būti aiškinamas taip, kad perkančiosios organizacijos privalo Pirkimo objektą skaidyti tol, kol pačios smulkiausios jo dalys liks savarankiškos, nes tai lemtų absurdiškas situacijas ir neproporcingas perkančiųjų organizacijų pastangas. Sprendžiant dėl galimybės Pirkimo objektą skaidyti į dalis, pirkimų teisėtumą vertinančios institucijos neturėtų pateikti informacijos, kaip pirkimas turėtų būti skaidomas į dalis, kadangi tik pati perkančioji organizacija geriausiai įvertina įsigyjamo pirkimo objekto specifiką.

Teigia, jog pareiškėja pasitelkusi išorės auditorius, siekė užtikrinti audito rezultatų pateikimą Europos Komisijai laiku – atsižvelgdama į didelį atliekamo audito mastą. Pareiškėja nustatė Pirkimo sąlygose reikalavimą, kad, tik esant poreikiui, paslaugos teikėjai užtikrintų galimybę per mėnesį įvykdyti ne mažiau kaip 7 užduotis. Tačiau CVPA neteisingai vertino, kad toks reikalavimas galimai riboja smulkaus ir vidutinio verslo tiekėjų konkurenciją. Pareiškėjos nuomone, Pirkimo sąlygose nenurodžius maksimalaus galimo atlikti užduočių poreikio, Valstybės kontrolė neturėtų galimybės, esant poreikiui, reikalauti paslaugų teikėjo atlikti reikiamo kiekio užduočių, kad būtų užtikrintas audito rezultatų pateikimas Europos Komisijai laiku. Pareiškėja 2015 m. vykdė analogišką audito paslaugų pirkimą (CVP IS Nr. 161807), kurio metu pirkimo sąlygas derino su CPVA, pirkimo skelbimą tikrino ir teikė pastabas VPT. Minėto pirkimo metu nebuvo gauta jokių pastabų.

Pareiškėjos teigimu, perkančiosioms organizacijoms suteikiama diskrecija nuspręsti, ką konkrečiai joms reikia įsigyti, kokias savybes turi atitikti pirkimo objektas ir kokios savybės yra geriausios ne formaliai, o konkretų pirkimą organizuojančiai perkančiajai organizacijai. Įvertinus pareiškėjos objektyvų poreikį įsigyti tik aukščiausios kokybės profesionaliausių audito paslaugų teikėjų paslaugas bei audito paslaugų teikėjų, turinčių savarankišką teisę vykdyti audito veiklą, skaičių audito paslaugų rinkoje ir atsižvelgus į šiam Pirkimui pateiktuose pasiūlymuose nurodytus ūkio subjektus, kurių pajėgumais pasiūlymus pateikę paslaugų teikėjai rėmėsi, matyti, kad visi šio pirkimo dalyviai (duomenys neskelbtini) realiai rėmėsi ūkio subjektų pajėgumais, kad atitiktų finansinio ir (arba) ekonominio, techninio ir (arba) profesinio pajėgumo reikalavimus, taikytus šiame Pirkime; todėl neabejotina, kad šiame Pirkime buvo visiškai užtikrinta teisė audito paslaugų teikėjams remtis kitų ūkio subjektų pajėgumais, kaip numatyta VPĮ 49 straipsnyje.

Pažymi, jog Pirkime, kuriame pasiūlymus pateikė trys paslaugų teikėjai, nebuvo gauta paklausimų ar pretenzijų, susijusių su Pirkimo sąlygose 3.10 punkte nustatytu reikalavimu; Valstybės kontrolė ūkio subjektų pajėgumų sumavimą nustatė tik vieno kvalifikacijos reikalavimo atžvilgiu – teisei verstis atitinkama (būtent audito) veikla, siekdama teisėto tikslo. Pirkimo sąlygų 3.1 punkte nustatyta, kad paslaugų teikėjas gali remtis ūkio subjektais, kad atitiktų finansinio ir (arba) ekonominio, techninio ir (arba) profesinio pajėgumo reikalavimus, nenurodant jokių jų sumavimo ribojimų. CPVA įvertinusi Pirkimo sąlygų 3.10 ir 3.11 punktų reikalavimus, neteisingai ir nepagrįstai padarė išvadą, kad tiekėjas, norėdamas remtis kito ūkio subjekto pajėgumais, neturėjo teisės pasinaudoti kitam subjektui priklausančiais ištekliais kita forma, nei nurodyta Pirkimo sąlygų 3.10 punkte.

Mano, kad CPVA teiginys, jog vykdant audito paslaugų pirkimo procedūras iš paslaugų teikėjų neturėjo būti reikalaujama turėti auditoriaus pažymėjimų, nes Valstybės kontrolės valstybiniams auditoriams taikytini kitokio pobūdžio reikalavimai.

Pareiškėjos teigimu, atviro konkurso būdu atliekamas supaprastintas Pirkimas neturėjo aiškaus tarptautinio susidomėjimo, nes pagal Pirkimo vertę skelbtas skelbimas apie supaprastintą pirkimą nacionaliniu lygmeniu. Užsienio tiekėjai Pirkimu aktyviai nesidomėjo, t. y. neteikė paklausimų ar pretenzijų; užsienio tiekėjai Pirkime neteikė pasiūlymų, taip pat užsienio tiekėjai net pasyviai Pirkimu nesidomėjo – Pirkimo sąlygas buvo peržiūrėję ir prie Pirkimo procedūros prisijungę tik Lietuvoje registruoti ūkio subjektai. Taigi šiuo atveju nebuvo paslaugų teikėjų, kurių dalyvavimas Pirkime galėjo būti apribotas Pirkimo sąlygų 4.2.1 punkte nustatytu reikalavimu, todėl, pareiškėjos nuomone, ir pagrindo laisvo paslaugų judėjimo neužtikrinimui konstatuoti nėra, todėl CPVA Sprendimas dėl pažeidimo (jei atitinkamas užsienio šalies audito ekspertas nėra įrašytas į Lietuvos auditorių rūmų sąrašą) yra nepagrįstas.

Nurodo, kad Pirkimo sąlygose nustatytas reikalavimas paslaugų teikėjo statybos ekspertui turėti kvalifikacijos atestatą, suteikiantį teisę atlikti ypatingų statinių statybos techninę priežiūrą, yra susijęs su Pirkimo objektu ir būtinas tinkamam bei kokybiškam audito paslaugų teikimui. Todėl CPVA Sprendimas dėl pažeidimo (dėl kvalifikacijos reikalavimo statybos srities ekspertui) yra nepagrįstas.

Atsakovas atsiliepime į pareiškėjos prašymą su pareiškėjos prašymu nesutinka ir prašo teismo pareiškėjos prašymą atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodo, kad atsižvelgus į kilusius įtarimus apie VPĮ nuostatų galimus pažeidimus CPVA 2020 m. balandžio 22 d. buvo užregistruotas įtarimas apie pažeidimą Nr. IT01 ir pradėtas pažeidimo tyrimas. CPVA nuomone, pareiškėjos skunde pateikti teiginiai yra deklaratyvūs, nepagrįsti ir nemotyvuoti teisiniais argumentais, akivaizdžiai prieštaraujantys teisės aktų nuostatoms, taikomoms ES lėšomis finansuojamiems projektams, teismų formuojamai praktikai ir nepaneigiantys Sprendimo teisėtumo ir juose nustatytų pažeidimų.

Pažymi, jog pareiškėja visiškai nepagrįstai suabsoliutindama akcentuoja „audito institucijos nepriklausomumo nuo audituojamo subjekto aspektu ydingą situaciją, kai Valstybės kontrolės audituojamas subjektas, tuo pačiu vertina Valstybės kontrolės įgyvendinamo techninės paramos lėšomis finansuojamo projekto išlaidų tinkamumą finansuoti ir kai tuo pačiu kyla Valstybės kontrolės pateikiamų argumentų (paaiškinimų) nešališko vertinimo būtinybė. Nagrinėjamu atveju pareiškėja 2015 m. vasario 26 d. pasirašė sutikimą įgyvendinti techninės paramos projektą (toliau – ir Sutikimas). Pasirašant Sutikimą, pareiškėjai buvo žinoma, kad įgyvendinant Projektą atsakomybių taisyklėse numatytas įgyvendinančios institucijos funkcijas atliks būtent CPVA. Tuo metu pareiškėja nekvestionavo CPVA, kaip įgyvendinančios institucijos galimo nešališkumo ir/ar neobjektyvumo priimant sprendimus, susijusius su pareiškėjos įgyvendinamu Projektu. Pareiškėja supranta, kad ES parama yra esminė sąlyga, suteikianti pareiškėjai galimybes imtis ir įgyvendinti Projektą. CPVA ypač akcentuoja, kad pareiškėja nederamai painioja atskaitomybės ir atsakomybės kategorijas ir klaidina teismą. Vietoj to, kad pareiškėja tinkamai reaguotų, imdamasi jai privalomų atlikti veiksmų, užėmė nepateisinamą poziciją, grindžiamą deklaratyviais teiginiais apie „nepriklausomumo“ sąvoką, kuri yra ne tik nesuderinama su pareiškėjos pavestomis atlikti ES investicijų audito institucijos funkcijomis, bet ir pakerta visuotinai pripažįstamą atsakingo valdymo (gero administravimo) principą.

Pastebi, jog CPVA ir VPT atlikdamos joms priskirtas funkcijas, privalo savarankiškai priimti sprendimus. Atitinkamai, tai reiškia, kad vadovaujantis teisės aktų nustatytais reikalavimais, VPT pateikiama informacija pagal esamą teisinį reguliavimą CPVA įtariamų pažeidimų tyrimo ir nustatymo procedūrai bei priimamam sprendimui negali daryti įtakos. Vien faktinė aplinkybė, jog dėl ginčijamu Sprendimu konstatuotų VPĮ normų pažeidimų VPT atskirai nepateikė išvados, savaime nelemia papildomai nešališko VPT vertinimo būtinybės, ar tai, kad Sprendimas yra priimtas pažeidžiant CPVA institucinį nepriklausomumą. Pareiškėja nepateikė jokių pagrįstų teisinių argumentų, kad egzistuoja tariama nešališko vertinimo būtinybė ir tikslinga kviesti VPT kaip nepriklausomą specialistą įvertinti byloje analizuojamą situaciją ir pateikti kompetentingą išvadą.

Teigia, kad teisės aktuose yra įtvirtina, jog tarptautinis pirkimas privalo būti atliekamas skaidant pirkimo objektą į dalis, kurių kiekvienai numatoma sudaryti atskirą pirkimo sutartį, ir apibrėžiant šių dalių apimtį ir dalyką. Pirkimo objektas skaidomas į dalis kiekybiniu, kokybiniu pagrindu ar pagal skirtingus jo įgyvendinimo etapus. Remiantis teismų praktika bei teisės aktais pirkimo objekto neskaidymo ar sujungimo į vieną pagrįstumas turi būti vertinamas tiek dėl vienarūšių, tiek dėl nevienarūšių pirkimo objektų ir toks vertinimas turi būti atliekamas tiekėjų konkurencijos užtikrinimo aspektu, įvertinant, ar perkančiosios organizacijos tikslas negalėjo būti pasiektas mažiau varžančiomis priemonėmis. CPVA Sprendime išsamiai pasisakė dėl pareiškėjos priimtų sprendimų teisėtumo sujungti savarankiškus (atskirus) heterogeninius (nevienarūšius) pirkimo objektus bei atitikimo VPĮ normoms. Priešingai nei pareiškėja nurodo skunde, atsakovė savo Sprendimą pagrindė ne subjektyvia nuomone ir prielaidomis, o nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, konkrečiais teisės aktais, jų nuostatomis, taip pat Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – ir LAT) praktika. Sprendime akcentuota, jog atlikus Pirkimo sąlygų visumos loginę, sisteminę ir detalią analizę nustatyta, ir ginčo nėra, kad buvo įsigytos audito, statybos srities, teisės srities, viešųjų pirkimų srities ekspertinės konsultacinės paslaugos, todėl nekyla abejonių, kad pagal savo pobūdį Pirkimu buvo numatyta pirkti ne vienarūšes (vienalytes) paslaugas, o visiškai skirtingo tipo.

Nurodo, kad pareiškėjos pozicija, jog buvo siekta įsigyti valstybinio audito paslaugas, kurių atlikti atskiri atitinkamų sričių ekspertai negali, nes nebūtų pasiektas Pirkimo tikslas yra nepagrįsta ir prieštarauja pačios pareiškėjos pateiktai informacijai. Klausimyną ekspertai pildo kompetencijos ribose, t. y. audito srities ekspertas negali pildyti klausimų, priskirtinų statybos srities ekspertui, statybos srities ekspertas negali pildyti klausimų, apimančių viešųjų pirkimų sritį. Pareiškėja taip pat nepateikė jokių argumentų dėl Pirkimo objekto neskaidymo kiekybiniu pagrindu atsižvelgus į Pirkimo sąlygų reikalavimą, kad turi būti užtikrinta galimybė per mėnesį įvykdyti ne mažiau kaip 7 užduotis, t. y. vienu metu gali būti didelis tiekėjo žmogiškųjų išteklių poreikis, kuris riboja smulkaus ir vidutinio verslo tiekėjų konkurenciją.

Pareiškėjos tiek skunde, tiek ir pažeidimo tyrimo metu pateikti argumentai nepaneigia jos bendros pareigos užtikrinti sąžiningą tiekėjų konkurenciją, kuri yra iš VPĮ implicitiškai išplaukiantis reikalavimas, taip pat pareigos vykdant pirkimą laikytis proporcingumo ir lygiateisiškumo principų. sprendimas sujungti savarankiškus (atskirus) heterogeninius (nevienarūšius) pirkimo objektus į vieną per se reiškia, jog dėl to buvo pažeisti tiekėjų teisėti interesai. Atitinkamai CPVA daro išvadą, kad pareiškėja peržengė diskrecijos ribas, Pirkimo sąlygų nuostatos neatitinka VPĮ 17 straipsnio 3 dalies nuostatų reikalavimų, o tiekėjams buvo sudarytos nevienodos sąlygos dalyvauti Pirkime, kadangi atliekant atskirus 4 pirkimus, skirtus 4 sričių (audito, statybos, teisės, viešųjų pirkimų) ekspertų paslaugoms įsigyti, atsižvelgiant į didelį šias paslaugas galinčių tiekti tiekėjų skaičių, juose galinčių dalyvauti tiekėjų ratas tikėtina būtų buvęs daug platesnis. Taip būtų sudarytos sąlygos tiekėjams konkuruoti ir reikiamos paslaugos būtų įsigyjamos racionaliai naudojant lėšas.

Atsakovės nuomone, sistemiškai vertinant viešųjų pirkimų teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, apibrėžiančias tiekėjų kvalifikacijai keliamus reikalavimus, darytina išvada, jog – tai objektyviais kriterijais pagrįsti reikalavimai, kurių tikslas – padėti perkančiajai organizacijai įsitikinti, ar kandidatas arba dalyvis pajėgus tinkamai įvykdyti pirkimo sutartį ir sudaryti sąlygas konkuruoti dėl viešojo pirkimo sutarties sudarymo tiems tiekėjams, kurie pajėgūs įvykdyti viešojo pirkimo sutartį. Siekdama įgyvendinti šią pareigą, perkančioji organizacija turi teisę nustatyti tiekėjams kvalifikacijos reikalavimus (t. y. teisė verstis atitinkama veikla, ekonominis ir finansinis, techninis ir profesinis pajėgumas). Kvalifikacijos reikalavimais negali būti siekiama kitų tikslų. CPVA Sprendime išsamiai pasisakė dėl kvalifikacijos reikalavimų pagrįstumo ir proporcingumo bei atitikimo VPĮ normoms. Priešingai nei pareiškėja grindžia skundą, CPVA Sprendimą pagrindė ne subjektyvia nuomone ir prielaidomis, o nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, konkrečiais teisės aktais, jų nuostatomis, taip pat LAT ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ir ESTT) formuojama praktika. Pareiškėja tiek skunde, tiek pažeidimo tyrimo metu Kvalifikacijos reikalavimų teisėtumą grindžia pačios pareiškėjos teisiniu statuso reglamentavimu, o ne perkamam objektui (t. y. išorinio audito paslaugoms) keliamais profesiniais reikalavimais, nustatytais atitinkamuose specialiuosiuose teisės aktuose.

Pažymi, jog sprendime pagrįstai konstatuota, kad Pirkimo sąlygų 3.9 punkte 2 lentelės 1.1, 4.2.1, 4.2.2 punktuose nustatyti tiekėjams ir jų ekspertams reikalavimai verstis veikla, kuri šiuo Pirkimu nėra perkama, o perkamų valstybinio audito paslaugų atlikimas specialiais teisės aktais nėra licencijuojamas, yra dirbtinai ribojantys konkurenciją, nepagrįsti ir neproporcingi Pirkimo objektui bei pažeidžia lygiateisiškumo ir proporcingumo principus.

Mano, kad šiuo atveju nėra reikšminga aplinkybė, ar Pirkime buvo aiškus tarptautinis suinteresuotumas, kadangi buvo ribojamas ne tik tiekėjų, kurių ekspertams teisę atlikti finansinių ataskaitų auditą suteikė valstybių narių kompetentingos institucijos, tačiau ir pačių ekspertų galimybę, laisvai judėti ir teikti paslaugas ES, kuriuos galėjo įdarbinti ar kitokia bendradarbiavimo forma pasitelkti ne tik užsienio, tačiau ir Lietuvos tiekėjai. Tokiais veiksmais buvo apribotas laisvas asmenų ir paslaugų judėjimas bei pažeisti lygiateisiškumo ir nediskriminavimo principai.

Tvirtina, kad pareiškėja negalėjo drausti tiekėjui, atitinkančiam šį reikalavimą, jungtinės veiklos sutarties pagrindu pasitelkti kitą ūkio subjektą, kuris būtų teikęs tik statybų, ar viešųjų pirkimų, ar teisės srities ekspertines paslaugas, tačiau kuris nebūtų buvęs įrašytas į audito įmonių sąrašą, kadangi teisės aktai nenumato jo veiklos pobūdžiui tokio reikalavimo. Tai, kad pareiškėja Pirkimo sąlygose nenustatė ribojimų paslaugų teikėjui remtis kitų ūkio subjektų pajėgumais bet kokia kita forma, pagrindžia, kad Pirkimo sąlygų 3.10 punkte nustatytas apribojimas yra nepagrįstas, perteklinis, dirbtinai ribojantis konkurenciją. Tokiais veiksmais taip pat buvo pažeisti lygiateisiškumo ir nediskriminavimo principai.

Pastebi, jog pareiškėja neigiamų pasekmių (šiuo atveju netinkamų finansuoti išlaidų) siekia išvengti teikdama argumentus, kurie neturi jokios teisinės reikšmės vertinant VPĮ padarytų pažeidimų nustatymo faktą ir CPVA pareigą nustatyti pažeidimą bei jį ištaisyti, nustatant netinkamas finansuoti išlaidas. Atsakovės teigimu, projekto vykdytojus, kaip ir pareiškėją, tiesiogiai įpareigoja nepažeisti viešųjų pirkimų tvarką reglamentuojančių reikalavimų, o jei pastarieji šių reikalavimų neužtikrina, CPVA atlikus pažeidimo tyrimą, kaip viešojo administravimo subjektas, priimantis asmenų teisėms ir pareigoms poveikį turintį individualų administracinį aktą (Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 10 straipsnio 1 dalis), nustatyti pažeidimą bei netinkamas finansuoti išlaidas, pritaikant finansinę korekciją, jei netinkamų finansuoti išlaidų negalima tiksliai apskaičiuoti (šio ginčo atveju nėra galimybės tiksliai nustatyti netinkamas finansuoti išlaidas). CPVA nepriėmė jokio sprendimo, kuris turėtų požymių dėl ko netinkamų finansuoti išlaidų apskaičiavimas ir taikytos finansinės korekcijos procedūra buvo atlikta pažeidžiant Perkančiosios organizacijos teises ir interesus. Šiuo atveju pareiškėjos padarytas pažeidimas negali būti vertinamas kaip formalus, atvirkščiai padarytas pažeidimas vertintinas kaip labai sunkus. Nustačius pažeidimą, finansinės korekcijos taikymas yra privaloma, o ne alternatyviai pasirenkama procedūra, t. y. pareiškėja, negali turėti teisėtų lūkesčių gauti lėšų finansuoti Projekto, įgyvendinamo iš ES fondų ir valstybės biudžeto, išlaidoms, kurios neatitinka teisės aktų nustatytų reikalavimų ir dėl to yra netinkamos finansuoti.

Mano, kad Sprendime aiškiai, nuosekliai, detaliai ištirtos ir nustatytos aplinkybės, įvertinti Pirkimo dokumentai, viešojo Pirkimo procedūrų eiga, pateikti konkretūs ir teisiškai pagrįsti argumentai dėl konstatuotų VPĮ pažeidimų, todėl Sprendimas yra išsamiai ir aiškiai motyvuotas, atitinka visus VAĮ 10 straipsnio reikalavimus. Atsakovė priėmė Sprendimą dėl pažeidimo, kuriuo nustatė pareiškėjos padarytus VPĮ pažeidimus ir atitinkamai nustatė netinkamų finansuoti išlaidų sumą (Sprendimo rezoliucinėje dalis).

Pažymi, kad finansinės korekcijos dydį nustatė vadovaudamasi teisės aktų nuostatomis ir taip pat atsižvelgdama į visas reikšmingas aplinkybes (visų dedamųjų), galinčias daryti įtaką finansinės korekcijos dydį. Įvertinusi visas su pažeidimu susijusias aplinkybes neturėjo teisinio pagrindo taikyti 5 proc. finansinės korekcijos. Pareiškėja savo veiksmais pažeidė ne tik nurodytas VPĮ nuostatas, bet ir VPĮ įtvirtintus principus, o kiekvienas viešųjų pirkimų principų pažeidimas laikytinas esminiu.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Byloje kilo ginčas dėl atsakovės 2021 m. vasario 15 d. sprendimo Nr. IT01, kuriuo CPVA pareiškėjai pritaikė finansinę korekciją ir liepė grąžinti 7 625,99 Eur, teisėtumo ir pagrįstumo.

Remiantis byloje esančiais rašytiniais dokumentais nustatyta, kad 2015 m. vasario 26 d. pareiškėja pasirašė sutikimą įgyvendinti techninės paramos projektą, teikė projektą „Lietuvos Respublikos valstybės kontrolė – veiksmų programos auditas“.

Lietuvos Respublikos finansų ministerija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. spalio 28 d. įsakymu Nr. 1K-337 „Dėl techninės paramos administravimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintomis taisyklėmis, atliko vertinimą ir 2016 m. birželio 7 d. raštu informavo pareiškėją, kad jos projektas atrinktas.

Pareiškėja, įgyvendindama projektą „Lietuvos Respublikos valstybės kontrolė – veiksmų programos auditas“, projekto Nr. 11.0.1-CPVA-V-201-01-0025 (toliau – ir Projektas), atliko supaprastintą pirkimą atviro konkurso būdu „Audito paslaugų supaprastintas pirkimas“ (toliau – Pirkimas). Skelbimas apie Pirkimą Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje (toliau – CVP IS) paskelbtas 2018 m. balandžio 26 d., Pirkimo Nr. 375567. Pirkimas į atskiras pirkimo dalis skaidomas nebuvo.

2018 m. liepos 23 d. Lietuvos Respublikos valstybės kontrolė su ūkio subjektų grupe, t. y. (duomenys neskelbtini) ir Apskaitos ir kontrolės (duomenys neskelbtini) sudarė audito paslaugų pirkimo sutartį Nr. SU-44.

2020 m. birželio 9 d. CPVA, įvertinusi pareiškėjos Pirkimo dokumentus, paprašė pateikti atsakymus į klausimus, susijusius su minėtu Pirkimu.

2020 m. birželio 16 d. pareiškėja pateikė paaiškinimus.

2020 m. rugpjūčio 28 d. CPVA Pažeidimų prevencijos skyrius vizavo raštą „Informacija apie įtariamą pažeidimą (1)“ Nr. IT01.

2020 m. rugsėjo 7 d. CPVA pareiškėjai išsiuntė raštą „Dėl įtariamo pažeidimo projekte Nr. 11.0.1-CPVA-V-201-01-0025“, kuriuo informavo pareiškėją apie pradėtą pažeidimo tyrimą ir paprašė pateikti paaiškinimus ir kitus (CPVA neteiktus, jei tokių yra) dokumentus, kurie gali turėti įtakos pažeidimo tyrimo eigai.

2020 m. rugsėjo 25 d. pareiškėja raštu „Dėl papildomų paaiškinimų pateikimo (projekto Nr. 11.0.1-CPVA-V-201-01-0025)“ pateikė paaiškinimus.

2020 m. gruodžio 14 d. CPVA raštu Nr. 2020/2-9087 „Dėl papildomų paaiškinimų pateikimo (projekto Nr. 11.0.1-CPVA-V-201-01-0025)“ pareiškėjos paprašė pateikti paaiškinimus.

2020 m. gruodžio 17 d. pareiškėja raštu „Dėl papildomų paaiškinimų pateikimo (projekto Nr. 11.0.1-CPVA-V-201-01-0025)“ pateikė papildomus paaiškinimus.

2021 m. vasario 15 d. atsakovė įvertinusi Pirkimo dokumentus, pareiškėjos paaiškinimus, pažeidimo tyrime nustatytas aplinkybes ir visą pateiktos informacijos analizę, VPĮ ir kitų teisės aktų nuostatų teisinį reguliavimą bei teismų praktiką priėmė Sprendimą, kuriuo pareiškėjai pritaikė finansinę korekciją – 7 625,99 Eur.

Pareiškėja, nesutikdama su šiuo sprendimu, kreipėsi į teismą.

1. Dėl pareiškėjos prašymo kreiptis į Viešųjų pirkimų tarnybą dėl specialisto išvados.

Pareiškėja skunde ir vėliau pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose prašė kviesti Viešųjų pirkimų tarnybą (pačios institucijos paskirtą kompetentingą specialistą) atlikti Valstybės kontrolės dokumentacijos, minimos ginčijamame 2021 m. vasario 15 d. CPVA sprendime, vertinimą, pateikiant išvadą.

ABTĮ 56 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad specialistų paaiškinimai ir ekspertų išvados yra įrodymai administraciniame procese.

ABTĮ 60 straipsnis nurodo, kad tam tikros srities specialistas kviečiamas tais atvejais, kai nagrinėjant administracinę bylą teisme reikia specialiųjų žinių dokumentams, daiktams ar veiksmams ištirti ir įvertinti (1 dalis). Specialisto paaiškinimai gali būti surašomi atskirame dokumente, kuris turi būti pasirašytas (2 dalis).

ABTĮ 61 straipsnis nustato, kad jeigu administracinėje byloje kyla klausimų, reikalaujančių specialiųjų mokslo, meno, technikos ar amato srities žinių, teismas ar teisėjas skiria ekspertą arba paveda ekspertizės įstaigai atlikti ekspertizę (1 dalis) Klausimus, kuriais reikalaujama eksperto išvados, turi teisę pateikti teismui kiekvienas proceso dalyvis, tačiau galutinai juos nustato teismas ar teisėjas (2 dalis).

Teismas atmeta pareiškėjos prašymą kviesti specialistą.

Pirma, pareiškėjos prašymas yra netikslus: administraciniame procese specialistai teikia paaiškinimus, o ekspertai išvadas. Taigi prašymas suformuluotas netiksliai, neaišku, ką nori kviesti pareiškėja (specialistą ar ekspertą), kokie klausimai turėtų būti jiems užduodami.

Antra, byloje nėra poreikio kviesti nei ekspertą, nei specialistą, nes ginčas kilo dėl viešojo administravimo subjekto priimto sprendimo pritaikyti finansinę korekciją ir nurodymo grąžinti 7 625,99 Eur teisėtumo ir pagrįstumo. Tokius ginčus sprendžia administraciniai teismai tiek pagal įstatymą (ABTĮ 29 straipsnio 1 dalis), tiek pagal teismų praktiką (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2021 m. kovo 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-489-552/2021, 2021 m. vasario 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-570-756/2021 ir kt.). Išvada, kurios prašoma, laikytina tik atitinkamos institucijos pozicija, tačiau bet kokiu atveju ne šalių ginčo sprendimu, nes jo priėmimo kompetencija perduota teismams (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnis).

Taigi byloje nenustatyta klausimų, kuriems išspręsti reikėtų teismo neturimų specialiųjų mokslo, meno, technikos ar amato srities žinių, nenustatyta, kad reikia specialiųjų žinių dokumentams, daiktams ar veiksmams ištirti ir įvertinti, todėl pareiškėjos prašymas netenkintinas.

2. Dėl Sprendimą priėmusio subjekto ir pareiškėjos tarpusavio santykių

Pareiškėja skunde nurodo, kad CPVA laikytina Valstybės kontrolės audituojamu subjektu ES fondų investicijų auditų metu, todėl CPVA nėra nešališka.

Teismas atmeta šiuos pareiškėjos argumentus kaip teisiškai nereikšmingus.

Pirma, teisės aktai CPVA suteikia kompetenciją vertinti paramos gavėjų patirtų išlaidų tinkamumą finansuoti.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. birželio 4 d. nutarimas Nr. 528 „Dėl Atsakomybės ir funkcijų paskirstymo tarp institucijų, įgyvendinant 2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų investicijų veiksmų programą“ patvirtino Atsakomybės ir funkcijų paskirstymo tarp institucijų, įgyvendinant 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programą, taisykles (toliau – ir Atsakomybės taisyklės). Atsakomybių taisyklių priedo 11 ir 12 punktuose nustatyta, kad CPVA yra atsakinga už 2014–2020 m. ES fondų investicijų veiksmų programos prioritetų „Techninė parama veiksmų programai administruoti“ ir „Techninė parama, skirta informuoti apie veiksmų programą ir jai įvertinti“ įgyvendinimą.

Taigi teismas pritaria CPVA argumentams, kad atlikdama teisės aktais jai priskirtas funkcijas, CPVA vertina techninės paramos gavėjų patirtų išlaidų tinkamumą finansuoti. Be kita ko, CPVA vertina ir tai, ar apmokant išlaidas nebuvo pažeisti viešųjų pirkimų reikalavimai. Nagrinėjamu atveju faktinė situacija ir susiklostė taip, kad Valstybės kontrolė buvo paramą gaunantis subjektas, kuris, vykdydamas projektą, atliko supaprastintą pirkimą atviro konkurso būdu. CPVA atliko administravimo funkciją: atliko įtariamo pažeidimo tyrimo veiksmus, nustatė pažeidimus, priėmė Sprendimą dėl pažeidimo nustatymo ir atitinkamai dėl pažeidimo kylančių pasekmių projekto vykdytojui.

Antra, susipažinęs su Sprendimu ir jo turiniu, teismas nenustatė, kad jis priimtas dėl ryšių tarp pareiškėjos ir atsakovės, kerštaujant ar kt. sumetimais. Sprendime nurodyti teisiniai motyvai, faktinės aplinkybės, procedūroje buvo atliktas tyrimas, analizuoti dokumentai, pareiškėjai suteikta galimybė pasiaiškinti ir t.t. Ar šie argumentai Sprendime pagrįsti, teismas pasisakys toliau šiame sprendime, tačiau pareiškėjos argumentai dėl šališkumo ir galimų kitokių motyvų nei nurodyti teisės aktuose (administravimo funkcijos atlikimas) nagrinėjamu atveju nenustatyti.

Sprendime CPVA konstatavo, kad pareiškėja pažeidė VPĮ (čia ir toliau vadovaujamasi teisės akto redakcija, galiojusia nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d.) : 1) dėl Pirkimo objekto neskaidymo į dalis pažeidė 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus lygiateisiškumo ir proporcingumo principus; 2) dėl Pirkimo sąlygų kvalifikacijos reikalavimų ir tiekėjo teisės remtis kitų ūkio subjektų pajėgumais pažeidė 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus lygiateisiškumo ir proporcingumo principus, 17 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtintą tikslą dėl racionalaus pirkimams skirtų lėšų naudojimo, 47 straipsnio 1 dalyje nustatytą reikalavimą, kad Perkančiosios organizacijos Pirkime nustatyti minimalūs dalyvių kvalifikacijos reikalavimai negali dirbtinai riboti konkurencijos, 47 straipsnio 7 dalį, kadangi Perkančioji organizacija nustatė Pirkime minimalius dalyvių kvalifikacijos reikalavimus nesivadovaudama Metodikos nuostatomis.

Dėl kiekvieno iš šių pažeidimų teismas pasisakys atskirai.

Sprendime nurodyta, kad atlikus Pirkimo sąlygų visumos loginę, sisteminę ir detalią analizę, nustatyta, kad buvo įsigytos audito, statybos srities, teisės srities, viešųjų pirkimų srities ekspertinės konsultacinės paslaugos. Taigi pagal savo pobūdį Pirkimu buvo numatyta pirkti ne vienarūšes (vienalytes) paslaugas, o visiškai skirtingo tipo paslaugas pagal VPĮ 3 straipsnio 1 dalyje nustatytą viešuose pirkimuose taikomą klasifikacijos sistemą, kadangi minėtoms paslaugoms suteikiami skirtingi BVPŽ kodai (apskaitos, audito, fiskalinės paslaugos (BVPŽ kodas 79200000), konsultacinių inžinerijos ir statybos paslaugos (BVPŽ kodas 71310000-4), ekspertų paslaugos (BVPŽ kodas 71319000-7). Taip pat Sprendime nustatyta, kad pagal Pirkimo sąlygų 3 priedo Techninę specifikaciją paslaugų maksimali apimtis – 4000 val. (per 36 mėnesius), o paslaugos bus teikiamos pagal faktinį Perkančiosios organizacijos poreikį pagal jos pateiktas atskiras užduotis, o esant poreikiui turi būti užtikrinta galimybė per mėnesį įvykdyti ne mažiau kaip 7 užduotis (vidutinė vienos užduoties vykdymo trukmė – 140 val.). Taigi vienu metu gali būti didelis teikėjo žmogiškųjų išteklių poreikis, kuris galimai riboja smulkaus ir vidutinio verslo tiekėjų konkurenciją. Sprendime konstatuota, kad dėl svarbiomis priežastimis nepagrįsto Perkančiosios organizacijos sprendimo sujungti savarankiškus (atskirus) heterogeninius (nevienarūšius) pirkimo objektus į vieną (formaliais pagrindais suvaržius Pirkime laisvą ūkio subjektų konkurenciją), buvo apribota Perkančiosios organizacijos galimybė pasirinkti geriausią pasiūlymą, racionaliai panaudoti lėšas (VPĮ 17 straipsnio 2 dalies 1 punktas) bei pažeisti VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje nustatyti viešųjų pirkimų lygiateisiškumo ir proporcingumo principai.

Pareiškėja skunde nurodo, kad ginčui aktuali VPĮ 28 straipsnio redakcija nenustatė pareigos skaidyti pirkimo objektą į dalis. Nurodo, kad Pirkimo objekto pobūdis yra specifinis, buvo siekiama įsigyti ne atskirų sričių ekspertų paslaugas, o atsižvelgiant į žmogiškųjų išteklių (valstybinių auditorių) trūkumą, atitinkamai padidėjusį valstybinį auditą atliekančių auditorių darbo krūvį, buvo siekiama įsigyti Valstybės kontrolės atliekamoms funkcijoms vykdyti būtinas išorės auditorių paslaugas. Taip pat pabrėžia, kad dėl Pirkimo objekto ne / skaidomumo negalima spręsti iš kvalifikacijos reikalavimų aprašymo, nes kvalifikacijos aprašymas yra skirtas techniniam ir profesiniam pajėgumui įvertinti.

VPĮ 17 straipsnio 1 dalis nustato, kad perkančioji organizacija užtikrina, kad vykdant pirkimą būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo, skaidrumo principų. VPĮ 17 straipsnio 2 dalies 1 punktas nustato, kad Perkančioji organizacija turi siekti, kad prekėms, paslaugoms ar darbams įsigyti skirtos lėšos būtų naudojamos racionaliai.

Teismas atmeta pareiškėjos argumentus, kad dėl Pirkimo objekto ne / skaidomumo negalima spręsti iš kvalifikacijos reikalavimų aprašymo. Teismo vertinimu, apie Pirkimo objekto ne / skaidomumą gali ir turi būti sprendžiama sistemiškai vertinant visas Pirkimo sąlygas ir dokumentus.

Teismas vadovaujasi Lietuvos Aukščiausiojo teismo (toliau – ir LAT) praktika, kad atskirų pirkimo objektų sujungimas į vieną per se (pats savaime) tiekėjų varžymąsi riboja (2010 m. gegužės 4 d. LAT nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-126/2010). Kelių pirkimo objektų sujungimo į vieną teisėtumo vertinimas pirmiausia priklauso nuo to, ar toks perkančiosios organizacijos sprendimas pagrįstas svarbiomis priežastimis (pagrindų pobūdžio vertinimas) ir ar šis sprendimas vienintelis galimas ir būtinas, negalimas pasiekti kitomis, mažiau varžančiomis priemonėmis (proporcingumas) (2015 m. vasario 24 d. LAT nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-84-248/2015).

Nagrinėjamu atveju teismas pritaria pareiškėjos pozicijai, kad įsigytos ne atskirų sričių ekspertų paslaugos, o išorės auditorių paslaugos, atitinkančios Valstybės kontrolės atliekamas funkcijas. Pirkimo sąlygų techninės specifikacijos III dalyje nustatyta, kad Pirkimo objektas yra audito paslaugos – Valstybės kontrolės Europos Sąjungos investicijų audito departamento (vykdančio Audito institucijos funkcijas pagal 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1303/2013, kuriuo nustatomos Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui, Europos žemės ūkio fondui kaimo plėtrai ir Europos jūros reikalų ir žuvininkystės fondui, kurių veiklos gairės pateiktos Bendroje strateginėje programoje, bendros nuostatos ir Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui ir Sanglaudos fondui taikytinos bendrosios nuostatos, ir panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1083/2006) atliekamam 2014–2020 m. ES fondų atitinkamu laikotarpiu deklaruotų išlaidų, kurias EK prašoma atlyginti, valstybiniam finansiniam (teisėtumo) auditui. Analogiškai nurodyta ir 2018 m. liepos 23 d. Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės su ūkio subjektų grupe, t. y. (duomenys neskelbtini) ir Apskaitos ir kontrolės (duomenys neskelbtini), sudarytoje audito paslaugų pirkimo sutartyje Nr. SU-44.

Teismo vertinimu, audito paslaugos yra savarankiška paslauga, kuri nors techniškai ir sudaryta iš skirtingų sudėtinių dalių (ją teikiant atliekama daug skirtingų veiksmų, dalyvauja skirtingi asmenys, teikiantys skirtingas paslaugas), tačiau jos reikšmė/paskirtis/prasmė/teisinis statusas yra toks, kad ji turi vertę kaip visuma (auditoriaus išvada yra savarankiškas savo kokybe „produktas“ palyginti su statybų eksperto išvada, teisininko išvada ar kito konsultanto išvada). Tai lemia audito paslaugų prigimtis ir teisės aktuose nustatytas teisinis statusas. Taigi teismas atmeta atsakovės argumentus, kad pareiškėja iš tiesų turėjo skaidyti pirkimo objektą tuo aspektu, kad galėjo pirkti skirtingas paslaugas (teisines, statybų eksperto ir t.t.).

Teismo vertinimu, reikalavimas esant poreikiui užtikrinti galimybę per mėnesį įvykdyti ne mažiau kaip 7 užduotis (vidutinė vienos užduoties vykdymo trukmė – 140 val.) neribojo smulkaus ir vidutinio verslo tiekėjų konkurencijos, jis buvo pagrįstas ir proporcingas. Pareiškėja nurodė, kad toks reikalavimas nustatytas dėl to, kad būtų užtikrintas audito rezultatų pateikimas Europos Komisijai laiku. ES investicijų audito institucija kartu su kitais paskirtų institucijų teikiamais dokumentais ne vėliau kaip kitų finansinių metų vasario 15 d. Europos Komisijai turi pateikti ataskaitinio laikotarpio audito rezultatus. Taigi nustatytas teisėtas tikslas. Pažymėtina, kad išorės audito paslaugos ir buvo įsigytos būtent dėl to, kad Valstybės kontrolei trūko savo resursų užtikrinti savalaikį funkcijų vykdymą. Teismas pažymi, kad proporcingumą įrodo pareiškėjos argumentai dėl didelio atliekamo audito masto (30 audituojamų subjektų vidaus kontrolės ir vidutiniškai apie 50 ES fondų lėšomis finansuojamų projektų mokėjimo prašymų vertinimas), audito institucijos atliekamo darbo krūvio netolygumai ir nenuspėjamumas (projektų mokėjimo prašymų atranka atliekama kelis kartus per metus, priklausomai nuo mokėjimo paraiškų pateikimo (išlaidų deklaravimo) Europos Komisijai laiko). Taigi Pirkimo dokumentuose nurodyta sąlyga buvo pagrįsta ir proporcinga.

Sprendime nurodyta, kad dėl Pirkime nustatytų ribojančių tiekėjų kvalifikacijos reikalavimų tiekėjų buvo prašoma pateikti daugiau nei buvo būtina. Buvo perkamos 2014–2020 m. ES fondų lėšomis finansuojamo projekto ir konkretaus mokėjimo prašymo, deklaruoto EK, teisėtumo ir išlaidų tinkamumo vertinimas, o ši veikla nėra licencijuojama teisės aktų nustatyta tvarka, todėl Pirkimo sąlygų 3.9 punkto 2 lentelės 1.1, 4.2.1, 4.2.2 papunkčiuose nustatyti reikalavimai tiekėjams ir jų ekspertams verstis veikla, kuri šiuo Pirkimu nėra perkama, o perkamų valstybinio audito paslaugų atlikimas specialiais teisės aktais nėra licencijuojamas, yra dirbtinai ribojantys konkurenciją, nepagrįsti ir neproporcingi Pirkimo objektui bei pažeidžia Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2017 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. 1S-105 „Dėl tiekėjo kvalifikacijos reikalavimų nustatymo metodikos patvirtinimo“ patvirtintos Tiekėjo kvalifikacijos reikalavimų nustatymo metodikos (toliau – ir Metodika) 11, 21.6 punktą, VPĮ 47 straipsnio 1 dalyje ir 17 straipsnio 1 dalyje nustatytus lygiateisiškumo ir proporcingumo principus. Pirkimo sąlygų 4.2.1 punkte nustatytas kvalifikacijos reikalavimas audito srities ekspertui („turi būti atestuotu auditoriumi (įrašytu į Lietuvos auditorių rūmų auditorių sąrašą)“) apriboja laisvą asmenų ir paslaugų judėjimą ES ir kartu pažeidžia VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje nustatytus lygiateisiškumo ir nediskriminavimo principus. Pirkimo sąlygų 3.10 papunkčio apribojimas pažeidžia Metodikos 24 punktą, VPĮ 47 straipsnio 7 dalyje bei 17 straipsnio 1 dalyje nustatytus lygiateisiškumo ir proporcingumo principus.

VPĮ 47 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Perkančioji organizacija privalo išsiaiškinti, ar tiekėjas yra kompetentingas, patikimas ir pajėgus įvykdyti pirkimo sąlygas, todėl ji turi teisę skelbime apie pirkimą ar kituose pirkimo dokumentuose nustatyti būtinus kandidatų ar dalyvių kvalifikacijos reikalavimus ir šių reikalavimų atitiktį patvirtinančius dokumentus ar informaciją. Perkančiosios organizacijos nustatyti kandidatų ar dalyvių kvalifikacijos reikalavimai negali dirbtinai riboti konkurencijos, turi būti proporcingi ir susiję su pirkimo objektu, tikslūs ir aiškūs. Tikrinant tiekėjų kvalifikaciją, pasirinktinai atsižvelgiama į jų: 1) teisę verstis atitinkama veikla; 2) finansinį ir ekonominį pajėgumą; 3) techninį ir profesinį pajėgumą.

VPĮ 47 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad Tiekėjo kvalifikacijos reikalavimai nustatomi pagal Viešųjų pirkimų tarnybos patvirtintą tiekėjo kvalifikacijos reikalavimų nustatymo metodiką.

Metodikos 11 punkte nustatyta, kad Pirkimo vykdytojas gali reikalauti, kad tiekėjas turėtų teisę verstis ta veikla, kuri reikalinga pirkimo sutarčiai įvykdyti. Šis reikalavimas gali būti nustatomas tik toks, kuris leistų patikrinti ar atitinkamam tiekėjui norminiais teisės aktais yra suteikta arba pagal juos yra įgyta atitinkama teisė verstis veikla, kuri bus būtina pirkimo sutarčiai tinkamai įvykdyti. Teisė verstis veikla, reikalinga sutarčiai įvykdyti, gali būti suteikta remiantis bendraisiais pagrindais, pavyzdžiui, tokia teisė yra įtvirtinta juridinio asmens steigimo ar kituose veiklos dokumentuose arba atitinkamos teisės suteikimui yra nustatyta speciali tvarka, kurioje yra reglamentuojama atitinkamos specifinės teisės įgijimo, suteikimo bei naudojimosi tvarka ir sąlygos. Gali būti laikoma, kad tiekėjas užsiimantis tokia veikla, kuriai yra būtinas specifinės teisės turėjimas, bendraisiais pagrindais suteiktą teisę turi, todėl pirkimo vykdytojas, tikrindamas teisę verstis veikla, kuri reikalinga pirkimo sutarčiai įvykdyti, tik įsitikina, kad pagal galiojančius norminius teisės aktus tiekėjas yra įgijęs atitinkamą specifinę teisę ir turi pagal specialiuosius teisės aktus išduotus dokumentus ar kitus teisę veikti suteikiančius dokumentus, kurie yra pakankami bei leistini tiekėjo kvalifikacijos atitikčiai įrodyti. Pirkimo vykdytojas pirkimo dokumentuose turi kuo aiškiau nurodyti reikalavimus teisei verstis specifine, sertifikuojama (licencijuojama) veikla. Tais atvejais, kai kiti norminiai teisės aktai numato pareigą tiekėjui turėti specifinę teisę verstis sertifikuojama (licencijuojama) veikla, pareiga pateikti pagal specialiuosius teisės aktus išduotus dokumentus ar kitus teisę veikti suteikiančius dokumentus išlieka net ir tais atvejais, kai iš anksto žinomas atitinkamas reikalavimas nebuvo įrašytas į pirkimo dokumentus ar buvo įrašytas klaidingai (galimas pasiūlymų trūkumo taisymas, jei jį lėmė išimtinai netikslios pirkimo dokumentų sąlygos).

Metodikos 21.6 punktas reglamentuoja kvalifikacijos reikalavimą „Tiekėjo personalo, ar jų vadovaujančio personalo išsilavinimas ir profesinė kvalifikacija“. Šis kvalifikacijos reikalavimas yra keliamas siekiant įsitikinti, kad pirkimo sutarties vykdymas bus pavestas kvalifikuotam tiekėjo, teikiančio paslaugas, ar atliekančio darbus, personalui, ar jo vadovaujančiam personalui, kuris yra tiesiogiai susiję (ar atsakingi) už konkrečios paslaugos suteikimą ar darbų atlikimą. Personalo, nesusijusio su konkrečios pirkimo sutarties vykdymu, kvalifikacija netikrinama. Pirkimo vykdytojas tiksliai ir aiškiai pirkimo dokumentuose nurodo, kokią kvalifikaciją turi turėti tiekėjas, ar jo vadovaujantys asmenys (pavyzdžiui, darbų atveju – nurodoma konkreti statybos darbų sritis, statinių kategorija ir grupė bei reikalaujama patirtis). Kvalifikacijos reikalavimai turi būti nustatomi atsižvelgiant į pirkimo vykdytojo nurodytas kompetencijas galintiems atitikti asmenims norminiuose teisės aktuose keliamą kvalifikaciją (pavyzdžiui, statybos techninės veiklos pagrindinių sričių vadovams kvalifikacijos reikalavimai nustatomi atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos statybos įstatyme nurodytus jiems taikomus kvalifikacijos reikalavimus). Pirkimo vykdytojas nurodo reikalaujamas kompetencijas, o tiekėjas pateikia minimalų reikalaujamas kompetencijas galinčių atitikti asmenų skaičių. Turi būti nurodyta, ar tas pats asmuo galės vykdyti kelių specialistų, ekspertų, vadovų funkcijas. Atitinkamos srities personalo skaičius gali būti nurodomas tik išimtiniais atvejais, kai perkamas specifinis pirkimo objektas ir tinkamam pirkimo sutarties įvykdymui yra būtina užtikrinti, kad tas pats asmuo negalėtų atlikti kelių pirkimo objekto veiklų ar kelių nurodytų specialistų pareigų (pavyzdžiui, įsigyjamos sertifikavimo audito paslaugos, elektroninių mokymo modulių kūrimas, diegimas, priežiūra – kai yra reikalinga nustatyti, kad tiekėjas turi užtikrinti, kad galės skirti būtiną minimalų skaičių darbuotojų ir vadovaujančių darbuotojų dirbant pagal kiekvieną iš sričių, profilių ir tas pats asmuo negali būti siūlomas skirtingoms sritims, profiliams).

Metodikos 24 punkte nustatyta, kad remdamasis kitų ūkio subjektų pajėgumais, tiekėjas neatsižvelgia į tai, koks teisinis ryšys sieja tiekėją ir tą ūkio subjektą, kurio pajėgumais jis remiasi. Galimos įvairios naudojimosi kitam subjektui priklausiančiais ištekliais formos, pavyzdžiui: jungtinė veikla (partnerystė), subranga, konsorciumas, rėmimasis dukterinių (patronuojamųjų) įmonių pajėgumais, naudojimasis asmenų, tiesiogiai nedalyvaujančių pirkimo procedūrose pajėgumais (šių asmenų įrankiais, įrenginiais, techninėmis priemonėmis) ir panašiai.

Teismas daro išvadą, kad kvalifikaciniai reikalavimai, nustatyti Pirkimo sąlygų 3.9 punkto 2 lentelės 1.1, 4.2.1, 4.2.2 papunkčiuose, atitinka Metodikos ir VPĮ nuostatas, nes jie yra būtini Pirkimo sutarties įvykdymui.

Pirma, tarp šalių kilo ginčas, ką Pirkimu pirko pareiškėja. Teismas 3.1 skyriuje konstatavo, kad pareiškėja pirko ne atskirų sričių ekspertų paslaugas, o išorės auditorių paslaugas, atitinkančias Valstybės kontrolės atliekamas funkcijas. Taigi pirkimo objektas lemia, kad šias paslaugas teikiantiems subjektams keliami specialūs reikalavimai.

Antra, teismas atmeta CPVA argumentus, kad samdomiems paslaugų teikėjams turėjo būti keliami tie patys reikalavimai kaip valstybės kontrolės personalui. Nagrinėjamoje byloje pareiškėja nusprendė pirkti išorės auditorių paslaugas. Tai nusprendė padaryti ji pati, tokią teisę (rinktis, ką pirkti) ji turi. Taigi pritartina jos argumentams, kad nustatant audito pirkimo sąlygose kvalifikacinius reikalavimus potencialiems audito paslaugų teikėjams, pagrįstai buvo atsižvelgta į poreikį nustatyti objektyvų išorės auditoriaus turimų žinių lygio kriterijų (Lietuvos Audito Rūmų išduotas auditoriaus pažymėjimas, patvirtinantis atestuoto auditoriaus pakankamas žinias audito srityje), kurio atitikimas (minėto pažymėjimo turėjimas) užtikrintų bent jau ne žemesnį negu audito institucijos auditorių žinių lygį audito srityje, o įsigytos audito paslaugos būtų tinkama ir pakankama pagalba audito institucijos auditoriams auditui specifinėje srityje atlikti ir išorės auditorių kvalifikacija ir žinių lygis audito srityje būtų tinkamas ir pakankamas, kad perduoti atlikti dalį Valstybės kontrolės atliekamo audito. Teismo vertinimu, nurodyti reikalavimai yra proporcingi Pirkimo objektui ir Pirkimo sutartimi siekiamiems tikslams.

Teismas daro išvadą, kad Pirkimo sąlygų 4.2.1 punkte nustatytas kvalifikacijos reikalavimas audito srities ekspertui („turi būti atestuotu auditoriumi (įrašytu į Lietuvos auditorių rūmų auditorių sąrašą)“) apribojo laisvą asmenų ir paslaugų judėjimą ES ir pažeidė VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje nustatytus lygiateisiškumo ir nediskriminavimo principus.

Pirma, pareiškėja nenurodė jokių argumentų, kurie pagrįstų reikalavimą būti įrašytam į Lietuvos auditorių rūmų sąrašą. Tokių nenustatė nei atsakovė, nei teismas. Taigi nebuvo jokių priežasčių, pateisinančių šį reikalavimą.

Antra, teismas atmeta pareiškėjos argumentus, kad šis pirkimas nekėlė jokio tarptautinio susidomėjimo, nes ši aplinkybė, kaip pagrįstai nurodo atsakovė, neturi jokios teisinės reikšmės. CPVA pagrįstai konstatavo, kad buvo ribojama tiekėjų, kurių ekspertams teisę atlikti finansinių ataskaitų auditą suteikė valstybių narių kompetentingos institucijos, ir pačių ekspertų galimybė laisvai judėti ir teikti paslaugas Europos Sąjungoje, kuriuos galėjo įdarbinti ar kitokia bendradarbiavimo forma pasitelkti ne tik užsienio, tačiau ir Lietuvos tiekėjai.

Teismas daro išvadą, kad Pirkimo sąlygų 3.10 papunkčio apribojimas nepažeidžia Metodikos 24 punkto, VPĮ 47 straipsnio 7 dalyje bei 17 straipsnio 1 dalyje nustatytų lygiateisiškumo ir proporcingumo principų. Pirkimo sąlygų 10 punktas nustato, kad jei bendrą pasiūlymą pateikia paslaugų teikėjų grupė, veikianti jungtinės veiklos sutarties pagrindu, kiekvienas jungtinės veiklos partneris turi tenkinti pirkimo sąlygų 3 skyriaus 2 lentelės 1 punkte nustatytus kvalifikacijos reikalavimus, o šios lentelės 2–4 punktuose nustatyti kvalifikaciniai reikalavimai turi būti užtikrinti bent vieno iš partnerių ar visų partnerių kartu. Teismas pritaria pareiškėjos pozicijai, kad pirkimo objektas specifinis, ūkio subjektų pajėgumų sumavimas nustatytas tik vieno kvalifikacijos reikalavimo atžvilgiu – teisei verstis atitinkama (būtent audito) veikla. Teismo vertinimu, toks reikalavimas buvo nustatytas siekiant teisėto tikslo ir proporcingas.

Sprendimu CPVA pareiškėjai pritaikė finansinę korekciją ir liepė grąžinti 7 625,99 Eur, nes nustatė kelis pažeidimus, iš kurių teismas pripažino pagrįstu vieną. T .y. teismas konstatavo, kad Pirkimo sąlygų 4.2.1 punkte nustatytas kvalifikacijos reikalavimas audito srities ekspertui („turi būti atestuotu auditoriumi (įrašytu į Lietuvos auditorių rūmų auditorių sąrašą)“) apribojo laisvą asmenų ir paslaugų judėjimą ES ir pažeidė VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje nustatytus lygiateisiškumo ir nediskriminavimo principus. Kitus pažeidimus teismas pripažino nepagrįstais.

Vadovaujantis Europos Komisijos 2019 m. gegužės 14 d. sprendimu Nr. C(2019) 3452 patvirtintų Gairių dėl Sąjungos finansuotomis išlaidomis susijusių finansinių pataisų, kurias reikia atlikti dėl taikytinų viešųjų pirkimų taisyklių nesilaikymo, nustatymo (toliau – ir Gairės) 2.1 lentelės 10 punktu, kai ekonominės veiklos vykdytojai galėjo būti atgrasyti nuo pasiūlymų teikimo dėl draudimo dalyvauti procedūroje, atrankos ir (arba) sutarties sudarymo kriterijų arba sutarčių vykdymo sąlygų, į kuriuos įtraukti nepagrįsti nacionaliniai prioritetai, taikoma 25 proc. pataisos norma, kuri gali būti sumažinta iki 10 proc., jei vis dar buvo užtikrintas minimalus konkurencijos lygis, t. y. keli ekonominės veiklos vykdytojai pateikė pasiūlymus, kurie buvo priimti ir atitiko atrankos kriterijus.

Nagrinėjamu atveju nėra ginčo, kad buvo vykdomas supaprastintas pirkimas atviro konkurso būdu, kuris nebuvo reikšmingas ES vidaus rinkai ir nekėlė tarptautinio susidomėjimo, nes juo nesidomėjo užsienio subjektai; pasiūlymus pateikė 3 tiekėjai, todėl konkurencija buvo; atmestų pasiūlymų nebuvo; pretenzijų nebuvo gauta.

Sprendime nurodyta, kad atsižvelgiant į tai, kad nustatyti keli pažeidimai, susiję su aukščiau nurodytais Gairių punktais, taikoma 10 proc. finansinė korekcija nuo Projektui tenkančios tinkamos finansuoti Sutarties vertės – 111 040,00 Eur. Sprendimu pareiškėja įpareigota grąžinti 7 625,99 Eur.

Pareiškėja skunde nurodė argumentus dėl visų pažeidimų nepagrįstumo, o dėl sankcijos dydžio argumentų nepateikė. Teismas dalį pažeidimų eliminavo, tačiau vieną nustatė, t. y. teismas konstatavo, kad Pirkimo sąlygų 4.2.1 punkte nustatytas kvalifikacijos reikalavimas audito srities ekspertui („turi būti atestuotu auditoriumi (įrašytu į Lietuvos auditorių rūmų auditorių sąrašą)“) apribojo laisvą asmenų ir paslaugų judėjimą ES ir pažeidė VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje nustatytus lygiateisiškumo ir nediskriminavimo principus.

Pažymėtina, kad nepaisant to, kad buvo nustatyti keli pažeidimai, netinkamų finansuoti išlaidų apskaičiavimo normos nesumuotos. Taigi atsižvelgiant į tai, kad nustatytas pareiškėjos padarytas VPĮ nuostatų pažeidimas, nėra pagrindo pripažinti, kad pareiškėjai neturėjo būti taikoma finansinė korekcija. Pažymėtina, jog pagal Gaires pareiškėjai taikoma mažiausia finansinė pataisa, kuri atitinka nustatytą padarytą pažeidimą. Be to, nustačius pažeidimą, finansinės korekcijos taikymas yra privaloma, o ne alternatyviai pasirenkama procedūra. Teismo vertinimu, šiuo atveju taikyta finansinė pataisa yra mažiausia bei proporcinga pareiškėjos padarytam pažeidimui. Taigi nors Sprendime nepagrįstai nurodyta, kad pareiškėja padarė daugiau nei vieną pažeidimą, nors šie pažeidimai teismo sprendimu eliminuojami iš Sprendimo, tačiau pats Sprendimas taikyti finansinę korekciją ir grąžinti 7 625,99 Eur yra teisėtas pagrįstas, todėl jį naikinti nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad teisinio pagrindo panaikinti sprendimu paskirtą finansinę korekciją remiantis pareiškėjos skundo argumentais ar kitais pagrindais, nėra, todėl pareiškėjos skundas atmetamas kaip nepagrįstas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teismo nuomone, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl jų teismas nenagrinės. Šiame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de Hurk prieš Olandiją; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle prieš Suomiją; 2011 m. lapkričio 14 d. LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjos Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės prašymą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Tomas Blinstrubis Beata Martišienė Gediminas Užubalis