Panevėžio apygardos teismo nutartis

Rezoliucinė dalis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjų Valdo Ciesiūno, Mariaus Jankausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Kristinos Latožienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. N. apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2025 m. spalio 6 d. nuosprendžio, kuriuo, be kita ko, nuspręsta:

- V. N. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje ir skirti jam bausmę – 120 MGL (6000 Eur) dydžio baudą;

- vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu, iki 80 MGL (4000 Eur) dydžio baudos;

- vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi, 68 straipsniu, uždrausti V. N. įgyti teisę vairuoti kelių transporto priemones 3 metus, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos;

- vadovaujantis BK 72 straipsnio 1, 2, 3 dalimis, automobilį „Toyota Avensis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskuoti;

- vadovaujantis BK 72⁵ straipsniu, įpareigoti V. N. per 1 metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sudalyvauti (duomenys neskelbtini) programoje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Bylos esmė

1. V. N. nuteistas už tai, kad jis pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, t. y. 2025 m. birželio 23 d. apie 18.43 val. (duomenys neskelbtini), kelio Nr. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) kilometre, vairavo automobilį „Toyota Avensis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus (alkoholio kiekio matuokliu 18.53 val. jam buvo nustatytas 1,69 ‰ girtumas).

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentai

4. Kitų dokumentų per Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 325¹ straipsnio 2 dalyje numatytą terminą teisme nebuvo gauta.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

5. Apeliacinis skundas atmetamas. Skundžiamas nuosprendis keičiamas kitu pagrindu.

6. Pagal BPK 320 straipsnio 3 dalį apeliacinės instancijos teismas bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Apeliaciniu skundu nuteistasis V. N. neginčija nustatytų faktinių bylos aplinkybių – byloje nėra ginčo dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos įrodytumo, veikos kvalifikavimo ir jam paskirtos bausmės – baudos. Apeliantas skundu iš esmės ginčija tik pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeisti baudos viešaisiais darbais; netaikyti BK 64¹ straipsnio nuostatas baudžiamojo poveikio priemonėms – uždraudimui įgyti teisę vairuoti kelių transporto priemones ir automobilio konfiskavimui; konfiskuoti automobilį (o ne dalį jo vertės); skirti įpareigojimą dalyvauti (duomenys neskelbtini) programoje.

7.1. BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos kelios alternatyvios bausmės – bauda, areštas arba laisvės atėmimas iki 1 metų. Todėl pripažinęs apeliantą kaltu pagal paminėtą teisės normą pirmosios instancijos teismas sankcijos ribose negalėjo nuteistajam V. N. paskirti viešųjų darbų bausmės.

7.2. Kaip jau buvo paminėta pirmiau, apeliantas neginčija jam paskirtos bausmės rūšies ir jos dydžio, tačiau prašo taikyti BK 47 straipsnio nuostatas ir jam paskirtą baudą pakeisti viešųjų darbų bausme.

7.3. BK 47 straipsnio 7 dalis numato, kad jeigu asmuo neturi lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, teismas, vadovaudamasis BK 65 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, nuteistojo sutikimu šią bausmę gali pakeisti viešaisiais darbais. BK 47 straipsnio 8 dalyje numatyta, kad jeigu asmuo vengia savu noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti, teismas gali pakeisti baudą laisvės apribojimu. Iš esmės analogiškos nuostatos yra ir BPK 352 straipsnio 3 dalyje.

7.4. Paminėtos teisės normos konkrečiai reglamentuoja ir išskiria du atvejus, kada asmens nesumokėta bauda gali būti pakeičiama kita bausme – vienu atveju privalo būti nustatyta, kad asmuo neturi lėšų baudai sumokėti, tačiau sutinka atlikti viešuosius darbus; kitu atveju turi būti nustatyta, kad nuteistasis vengia savo noru sumokėti jam paskirtą baudą, o galimybių ją išieškoti priverstinai nėra. Tačiau bauda pakeista kita bausme gali būti tik po nuosprendžio įsiteisėjimo, priverstinio baudos vykdymo proceso metu. Pagal BPK 342 straipsnio 4 dalies 2 punktą ir 352 straipsnio 2 dalį priverstinį baudos išieškojimą vykdantis pareigūnas yra antstolis ir būtent jis priverstinio baudos vykdymo procese imasi priemonių išsiaiškinti, ar nuteistasis baudos sumokėti neišgali dėl objektyvių priežasčių, ar jis ją sumokėti tiesiog vengia, ir atitinkamai formuluoti savo teikimą teismui dėl baudos pakeitimo kita bausme BK 47 straipsnio 7 ir 8 dalių pagrindu. Tai reiškia, kad dėl baudos pakeitimo viešaisiais darbais į teismą tiekimu gali kreiptis tik baudos išieškojimą vykdantis antstolis.

7.5. Šiuo konkrečiu atveju skundžiamas nuosprendis dar nėra įsiteisėjęs ir nuteistasis V. N. dar nėra pradėjęs savanoriškai vykdyti skundžiamu nuosprendžiu jam paskirtos baudos, dar nėra pasibaigęs savanoriško baudos sumokėjimo terminas (skundžiamu nuosprendžiu nustatytas savanoriško baudos sumokėjimo terminas – 2 metai nuo skundžiamo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos). Nepasibaigus savanoriško baudos sumokėjimo terminui nėra galimas priverstinis baudos išieškojimo vykdymas. Tik pastarojo vykdymo (priverstinio baudos išieškojimo vykdymo) metu antstoliui nustačius, jog nuteistasis neturi galimybės sumokėti jam paskirtos baudos arba vengia ją mokėti, antstolio teikimo pagrindu būtų galima svarstyti dėl baudos pakeitimo kita bausme.

7.6. Akivaizdu, kad šioje proceso stadijoje (neįsiteisėjus nuosprendžiui ir neprasidėjus bausmės vykdymui) nėra teisinio pagrindo spręsti apeliantui paskirtos bausmės – baudos – pakeitimo kita bausme klausimą pagal BK 47 straipsnio 7 ar 8 dalis. Todėl pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu teisėtai ir pagrįstai nuteistajam V. N. paskirtos bausmės – baudos – nepakeitė kita bausme.

8.1. Apeliantas mano, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netaikė BK 64¹ straipsnio nuostatų jam paskirtoms baudžiamojo poveikio priemonėms – uždraudimui naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones (uždraudimui įgyti tokią teisę) ir turto (automobilio) konfiskavimui.

8.2. BK 64¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad baudžiamąją bylą išnagrinėjus pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, taip pat kai baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Ši teisės norma įpareigoja teismą, esant atitinkamoms sąlygoms, nuteistajam paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu. Šioje vietoje svarbu pažymėti, kad taikant paminėtą teisės normą sušvelninama tik bausmė, o ne baudžiamojo poveikio priemonė.

8.3. Nusikalstamas veikas padariusiems fiziniams asmenims taikomų bausmių rūšys nurodytos BK 42 straipsnio 1 dalyje – tai viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas, areštas, terminuotas laisvės atėmimas ir laisvės atėmimas iki gyvos galvos. Matyti, kad šiame sąraše nėra uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones (uždraudimo įgyti tokią teisę) ir turto (automobilio) konfiskavimo, nes tai yra baudžiamojo poveikio priemonės, numatytos BK 67 straipsnio 2 dalyje, kurioms BK 64¹ straipsnio nuostatos negali būti taikomos.

8.4. Tokiu būdu, netaikęs nuteistajam V. N. paskirtoms baudžiamojo poveikio priemonėms – uždraudimui naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones (uždraudimui įgyti tokią teisę) ir turto (automobilio) konfiskavimui – BK 64¹ straipsnio nuostatų pirmosios instancijos teismas nepažeidė bausmių ir baudžiamojo poveikio priemonių skyrimą reglamentuojančių BK nuostatų.

9.1. Paskyręs bausmę fiziniam asmeniui teismas gali spręsti klausimą dėl baudžiamojo poveikio priemonių, taip pat ir turto konfiskavimo, taikymo.

9.2. Pagal BK 72 straipsnio nuostatas konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymas yra tiesiogiai susijęs su kelių transporto priemonės panaudojimu – vairavimu arba mokymu praktinio vairavimo, esant apsvaigus nuo alkoholio, kai kaltininko kraujyje buvo 1,51 ‰ ir daugiau alkoholio; be transporto priemonės panaudojimo aptartu būdu šios veikos padarymas neįmanomas. Pagal nuosekliai formuojamą teismų praktiką tokiu būdu panaudota kelių transporto priemonė pripažįstama nusikalstamos veikos padarymo priemone.

9.3. Nuteistam asmeniui baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, skiriama kartu su bausme (BK 42 straipsnio 6 dalis, 67 straipsnio 3 dalis). Tokiais atvejais, remiantis BK 72 straipsnyje pateiktu teisiniu reguliavimu, įstatyme nurodyto turto konfiskavimas nepriklauso nuo teismo nuožiūros ir yra privalomas. Nuteisus asmenį pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, kelių transporto priemonės kaip nusikalstamos veikos priemonės konfiskavimo privalomumas taip pat nekelia abejonių. Išimtimi iš šios taisyklės galėtų būti tik tokie išskirtiniai atvejai, kai turto konfiskavimo taikymas būtų akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė.

9.4. Nagrinėjamu atveju nuteistojo V. N. vairuota transporto priemonė neabejotinai atitinka BK 281¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos priemonės sąvoką BK 72 straipsnio prasme. Aptariamo įvykio metu vidutinė tokio paties automobilio kaina Lietuvoje buvo 2840 Eur (su PVM) (45 b. l.). Nei pirmosios instancijos teismas, nei apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nenustatė išskirtinių aplinkybių, kurios šiuo konkrečiu atveju rodytų, jog kelių transporto priemonės konfiskavimas būtų akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė.

9.5. Aptariamo įvykio metu apelianto vairuota transporto priemonė yra bendra jungtinė nuteistojo ir jo sutuoktinės nuosavybė (ji įgyta nuteistajam ir jo sutuoktinei gyvenant santuokoje), ši transporto priemonė registruota apelianto sutuoktinės vardu (44 b. l.). Tiek pirmosios instancijos teisme nuteistasis prašė, tiek apeliaciniame skunde jis prašo nekonfiskuoti transporto priemonės, o išieškoti automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą (ar jos dalį).

9.6. Tačiau šioje vietoje apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad nustačius, jog turtas yra konfiskuotino pobūdžio, pirmiausiai turi būti įvertinta, ar šis turtas gali būti konfiskuotas BK 72 straipsnio 1–4 dalyse numatytais pagrindais ir tik nesant tokių pagrindų, gali būti svarstoma galimybė išieškoti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (ar jos dalį) (taikant BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas).

9.7. Taip pat apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog turtu, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė, sutuoktiniai naudojasi, jį valdo ir juo disponuoja bendru sutarimu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.92 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į vienodas sutuoktinių teises, susijusias su bendrąja jungtine nuosavybe, CK 3.92 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta prezumpcija, kad sutuoktinis sandorius sudaro, kai yra kito sutuoktinio sutikimas, išskyrus atvejus, kai sandoriui sudaryti reikalingas rašytinis kito sutuoktinio sutikimas. Taigi, esant nustatytam faktui, jog vienas iš sutuoktinių (bendraturčių) leido kitam asmeniui laikinai pasinaudoti bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančiu turtu (šiuo atveju kelių transporto priemone), preziumuojama, kad jis veikia kito sutuoktinio (bendraturčio) sutikimu. Todėl nustačius, kad vieno sutuoktinio leidimu bendras turtas buvo panaudotas uždraustai veikai daryti, tokio turto bendraturtis (sutuoktinis) netampa „trečiuoju asmeniu“ BK 72 straipsnio 5 dalies prasme, o žalos, atsiradusios dėl bendraturčio neteisėtų veiksmų sumažėjus bendrajai jungtinei nuosavybei, atlyginimo klausimas gali būti sprendžiamas civilinio proceso tvarka (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 2K-237/2011, Nr. 2K-205-628/2018, Nr. 2K-168-511/2020, Nr. 2K-13-458/2021 ir kt.).

9.8. Nemažiau svarbu tai, jog šiuo konkrečiu atveju kelių transporto priemonės savininkė yra apelianto sutuoktinė, aptariamo įvykio metu ji pati perdavė automobilį vairuoti nuteistajam, todėl nekonfiskavus automobilio nuteistasis V. N., po tokio procesinio sprendimo įsiteisėjimo, turėtų galimybę toliau netrukdomai naudotis minėtu automobiliu (taip pat, kaip buvo aptariamo įvykio metu), o tai sustiprina prevencinę automobilio konfiskavimo reikšmę. Šiuo konkrečiu atveju nekonfiskavus nusikalstamos veikos padarymo priemonės – automobilio, būtų pažeista asmeninių apelianto ir jo sutuoktinės interesų bei valstybės intereso užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją pusiausvyra, būtų formuojamos asmens nebaudžiamumo nuotaikos, nepagarba baudžiamajam įstatymui.

9.9. Apibendrindama pirmiau paminėtas aplinkybes apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, jog esant BK 72 straipsnio 4 dalies 3 punkte numatytam pagrindui ir galimybei konfiskuoti automobilį (nes automobilis nėra paslėptas, sunaikintas ir pan.), o taip pat siekiant užtikrinti, kad nuteistasis ateityje neturėtų galimybės nekliudomai naudotis minėtu automobiliu bei daryti juo naujus teisės pažeidimus, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuteistajam V. N. paskyrė baudžiamojo poveikio priemonę – turto (automobilio) konfiskavimą ir konfiskavo apelianto nusikalstamai veikai panaudotą automobilį.

10. Dėl įpareigojimo dalyvauti (duomenys neskelbtini) programoje

10.1. BK 72⁵ straipsnyje įtvirtinta, kad teismas gali įpareigoti asmenį dalyvauti (duomenys neskelbtini) prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose, jeigu šis asmuo padarė BK numatytą nusikalstamą veiką būdamas abstinencijos būsenos arba apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui; šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per teismo nustatytą terminą, kuris negali būti ilgesnis negu 2 metai.

10.2. Skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam V. N. buvo paskirtas įpareigojimas per 1 metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti (duomenys neskelbtini) programoje. Apeliantas nesutinka su šiuo įpareigojimu ir mano, kad toks įpareigojimas yra perteklinis, nes jis pradėjo gydytis (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)). Tačiau apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nesutinka su tokia apelianto nuomone.

10.3. Nuteistasis V. N. nusikalstamą veiką padarė būdamas neblaivus ir tai, be jokių abejonių, turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Būdamas neblaivus apeliantas nusikalsta nebe pirmą kartą. Taip pat jis ne kartą baustas administracine tvarka, be kita ko, ir už vieną administracinį nusižengimą, kurį jis padarė būdamas neblaivus (2023 m. liepos 26 d. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus (jam buvo nustatytas 0,57 ‰ girtumas)). Be to, pirmosios instancijos teisme nuteistasis nurodė, kad po sūnaus mirties jis pradėjo (duomenys neskelbtini). Atsižvelgdamas į šias aplinkybes pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad vien tik nuteistojo pradėjimas gydytis (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) nėra pakankama ir ilgalaikė priemonė siekiant teigiamų prevencinių tikslų, todėl paskyrė nuteistajam V. N. baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą (duomenys neskelbtini) jos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose.

10.4. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, tokia baudžiamojo poveikio priemonė bus optimali, tikslinga bei teisinga, ji padės nuteistajam V. N. sėkmingai gydytis savo (duomenys neskelbtini) ir tokiu būdu bus įgyvendinti bausmių tikslai. Todėl keisti ar naikinti aptariamą baudžiamojo poveikio priemonę nėra pagrindo.

11. Apibendrindama visas pirmiau paminėtas aplinkybes apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai individualizavo nuteistojo V. N. atsakomybę ir jam paskirta bausmė bei taikytos baudžiamojo poveikio priemonės nėra aiškiai per griežtos, o apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės nesuteikia pagrindo manyti kitaip. Todėl keisti ar naikinti skundžiamą nuosprendį nuteistojo apeliacinio skundo motyvais nėra jokio pagrindo.

12. Tačiau skundžiamas nuosprendis keičiamas kitu pagrindu.

12.1. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam V. N. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones (uždraudimo įgyti tokią teisę) – termino skaičiavimo pradžią nustatė nuo skundžiamo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nes aptariamo įvykio metu nuteistasis neturėjo teisės vairuoti kelių transporto priemonių.

12.2. Tačiau apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog šioje byloje 2025 m. birželio 30 d. nutarimu apeliantui buvo taikyta kardomoji priemonė – specialiosios teisės (teisės vairuoti kelių transporto priemones) sustabdymas (70–73 b. l.). Byloje nėra duomenų apie tai, kad šios kardomosios priemonės taikymas būtų buvęs nutrauktas. Skundžiamu nuosprendžiu šios kardomosios priemonės terminas buvo pratęstas iki skundžiamo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Pagal suformuotą teismų praktiką tais atvejais, kai asmeniui buvo taikyta kardomoji priemonė – specialiosios teisės (teisės vairuoti kelių transporto priemones) sustabdymas, baudžiamojo poveikio priemonės (uždraudimo naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones)) terminas turi būti skaičiuojamas nuo faktinio asmens teisės vairuoti transporto priemones suvaržymo momento, t. y. nuo kardomosios priemonės (specialiosios teisės (teisės vairuoti kelių transporto priemones)) sustabdymo paskyrimo momento.

12.3. Akivaizdu, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) – taikymo pradžią, todėl skundžiamas nuosprendis keičiamas dėl netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų (BPK 328 straipsnio 4 punkte numatytu pagrindu) ir paminėtos baudžiamojo poveikio priemonės terminas skaičiuojamas nuo 2025 m. birželio 30 d.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu teisėjų kolegija

nutaria:

Atmesti nuteistojo V. N. apeliacinį skundą.

Pakeisti Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2025 m. spalio 6 d. nuosprendį.

Nuteistajam V. N. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones (uždraudimo įgyti tokią teisę) – terminą skaičiuoti nuo 2025 m. birželio 30 d.

Kitą Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2025 m. spalio 6 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.