Kauno apygardos teismo sprendimas

Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. ATP-143-810/2017

2017 m. sausio 27 d.

Kauno apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Edita Dambrauskienė

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo A. K. apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 16 d. nutarimo jo administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. K. administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas už tai, kad jis 2016 m. spalio 3 d., laikotarpiu nuo 9 val. iki 11 val., būdamas Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus (duomenys neskelbtini) kabinete, pareigūnams N. S. ir A. B. trukdė aiškintis jo pateikto prašymo aplinkybes ir vykdyti darbines funkcijas. Pareigūnui N. S. pareikalavus, kad A. K. išeitų iš kabineto, pastarasis minėto reikalavimo nevykdė ir toliau trukdė dirbti, tokiais savo veiksmais padarydamas Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 187 straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą. A. K. administracinio teisės pažeidimo protokolas taip pat surašytas už tai, kad vėliau pareigūnui N. S. jį suėmus už rankos ir bandant išvesti iš kabineto, jis aktyviai tam priešinosi, parversdamas pareigūną ant grindų bei aktyviai priešindamasis sulaikymui, dėl ko prieš jį buvo panaudotos specialiosios priemonės. Tokiais savo veiksmais A. K. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 187 straipsnio 1 dalyje.Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 16 d. nutarimu A. K. pripažintas padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 187 straipsnio 2 dalyje, ir nubaustas 90 eurų bauda. Šiuo nutarimu administracinio teisės pažeidimo teisena pagal ATPK 187 straipsnio 1 dalį nutraukta, nesant A. K. veiksmuose šio pažeidimo įvykio ir sudėties.A. K. Kauno apygardos teismui skundžia Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 16 d. nutarimą ir prašo panaikinti jam paskirtą administracinę nuobaudą.Apeliaciniame skunde A. K. nurodo, kad jam bekalbant su policijos pareigūne A. B., į jos kabinetą įėjęs kitas policijos pareigūnas liepė jam eiti iš kabineto. Jis atsisakė išeiti tol, kol jam nebus išduotas reikalaujamas dokumentas. Tuo metu minėtas policijos pareigūnas paėmė apeliantui už sprando, tuo sukeldamas jam skausmą, ir pradėjo jį tempti į koridorių, kur jie abu nukrito ant žemės. Apeliantas bandė išsilaisvinti iš pareigūnų gniaužtų, todėl tuo metu minėtas pareigūnas ir kitas koridoriuje stovėjęs policijos pareigūnas jį paguldė veidu į purvinas grindis, užlaužė rankas ir uždėjo jam antrankius. A. K. skunde pažymi, kad jis, kaip 75 metų amžiaus ligotas (sirgęs vėžiu, infarktu) žmogus, patyrė didelį skausmą. Apeliantas įsitikinęs, kad prieš jį buvo nepagrįstai panaudotas smurtas, dėl kurio jis patyrė ne tik fizinį skausmą, bet ir dvasinius išgyvenimus ir pažeminimą.Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Marijampolės rajono policijos komisariato (toliau – Institucija) viršininko pavaduotojo, atliekančio viršininko funkcijas, atsiliepime į apeliacinį skundą prašoma A. K. apeliacinį skundą atmesti, tačiau Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 16 d. nutarimą pakeisti ir A. K. skirti administracinę nuobaudą ir už ATPK 187 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

A. K. apeliacinis skundas netenkintinas.Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo (toliau – ANKPĮĮTĮ) 2 straipsnyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas įsigalioja 2017 m. sausio 1 d. To paties įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu asmuo iki 2017 m. sausio 1 d. padarė administracinį teisės pažeidimą, kuris atitinka Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse (toliau – ANK) numatyto administracinio nusižengimo požymius, ši veika perkvalifikuojama pagal atitinkamą ANK straipsnį, kai jame nustatyta švelnesnė administracinė atsakomybė.Įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad administracinius teisės pažeidimus, už kuriuos iki 2017 m. sausio 1 d. buvo paskirtos administracinės nuobaudos, tačiau nutarimai dėl nuobaudos skyrimo dar neįsiteisėjo, šio įstatymo 3 straipsnyje numatytais atvejais, gavus administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens prašymą (šis prašymas gali būti įtrauktas ir į skundą ar apeliacinį skundą), perkvalifikuoja teismas ar institucija, priėmusi nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, arba teismas, kuris nagrinėja skundą ar apeliacinį skundą dėl nutarimo byloje. Nors A. K. apeliaciniame skunde nenurodo prašymo perkvalifikuoti jo padarytą veiką pagal atitinkamą ANK straipsnį, tačiau teismas, atsižvelgdamas į tai, kad nagrinėjamu atveju įstatymo leidėjas nuo 2017 m. sausio 1 d. sušvelnino atsakomybę už jam inkriminuoto pažeidimo padarymą, sprendžia apelianto veiksmų perkvalifikavimo klausimą.ANKPĮĮTĮ 3 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyta, kad perkvalifikuojant veiką pagal šio straipsnio 1 dalį, švelnesnė administracinė atsakomybė yra tais atvejais, kai pagal ATPK už padarytą administracinį teisės pažeidimą buvo nustatytos administracinės nuobaudos – administracinis areštas ar nušalinimas nuo darbo (pareigų).Nagrinėjamu atveju lyginamuoju metodu sugretinus A. K. inkriminuoto administracinio teisės pažeidimo pagal ATPK ir jį atitinkančio administracinio nusižengimo pagal ANK sankcijas, nustatyta, kad ATPK 187 straipsnio 2 dalyje numatytas policijos pareigūno teisėto nurodymo ar reikalavimo nevykdymas asmeniui užtraukia baudą nuo 86 iki 144 eurų arba administracinį areštą nuo penkiolikos iki trisdešimties parų, tuo tarpu ANK 506 straipsnio 4 dalyje numatytas statutinio valstybės tarnautojo teisėto nurodymo ar reikalavimo nevykdymas, išskyrus šio kodekso 556 straipsnyje nurodytus atvejus, užtraukia baudą nuo 90 iki 140 eurų.Atsižvelgiant į tai, kad už padarytą administracinį teisės pažeidimą ATPK buvo nustatyta administracinė nuobauda – administracinis areštas, o nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojusi ANK redakcija šios administracinės nuobaudos nenumato, laikytina, kad ANK 506 straipsnio 4 dalyje numatyta švelnesnė administracinė atsakomybė (ANKPĮĮTĮ 3 straipsnio 2 dalies 2 punktas) ir A. K. padarytas administracinis teisės pažeidimas, numatytas ATPK 187 straipsnio 2 dalyje, turėtų būti perkvalifikuojamas kaip administracinis nusižengimas pagal ANK 506 straipsnio 4 dalį.Pagal ANKPĮĮTĮ 5 straipsnio 3 dalies nuostatas, administracinių teisės pažeidimų, dėl kurių protokolai surašyti iki 2017 m. sausio 1 d. ir kurie buvo perkvalifikuoti vadovaujantis šio įstatymo 4 straipsniu, teisena vyksta pagal ANK.Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Nagrinėjamu atveju A. K., apeliaciniame skunde ginčydamas skundžiamą nutarimą, prašo panaikinti jam už policijos pareigūno teisėto reikalavimo nevykdymą skirtą administracinę nuobaudą, tačiau savo apeliacinį skundą iš esmės grindžia su pasipriešinimo policijos pareigūnams neigimu susijusiais argumentais, kurių apygardos teismas nenagrinėja, kadangi skundžiamu nutarimu administracinio teisės pažeidimo teisena dėl šio pažeidimo nutraukta, nenustačius A. K. veiksmuose ATPK 187 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties. Šiame kontekste taip pat pažymėtina, kad apygardos teismas nenagrinėja ir Institucijos atstovo atsiliepime nurodomo prašymo A. K. administracine tvarka nubausti už ATPK 187 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymą, kadangi pagal ANK 652 straipsnio nuostatas pabloginti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ir asmens, dėl kurio administracinio nusižengimo teisena nutraukta, padėtį apygardos teismas gali tik tuo atveju, kai dėl to yra nutarimą administracinio nusižengimo byloje ne teismo tvarka priėmusios institucijos ar institucijos, kurios pareigūnas atliko administracinio nusižengimo tyrimą, skundas arba nukentėjusiojo skundas. Šiuo atveju, kai administracinio nusižengimo byla nagrinėjama pagal A. K. apeliacinį skundą, jo padėtis negali būti pabloginta daugiau, negu to prašoma jo apeliaciniame skunde.Nagrinėjamoje situacijoje aukštesnysis teismas patikrina apylinkės teismo priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą tik dalyje dėl A. K. veiksmų, kuriais jis nevykdė policijos pareigūno teisėto nurodymo ar reikalavimo netrukdyti policijos pareigūnams dirbti ir išeiti iš policijos komisariate esančio kabineto. ANK 569 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Iš šios teisės normos galima daryti išvada, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.Aukštesnysis teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad A. K. kaltė, padarius jam inkriminuotą administracinį nusižengimą (policijos pareigūno teisėto nurodymo ar reikalavimo nevykdymas), yra įrodyta. Teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, nutarime nuosekliai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, visapusiškai ir objektyviai išanalizavo ir įvertino teismo posėdyje ištirtus įrodymus, ir padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas, kuriomis abejoti aukštesnysis teismas neturi teisinio pagrindo. Atkreiptinas dėmesys, kad apeliaciniame skunde apskritai nėra nurodomi argumentai, kuriais apeliantas ginčytų kaltę dėl policijos pareigūno reikalavimo nevykdymo. Priešingai, A. K. skunde, kaip ir apklausiamas pirmosios instancijos teismo posėdyje, patvirtino faktinę aplinkybę, kad, nors policijos pareigūno reikalavimą išeiti iš kabineto ir netrukdyti dirbti jis girdėjo ir suprato, tačiau išeiti iš kabineto atsisakė, kadangi policijos pareigūnė netenkino jo prašymo pateikti medžiagos kopijas. Tai, kad A. K. nevykdė teisėto policijos pareigūno reikalavimo netrukdyti pareigūnams dirbti ir išeiti iš kabineto, ir kad šis reikalavimas apeliantui buvo pakartotas kelis kartus, patvirtina ne tik A. K., bet ir teismo posėdžio metu apklausti nagrinėjamą situaciją betarpiškai matę policijos pareigūnai A. B. ir N. S.. Šių liudytojų parodymai nuoseklūs, tarpusavyje neprieštaraujantys, atitinkantys administracinio nusižengimo tyrimo metu jų rašytuose tarnybiniuose pranešimuose nurodytas aplinkybes. Pagrindo abejoti šių liudytojų parodymų objektyvumu teismas nenustatė. Apylinkės teismas, vertindamas nagrinėjamą situaciją, taip pat pagrįstai nustatė, kad policijos pareigūno N. S. reikalavimas išeiti iš kabineto buvo teisėtas ir A. K. privalomas. Tuo tarpu apeliaciniame skunde nurodyta A. K. įvykio interpretacija, kaip minėta, labiausiai susijusi su pasipriešinimu policijos pareigūnams, nėra pagrindas pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti kitaip ir naikinti skundžiamą nutarimą. Apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu ir teisės taikymu.Atsižvelgiant į pasikeitusią A. K. veiksmų kvalifikaciją, iš naujo spręstinas ir jam už ANK 506 straipsnio 4 dalyje įtvirtinto administracinio nusižengimo padarymą skirtinos administracinės nuobaudos klausimas. Kaip minėta, ANK 506 straipsnio 4 dalies sankcijoje numatyta bauda nuo 90 iki 140 eurų.Apygardos teismas, skirdamas A. K. administracinę nuobaudą už ANK 506 straipsnio 4 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, vadovaujasi ANK 32 straipsnio 1 ir 2 dalių, 34 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis ir atsižvelgia į padaryto nusižengimo pobūdį bei pavojingumą – padarytas nusižengimas, nesukėlęs jokių rimtesnių pasekmių, taip pat įvertina A. K. asmenybę – praeityje baustas už kitus administracinius nusižengimus (administracinės nuobaudos galioja, tačiau ši aplinkybė pagal ANK nelaikytina atsakomybę sunkinančia), jo atsakomybę lengvina tai, kad jis yra sulaukęs 65 metų (ANK 36 straipsnio 1 dalies 9 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Esant šių aplinkybių visumai, manytina, jog administracinės nuobaudos paskirtis, įtvirtinta ANK 22 straipsnio 2 dalyje, bus geriausiai pasiekta A. K. paskyrus ANK 506 straipsnio 4 dalies sankcijoje numatytą minimalaus dydžio baudą, t. y. 90 eurų.Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 16 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti apeliacinio skundo argumentais teisinio pagrindo nėra. Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad nuo 2017 m. sausio 1 d. už A. K. veiksmus ANK numatyta atsakomybė yra švelnesnė, nei numatyta ATPK, kuris galiojo pažeidimo padarymo metu, skundžiamas nutarimas keičiamas, A. K. pritaikant galiojančio ANK nuostatas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 2 dalimi, teismas,

nutaria:

Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 16 d. nutarimą pakeisti:

A. K. veiką pagal ATPK 187 straipsnio 2 dalį perkvalifikuoti pagal ANK 506 straipsnio 4 dalį ir paskirti 90 Eur (devyniasdešimties eurų) baudą

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.