- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-04-28
- Bylos Nr.
- e2A-307-440/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-36-00999-2019-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vilija Valantienė
- Atsakovas
- savivaldybės įmonės „Raseinių butų ūkis“
- Ieškovas
- ADB Compensa Vienna Insurance Group
- Kategorijos
- 2.6.1.3.6Piniginės prievolės
- 2.6.1.5Prievolės neįvykdymo teisiniai padariniai
- 2.6.8.9Sutarčių vykdymas
- 2.6.10.5.1Sutartinė atsakomybė
- 2.6.29.3Vartojimo kreditas
- 3.3.1.1Apeliacinio proceso esmė, paskirtis ir tikslai
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės savivaldybės įmonės „Raseinių butų ūkis“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2020 m. sausio 17 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-584-476/2020 pagal ieškovo ADB Compensa Vienna Insurance Group ieškinį atsakovei savivaldybės įmonei „Raseinių butų ūkis“ dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas ADB Compensa Vienna Insurance Group kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo 270,52 Eur žalos atlyginimo, 6 proc. palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
2. Atsakovė savivaldybės įmonė (toliau – SĮ) „Raseinių butų ūkis“ atsiliepimu į ieškinį prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovė prašė priteisti 2117,50 Eur išlaidų už teisines paslaugas, kurių apmokėjimą patvirtina 2019 m. gruodžio 19 d. (1512,50 Eur) ir 2020 m. sausio 14 d. (726 Eur) mokėjimo nurodymai.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmai 2019 m. birželio 17 d. sprendimu ieškinį atmetė. Priteisė iš ieškovo atsakovės naudai 500 Eur bylinėjimosi išlaidas.
4. Teismas nurodė, kad byloje nenustatyta, kad atsakovė būtų veikusi neteisėtai ir neatlikusi visų jai privalomų atlikti veiksmų ar būtų pažeidusi bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Nenustačius bent vienos iš keturių būtinų sąlygų, atsakovei taikyti civilinę atsakomybę nėra teisinio pagrindo, todėl ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas.
5. Teismas pažymėjo, kad atsakovė yra viešojo administravimo subjektas ir yra susijęs su tais teisiniais santykiais, kuriuose atlieka viešąjį administravimą. Nagrinėjama byla nėra sudėtinga, ieškinio suma nėra didelė (270,52 Eur), nereikalaujanti specialiųjų žinių, byloje nebuvo sprendžiami nauji teisiniai klausimai, bylos apimtis nedidelė. Atsakovei atstovavo advokato padėjėja, didžiąją advokato padėjėjos sąnaudų dalį sudarė atsiliepimo į ieškinį parengimas (4 val.) bei atstovės kelionė Vilnius – Raseiniai – Vilnius (6 val.), atstovė teikė į bylą papildomus dokumentus, prašymus. Teismas pažymėjo, kad 2019 m. gruodžio 16 d. parengiamasis teismo posėdis truko 2 min., o 2020 m. sausio 14 d. vykęs teismo posėdis truko 13 minučių, ieškovo atstovas teismo posėdžiuose nedalyvavo. Atsakovė, į atstovavimo išlaidas įtraukusi advokato padėjėjos kelionės išlaidas, kurios ženkliai padidino bylinėjimosi išlaidas, neįrodė, jog jos vidiniai resursai buvo nepakankami ir tik profesionalus teisinis atstovavimas (advokato dalyvavimas) sudarė sąlygas tinkamai apginti savivaldybės įmonės interesus teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401- 916/2016). Be to, atsakovė nusprendusi, kad nagrinėjamoje byloje jos interesus tinkamai apgins profesionalus teisininkas, nepateikė duomenų, kad Raseiniuose dirbančių ir savo kontoras turinčių advokatų paslaugomis ji negalėjo pasinaudoti ar jų specializacija buvo netinkama, dėl ko teko naudotis advokato padėjėjos iš Vilniaus paslaugomis.
6. Teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo priteisti visas atsakovės prašomas išlaidas patirtas advokato padėjėjos pagalbai apmokėti, kadangi tokios išlaidos būtų neadekvačios bylos, parengtų procesinių dokumentų sudėtingumui bei ieškinio sumos dydžiui, ir dėl to neatitiktų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų. Atsižvelgdamas į proceso ekonomiškumo principą, procesinį šalių elgesį, į tai, kad atsakovė yra viešojo administravimo subjektas, turintis vidinius resursus tinkamai atstovauti save, nepasitelkiant advokato, teismas konstatavo, jog atsakovo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo tenkintinas iš dalies, priteisiant 500 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų.
III. Apeliacinio skundo argumentai
7. Apeliaciniu skundu atsakovė SĮ „Raseinių butų ūkis“ prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo 2020 m. sausio 17 d. sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir priimti naują sprendimą dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, priteisiant atsakovei visas patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė taip pat prašo priteisti iš ieškovo naudai bylinėjimosi lėšas, patirtas apeliacinėje instancijoje. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
7.1. Pirmosios instancijos teismas sprendime visiškai neargumentavo, koks konkretus atsakovės procesinis elgesys sudarė pagrindą mažinti bylinėjimosi išlaidas. Būtina paminėti, kad atsakovė, jos atstovė įstatymo leidėjo numatyta tvarka, terminais vykdė visas numatytas pareigas, tinkamai naudojosi savo procesinėmis teisėmis: nustatytu terminu pateikė prieštaravimus dėl Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų priimto įsakymo, teismo nustatytu terminu pateikė išsamų atsiliepimą į ieškinį, pateikiant ne tik atsikirtimus pagrindžiančius įrodymus, tačiau ir nurodant išsamų teisinį reguliavimą bei teismų praktikos nuostatas aktualiais ginčo klausimais, teikė papildomus prašymus dėl įrodymų, pagrindžiančių atsikirtimus, prijungimo, parengta ir teismui pateikta baigiamoji kalba, atsakovės atstovas vyko į paskirtą parengiamąjį teismo posėdį, priešingai nei ieškovas, ir/ar jo atstovas. Ieškovo, jo atstovo veiksmai (procesinis elgesys) turėtų būti vertintinas kaip netinkamas, nes rašytinius paaiškinimus bei prašymą parengiamąjį teismo posėdį nagrinėti ieškovo, jo atstovui nedalyvaujant pateikė prieš pat parengiamąjį teismo posėdį. Tik dėl ieškovo, jo atstovo procesinio elgesio – neatvykimo į 2019-12-16 parengiamąjį teismo posėdį, teismui nebuvo teisinio pagrindo pereiti į teismo posėdį ir bylą išnagrinėti tą pačią dieną. Teismas dėl nurodytų priežasčių skyrė teismo nagrinėjimą kitai dienai, dėl ko atsakovės bylinėjimosi išlaidos ženkliai padidėjo. Ieškovas, jo atstovas, pareikšdami nepagrįstus reikalavimus, žinodami Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ? CPK) numatytas pareigas – domėtis byla, greitu išnagrinėjimu, neatvyko ir į pirmosios instancijos teismo paskirtą teismo posėdį, prašymą dėl bylos nagrinėjimo, nedalyvaujant ieškovo atstovui, pateikė tik teismo posėdžio dieną, su pateiktu prašymu atsakovės atstovas turėjo galimybę susipažinti, tik atvykęs į teismo posėdį. Toks ieškovo atstovo elgesys vertintinas kaip netinkamas, nesąžiningas, dėl ko atsakovė patyrė daugiau bylinėjimosi išlaidų nei būtų patyrusi.
Atsiliepimas
7.2. Teismas sprendime nekonstatavo, kad atsakovės pateiktos išlaidos viršijo Rekomendacijose numatytus dydžius. Pažymėtina, kad atsiliepimas į ieškinį parengtas, pasirašytas advokato. Rekomendacijų 8.2. punkte numatyta, kad už ieškinį, priešieškinį, atsiliepimą į ieškinį ar priešieškinį taikomas 2,5 koeficientas, kas sudaro 3292,50 Eur (1317,60 x 2,5) maksimalų dydį už atsiliepimo parengimą. Iš byloje pateiktų dokumentų (prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo) matyti, kad procesinio dokumento parengimo kaip paslaugos kaina - 400 Eur, t. y, 8,2 karto mažiau nei Rekomendacijose nustatytas maksimalus dydis. Susipažinimo su ieškiniu, prašymo dėl prieigos prie elektroninės bylos suteikimo, t.y. ne procesinių dokumentų parengimas, kaina - 100 Eur. Rekomendacijų 8.19 punkte numatytas 0,1 koeficientas, kas sudarytų - 131,7 Eur (1317 x 0,1). CPK 98 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų turi būti pateiktas iki bylos išnagrinėjimo pabaigos. Numatytas teisinis reguliavimas nesudaro galimybės tiksliai nurodyti posėdžio trukmės, kadangi už paslaugas išrašoma sąskaita ir ji apmokama, siekiant, kad būtų laiku pateiktas prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų, iki teismo posėdžio. Todėl atmestini pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentai, susiję su posėdžių trukme. Spendžiant bylinėjimosi išlaidų priteisimo dydžio klausimus, vertinamas faktiškai patirtos išlaidos. Byloje pateikti dokumentai /sąskaitos-faktūros bei banko pavedimai patvirtina, kad atsakovas patyrė 2117,50 Eur bylinėjimosi išlaidų. Rekomendacijų 18.19 punkte numatyta, kad už atstovavimą teismo posėdžiuose taikomas 0,1 koeficientas, kas sudarytų 131,76 Eur (1317,60 x 0,1 Eur) atstovavimo teismo posėdyje įkainį. Ginčo valandos atstovavimo kaina - 100 Eur, t. y mažesnė nei numatyta Rekomendacijoje. Atsakove parengiamajame ir teismo posėdžiuose atstovavo advokato padėjėja. Įvertinus nurodytą reguliavimą, teigtina, kad advokato padėjėjai už atstovavimą posėdžiuose gali būti nustatytas maksimalus tarifas - 105,36 Eur (131,76 x 80 %). Atsakovės patirtų atstovavimo posėdžiuose valandos įkainis - 100 Eur, t.y, mažesnis nei numatyta Rekomendacijose. Atsakovo patirtų bylinėjimosi išlaidų sumos neviršija Rekomendacijomis patvirtintų įkainių. Todėl nesutiktina su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad atsakovės išlaidos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, vertintinos kaip nepagristas šalies išlaidavimas.
7.3. Net ir sutikus su teismo vertinimu, kad byloje nebuvo sprendžiamas sudėtingas teisės taikymo, aiškinimo klausimas, atkreiptinas dėmesys, kad CPK imperatyviai nustato procesiniams dokumentams keliamus reikalavimus, numato atstovavimo parengiamajame, teismo posėdžiuose taisykles, tik teisinį išsilavinimą turintis asmuo gali įstatymo nustatyta tvarka parengti procesinius dokumentus, tinkamai atstovauti, atsakovės įmonėje nėra teisininko pareigybės. Todėl negalima sutikti su pirmos instancijos teismo sprendimo argumentais, kad vien tik aplinkybė, kad atsakovė yra viešojo administravimo subjektas, jai gali būti ribojama galimybė būti atstovaujamai teisme advokato. Vertinant sprendime nurodytas teismų praktikos nuostatas, atkreiptinas dėmesys, kad visiškai nesutampa nagrinėjamos bylos aplinkybės su nurodoma sprendime teismų praktika. Nurodytoje teismo byloje proceso šalis buvo savivaldybės administracija, kurioje yra įsteigtas juridinis skyrius, kuriame dirba teisinį išsilavinimą turintys darbuotojai. Todėl teismo nurodytos teismų praktikos nuostatos negali būti taikomas ratio decidendi principas, sprendžiant klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų šio ginčo kontekste.
7.4. Sutiktina, kad ieškinio suma nėra didelė, tačiau ieškinio reikalavimo dydis negali būti visaapimantis pagrindas, pagrindinis argumentas, ženkliai mažinti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Neatsižvelgiant į tai, kad ieškinio suma yra nedidelė, tačiau atsakovė, būdama sąžininga proceso šalis teikė teismo nustatytu laiku procesinius dokumentus, papildomus įrodymus, dalyvavo teismo posėdžiuose. Todėl atsakovės patirtų išlaidas mažinimas, atsižvelgiant tik į ieškinio sumą, yra nepagrįstas.
7.5. Nesutiktina su teismo vertinimu, kad byloje nebuvo keliamas sudėtingas teisės normos taikymo ir aiškinimo klausimas. Ieškovas savo materialinius-teisinius reikalavimus reiškė atsakovei kaip daugiabučio gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų administratorei. Byloje buvo sprendžiamas daugiabučio gyvenamojo namo administratoriaus ir daugiabučio gyvenamojo namo butų savininkų turtinės atsakomybės (atgręžtinio žalos, nuostolių atlyginimo) klausimas. Sprendžiant ieškovo reikalavimų pagrįstumą, vertinama, ar atsakovė kaip daugiabučio gyvenamojo namo administratorė vykdė (nevykdė) pareigas, ar yra priežastinis ryšys tarp žalos ir atsakovės veiksmų, ar atsakovas pagal teisinį daugiabučio gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų administratorius turi teisę priimti sprendimus dėl bendrojo naudojimo objektų. Pirmosios instancijos teismo sprendime nurodytos teismų praktikos nuostatos leidžia teigti, kad teisės normos, reguliuojančios žalos klausimus (CK 6.263, 6,266, 6.1015 straipsnių pagrindu), nėra aiškios, būtini Lietuvos Aukščiausio Teismo išaiškinimai.
7.6. Įstatymų leidėjas įstatymu nėra apribojęs fiziniams ir, ar juridiniams asmenims galimybes pasirinkti atstovus (advokatus) pagal gyvenamąja ar buveinės vietą, įstatymų leidėjas nėra įpareigojęs asmenis teikti įrodymus, galinčius pagrįsti, paneigti galimybę naudotis teisminio ginčo (pagal teismingumą) teritorijoje veikiančių advokatų paslaugomis, Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad viena iš asmens teisės į teisminę gynybą veiksmingo įgyvendinimo sąlygų yra teisė turėti pasirinktą advokatą. Nei Konstitucinio Teismo nutarimuose, nei galiojančiuose teisės aktuose įstatymo leidėjas nėra apribojęs asmens konstitucinės teisės turėti advokatą papildomais kriterijais, kaip pavyzdžiui, rinktis tik teisminio ginčo teritorijoje veikiančius advokatus. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvas, jog atsakovė turėjo, privalėjo naudotis išskirtinai tik Raseiniuose veiklą vykdančių veiklą advokatų paslaugomis, gali būti vertintinas kaip Konstitucijoje numatytos teisės turėti advokatą apribojimas.
Šalies argumentai
8. Ieškovas nepateikė atsiliepimo į apeliacinį skundą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos dalies teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
10. Pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį, 322 straipsnį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus tuos atvejus, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad CPK 321 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, jog įstatymu nustatyta teismo diskrecija tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios galėtų būti vertinamos, kaip suteikiančios pagrindą spręsti, jog bylą yra būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu byloje esantys duomenys, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes tam, kad būtų galima įvertinti šio teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei padaryti išvadą, ar skundžiamu sprendimu byla buvo išspręsta teisingai, yra pakankami (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėtina rašytinio proceso tvarka (CPK 321 straipsnio 1 dalis).
11. Apeliacinės instancijos teisme nagrinėjamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria buvo nepilna apimti tenkintas atsakovės prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas, pagrįstumo ir teisėtumo.
12. CPK 79 straipsnyje nustatyta, kad bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Teismas, spręsdamas dėl atstovavimo išlaidų pagrįstumo ir jų dydžio, turi atsižvelgti į konkrečios bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialiųjų žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, turto (pinigų sumų) dydį (priteistiną ar ginčijamą), teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą ir kitas svarbias aplinkybes. Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) (aktuali akto redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) nuostatose neribojama šalių teisė susitarti dėl advokato atlyginimo, bet šalys visada turi atsižvelgti į teisinio reglamentavimo nuostatą, kad teismas negalės bylą laimėjusiai šaliai priteisti daugiau, negu įtvirtinta Rekomendacijose, išskyrus išimtinius atvejus, kai, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, teisinė pagalba teikiama itin sudėtingoje byloje arba byla nagrinėjama ne vienerius metus ar kitais panašiais atvejais. Visais atvejais byloje sprendimą priimantis teismas sprendžia, kokios ir kokio dydžio advokato atstovavimo išlaidos turi būti priteisiamos. Tokių nuostatų laikomasi teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-212/2009, 2013 m. kovo 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2013).
13. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Teismas gali nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (CPK straipsnio 4 dalis).
14. Apeliacinės instancijos teismas iš dalies sutinka su apeliantės apeliacinio skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas, remiantis CPK 93 straipsnio 4 dalimi, sprendime nenurodė, kad koks tai konkretus atsakovės procesinis elgesys sudarė pagrindą mažinti bylinėjimosi išlaidas. Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovė nustatytu terminu pateikė prieštaravimus dėl Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų priimto įsakymo, teismo nustatytu terminu pateikė atsiliepimą į ieškinį, teikė papildomus prašymus dėl įrodymų, pagrindžiančius atsikirtimus, nors pažymėtina, kad visi dokumentai teismui siekiant proceso ekonomiškumo turėtų būti pateikti su atsiliepimu į ieškinį iki bylos nagrinėjimo iš esmės pradžios, prijungimo, atsakovės atstovas atvyko į teismo paskirtą parengiamąjį teismo posėdį, kai tuo tarpu ieškovas parengiamajame posėdyje nedalyvavo. Pirmosios instancijos teismas dėl ieškovo neatvykimo į 2019-12-16 parengiamąjį posėdį tos pačios dienos nutartimi skyrė civilinę bylą nagrinėti teismo posėdyje 2020-01-14. 2020-01-14 vykusiame posėdyje dalyvavo atsakovės atstovė, ieškovas nedalyvavo. Kaip pagrįstai nurodo apeliaciniame skunde apeliantė su minėtu ieškovo pateiktu prašymu atsakovės atstovas turėjo galimybę susipažinti tik atvykęs į teismo posėdį, dėl ko atsakovės bylinėjimosi išlaidos padidėjo. Esant minėtoms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas vertina, kad atsakovės procesinis elgesys, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos buvo tinkamas, todėl dėl šių aplinkybių nėra pagrindo nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių.
15. Apeliantės vertinimu teismas sprendime nekonstatavo, kad atsakovės pateiktos išlaidos viršijo Rekomendacijose numatytus dydžius. Sutiktina, kad teismas neakcentavo, kad atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos neviršija Rekomendacijose numatytus dydžius. Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų dydžio, turi atsižvelgti į Rekomendacijose nurodytus maksimalius dydžius bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus: bylos sudėtingumą; advokato darbo ir laiko sąnaudas; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialiųjų žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, turto (pinigų sumų) dydį (priteistiną ar ginčijamą), teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą ir kitas svarbias aplinkybes (Rekomendacijų 2 punktas). Rekomendacijų 7 punkte numatyta, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Atsižvelgdamas į Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinį mėnesinį bruto darbo užmokestį šalies ūkyje (2019 m. III ketvirtis – bruto 1317,6 Eur), apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos neviršija Rekomendacijų 5 punkte (už advokato padėjėjo teikiamas teisines paslaugas skaičiuojama 80 procentų šių rekomendacijų 8 punkte nurodyto maksimalaus užmokesčio), 8.2. punkte (už ieškinį, priešieškinį, atsiliepimą į ieškinį ar priešieškinį – 2,5), 8.7 punkte už skolininko prieštaravimą dėl kreditoriaus pareiškimo – 0,25, 8.19 punkte (už vieną teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandą, dalyvavimo derybose dėl taikos sutarties sudarymo valandą ar asmens atstovavimo ikiteisminėse ginčų sprendimo institucijose, jeigu tas pats ginčas vėliau tapo teisminiu, valandą – 0,1) nustatytų dydžių.
16. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsiliepimą į ieškinį parengė ir pasirašė advokatas, kitus atstovavimo veiksmus atliko advokato padėjėja. Iš byloje esančių 2019-12-16 sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2020-01-10 sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas sudarė: 2019-11-06 susipažinimas su pateiktais dokumentais prašymo dėl elektroninės bylos prieigos suteikimo, prieštaravimų parengimas ir pateikimas teismui – 1 val., 100 Eur; 2019-11-20 susipažinimas su ieškiniu, jo priedais, prašymo dėl dokumentų/informacijos atsiliepimui parengimas/pateikimas – 1 val., 100 Eur; 2019-11-28 atsiliepimo į ieškinį parengimas/pateikimas teismui – 4 val. , 400 Eur; 2019-12-09 prašymo UAB „Raseinių vandenys“ parengimas/pateikimas – 0,30 val., 50 Eur; 2019-12-16 – pasirengimas teismo posėdžiui, klientų konsultavimas, papildomų įrodymų papildomų įrodymų rinkimas ir pateikimas teismui, Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų posėdis, kelionė Vilnius-Raseiniai-Vilnius – 5 val., 600 Eur; 2020-01-13/14 pasirengimas teismo posėdžiui, atstovavimas Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų teisme, kelionė Vilnius-Raseiniai-Vilnius – 6 val., 726 Eur. Bendra išlaidų suma – 2117,50 Eur.
17. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad sprendžiant dėl išlaidų dydžio įtakos turi bylos sudėtingumas; teisinių paslaugų kompleksiškumas, specialių žinių reikalingumas; ankstesnis (pakartotinis) dalyvavimas toje byloje; būtinybė išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydis; teisinių paslaugų teikimo pastovumas ir pobūdis; sprendžiamų teisinių klausimų naujumas; šalių elgesys proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudos; bei kitos svarbios aplinkybės (Rekomendacijų 2 punktas). Pažymėjo, kad taikant šiuos kriterijus reikia vadovautis jų visuma ir nesant pakankamo pagrindo neišskirti kaip reikšmingų vieno ar keleto iš jų.
18. Teismas akcentavo, kad atsakovas yra viešojo administravimo subjektas, nagrinėjama byla nėra sudėtinga, ieškinio suma nėra didelė (270,52 Eur), nereikalaujanti specialiųjų žinių, byloje nebuvo sprendžiami nauji teisiniai klausimai, bylos apimtis nedidelė. Atsakovui atstovavo advokato padėjėja, didžiąją advokato padėjėjos sąnaudų dalį sudarė atsiliepimo į ieškinį parengimas (4 val.) bei atstovės kelionė Vilnius – Raseiniai – Vilnius (6 val.), atstovė teikė į bylą papildomus dokumentus, prašymus. Teismo vertinimu 2019-12-16 parengiamasis teismo posėdis truko 2 min., o 2020-01-14 vykęs teismo posėdis truko 13 minučių. Pažymėjo tai, kad atsakovas, į atstovavimo išlaidas įtraukė advokato padėjėjos kelionės išlaidas, kurios ženkliai padidino bylinėjimosi išlaidas, atsakovas neįrodė, jog jo vidiniai resursai buvo nepakankami ir tik profesionalus teisinis atstovavimas (advokato dalyvavimas) sudarė sąlygas tinkamai apginti savivaldybės įmonės interesus teisme. Be to, teismas akcentavo ir tai, kad atsakovas nusprendęs, kad nagrinėjamoje byloje jo interesus tinkamai apgins profesionalus teisininkas, nepateikė duomenų, kad Raseiniuose dirbančių ir savo kontoras turinčių advokatų paslaugomis jis negalėjo pasinaudoti ar jų specializacija buvo netinkama, dėl ko teko naudotis advokato padėjėjos iš Vilniaus paslaugomis. Todėl atsižvelgiant į tai, teismas sprendė, kad nėra pagrindo priteisti visas atsakovo SĮ „Raseinių butų ūkis“ prašomas išlaidas patirtas advokato padėjėjos pagalbai apmokėti, kadangi tokios išlaidos būtų neadekvačios bylos, parengtų procesinių dokumentų sudėtingumui bei ieškinio sumos dydžiui, ir dėl to neatitiktų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų.
19. Apeliacinės instancijos teismas iš dalies pritaria pirmosios instancijos teismo pozicijai, kad nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia (gali atsižvelgti) į bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, ginčo sumos dydį, teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, šalių elgesį proceso metu, advokato darbo laiko sąnaudas, kitas svarbias aplinkybes (Rekomendacijų 2 punktas).
20. Tačiau pirmosios instancijos teismo argumentai, kad atsakovė neįrodė, jog jos vidiniai resursai buvo nepakankami ir tik profesionalus teisinis atstovavimas sudarė sąlygas tinkamai apginti interesus teisme, bei, kad atsakovė nepateikė duomenų, kad Raseiniuose dirbančių ir savo kontoras turinčių advokatų paslaugomis ji negalėjo pasinaudoti ar jų specializacija buvo netinkama, dėl ko teko naudotis advokato padėjėjos iš Vilniaus paslaugomis, yra teisiškai nepagrįsti.
21. Pasisakydamas dėl teisės į teisminę gynybą įgyvendinimo procesinių aspektų, kasacinis teismas yra nurodęs, kad CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas teisminės gynybos prieinamumo principas tiesiogiai susijęs su CPK 13 straipsnyje įtvirtintu dispozityvumo principu, kuris reiškia, kad asmuo, manantis, jog jo teisės pažeistos, tik pats sprendžia, ar ginti pažeistą teisę ir kokį pažeistų teisių gynimo būdą pasirinkti ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-474/2009, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-199/2011). Atsakovė priėmus teismui teismo įsakymą reiškė prieštaravimus, teikė atsiliepimą į ieškinį, nesutikdama su ieškiniu teikė papildomus paaiškinimus, vyko į teismo posėdžius, todėl pažymėtina, kad abi šalys turėjo įvertinti tai, kad dėl vykstančio teismo proceso patirs bylinėjimosi išlaidas.
22. Nesutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad ieškovė galėjo pasirinkti kitą savo teisių gynimo būdą, nesikreipdama teisinės pagalbos į profesionalų teisininką, advokatą, kas galimai būtų lėmę pigesnį procesą. Taip pat šiuo atveju, nors ir atsižvelgtina į ieškinio sumą, tačiau vien tai, kad ieškinio suma nėra didelė ir teisiniu požiūriu tarp šalių iškilęs ginčas nėra itin sudėtingas, siekiant šalių lygiateisiškumo principo nėra teisinga, esant pagrįstoms patirtoms teisinės pagalbos, išlaidoms jas reikėtų mažinti vien todėl, kad ieškinio suma, šiuo atveju (270,52 Eur), yra nedidelė. Taip pat iš dalies sutiktina su apeliante, kad prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų pateiktas iki bylos išnagrinėjimo pabaigos, todėl iš dalies pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentai, susiję su posėdžio trukme nepagrįsti. Tuo pačiu pažymėtina, kad su apeliantės argumentais dėl prašymo priteisti patirtas išlaidas visa apimtimi motyvuojant tuo, kad atsakovės patirtų bylinėjimosi išlaidų suma neviršija Rekomendacijomis patvirtintų įkainių ir kad išlaidos negali būti vertinamos, kaip nepagristas šalies išlaidavimas, nėra pagrindo sutikti. Nes iš esmės dėl išlaidų dydžio sprendžiama atsižvelgiant į Rekomendacijose nustatytus dydžius, bei kaip minėta į konkrečias bylos aplinkybes ir pan.
23. Teismas atmetęs ieškinį sprendė, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo priteisti visas atsakovo SĮ „Raseinių butų ūkis“ prašomas išlaidas patirtas advokato padėjėjos pagalbai apmokėti, kadangi tokios išlaidos būtų neadekvačios bylos, parengtų procesinių dokumentų sudėtingumui bei ieškinio sumos dydžiui, ir dėl to neatitiktų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų. Atsižvelgęs į proceso ekonomiškumo principą, procesinį šalių elgesį, į tai, kad atsakovas yra viešojo administravimo subjektas, turintis vidinius resursus tinkamai atstovauti save, nepasitelkiant advokato, teismas, konstatavo, jog atsakovės prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo tenkintinas iš dalies, priteisiant 500 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų.
24. Atsižvelgiant į tai, ką akcentavo apeliacinis teismas, kaip minėta su pirmosios instancijos teismo argumentais sutiktina tik iš dalies. Apeliantė apeliaciniame skunde nurodė, kad apeliantės įmonėje nėra teisininko pareigybės. Todėl vien ta aplinkybė, kad atsakovė yra viešojo administravimo subjektas, jai negali būti ribojama galimybė būti atstovaujamai teisme advokato. Ta aplinkybė, kad ieškinio suma yra nedidelė, kilęs ginčas yra nesudėtingas tiek faktinių aplinkybių, tiek teisės taikymo klausimais negali būti vertinama kaip paneigianti atsakovės teisę gauti išlaidų advokato ir advokato padėjėjos pagalbai apmokėti atlyginimą. Apeliacinės instancijos teismui taip pat nėra pagrindo nesutikti su apeliacinio skundo argumentu, kad įstatymuose nėra apribotos fiziniams ir/ar juridiniams asmenims galimybės pasirinkti atstovus (advokatus) pagal gyvenamąją ar buveinės vietą. Įstatymuose taip pat nėra įtvirtinti įpareigojimai teisminio proceso dalyviams teikti teismui įrodymus, galinčius pagrįsti/paneigti galimybę naudotis teisminio ginčo teritorijoje veikiančių advokatų paslaugomis. Be to, yra pagrindas pripažinti, jog atsakovės bylinėjimosi išlaidų padidėjimą lėmė priežastys, susijusios ir su ieškovo procesiniu elgesiu, prašymų prieš posėdį dėl neatvykimo pateikimu, neatvykimu į parengiamąjį teismo posėdį.
Dėl procesinės bylos baigties
25. Įvertinus visumą nurodytų aplinkybių, spręstina, kad priteista 500 Eur suma yra per maža ir neadekvati suteiktoms paslaugoms, tačiau iš pateiktų duomenų taip pat spręstina, kad visgi nurodytos darbo, laiko sąnaudos susipažinimui su dokumentais, pasirengimui teismo posėdžiams, atsižvelgiant į ginčo esmę, bylos sudėtingumą, išlaidos įvertintos 2117,50 Eur ( šios nutarties 16 punktas) suma, vertintinos kaip per didelės, todėl mažintinos, bet atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sumažino prašomas priteisti teisinės pagalbos išlaidas iki 500 Eur. Atsižvelgiant į Rekomendacijose numatytą advokato ir advokato padėjėjo darbo užmokestį, į nagrinėjamo klausimo sudėtingumą, procesinių dokumentų kiekį bei jų apimtį, galimas advokato ir advokato padėjėjo darbo laiko sąnaudas rengiant procesinius dokumentus, aplinkybes dėl atvykimo į teismo posėdžius, atstovavimo teismo posėdžiuose apimtį, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, teismo sprendimas keistinas, atsakovei iš ieškovo papildomai priteistina 1000 Eur teisinės pagalbos išlaidų. Vertintina, kad priteistinos išlaidos yra pagrįstos, adekvačios, proporcingos, pakankamos bei nėra per didelės. (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
26. Remiantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, 98 straipsniu šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Tenkinus apeliacinį skundą iš dalies, atsižvelgiant į Rekomendacijas, procesinio dokumento turinį, galimas laiko sąnaudas, pateiktus duomenis dėl patirtų išlaidų, apeliantės prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų tenkintinas iš dalies, priteistina 300 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2020 m. sausio 17 d. sprendimą pakeisti ir iš ieškovo ADB „Compensa Vienna Insurance Group“, juridinio asmens kodas 604080146, atsakovei SĮ „Raseinių butų ūkis“, juridinio asmens kodas 302044607, priteistą bylinėjimosi išlaidų sumą padidinti nuo 500 Eur (penkių šimtų eurų) iki 1500 Eur (tūkstančio penkių šimtų eurų ).
Kitoje dalyje sprendimą palikti nepakeistą.
Iš ieškovo ADB „Compensa Vienna Insurance Group“, juridinio asmens kodas 604080146, atsakovei SĮ „Raseinių butų ūkis“, juridinio asmens kodas 302044607 priteisti 300 Eur (tris šimtus eurų ) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinėje instancijoje.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti šalims.