Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

Jurbarko rajono apylinkės teismo teisėjas Arūnas Bacevičius, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieškinį atsakovams A. Ž. ir L. K. dėl nuostolių atlyginimo regreso teise,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovams A. Ž. ir L. K. ieškinys įteiktas viešo paskelbimo būdu (b. l. 46, 47). Ieškovui prašant priimti sprendimą už akių, teismui atlikus formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, priimamas sprendimas už akių.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas visiškai.

Remiantis byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad: 2015-06-06, Jurbarke, Žemaitės gatvėje įvyko eismo įvykis, kurio metu A. Ž., važiuodamas atbuline eiga automobiliu „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atsitrenkė į automobilį „Audi A6 Avant“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir jį apgadino (b. l. 5-6), 2015-06-30 Jurbarko rajono apylinkės teismo nutarimu A. Ž. pripažintas kaltu ir jam skirta administracinė nuobauda (b. l. 7-8), automobilis „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuriuo sukeltas eismo įvykis, nuosavybės teise priklauso L. K. (b. l. 9), nukentėjęs asmuo kreipėsi į Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurą, prašydamas išmokėti draudimo išmoką (b. l. 10-11, 12), nustačius automobilio „Audi A6 Avant“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinimus padaryta žala įvertinta 746,35 EUR (b. l. 18-25, 26-28), AB „Lietuvos draudimas“ paslaugų teikimo sutarties pagrindu išmokėjo nukentėjusiam asmeniui 746,35 EUR dydžio draudimo išmoką (b. l. 13-17, 29, 30), Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras kelis kartus raštu kreipėsi su pretenzijomis į A. Ž. ir L. K. dėl skolos grąžinimo (b. l. 32, 33, 34, 35).

Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo santykių teisiniu reglamentavimu sukurta tokia dėl transporto priemonės poveikio per eismo įvykį nukentėjusių trečiųjų asmenų teisių į nuostolių atlyginimą apsaugos sistema, pagal kurią transporto priemonės valdytojui dėl padarytos žalos nukentėjusiam trečiajam asmeniui atsiradus civilinei atsakomybei žalos atlyginimo išmokos mokamos nepriklausomai nuo to, ar transporto priemonės valdytojo civilinė atsakomybė dėl žalos padarymo atsirado naudojant apdraustą transporto priemonę, ar, pažeidžiant transporto priemonės savininkui įstatymo nustatytą pareigą privalomai drausti, neapdraustą transporto priemonę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius v. V. M., bylos Nr. 3K-3-198/2009; 2015 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras v. A. E., bylos Nr. 3K-3-296-219/2015).

Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau TPVCAPDĮ) 23 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras turi teisę reikalauti, kad atsakingas už žalos padarymą asmuo arba asmuo, neįvykdęs pareigos sudaryti draudimo sutartį, grąžintų dėl padarytos žalos išmokėtą sumą, jeigu išmoka buvo sumokėta pagal šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Pagal TPVCAPDĮ 17 straipsnio 1 dalies 1 punktą biuras moka išmoką dėl per eismo įvykį padarytos žalos nukentėjusiems tretiesiems asmenims, jei kaltininkas padarė žalą Lietuvos Respublikoje naudodamas neapdraustą nustatytą (identifikuotą) transporto priemonę, kai dėl žalos padarymo atsiranda transporto priemonės valdytojo civilinė atsakomybė.

Byloje nustatyta, kad L. K. nuosavybės teise priklausantis automobilis „VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nebuvo apdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu. Todėl padarytą žalą atlyginęs Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras, remiantis TPVCAPDĮ 23 straipsnio 1 dalimi, turi teisę reikalauti, kad atsakingas už žalos padarymą asmuo ir asmuo, neįvykdęs pareigos sudaryti draudimo sutartį, solidariai grąžintų dėl padarytos žalos išmokėtą sumą.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad Įstatymo formuluotės aiškinimas kaip subjektų atsakomybės alternatyva, kai atsako vienas, pažeidęs teisės reikalavimus, bet neatsako kitas, neatitiktų nei dalinės, nei solidariosios atsakomybės taikymo kriterijų. Transporto priemonės nedraudimas tuo atveju, kai ją privaloma apdrausti, tokios transporto priemonės perdavimas naudoti ir jos naudojimas yra tyčiniai draudžiamųjų ir imperatyviųjų teisės normų reikalavimų pažeidimai. Taigi automobilio savininko atsakomybė Biurui atsiranda ne dėl žalos padarymo, bet dėl to, kad neįvykdė įstatymo imperatyvo ir pažeidė draudžiamąją įstatymo normą. Tokiu atveju atsakovų solidarioji atsakomybė atsiranda ne iš CK 6.279 straipsnio normos, nustatančios atsakomybę už kelių asmenų bendrai padarytą žalą, bet iš Įstatymo. Kadangi šie asmenys pažeidė Įstatymo 4 straipsnio draudžiamųjų ir imperatyviųjų teisės normų reikalavimus ir dėl tokių pažeidimų buvo padaryta žala Biurui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras v. A. G., K. B., bylos Nr. 3K-3-325/2008).

Taigi, atsakovė L. K. kaip savininkė, neapdraudusi transporto priemonės ir perdavusi ją naudoti kitam asmeniui, bei atsakovas A. Ž. kaip asmuo, sukėlęs eismo įvykį, privalo solidariai grąžinti ieškovui išmokėtą 746,35 EUR dydžio draudimo išmoką.

Atsakovai taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.37 straipsnio 2 dalis). Tenkinus ieškovo reikalavimą, iš atsakovų solidariai priteisiamos 5 procentų dydžio palūkanos už priteistą sumą (746,35 EUR) nuo bylos iškėlimo teisme (2016-05-19) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 1 dalis). Iš pateiktų duomenų matyti, kad ieškovo bylinėjimosi išlaidas sudaro 22,00 EUR žyminio mokesčio (b. l. 4). Bylinėjimosi išlaidų priteisimo atveju nėra pagrindo taikyti solidariąją atsakovų prievolę, kadangi bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimus reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso normos, o jos nenumato solidariosios atsakovų pareigos atlyginti bylinėjimosi išlaidas. Todėl atsakovai bylinėjimosi išlaidas turi atlyginti lygiomis dalimis. Iš atsakovų lygiomis dalimis priteisiama po 11,00 EUR žyminio mokesčio.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 93, 262, 285, 286 str. str., Lietuvos Respublikos CK 6.988 str. 3 d., teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti solidariai iš atsakovų A. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), ir L. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), 746,35 EUR (septynis šimtus keturiasdešimt šešis eurus 35 ct) nuostolių atlyginimo, penkių procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (746,35 EUR) nuo bylos iškėlimo teisme (2016-05-19) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro, juridinio asmens kodas 125709291, Algirdo g. 38, Vilnius, a/s Nr. LT96 7044 0600 0155 8518, AB SEB bankas, naudai.

Priteisti iš A. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir L. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) lygiomis dalimis po 11,00 EUR (vienuolika eurų 00 ct) žyminio mokesčio Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro, juridinio asmens kodas 125709291, Algirdo g. 38, Vilnius, a/s Nr. LT96 7044 0600 0155 8518 AB SEB bankas, naudai.

Atsakovai A. Ž. ir L. K. negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Jurbarko rajono apylinkės teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovas per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Kauno apygardos teismui per Jurbarko rajono apylinkės teismą.