Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko (pranešėjas), Ivetos Pelienės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. lapkričio 10 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės prašymą atsakovui viešajai įstaigai Centrinei projektų valdymo agentūrai dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.

1. Pareiškėjas Lietuvos Respublikos valstybės kontrolė (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su prašymu, prašydamas panaikinti viešosios įstaigos Centrinės projektų valdymo agentūros (toliau – ir CPVA) 2021 m. vasario 15 d. sprendimą Nr. IT01 (toliau – ir Sprendimas).

2.1. Pareiškėjas, įgyvendindamas projektą Nr. 11.0.1-CPVA-V-201-01-0025 „Lietuvos Respublikos valstybės kontrolė – veiksmų programos auditas“ (toliau – ir Projektas), atliko supaprastintą pirkimą Nr. 375567 atviro konkurso būdu (toliau – ir Pirkimas). Pirkimas paskelbtas 2018 m. balandžio 26 d., pasiūlymus pateikė 3 tiekėjai. Pareiškėjas su Pirkime laimėjusiomis (duomenys neskelbtini) pasirašė 2018 m. liepos 23 d. audito paslaugų pirkimo sutartį Nr. SU-44 (toliau – ir Sutartis), kurios vertė 111 040 Eur.

2.2. CPVA nusprendė kreiptis į pareiškėją dėl įtariamų Projekto įgyvendinimo pažeidimų. Pareiškėjas bendradarbiavo su CPVA, pateikė visus prašytus paaiškinimus. Tačiau CPVA priėmė Sprendimą, kuriuo nustatė, kad pareiškėjas kai kurių paaiškinimų nepateikė, kai kuriuos paaiškinimus laikė neprigrįstais, nors nenurodė konkrečiai, kurie pareiškėjo paaiškinimai buvo nepagrįsti. CPVA priimtu Sprendimu nepagrįstai nustatė Pirkimo pažeidimus, dėl to nepagrįstai pripažino netinkamomis finansuoti su nustatytais pažeidimais susijusias Projekto išlaidas ir pritaikė projekto vykdytojai finansinę korekciją – 7 625,99 Eur.

2.3. Pareiškėjas ir CPVA yra susiję, nes CPVA laikytina pareiškėjo audituojamu subjektu atliekant Europos Sąjungos (toliau – ir ES) fondų investicijų auditus. Tai reiškia, kad CPVA, priimdama Sprendimą, buvo šališka. Todėl, sprendžiant dėl Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, būtina kviesti Viešųjų pirkimų tarnybą (toliau – ir Tarnyba), kaip nesusijusią ir kompetentingą šalies mastu viešųjų pirkimų kontrolę atliekančią instituciją, pateikti išvadą (nuomonę), ar pareiškėjas, vykdydamas Pirkimo procedūras, užtikrino Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – ir VPĮ) ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų reikalavimus.

2.4. CPVA nepagrįstai įvertino pareiškėjui pavestų atlikti ES investicijų audito institucijos funkcijų specifiką ir šioms funkcijoms keliamus ES ir nacionalinių teisės aktų bei tarptautinių audito standartų reikalavimus.

2.5. Pirkimu siekta įsigyti išorės auditorių paslaugas, planuojant išorės auditoriams perduoti atlikti dalį pareiškėjo atliekamų auditų, t. y. atlikti audito metu atrinktų ES fondų lėšomis finansuojamų projektų mokėjimo prašymų detalųjį testavimą – veiksmų auditą. Taip pat gauti kvalifikuotas, tarptautinius audito standartus atitinkančias audito išvadas, pagrindžiančias valstybinio audito ataskaitos teiginius, suformuluotus audito pastebėjimus, rekomendacijas ir valstybinio audito išvadą. Pirkimu siekta įsigyti ne atskirų sričių (pvz., viešųjų pirkimų) ekspertų paslaugas audito įrodymams apie specifines audituojamo subjekto sritis gauti, o, atsižvelgiant į žmogiškųjų išteklių (valstybinių auditorių) trūkumą, atitinkamai padidėjusį valstybinį auditą atliekančių auditorių darbo krūvį, siekta įsigyti išorės auditorių paslaugas, siekiant išorės auditoriams perduoti atlikti dalį pareiškėjo atliekamų auditų, kurių tik viena iš dalių yra viešųjų pirkimų tikrinimas. Valstybinio audito atlikti atskiri atitinkamų sričių ekspertai negali, nes nebūtų pasiektas Pirkimo tikslas. Tinkamam visų su konkrečiu Projektu susijusių deklaruotų išlaidų įvertinimui ir atitinkamos išvados apie deklaruotų išlaidų tinkamumą Projekte pateikimui nepakanka, kad atitinkamos srities ekspertas pateiktų užpildytą tik tam tikrą klausimyną pagal savo veiklos sritį. Paslaugų teikėjams Pirkimo sąlygose, be kita ko, buvo kelti reikalavimai ir dėl tarptautinių audito standartų, taikytinų audito institucijos veiklai, užtikrinimo. Įsigyjant išorės audito paslaugas, siekta užtikrinti ir vienodą projektų mokėjimo prašymuose deklaruotų išlaidų tinkamumo finansuoti vertinimą. Paslaugų teikėjo darbuotojai sutarties įgyvendinimo metu audito institucijos paskirtų atsakingų darbuotojų buvo supažindinti su audito metodika bei taikytinais reikalavimais darbo dokumentų pildymui. Jeigu išorės audito paslaugas pagal reikalaujamas sritis teiktų atskiri paslaugų teikėjai (ne audito įmonės), tai neatitiktų ES fondų investicijų valstybiniam auditui keliamų reikalavimų, nes tokiu atveju tai nebūtų laikoma audito paslaugomis turinio prasme. Be to, paslaugų teikimas pareiškėjui taptų per daug sudėtingas techniniu požiūriu. Todėl tai nulėmė, kad Pirkimo objektas pagal savo pobūdį neskaidytinas į dalis, kas ir objektyviai neįmanoma. Nagrinėjamu atveju taikytinas teisinis reguliavimas nenurodo, kad perkančioji organizacija privalo pirkimo objektą skaidyti tol, kol pačios smulkiausios jo dalys liks savarankiškos, nes tai lemtų absurdiškas situacijas ir neproporcingas perkančiųjų organizacijų pastangas. Todėl CPVA, vien remdamasi aplinkybe, kad pareiškėjas Pirkimo sąlygose nurodė profesinius kvalifikacijos reikalavimus paslaugų teikėjo personalui, tačiau neatsižvelgusi į Pirkimo objektą, padarė nepagrįstas išvadas, kad Pirkimo objektas skaidytinas į dalis. CPVA netinkamai įvertino pareiškėjo, kaip perkančiosios organizacijos, poreikio įsigyti neskaidomų išorės audito paslaugų (Pirkimo objektas), reikalingų užtikrinti tinkamą aptartų funkcijų vykdymą, pagrįstumą.

2.6. Pirkimu siekta užtikrinti audito rezultatų pateikimą Europos Komisijai laiku, atsižvelgiant į didelį atliekamo audito mastą. Pareiškėjas Pirkimo sąlygose nustatė reikalavimą, kad, tik esant poreikiui, paslaugos teikėjai užtikrintų galimybę per mėnesį įvykdyti ne mažiau kaip 7 užduotis. CVPA neteisingai įvertino, kad toks reikalavimas galimai riboja smulkaus ir vidutinio verslo tiekėjų konkurenciją. Pirkimo sąlygose nenurodžius maksimalaus galimo atlikti užduočių poreikio, pareiškėjas neturėtų galimybės, esant poreikiui, reikalauti paslaugų teikėjo atlikti reikiamo kiekio užduočių, kad būtų užtikrintas audito rezultatų pateikimas Europos Komisijai laiku. Pareiškėjas 2015 m. vykdė analogišką audito paslaugų pirkimą (CVP IS Nr. 161807), kurio metu pirkimo sąlygas derino su CPVA, pirkimo skelbimą tikrino ir teikė pastabas Tarnybai ir jokių pastabų dėl tokio reikalavimo negavo.

2.7. Perkančiosioms organizacijoms suteikiama diskrecija nuspręsti, ką konkrečiai joms reikia įsigyti, kokias savybes turi atitikti pirkimo objektas ir kokios savybės yra geriausios konkretų pirkimą organizuojančiai perkančiajai organizacijai. Įvertinus Pirkimo objektyvų poreikį ir audito paslaugų teikėjų, turinčių savarankišką teisę vykdyti audito veiklą, skaičių audito paslaugų rinkoje bei atsižvelgus į Pirkimui pateiktuose pasiūlymuose nurodytus ūkio subjektus, kurių pajėgumais pasiūlymus pateikę paslaugų teikėjai rėmėsi, matyti, kad visi Pirkimo dalyviai realiai rėmėsi ūkio subjektų pajėgumais, kad atitiktų finansinio ir (arba) ekonominio, techninio ir (arba) profesinio pajėgumo reikalavimus. Tai reiškia, kad Pirkime buvo visiškai užtikrinta teisė audito paslaugų teikėjams remtis kitų ūkio subjektų pajėgumais, kaip numatyta VPĮ 49 straipsnyje.

2.8. Pareiškėjas ūkio subjektų pajėgumų sumavimą nustatė tik vieno kvalifikacijos reikalavimo atžvilgiu – teisei verstis atitinkama (būtent audito) veikla, siekdama teisėto tikslo. Pirkimo sąlygų 3.1 punkte nustatyta, kad paslaugų teikėjas gali remtis ūkio subjektais, kad atitiktų finansinio ir (arba) ekonominio, techninio ir (arba) profesinio pajėgumo reikalavimus, nenurodant jokių jų sumavimo ribojimų. CPVA, įvertinusi Pirkimo sąlygų 3.10 ir 3.11 punktų reikalavimus, padarė nepagrįstą ir neteisingą išvadą, kad tiekėjas, norėdamas remtis kito ūkio subjekto pajėgumais, neturėjo teisės pasinaudoti kitam subjektui priklausančiais ištekliais kita forma, nei nurodyta Pirkimo sąlygų 3.10 punkte. Pirkime, kuriame pasiūlymus pateikė 3 paslaugų teikėjai, nebuvo gauta paklausimų ar pretenzijų, susijusių su Pirkimo sąlygose 3.10 punkte nustatytu reikalavimu.

2.9. Pareiškėjas yra audito institucija, kuriai vieninteliai priskirta vykdyti ES fondų investicijų auditus. Rinkoje nėra galimybės įsigyti analogiškų valstybinio audito paslaugų, todėl niekaip nepagrįstas CPVA argumentas, kad daliai pareiškėjo funkcijų atlikti buvo vykdomas viešasis audito paslaugų pirkimas, todėl neturėjo būti reikalaujama iš paslaugų teikėjų turėti auditoriaus pažymėjimų, nes pareiškėjo valstybiniai auditoriai jų neturi.

2.10. CPVA išvados, kad Pirkimo sąlygų 4.2.1 ir 4.2.2 punktuose nustatyti kvalifikacijos reikalavimai yra galimai ribojantys konkurenciją, nepagrįsti ir neproporcingi Pirkimo objektui pagal VPĮ 47 straipsnio 1 dalį ir neatitinka Tarnybos direktoriaus 2017 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. 1S-105 patvirtintos Tiekėjo kvalifikacijos reikalavimų nustatymo metodikos (toliau – ir Metodika) 21.6 punkto, o Pirkimo sąlygų 4.2.1 punkte nustatytas reikalavimas audito srities ekspertui būti atestuotam auditoriui – įrašytu į auditorių sąrašą, neužtikrino laisvo paslaugų judėjimo, jei atitinkamos užsienio šalies audito srities ekspertas nėra įrašytas į auditorių sąrašą, nepagrįstos. Pirkimo sąlygų 4.2.1 punkto reikalavimas nustatytas vadovaujantis Lietuvos Respublikos finansinių ataskaitų audito įstatymo (toliau – ir FAAĮ) 16 straipsnio 2 ir 4 dalimis, pagal kurias valstybės narės auditorius patvirtinamas auditoriumi ir finansinių ataskaitų auditą gali atlikti tik tada, kai jis yra įtrauktas į auditorių sąrašą. Kadangi CPVA sutiko su šio reikalavimo būtinumu, atsižvelgus į aktualų teisinį reglamentavimą, neturėjo nustatyti pažeidimo dėl to, kad neva šis reikalavimas užkerta laisvą paslaugų judėjimą. Be to, atviro konkurso būdu atliekamas supaprastintas Pirkimas neturėjo aiškaus tarptautinio susidomėjimo, nes pagal Pirkimo vertę skelbtas skelbimas apie supaprastintą pirkimą nacionaliniu lygmeniu. Užsienio tiekėjai Pirkimu aktyviai nesidomėjo, t. y. neteikė paklausimų ar pretenzijų. Užsienio tiekėjai Pirkime neteikė pasiūlymų, taip pat užsienio tiekėjai net pasyviai Pirkimu nesidomėjo – Pirkimo sąlygas buvo peržiūrėję ir prie Pirkimo procedūros prisijungę tik Lietuvoje registruoti ūkio subjektai. Net ir tuo atveju, jeigu būtų egzistavęs aiškus tarptautinis suinteresuotumas pirkimu, užsienio tiekėjai, vadovaudamiesi VPĮ 51 straipsnio 4 dalimi ir Pirkimo sąlygų 3.16 punktu, galėjo pateikti tiekėjo priesaikos deklaraciją ar oficialią paslaugų teikėjo deklaraciją tokio kvalifikacijos reikalavimo atitikčiai pagrįsti. Taigi šiuo atveju nebuvo paslaugų teikėjų, kurių dalyvavimas Pirkime galėjo būti apribotas Pirkimo sąlygų 4.2.1 punkte nustatytu reikalavimu. Tai patvirtina, kad pagrindo konstatuoti laisvo paslaugų judėjimo neužtikrinimo nebuvo. Todėl Sprendimo dalis, pagal kurią nustatytas pažeidimas dėl reikalavimo, kad atitinkamas užsienio šalies audito ekspertas būtų įrašytas į auditorių sąrašą, yra nepagrįsta.

2.11. Pirkimo sąlygų 4.2.2 punkto reikalavimas pagrįstas tuo, kad dalis atrinktų audituoti projektų yra statybos projektai, kurių audito metu būtina vertinti rangos darbų atitikti ES ir nacionaliniams teisės aktams, projektų finansavimo sąlygų aprašams, rangos sutarčių ir projektų keitimus. Pirkimo sąlygose nustatytas reikalavimas paslaugų teikėjo statybos ekspertui turėti kvalifikacijos atestatą, suteikiantį teisę atlikti ypatingų statinių statybos techninę priežiūrą, yra susijęs su Pirkimo objektu ir būtinas tinkamam bei kokybiškam audito paslaugų teikimui. Tai reiškia, kad neturėdamas specialistų, turinčių teisę atlikti tokio pobūdžio vertinimu, paslaugų teikėjas neužtikrintų kokybiško ir laiku pateikto projekto išlaidų vertinimo rezultato. Todėl Sprendimo dalis, pagal kurią nustatytas pažeidimas dėl kvalifikacijos reikalavimo statybos srities ekspertui, yra nepagrįstas.

3. Atsakovas CPVA atsiliepime į prašymą prašė prašymą atmesti, atsiliepimą į prašymą grindė tokiais argumentais:

3.1. Pareiškėjo prašymo argumentai yra deklaratyvūs, akivaizdžiai prieštaraujantys teisės aktų nuostatoms, taikomoms ES lėšomis finansuojamiems projektams, teismų praktikai ir nepaneigiantys Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo bei nustatytų pažeidimų. CPVA aiškiai, nuosekliai ir detaliai ištyrė nustatytas aplinkybes, įvertino Pirkimo dokumentus, viešojo Pirkimo procedūrų eigą, pateikė Sprendime konkrečius ir teisiškai pagrįstus argumentus dėl konstatuotų VPĮ pažeidimų. Sprendimas yra išsamiai ir aiškiai motyvuotas, atitinka visus Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio reikalavimus.

3.2. Pareiškėjo prašymo argumentai dėl CPVA šališkumo nepagrįsti. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas 2015 m. vasario 26 d. pasirašė sutikimą įgyvendinti techninės paramos projektą ir jam buvo žinoma, kad įgyvendinant Projektą įgyvendinančios institucijos funkcijas atliks CPVA. Tuo metu pareiškėjas nekvestionavo CPVA, kaip įgyvendinančios institucijos galimo nešališkumo ir (ar) neobjektyvumo priimant sprendimus, susijusius su pareiškėjo įgyvendinamu Projektu. Pareiškėjas painioja atskaitomybės ir atsakomybės kategorijas ir klaidina teismą. Vietoj to, kad pareiškėjas tinkamai reaguotų, imdamasis jam privalomų atlikti veiksmų, jis užėmė nepateisinamą poziciją, grindžiamą deklaratyviais teiginiais apie CPVA šališkumą, kuri yra ne tik nesuderinama su pareiškėjui pavestomis atlikti ES investicijų audito institucijos funkcijomis, bet ir pakerta visuotinai pripažįstamą atsakingo valdymo (gero administravimo) principą.

3.3. CPVA ir Tarnyba, atlikdamos joms priskirtas funkcijas, privalo savarankiškai priimti sprendimus. Tai reiškia, kad vadovaujantis teisės aktuose nustatytais reikalavimais, Tarnybai pateikiama informacija pagal esamą teisinį reguliavimą CPVA įtariamų pažeidimų tyrimo ir nustatymo procedūrai bei priimamam sprendimui negali daryti įtakos. Vien faktinė aplinkybė, jog dėl Sprendimu konstatuotų VPĮ normų pažeidimų Tarnyba atskirai nepateikė išvados, savaime nelemia Tarnybos vertinimo būtinybės, ar tai, kad Sprendimas yra priimtas pažeidžiant CPVA institucinį nepriklausomumą. Pareiškėjas nepateikė jokių teisinių argumentų, kad egzistuoja tariama nešališko vertinimo būtinybė ir tikslinga kviesti Tarnybą kaip nepriklausomą specialistą įvertinti byloje analizuojamą situaciją ir pateikti kompetentingą išvadą.

3.4. Tarptautinis pirkimas privalo būti atliekamas skaidant pirkimo objektą į dalis, kurių kiekvienai numatoma sudaryti atskirą pirkimo sutartį, ir apibrėžiant šių dalių apimtį bei dalyką. Pirkimo objektas skaidomas į dalis kiekybiniu ir kokybiniu pagrindais ar pagal skirtingus jo įgyvendinimo etapus. Pirkimo objekto neskaidymo ar sujungimo į vieną pagrįstumas turi būti vertinamas tiek dėl vienarūšių, tiek dėl nevienarūšių pirkimo objektų. Toks vertinimas turi būti atliekamas tiekėjų konkurencijos užtikrinimo aspektu, įvertinant, ar perkančiosios organizacijos tikslas negalėjo būti pasiektas mažiau varžančiomis priemonėmis. Sprendime išsamiai pasisakyta dėl sprendimo sujungti savarankiškus (atskirus) heterogeninius (nevienarūšius) pirkimo objektus. Priešingai nei pareiškėjas nurodo, šiuo aspektu Sprendimas pagrįstas ne subjektyvia nuomone ir prielaidomis, o nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, konkrečiais teisės aktais, jų nuostatomis, taip pat Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – ir LAT) praktika. Atlikus Pirkimo sąlygų visumos loginę, sisteminę ir detalią analizę nustatyta, kad buvo įsigytos audito, statybos srities, teisės srities, viešųjų pirkimų srities ekspertinės konsultacinės paslaugos. Dėl to nekyla abejonių, kad pagal savo pobūdį Pirkimu buvo numatyta pirkti ne vienarūšes (vienalytes) paslaugas, o visiškai skirtingo tipo paslaugas. Pareiškėjas taip pat nepateikė jokių argumentų dėl Pirkimo objekto neskaidymo kiekybiniu pagrindu atsižvelgus į Pirkimo sąlygų reikalavimą, kad turi būti užtikrinta galimybė per mėnesį įvykdyti ne mažiau kaip 7 užduotis, t. y. vienu metu gali būti didelis tiekėjo žmogiškųjų išteklių poreikis, kuris riboja smulkaus ir vidutinio verslo tiekėjų konkurenciją. Pareiškėjo pozicija, jog buvo siekta įsigyti valstybinio audito paslaugas, kurių atlikti atskiri atitinkamų sričių ekspertai negali, nes nebūtų pasiektas Pirkimo tikslas, yra nepagrįsta ir prieštarauja pačios pareiškėjo pateiktai informacijai, nes klausimyną ekspertai pildo savo kompetencijos ribose.

3.5. Pareiškėjas nei pažeidimo tyrimo metu, nei prašyme nepateikė argumentų, kuriais būtų paneigtos jo bendros pareigos užtikrinti sąžiningą tiekėjų konkurenciją, vykdant pirkimą laikytis proporcingumo ir lygiateisiškumo principų. Jau vien dėl to, kad pareiškėjas nusprendė sujungti savarankiškus (atskirus) heterogeninius (nevienarūšius) pirkimo objektus į vieną, patvirtina, kad buvo pažeisti tiekėjų teisėti interesai. Todėl buvo padaryta pagrįsta išvada, kad pareiškėjas peržengė diskrecijos ribas, Pirkimo sąlygų nuostatos neatitinka VPĮ 17 straipsnio 3 dalies nuostatų reikalavimų, o tiekėjams buvo sudarytos nevienodos sąlygos dalyvauti Pirkime. Atliekant atskirus 4 pirkimus, skirtus 4 sričių (audito, statybos, teisės, viešųjų pirkimų) ekspertų paslaugoms įsigyti, atsižvelgiant į didelį šias paslaugas galinčių tiekti tiekėjų skaičių, juose galinčių dalyvauti tiekėjų ratas tikėtina būtų buvęs daug platesnis.

3.6. Pareiškėjas turi teisę nustatyti tiekėjams kvalifikacijos reikalavimus, t. y. teisė verstis atitinkama veikla, ekonominis ir finansinis, techninis ir profesinis pajėgumas. Sprendime išsamiai pasisakyta dėl kvalifikacijos reikalavimų pagrįstumo ir proporcingumo bei atitikimo VPĮ reikalavimams. Priešingai nei teigia pareiškėjas, Sprendimas pagrįstas ne subjektyvia nuomone ir prielaidomis, o nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, konkrečiais teisės aktais, jų nuostatomis, taip pat LAT ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktika. Pareiškėjas ir tiek pažeidimo tyrimo metu, ir prašyme kvalifikacijos reikalavimų teisėtumą grindžia pareiškėjo teisiniu statuso reglamentavimu, o ne Pirkimo objektui keliamais profesiniais reikalavimais. Sprendime pagrįstai konstatuota, kad Pirkimo sąlygų 3.9 punkte 2 lentelės 1.1, 4.2.1, 4.2.2 punktuose nustatyti reikalavimai tiekėjams ir jų ekspertams verstis veikla, kuri šiuo Pirkimu nėra perkama, o perkamų valstybinio audito paslaugų atlikimas specialiais teisės aktais nėra licencijuojamas, yra dirbtinai ribojantys konkurenciją, yra nepagrįsti ir neproporcingi Pirkimo objektui bei pažeidžia lygiateisiškumo ir proporcingumo principus.

3.7. Šiuo atveju nėra reikšminga aplinkybė, ar Pirkime buvo aiškus tarptautinis suinteresuotumas, kadangi buvo ribojamas ne tik tiekėjų, kurių ekspertams teisę atlikti finansinių ataskaitų auditą suteikė valstybių narių kompetentingos institucijos, tačiau ir pačių ekspertų galimybė laisvai judėti ir teikti paslaugas ES, nes juos galėjo įdarbinti ar kitokia bendradarbiavimo forma pasitelkti ne tik užsienio, bet ir Lietuvos tiekėjai. Tokiais pareiškėjo veiksmais buvo apribotas laisvas asmenų ir paslaugų judėjimas bei pažeisti lygiateisiškumo ir nediskriminavimo principai.

3.8. Pareiškėjas negalėjo drausti tiekėjui jungtinės veiklos sutarties pagrindu pasitelkti kitą ūkio subjektą, kuris būtų teikęs tik statybų, ar viešųjų pirkimų, ar teisės srities ekspertines paslaugas, tačiau kuris nebūtų buvęs įrašytas į audito įmonių sąrašą, nes teisės aktai nenumato tokio reikalavimo jo veiklos pobūdžiui. Tai, kad pareiškėjas Pirkimo sąlygose nenustatė ribojimų paslaugų teikėjui remtis kitų ūkio subjektų pajėgumais bet kokia kita forma, pagrindžia, kad Pirkimo sąlygų 3.10 punkte nustatytas apribojimas yra nepagrįstas, perteklinis, dirbtinai ribojantis konkurenciją. Tokiais veiksmais taip pat buvo pažeisti lygiateisiškumo ir nediskriminavimo principai.

3.9. Pareiškėjas, teikdamas argumentus, kurie neturi jokios teisinės reikšmės vertinant VPĮ padarytų pažeidimų nustatymo faktą ir CPVA pareigą nustatyti pažeidimą bei jį ištaisyti, nustatant netinkamas finansuoti išlaidas, siekia išvengti neigiamų pasekmių. CPVA nepažeidė pareiškėjo teisių ir interesų. Šiuo atveju pareiškėjo padaryti pažeidimai negali būti vertinami kaip formalūs, pagrįstai įvertinti kaip labai sunkūs. Nustačius pažeidimus, finansinės korekcijos taikymas yra privaloma, o ne alternatyviai pasirenkama procedūra. Pareiškėjas, negali turėti teisėtų lūkesčių gauti lėšų finansuoti Projekto, kuris įgyvendinamas iš ES fondų ir valstybės biudžeto, išlaidoms, kurios neatitinka teisės aktų nustatytų reikalavimų ir dėl to yra netinkamos finansuoti. Finansinės korekcijos dydis nustatytas, vadovaujantis teisės aktų nuostatomis, taip pat atsižvelgiant į visas reikšmingas aplinkybes, galinčias daryti įtaką finansinės korekcijos dydžiui. CPVA nagrinėjamu atveju neturėjo teisinio pagrindo taikyti 5 proc. finansinės korekcijos, nes pareiškėjas savo veiksmais pažeidė ne tik VPĮ nuostatas, bet ir šiame įstatyme įtvirtintus principus.

II.

4. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. lapkričio 10 d. sprendimu pareiškėjo Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės prašymą atmetė.

5. Teismas nustatė, kad: pareiškėjas 2015 m. vasario 26 d. pasirašė sutikimą įgyvendinti techninės paramos projektą ir pateikė projektą „Lietuvos Respublikos valstybės kontrolė – veiksmų programos auditas“ (Projektas); Lietuvos Respublikos finansų ministerija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. spalio 28 d. įsakymu Nr. 1K-337 patvirtintomis Techninės paramos administravimo taisyklėmis, atliko vertinimą ir 2016 m. birželio 7 d. raštu informavo pareiškėją, kad Projektas atrinktas; pareiškėjas, įgyvendindamas Projektą, atliko supaprastintą pirkimą atviro konkurso būdu „Audito paslaugų supaprastintas pirkimas“ (Pirkimas); skelbimas apie Pirkimą Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje buvo paskelbtas 2018 m. balandžio 26 d. ir į atskiras dalis skaidomas nebuvo; pareiškėjas su ūkio subjektų grupe, t. y. (duomenys neskelbtini) 2018 m. liepos 23 d. sudarė audito paslaugų pirkimo sutartį Nr. SU-44 (Sutartis); CPVA, įvertinusi pareiškėjo Pirkimo dokumentus, 2020 m. birželio 9 d. paprašė pareiškėjo pateikti atsakymus į klausimus, susijusius su Pirkimu; pareiškėjas 2020 m. birželio 16 d. pateikė CPVA paaiškinimus; CPVA Pažeidimų prevencijos skyrius vizavo 2020 m. rugpjūčio 28 d. raštą Nr. IT01 „Informacija apie įtariamą pažeidimą (1)“; CPVA pareiškėjui išsiuntė 2020 m. rugsėjo 7 d. raštą „Dėl įtariamo pažeidimo projekte Nr. 11.0.1-CPVA-V-201-01-0025“, kuriuo informavo pareiškėją apie pradėtą pažeidimo tyrimą ir paprašė pateikti paaiškinimus ir kitus dokumentus, kurie gali turėti įtakos pažeidimo tyrimo eigai; pareiškėjas 2020 m. rugsėjo 25 d. raštu „Dėl papildomų paaiškinimų pateikimo (projekto Nr. 11.0.1-CPVA-V-201-01-0025)“ pateikė paaiškinimus; CPVA 2020 m. gruodžio 14 d. raštu Nr. 2020/2-9087 „Dėl papildomų paaiškinimų pateikimo (projekto Nr. 11.0.1-CPVA-V-201-01-0025)“ pareiškėjo paprašė pateikti paaiškinimus; pareiškėjas 2020 m. gruodžio 17 d. raštu „Dėl papildomų paaiškinimų pateikimo (projekto Nr. 11.0.1-CPVA-V-201-01-0025)“ pateikė papildomus paaiškinimus; CPVA, įvertinusi Pirkimo dokumentus, pareiškėjo paaiškinimus, pažeidimo tyrime nustatytas aplinkybes ir visą pateiktą informaciją, teisinį reguliavimą bei teismų praktiką, priėmė Sprendimą, kuriuo pareiškėjui pritaikė finansinę korekciją – 7 625,99 Eur.

6. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 56 straipsnio 2 dalimi, 60 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 61 straipsniu, atmetė pareiškėjo prašymą kreiptis į Tarnybą dėl specialisto išvados. Teismas konstatavo, kad pareiškėjo prašymas yra netikslus, nes administraciniame procese specialistai teikia paaiškinimus, o ekspertai išvadas, o iš prašymo nėra neaišku, ką nori kviesti pareiškėjas (specialistą ar ekspertą), kokie klausimai turėtų būti užduodami. Teismas nustatė, kad nagrinėjamu atveju nėra poreikio kviesti nei ekspertą, nei specialistą, nes tokio pobūdžio ginčus sprendžia administraciniai teismai tiek pagal įstatymą, tiek pagal teismų praktiką. Teismas pažymėjo, kad bet kokiu atveju išvada laikytina tik atitinkamos institucijos pozicija, tačiau ne šalių ginčo sprendimu, kurio priėmimo kompetenciją turi teismas. Teismas nenustatė klausimų, kuriems išspręsti reikėtų teismo neturimų specialiųjų mokslo, meno, technikos ar amato srities žinių, ar kad nagrinėjamu atveju reikia specialiųjų žinių dokumentams, daiktams ar veiksmams ištirti ir įvertinti.

7. Teismas, nustatęs, kad teisės aktai CPVA suteikia kompetenciją vertinti paramos gavėjų patirtų išlaidų tinkamumą finansuoti, atmetė pareiškėjo prašymo argumentus dėl CPVA šališkumo. Dėl to teismas pritarė CPVA, kad, atlikdama teisės aktais jai priskirtas funkcijas, ši vertina techninės paramos gavėjų patirtų išlaidų tinkamumą finansuoti, ir tai, ar apmokant išlaidas nebuvo pažeisti viešųjų pirkimų reikalavimai. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju faktinė situacija susiklostė taip, kad pareiškėjas buvo paramą gaunantis subjektas, kuris, vykdydamas Projektą, atliko Pirkimą, o CPVA atliko administravimo funkciją. Teismas nenustatė, kad Sprendimas priimtas dėl keršto ar kitais sumetimais.

8. Teismas nustatė, kad CPVA, atlikusi Pirkimo sąlygų visumos loginę, sisteminę ir detalią analizę, pripažino, jog Pirkimu buvo įsigytos audito, statybos srities, teisės srities, viešųjų pirkimų srities ekspertinės konsultacinės paslaugos. Sprendime nustatyta, kad pagal savo pobūdį Pirkimu buvo numatyta pirkti ne vienarūšes (vienalytes) paslaugas, o visiškai skirtingo tipo paslaugas pagal VPĮ 3 straipsnio 1 dalyje nustatytą viešuose pirkimuose taikomą klasifikacijos sistemą, kadangi minėtoms paslaugoms suteikiami skirtingi BVPŽ kodai (apskaitos, audito, fiskalinės paslaugos (BVPŽ kodas 79200000), konsultacinių inžinerijos ir statybos paslaugos (BVPŽ kodas 71310000-4), ekspertų paslaugos (BVPŽ kodas 71319000-7)). Pagal Pirkimo sąlygų 3 priedo Techninę specifikaciją paslaugų maksimali apimtis – 4 000 val. (per 36 mėnesius), o paslaugos bus teikiamos pagal faktinį Perkančiosios organizacijos (pareiškėjo) poreikį pagal jos pateiktas atskiras užduotis, o esant poreikiui turi būti užtikrinta galimybė per mėnesį įvykdyti ne mažiau kaip 7 užduotis (vidutinė vienos užduoties vykdymo trukmė – 140 val.). Taigi vienu metu gali būti didelis teikėjo žmogiškųjų išteklių poreikis, kuris galimai riboja smulkaus ir vidutinio verslo tiekėjų konkurenciją. Sprendime konstatuota, kad dėl svarbiomis priežastimis nepagrįsto pareiškėjo sprendimo sujungti savarankiškus (atskirus) heterogeninius (nevienarūšius) pirkimo objektus į vieną (formaliais pagrindais suvaržius Pirkime laisvą ūkio subjektų konkurenciją), buvo apribota pareiškėjos galimybė pasirinkti geriausią pasiūlymą, racionaliai panaudoti lėšas (VPĮ 17 str. 2 d. 1 p.) bei pažeisti VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje nustatyti viešųjų pirkimų lygiateisiškumo ir proporcingumo principai.

9. Vadovaudamasis VPĮ 17 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1 punktu, teismas atmetė argumentus, kad dėl Pirkimo objekto (ne) skaidomumo negalima spręsti iš kvalifikacijos reikalavimų aprašymo ir kad pareiškėjas turėjo skaidyti Pirkimo objektą. Teismas, remdamasis tuo, ką nustatė, Pirkimo sąlygų techninės specifikacijos III dalimi, ir vadovaudamasis LAT praktika, pritarė pareiškėjo pozicijai, kad įsigytos ne atskirų sričių ekspertų paslaugos, o išorės auditorių paslaugos, atitinkančios pareiškėjo atliekamas funkcijas. Teismo vertinimu, audito paslaugos yra savarankiška paslauga, kuri nors techniškai ir sudaryta iš skirtingų sudėtinių dalių (ją teikiant atliekama daug skirtingų veiksmų, dalyvauja skirtingi asmenys, teikiantys skirtingas paslaugas), tačiau jos reikšmė, paskirtis, prasmė, teisinis statusas yra toks, kad ji turi vertę kaip visuma (auditoriaus išvada yra savarankiškas savo kokybe „produktas“ palyginti su statybų eksperto išvada, teisininko išvada ar kito konsultanto išvada). Tai lemia audito paslaugų prigimtis ir teisės aktuose nustatytas teisinis statusas.

10. Teismas padarė išvadą, kad reikalavimas esant poreikiui užtikrinti galimybę per mėnesį įvykdyti ne mažiau kaip 7 užduotis (vidutinė vienos užduoties vykdymo trukmė – 140 val.) neriboja smulkaus ir vidutinio verslo tiekėjų konkurencijos. Jis yra pagrįstas ir proporcingas, nustatytas remiantis teisėtais tikslais (siekiu užtikrinti audito rezultatų pateikimą Europos Komisijai laiku), nustačius, kad pareiškėjas nusprendė įsigyti ginčo paslaugas būtent dėl to, kad pareiškėjui trūko savo resursų užtikrinti savalaikį funkcijų vykdymą. Teismo vertinimu, proporcingumą įrodo pareiškėjo argumentai dėl didelio atliekamo audito masto (30 audituojamų subjektų vidaus kontrolės ir vidutiniškai apie 50 ES fondų lėšomis finansuojamų projektų mokėjimo prašymų vertinimas), audito institucijos atliekamo darbo krūvio netolygumai ir nenuspėjamumas (projektų mokėjimo prašymų atranka atliekama kelis kartus per metus, priklausomai nuo mokėjimo paraiškų pateikimo (išlaidų deklaravimo) Europos Komisijai laiko).

11. Teismas konstatavo, kad CPVA nustatė, jog buvo perkamas 2014–2020 m. ES fondų lėšomis finansuojamo projekto ir konkretaus mokėjimo prašymo, deklaruoto Europos Komisijai, teisėtumo ir išlaidų tinkamumo vertinimas. Ši veikla nėra licencijuojama teisės aktų nustatyta tvarka. Atsižvelgusi į tai, CPVA padarė išvadą, kad Pirkimo sąlygų 3.9 punkto 2 lentelės 1.1, 4.2.1, 4.2.2 punktuose nustatyti reikalavimai tiekėjams ir jų ekspertams verstis veikla, kuri šiuo Pirkimu nėra perkama, o perkamų valstybinio audito paslaugų atlikimas specialiais teisės aktais nėra licencijuojamas, yra dirbtinai ribojama konkurencija, jie yra nepagrįsti ir neproporcingi Pirkimo objektui bei pažeidžia Tarnybos direktoriaus 2017 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. 1S-105 patvirtintos Tiekėjo kvalifikacijos reikalavimų nustatymo metodikos (Metodika) 11 bei 21.6 punktus, VPĮ 47 straipsnio 1 dalyje ir 17 straipsnio 1 dalyje nustatytus lygiateisiškumo ir proporcingumo principus.

12. Teismas, vadovaudamasis VPĮ 47 straipsnio 1 ir 7 dalimis, Metodikos 11, 21.6, 24 punktais, padarė išvadą, kad kvalifikaciniai reikalavimai, nustatyti Pirkimo sąlygų 3.9 punkto 2 lentelės 1.1, 4.2.1, 4.2.2 punktuose, atitinka Metodikos ir VPĮ nuostatas, nes jie yra būtini Sutarties įvykdymui. Teismas, pripažinęs, jog pareiškėjas, priešingai nei nustatė CPVA, pirko ne atskirų sričių ekspertų paslaugas, tačiau išorės paslaugas, atitinkančias pareiškėjo atliekamas funkcijas, konstatavo, kad pats Pirkimo objektas lemia, kad šias paslaugas teikiantiems subjektams yra keliami specialūs reikalavimai. Teismas atmetė CPVA argumentus, kad samdomiems paslaugų teikėjams turėjo būti keliami tie patys reikalavimai kaip pareiškėjo personalui. Jis pritarė pareiškėjo argumentams, kad, nustatant audito pirkimo sąlygose kvalifikacinius reikalavimus potencialiems audito paslaugų teikėjams, buvo būtina atsižvelgti į poreikį nustatyti objektyvų išorės auditoriaus turimų žinių lygio kriterijų, kuris užtikrintų bent jau ne žemesnį negu audito institucijos auditorių žinių lygį audito srityje. Teismas vertino, kad įsigytos audito paslaugos būtų tinkama ir pakankama pagalba audito institucijos auditoriams auditui specifinėje srityje atlikti, o išorės auditorių kvalifikacija ir žinių lygis audito srityje būtų tinkamas ir pakankamas. Teismas konstatavo, kad pareiškėjo nustatyti specialūs reikalavimai yra proporcingi Pirkimo objektui ir Sutarties tikslams.

13. Teismas, nustatė, kad Sprendime konstatuota, jog Pirkimo sąlygų 4.2.1 punkte nustatytas kvalifikacijos reikalavimas audito srities ekspertui (turi būti atestuotu auditoriumi (įrašytu į auditorių sąrašą)) apriboja laisvą asmenų ir paslaugų judėjimą ES ir kartu pažeidžia VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje nustatytus lygiateisiškumo ir nediskriminavimo principus. Šiuo aspektu teismas padarė išvadą, kad šiuo atveju pareiškėjas nenurodė jokių argumentų, kurie pagrįstų reikalavimą būti įrašytam į auditorių sąrašą. Teismas nenustatė jokių priežasčių, pateisinančių aptartą reikalavimą. Spręsdamas dėl aptariamo CVPA nustatyto pažeidimo, teismas atmetė pareiškėjo argumentus, kad Pirkimas nekėlė jokio tarptautinio susidomėjimo, nes ši aplinkybė, teismo vertinimu, neturi jokios teisinės reikšmės. Teismas pritarė CPVA, kad pareiškėjas, nustatęs aptariamą reikalavimą, ribojo tiekėjų, kurių ekspertams teisę atlikti finansinių ataskaitų auditą suteikė valstybių narių kompetentingos institucijos, ir pačių ekspertų galimybę laisvai judėti ir teikti paslaugas ES, kuriuos galėjo įdarbinti ar kitokia bendradarbiavimo forma pasitelkti ne tik užsienio, tačiau ir Lietuvos tiekėjai.

14. Teismas nesutiko su CPVA Sprendime padaryta išvada, kad Pirkimo sąlygų 3.10 punkto apribojimas pažeidžia Metodikos 24 punktą, VPĮ 47 straipsnio 7 dalyje bei 17 straipsnio 1 dalyje nustatytus lygiateisiškumo ir proporcingumo principus. Teismas, vadovaudamasis Pirkimo sąlygų 10 punktu, pritarė pareiškėjo pozicijai, kad pirkimo objektas specifinis, ūkio subjektų pajėgumų sumavimas nustatytas tik vieno kvalifikacijos reikalavimo atžvilgiu – teisei verstis atitinkama (būtent audito) veikla. Teismo vertinimu, toks reikalavimas buvo nustatytas siekiant teisėto tikslo ir yra proporcingas.

15. Teismas, spręsdamas dėl finansinės korekcijos, nustatė, kad CPVA pareiškėjui pritaikė finansinę korekciją, liepdama grąžinti 7 625,99 Eur, už Sprendime nustatytus pažeidimus, iš kurių tik vieną teismas pripažino pagrįstu, t. y. kad Pirkimo sąlygų 4.2.1 punkte nustatytas kvalifikacijos reikalavimas audito srities ekspertui („turi būti atestuotu auditoriumi (įrašytu į auditorių sąrašą) apribojo laisvą asmenų ir paslaugų judėjimą ES ir pažeidė VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje nustatytus lygiateisiškumo ir nediskriminavimo principus.

16. Teismas, įvertinęs tai, vadovaudamasis Europos Komisijos 2019 m. gegužės 14 d. sprendimu Nr. C(2019) 3452 patvirtintų Gairių dėl Sąjungos finansuotomis išlaidomis susijusių finansinių pataisų, kurias reikia atlikti dėl taikytinų viešųjų pirkimų taisyklių nesilaikymo, nustatymo 2.1 lentelės 10 punktu, ir nustatęs, kad nėra ginčo, jog nagrinėjamu atveju buvo vykdomas supaprastintas pirkimas atviro konkurso būdu, kuris nebuvo reikšmingas ES vidaus rinkai ir nekėlė tarptautinio susidomėjimo, nes juo nesidomėjo užsienio subjektai, pasiūlymus pateikė 3 tiekėjai, todėl konkurencija buvo, atmestų pasiūlymų nebuvo bei pretenzijų nebuvo gauta, o pareiškėjas argumentų dėl sankcijos dydžio nepateikė, konstatavo, kad Sprendimas taikyti finansinę korekciją pareiškėjui yra teisėtas ir pagrįstas. Teismas pažymėjo, kad nepaisant to, jog buvo nustatyti keli pažeidimai, netinkamų finansuoti išlaidų apskaičiavimo normos nebuvo sumuotos. Teismas akcentavo, kad pagal Gaires pareiškėjui pritaikyta mažiausia finansinė korekcija, kuri proporcinga Sprendime nustatytam ir teismo patvirtintam pažeidimui. Teismas pažymėjo, kad nustačius pažeidimus finansinės korekcijos taikymas yra privaloma, o ne alternatyviai pasirenkama procedūra.

III.

17. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. lapkričio 10 d. sprendimo dalį, kuria patvirtinta, jog Pirkimo sąlygų 4.2.1 punkte nustatytas kvalifikacijos reikalavimas audito srities ekspertui (turi būti atestuotu auditoriumi (įrašytu į auditorių sąrašą)) apribojo laisvą asmenų ir paslaugų judėjimą ES ir pažeidė VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje nustatytus lygiateisiškumo ir nediskriminavimo principus, priimti naują sprendimą – pareiškėjo prašymą tenkinti visiškai, prijungti naują įrodymą – Lietuvos auditorių rūmų 2021 m. lapkričio 21 d. raštą Nr. 1.9-S/488 „Dėl Lietuvos auditorių rūmų auditorių sąrašo“.

18. Pareiškėjas, kartodamas pirmosios instancijos teismo nustatytas bylos aplinkybes ir motyvus, apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

18.1. Pagal VPĮ 47 straipsnio 1 ir 7 dalis, Metodikos 21.6 punktą, FAAĮ 1 straipsnį, 16 straipsnio 1 ir 4 dalis, 26 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktus, tiek Lietuvos, tiek valstybių narių auditoriai, gavę pažymėjimus, suteikiančius teisę atlikti auditus, Lietuvos auditorių rūmų yra įtraukiami į auditorių sąrašą ir tik tada gali atlikti auditus Lietuvoje.

18.2. Teismo atliktas Pirkimo sąlygų 4.2.1 punkto vertinimas yra nenuoseklus. Viena vertus, teismas konstatavo, jog šis punktas atitinka Metodikos ir VPĮ nuostatas, nes yra būtinas Sutarties vykdymui. Kita vertus, konstatavęs, kad visi kiti Sprendime nustatyti pažeidimai buvo nustatyti nepagrįstai, teismas neatmetė CPVA argumentų dėl pareiškėjo negalėjimo drausti tiekėjui pasitelkti kitą ūkio subjektą, kuris nebūtų buvęs įrašytas į audito įmonių sąrašą. Išvada, kad pareiškėjas nepateikė jokių argumentų, kurie pagrįstų reikalavimą audito srities ekspertui būti įrašytam į auditorių sąrašą, nepagrįsta. Pareiškėjas prašyme pirmosios instancijos teismui dėl šio reikalavimo išdėstė aiškius argumentus, pateikė įrodymus, patvirtinančius, kad su tuo susijusius paaiškinimus teikė ir CPVA. Teismas šių pareiškėjo argumentų tinkamai neįvertino, dėl jų nepasisakė, neišaiškino, ar byloje taikytinos FAAĮ nuostatos, reglamentuojančios auditoriaus profesijai keliamus reikalavimus, atliekant auditus Lietuvoje. Dėl šios priežasties skundžiama pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis priimta, pažeidžiant ABTĮ 86 straipsnio 1 ir 2 dalis.

18.3. Pareiškėjas pirmosios instancijos teismui argumentų dėl Sprendimu paskirtos finansinės korekcijos dydžio neteikė, nes, pareiškėjo vertinimu, visi Sprendime nustatyti pažeidimai, dėl kurių paskirta finansinė korekcija, buvo nustatyti nepagrįstai.

19. Atsakovas CPVA atsiliepime į apeliacinį skundą prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti. CPVA, kartodama savo argumentus, išdėstytus pirmosios instancijos teismui, bylos aplinkybes, pareiškėjo ir pirmosios instancijos teismo argumentus, pirmosios instancijos teismo taikytą teisinį reglamentavimą, atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

19.1. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies nenuoseklumo nepagrįstas. Tiek Lietuvoje auditoriaus pažymėjimą gavęs asmuo, tiek savo buveinės valstybėje narėje auditoriaus pažymėjimą gavęs asmuo tam, kad galėtų Lietuvoje vykdyti auditoriaus veiklą, turi būti įrašytas į auditorių sąrašą. Tiek Lietuvos, tiek valstybės narės auditoriaus pažymėjimai yra pripažįstami vienodai, nei vienam nėra suteikiamas prioritetas. Tai reiškia, kad nei viena valstybė narė (ar ne narė) ir nei vienos valstybės narės (ar ne narės) išduoti auditoriaus pažymėjimai nėra diskriminuojami. Norint vykdyti auditoriaus veiklą Lietuvoje, pirmiausia, asmuo turi gauti auditoriaus pažymėjimą ir tik vėliau toks asmuo yra įrašomas į auditorių sąrašą. Teisė eiti auditoriaus pareigas įgaunama būtent nuo auditoriaus pažymėjimo gavimo fakto, bet ne nuo įrašymo į auditorių sąrašą fakto. Neturėdamas auditoriaus pažymėjimo asmuo net ir negali būti įrašomas į auditorių sąrašą. Įrašymo į auditorių sąrašą suteikti tik galimybę įgyvendinti savo auditoriaus pažymėjimu įgytą teisę eiti auditoriaus pareigas. Metodikoje įtvirtintas reikalavimas „Teisė verstis veikla“ turi būti nustatomas taip, kad leistų patikrinti, ar atitinkamam tiekėjui norminiais teisės aktais yra suteikta arba pagal juos yra įgyta atitinkama teisė verstis veikla, kuri bus būtina pirkimo sutarčiai tinkamai įvykdyti. Todėl ginčijamas kvalifikacijos reikalavimas turėjo būti siejamas su teisės eiti auditoriaus pareigas įgijimo faktu, o ne įrašymu į tam tikros valstybės, t. y. auditorių sąrašą. Todėl nepagrįstas pareiškėjo reikalavimas iki pasiūlymų pateikimo termino pareigos turėti ne tik auditoriaus pažymėjimą, bet ir būti įtrauktam į auditorių sąrašą, nes taip pareiškėjas iš dalyvavimo Pirkime eliminavo kitų valstybių narių (ar ne narių) auditorių, turinčių teisę atlikti auditoriaus pareigas, tačiau dar negalinčių šios veiklos vykdyti Lietuvoje, dalyvavimą Pirkime.

19.2. Pareiškėjas nepagrįstai ginčijamą reikalavimą grindžia Metodikos 21.6 punktu, nes faktas, jog auditorius dar nėra įrašytas į auditorių sąrašą, nepanaikina auditoriaus teisės verstis šia veikla. Ne perkančioji organizacija, o tiekėjai, dalyvaujantys pirkimuose, yra atsakingi už tinkamų paslaugų tinkamą suteikimą. Nagrinėjamu atveju ginčijamu reikalavimu pareiškėjas, turėjęs jį formuluoti atsižvelgdamas į siekiamą Pirkimo tikslą, tiekėjo kompetenciją, jį suformulavo iš anksto diskriminuodamas dalį tiekėjų. Tik patys tiekėjai, įsivertinę Pirkimo sąlygas, galėjo nuspręsti, ar atitiks keliamus reikalavimus, ar galės tinkamai įgyvendinti pirkimo sutartį, kurios metu reikės būti įrašytam į auditorių sąrašą. Bet kokie subtiekėjų pasitelkimo ribojimai yra draudžiami.

19.3. Nėra jokios pagrįstos priežasties priimti į bylą pareiškėjo pateiktą naują įrodymą ir jį papildomai tirti, nes jame pateiktas pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodyto teisinio reglamentavimo (FAAĮ nuostatų) aiškinimas, o tai reiškia, kad jame nėra pateikta jokios papildomos informacijos, reikšmingos teismo sprendimo priėmimui.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV.

20. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl viešosios įstaigos Centrinės projektų valdymo agentūros (CPVA) 2021 m. vasario 15 d. sprendimo dėl pažeidimo Nr. IT01, teisėtumo ir pagrįstumo.

21. Ginčijamu Sprendimu pareiškėjui skirta 7 625,99 Eur finansinė korekcija, konstatavus, kad jis, įgyvendindamas projektą Nr. 11.0.1-CPVA-V-201-01-0025 „Lietuvos Respublikos valstybės kontrolė – veiksmų programos auditas“, įvykdė šiuos pažeidimus, t. y.: 1) neskaidydamas Pirkimo objekto į dalis, pažeidė VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus lygiateisiškumo ir proporcingumo principus (1 pažeidimas); Pirkimo sąlygų 3.9 punkte, 2 lentelės 1.1, 4.2.1, 4.2.2 punktuose įtvirtintomis sąlygomis dirbtinai apribojo konkurenciją, įtvirtino nepagrįstas ir neproporcingas Pirkimo objektui sąlygas, taip pažeidė Metodikos 11, 21.6 punktus, VPĮ 47 straipsnio 1 dalį ir 17 straipsnio 1 dalyje nustatytus lygiateisiškumo ir proporcingumo principus (2 pažeidimas); Pirkimų sąlygų 4.2.1 punkte nustatydamas kvalifikacijos reikalavimą audito srities ekspertui būti: „<...> atestuotu auditoriumi (įrašytu į Lietuvos auditorių rūmų auditorių sąrašą) <...>“, apribojo laisvą asmenų ir paslaugų judėjimą ES, taip pažeisdamas VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje nustatytus lygiateisiškumo ir nediskriminavimo principus (3 pažeidimas); Pirkimo sąlygų 3.10 punktu pažeidė Metodikos 24 punktą, VPĮ 47 straipsnio 7 dalį, VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje nustatytus lygiateisiškumo ir proporcingumo principus (4 pažeidimas).

22. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė. Iš teismo sprendimo motyvų matyti, kad teismas šiame sprendime konstatavo, jog (i) CVPA nepagrįstai nustatė 1, 2, 4 pažeidimus, (ii) CPVA pagrįstai pripažino, kad pareiškėjas padarė 3 pažeidimą, (iii) CPVA pagrįstai ir teisėtai paskyrė pareiškėjui 7 625,99 Eur finansinę korekciją, kuri, teismo vertinimu, yra proporcinga nustatytam 3 pažeidimui. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad, nepaisant netikslios pirmosios instancijos teismo sprendimo rezoliucinės dalies formuluotės („Pareiškėjos Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės prašymą atmesti kaip nepagrįstą“), tikrinamu teismo sprendimu pareiškėjo skundas buvo patenkintas iš dalies, t. y. buvo panaikinta CPVA Sprendimo dalis tiek, kiek konstatuota, kad pareiškėjas padarė 1, 2, 4 pažeidimus.

23. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nesutinka su tikrinamo pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria teismas konstatavo, kad CPVA ginčijamu Sprendimu pagrįstai nustatė, jog pareiškėjas padarė 3 pažeidimą ir pareiškėjui skyrė finansinę korekciją. Pareiškėjas teigia, kad pirmosios instancijos teismas paminėtu aspektu netinkamai įvertino ginčui reikšmingas aplinkybes ir neatsižvelgė į aktualų teisinį reglamentavimą. CPVA apeliacine tvarka neskundžia tikrinamo pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria konstatuota, kad pareiškėjas nepadarė 1, 2, 4 pažeidimų.

24. Pažymėtina, kad apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas, o pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu. Teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, paprastai patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.). Byloje nenustačiusi aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindų (ABTĮ 140 str. 2 d.), teisėjų kolegija šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą tikrina neperžengdama pareiškėjo apeliacinio skundo ribų.

25. Vertinant, ar CPVA ir pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas, kaip perkančioji organizacija, įgyvendindamas Projektą, padarė 3 pažeidimą pirmiausiai primintina, kad bendrieji tiekėjams nustatytiems kvalifikaciniams reikalavimams taikytini reikalavimai reglamentuojami ginčui aktualios redakcijos VPĮ (2017 m. gegužės 2 d. įstatymo Nr. XIII-327 redakcija) bei Metodikoje (2017 m. birželio 29 d. įsakymo Nr. 1S-105 redakcija) pagal VPĮ 47 straipsnio 7 dalį.

26. VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad perkančioji organizacija užtikrina, jog vykdant pirkimą būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo, skaidrumo principų. Tiekėjų kvalifikacijos tikrinamas reglamentuojamas VPĮ 47 straipsnyje, kurio 1 dalyje nustatyta, kad perkančioji organizacija privalo išsiaiškinti, ar tiekėjas yra kompetentingas, patikimas ir pajėgus įvykdyti pirkimo sąlygas, todėl ji turi teisę skelbime apie pirkimą ar kituose pirkimo dokumentuose nustatyti būtinus kandidatų ar dalyvių kvalifikacijos reikalavimus ir šių reikalavimų atitiktį patvirtinančius dokumentus ar informaciją. Perkančiosios organizacijos nustatyti kandidatų ar dalyvių kvalifikacijos reikalavimai negali dirbtinai riboti konkurencijos, turi būti proporcingi ir susiję su pirkimo objektu, tikslūs ir aiškūs. Tikrinant tiekėjų kvalifikaciją, pasirinktinai atsižvelgiama į jų 1) teisę verstis atitinkama veikla; 2) finansinį ir ekonominį pajėgumą; 3) techninį ir profesinį pajėgumą. Pagal to paties straipsnio 2 dalį, perkančioji organizacija turi teisę pirkimo dokumentuose pareikalauti, kad tiekėjas turėtų teisę verstis ta veikla, kuri reikalinga pirkimo sutarčiai įvykdyti; paslaugų pirkimo atveju ji gali pareikalauti, kad tiekėjai turėtų specialų leidimą arba būtų tam tikrų organizacijų nariai, jeigu tai privaloma norint teikti atitinkamas paslaugas savo kilmės šalyje.

27. Metodikos 2.2 punkte apibrėžta, kad kvalifikacijos reikalavimai – reikalavimai tiekėjui, nustatomi dėl teisės verstis veikla, finansinio ir ekonominio pajėgumo, techninio ir profesinio pajėgumo. Metodikos 8 punkte, be kita ko, nustatyti šie kvalifikacijos reikalavimų nustatymo principai: visiems pirkime dalyvaujantiems tiekėjams turi būti taikomi vienodi kvalifikacijos reikalavimai (8.1 p.); pirkimo vykdytojas negali kelti tokių kvalifikacijos reikalavimų, kurie dirbtinai riboja konkurenciją <...> (8.3 p.); keliami reikalavimai turi būti susiję su pirkimo objektu, proporcingi pirkimo objektui, tikslūs, aiškūs ir objektyviai patikrinami (8.4 p.); pirkimo vykdytojas nustato tik tą (tuos) kvalifikacijos reikalavimą (-us), kuris (-ie) geriausiai įrodys tiekėjo galimybes įvykdyti pirkimo sutartį (8.5 p.); tiekėjo kvalifikacijai negali būti keliami tokie reikalavimai, kurie yra pirkimo sutarties vykdymo dalykas <...> (8.6 p.).

28. Metodikos 11 punkte nustatyta, kad pirkimo vykdytojas gali reikalauti, jog tiekėjas turėtų teisę verstis ta veikla, kuri reikalinga pirkimo sutarčiai įvykdyti; šis reikalavimas gali būti nustatomas tik toks, kuris leistų patikrinti ar atitinkamam tiekėjui norminiais teisės aktais yra suteikta arba pagal juos yra įgyta atitinkama teisė verstis veikla, kuri bus būtina pirkimo sutarčiai tinkamai įvykdyti; teisė verstis veikla, reikalinga sutarčiai įvykdyti, gali būti suteikta remiantis bendraisiais pagrindais, pavyzdžiui, <...> atitinkamos teisės suteikimui yra nustatyta speciali tvarka, kurioje yra reglamentuojama atitinkamos specifinės teisės įgijimo, suteikimo bei naudojimosi tvarka ir sąlygos; gali būti laikoma, kad tiekėjas užsiimantis tokia veikla, kuriai yra būtinas specifinės teisės turėjimas, bendraisiais pagrindais suteiktą teisę turi, todėl pirkimo vykdytojas, tikrindamas teisę verstis veikla, kuri reikalinga pirkimo sutarčiai įvykdyti, tik įsitikina, kad pagal galiojančius norminius teisės aktus tiekėjas yra įgijęs atitinkamą specifinę teisę ir turi pagal specialiuosius teisės aktus išduotus dokumentus ar kitus teisę veikti suteikiančius dokumentus, kurie yra pakankami bei leistini tiekėjo kvalifikacijos atitikčiai įrodyti; pirkimo vykdytojas pirkimo dokumentuose turi kuo aiškiau nurodyti reikalavimus teisei verstis specifine, sertifikuojama (licencijuojama) veikla.

29. Pagal Metodikos 12 punktą, paslaugų pirkimo atveju (įskaitant ir paslaugas, įsigyjamas pagal prekių ar darbų sutartis), jeigu tiekėjai, norėdami teikti atitinkamas paslaugas savo kilmės šalyje, turi turėti tam tikrą specialų leidimą arba privalo būti tam tikrų organizacijų nariais, pirkimo vykdytojas gali prašyti pateikti atitinkamą specialų leidimą arba narystės atitinkamose organizacijose įrodymus.

30. Metodikos 21.6 punkte įtvirtinta, kad tiekėjo personalo, ar jų vadovaujančio personalo išsilavinimo ir profesinės kvalifikacijos reikalavimas yra keliamas siekiant įsitikinti, jog pirkimo sutarties vykdymas bus pavestas kvalifikuotam tiekėjo, teikiančio paslaugas, ar atliekančio darbus, personalui, ar jo vadovaujančiam personalui, kuris yra tiesiogiai susiję (ar atsakingi) už konkrečios paslaugos suteikimą ar darbų atlikimą.

31. Pareiškėjas ginčo kvalifikacinį reikalavimą, nustatytą paslaugų teikėjo asmenims, atsakingiems už pirkimo sutarties vykdymą, t. y. audito srities ekspertams grindė ne tik aptartomis VPĮ ir Metodikos normomis, bet ir ginčui aktualios redakcijos FAAĮ (2016 m. gruodžio 15 d. įstatymo Nr. XIII-96 redakcija) normomis.

32. FAAĮ 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šis įstatymas nustato finansinių ataskaitų audito atlikimo, auditoriaus pažymėjimo išdavimo ir auditoriaus įrašymo į auditorių sąrašą tvarką, audito įmonės pažymėjimo išdavimo ir jos įrašymo į audito įmonių sąrašą tvarką, auditorių ir audito įmonių profesinę veiklą, auditorių ir audito įmonių atlikto finansinių ataskaitų audito kokybės užtikrinimo, auditorių ir audito įmonių atlikto finansinių ataskaitų audito kokybės tyrimo, pažeidimų tyrimo, nurodymų ir poveikio priemonių skyrimo ir auditorių ir audito įmonių viešosios priežiūros atlikimo tvarką, <...> Lietuvos auditorių rūmų <...> veiklą. Pagal FAAĮ 2 straipsnio 12 dalį, finansinių ataskaitų auditas – nepriklausomas audituojamos įmonės finansinių ataskaitų patikrinimas ir auditoriaus išvados pateikimas vadovaujantis teisės aktų, reglamentuojančių finansinių ataskaitų audito atlikimą, reikalavimais. FAAĮ 16 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad: „Valstybių narių [Europos ekonominės erdvės valstybių, išskyrus Lietuvos Respubliką] auditoriams, kuriems teisę atlikti finansinių ataskaitų auditą suteikė valstybių narių kompetentingos institucijos, pažymėjimas, suteikiantis teisę atlikti finansinių ataskaitų auditą, išduodamas pateikus buveinės valstybės narės kompetentingos institucijos išduotus dokumentus, kuriais įrodoma teisė atlikti finansinių ataskaitų auditą toje valstybėje narėje ir kuriais įrodoma, kad ši teisė nėra sustabdyta arba panaikinta, ir išlaikius žinių patikrinimo egzaminus“, o 4 dalyje – „Kai valstybės narės auditorius gauna pažymėjimą, suteikiantį teisę atlikti finansinių ataskaitų auditą šiame straipsnyje nustatyta tvarka, jis yra įtraukiamas į šio įstatymo 26 straipsnyje nurodytą auditorių sąrašą, laikoma, kad jis yra patvirtintas auditoriumi ir gali atlikti finansinių ataskaitų auditą, ir jam mutatis mutandis [su būtinais (atitinkamais) pakeitimais] taikomos šio įstatymo nuostatos, reglamentuojančios auditorių veiklą.“ Pagal FAAĮ 26 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktus, Lietuvos auditorių rūmai į auditorių sąrašą įrašo auditorius, kuriems išduoti auditoriaus pažymėjimai; valstybių narių auditorius, kuriems išduoti pažymėjimai, suteikiantys teisę atlikti finansinių ataskaitų auditą.

33. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl to, kad pareiškėjas Pirkimu siekė įsigyti paslaugas atliekamam 2014–2020 m. ES fondų atitinkamu laikotarpiu deklaruotų išlaidų, kurias Europos Komisijos prašoma atlyginti, valstybiniam finansiniam (teisėtumo) auditui (Pirkimo sąlygų III d.). Pirkimu siekta „Atlikti audito Užduotis, pateikiant užpildytus, techninės specifikacijos 1 lentelėje nurodytus, klausimynus, kuriuose aprašytos aplinkybės ir jas pagrindžiantys įrodymai turi būti suderinti su perkančiąja organizacija ir audituojamu subjektu. Teikiant paslaugas turi būti laikomasi ES ir LR teisės aktų. <...>.“ (Pirkimų sąlygų IV d.). Atitinkamai Pirkimo sąlygų 4 punktas nustato perkamas audito paslaugas teikiančių asmenų, atsakingų už pirkimo sutarties vykdymą, kvalifikaciją. Pirkimo sąlygų 4.2.1 punkte „Audito srities ekspertui keliami reikalavimai“, be kita ko, nustatyta, kad audito srities ekspertas turi „<...> būti atestuotu auditoriumi (įrašytu į Lietuvos auditorių rūmų auditorių sąrašą) <...>“, papildomai nurodant, jog pareiškėjas nereikalauja su pasiūlymu pateikti auditoriaus, įrašyto į auditorių sąrašą, atestatą, tačiau nesant galimybės įsitikinti pareiškėjas auditoriaus gali pareikalauti pateikti atestato kopiją.

34. Pirkimo sąlygų 2 lentelės „Paslaugų teikėjų kvalifikacijos reikalavimai. Teisės verstis veikla, ekonominės ir finansinės būklės, techninio ir profesinio pajėgumo reikalavimai“ pastabose nurodyta, kad: „Paslaugų teikėjas kartu su aukščiau nurodytais dokumentais pateikia paslaugų teikėjo vadovo ar jo įgalioto asmens pasirašytą nepriklausomumo deklaraciją, patvirtinančią, kad paslaugų teikėjo siūlomi ekspertai atitinka Lietuvos Respublikos finansinių ataskaitų audito įstatymo [FAAĮ] 3 ir 4 straipsniuose nustatytus nepriklausomumo ir objektyvumo reikalavimus.“

35. Taip pat Pirkimų sąlygose, be kita ko, nurodyta, kad: „Paslaugų teikėjas įsipareigoja užtikrinti, kad susipažinimo su perkančiosios organizacijos pagal pirkimo sutartį pateiktomis Užduotimis metu, bet ne vėliau kaip iki pirmos Užduoties užsakymo akto pasirašymo momento, kiekvienas ekspertas pasirašytų ir perkančiajai organizacijai pateiktų Nepriklausomumo nuo tikrinamų subjektų deklaraciją (pildoma laisva forma), pagal kurią patvirtina, kad yra nešališki bei tiesiogiai ir netiesiogiai nesusiję su subjektais, nurodytais konkrečioje Užduotyje, ir atitinka Lietuvos Respublikos finansinių ataskaitų audito įstatymo [FAAĮ] 3 ir 4 straipsniuose nustatytus nepriklausomumo ir objektyvumo reikalavimus. Paslaugų teikėjas įsipareigoja užtikrinti, kad šių reikalavimų būtų laikomasi visą pirkimo sutarties galiojimo laikotarpį.“

36. Bylos aplinkybes dėl ginčijamo kvalifikacinio reikalavimo, kurios patvirtina, jog pareiškėjas Pirkimu siekė įsigyti paslaugas, kurių vykdymui, be kita ko, audito srities ekspertams FAAĮ nustatytas reikalavimas būti įrašytiems į Lietuvos auditorių sąrašą, įvertinus aptarto teisinio reglamentavimo kontekste, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju finansinių ataskaitų audito paslaugų teikėjo asmenims, atsakingiems už pirkimo sutarties vykdymą, t. y. audito srities ekspertams nustatytas kvalifikacinis reikalavimas būti atestuotiems auditoriams (įrašytiems į Lietuvos auditorių sąrašą) yra tiesiogiai susijęs su Pirkimo objektu, proporcingas Pirkimo objektui, pakankamai tikslus, aiškus ir objektyviai pagrįstas. Pirkimu siekiamas įsigyti paslaugas gali vykdyti tik tie audito srities ekspertai, kurie įrašyti į Lietuvos auditorių sąrašą. Teisėjų kolegijos vertinimu, ginčo kvalifikacinis reikalavimas negali būti laikomas diskriminaciniu, nes pagrįstas imperatyviu teisiniu reglamentavimu, kuris taikytinas universaliai visiems auditoriams (inter alia (be kita ko), Europos ekonominės erdvės valstybių auditoriams), siekiantiems vykdyti finansinių ataskaitų audito paslaugas Lietuvoje. CPVA Sprendimo išvada, kad ginčijamu kvalifikaciniu reikalavimu ribojamos tiekėjų ir pačių ekspertų galimybės laisvai judėti ir teikti paslaugas ES, laikytinos deklaratyviomis, nes niekaip nepaneigia padarytos išvados dėl imperatyvaus teisiniu reglamentavimu pagrįsto ginčo kvalifikacinio reikalavimo būtinumo.

37. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija nesutinka su CPVA Sprendimo išvada, kad pareiškėjas padarė 3 pažeidimą (t. y. Pirkimo sąlygų 4.2.1 punkte nustatydamas ginčo kvalifikacinį reikalavimą, apribojo laisvą asmenų ir paslaugų judėjimą ES ir taip pažeidė VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje nustatytus lygiateisiškumo ir nediskriminavimo principus). Atitinkamai, pirmosios instancijos teismas, byloje nustatytų aplinkybių kontekste netinkamai aiškindamas ir taikydamas ginčą reglamentuojančias materialiosios teisės normas, nepagrįstai šią CVPA Sprendimo dalį pripažino teisėta ir pagrįsta. Konstatavus, kad CPVA nagrinėjamu atveju nepagrįstai pripažino, jog pareiškėjas padarė ne tik 1, 2 ir 4 pažeidimus, bet ir 3 pažeidimą, neteisėta ir nepagrįsta laikytina CPVA Sprendimo dalis, kuria pareiškėjui paskirta finansinė korekcija. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria konstatuota, kad CPVA pagrįstai pripažino, jog pareiškėjas padarė 3 pažeidimą bei pagrįstai ir teisėtai paskyrė pareiškėjui 7 625,99 Eur finansinę korekciją, negali būti laikoma teisėta ir pagrįsta (ABTĮ 147 str.).

38. Kiti pareiškėjo apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai teisiniam bylos išnagrinėjimo rezultatui reikšmės neturi, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija dėl jų atskirai nepasisako. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Kartu pažymėtina, jog pareiškėjo su apeliaciniu skundu pateiktas naujas įrodymas nepagrįstas jokiais naujais faktiniais duomenimis, kurie būtų teisiškai reikšmingi, todėl nėra vertinamas.

39. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimas keičiamas naujai išdėstant jo rezoliucinę dalį.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pareiškėjo Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. lapkričio 10 d. sprendimą pakeisti, jo rezoliucinę dalį išdėstant taip:

„Pareiškėjo Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės prašymą patenkinti.

Panaikinti viešosios įstaigos Centrinės projektų valdymo agentūros 2021 m. vasario 15 d. sprendimą Nr. IT01.“

Nutartis neskundžiama.