Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis, AS-143-814-11

Teismas: Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2011-12-30
Bylos Nr.: AS-143-814-11
Teisminio proceso Nr.: 3-62-3-01172-2010-8
Bylos rūšis: administracinė byla

Teisėjai: Laimutis Alechnavičius (pirm.), Laimė Baltrūnaitė, Anatolijus Baranovas (pran.)
Pareiškėjas: Kauno apygardos vyriausiojo
Trečiasis asmuo: uždarosios akcinės bendrovės ,,Giraitės vandenys“, J. Ž., R. K., Kauno rajono savivaldybei, Kauno rajono 1-ojo notarų biuro
Atsakovas: Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, R. S., I. K., R. Š., A. K., K. K., E. M.

Kategorijos

70.6pavadinimo nepavyko patikrinti

Administracinė byla Nr. AS143-814/2011Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01172-2010-8Procesinio sprendimo kategorija 70.6 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2011 m. gruodžio 30 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Laimės Baltrūnaitės ir Anatolijaus Baranovo (pranešėjas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Kauno apygardos vyriausiojo prokuroro pavaduotojo ir trečiojo suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės ,,Giraitės vandenys“ atskiruosius skundus dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 16 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo Kauno apygardos vyriausiojo prokuroro pavaduotojo prašymą atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, R. S., I. K., R. Š., A. K., K. K., E. M., tretiesiems suinteresuotiems asmenims J. Ž., R. K., uždarajai akcinei bendrovei „Giraitės vandenys“, Kauno rajono savivaldybei, Kauno rajono 1-ojo notarų biuro notarei R. S., Kauno miesto 14-ojo notarų biuro notarei D. M. dėl sprendimų, įsakymų dėl nuosavybės teisių atkūrimo, paveldėjimo teisės liudijimų panaikinimo iš dalies.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas Kauno apygardos vyriausiojo prokuroro pavaduotojas (toliau – ir pareiškėjas, prokuroras), gindamas viešąjį interesą, 2009 m. gruodžio 9 d., 2010 m. sausio 12 d., 2011 m. kovo 1 d., 2011 m. rugpjūčio 4 d. kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) pripažinti negaliojančia Kauno apskrities viršininko administracijos 2004 m. sausio 7 d. įsakymo Nr. 02-05-100 dalį dėl nuosavybės teisių atkūrimo G. J. O. į 2,2462 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini) (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)); 2) pripažinti negaliojančiu Kauno apskrities viršininko 2006 m. kovo 6 d. įsakymą Nr. 02-05-2691, kuriuo patikslinti žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro duomenys, nustatantys, kad jo plotas yra 2,2944 ha; 3) pripažinti negaliojančiomis Kauno rajono 1-ojo notarų biuro notarės R. S. 2007 m. gegužės 23 d. išduotų paveldėjimo teisės liudijimų Nr. 2-5490 ir Nr. 2-5491 R. S. ir I. K. dalis dėl 2,2944 ha žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), paveldėjimo; 4) pripažinti negaliojančiomis Kauno apskrities viršininko 2004 m. kovo 5 d. sprendimo Nr. 52/17821 ir 2004 m. kovo 5 d įsakymo Nr. 02-05-1470 dalis dėl nuosavybės teisių atkūrimo J. Ž. į 0,88 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini) (sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)); 5) pripažinti negaliojančiais Kauno apskrities viršininko 2005 m. balandžio 5 d. sprendimus Nr. 52/19080, Nr. 52/19081, Nr. 52/19082, kuriais M. K. įpėdiniams B. M. (2,9297 ha), V. K. (0,2900 ha) ir R. K. (0,3000 ha) atkurtos nuosavybės teisės grąžinant natūra 3,5197 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), ir Kauno apskrities viršininko 2005 m. balandžio 5 d. įsakymo Nr. 02-05-3058 dalį dėl nuosavybės teisių atkūrimo piliečiams pagal 1 priedą (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)); 6) pripažinti negaliojančiu Kauno miesto 14-ojo notarų biuro notarės D. M. 2007 m. rugsėjo 19 d. paveldėjimo teisės liudijimą Nr. GDM 1-33951, išduotą R. Š., A. K., K. K., dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), paveldėjimo; 7) pripažinti negaliojančiu Kauno rajono 1-ojo notarų biuro notarės R. S. 2005 m. liepos 4 d. paveldėjimo teisės liudijimą Nr. 2-9224, išduotą E. M., dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), paveldėjimo; 8) taikyti restituciją – žemės sklypus (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius (duomenys neskelbtini), grąžinti valstybei. Pareiškėjas taip pat pateikė prašymą dėl termino atnaujinimo prašymui dėl paminėtų sprendimų, įsakymų dėl nuosavybės teisių atkūrimo, paveldėjimo teisės liudijimų panaikinimo iš dalies paduoti.

Pareiškėjas nurodė, kad Kauno apygardos prokuratūroje 2008 m. liepos 31 d. (raštas Nr. (P-684)22-2975-08) buvo išnagrinėtas trečiojo suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „Giraitės vandenys“ (toliau – UAB „Giraitės vandenys“) 2008 m. kovo 7 d. prašymas Nr. S301-0236 Kauno rajono apylinkės prokuratūrai dėl viešojo intereso gynimo, jog neteisėtai ir nepagrįstai piliečiams – atsakovams ir tretiesiems suinteresuotiems asmenims (paveldėjimas) – buvo atkurtos nuosavybės teisės į valstybės išperkamų ir neprivatizuojamų žemės, miškų ir vandens telkinių plotus, t. y. kad paminėtos bendrovės (duomenys neskelbtini) vandenviečių teritorijos nebuvo įtrauktos į valstybės išperkamos ir neprivatizuojamos žemės sąrašus ir dėl to į šių vandenviečių teritorijų žemę buvo atkurtos nuosavybės teisės piliečiams, kadangi šie objektai nebuvo priskirti valstybės išperkamai žemei, todėl buvo pažeisti Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 2 dalis, Žemės reformos įstatymo 13 straipsnis, Žemės gelmių įstatymo 16 straipsnis, Žemės įstatymo 7 straipsnis. UAB „Giraitės vandenys“ 2008 m. kovo 7 d. prašymas dėl viešojo intereso gynimo buvo atmestas. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros (toliau – Generalinė prokuratūra) prokurorės 2009 m. liepos 1 d. nutarimu Nr. 1312-240 buvo panaikintas Kauno apygardos prokuratūros 2008 m. liepos 31 d. sprendimas atsisakyti kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo ir nurodyta papildomai išnagrinėti paminėtą prašymą ir priimti sprendimą vadovaujantis Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2003 m. spalio 7 d. įsakymu Nr. I-108 patvirtintų Prokuratūros ir prokurorų kompetencijos nuostatų (toliau – Nuostatai) 99 punktu. Kauno apygardos prokuratūroje, Civilinių bylų skyriuje, atlikus papildomą patikrinimą, 2009 m. gruodžio 9 d. Kauno rajono apylinkės teismui buvo pateiktas ieškinys Nr. 11-40, vėliau tam pačiam bendrosios kompetencijos teismui 2010 m. sausio 12 d. buvo pateiktas patikslintas ieškinys, kuriuo Kauno apygardos vyriausiojo prokuroro pavaduotojas siekė apginti viešąjį interesą. Taigi neteisėti ir nepagrįsti Kauno apygardos prokuratūros priimti pradiniai sprendimai, kuriais buvo atsisakyta ginti viešąjį interesą, jų apskundimą ir nagrinėjimo tvarką reglamentuojančių teisės aktų spragos bei naujai išreikalautų dokumentų iš Kauno apskrities viršininko administracijos Kauno rajono žemėtvarkos skyriaus, valstybės įmonės Registrų centro Kauno filialo, Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos Kauno valdybos, būtinų Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) reikalavimus atitinkančiam prašymui teismui parengti, didelis kiekis, sudėtingumas ir institucijų nebendradarbiavimas turėjo įtakos įstatymo nustatytam terminui prašymui teismui paduoti praleisti. Tačiau, pareiškėjo nuomone, tokio praleidimo priežastys buvo objektyvios, svarbios ir, vadovaujantis ABTĮ 34 straipsnio nuostatomis bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika dėl kreipimosi į administracinį teismą, ginant viešąjį interesą, termino tokiam prašymui paduoti eigos pradžios skaičiavimo, praleistas prašymo padavimo teismui terminas turi būti atnaujintas.

Atsiliepimas

Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – Nacionalinė žemės tarnyba) atsiliepimu į prašymą prašė nepatenkinti prašymo.

Nacionalinė žemės tarnyba nurodė, kad prokuroras prašymu dėl termino atnaujinimo pripažino, jog yra praleidęs terminą prašymui paduoti, ir, atsakovo nuomone, jis turėtų būti skaičiuojamas nuo 2006 m. spalio 20 d. arba 2008 m. liepos 31 d., kuomet tapo aišku, jog yra pažeistas viešasis interesas. Vidinė prokuratūros struktūrų bendradarbiavimo stoka bei nepagrįstas skundo nagrinėjimo terminas negali būti laikomi objektyviomis ir nuo pareiškėjo valios nepriklausiusiomis aplinkybėmis. Prokuroras, nors ir buvo surinkęs pakankamai duomenų, leidžiančių daryti išvadą, kad sprendimas pažeidžia viešąjį interesą, delsė kreiptis į teismą ir ginti viešąjį interesą, todėl prašymo padavimo terminas neturėtų būti atnaujintas.

Atsakovės R. S. ir I. K. atsiliepimu į prašymą prašė nepatenkinti prašymo.

Šalies argumentai

R. S. ir I. K. nurodė, kad pareiškėjas į teismą kreipėsi praėjus beveik dvejiems metams nuo sužinojimo. Pareiškėjo nurodytos priežastys, jog jis negalėjo ginti viešojo intereso, nes nebuvo gauti visi dokumentai, yra nepagrįstos, kadangi visus duomenis šiam ginčui pradėti pareiškėjas, kaip valstybės institucija, galėjo gauti pakankamai greitai. Tai, kad pats pareiškėjas pratęsinėjo skundo nagrinėjimo terminus, nėra pagrindas teigti, jog šio termino pratęsinėjimas yra pagrindas pripažinti praleisto termino pagrįstumą, juo labiau, kad pats pareiškėjas apsiriboja tik bendro pobūdžio teiginiais, jog tik buvo pratęsti terminai.

Atsiliepimas

Atsakovai A. K., K. K., R. Š., E. M. ir trečiasis suinteresuotas asmuo R. K. atsiliepimu į prašymą prašė nepatenkinti prašymo.

A. K., K. K., R. Š., E. M. ir R. K. nurodė, kad UAB „Giraitės vandenys“ prašymas prokuratūrai buvo paduotas 2006 m. spalio 23 d., o prokuratūra dvejus metus nepriėmė jokio sprendimo dėl viešojo intereso gynimo, todėl termino praleidimo priežastys nėra laikytinos objektyviomis. Pareiškėjas jokiais įrodymais nepagrindžia neveikimo. Administracinio akto dėl nuosavybės teisių atkūrimo teisėtumo įvertinimui nereikalingos specialios žinios, pakanka teisinių žinių, kurių turėtų turėti prokuroras. Todėl nėra pagrindo daryti išvadą, kad faktinių aplinkybių, reikalingų įvertinti Kauno apskrities viršininko sprendimą ir įsakymą, tyrimas, prokurorui elgiantis teisėtai ir protingai, dėl objektyvių priežasčių galėtų užtrukti kelerius metus. Prašymo padavimo terminas administraciniams aktams apskųsti turi būti skaičiuojamas nuo 2009 m. spalio 7 d., kada Kauno apygardos prokuratūra išnagrinėjo UAB „Giraitės vandenys“ 2006 m. spalio 23 d. prašymą ir vėlesnius prašymus dėl prašymu skundžiamų individualių teisės aktų teisėtumo ir 2009 m. spalio 7 d. priėmė sprendimą kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo.

Atsiliepimas

Atsakovė E. M. atsiliepimu į prašymą prašė nepatenkinti prašymo.

Šalies argumentai

E. M. nurodė, kad prokuroras į teismą dėl ginčijamų aktų panaikinimo ir viešojo intereso gynimo privalėjo kreiptis per 30 dienų nuo tada, kai duomenys apie galbūt pažeistą viešąjį interesą turėjo ir galėjo būti surinkti. Prašymo padavimo terminas buvo praleistas be jokių objektyvių priežasčių dėl pareiškėjo nepateisinamo neveikimo, todėl prašymo padavimo terminas negali būti atnaujintas. Prokuratūra turėjo pareigą išnagrinėti UAB „Giraitės vandenys“ 2006 m. spalio 23 d. raštą per 30 dienų, bet ne per 2 metus. Tokie prokuratūros veiksmai yra nepateisinti jokiomis objektyviomis aplinkybėmis. Prašymo padavimo terminas administraciniams aktams apskųsti turi būti skaičiuojamas nuo 2006 m. lapkričio 23 d., kada prokuratūra privalėjo išnagrinėti UAB „Giraitės vandenys“ 2006 m. spalio 23 d. prašymą dėl prašymu skundžiamų individualių teisės aktų teisėtumo.

Atsiliepimas

Trečiasis suinteresuotas asmuo J. Ž. atsiliepimu į prašymą prašė nepatenkinti prašymo.

Šalies argumentai

J. Ž. nurodė, kad pareiškėjas į teismą kreipėsi praleidęs terminą, nes prašymą pateikė tik 2009 m. gruodžio 9 d. UAB „Giraitės vandenys“ 2006 m. spalio 23 d. pareiškimo tyrimas, įskaitant prašomų pripažinti negaliojančiais vietinius administracinius aktus, užtruko nepagrįstai ilgai. Prašyme išdėstyti motyvai ir pateikti rašytiniai įrodymai, kurių pagrindu prašoma atnaujinti terminą, neįrodo, kad pareiškėjas per įstatymo nustatytą terminą negalėjo surinkti reikiamų duomenų prašymui paduoti ar buvo kitos svarbios ir objektyvios priežastys, sukliudžiusios laiku kreiptis į teismą. Vieno mėnesio terminas prašymui paduoti skaičiuotinas nuo 2008 m. spalio 20 d. arba nuo 2009 m. spalio 7 d.

Atsiliepimas

Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Giraitės vandenys“ atsiliepimu į prašymą prašė patenkinti prašymą.

UAB „Giraitės vandenys“ nurodė, kad terminas turėtų būti skaičiuojamas nuo 2008 m. spalio 20 d., vadovaujantis ABTĮ 34 straipsniu, teisingumo ir protingumo kriterijais, atsižvelgiant į tai, kad yra teisės aktų spragos, kuomet nėra teisės aktų nustatyta tvarka apibrėžtas ir nurodytas konkretus terminas, per kiek laiko galima skųsti atitinkamus prokuroro nutarimus ir kiek laiko, esant reikalui, atlikti ikiteisminį tyrimą bei teikti ieškinį, apginant viešąjį interesą, nes tik tokiu būdu bus apgintas viešasis interesas pagal UAB „Giraitės vandenys“ prašymą. Prokuroras ieškinį teismui pateikė nepažeisdamas įstatymo nustatyto vieno mėnesio termino nuo reikalaujamų dokumentų dėl viešojo intereso gynimo gavimo dienos, t. y. 2009 m. lapkričio 19 d., kai pareiškėjas gavo dokumentus dėl nuosavybės atkūrimo E. O. iš Kauno apskrities viršininko administracijos, o 2009 m. gruodžio 1 d. UAB „Giraitės vandenys“ pateikė papildomus dokumentus dėl vandenviečių naudojamos žemės. Šiuo atveju prokuroras gina viešąjį interesą, nes vandenviečių vietoje esanti žemė negali būti privati nuosavybė, todėl negali iš neteisės atsirasti teisė. Neteisėti ir nepagrįsti Kauno apygardos prokuratūros priimti ankstesni pradiniai sprendimai, kuriais buvo atsisakyta pagal UAB „Giraitės vandenys“ prašymą ginti viešąjį interesą, jų apskundimą ir nagrinėjimo tvarką reglamentuojančių teisės aktų spragos bei medžiagos, būtinos ABTĮ reikalavimus atitinkančiam prašymui teismui parengti, didelės apimtys išreikalauti naujai reikalingų dokumentų lėmė įstatymo nustatyto termino prašymui teismui paduoti praleidimą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Kauno rajono savivaldybė atsiliepimu į prašymą prašė patenkinti prašymą.

Kauno rajono savivaldybė nurodė, kad pareiškėjas prašymu dėl prašymo teismui padavimo termino atnaujinimo tiek rašytiniais įrodymais, tiek teisiniais argumentais pagrindė pareiškimo padavimo teismui termino praleidimo priežastis (didelis kiekis duomenų, ne laiku pateikti kitų institucijų duomenys), todėl, vadovaujantis ABTĮ 34 straipsnio nuostatomis, praleistas prašymo padavimo teismui terminas turėtų būti atnaujintinas.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Kauno rajono 1–ojo notarų biuro notarė R. S. atsiliepimu į prašymą dėl prašymo teismui padavimo termino atnaujinimo nurodė, kad notarui jis neturi jokios reikšmės, kadangi mirus asmeniui paveldėjimo teisės liudijimas išduodamas į tą mirusiojo turtą, kuris yra įregistruotas viešajame registre.

II.

Kauno apygardos administracinis teismas 2011 m. rugsėjo 16 d. nutartimi nepatenkino pareiškėjo prašymo atnaujinti terminą prašymui paduoti ir nutraukė administracinę bylą (ABTĮ 34 str. 1–3 d., 101 str. 6 p.).

Teismas nurodė, kad byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina, jog Kauno apygardos prokuratūra UAB „Giraitės vandenys“ 2006 m. spalio 23 d. pareiškimą Nr. 03-1219 ir 2008 m. kovo 7 d. prašymą Nr. S301-0236 dėl viešojo intereso gynimo ir paminėtų administracinių aktų panaikinimo nagrinėjo (ginčo medžiagos rinkimas ir tyrimas), vadovaudamasi Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2004 m. balandžio 9 d. įsakymu Nr. I-56 patvirtintos Asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimo tvarkos (toliau – Tvarka) bei Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2008 m. sausio 3 d. įsakymu Nr. I-3 patvirtinto Asmenų aptarnavimo Lietuvos Respublikos prokuratūroje tvarkos aprašo (toliau – Aprašas) nuostatomis, ir 2009 m. spalio 7 d. priėmė sprendimą bei raštu Nr. (P-937)22-4375-09 Kauno apygardos prokuratūros prokuroras S. K. pareiškėjui UAB „Giraitės vandenys“ pranešė, jog pareiškėjo prašymas patenkintas ir Kauno apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojas kreipsis į Kauno apygardos administracinį teismą dėl sprendimų ir įsakymų panaikinimo, o apie teismo posėdžio vietą ir laiką pareiškėją informuos Kauno apygardos administracinis teismas (Aprašo 35 p.). Taigi teismas pripažino, kad 2009 m. spalio 7 d. Kauno apygardos prokuratūra gavo pakankamai duomenų apie tai, jog galbūt pažeistas viešasis interesas, t. y. gavo pakankamai aktualios medžiagos, patvirtinančios, kad ginčijami šioje byloje viešojo administravimo subjektų priimti administraciniai aktai galbūt yra neteisėti ir (ar) nepagrįsti ir pažeidžia viešąjį interesą. Atsižvelgiant į teismų praktiką, prašymo padavimo terminas pareiškėjui turi būti pradedamas skaičiuoti nuo tada, kada pagal surinktą medžiagą prokurorui pakako duomenų, kad yra pažeistas viešasis interesas. Esant paminėtoms aplinkybėms, pareiškėjas į teismą su prašymu dėl viešojo intereso gynimo turėjo kreiptis ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatyto vieno mėnesio laikotarpiu, t. y. iki 2009 m. lapkričio 7 d., tačiau to nepadarė ir Kauno rajono apylinkės teismui ieškinį dėl viešojo intereso gynimo (administracinių aktų panaikinimo) pateikė tik 2009 m. gruodžio 9 d., todėl teismas pripažino, kad pareiškėjas praleido ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatytą vieno mėnesio terminą prašymui paduoti. Teismas pažymėjo, jog prokuroras, spręsdamas, ar konkrečiu atveju pažeistas viešasis interesas, ar ne, ar yra pagrindas kreiptis dėl viešojo intereso gynimo į teismą, ar ne, šį klausimą turi išspręsti per įmanomai trumpesnį, protingą laiką. Todėl vadovaujamasi taisykle, kad jeigu būtų konstatuota, jog viešąjį interesą ginantis subjektas (nagrinėjamu atveju – prokuroras), turėdamas pagrindą manyti, kad priimant atitinkamą sprendimą galėjo būti pažeisti teisės aktų reikalavimai, delsė atlikti jo kompetencijai priskirtus veiksmus ir kreipimuisi į teismą, ginant viešąjį interesą, reikalingus duomenis surinko per nepagrįstai ilgą terminą, tuomet terminas pareiškimui paduoti turėtų būti skaičiuojamas nuo tada, kai tokie duomenys turėjo ir galėjo būti surinkti. Teismas nustatė, kad UAB „Giraitės vandenys“ 2006 m. spalio 23 d. pareiškimas Nr. 03-1219 Kauno rajono apylinkės prokuratūrai dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemės sklypus, kuriuose yra (duomenys neskelbtini) vandenvietės, teisėtumo, prašant apginti viešąjį interesą ir inicijuoti teisės aktų, kuriais atkurtos nuosavybės teisės, panaikinimą teismine tvarka, nebuvo išnagrinėtas vadovaujantis Tvarkos nustatyta tvarka ir terminais. Kauno rajono apylinkės prokuratūroje 2008 m. balandžio 15 d. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 65-2-00016-08 pagal Baudžiamojo kodekso 228 straipsnio 1 dalį ir 229 straipsnį dėl Kauno rajono savivaldybės valstybės tarnautojų veiksmų rengiant bei sudarant valstybės išperkamos žemės plotų sąrašus, į kuriuos nebuvo įtrauktos UAB „Giraitės vandenys“ vandenvietės, kuriame buvo dauguma prašymo tyrimui būtinų duomenų ir kurį Kauno apygardos prokuratūra 2009 m. birželio 26 d. nutarimu nutraukė suėjus patraukimo baudžiamojon atsakomybėn senaties terminams. Kauno apygardos prokuratūra 2008 m. liepos 31 d. sprendimu Nr. (P-684)22-2975-08 nusprendė pagal pareiškėjo UAB ,,Giraitės vandenys“ prašymą netaikyti viešojo intereso gynimo priemonių, o Generalinės prokuratūros prokurorės 2009 m. liepos 1 d. nutarimu Nr. 1312-240 buvo panaikintas Kauno apygardos prokuratūros 2008 m. liepos 31 d. sprendimas Nr. (P-684)22-2975-08 atsisakyti kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo ir nurodyta papildomai išnagrinėti jau paminėtą prašymą ir priimti sprendimą vadovaujantis Nuostatų 99 punktu. 2009 m. liepos 7 d. Kauno apygardos prokuratūroje gautas Generalinės prokuratūros 2009 m. liepos 1 d. nutarimas Nr. 1312-240, kuriame nurodyta, jog papildomo patikrinimo metu būtina surinkti visą medžiagą, susijusią su Kauno apskrities viršininko sprendimais atkurti piliečiams nuosavybės teises į (duomenys neskelbtini) vandenviečių teritorijose esančią žemę, bei gauti duomenis apie ikiteisminio tyrimo eigą, gauti informaciją apie Kauno rajono apylinkės teisme nagrinėjamą civilinę bylą Nr. 2-1311-358/2006. Taigi šios aplinkybės ir įrodymai patvirtina, kad Kauno apygardos prokuratūra UAB „Giraitės vandenys“ 2008 m. kovo 7 d. prašymą Nr. S301-0236 turėjo ir galėjo išnagrinėti Aprašo nustatyta tvarka ir terminais, t. y. 2009 m. liepos 7 d. Kauno apygardos prokuratūrai gavus Generalinės prokuratūros 2009 m. liepos 1 d. nutarimą Nr. 1312-240, kuriame nurodyti būtini konkretūs veiksmai, duomenis ir dokumentus dėl viešojo intereso gynimo turėjo surinkti ir šį klausimą išspręsti per įmanomai trumpesnį, protingą laiką – 20 darbo dienų. Tačiau, kaip matyti iš Kauno apygardos prokuratūros pateiktos prašymo (pareiškimo, skundo) Nr. P-562/08, P-684/08, P-836/08 nagrinėjimo bylos Nr. 1.23-11-08 medžiagos, pareiškėjo pirmieji paklausimai institucijoms pateikti tik 2009 m. rugpjūčio 4 d. (Kauno rajono apylinkės teismui, Kauno apskrities viršininko administracijai), o kiti paklausimai pateikti 2009 m. spalio 12 d., 2009 m. lapkričio 5 d. (nenurodant duomenų pateikimo termino), jau esant pasibaigusiam ir nepratęstam Aprašo 34 punkte nustatytam medžiagos rinkimo terminui (prašymo pratęsti skundo nagrinėjimo terminą iki 2009 m. spalio 20 d. pateiktoje medžiagoje nėra) bei esant priimtam Kauno apygardos prokuratūros 2009 m. spalio 7 d. sprendimui kreiptis į teismą ginant viešąjį interesą. Tokie pareiškėjo veiksmai vertintini kaip neracionalūs ir nenuoseklūs. Teismas pripažino, kad, esant šioms aplinkybėms, ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje numatytas vieno mėnesio terminas viešąjį interesą ginančiam prokurorui kreiptis į teismą šiuo atveju skaičiuojamas nuo tada, kai tokie duomenys turėjo ir galėjo būti surinkti, kadangi šis momentas atsirado anksčiau, t. y. duomenys turėjo ir galėjo būti surinkti iki 2009 m. rugpjūčio 5 d., o prašymas dėl viešojo intereso gynimo teismui turėjo būti paduotas iki 2009 m. rugsėjo 7 d. Tačiau pareiškėjas to nepadarė ir Kauno rajono apylinkės teismui ieškinį dėl viešojo intereso gynimo (administracinių aktų panaikinimo) pateikė tik 2009 m. gruodžio 9 d., todėl teismas pripažino, kad pareiškėjas praleido ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatytą vieno mėnesio terminą prašymui paduoti. Teismas pažymėjo, jog terminas pareiškimui dėl viešojo intereso gynimo paduoti nėra naikinamasis. ABTĮ 34 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad skundo (prašymo) padavimo terminas gali būti atnaujintas, jeigu bus pripažinta, kad jis praleistas dėl svarbios priežasties. Terminas, per kurį, ginant viešąjį interesą, pažeistą institucijos priimtais sprendimais, paduodamas prokuroro pareiškimas, gali būti atnaujinamas tik tuo atveju, kai prokuroras, surinkęs pakankamai duomenų, leidžiančių daryti išvadą, kad šis sprendimas pažeidžia viešąjį interesą, nedelsia kreiptis į teismą ir prašo panaikinti ginčijamą administracinį aktą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. gegužės 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS2-162/2005). Teismas nustatė, jog svarbiomis priežastimis, objektyviai sukliudžiusiomis per įstatymo numatytą terminą kreiptis į teismą, pareiškėjas nurodė, jog neteisėti ir nepagrįsti Kauno apygardos prokuratūros priimti pradiniai sprendimai, kuriais buvo atsisakyta ginti viešąjį interesą, jų apskundimą ir nagrinėjimo tvarką reglamentuojančių teisės aktų spragos bei naujai išreikalautų dokumentų, būtinų ABTĮ reikalavimus atitinkančiam prašymui teismui parengti, didelis kiekis lėmė įstatymo nustatyto termino prašymui teismui paduoti praleidimą. Taip pat prašė teismo, sprendžiant termino atnaujinimo klausimą, atsižvelgti į ginčo esmę, t. y. į tai, kad pareikštu prašymu siekiama apginti visuomenei svarbius interesus. Teismas, remdamasis teismų praktika, pažymėjo, kad, sprendžiant prokurorų prašymų padavimo ir priėmimo nagrinėti administraciniuose teismuose klausimus dėl ABTĮ 33 ir 34 straipsnių nustatytų terminų praleidimo ir šių terminų atnaujinimo, be kita ko, turi būti vertinamas ir laiko tarpsnis nuo sužinojimo apie akto priėmimą iki teisės kreiptis į teismą realizacijos, jo adekvatumas informacijos apimčiai ir sudėtingumui teisiškai įvertinant esamą situaciją, taip pat kiekvienu konkrečiu atveju būtina vadovautis teisingumo ir protingumo kriterijais (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. gegužės 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A11-426/2004, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, nagrinėjant bylas pagal viešąjį interesą ginančių subjektų prašymus, apibendrinimas, ,,Administracinė jurisprudencija“ Nr. 6(16), 2008). Šiuo aspektu teismas pažymėjo, kad prašymų dėl viešojo intereso gynimo specifika, išplaukianti iš paties skundo (prašymo) dalyko, t. y. reikalavimo, pasižymi tuo, kad pareiškėjas gina ne jam pačiam priklausančią subjektinę teisę, o Konstitucijos saugomą interesą, priklausantį visuomenei ar jos daliai, tai yra viešąjį interesą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-330/2008, „Administracinė jurisprudencija“ Nr. 4(14), p. 109–124). Skirtingai nei privatūs subjektai, prokuroras, Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka gavęs informaciją apie asmens, visuomenės, valstybės teisių ir teisėtų pažeidimą, ne kiekvienu atveju turi pagrindą manyti, kad aktas pažeidžia viešąjį interesą ir ar yra pagrindas kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo. Pirmiausia jis turi nustatyti, ar administracinis aktas yra priimtas srityje, susijusioje su viešuoju interesu, ar šis aktas pažeidžia viešąjį interesą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. liepos 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-335/2008). Taigi pareiškėjui, kuris kreipėsi į administracinį teismą su prašymu ginti viešąjį interesą, tenka pareiga savo skunde (prašyme) nurodyti ne tik atitinkamus teisės aktų pažeidimus, bet ir kuo pasireiškia viešojo intereso pažeidimai ir kaip jo pareikšti reikalavimai leistų šį interesą apginti. Akivaizdu, kad tokio pobūdžio kreipimosi parengimas reikalauja atitinkamų laiko sąnaudų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. balandžio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-145/2011). Teismas nustatė, kad pareiškėjas, gavęs Generalinės prokuratūros prokurorės 2009 m. liepos 1 d. nutarimą Nr. 1312-240, rinko papildomus duomenis. Nors ši aplinkybė nesustabdo termino kreiptis į teismą skaičiavimo eigos, tačiau, teismo manymu, ji turi būti įvertinta, atsižvelgiant į aplinkybių visumą inter alia į informacijos apimtį ir sudėtingumą teisiškai įvertinant esamą situaciją. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo atlikto papildomų duomenų rinkimo dėl galimo viešojo intereso pažeidimo eiga patvirtina, jog šis duomenų rinkimas buvo atliktas iš esmės netinkamai, o būtent dauguma duomenų buvo surinkta ikiteisminio tyrimo baudžiamojoje byloje, kuri buvo Kauno apygardos prokuratūroje, todėl nebuvo būtinybės jų reikalauti iš kitų institucijų, pirmieji paklausimai institucijoms išsiųsti po mėnesio gavus paminėtą nutarimą ir juose nenurodyti duomenų pateikimo terminai, ir todėl yra pagrindas daryti išvadą, jog pareiškėjas aplaidžiai vykdė duomenų rinkimo procesą. Atsižvelgiant į šios konkrečios bylos faktines aplinkybes, įvertinus medžiagos apimtį, bylos sudėtingumą, pripažintina, kad prokuroras pagal savo teisinį statusą turėjo turėti pakankamai žinių ir įgūdžių, kad galėtų savarankiškai ir efektyviai vykdyti įstatymo pavestas funkcijas, jis turėjo būti itin atidus ir rūpestingas. Todėl teismas padarė išvadą, kad laikotarpis nuo 2009 m. rugsėjo 7 d. iki 2009 m. gruodžio 9 d., kurį pareiškėjas pavėlavo kreiptis į teismą pagal ABTĮ 33 straipsnio 1 dalies prasmę ir kuris yra aktualus bylą priėmus nagrinėti administraciniame teisme, yra palyginti žymus. Teismo vertinimu, visų pirmiau aptartų aplinkybių visuma leidžia teigti, jog aptariamas prokuroro prašymas teismui anksčiau nebuvo paduotas dėl neobjektyvių priežasčių, todėl pareiškėjo prašymas dėl termino atnaujinimo netenkintinas ir prašymo padavimo terminas neatnaujintinas. Teismas pažymėjo, jog pareiškėjo prašymas buvo priimtas nagrinėti teisme. Bylos proceso eigoje paaiškėjus, kad pareiškėjas yra praleidęs ABTĮ 33 straipsnio numatytus prašymo padavimo terminus, jam buvo išaiškinta teisė pateikti prašymą dėl prašymo padavimo termino atnaujinimo. Taigi nepatenkinus pareiškėjo prašymo atnaujinti terminą prašymui paduoti, administracinė byla pagal pareiškėjo, ginančio viešąjį interesą, prašymą nutrauktina ABTĮ 101 straipsnio 6 punkto pagrindu.

III.

Pareiškėjas atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 16 d. nutartį ir išspręsti iš esmės termino prašymui paduoti atnaujinimo klausimą.

Pareiškėjas nurodo, kad, siekdamas įsitikinti baudžiamojoje byloje jau esančių dokumentų tikrumu, gauti trūkstamus ginčijamus aktus bei sandorius, privalėdamas surinkti tų aktų bei sandorių neteisėtumą patvirtinančią medžiagą (iš paties administracinio akto ar sandorio spręsti apie jo neteisėtumą, nesusipažinus su jo priėmimu susijusia medžiaga, nėra galimybės) bei siekdamas parengti ABTĮ reikalavimus atitinkantį prašymą teismui, privalėjo trūkstamą medžiagą išsireikalauti iš kompetentingų ją pateikti institucijų. Terminas buvo praleistas ne dėl prokuroro kaltės, bet dėl valstybės institucijų, disponuojančių trūkstama prašymui parengti medžiaga, akivaizdaus nenoro bendradarbiauti, prokurorui nustatant viešojo intereso pažeidimą, bei formalaus požiūrio į prokuratūros reikalavimų vykdymą. Prokuroras viešojo intereso pažeidimo faktą nustatė tik 2009 m. spalio 7 d. Tolimesnis medžiagos rinkimo užvilkinimas bei termino prašymui paduoti praleidimas buvo sąlygotas kitų valstybės institucijų neveiklumo pateikti reikalaujamą medžiagą. Dokumentacija, patvirtinanti, kad ginčo sklypuose yra (duomenys neskelbtini) vandenvietės, bei jų techninės ir projektinės charakteristikos Kauno apygardos prokuratūroje buvo gautos tik 2009 m. gruodžio 1 d. Tai, kad ginčijant nuosavybės teisių atkūrimą būtina įrodyti, jog ginčo sklypuose yra vandenvietė, patvirtina ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuota praktika (administracinės bylos Nr. A4-766/2002, Nr. A566-800/2008). Remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-417/2010, teigia, jog vandenviečių priskyrimas ypatingą vertę turintiems objektams yra neabejotinas. Šiuo atveju administracinio akto stabilumas turi mažesnę reikšmę nei Konstitucijos itin saugomas turtinis režimas. Jeigu nuosavybės teisės pagal įstatymą išimtinės, tai daiktas yra išimtas iš civilinės apyvartos. Tokiu atveju ginčijamo teisės akto pagrindu atsiradusios nuosavybės teisės apsauga nėra absoliuti, nes negarantuojamas jos išsaugojimas natūra. Šiuo atveju galimi tik tie sąžiningo įgijėjo teisių gynimo būdai, kurie nereikalauja valstybės išimtinės nuosavybės pavertimo privačia, pavyzdžiui, galimas kompensacijos išmokėjimas esant įstatymo nustatytoms sąlygoms. Remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-578/2007, 2010 m. kovo 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-141/2010, pabrėžia, jog šiuo atveju buvo pažeista konstitucinė vertybė, turinti ypatingą reikšmę visuomenės ir žmonių gerovei, todėl šio intereso apsaugos garantavimas nusveria interesą garantuoti teisinių santykių stabilumą, taip pat atsižvelgtina į tai, kad įstatymo numatytas terminas buvo praleistas siekiant surinkti kuo išsamesnius ir nenuginčytinus duomenis, pagrindžiančius prašymo reikalavimus. Praleistas terminas prašymui paduoti nėra neproporcingai ilgas, juolab, kad jis iš esmės buvo sąlygotas kitų institucijų formalaus požiūrio į prokuratūros reikalavimus ir vilkinimo pateikti reikalaujamą medžiagą. Atsižvelgiant į tai, kad skundžiama nutartis užkerta kelią tolimesnei bylos eigai, priimant sprendimą dėl ginčijamų aktų teisėtumo, palikus galioti ginčijamus administracinius aktus bei paveldėjimo teisės liudijimus, privačioje nuosavybėje liktų žemė, kuri išimtine teise priklauso valstybei, būtų visiškai apribotos galimybės pasinaudoti jau skirta Europos Sąjungos fondų parama vandenviečių modernizavimui, teisinėje sistemoje liktų galioti imperatyvioms įstatymų nuostatoms prieštaraujantys administraciniai aktai bei sandoriai, o galbūt net apribotos galimybės užtikrinti (duomenys neskelbtini) gyventojams vandens tiekimą, tokia situacija yra visiškai nesuderinama su sąžiningumo, protingumo, proporcingumo ir kitais teisinės valstybės principais.

Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB ,,Giraitės vandenys“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 16 d. nutartį ir išspręsti iš esmės termino prašymui paduoti atnaujinimo klausimą.

UAB ,,Giraitės vandenys“ nurodo, kad skundžiama teismo nutartis yra prieštaringa, nenuosekli, nors buvo ištirti byloje pareiškėjo pateikti įrodymai dėl termino atnaujinimo, bet jie buvo vertinti formaliai, neatsižvelgta į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą teismų praktiką analogiškose bylose bei neatsižvelgta į tai, kad šia nutartimi yra užkertamas kelias viešajam interesui ginti ir sudaromos galimybės iš neteisės atsirasti teisei. Vandenviečių priskyrimas ypatingą vertę turintiems objektams yra neabejotinas. Šiuo atveju administracinio akto stabilumas turi mažesnę reikšmę nei Konstitucijos itin saugomas turtinis režimas. Teismas neatsižvelgė į pareiškėjo nurodytus objektyvius kriterijus, dėl kurių buvo praleistas terminas. Terminas skaičiuotinas nuo 2009 m. spalio 7 d., ir tai nėra neprotingai ilgas praleistas terminas, kuris turėjo būti atnaujintas. Prokuroras ieškinį teismui pateikė per vieno mėnesio terminą nuo reikalaujamų dokumentų dėl viešojo intereso gynimo gavimo dienos (2009 m. lapkričio 19 d. ir 2009 m. gruodžio 1 d.). Prokuroras gina viešąjį interesą, nes vandenviečių vietoje esanti žemė negali būti privati nuosavybė. Pareiškėjas tiek rašytiniais įrodymais, tiek teisiniais argumentais pagrindė pareiškimo padavimo teismui termino praleidimo priežastis (didelis kiekis duomenų, ne laiku pateikti kitų institucijų duomenys). Atkreipia dėmesį, kad teismas prieštaringai vertino ir dvejopai nustatė pareiškėjo praleistus terminus. Tai patvirtina, jog teismas gana formaliai, dviprasmiškai ir šališkai vertino termino praleidimo eigą, trukmę ir priežastis. Pabrėžia, kad nesutinka su nutartyje pateiktu faktinių aplinkybių vertinimu, jog aptariamas prokuroro prašymas teismui anksčiau nebuvo paduotas dėl neobjektyvių priežasčių. Skundžiama teismo nutartis prieštarauja ne tik Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo priimtoms nutartims, bet ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 18 d. nutarčiai civilinėje byloje Nr. 3K-3-578/2007. Nuosavybės teisių atkūrimo procese turi būti siekiama pusiausvyros tarp asmenų, kuriems atkuriamos nuosavybės teisės, ir visos visuomenės interesų. Į tai neatsižvelgė teismas, priimdamas skundžiamą nutartį.

Atsiliepimas

Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba atsiliepimu į atskiruosius skundus prašo Kauno apygardos administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 16 d. nutartį palikti nepakeistą, o atskiruosius skundus atmesti.

Nacionalinė žemės tarnyba nurodo, kad teismas nustatė, jog 2009 m. spalio 7 d. prokuroras priėmė sprendimą ir raštu informavo UAB „Giraitės vandenys“, kad prašymas patenkintas, ir pripažino, kad 2009 m. spalio 7 d. Kauno apygardos prokuratūra gavo pakankamai duomenų apie tai, jog galbūt pažeistas viešasis interesas. Kauno apygardos prokuratūra per vieno mėnesio laikotarpį, t. y. iki 2009 m. lapkričio 7 d., turėjo kreiptis į teismą, tačiau nesikreipė. Teismas tinkamai įvertino visas termino praleidimo priežastis, siekdamas išsiaiškinti, ar terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių. Pareiškėjas delsimą paduoti pareiškimą iš esmės motyvavo tuo, kad vyko ilgas tarpinstitucinis susirašinėjimas. Tačiau pats nepagrįstai pratęsinėjo skundo nagrinėjimo terminą. Teismas tinkamai nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, išsamiai išanalizavo UAB „Giraitės vandenys“ termino skundui nagrinėti pratęsimo pagrįstumą, pritaikė aktualią teismų praktiką ir nusprendė, jog byloje nebuvo nustatyta objektyvių aplinkybių, reikšmingų terminui atnaujinti.

Atsakovai R. Š., A. K., K. K., E. M. ir trečiasis suinteresuotas asmuo R. K. atsiliepimu į atskiruosius skundus prašo Kauno apygardos administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 16 d. nutartį palikti nepakeistą, o atskiruosius skundus atmesti.

R. Š., A. K., K. K., E. M. ir trečiasis suinteresuotas asmuo R. K. nurodo, kad pareiškėjas administraciniams aktams ginčyti yra praleidęs terminą. Pareiškėjas elgėsi aplaidžiai, terminas yra praleistas žymiai, nėra svarbių priežasčių jį atnaujinti.

Atsiliepimas

Atsakovė E. M. atsiliepimu į atskiruosius skundus prašo Kauno apygardos administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 16 d. nutartį palikti nepakeistą.

Šalies argumentai

E. M. nurodo, kad pareiškėjo prašymo padavimo terminas negali būti atnaujintas. Pareiškėjas nesilaikė teisės aktuose nustatytų terminų. Prašymo padavimo terminas turi būti skaičiuojamas nuo momento, kai duomenys apie galbūt pažeistą viešąjį interesą turėjo ir galėjo būti surinkti. Pareiškėjas nepagrįstai ilgai rinko duomenis apie galbūt pažeistą viešąjį interesą, taip pat nebendradarbiavo su duomenis teikiančiomis institucijomis. Jis atliko nebūtinus veiksmus, kadangi apie galbūt pažeistą viešąjį interesą buvo surinkta pakankamai duomenų. Atkreipia dėmesį, kad pareiškėjo pateiktame prašyme yra sujungtos skirtingos, tarpusavyje nesusijusios bylos. Praėjo nepateisinamai ilgas terminas nuo skundžiamų administracinių aktų priėmimo. UAB „Giraitės vandenys“ bei Kauno rajono savivaldybė delsė kreiptis į prokuratūrą. Nagrinėjamu atveju nebuvo pažeistas viešasis interesas. Pažymi, jog Generalinė prokuratūra neturėjo teisės nagrinėti UAB „Giraitės vandenys“ skundo. UAB „Giraitės vandenys“ remiasi teisės aktais, kurie netaikytini nagrinėjamoje byloje. Be to, Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme jau buvo nagrinėjama analogiška byla (2008 m. vasario 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-150/2008).

Atsiliepimas

Trečiasis suinteresuotas asmuo J. Ž. atsiliepimu į atskiruosius skundus prašo Kauno apygardos administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 16 d. nutartį palikti nepakeistą, o atskiruosius skundus atmesti.

J. Ž. nurodo, kad pareiškėjas administraciniams aktams ginčyti yra praleidęs terminą. Pareiškėjas elgėsi aplaidžiai, terminas yra praleistas žymiai, nėra objektyvių ir svarbių priežasčių jį atnaujinti.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Atskirieji skundai atmestini.

Nagrinėjamoje apeliacinėje byloje yra aktualus ABTĮ 33 straipsnio 1 dalies bei 34 straipsnio taikymo klausimas teisiniams santykiams, kai į administracinį teismą dėl viešojo intereso gynimo kreipiasi prokuroras. Pasisakydama šiuo klausimu, kolegija pirmiausia pažymi, kad prokuroro, kaip viešąjį interesą ginančio subjekto, procesinė padėtis administracinėse bylose nėra išskirtinė ta prasme, kad prokuroras, kaip administracinės bylos šalis, turi tokias pačias procesines teises ir pareigas kaip ir bet koks pareiškėjas. Tai tiesiogiai yra įtvirtinta ABTĮ 56 straipsnyje, pagal kurį viešąjį interesą ginantys subjektai, tarp jų ir prokuroras, turi bylos šalies procesines teises ir pareigas. Tai ne vieną kartą buvo konstatuota administracinių teismų praktiką formuojančio Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (pvz., išplėstinės teisėjų kolegijos 2008-07-25 nutartyje administracinėje byloje Nr. A146-335/2008, teisėjų kolegijos 2010-09-10 nutartyje administracinėje byloje Nr. A882-1151/2010). Be kita ko, tai reiškia, kad šiam viešąjį interesą ginančiam subjektui yra taikytinos ABTĮ 33 ir 34 straipsniuose nustatytos termino kreiptis į administracinį teismą skaičiavimo ir šio termino atnaujinimo taisyklės.

ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatyta bendra termino kreiptis į administracinį teismą skaičiavimo taisyklė, pagal kurią šioje teisės normoje nurodytas vieno mėnesio terminas (per kurį teismui turi būti paduotas skundas arba prašymas) skaičiuojamas nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. Iš nurodytos teisės normos matyti, kad paminėto vieno mėnesio termino skaičiavimo pradžia yra siejama su diena, kai pasikreipęs į teismą asmuo šioje normoje numatytais būdais sužinojo apie savo teisių arba įstatymų saugomų interesų pažeidimą. Tačiau šioje teisės normoje nėra atskirai aptarta šio termino skaičiavimo pradžia, kai į teismą kreipiamasi dėl viešojo intereso gynimo. Todėl, sprendžiant šį klausimą nagrinėjamu atveju, yra būtina vadovautis atitinkamomis Prokuratūros įstatymo nuostatomis, kurios reglamentuoja prokuroro veiklą ginant viešąjį interesą.

Viešojo intereso gynimą reglamentuojančio Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio (bylai aktuali 2008-07-01 įstatymo Nr. X-1661 redakcija) 1 dalyje nurodyta, kad prokurorai, nustatę asmens, visuomenės, valstybės teisių ir teisėtų interesų pažeidimą, viešąjį interesą gina įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka pagal asmens, valstybės ar savivaldybių institucijos arba įstaigos pranešimą, pasiūlymą, pareiškimą, skundą arba savo iniciatyva, taip pat ir tais atvejais, kai kitų institucijų pareigūnai, tarnautojai ar jiems prilyginti asmenys, privalantys ginti šį interesą, nesiėmė priemonių pažeidimams pašalinti. Pagal šio straipsnio 2 dalį, prokurorai, turėdami pagrindą manyti, kad yra pažeisti teisės aktų reikalavimai, gindami viešąjį interesą turi įgaliojimus: kreiptis į teismą su ieškiniu, pareiškimu, prašymu (1 p.); reikalauti iš valstybės ar savivaldybių institucijų, įstaigų ar įmonių, kitų juridinių ir fizinių asmenų pateikti dokumentus ir informaciją (2 p.); reikalauti iš valstybės ar savivaldybių institucijų, įstaigų atlikti patikrinimus, auditą, pateikti išvadas (3 p.); kviesti asmenis ir gauti jų paaiškinimus (4 p.); reikalauti iš valstybės ar savivaldybių institucijų, įstaigų vadovų paskirti specialistus padėti prokurorui nustatyti galimus viešojo intereso pažeidimus ir jį ginti (11 p.). Aiškindama išvardintas Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio nuostatas nagrinėjamai bylai aktualiu termino kreiptis į teismą pradžios nustatymo klausimu, kolegija pažymi, kad lemiamą reikšmę kreipimuisi į teismą dėl viešojo intereso gynimo turi prokuroro įsitikinimas apie būtinumą ginti viešąjį interesą, t. y. subjektyvus faktorius. Tačiau kartu pažymėtina, kad toks įsitikinimas yra prokuroro atlikto atitinkamo tyrimo, kuriame buvo (arba turėjo būti) panaudoti paminėti prokuroro įgalinimai gauti atitinkamą informaciją, rezultatas. Tai reiškia, kad teismas, spręsdamas aptariamo termino skaičiavimo pradžios nustatymo klausimą, gali ir turi įvertinti prokuroro veiksmus tuo aspektu, ar prokuroras buvo pakankamai aktyvus ir atidus, rinkdamas ir analizuodamas informaciją apie galbūt padarytą viešojo intereso pažeidimą, bei nustatyti tokios informacijos pakankamumą išvadai apie galimą viešojo intereso pažeidimą padaryti. Šiame kontekste pažymėtina, kad tokia termino kreiptis į teismą nustatymui reikšminga informacija negali būti tapatinama su įrodymų surinkimu, nes įrodymai administracinėje byloje gali būti proceso šalių teikiami ar teismo išreikalaujami administracinės bylos nagrinėjimo metu (ABTĮ 57 str. 4 d.).

Pasisakydama dėl faktinių bylos aplinkybių, kolegija pažymi, kad, kaip matyti iš bylos, viešojo administravimo subjekto – Kauno apskrities viršininko – administraciniai sprendimai, kurie (pareiškėjo manymu) pažeidė viešąjį interesą ir kuriuos pareiškėjas prašo panaikinti, gindamas šį interesą, buvo priimti 2004 m. sausio 7 d., 2004 m. kovo 5 d. ir 2005 m. balandžio 5 d. Iš bylos taip pat matyti, kad klausimas dėl šiais administraciniais sprendimais tariamai pažeisto viešojo intereso buvo keliamas pareiškėjui trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Giraitės vandenys“ 2006 m. spalio 23 d. pareiškime bei 2008 m. kovo 7 d. prašyme. Į šiuos trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Giraitės vandenys“ kreipimusis pareiškėjas reagavo dviem būdais: 2008 m. balandžio 15 d. pradėtu ikiteisminiu tyrimu, kuris buvo nutrauktas 2009 m. rugsėjo 26 d., ir medžiagos patikrinimu siekiant nustatyti būtinumą kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo, kuris (patikrinimas) buvo užbaigtas Kauno apygardos prokuroro 2008 m. liepos 31 d. sprendimu atsisakyti ginti viešąjį interesą. Pažymėtina, kad šis prokuroro sprendimas trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Giraitės vandenys“ buvo apskųstas pareiškėjui ir pastarojo 2008 m. spalio 20 d. sprendimu (atsakymu į skundą) buvo paliktas nepakeistu (T 3, b. l. 111-112). Šios faktinės bylos aplinkybės, kolegijos manymu, parodo, kad nagrinėjamoje situacijoje pareiškėjas, veikdamas pakankamai atidžiai ir rūpestingai, turėjo gana daug laiko įvertinti trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Giraitės vandenys“ keliamo klausimo sudėtingumą ir informacijai daryti vienokią arba kitokią išvadą surinkti. Todėl bylos sudėtingumo aspektas kolegijos nepripažintinas reikšmingu, sprendžiant šioje apeliacinėje byloje aptariamo termino pradžios nustatymo ir šio termino atnaujinimo klausimus.

Pagal bylos duomenis, paminėtas pareiškėjo 2008 m. liepos 31 d. sprendimas instancine tvarka buvo panaikintas Generalinės prokuratūros 2009 m. liepos 1 d. nutarimu, kuriuo pareiškėjui (Kauno apygardos prokuratūrai) buvo nurodyta atlikti papildomą trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Giraitės vandenys“ pareiškimo tyrimą (T 3, b. l. 113-114). Atlikus tokį tyrimą (pažymėtina, kad tam prireikė dar trijų mėnesių), Kauno apygardos prokuratūros prokuroras 2009 m. spalio 7 d. raštu oficialiai informavo trečiąjį suinteresuotą asmenį UAB „Giraitės vandenys“ apie tai, kad jo prašymas yra patenkintas ir kad pareiškėjas kreipsis į Kauno apygardos administracinį teismą dėl aukščiau nurodytų administracinių sprendimų panaikinimo (T 3, b. l. 129). Esant nurodytoms aplinkybėms, kolegija, pritardama atitinkamai pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai, konstatuoja, kad 2009 m. spalio 7 d. Kauno apygardos prokuratūra gavo pakankamai duomenų apie tai, jog galbūt pažeistas viešasis interesas, t. y. gavo pakankamai aktualios medžiagos, patvirtinančios, kad ginčijami šioje byloje viešojo administravimo subjektų priimti administraciniai aktai galbūt yra neteisėti ir (ar) nepagrįsti ir pažeidžia viešąjį interesą. Tuo pačiu konstatuotina, kad pareiškėjas, kreipęsis į Kauno rajono apylinkės teismą 2009 m. gruodžio 9 d., praleido ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatytą pareiškimo padavimo teismui vieno mėnesio terminą.

Pasisakydama dėl ABTĮ 34 straipsnio taikymo šioje administracinėje byloje, kolegija pažymi, kad pagal šią teisės normą kreipimosi į teismą terminas gali būti teismo atnaujintas, pripažinus, kad jis buvo praleistas dėl svarbios priežasties. Tokia priežastimi pareiškėjas nurodo aplinkybę, kad prašymo pateikimui teismui reikalingi dokumentai buvo gauti tik 2009 m. lapkričio 16 d. Vertindama šiuos pareiškėjo argumentus ABTĮ 34 straipsnio taikymo požiūriu, kolegija pirmiausia pažymi, kad, kaip jau buvo nustatyta aukščiau, pareiškėjo 2009 m. lapkričio mėnesį papildomai gauti dokumentai nėra bylai reikšmingi ta prasme, kad neturėjo įtakos pareiškėjo 2009 m. spalio 7 d. priimtam apsisprendimui kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo. Todėl šie dokumentai gali būti vertinami tik kaip papildomi įrodymai administracinėje byloje. Tačiau, kaip taip pat jau buvo pažymėta aukščiau, įrodymų pateikimas teismui yra galimas bylos nagrinėjimo metu. ABTĮ taikymo požiūriu tai reiškia, kad tam tikrų įrodymų nebuvimas arba jų nepakankamumas nelaikytini kliūtimi paduoti teismui skundą arba (kaip šiuo atveju) prašymą dėl viešojo intereso gynimo. Tuo pačiu konstatuotina, kad ABTĮ 34 straipsnio taikymo prasme šios pareiškėjo nurodytos aplinkybės negali būti pripažintos svarbia termino kreiptis į teismą praleidimo priežastimi. Darydama tokią išvadą, kolegija taip pat atsižvelgia į aukščiau aptartą pakankamai ilgą būtiniems dokumentams ir įrodymams gauti Kauno apygardos prokuratūros atlikto tyrimo laiką. Atsižvelgdama į šiuos argumentus, kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytą išvadą, kad pareiškėjo nurodytos termino kreiptis į teismą praleidimo priežastys negali būti pripažintos svarbiomis.

Taigi konstatuotina, kad pareiškėjo ir trečiojo suinteresuoto asmens UAB ,,Giraitės vandenys“ skundžiama Kauno apygardos administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 16 d. nutartis yra pagrįsta.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo Kauno apygardos vyriausiojo prokuroro pavaduotojo ir trečiojo suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės ,,Giraitės vandenys“ atskiruosius skundus atmesti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 16 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis AlechnavičiusLaimė BaltrūnaitėAnatolijus Baranovas