Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

2011-09-16 · Byla Nr. Ik-53-505/2011

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNutartis · 2011-09-16Regionų apygardos administracinis teismas
  2. Atskirasis skundasNutartis · 2011-12-30Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-09-16
Bylos Nr.
Ik-53-505/2011
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-01172-2010-8
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Daina Kukalienė, Asta Urbonienė, Natalja Zelionkienė
Pareiškėjas
Kauno apygardos prokuratūros, Kauno apygardos vyriausiojo
Atsakovas
Nacionalinės žemės ūkio tarnybos prie žemės ūkio ministerijos, A. K., R. Š., K. K., I. K., E. M.
Trečiasis asmuo
J. Ž., R. K., UAB „Giraitės vandenys“, Kauno rajono savivaldybė, Kauno rajono 1-ojo notarų biuro
Administracinė byla Nr. I-53-505/2011Proceso Nr. 3-62-3-01172-2010-8Procesinio sprendimo kategorija: 73.;61.2. (S)
KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2011 m. rugsėjo 16 d.Kaunas

Kauno apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dainos Kukalienės, Astos Urbonienės ir Nataljos Zelionkienės,

sekretoriaujant Žanai Jankovič,dalyvaujant pareiškėjo Kauno apygardos prokuratūros atstovui prokurorui Marijui Šalčiui,

atsakovų Nacionalinės žemės ūkio tarnybos prie žemės ūkio ministerijos atstovei Dovilei Tamulevičienei, R. S., I. K. atstovei adv. Neringai Grubliauskienei, atsakovui A. K., R. Š., A. K., K. K., E. M. atstovei adv. Rasai Gradauskienei, E. M. atstovui P. M., tretiesiems suinteresuotiems asmenims J. Ž. ir jos atstovei adv. Nijolei Petraitienei, R. K. ir jo atstovei adv. Rasai Gradauskienei, UAB „Giraitės vandenys“ atstovams direktoriui Gičiui Urbeliui ir adv. Valdai Grigonytei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi pareiškėjo Kauno apygardos vyriausiojo prokuroro pavaduotojo, ginančio viešąjį interesą, prašymą atnaujinti terminą prašymui paduoti administracinėje byloje pagal pareiškėjo Kauno apygardos vyriausiojo prokuroro pavaduotojo, ginančio viešąjį interesą, prašymą atsakovams Nacionalinei žemės ūkio tarnybai prie žemės ūkio ministerijos, R. S., I. K., R. Š., A. K., K. K., E. M., tretieji suinteresuoti asmenys J. Ž., R. K., UAB „Giraitės vandenys“, Kauno rajono savivaldybė, Kauno rajono 1-ojo notarų biuro notarė Ramutė Siliūnienė, Kauno miesto 14-ojo notarų biuro notarė Dangira Martinonytė, dėl sprendimų, įsakymų dėl nuosavybės teisių atkūrimo, paveldėjimo teisės liudijimų panaikinimo iš dalies,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas Kauno apygardos vyriausiasiojo prokuroro pavaduotojas, gindamas viešąjį interesą, kreipėsi į teismą, prašydamas (4 t., b.l.19-27):

1. Pripažinti negaliojančiu Kauno apskrities viršininko administracijos 2004 m. sausio 7 d. įsakymo Nr.02-05-100 dalį dėl nuosavybės teisių atkūrimo G. J. O. į 2,2462 ha žemės sklypą Neveronių kaime, Kauno rajone (kadastrinis Nr.(duomenys neskelbtini));

2. Pripažinti negaliojančiu Kauno apskrities viršininko 2006 m. kovo 6 d. įsakymą Nr.02-05-2691, kuriuo patikslintas žemės sklypo, kadastrinis Nr.(duomenys neskelbtini), kadastro duomenys, nustatantys, kad jo plotas yra 2,2462 ha;

3. Pripažinti negaliojančiomis Kauno rajono 1-ojo notarų biuro notarės Ramutės Siliūnienės 2007 m. gegužės 23 d. išduotų paveldėjimo teisės liudijimų Nr.2-5490 ir Nr.2-5491, R. S. ir I. K. dalis dėl 2,2944 ha žemės sklypo Keramikų g., Neveronių kaime, Kauno rajone (kadastrinis Nr.(duomenys neskelbtini)) paveldėjimo;

4. Pripažinti negaliojančiomis Kauno apskrities viršininko 2004 m. kovo 5 d. sprendimo Nr.52/17821 ir 2004 m. kovo 5 d įsakymo Nr.02-05-1470 dalis dėl nuosavybės teisių atkūrimo J. Ž. į 0,88 ha žemės sklypą Ramučių kaime, Kauno rajone (sklypo Nr.295-6)(kadastrinis Nr.(duomenys neskelbtini));

5. Pripažinti negaliojančiais Kauno apskrities viršininko 2005 m. balandžio 5 d. sprendimus Nr.52/19080, Nr.52/19081, Nr.52/19082, kuriais M. K. įpėdiniams B. M. (2,9297 ha), V. K. (0,2900 ha) ir R. K. (0,3000 ha) atkurtos nuosavybės teisės grąžinant natūra 3,5197 ha žemės sklypą, esantį Karmėlavoje Kauno rajone, ir Kauno apskrities viršininko 2005 m. balandžio 5 d. įsakymo Nr.02-05-3058 dalį dėl nuosavybės teisių atkūrimo piliečiams pagal 1 priedą (kadastrinis Nr.(duomenys neskelbtini));

6. Pripažinti negaliojančiu Kauno miesto 14-ojo notarų biuro notarės Dangiros Martinonytės 2007 m. rugsėjo 19 d. paveldėjimo teisės liudijimą, Nr.GDM1-33951, išduotą R. Š., A. K., K. K. dėl žemės sklypo Karmėlavos miestelyje, Kaune rajone (kadastrinis Nr.(duomenys neskelbtini)) paveldėjimo;

7. Pripažinti negaliojančiu Kauno rajono 1-ojo notarų biuro notarės Ramutės Siliūnienės 2005 m. liepos 4 d. paveldėjimo teisės liudijimą Nr.2-9224, išduotą E. M. dėl žemės sklypo Karmėlavos miestelyje, Kaune rajone (kadastrinis Nr.(duomenys neskelbtini)) paveldėjimo;

8. Taikyti restituciją – žemės sklypus (kadastrinis Nr.(duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr.(duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr.(duomenys neskelbtini)), esančius Kauno rajone, grąžinti valstybei.

Pareiškėjas taip pat teismui pateikė prašymą dėl termino atnaujinimo prašymui dėl minėtų sprendimų, įsakymų dėl nuosavybės teisių atkūrimo, paveldėjimo teisės liudijimų panaikinimo iš dalies, paduoti (3 t., b.l.88-95).

Pareiškėjas prašyme, o jo atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad Kauno apygardos prokuratūroje 2008 m. liepos 31 d. (raštas Nr.(P-684)22-2975-08) buvo išnagrinėtas UAB „Giraitės vandenys“ 2008 m. kovo 7 d. prašymas Nr. S301-0236 Kauno rajono apylinkės prokuratūrai dėl viešojo intereso gynimo, jog neteisėtai ir nepagrįstai piliečiams- atsakovams ir tretiesiems suinteresuotiems asmenims (paveldėjimas) buvo atkurtos nuosavybės teisės į valstybės išperkamų ir neprivatizuojamų žemės, miškų ir vandens telkinių plotus - t.y., kad minėtosios bendrovės Karmėlavos, Neveronių ir Ramučių vandenviečių teritorijos nebuvo įtrauktos į valstybės išperkamos ir neprivatizuojamos žemės sąrašus ir dėl to į minėtų vandenviečių teritorijų žemę buvo atkurtos nuosavybės teisės piliečiams, kadangi šie objektai nebuvo priskirti valstybės išperkamai žemei ir taip buvo pažeisti Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 12 str. 2 d., Žemės reformos įstatymo 13 str., Žemės gelmių įstatymo 16 str., Žemės įstatymo 7 str. UAB „Giraitės vandenys“ 2008 m. kovo 7 d. prašymas dėl viešojo intereso gynimo buvo atmestas. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokurorės 2009 m. liepos 1 d. nutarimu Nr.1312-240 buvo panaikintas Kauno apygardos prokuratūros 2008 m. liepos 31 d. sprendimas atsisakyti kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo ir nurodyta papildomai išnagrinėti jau minėtą prašymą ir priimti sprendimą vadovaujantis Prokuratūros ir prokurorų kompetencijos nuostatų 99 p. Kauno apygardos prokuratūroje Civilinių bylų skyriuje, atlikus papildomą patikrinimą, 2009 m. gruodžio 9 d. Kauno rajono apylinkės teismui buvo pateiktas ieškinys Nr.11-40, vėliau, tam pačiam bendrosios kompetencijos teismui 2010 m. sausio 12 d. buvo pateiktas patikslintas ieškinys, kuriuo Kauno apygardos vyriausiojo prokuroro pavaduotojas siekė apginti viešąjį interesą. Taigi, neteisėti ir nepagrįsti Kauno apygardos prokuratūros priimti pradiniai sprendimai, kuriais buvo atsisakyta ginti viešąjį interesą, jų apskundimą ir nagrinėjimo tvarką reglamentuojančių teisės aktų spragos bei naujai išreikalautų dokumentų iš Kauno apskrities viršininko administracijos Kauno rajono žemėtvarkos skyriaus, VĮ Registrų centro Kauno filialo, Lietuvos Respublikos Specialiųjų tyrimo tarnybos Kauno valdybos, būtinų Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau- ir ABTĮ) reikalavimus atitinkančio prašymo teismui parengti, didelis kiekis, sudėtingumas ir institucijų nebendradarbiavimas įtakojo įstatymo nustatyto termino prašymui teismui paduoti praleidimą. Tačiau mano, kad tokio praleidimo priežastys buvo objektyvios, svarbios ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos ABTĮ 34 str. nuostatomis bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika dėl kreipiamosi į administracinį teismą ginant viešąjį interesą, termino tokiam prašymui paduoti eigos pradžios skaičiavimo, praleistas prašymo padavimo teismui terminas turi būti atnaujintas.

Atsiliepimas

Atsakovas Nacionalinė žemės ūkio tarnyba prie žemės ūkio ministerijos atsiliepime į prašymą (3 t., b.l.153-157), ir jo atstovė teismo posėdžio metu prašė prašymo dėl termino atnaujinimo netenkinti ir nurodė, kad Kauno apygardos vyriausiojo prokuroro pavaduotojas savo 2011 m. kovo 1 d. prašymu dėl termino atnaujinimo pripažino, kad yra praleidęs terminą skundui paduoti ir atsakovo nuomone jis turėtų būti skaičiuojamas nuo 2006 m. spalio 20 d. arba 2008 m. liepos 31 d., kuomet tapo aišku, jog yra pažeistas viešasis interesas. Kauno apygardos prokuratūra suinteresuoto asmens UAB „Giraitės vandenys" skundą nagrinėjo nuo 2008 m. kovo 7 d. iki 2009 m. gruodžio 9 d. t.y. 21 mėnesį ir 2 dienas. Vadovaujantis Generalinės prokuratūros 2008 m. sausio 3 d. įsakymo Nr. 1-3 „Dėl asmenų aptarnavimo Lietuvos Respublikos prokuratūroje tvarkos aprašo patvirtinimo"(toliau – ir Tvarkos aprašas) redakcija, galiojusia nuo 2008 m. sausio 16 d. iki 2009 m. gruodžio 11 d., jei nagrinėjant skundą pradedama rinkti medžiaga dėl galimai pažeisto viešojo intereso ir paaiškėja, kad dėl objektyvių priežasčių per 33 punkte nustatytą terminą (20 darbo dienų) negali būti priimtas sprendimas kreiptis ar atsisakyti kreiptis (motyvuota išvada) į teismą ginant viešąjį interesą, generalinis prokuroras, jo pavaduotojas Generalinės prokuratūros Civilinių bylų skyriaus vyriausiais prokuroras (jo pavaduotojas), teritorinės prokuratūros vyriausiasis prokuroras (jo pavaduotojas) gali pratęsti medžiagos rinkimo ir sprendimo priėmimo terminą iki 20 darbo dienų, bet ne ilgiau kaip iki 3 mėnesių nuo skundo registracijos dienos (Tvarkos aprašo 35 punkto nuostatos). Skundo nagrinėjimo terminą išimtiniais atvejais (dėl medžiagos sudėtingumo) gali pratęsti generalinis prokuroras, bet ne ilgiau kaip iki 6 mėnesių nuo skundo registracijos dienos. Vadovaujantis administracinių teismų praktika, skundo tyrimo ir sprendimo priėmimo termino pratęsimas yra išimtis, kurios taikymas turi būti pagrįstas objektyviomis priežastimis (2008 m. vasario 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A20-150/2008). UAB „Giraitės vandenys" skundo nagrinėjimo terminas buvo pratęsiamas 4 kartus. Visuose minėtuose prašymuose dėl termino pratęsimo nurodomos analogiškos priežastys (reikiamų dokumentų stoka, civilinė byla ir kt.). Dėl reikiamų dokumentų stokos: 2009 rugsėjo 30 d. raštu Nr. S6-2776 Kauno rajono žemėtvarkos skyrius atsakė Civilinių bylų skyriaus vyriausiajam prokurorui, kad reikalaujamų dokumentų pateikti negali, nes J. Ž. nuosavybės teisių atkūrimo byla buvo 2008 m. balandžio 10 d. perduota Kauno rajono apylinkės prokurorei V. G.. To paties 2008 m. kovo 7 d. UAB „Giraitės vandenys" prašymo pagrindu buvo pradėtas ir ikiteisminis tyrimas Kauno rajono apylinkės prokuratūroje, ir tyrimas dėl būtinybės ginti viešąjį interesą Kauno apygardos prokuratūroje. Mano, kad kartu su 2008 m. kovo 7 d. UAB „Giraitės vandenys" skundu Kauno apylinkės prokuratūros prokurorai turėjo perduoti ir nuosavybės teisių atkūrimo bylą arba jos kopiją. Todėl, atsakovo nuomone, šios aplinkybės negalima laikyti objektyviai trukdžiusia surinkti reikiamus dokumentus bei per įstatymo nustatytą laikotarpį išnagrinėti skundą ir kreiptis į teismą. Prokuroras pagal savo statusą turi turėti pakankamai žinių ir įgūdžių, kad galėtų savarankiškai ir efektyviai vykdyti įstatymo pavestas funkcijas, jis turi būti itin atidus ir rūpestingas (2004 m. lapkričio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS11-511/2004). Bendra skundo tyrimo trukmė (21 mėn. 2 d.) viršija 3 mėnesių terminą, o duomenų apie kreipimąsi į generalinį prokurorą dėl termino pratęsimo (Tvarkos aprašo 35 punkto 2 pastraipa) nėra. Terminas buvo pratęstas 7 d. netgi po to, kai prokuratūra 2009 m. spalio 7 d. raštu Nr. P-22-4375-09 informavo UAB „Giraitės vandenys" apie ketinimą kreiptis į teismą dėl sprendimų ir įsakymų panaikinimo. Su ieškiniu į teismą kreiptasi tik po 2 mėnesių ir 2 dienų prokuratūros galutinio apsisprendimo. ABTĮ 34 str. 1 d. prasme svarbiomis termino pareiškimo dėl viešojo intereso gynimo paduoti praleidimo priežastimis laikytinos tik tos aplinkybės, kurios objektyviai trukdė per įstatymo nustatytą laikotarpį kreiptis į teismą, tai yra nepriklausė nuo subjekto, kuris kreipiasi į teismą, valios (Administracinė jurisprudencija Nr. 5(15), 184-229 p.). Terminas, per kurį, ginant viešąjį interesą, pažeistą institucijos priimtais sprendimais, paduodamas prokuroro pareiškimas, gali būti atnaujinamas tik tuo atveju, kai prokuroras surinkęs pakankamai duomenų, leidžiančių daryti išvadą, kad sprendimas pažeidžia viešąjį interesą, nedelsia kreiptis į teismą ir prašo panaikinti ginčijamą administracinį aktą (2005 m. gegužės 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS2-162/2005; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gruodžio mėn. 31 d. aprobuotas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, nagrinėjant bylas pagal viešąjį interesą ginančių subjektų skundus (prašymus), apibendrinimas). Mano, kad aukščiau aptartos aplinkybės įrodo, kad vidinė prokuratūros struktūrų bendradarbiavimo stoka bei nepagrįstas skundo nagrinėjimo terminas negali būti laikomi objektyviomis ir nuo pareiškėjo valios nepriklausiusiomis aplinkybėmis. Prokuroras nors ir buvo surinkęs pakankamai duomenų leidžiančių, daryti išvadą, kad sprendimas pažeidžia viešąjį interesą, delsė kreiptis į teismą ir ginti viešąjį interesą, todėl mano, kad prašymo padavimo terminas neturėtų būti atnaujintas.

A. R. S., I. K. atstovė advokatė taip pat prašė prašymo dėl termino atnaujinimo netenkinti.

Atsiliepimas

Atsiliepime į prašymą (3 t., b.l. 183,184) atsakovės nurodė bei teismo posėdžio metu atstovė paaiškino, kad Kauno apskrities viršininko administracijos 2004 m. sausio 7 d. įsakymo Nr.02-05-100 dalis dėl nuosavybės teisių atkūrimo G. J. O. į 2,2462 ha žemės sklypą Neveronių kaime, Kauno rajone (kadastrinis Nr.(duomenys neskelbtini)) galėjo būti skundžiamas ABTĮ tvarka per įstatymų nustatytą terminą, tačiau tai nebuvo padaryta, t. y. šis įsakymas galėjo būti apskųstas per mėnesį nuo 2009 m. liepos 1 d., kuomet Generalinės prokuratūros prokurorė panaikino Kauno apygrdos prokuratūros sprendimą atsisakyti kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo pagal UAB „Giraitės vandenys“ prašymą arba per per mėnesį nuo 2009 m. spalio 7 d., kuomet Kauno apygardos prokuratūroje buvo priimtas sprendimas kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo pagal UAB „Giraitės vandenys“ prašymą (ABTĮ 33 str. 1 d.). Kaip matyti iš bylos medžiagos, tretysis suinteresuotas asmuo UAB "Giraitės vandenys" į Kauno rajono apylinkes prokuratūrą kreipėsi 2006 m. spalio 23 d., ko pasėkoje 2008 m. balandžio 15 d. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 65-2-00016-08. Beveik du metus UAB "Giraitės vandenys" neskundė Kauno rajono apylinkes prokuratūros veiksmų dėl veikimo ar neveikimo. Be to, UAB "Giraites vandenys" į pareiškėją kreipėsi 2008 m. liepos 24 d. su prašymu apginti viešąjį interesą. Kaip matyti iš prašymo, pareiškėjas į teismą kreipėsi tik 2010 metais, t.y. praėjus beveik dviems metams nuo sužinojimo bei praėjus 17 metų nuo ginčijamų administracinių aktų priėmimo dienos. Mano, kad pareiškėjo nurodytos priežastys, jog jis negalėjo ginti viešojo intereso, nes nebuvo gauti visi dokumentai yra nepagrįstas, kadangi mano, kad visus duomenis šiam ginčui pradėti pareiškėjas, kaip valstybės institucija, galėjo gauti pakankamai greitai. Pareiškėjo pateiktas susirašinėjimas nėra pagrindas teigti, kad pareiškėjui nebuvo žinomi ginčijami teisės aktai, juo labiau, kad 2008 m. balandžio 15 d. pradėjus ikiteisminį tyrimą teigti, kad per du metus šių duomenų nebuvo galima gauti. Tam, kad galėtų ginti viešąjį interesą, pareiškėjui nereikalingos jokios ikiteisminio tyrimo įstaigų išvados dėl atitinkamų institucijų pareigūnų piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi ar tarnybos pareigų neatlikimo, be to, tai, kad pats pareiškėjas viduje pratęsinėjo skundo terminus, nėra pagrindo teigti, kad šio termino pratęsinėjimas yra pagrindas pripažinti praleisto termino pagrįstumą, juo labiau, kad pats pareiškėjas apsiriboja tik bendro pobūdžio teiginiais, kad tik buvo pratęsti terminai, tačiau nei kokie svarbūs veiksmai, nei kokie duomenys per šį laikotarpį buvo nustatinėjami ir, kad jų nebuvo galima anksčiau nustatyti nepateikta. Taip pat mano, kad visi skundžiami aktai buvo ikiteisminio tyrimo byloje Nr.65-2-00016-08.

A. K., R. K., atsakovų A. K., K. K., E. M., R. Š., trečiojo suinteresuoto asmens R. K. atstovė advokatė taip pat prašė prašymo dėl termino atnaujinimo netenkinti.

Atsiliepimas

Atsiliepime į prašymą (3 t., b.l. 147-151) atsakovai ir tretysis suinteresuotas asmuo nurodė bei teismo posėdžio metu atstovė paaiškino, jog vadovaujantis ABTĮ 56 str. prokuroras turi teisę pareikšti prašymą viešajam interesui ginti. Tokią pačią prokuroro teisę numato ir Prokuratūros įstatymo 19 str. Lietuvos Respublikos ABTĮ 33 str. 1 d. numatyta, jog jeigu specialusis įstatymas nenustato kitaip, skundas administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą įteikimo suinteresuotai šaliai dienos arba per du mėnesius nuo dienos, kai baigiasi įstatymo ar kito teisės akto nustatytas reikalavimo įvykdymo terminas. ABTĮ 34 str. 1 d. numato, kad pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties. Spręsdamas, ar termino skundui paduoti praleidimo priežastys yra svarbios, teismas vertina, ar minėtos aplinkybės galėjo užkirsti kelią asmeniui laiku ir tinkamai realizuoti šią teisę, ar pareiškimas atnaujinti praleistą terminą paduotas per protingą laiko tarpą nuo aplinkybių, kurios sukliudė asmeniui laiku ir tinkamai jį paduoti, išnykimo. Svarbiomis termino praleidimo priežastimis yra pripažįstamos tokios aplinkybės, kurios asmeniui sudaro kliūtis laiku įgyvendinti savo valią atlikti tam tikrus veiksmus. Paprastai tokios aplinkybės yra objektyvaus pobūdžio ir nepriklauso nuo asmens valios. Pavyzdžiui, fizinio asmens sunki liga, kitų asmenų veikla, ribojanti asmens veiksmų laisvę, valią, neraštingumas ir kt. Nagrinėjamu atveju prokuroro skundo padavimo termino eiga pagal įstatymų analogiją sietina su diena, kai prokuratūra sužinojo arba turėjo sužinoti apie teisių pažeidimą (ABTĮ 4 str. 6 d., CK 1.127 str.). O tai yra vieno mėnesio senaties terminas, skaičiuojamas nuo to momento, kada yra surenkami duomenys, leidžiantys daryti išvadą, kad sprendimas pažeidžia viešąjį ar kitą interesą. 2011 m. kovo 1 d. Kauno apygardos prokuratūros prašyme dėl termino atnaujinimo skundui paduoti nurodyta, kad UAB „Giraitės vandenys" prašymas dėl viešojo intereso gynimo buvo išnagrinėtas 2008 m. kovo 7 d., tačiau ši pateikta aplinkybė neatitinka tikrovės, kadangi UAB “Giraitės vandenys" į prokuratūrą kreipėsi daug anksčiau. UAB „Giraitės vandenys" 2006 m. spalio 23 d. kreipėsi į Kauno rajono apylinkės prokuratūros vyriausiąjį prokurorą su prašymu apginti tariamai pažeistą viešąjį interesą ir kreiptis į teismą dėl Kauno apskrities viršininko įsakymo ir sprendimo panaikinimo. 2008 m. birželio 30 d. Kauno apygardos prokuratūra informavo, kad tyrimą perima Kauno apygardos prokuratūra. 2008 m. liepos 31 d. Kauno apygardos prokuratūros nutarime Nr. (P-684) 22-2975 buvo nurodyta, kad norminiai aktai, kuriais buvo atkurtos nuosavybės teisės, t. y. Kauno apskrities viršininko sprendimas ir įsakymas, buvo priimti nepažeidžiant įstatymų ir kitų teisės normų, todėl taikyti viešojo gynimo priemones, numatytas Prokuratūros įstatymo 19 str., netikslinga. Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai 2009 m. liepos 1 d. nutarimu panaikinus minėtą sprendimą ir šį nutarimą 2009 m. liepos 7 d. gavus Kauno apygardos prokuratūroje, UAB “Giraitės vandenys” prašymai dėl minimų aktų panaikinimo ir viešojo interso gynimo turėjo būti išnagrinėti Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2008 m. sausio 3 d. įsakymu Nr.I-3 patvirtinto Asmenų aptarnavimo Lietuvos Respublikos prokuratūroje tvarkos aprašo nustatytais terminais, tačiau šiuo atveju tie terminai buvo pažeisti ir nepagrįstai pratęsiami. Atsižvelgiant į tai, kad UAB „Giraitės vandenys" prašymas prokuratūrai buvo paduotas 2006 m. spalio 23 d., o prokuratūra dvejus metus nepriėmė jokio sprendimo dėl viešojo intereso gynimo, termino praleidimo priežastys nėra laikytinos objektyviomis. Pareiškėjas jokiais įrodymais nepagrindžia neveikimo. Atkreiptinas dėmesys, jog administracinio akto dėl nuosavybės teisių atkūrimo teisėtumo įvertinimui nereikalingos specialios žinios, pakanka teisinių žinių, kurių turėtų turėti prokuroras. Todėl nėra pagrindo daryti išvadą, kad faktinių aplinkybių, reikalingų įvertinti Kauno apskrities viršininko sprendimą ir įsakymą, tyrimas, prokurorui elgiantis teisėtai ir protingai dėl objektyvių priežasčių galėtų užtrukti kelis metus. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytus faktus, prašymo padavimo terminas administraciniams aktams apskųsti turi būti skaičiuojamas nuo 2009 m. spalio 7 d., kada Kauno apygardos prokuratūra, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2008 m. sausio 3 d. įsakymu Nr.I-3 patvirtinto Asmenų aptarnavimo Lietuvos Respublikos prokuratūroje tvarkos aprašo 33-35 punktais, išnagrinėjo UAB „Giraitės vandenys" 2006 m. spalio 23 d. prašymą ir vėlėsnius prašymus dėl skundu skundžiamų individualių teisės aktų teisėtumo ir 2009 m. spalio 7 d. priėmė sprendimą kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo. Terminas yra praleistas žymiai, todėl pareiškėjo Kauno apygardos prokuratūros prašymas atmestinas kaip praleidus prašymo padavimo senaties terminą.

Atsakovės E. M. atstovas taip pat prašė prašymo dėl termino atnaujinimo netenkinti.

Atsiliepime į prašymą (3 t., b.l.160-172) atsakovė nurodė, o atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, jog nagrinėjant klausimą, ar pareiškėjo skundo padavimo terminas turėtų būti atnaujintas yra svarbu nustatyti, koks skundo padavimo terminas taikytinas, momentą, nuo kada toks terminas turi būti skaičiuojamas, ar skundo padavimo terminas yra praleistas ir ar jis praleistas dėl abjektyvių priežasčių bei į vertinti suinteresuotų institucijų bei subjektų veiksmus ginant galimai pažeistą viešąjį interesą, o tai pat įvertinti nuo skundžiamų administracinių aktų praėjusį laiko tarpsnį. Įvertinus Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką ((Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. liepos 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-335/2008, 2007 m. lapkričio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A17-742/2007; 2008 m. vasario 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr.A20-150/2008 ir kt.) bei ABTĮ nuostatas pripažintina, kad prokuroras nagrinėjamu atveju į teismą dėl ginčijamų aktų panaikinimo ir viešojo intereso gynimo privalėjo kreiptis į teismą per 30 dienų nuo tada, kai duomenys apie galimai pažeistą viešąjį interesą turėjo ir galėjo būti surinkti. Pareiškėjas teismui pateiktame 2011 m. kovo 1 d. prašyme atnaujinti skundo padavimo terminą nurodo, kad Kauno apygardos prokuratūroje buvo išnagrinėtas 2008 m. kovo 7 d. UAB „Giraitės vandenys" prašymas Nr. S301-0236. Tačiau tokie Pareiškėjo teiginiai neatitinka tikrovės, kadangi UAB „Giraitės vandenys" į prokuratūrą kreipėsi daug anksčiau. UAB „Giraitės vandenys" 2006 m. spalio 23 d. kreipėsi į Kauno rajono apylinkės prokuratūros vyriausiąjį prokurorą (pateiktas kaip Priedas Nr. 5 prie E. M. 2010 m. balandžio 6 d. atsiliepimo) su prašymu apginti tariamai pažeistą viešąjį interesą ir kreiptis į teismą dėl Kauno apskrities viršininko Įsakymo ir Sprendimo panaikinimo. Tačiau dėl nežinomų priežasčių Kauno rajono apylinkės prokuratūra nesprendė klausimo dėl viešojo intereso pažeidimo, todėl 2008 m. birželio 30 d. Kauno apygardos prokuratūra informavo, kad ji perima tyrimą. Taigi, beveik 2 metus prokuratūra delsė spręsti 2006 m. spalio 23 d. prašymą, toks delsimas nėra pateisintas jokiomis objektyviomis priežastimis ir pažeidžia 2004 m. balandžio 9 d. Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro įsakymu Nr. 1-56 patvirtintos Asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimo tvarkos nuostatas (ir vėlesni pakeitimai). Dėl šios priežasties manytina, kad prašymo padavimo terminas buvo praleistas be jokių objektyvių priežasčių dėl pareiškėjo nepateisinamo neveikimo, todėl prašymo padavimo terminas negali būti atnaujintas. 2008 m. liepos 31 d. Kauno apygardos prokuratūra nutarimu Nr. (P-684) 22-2975 informavo UAB „Giraitės vandenys", kad aptariamu atveju, norminiai aktai, kuriais buvo atkurtos nuosavybės teisės, t. y. Kauno apskrities viršininko Sprendimas ir Įsakymas, buvo priimti nepažeidžiant įstatymų ir kitų teisės normų, todėl taikyti viešojo gynimo priemones, numatytas Prokuratūros įstatymo 19 str., netikslinga. Tik praėjus 40 dienų UAB „Giraitės vandenys" apskundė Kauno apygardos prokurorės nutarimą Kauno apygardos vyriausiajam prokurorui, kuris 2008 m. spalio 20 d. nutarimu Nr. (P-836) 22-3927-08 nurodė, kad nėra pagrindo kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo, nes Kauno viršininko Sprendimu ir Įsakymu nebuvo pažeisti Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimai. UAB „Giraitės vandenys", pažeisdama Prokuratūros įstatymo reikalavimus (žiūrėti 4 skyrių) ir praėjus neprotingai ilgam terminui, t. y. daugiau kaip 7 mėnesiams, per kurį nepaaiškėjo jokių naujų ir svarbių aplinkybių, kreipėsi į Lietuvos Respublikos generalinę prokuratūrą, kuri 2009 m. liepos 1 d. nutarimu Nr. 1312-240 panaikino Kauno apygardos vyriausiojo prokuroro 2008 m. spalio 20 d. sprendimą ir Kauno apygardos prokuratūrai pavedė papildomai išnagrinėti UAB „Giraitės vandenys" skundą ir priimti procesinį sprendimą. Toks UAB „Giraitės vandenys" neveikimas nėra pateisintas jokiais objektyviais ir svarbiais veiksniais, todėl manytina, kad toks neveikimas priklauso išskirtinai nuo UAB „Giraitės vandenys" subjektyvaus neveikimo. Dėl šios priežasties prašo teismo atsižvelgti į šį faktą vertinant prašymo padavimo termino praleidimo priežasčių svarbumą ir objektyvumą. 2009 m. spalio 7 d. Kauno apygardos prokuratūra raštu Nr. (P-937) 22-4375-09 (pateiktas kaip Priedas Nr. 10 prie E. M. 2010 m. balandžio 6 d. atsiliepimo) informavo UAB „Giraitės vandenys", kad Kauno apygardos vyriausiojo prokuroro pavaduotojas kreipsis į Kauno apygardos administracinį teismą dėl sprendimų ir įsakymų panaikinimo, tačiau to neparė ir į teismą kreipėsi tik 2009 m. gruodžio 9 d. Taigi visos šios palinkybės rodo Kauno apygardos prokuratūros prokurorų aplaidų pareigų vykdymą. Teismų praktikoje yra pripažįstama, kad administracinio akto dėl nuosavybės teisių atkūrimo teisėtumo įvertinimui nereikalingos specialios žinios, pakanka teisinių žinių, kurių turėtų turėti prokuroras (LVAT 2009 m. balandžio 10 d. nutartis a. b. Nr. A502 - 449/2009). Todėl nėra pagrindo daryti išvadą, kad faktinių aplinkybių, reikalingų įvertinti Kauno apskrities viršininko Sprendimą ir Įsakymą, tyrimas, prokurorui elgiantis teisėtai ir protingai, dėl objektyvių priežasčių galėtų užtrukti tris metus (t. y. nuo 2006 m. spalio 23 d. iki 2009 m. spalio 7 d.). Remiantis 2004 m. balandžio 9 d. Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro įsakymu Nr. 1-56 patvirtintos Asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimo tvarkos 28 punktu, prašymas ar skundas prokuratūroje turi būti išnagrinėtas ne vėliau kaip per 30 dienų nuo jo gavimo dienos (redakcija galiojusi 2006 m. spalio 23 d). Dėl šios priežasties manytina, kad prokuratūra turėjo pareigą išnagrinėti UAB „Giraitės vandenys" 2006 m. spalio 23 d. raštą per 30 dienų, bet ne per 2 metus. Tokie prokuratūros veiksmai yra nepateisinti jokiomis objektyviomis aplinkybėmis. Dėl aukščiau nurodytų argumentų darytina išvada, kad prašymo padavimo terminas administraciniams aktams apskųsti turi būti skaičiuojamas nuo 2006 m. lapkričio 23 d., kada prokuratūrą privalėjo išnagrinėti UAB „Giraitės vandenys" 2006 m. spalio 23 d. prašymą dėl prašymu skundžiamų individualių teisės aktų teisėtumo.

Tretysis suinteresuotas asmuo J. Ž. ir jos atstovė advokatė prašymo dėl termino atnaujinimo prašė netenkinti.

Atsiliepimas

Atsiliepime į prašymą (3 t., b.l.173-176) atsakovė nurodė, o teismo posėdžio metu atstovė paaiškino, jog UAB „Giraitės vandenys", eksploatuojanti vandenvietes, dėl tariamai pažeisto viešojo intereso į Kauno rajono apylinkės prokuratūrą kreipėsi tik 2006 m. spalio 23 d. pareiškimu Nr. 03-1219, kuri ikiteisminį tyrimą b/b Nr. 65-2-00016-08 pradėjo tik 2008 m. balandžio 15 d., o 2008 m. balandžio 25 d. bylą perdavė Kauno apygardos prokuratūrai. Pastaroji 2008 m. liepos 31 d. nutarimu Nr. (P-836)22-3927-08, informavo UAB „Giraitės vandenys", kad nenustačius įstatymų ir teisės normų pažeidimų taikyti viešojo intereso gynimo priemones netikslinga. 2008 m. spalio 20 d. analogiško turinio nutarimą priėmė ir apygardos vyriausiasis prokuroras. Generalinė prokuratūra, ištyrusi UAB „Giraitės vandenys" skundą, 2009 m. liepos 1 d. nutarimu Nr. 1312-240 panaikino Kauno apygardos vyriausiojo prokuroro 2008 m. spalio 20 d. sprendimą ir pavedė papildomai išnagrinėti UAB „Giraitės vandenys" skundą ir priimti procesinį sprendimą. Papildomas tyrimas buvo baigtas 2009 m. spalio 7 d., o ieškinys Kauno rajono apylinkės teismui pateiktas tik 2009 m. gruodžio 9 d. Išdėstytos aplinkybės leidžia konstatuoti, kad pareiškėjas į teismą kreipėsi praleidęs terminą, nes prašymą pateikė tik 2009 m. gruodžio 9 d. Pažymėtina ir tai, kad UAB „Giraitės vandenys" 2006 m. spalio 23 d. pareiškimo tyrimas, įskaitant prašomų pripažinti negaliojančiais vietinius administracinius aktus, užtruko nepagrįstai ilgą laiką. Pareiškėjas, vadovaujantis protingumo ir sąžiningumo principais, ABTĮ 34 str. nuostatomis prašo teismą atnaujinti terminą prašymui paduoti. Mano, kad minėtame prašyme išdėstyti motyvai ir pateikti rašytiniai įrodymai, kurių pagrindu prašoma terminą atnaujinti, neįrodo, kad pareiškėjas per įstatyme nustatytą terminą negalėjo surinkti reikiamų duomenų prašymui paduoti ar buvo kitos svarbios ir objektyvios priežastys, sukliudžiusios laiku kreiptis į teismą. Mano, kad 1 mėnesio terminas skundui paduoti skaičiuotinas nuo 2008 m. spalio 20 d. Jei teismas laikys, kad skundo padavimo terminas iki kreipimosi į teismą dienos skaičiuotinas nuo 2009 m. spalio 7 d., t.y. nuo Kauno apygardos prokuratūros pateiktos informacijos UAB „Giraitės vandenys", kad prokuratūra kreipsis į teismą, todėl iš minėto rašto darytina išvada, kad 2009 m. spalio 7 d. prokuratūra jau buvo surinkusi pakankamai duomenų ieškiniui ar skundui paduoti. Tuo būdu, kaip beskaičiuotume, ABTĮ 33 str. 1 d. nustatytas 1 mėnesio terminas yra praleistas. Tuo būdu terminas prašymui paduoti neatnaujintinas, o byla nutrauktina vadovaujantis ABTĮ 101 str. 1 d. 6 p.

Trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Giraitės vandenys“ atstovai direktorius ir advokatė pareiškėjo prašymą dėl termino atnaujinimo prašė patenkinti.

Atsiliepimas

Atsiliepime į prašymą (3 t., b.l.186-193) tretysis suinteresuotas asmuo nurodė, o teismo posėdžio metu atstovė advokatė paaiškino, jog palaiko Kauno apygardos vyriausiojo prokuroro pateiktą prašymą teismui atnaujinti Kauno apygardos vyriausiojo prokuroro pavaduotojo praleistą ieškinio senaties kreiptis į teismą, terminą, kuris turėtų būti skaičiuojamas nuo 2008 m. spalio 20 d., vadovaujantis ABTĮ 34 str., teisingumo ir protingumo kriterijais, atsižvelgiant į tai, kad yra teisės aktų spragos, kuomet nėra teisės aktų nustatyta tvarka apibrėžtas ir nurodytas konkretus terminas, per kiek laiko galima skųsti atitinkamus prokuroro nutarimus ir kiek laiko, esant reikalui, atlikti ikiteisminį tyrimą bei teikti ieškinį, apginant viešąjį interesą, nes tik tokiu būdu bus apgintas viešasis interesas pagal UAB „Giraitės vandenys" prašymą. Sutinka su prašyme išdėstyta prokuroro pozicija ir ją palaiko, atsižvelgiant į ir tai, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų išplėstinė kolegija 2008 m. lirepos 25 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A146-335/2008 yra konstatavusi, kad termino prokurorui kreiptis į teismą ginant viešąjį interesą eigos pradžios ypatumas, lyginant su savo subjektinę teisę ginančiais asmenimis (t.y. ne nuo administracinio akto gavimo, o nuo duomenų apie viešojo intereso pažeidimą surinkimo ar turėjimo juos surinkti) yra ne privilegija viešąjį interesą ginančiam subjektui, o grindžiamas nuoseklia proceso įstatymų aiškinimo logika, nes prokuroras nėra ginčijamų materialinių teisinių santykių dalyvis, jis Prokuratūros įstatymo 19 str. 1 d. nustatyta tvarka gavęs informaciją apie asmens, visuomenės, valstybės teisių ir teisėtų pažeidimą, ne kiekvienu atveju turi pagrindą manyti, kad aktas pažeidžia viešąjį interesą ir ar yra pagrindas kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad tuo atveju, jei į administracinį teismą kreipiamasi ginant viešąjį interesą, termino tokiam prašymui paduoti eigos pradžia laikytina diena, kai pareiškėjas gavo pakankamai duomenų, kad yra pažeistas viešasis interesas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. kovo 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS10 - 67/2005, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. sausio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS10 - 27/2005, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. birželio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A8 - 660/2007 irki). Taigi vieno mėnesio terminas, per kurį prokuroras, gindamas viešąjį interesą, gali kreiptis į teismą su pareiškimu ir prašyti panaikinti sprendimą, skaičiuotinas nuo to momento, kai yra surinkta pakankamai duomenų, leidžiančių daryti išvadą, kad šis sprendimas pažeidžia viešąjį interesą. Atsižvelgiant į pateiktą rašytinę medžiagą ir argumentus, matyti, kad Kauno apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojas ieškinį teismui pateikė nepažeisdamas įstatymo nustatyto 1 mėnesio termino nuo reikalaujamų dokumentų dėl viešojo intereso gynimo gavimo dienos, t.y. 2009 m. lapkričio 19 d., kai pareiškėjas gavo dokumentus dėl nuosavybės atkūrimo E. O. iš Kauno apskrities viršininko administarcijos, o 2009 m. gruodžio 1 d. UAB „Giraitės vandenys„ pateikė papildomus dokumentus dėl vandenviečių naudojamos žemės. Be to, prokuroro pareiga ginti viešąjį interesą įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 118 str. 2 d., nustatančioje, jog prokuroras įstatymo nustatytais atvejais gina asmens, visuomenės ir valstybės teises bei teisėtus interesus. Ši Konstitucijos nuostata perkelta į Prokuratūros įstatymo 19 str. ABTĮ 34 str. 1 d. nustatyta, kad pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties. Prašo teismo vadovautis suformuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika administracinėje byloje Nr. A146-335/2008, kurioje išplėstinė teisėjų kolegija konstatavo, kad skundas dėl viešojo intereso gynimo tenkintinas tais atvejais, kai nustatoma, kad konstatuotieji materialinės ar proceso teisės normų pažeidimai yra tokio pobūdžio, jog tuo pačiu pažeidžia ir viešąjį interesą, todėl kreiptis į teismą administracinio proceso tvarka, gindamas viešąjį interesą, prokuroras gali visais atvejais, nustatęs tokį teisės aktų pažeidimą, kurio pobūdis, prokuroro nuomone, turi esminės reikšmės asmenų, jų grupių, valstybės ir visuomenės teisėms bei teisėtiems interesams (2008 m. liepos 25 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis administracinėje byloje Nr. A146-335/2008, Administracinė jurisprudencija Nr. 5(15), 184-229 p.). Šiuo atveju prokuroras gina viešąjį interesą, nes vandenviečių vietoje esanti žemė negali būti privati nuosavybė, todėl negali iš neteisės atsirasti teisė. Termino pradžia viešąjį interesą ginančiam subjektui kreiptis į teismą skaičiuojama nuo tada, kai pareiškėjas gavo pakankamai duomenų, kad pažeistas viešasis interesas, ar nuo tada, kai tokie duomenys turėjos ir galėjo būti surinkti, priklausomai nuo to, kuris momentas atsiranda anksčiau (2008 m. liepos 25 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis administracinėje byloje Nr. A146-335/2008, Administracinė jurisprudencija Nr. 5(15), 184-229 p.). Tik nuo to momento, kai surenkama ar turėjo būti surinkta pakankamai duomenų, kad pažeistas viešasis interesas, prokurorui tampa suvokiama apie šio intereso pažeidimą ir prasideda termino kreiptis į teismą eigos pradžia (2008 m. liepos 25 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis administracinėje byloje Nr. A146-335/2008, Administracinė jurisprudencija Nr. 5(15), 184-229 p.). Taipogi mano, kad neteisėti ir nepagrįsti Kauno apygardos prokuratūros priimti ankstesni pradiniai sprendimai, kuriais buvo atsisakyta pagal UAB „Giraitės vandenys" prašymą ginti viešąjį interesą, jų apskundimą ir nagrinėjimo tvarką reglamentuojančių teisės aktų spragos bei medžiagos, būtinos Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo reikalavimus atitinkančio prašymo teismui parengti, didelės apimtys išreikalauti naujai reikalingų dokumentų, įtakojo įstatymo nustatyto termino prašymo teismui paduoti praleidimą. Pritaria prokuroro išsakytai nuomonei, kad tokio praleidimo priežastys buvo objektyvios, svarbios ir vadovaujantis ABTĮ 34 str. nuostatomis praleistas prašymo padavimo teismui terminas yra atnaujintinas.

Tretysis suinteresuotas asmuo Kauno rajono savivaldybė atsiliepimu į prašymą dėl termino atnaujinimo prašė prašymą patenkinti.

Atsiliepime į prašymą (3 t., b.l.178-181) nurodė, jog pareiškėjo prašymo dėl prašymo teismui padavimo termino atnaujinimo, pažymėtina, kad ABTĮ 33 str. 1 d. nustato, jog jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai arba per du mėnesius nuo dienos, kai baigiasi įstatymo ar kito teisės akto nustatytas reikalavimo įvykdymo terminas. ABTĮ 34 str. 1 d. nustatyta, kad pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Manytina, kad šioje byloje pareiškėjas prašymu dėl prašymo teismui padavimo termino atnaujinimo tiek rašytiniais įrodymais, tiek teisiniais argumentais pagrindė pareiškimo padavimo teismui termino praleidimo priežastis (didelis kiekis duomenų, ne laiku pateikti kitų institucijų duomenys) dėl ko vadovaujantis ABTĮ 34 str. nuostatomis praleistas prašymo padavimo teismui terminas turėtų būti atnaujintinas.

Tretysis suinteresuotas asmuo Kauno rajono 1-ojo notarų biuro notarė Ramutė Siliūnienė atsiliepime į prašymą (3 t., b.l.195,196) nurodė, jog dėl prašymo teismui padavimo termino atnaujinimo administracinėje byloje Nr.I-53-505/2011 mano, kad notarui jis neturi jokios reikšmės, kadangi mirus asmeniui paveldėjimo teisės liudijimas išduodamas į tą mirusiojo turtą, kuris yra įregistruotas Viešame registre.

Atsakovams R. S., I. K., R. Š., K. K., E. M., tretesiems suinteresuotiems asmenims Kauno rajono savivaldybei, Kauno rajono 1-ojo notarų biuro notarei Ramutei Siliūnienei, Kauno miesto 14-ojo notarų biuro notarei Dangirai Martinonytei apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą pranešta (4 t., b.l.16)(ABTĮ 75 str. 1 d.), tačiau jų neatvykimas į teismo posėdį nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti (ABTĮ 78 str. 3 d.).

Motyvuojamoji dalis

Prašymas dėl termino atnaujinimo prašymui paduoti netenkintinas, o byla nutrauktina.

Iš byloje surinktų įrodymų matyti (2 t., b.l. 207, 3 t., b.l.104-142), kad UAB „Giraitės vandenys" 2006 m. m. spalio 23 d. pareiškimu Nr.03-1219, 2008 m. kovo 7 d. prašymu Nr.S301-0236(3 t.,b.l.104) kreipėsi į Kauno rajono apylinkės prokuratūrą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemės sklypus, kuriuose yra Karmėlavos, Neveronių ir Ramučių vandenvietės, teisėtumo, prašydama ginant viešąjį interesą inicijuoti teisės aktų, kuriais atkurtos nuosavybės teisės, panaikinimą teismine tvarka, kadangi vadovaujantis Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 12 str. 2 p. vandenviečių teritorijos yra priskiriamos valstybės išperkamai žemei ir žemė negalėjo būti grąžinta natūra. Kauno rajono apylinkės prokuratūroje 2008 m. balandžio 15 d. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr.65-2-00016-08 pagal BK 228 str. 1 d. ir 229 str. dėl Kauno rajono savivaldybės valstybės tarnautojų veiksmų rengiant bei sudarant valstybės išperkamos žemės plotų sąrašus, į kuriuos nebuvo įtrauktos UAB „Giraitės vandenys" vandenvietės. Kauno rajono apylinkės prokuratūroje pradėjus ikiteisminį tyrimą, viešojo intereso gynimo klausimas nebuvo spręstas, o ikiteisminio tyrimo medžiaga perduota Kauno apygardos prokuratūrai. Kauno apygardos prokuratūra 2009 m. birželio 26 d. nutarimu nutraukė ikiteisminį tyrimą Nr.65-2-00016-08 suėjus patraukimo baudžiamojon atsakomybėn senaties terminams. Kauno apygardos prokuratūra 2008 m. liepos 31 d. sprendimu Nr.(P-684)22-2975-08 nusprendė pagal pareiškėjo UAB “Giraitės vandenys“ prašymą netaikyti viešojo intereso gynimo priemonių, o Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokurorės 2009 m. liepos 1 d. nutarimu Nr.1312-240 buvo panaikintas Kauno apygardos prokuratūros 2008 m. liepos 31 d. sprendimas Nr.(P-684)22-2975-08 atsisakyti kreiptis į teismą dėl viešojo interso gynimo ir nurodyta papildomai išnagrinėti jau minėtą prašymą ir priimti sprendimą vadovaujantis Prokuratūros ir prokurorų kompetencijos nuostatų 99 p. 2009 m. liepos 7 d. Kauno apygardos prokuratūroje gautas Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros 2009 m. liepos 1 d. nutarimas Nr.1312-240, kuriame nurodyta, jog papildomo patikrinimo metu būtina surinkti visą medžigą, susijusią su Kauno apskrities viršininko sprendimais atkurti piliečiams nuosavybės teises į Karmėlavos, Neveronių, Ramučių vandenviečių teritorijose esančią žemę bei gauti duomenis apie ikiteisminio tyrimo eigą, gauti informaciją apie Kauno rajono apylinkės teisme nagrinėjamą civilinę bylą Nr.2-1311-358/2006. Kauno apygardos prokuratūra UAB „Giraitės vandenys“ 2008 m. kovo 7 d. prašymo Nr. S301-0236 dėl viešojo intereso gynimo medžiagos rinkimo ir sprendimo priėmimo terminą pratęsė iki 2009 m. rugsėjo 1 d. ir pateikė paklausimus Kauno rajono apylinkės teismui dėl civilinės bylos Nr.2-1311-358/2006 pateikimo, Kauno apskrities viršininko administracijos Kauno rajono žemėtvarkos skyriui- dėl apskrities viršininko sprendimų bei nuosavybės teisių atkūrimo bylų pateikimo. Kadangi minėti dokumentai nebuvo pateikti (paklausimuose nenurodyti pateikimo terminai) Kauno apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras minėto UAB „Giraitės vandenys“ prašymo dėl viešojo intereso gynimo medžiagos rinkimo ir sprendimo priėmimo terminą pratęsė iki 2009 m. rugsėjo 29 d. Kadangi minėti dokumentai nebuvo pateikti (paklausimuose nenurodyti pateikimo terminai) Kauno apygardos prokuratūra minėto UAB „Giraitės vandenys“ prašymo dėl viešojo intereso gynimo medžiagos rinkimo ir sprendimo priėmimo terminą pratęsė iki 2009 m. spalio 7 d. 2009 m. spalio 1 d. buvo gautas atsakymas iš Kauno apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Kauno rajono žemėtvarkos skyriaus, kad negalima atsiųsti prašomų dokumentų, nes jie išsiųsti kitoms institucijoms pagal jų prašymus. Kauno apygardos prokuratūros prokuroras 2009 m. spalio 7 d. raštu Nr.(P-937)22-4375-09 pareiškėjui UAB „Giraitė vandenys“ pranešė, jog pareiškėjo prašymas patenkintas ir Kauno apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojas kreipsis į Kauno apygardos administracinį teismą dėl sprendimų ir įsakymų panaikinimo, o apie teismo posėdžio vietą ir laiką pareiškėją informuos Kauno apygardos administracinis teismas. 2009 m. spalio 13 d. Kauno apygardos prokuratūra raštu Nr. P-836 informavo UAB „Giraitės vandenys", kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2008 m. sausio 3 d. įsakymu Nr. 1-3 patvirtintu asmenų aptarnavimo Lietuvos Respublikos prokuratūroje tvarkos aprašo 35 punktu, skundo dėl galimai nepagrįsto atsisakymo ginti viešąjį interesą papildomo nagrinėjimo terminas buvo pratęstas iki 2009 m. spalio 20 d. 2009 m. lapkričio 5 d. Kauno apygardos prokuratūros Civilinių bylų skyriaus prokuroras raštu Nr. (P-937)-22-4923 kreipėsi į Lietuvos Respublikos Specialiųjų tyrimų tarnybos Kauno valdybą dėl nuosavybės teisių atkūrimo bylų išreikalavimo, siekiant išsiaiškinti kokiu pagrindu buvo atkurta nuosavybė J. Ž., G. J. O., B. M., V. K., R. K., E. M. ir tik 2009 m. lapkričio 16 d. minėti dokumentai buvo gauti Kauno apygardos prokuratūroje. Kauno apygardos prokuratūra 2009 m. lapkričio 5 d. raštu Nr. (P-937)-22-4921 kreipėsi į VĮ Registrų centrą dėl žemės sklypų kadastrinių bylų pateikimo dėl nuosavybės į žemės sklypus atkūrimo J. Ž., G. J. O., B. M., V. K., R. K., E. M.. 2009 m. lapkričio 13 d. Kauno apygardos prokuratūros Civilinių bylų skyriaus prokurorui raštu Nr. S6-3178 buvo perduota G. J. O. nuosavybės teisių į žemę atkūrimo byla Nr. 746 ir sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto byla. 2009 m. lapkričio 13 d. raštu Nr. 1-5948 iš Kauno rajono apylinkės prokuratūros buvo persiųsta Kauno apygardos prokuratūrai J. Ž. ir B. M. žemės tvarkymo bylos. 2009 m. lapkričio 16 d. raštu Nr. S-5283-2020/08 VĮ Registrų centro Kauno filialas pateikė Kauno apygardos prokurorui Civilinių bylų skyriaus prokurorui prašomą informaciją, o Kauno apskrities viršininko administracijos teisės departamentas tik 2009 m. lapkričio 18 d. raštu Nr. 4-2312 pateikė minėtajam prokurorui O. E. nuosavybės į žemę atstatymo bylą Nr. 12-28 ir M. K. įpėdinių nuosavybės teisių į žemę atstatymo bylą Nr. 4-13 ir M. P. nuosavybės teisių į žemę atstatymo bylą Nr. 4-40. 2009 m. gruodžio 1 d. iš UAB „Giraitės vandenys" buvo papildomai pateikti dokumentai, susiję su UAB „Giraitės vandenys" Ramučių kaime esančių vandenviečių Nr. 1 ir 2 bei Neveronių kaime esančios vandenvietės naudojama žeme (prijungtos Kauno apygardos prokuratūros prašymo (pareiškimo, skundo) nagrinėjimo bylos Nr.P-562/08, P-684/08, P-836/08 medžiaga, 3 t., b.l.104-142). Kauno rajono apylinkės teisme 2009 m. gruodžio 9 d. gautas Kauno apygardos vyriausiojo prokuroro pavaduotojo, ginančio viešąjį intersą, ieškinys, kuriuo kaip minėta buvo prašoma panaikinti sprendimų, įsakymų dėl nuosavybės teisių atkūrimo, paveldėjimo teisės liudijimų dalis ir taikyti restituciją (1 t., b.l.1-7). Kauno rajono apylinkės teismas 2010 m. rugsėjo 20 d. nutartimi kreipėsi į Lietuvos Respublikos Aukščiausiąjį teismą į Specialiąją teisėjų kolegiją ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos ir administracinio teismo spręsti dėl bylos rūšinio teismingumo klausimo. Specialioji teisėjų kolegija ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios ir administracinio teismo spręsti, 2010 m. spalio 4 d. nutartimi nutarė, kad minėta byla teisminga administraciniam teismui ir ji buvo perduota Kauno apygardos administraciniam teismui nagrinėti įstatymų nustatyta tvarka (3 t., b.l.39,40,42-44).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nuosekliai laikomasi nuostatos, jog tuo atveju, kai į administracinį teismą kreipiamasi ginant viešąjį interesą, termino tokiam prašymui paduoti eigos pradžia laikytina diena, kai pareiškėjas gavo pakankamai duomenų, kad yra pažeistas viešasis interesas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2005 m. rugsėjo 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A7-585/2005, Administracinių teismų praktika Nr. 8, p. 206-230, 2007 m. birželio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A8-660/2007, 2007 m. lapkričio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A17-742/2007, išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. liepos 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-335/2008, Administracinė jurisprudencija Nr. 5(15), p. 184-229, išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A882-65/2009, 2009 m. gruodžio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-1502/2009, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-578/2007, 2010 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2010). Prokuroras, spręsdamas, ar konkrečiu atveju pažeistas viešasis interesas, ar ne, ar yra pagrindas kreiptis dėl viešojo intereso gynimo į teismą, ar ne, šį klausimą turi išspręsti per įmanomai trumpesnį, protingą laiką. Todėl vadovaujamasi taisykle, kad jeigu būtų konstatuota, jog viešąjį interesą ginantis subjektas (nagrinėjamu atveju – prokuroras), turėdamas pagrindą manyti, kad priimant atitinkamą sprendimą galėjo būti pažeisti teisės aktų reikalavimai, delsė atlikti jo kompetencijai priskirtus veiksmus ir kreipimuisi į teismą, ginant viešąjį interesą, reikalingus duomenis surinko per nepagrįstai ilgą terminą, tuomet terminas pareiškimui paduoti turėtų būti skaičiuojamas nuo tada, kai tokie duomenys turėjo ir galėjo būti surinkti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. lapkričio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A17-742/2007). Taigi ABTĮ 33 str. 1 d. numatytas vieno mėnesio terminas viešąjį interesą ginančiam prokurorui kreiptis į teismą šiuo atveju skaičiuojamas nuo tada, kai pareiškėjas gavo pakankamai duomenų, kad pažeistas viešasis interesas, arba nuo tada, kai tokie duomenys turėjo ir galėjo būti surinkti, priklausomai nuo to, kuris momentas atsiranda anksčiau (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. liepos 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-335/2008, Administracinė jurisprudencija Nr. 5(15), p. 184-229, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-578/2007) (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-2907/2011).

Nurodytos nuostatos reiškia tai, kad nustatant momentą, kada pagal turimą (surinktą) medžiagą jau buvo pakankamai duomenų dėl viešojo intereso pažeidimo, su kuriuo siejama prokuroro, ginančio viešąjį interesą, prašymo padavimo teismui termino eigos pradžia, atliekamas kiekvienos konkrečios bylos reikšmingų aplinkybių vertinimas. Termino pradžios momento konkrečiu atveju nustatymas – fakto klausimas

Bendruoju atveju taikant ABTĮ 33 str. 1 d. numatytą vieno mėnesio kreipimosi į teismą terminą, jo eigos pradžia nustatoma remiantis objektyviais kriterijais – termino eiga prasideda nuo skundžiamo akto paskelbimo, individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo momento arba nuo momento, kai baigiasi įstatymo ar kito teisės akto nustatytas reikalavimo įvykdymo terminas. Tuo tarpu prokuroro, ginančio viešąjį interesą, prašymo pateikimo teismui termino pradžios momentas paprastai negali būti siejamas vien tik su objektyviais kriterijais, pavyzdžiui, skundžiamo akto įteikimu. Šiuo atveju sprendžiama, ar iš konkrečių duomenų prokuroras turėjo ir galėjo sužinoti apie viešojo intereso pažeidimą ir yra pagrindas kreiptis į teismą dėl jo gynimo. Todėl siekiant nustatyti momentą, kada pakako duomenų išvadai apie viešojo intereso pažeidimą, atsižvelgiama inter alia į įvairias vertinamojo pobūdžio aplinkybes, kurios kiekvienu konkrečiu ir individualiu atveju gali būti skirtingos, vertinamos nevienoda apimtimi bei turėti skirtingą reikšmę.

Pirmiausia nustatytina, kada prokuroras įstatymo nustatyta tvarka gavo informacijos apie galimai pažeistą viešąjį interesą, ar ši informacija buvo pakankama tam, jog būtų galima pagrįstai manyti apie viešojo intereso pažeidimą. Tokiu atveju vertinamas konkrečių duomenų, kuriuos sužinojo prokuroras, turinys bei apimtis, ar pateikta medžiaga tiksli ir aiški, kitos reikšmingos aplinkybės, pavyzdžiui, ginamos vertybės pobūdis ir svarba, pažeidimo nustatymo sudėtingumas, specialių žinių poreikis, ar panašaus pobūdžio pažeidimai yra dažni, ar tai pavienis atvejis, ar nagrinėjamu klausimu buvo ir kokiu mastu buvo galima sužinoti kitais būdais (diskusijos, informacija visuomenės informavimo priemonėse) ir pan. Jeigu informacijos (duomenų), kurią gauna prokuroras, pagrindu negalima spręsti apie viešojo intereso pažeidimą, prokurorui suteikiama teisė Prokuratūros įstatymo nustatyta tvarka rinkti duomenis ir atlikti kitus reikalingus veiksmus (Prokuratūros įstatymo 19 str. 2 d.). Šiuo atveju, be anksčiau nurodytų aplinkybių, paprastai vertinama tai, kokių veiksmų ir kokiais terminais pareiškėjas papildomai ėmėsi, siekdamas surinkti reikalingus duomenis, ar tie veiksmai buvo pagrįsti, reikalingi, racionalūs, nuoseklūs. Taip pat svarbus laiko tarpsnis nuo sužinojimo apie akto priėmimą iki teisės kreiptis į teismą realizacijos, jo adekvatumas informacijos apimčiai ir sudėtingumui teisiškai įvertinant esamą situaciją, bendradarbiavimo su duomenis teikiančiomis institucijomis ar kitais informacijos šaltiniais laipsnis, kaip ir kokia apimtimi papildomai gauti duomenys atsispindi prokuroro prašyme. Nustatant termino eigos pradžią, gali būti atsižvelgiama ir į tai, kad prokuroras pagal savo teisinį statusą turi turėti pakankamai žinių ir įgūdžių, kad galėtų savarankiškai ir efektyviai vykdyti įstatymo pavestas funkcijas, jis turi būti itin atidus ir rūpestingas. Išvadai apie tai, kada prokuroras gavo ar turėjo ir galėjo gauti pakankamai duomenų apie viešojo intereso pažeidimą, padaryti gali būti nustatomos bei vertinamos ir kitos konkrečiai bylai reikšmingos aplinkybės, inter alia turi būti atsižvelgiama į teisingumo, protingumo bei sąžiningumo kriterijus.

Šiame kontekste pažymėtina, kad termino kreiptis į teismą pradžios momentas neturėtų būti siejamas išskirtinai vien su dokumentų, reikalingų parengti prašymą, atitinkantį ABTĮ 23 straipsnio 2 dalyje numatytus procesinio dokumento turinio bei formos reikalavimus, gavimo data. Pagal ABTĮ reikalavimus skunde (prašyme), kuriuo kreipiamasi į administracinį teismą, turi būti nurodomas konkretus skundžiamas aktas, jo įvykdymo (priėmimo) data (5 p.) bei trečiųjų suinteresuotų asmenų vardas, pavardė (pavadinimas), asmens kodas (jeigu žinomas) ir gyvenamoji vieta (buveinė). Todėl pareiškėjas privalo ne tik nustatyti, kokie aktai buvo priimti, bet, be kita ko, nustatyti ir suinteresuotus asmenis, kurie byloje bus laikomi trečiaisiais suinteresuotais asmenimis, jų gyvenamąją vietą (buveinę), kitus duomenis. Tačiau Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažįstama, kad minėtos informacijos rinkimas nėra sietinas su duomenų, kad yra pažeistas viešasis interesas, rinkimu, ir dokumentų su šia informacija gavimo data negali būti naudojama termino kreiptis į teismą pradžios momentui nustatyti. Šie duomenys turi būti renkami jau prasidėjus vieno mėnesio terminui nuo pakankamų duomenų, kad pažeistas viešasis interesas, ar nuo tada, kai tokie duomenys turėjo ir galėjo būti surinkti, gavimo dienos, priklausomai nuo to, kuris momentas atsirado anksčiau (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. liepos 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-335/2008, Administracinė jurisprudencija Nr. 5(15), p. 184-229).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad termino viešąjį interesą ginančiam subjektui (šiuo atveju – prokurorui) kreiptis į teismą pradžios momentas – pakankamas duomenų apie viešojo intereso pažeidimą surinkimas – gali būti nustatomas tik įvertinus konkrečias individualios situacijos aplinkybes, todėl net esant labai panašioms situacijoms, duomenų pakankamumo momentas gali nesutapti. Dėl nurodytų priežasčių taip pat darytina išvada, kad, kaip ir tais atvejais, kai negalima konstatuoti, jog pirminės informacijos gavimas prokuratūroje savaime ir visais atvejais suponuoja pakankamą pagrindą teigti, jog yra pažeistas viešasis interesas, negalima konstatuoti ir to, kad visais atvejais prokuroro prašymo padavimo termino eiga prasideda prokuratūroje gavus papildomus, patikslintus, galutinius ar kitus duomenis, apskirtai nevertinant šių duomenų įtakos išvadai apie viešojo intereso pažeidimą padarymui. Tai reiškia, kad negali būti numatoma viena taisyklė, kuri leistų visais atvejais nustatyti momentą, kada prokuroras gavo pakankamai duomenų apie viešojo intereso pažeidimą, be kita ko, šį momentą susieti su konkretaus dokumento (pvz., specializuotos institucijos parengtos galutinės pažymos) gavimu prokuratūroje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-2907/2011).

Byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina, kad Kauno apygardos prokuratūra UAB „Giraitės vandenys" 2006 m. m. spalio 23 d. pareiškimą Nr.03-1219 ir 2008 m. kovo 7 d. prašymą Nr.S301-0236 dėl viešojo intereso gynimo ir minėtų administracinių aktų panaikinimo nagrinėjo (ginčo medžiagos rinkimas ir tyrimas) vadovaudamasi Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2004 m. balandžio 9 d. įsakymu Nr. I-56 patvirtintos Asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimo tvarkos bei Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2008 m. sausio 3 d. įsakymu Nr. I-3 patvirtinto Asmenų aptarnavimo Lietuvos Respublikos prokuratūroje tvarkos aprašo nuostatomis ir 2009 m. spalio 7 d. priėmė sprendimą bei raštu Nr.(P-937)22-4375-09 Kauno apygardos prokuratūros prokuroras S. K. pareiškėjui UAB „Giraitė vandenys“ pranešė, jog pareiškėjo prašymas patenkintas ir Kauno apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojas kreipsis į Kauno apygardos administracinį teismą dėl sprendimų ir įsakymų panaikinimo, o apie teismo posėdžio vietą ir laiką pareiškėją informuos Kauno apygardos administracinis teismas (Prašymo (pareiškimo, skundo) Nr.P-562/08, P-684/08, P-836/08 nagrinėjimo bylos Nr.1.23-11-08 medžiaga) (Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2008 m. sausio 3 d. įsakymu Nr. I-3 patvirtintos Asmenų aptarnavimo Lietuvos Respublikos prokuratūroje tvarkos aprašo 35 p.). Taigi, pripažintina, kad 2009 m. spalio 7 d. Kauno apygardos prokuratūra gavo pakankamai duomenų, apie tai, kad galimai pažeistas viešasis interesas, t.y gavo pakankamai aktualios medžiagos, patvirtinačios, kad ginčijami šioje byloje viešojo administravimo subjektų priimti administraciniai aktai galimai yra neteisėti ir (ar) nepagrįsti ir pažeidžia viešąjį interesą. Minėta, kad atsižvelgiant į teismų praktiką, prašymo padavimo terminas pareiškėjui turi būti pradedamas skaičiuoti nuo tada, kada pagal surinktą medžiagą prokurorui pakako duomenų, kad yra pažeistas viešasis interesas. Esant minėtoms aplinkybėms pareiškėjas Kauno apygardos prokuratūra į teismą su prašymu dėl viešojo intereso gynimo turėjo kreiptis ABTĮ 33 str. 1 d. nustatyto vieno mėnesio laikotarpiu, t.y. iki 2009 m. lapkričio 7 d., tačiau to nepadarė ir Kauno rajono apylinkės teismui ieškinį dėl viešojo intereso gynimo (administracinių aktų panaikinimo) pateikė tik 2009 m. gruodžio 9 d., todėl pripažintina, kad pareiškėjas praleido ABTĮ 33 str. 1 d. nustatytą vieno mėnesio terminą prašymui paduoti.

Taip pat minėta, kad prokuroras, spręsdamas, ar konkrečiu atveju pažeistas viešasis interesas, ar ne, ar yra pagrindas kreiptis dėl viešojo intereso gynimo į teismą, ar ne, šį klausimą turi išspręsti per įmanomai trumpesnį, protingą laiką. Todėl vadovaujamasi taisykle, kad jeigu būtų konstatuota, jog viešąjį interesą ginantis subjektas (nagrinėjamu atveju – prokuroras), turėdamas pagrindą manyti, kad priimant atitinkamą sprendimą galėjo būti pažeisti teisės aktų reikalavimai, delsė atlikti jo kompetencijai priskirtus veiksmus ir kreipimuisi į teismą, ginant viešąjį interesą, reikalingus duomenis surinko per nepagrįstai ilgą terminą, tuomet terminas pareiškimui paduoti turėtų būti skaičiuojamas nuo tada, kai tokie duomenys turėjo ir galėjo būti surinkti.

Iš bylos medžiagos matyti, kad UAB „Giraitės vandenys" 2006 m. m. spalio 23 d. pareiškimas Nr.03-1219 Kauno rajono apylinkės prokuratūrai dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemės sklypus, kuriuose yra Karmėlavos, Neveronių ir Ramučių vandenvietės, teisėtumo, prašant apginti viešąjį interesą ir inicijuoti teisės aktų, kuriais atkurtos nuosavybės teisės, panaikinimą teismine tvarka, nebuvo išnagrinėtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2004 m. balandžio 9 d. įsakymu Nr. I-56 patvirtintos Asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimo tvarkos nustatyta tvarka ir terminais. Kauno rajono apylinkės prokuratūroje 2008 m. balandžio 15 d. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr.65-2-00016-08 pagal BK 228 str. 1 d. ir 229 str. dėl Kauno rajono savivaldybės valstybės tarnautojų veiksmų rengiant bei sudarant valstybės išperkamos žemės plotų sąrašus, į kuriuos nebuvo įtrauktos UAB „Giraitės vandenys" vandenvietės, kuriame buvo dauguma prašymo tyrimui būtinų duomenų, ir kurį Kauno apygardos prokuratūra 2009 m. birželio 26 d. nutarimu nutraukė suėjus patraukimo baudžiamojon atsakomybėn senaties terminams. Kauno apygardos prokuratūra 2008 m. liepos 31 d. sprendimu Nr.(P-684)22-2975-08 nusprendė pagal pareiškėjo UAB “Giraitės vandenys “ prašymą netaikyti viešojo intereso gynimo priemonių, o Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokurorės 2009 m. liepos 1 d. nutarimu Nr.1312-240 buvo panaikintas Kauno apygardos prokuratūros 2008 m. liepos 31 d. sprendimas Nr.(P-684)22-2975-08 atsisakyti kreiptis į teismą dėl viešojo interso gynimo ir nurodyta papildomai išnagrinėti jau minėtą prašymą ir priimti sprendimą vadovaujantis Prokuratūros ir prokurorų kompetencijos nuostatų 99 p. 2009 m. liepos 7 d. Kauno apygardos prokuratūroje gautas Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros 2009 m. liepos 1 d. nutarimas Nr.1312-240, kuriame nurodyta, jog papildomo patikrinimo metu būtina surinkti visą medžigą, susijusią su Kauno apskrities viršininko sprendimais atkurti piliečiams nuosavybės teises į Karmėlavos, Neveronių, Ramučių vandenviečių teritorijose esančią žemę bei gauti duomenis apie ikiteisminio tyrimo eigą, gauti informaciją apie Kauno rajono apylinkės teisme nagrinėjamą civilinę bylą Nr.2-1311-358/2006. Taigi šios aplinkybės ir įrodymai patvirtina, kad Kauno apygrados prokuratūra UAB „Giraitės vandenys" 2008 m. kovo 7 d. prašymą Nr.S301-0236)(3 t.,b.l.104) turėjo ir galėjo išnagrinėti Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2008 m. sausio 3 d. įsakymu Nr. I-3 patvirtintos Asmenų aptarnavimo Lietuvos Respublikos prokuratūroje tvarkos aprašo nustatyta tvarka ir terminais, t.y. 2009 m. liepos 7 d. Kauno apygardos prokuratūrai gavus Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros 2009 m. liepos 1 d. nutarimą Nr.1312-240, kuriame nurodyti būtini konkretūs veiksmai, duomenis ir dokumentus dėl viešojo intereso gynimo turėjo surinkti ir šį klausimą išspręsti per įmanomai trumpesnį, protingą laiką- 20 darbo dienų. Gi kaip matyti iš Kauno apygardos prokuratūros pateiktos prašymo (pareiškimo, skundo) Nr.P-562/08, P-684/08, P-836/08 nagrinėjimo bylos Nr.1.23-11-08 medžiagos pareiškėjo pirmieji paklausimai institucijoms pateikti tik 2009 m. rugpjūčio 4 d. (Kauno rajono apylinkės teismui, Kauno apskrities viršininko administracijai), o kiti paklausimai pateikti 2009 m. spalio 12 d., 2009 m. lapkričio 5 d. (nenurodant duomenų pateikimo termino) jau pasibaigusiam ir nepratęstam Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2008 m. sausio 3 d. įsakymu Nr. I-3 patvirtintos Asmenų aptarnavimo Lietuvos Respublikos prokuratūroje tvarkos aprašo 34 p. nustatytam medžiagos rinkimo terminui (prašymo pratęsti skundo nagrinėjimo terminą iki 2009 m. spalio 20 d. pateiktoje medžiagoje nėra) bei esant priimtam Kauno apygardos prokuratūros 2009 m. spalio 7 d. sprendimui kreiptis į teismą ginant viešąjį interesą. Tokie pareiškėjo veiksmai vertintini kaip neracionalūs ir nenuoseklūs. Tokiu būdu pripažintina, kad esant šioms aplinkybėms ABTĮ 33 str. 1 d. numatytas vieno mėnesio terminas viešąjį interesą ginančiam prokurorui kreiptis į teismą šiuo atveju skaičiuojamas nuo tada, kai tokie duomenys turėjo ir galėjo būti surinkti, kadangi šis momentas atsirado anksčiau, t.y. duomenys turėjo ir galėjo būti surinkti iki 2009 m. rugpjūčio 5 d., o prašymas dėl viešojo intereso gynimo teismui turėjo būti paduotas iki 2009 m. rugsėjo 7 d., tačiau pareiškėjas to nepadarė ir Kauno rajono apylinkės teismui ieškinį dėl viešojo intereso gynimo (administracinių aktų panaikinimo) pateikė tik 2009 m. gruodžio 9 d., todėl pripažintina, kad pareiškėjas praleido ABTĮ 33 str. 1 d. nustatytą vieno mėnesio terminą prašymui paduoti.

Pažymėtina, kad terminas pareiškimui dėl viešojo intereso gynimo paduoti nėra naikinamasis. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 34 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad skundo (prašymo) padavimo terminas gali būti atnaujintas, jeigu bus pripažinta, kad jis praleistas dėl svarbios priežasties. Terminas, per kurį, ginant viešąjį interesą, pažeistą institucijos priimtais sprendimais, paduodamas prokuroro pareiškimas, gali būti atnaujinamas tik tuo atveju, kai prokuroras surinkęs pakankamai duomenų, leidžiančių daryti išvadą, kad šis sprendimas pažeidžia viešąjį interesą, nedelsia kreiptis į teismą ir prašo panaikinti ginčijamą administracinį aktą (LVAT 2005 m. gegužės 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS2-162/2005).

Kaip matyti iš pareiškėjo prašymo argumentų svarbiomis priežastimis, objektyviai sukliudžiusiomis jam per įstatyme numatytą terminą kreiptis į teismą pareiškėjas nurodo, jog neteisėti ir nepagrįsti Kauno apygardos prokuratūros priimti pradiniai sprendimai, kuriais buvo atsisakyta ginti viešąjį interesą, jų apskundimą ir nagrinėjimo tvarką reglamentuojančių teisės aktų spragos bei naujai išreikalautų dokumentų, būtinų ABTĮ reikalavimus atitinkančio prašymo teismui parengti, didelis kiekis įtakojo įstatymo nustatyto termino prašymui teismui paduoti praleidimą. Taip pat prašo teismo sprendžiant termino atnaujinimo klausimą atsižvelgti į ginčo esmę, t. y., į tai, kad pareikštu prašymu siekiama apginti visuomenei svarbius interesus.

Teisėjų kolegija, remdamasi teismų praktika pažymi, kad sprendžiant prokurorų prašymų padavimo ir priėmimo nagrinėti administraciniuose teismuose klausimus dėlABTĮ 33 ir 34 straipsnių nustatytų terminų praleidimo ir šių terminų atnaujinimo, be kita ko turi būti vertinamas ir laiko tarpsnis nuo sužinojimo apie akto priėmimą iki teisės kreiptis į teismą realizacijos, jo adekvatumas informacijos apimčiai ir sudėtingumui teisiškai įvertinant esamą situaciją, taip pat kiekvienu konkrečiu atveju būtina vadovautis teisingumo ir protingumo kriterijais (2004 m. gegužės 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A11-426/2004, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, nagrinėjant bylas pagal viešąjį interesą ginančių subjektų prašymus apibendrinimas, Administracinė jurisprudencija Nr. 6 (16), 2008). Šiuo aspektu pažymėtina, kad prašymų dėl viešojo intereso gynimo specifika, išplaukianti iš paties skundo (prašymo) dalyko, t. y. reikalavimo, pasižymi tuo, kad pareiškėjas gina ne jam pačiam priklausančią subjektinę teisę, o Konstitucijos saugomą interesą, priklausantį visuomenei ar jos daliai, tai yra viešąjį interesą (žr. LVAT 2008 m. balandžio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-330-08, „Administracinė jurisprudencija“ Nr. 4(14), 109-124 p.). Skirtingai nei privatūs subjektai, prokuroras Prokuratūros įstatymo 19 str. 1 d. nustatyta tvarka gavęs informaciją apie asmens, visuomenės, valstybės teisių ir teisėtų pažeidimą, ne kiekvienu atveju turi pagrindą manyti, kad aktas pažeidžia viešąjį interesą ir ar yra pagrindas kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo. Pirmiausia jis turi nustatyti, ar administracinis aktas yra priimtas srityje, susijusioje su viešuoju interesu, ar šis aktas pažeidžia viešąjį interesą (LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. liepos 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-335/2008). Taigi pareiškėjui, kuris kreipėsi į administracinį teismą su prašymu ginti viešąjį interesą, tenka pareiga savo skunde (prašyme) nurodyti ne tik atitinkamus teisės aktų pažeidimus, bet ir kuo pasireiškia viešojo intereso pažeidimai ir kaip jo pareikšti reikalavimai leistų šį interesą apginti. Akivaizdu, kad tokio pobūdžio kreipimosi parengimas reikalauja atitinkamų laiko sąnaudų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. balandžio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-145/2011).

Iš bylos matyti, kad pareiškėjas, gavęs Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokurorės 2009 m. liepos 1 d. nutarimą Nr.1312-240 rinko papildomus duomenis (prijungta prašymo (pareiškimo, skundo) Nr.P-562/08, P-684/08, P-836/08 nagrinėjimo bylos Nr.1.23-11-08 medžiaga). Nors ši aplinkybė nesustabdo termino kreiptis į teismą skaičiavimo eigos, tačiau, teisėjų kolegijos manymu, ji turi būti įvertinta, atsižvelgiant į aplinkybių visumą inter alia į informacijos apimtį ir sudėtingumą teisiškai įvertinant esamą situaciją. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo atlikto papildomų duomenų rinkimo dėl galimo viešojo intereso pažeidimo eiga patvirtina, jog šis duomenų rinkimas buvo atliktas iš esmės netinkamai, o būtent, kaip minėta, dauguma duomenų buvo surinkta ikiteisminio tyrimo baudžiamojoje byloje, kuri buvo Kauno apygardos prokuratūroje, todėl nebuvo būtinybės jų reikalauti iš kitų institucijų, pirmieji paklausimai institucijoms išsiųsti po mėnesio gavus minėtą nutarimą ir juose nenurodyti duomenų pateikimo terminai, ir todėl yra pagrindas daryti išvadą, jog pareiškėjas aplaidžiai vykdė duomenų rinkimo procesą. Atsižvelgiant į šios konkrečios bylos faktines aplinkybes, įvertinus medžiagos apimtį, bylos sudėtingumą, pripažintina, kad pareiškėjas- prokuroras pagal savo teisinį statusą turėjo turėti pakankamai žinių ir įgūdžių, kad galėtų savarankiškai ir efektyviai vykdyti įstatymo pavestas funkcijas, jis turėjo būti itin atidus ir rūpestingas, todėl darytina išvada, kad laikotarpis nuo 2009 m. rugsėjo 7 d. iki 2009 m. gruodžio 9 d., kurį pareiškėjas pavėlavo kreiptis į teismą ABTĮ 33 str. 1 d. prasme ir kuris yra aktualus bylą priėmus nagrinėti administraciniame teisme, yra palyginti žymus.

Kolegijos vertinimu, visų pirmiau aptartų aplinkybių visuma leidžia teigti, jog aptariamas prokuroro prašymas teismui anksčiau nebuvo paduotas dėl neobjektyvių priežasčių, todėl pareiškėjo prašymas dėl termino atnaujinimo netenkintinas ir prašymo padavimo terminas neatnaujintinas.

Nagrinėjamoje byloje pareiškėjo prašymas buvo priimtas nagrinėti teisme. Bylos proceso eigoje paaiškėjus, kad pareiškėjas yra praleidę ABTĮ 33 str. numatytus prašymo padavimo terminus, jam buvo išaiškinta teisė pateikti prašymą dėl prašymo padavimo termino atnaujinimo. Taigi netenkinus pareiškėjo prašymo atnaujinti terminą prašymui paduoti, administracinė byla pagal pareiškėjo Kauno apygardos vyriausiojo prokuroro pavaduotojo, ginančio viešąjį interesą, prašymą atsakovams Nacionalinei žemės ūkio tarnybai prie žemės ūkio ministerijos, R. S., I. K., R. Š., A. K., K. K., E. M., tretieji suinteresuoti asmenys J. Ž., R. K., UAB „Giraitės vandenys“, Kauno rajono savivaldybė, Kauno rajono 1-ojo notarų biuro notarė Ramutė Siliūnienė, Kauno miesto 14-ojo notarų biuro notarė Dangira Martinonytė, dėl sprendimų, įsakymų dėl nuosavybės teisių atkūrimo, paveldėjimo teisės liudijimų panaikinimo iš dalies, nutrauktina ABTĮ 101 str. 6 p. pagrindu.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo įstatymo 34 straipsnio 1-3 dalimis, 101 straipsnio 6 punktu,

nutaria:

Netenkinti pareiškėjo Kauno apygardos vyriausiojo prokuroro pavaduotojo, ginančio viešąjį interesą, prašymo atnaujinti terminą prašymui paduoti.

Administracinę bylą Nr. I-53-505/2011 nutraukti.

Nutartis per 7 dienas nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Kauno apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Daina KukalienėAsta UrbonienėNatalja Zelionkienė