- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-02-08
- Bylos Nr.
- 2S-70-565/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-31337-2016-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Burdulienė
- Pareiškėjas
- VšĮ „Vilniaus miesto universitetinė ligoninė“
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Burdulienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjo VšĮ „Vilniaus miesto universitetinė ligoninė“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 31 d. nutarties,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas VšĮ „Vilniaus miesto universitetinė ligoninė“ kreipėsi į antstolį su skundu dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolis A. N., išieškotojai S. Š. ir P. L. Š., prašydamas sustabdyti skolos išieškojimo veiksmus vykdomosiose bylose Nr. 0157/16/01810 ir Nr. 0157/16/01811 iki bus išnagrinėtas ir priimtas procesinis sprendimas ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-32964-16.
2. Nurodė, kad antstoliui buvo pateiktas vykdyti Sveikatos apsaugos ministerijos pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos 2011 m. lapkričio 24 d. sprendimas, kuriuo buvo tenkintas S. Š. ir P.L. Š. pareiškimas atlyginti 14 481 Eur žalą. Lietuvos apeliacinis teismo 2015 m. lapkričio 26 d. sprendimu buvo atmestas pareiškėjo apeliacinis skundas dėl nurodyto sprendimo panaikinimo. Be to, išieškotojai Vilniaus apygardos teismui taip pat pateikė ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo ir teismas 2016 m. balandžio 11 d. sprendimu išieškotojų ieškinį patenkino iš dalies ir priteisė iš skolininko išieškotojams S. Š. ir P.L. Š. 144 810 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Po Lietuvos apeliacinio teismo nagrinėtos civilinės bylos Nr. 2A-669-180/2016 buvo surinkti įrodymai, kad Sveikatos apsaugos ministerijos pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijoje, o vėliau ir šios bylos nagrinėjimo metu buvo galimai atlikti pačių S. Š., P.L. Š. ir su jais susijusių asmenų bei komisijoje dirbusio doc. V. G. nusikalstami veiksmai. Lietuvos Respublikos Generaliniam prokurorui E. P. 2016 m. liepos 1 d. buvo pateiktas VMKL pareiškimas dėl nusikalstamų veikų (BK 182 str. sukčiavimas, BK 228 str. piktnaudžiavimas, BK 235 str. melagingi parodymai). Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato kriminalinės policijos nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos 2 skyriaus 2016 m. liepos 15 d. sprendimu Nr.10-S-152918 (10.34- 10-22) buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr.01-1-32964-16. Pareiškėjo nuomone, ikiteisminio tyrimo pradėjimas prima facie patvirtina, kad Sveikatos apsaugos ministerijos pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos sprendimas bus pripažintas niekiniu ir negaliojančiu bei atitinkamai antstolio vykdomasis dokumentas bus laikomas priimtu neteisėtai, dėl ko būtų panaikintas ir Vilniaus apygardos teismo 2016 m. balandžio 11 d. sprendimas, kurio pagrindu išieškotojams priteista 144 810 Eur neturtinė žala, ir išieškojimas būtų neįmanomas. Kadangi tarp antstolio vykdomo išieškojimo ir vykstančio ikiteisminio tyrimo yra prejudicinis ryšys, būtina stabdyti ikiteisminio tyrimo veiksmus (CPK 145 str. 1 d. 10 p., 625 str., Kauno apygardos teismo 2014 m. vasario 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-728-221/2014). Be to, stabdyti vykdymo veiksmus būtina ir dėl viešojo intereso gynimo, nes 144 810 Eur, nenumatytų kasmetiniame biudžete, išieškojimas iš gydymo institucijos neabejotinai prives ją prie nemokumo (CPK 144 str. 1 d., 145 str. 1 d. 10 p.).
Atsiliepimas
3. Suinteresuotas asmuo antstolis A. N. 2016 m. rugpjūčio 24 d. patvarkymu atsisakė tenkinti pareiškėjo skundą, nurodydamas, kad vykdymui yra pateiktas Sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos 2011 m. lapkričio 24 d. sprendimas dėl 14 481,00 Eur skolos išieškojimo iš VŠĮ „Vilniaus miesto universitetinė ligoninė“ išieškotojų S. Š. ir P.L. Š. naudai. Ikiteisminio tyrimo pradėjimas nėra bylos sustabdymo pagrindas (CPK 626–627 str.), o galimas sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimas nėra susijęs su antstolio atsisakymo sustabdyti vykdymo veiksmus sustabdyti pagrįstumu.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. spalio 31 d. nutartimi pareiškėjo skundo dėl antstolio veiksmų netenkino.
5. Teismas nurodė, kad pareiškėjas turi įrodyti vykdomosios bylos sustabdymo pagrindo egzistavimą, tai yra pateikti įrodymus, kad tam tikros aplinkybės turės lemiamą (esminę) įtaką antstolio vykdomųjų veiksmų baigčiai.
6. Teismas nustatė, kad antstolis vykdo Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos 2011 m. lapkričio 24 d. sprendimą Nr. 56-60 dėl 14 481,00 Eur dydžio neturtinės žalos išieškojimo iš skolininko VŠĮ „Vilniaus miesto universitetinė ligoninė“ išieškotojų S. Š. ir P. L. Š. naudai. Teismas nurodė, kad iš teismui pateikto Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos 2-ojo skyriaus ikiteisminio tyrimo 2016 m. liepos 15 d. pranešimo apie pradėtą ikiteisminį matyti, kad pranešimas yra adresuotas VšĮ Vilniaus miesto klinikinei ligoninei, pranešime išdėstyta bendro pobūdžio informacija, nurodant, kad ikiteisminis tyrimas yra pradėtas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 str. 2 d. Pranešime nėra nurodyta, kokių asmenų atžvilgiu, kokiu pagrindu yra pradėtas ikiteisminis tyrimas, kokios aplinkybės jame bus nagrinėjamos, kaip jos susijusios su antstolio vykdoma vykdomąja byla ir kokias teisines pasekmes jos gali sukelti. Todėl teismas sprendė, kad nėra galimybės nustatyti, jog pradėtas ikiteisminis tyrimas išieškotojų ir su jais susijusių asmenų atžvilgiu dėl neteisėto vykdomojo dokumento, taip pat kad ikiteisminis tyrimas turės tiesioginių esminių pasekmių antstolio vykdomam išieškojimui pagal Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos 2011 m. lapkričio 24 d. sprendimą Nr. 56-60. Teismas atmetė kaip neįrodytus skolininko teiginius, kad vykdomosios bylos turi būti sustabdytos, nes atliekamas ikiteisminis tyrimas, kuris turės prejudicinį ryšį su bylomis (CPK 12 str. ir 178 str.).
7. Teismas, vertindamas skolininko argumentus dėl viešojo intereso pažeidimo, pažymėjo, kad šiuo atveju antstolis nevykdo išieškojimo iš skolininko pagal Vilniaus apygardos teismo 2016 m. balandžio 11 d. sprendimą, kuriuo priteista 144 810 Eur suma iš skolininko išieškotojams. Todėl pareiškėjo argumentus dėl neturėjimo galimybės įvykdyti minėtą teismo sprendimą atmetė kaip nesusijusius su ginčo nagrinėjimo dalyku (CPK 12 str. ir 178 str.). Taip pat teismas pažymėjo, kad įstatymo leidėjas yra įtvirtinęs galimybę skolininkui kreiptis į teismą dėl teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo/išdėstymo, esant sunkiai jo finansinei padėčiai (CPK 284 str. 1 d.). Teismas padarė išvadą, kad antstolis neatliko neteisėtų ar pažeidžiančių pareiškėjo (skolininko) interesus, nestabdydamas vykdymo veiksmų.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
8. Pareiškėjas VšĮ „Vilniaus miesto universitetinė ligoninė“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 31 d. nutartį ir pareiškėjo skundą tenkinti sustabdant skolos išieškojimo veiksmus vykdomosiose bylose Nr. 0157/16/01810 ir Nr. 0157/16/01811 iki bus išnagrinėtas ir priimtas procesinis sprendimas ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-32964-16. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais.
8.1. Pažymi, kad pagal teismų praktiką, pareiškėjams įrodžius pradėto ikiteisminio tyrimo prejudicinį ryšį su vykdoma byla ir pateikus įrodymus, kad vykdomasis dokumentas, kurio pagrindu vyksta priverstinis išieškojimas yra neteisingas ir priimtas neteisėtai, yra pagrindas stabdyti bylą. Pareiškėjas sutinka, kad jam kilo pareiga įrodyti, kad Žalos nustatymo komisijos priimtas sprendimas yra neteisingas ir priimtas neteisėtai. Pažymi, kad tik po civilinės bylos nagrinėjimo Lietuvos apeliaciniame teisme buvo surinkti įrodymai apie pačių išieškotojų ir su jais susijusių asmenų galimai nusikalstamus veiksmus, siekiant išieškotojams prisiteisti maksimalų 14 481 Eur žalos atlyginimą, o vėliau suklaidinus teismą ir atmetus teismui pareiškėjo ieškinį dėl Žalos komisijos sprendimo panaikinimo.
8.2. Faktą, kad pareiškėjas kreipėsi į LR Generalinę prokuratūrą su pareiškimu, patvirtina pridedamos pareiškimo esminės ištraukos – pareiškimo data ir numeris bei pareiškimo dalykas ir priedai. Pažymi, kad visas pareiškimo turinys yra konfidencialus ir negali būti išviešintas, todėl teismui negalėjo būti pateiktas. Dalies pareiškimo duomenų teikimo būtinybė iškilo tik vėliau, siekiant patikslinti kokiu pagrindu yra atliekamas ikiteisminis tyrimas. Pažymi, kad šiuo metu pareiškėjas jokių kitų ikiteisminių tyrimų prieš minėtus asmenis nepadėjo.
8.3. Generalinei prokuratūrai su pareiškimu buvo pateikti galimas doc. V. G., S. Š., P. L. Š., D. T. Š. nusikalstamas veikas pagal BK 182, 228 ir 235 str. patvirtina pareiškėjo nurodyti duomenys (komisijos 2011-11-24 sprendimas, išieškotojų pateikti procesiniai dokumentai civ. byloje Nr. 2-2632-585/2015, Vilniaus apygardos teismo 2015-01-28 sprendimas, Lietuvos apeliacinio teismo 2015-11-26 nutartis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-03-02 nutartis, Vilniaus apygardos teismo posėdžių garso įrašai, S. Š. ir P.L. Š. atstovų 2016-06-08 raštas dėl Vilniaus apygardos teismo 2015-01-28 sprendimo vykdymo, Vilniaus apygardos teismo 2016-04-11 sprendimas). Akivaizdu, kad nurodyti dokumentai patvirtina, kad ikiteisminiame tyrime yra ginčijamas ir kvestionuojamas būtent Žalos nustatymo komisijos sprendimas, kuriuo išieškotojams buvo galimai neteisėtai priteistas 14 481 Eur žalos atlyginimas. Su pareiškimu pateikti įrodymai patvirtina, kad ikiteisminio tyrimo metu bus vertinamas būtent Žalos nustatymo komisijos sprendimo teisėtumas. Pareiškėjo 2016-07-01 pareiškimo pagrindu pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-32964-16. Taigi akivaizdu, kad ikiteisminio tyrimo institucijos sprendimą pradėti ikiteisminį tyrimą pradėjo tik nustačiusios, kad pareiškimas yra preliminariai pagrįstas. Taigi ikiteisminio tyrimo metu pripažinus, kad nurodyti asmenys atliko jiems inkriminuojamas nusikalstamas veikas, antstolio vykdomas dokumentas taip pat būtų laikomas priimtu neteisėtai. Pareiškėjas pateikė neginčytinus įrodymus, kad tarp antstolio vykdomo išieškojimo ir vykstančio ikiteisminio tyrimo yra prejudicinis ryšys ir ikiteisminis tyrimas yra fakultatyvus vykdymo veiksmų sustabdymo pagrindas (CPK 627 str.).
Atsiliepimas
9. Suinteresuotas asmuo antstolis A. N. nesutinka su atskiruoju skundu ir prašo skundą atmesti. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais.
9.1. Skolininkas nepateikė teisiškai reikšmingų argumentų dėl skundžiamos nutarties nepagrįstumo ir neteisėtumo. Skundžiama nutartis yra teisėta, motyvuota, teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes ir vykdomųjų bylų medžiagą.
9.2. Nesutinka su skolininko pozicija, kad antstolis neteisėtai priėmė vykdyti neteisingą Žalos nustatymo komisijos sprendimą ir yra pagrindas stabdyti vykdomąją bylą iki bus išnagrinėtas ir priimtas procesinis sprendimas ikiteisminiame tyrime. Sutinka su teismo pozicija, kad pranešime dėl vykdomo ikiteisminio tyrimo yra išdėstyta bendro pobūdžio informacija, nenurodyta, kaip susijusios aplinkybės su antstolio vykdoma vykdomąją bylą ir kokias teisines pasekmes jos gali sukelti. Teismas teisingai pažymėjo, kad nėra galimybės nustatyti, kad ikiteisminis tyrimas turės tiesioginių esminių pasekmių antstolio vykdomam išieškojimui.
9.3. Pažymi, kad šiuo metu vykdomosios bylos Nr. 0157/16/01810 ir Nr. 0157/16/01811 pagal teismo 2016 m. rugpjūčio 24 d. nutartį yra sustabdytos iki bus išnagrinėtas pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų. Antstolis ėmėsi visų teisėtų priemonių, kad būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas vykdomasis dokumentas.
10. Suinteresuoti asmenys S. Š. ir P. L. Š. nesutinka su atskiruoju skundu ir prašo skundą atmesti. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais.
10.1. Pareiškėjas skundą grindžia Kauno apygardos teismo 2014 m. vasario 24 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2S-728-221/2014 pateiktu išaiškinimu, kad pareiškėjams įrodžius pradėto ikiteisminio tyrimo prejudicinį ryšį su vykdomąja byla ir pateikus įrodymus, kad vykdomasis dokumentas, kurio pagrindu vyksta priverstinis išieškojimas, yra neteisingas ir priimtas neteisėtai, yra pagrindas stabdyti vykdomąją bylą ir antstolis turi juridinį pagrindą stabdyti vykdymo veiksmus. Išieškotojai pažymi, kad šiuo atveju pareiškėjas netinkamai interpretuoja nurodytos teismo nutarties motyvuojamąją dalį, pateikia teismo argumentus, atsiedamas juos nuo visos nutartyje pateiktos informacijos konteksto. Apeliacinės instancijos teismas cituojamoje nutartyje nurodė, kad visi vykdomosios bylos sustabdymo pagrindai yra aiškiai ir vienareikšmiškai įtvirtinti įstatyme, t.y. vykdomoji byla gali būti sustabdyta tik esant įstatyme nustatytam pagrindui. CPK 626 str. nenumato, jog vykdomas ikiteisminis tyrimas būtų pagrindas stabdyti vykdomąją bylą. Teismas nurodytoje nutartyje pažymėjo, kad tarp fakultatyvių vykdomosios bylos sustabdymo pagrindų taip pat nenurodytas pagrindas, kad vykdomoji byla gali būti stabdoma tuo pagrindu, kai yra atliekamas ikiteisminis tyrimas. Taigi teismas konstatavo, kad ikiteisminio tyrimo pradėjimas nelaikytinas nei privalomuoju, nei fakultatyviuoju vykdomųjų bylų sustabdymo pagrindu, o CPK 626 str. ir 627 str. yra pateikti baigtiniai privalomųjų ir fakultatyviųjų vykdomosios bylos sustabdymo pagrindų sąrašai. Išieškotojas pažymi, kad tokios pozicijos laikomasi ir kitose apeliacinės instancijos teismo nutartyse.
10.2. Be to, nurodytoje Kauno apygardos teismo 2014 m. vasario 24 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2S-728-221/2014 buvo nagrinėjamas apeliantų argumentas, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė proceso taisykles nesustabdęs civilinės bylos nagrinėjimo iki kol nebus priimtas sprendimas ikiteisminiame tyrime. Dėl šios priežasties, teismas pasisakė dėl CPK 164 str. išdėstytų civilinės bylos sustabdymo pagrindų. Būtent šiuo pagrindu nutartyje buvo nagrinėjamas ikiteisminio tyrimo rezultatų prejudicinis ryšys su vykdymo veiksmais. Todėl šiuo atveju pareiškėjas visiškai nepagrįstai nurodytą teismo išaiškinimą naudoja kaip visai kito reikalavimo – stabdyti vykdymo veiksmus – pagrindimą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu, taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į skundo argumentus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 str. 2 d. ir 3 d. nurodytų absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų. Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas absoliučių pirmos instancijos teismo 2016 m. spalio 31 d. nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 str., nenustatė. Atskirasis skundas atmestinas.
12. Bylos duomenimis, pareiškėjas VšĮ „Vilniaus miesto universitetinė ligoninė“ kreipėsi su skundu dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolis A. N., išieškotojai S. Š. ir P. L. Š., prašydamas antstolio sustabdyti skolos išieškojimo veiksmus vykdomosiose bylose Nr. 0157/16/01810 ir Nr. 0157/16/01811 iki bus išnagrinėtas ir priimtas procesinis sprendimas ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-32964-16. Antstolis A. N. 2016 m. rugpjūčio 24 d. patvarkymu pareiškėjo skundo netenkino. Vilniaus miesto apylinkės teismas skundžiama 2016 m. spalio 31 d. nutartimi pareiškėjo skundo dėl antstolio veiksmų netenkino.
13. Šioje byloje kvestionuojama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas atsisakė tenkinti pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų, padarydamas išvadą, kad antstolis pagrįstai nestabdė skolos išieškojimo veiksmų vykdomosiose bylose Nr. 0157/16/01810 ir Nr. 0157/16/01811 iki bus išnagrinėtas ir priimtas procesinis sprendimas ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-32964-16.
14. Antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams apginti, tačiau kartu turi nepažeisti ir kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų. Dėl to teismas, nagrinėdamas skundus dėl teismo antstolio veiksmų, turi patikrinti teismo antstolio veiksmų teisėtumą ir įvertinti kiekvieno iš jo padarytų vykdymo proceso normų pažeidimų įtaką vykdymo proceso dalyvių teisėms ir teisėtiems interesams. Antstolio vykdymo veiksmų sustabdymo ar vykdymo veiksmų atidėjimo privalomumą ir teisę reglamentuoja CPK 625-627 str. Pagal CPK 625 str. 1 d. vykdymo procesas gali būti laikinai sustabdytas – kai jį vykdantis antstolis CPK nustatyta tvarka savo iniciatyva arba vykdymo proceso dalyvių prašymu savo patvarkymu sustabdo vykdomąją bylą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad vykdomosios bylos sustabdymas pagal diskrecijos teisės suteikimą antstoliui spręsti sustabdymo reikalingumą skirstomas į dvi rūšis: privalomąjį (CPK 626 str.) ir fakultatyvųjį (CPK 627 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-29/2007). Spręsdamas vykdomosios bylos sustabdymo klausimą, antstolis privalo laikytis antstolių veiklos ir civilinio proceso principų (CPK 634 str. 2 d., Antstolių įstatymo 3 str. 1 d.). Taigi antstolis privalo sustabdyti vykdomąją bylą ir vykdymo veiksmus, kai nustato, kad yra CPK 626 str. 1, 2 d. įtvirtinti pagrindai. Kitais atvejais, nustatytais CPK 627 str., antstolis turi teisę sustabdyti vykdomąją bylą, t.y. savarankiškai nuspręsti dėl vykdomosios bylos sustabdymo reikalingumo. Pažymėtina, kad CPK 626 str. nenumato, jog vykdomas ikiteisminis tyrimas būtų pagrindas stabdyti vykdomąją bylą. Tarp fakultatyvių vykdomosios bylos sustabdymo pagrindų taip pat nenurodytas pagrindas, kad vykdomoji byla gali būti stabdoma tuo pagrindu, kai yra atliekamas ikiteisminis tyrimas.
15. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, kad pagal pareiškėjo į bylą pateiktus duomenis nenustatytina, jog pradėtas ikiteisminis tyrimas išieškotojų ir su jais susijusių asmenų atžvilgiu darytų vykdomąjį dokumentą neteisėtu, taip pat kad ikiteisminis tyrimas turėtų tiesioginių esminių pasekmių antstolio vykdomam išieškojimui pagal Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos 2011 m. lapkričio 24 d. sprendimą Nr. 56-60 atsiradimui. Pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kad iš pateiktų galimas doc. V. G., S. Š., P. L. Š., D. T. Š. nusikalstamas veikas pagal BK 182, 228 ir 235 str. patvirtinančių duomenų (komisijos 2011-11-24 sprendimo, išieškotojų pateiktų procesinių dokumentų civ. byloje Nr. 2-2632-585/2015, Vilniaus apygardos teismo 2015-01-28 sprendimo, Lietuvos apeliacinio teismo 2015-11-26 nutarties, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-03-02 nutarties, Vilniaus apygardos teismo posėdžių garso įrašų, S. Š. ir P.L. Š. atstovų 2016-06-08 rašto dėl Vilniaus apygardos teismo 2015-01-28 sprendimo vykdymo, Vilniaus apygardos teismo 2016-04-11 sprendimo) matyti, jog ikiteisminiame tyrime yra ginčijamas būtent Žalos nustatymo komisijos sprendimas, kuriuo išieškotojams buvo galimai neteisėtai priteistas 14 481 Eur žalos atlyginimas, nepatvirtina vykdomojo dokumento t.y. Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos 2011 m. lapkričio 24 d. sprendimo Nr. 56-60 dėl 14 481,00 Eur dydžio neturtinės žalos išieškojimo, neteisėtumo. Šiuo metu šis Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos 2011 m. lapkričio 24 d. sprendimas yra galiojantis ir vykdytinas, o pareiškėjas nepateikė priešingas išvadas leidžiančių padaryti įrodymų (CPK 12, 178 str.). Pareiškėjo prašymo motyvai (t.y. kad tarp antstolio vykdomo išieškojimo ir vykstančio ikiteisminio tyrimo yra prejudicinis ryšys ir ikiteisminis tyrimas yra fakultatyvus vykdymo veiksmų sustabdymo pagrindas) yra vertintini kaip abstraktus ir netinkamas prašymo sustabdyti vykdomąsias bylas pagrindas, o tokiomis aplinkybėmis grindžiami motyvai neatitinka teisinio apibrėžtumo reikalavimų, dėl ko priėmus pareiškėjui palankų sprendimą ir sustabdžius vykdomąsias bylas iki ikiteisminio tyrimo pabaigos, dėl neaiškios ikiteisminio tyrimo baigties būtų nepagrįstai pažeisti išieškotojų interesai ir teisėti lūkesčiai. Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad ikiteisminio tyrimo institucijų, pareigūnų sprendimai ir nutarimai neturi civiliniame procese prejudicinės galios, o yra tik vieni iš rašytinių įrodymų, dažniausiai išvestiniai iš pareigūnų surinktų tiesioginių įrodinėjimo šaltinių – dokumentų, aktų, raštų ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-242/2012). Be to, įstatymo leidėjas nenustato vykdymo veiksmų vykdomojoje byloje sustabdymo, kol bus baigtas ikiteisminis tyrimas (CPK 625-627 str.). Nagrinėjamoje byloje taip pat nėra duomenų, kad šiuo metu būtų iškelta baudžiamoji byla nurodyto ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-32964-16 pagrindu. Taigi atliekamas ikiteisminis tyrimas šiuo atveju pagal byloje surinktus duomenis nedaro įtakos vykdomojo dokumento teisėtumui, t.y. vykdomųjų bylų Nr. 0157/16/01810 ir Nr. 0157/16/01811 sustabdymui. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad šiuo atveju nėra nei privalomojo, nei fakultatyvaus vykdomosios bylos sustabdymo pagrindo, kadangi ikiteisminio tyrimo institucijų, pareigūnų sprendimai ir nutarimai civiliniame procese neturi prejudicinės galios, o yra tik vieni iš rašytinių įrodymų, todėl teismas visiškai pagrįstai atmetė pareiškėjo skundą, nenustatęs antstolio neteisėtų veiksmų.
16. Pareiškėjo nurodytoje Kauno apygardos teismo 2014 m. vasario 24 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2S-728-221/2014 teismas konstatavo, kad pagal pareiškėjų pateiktus duomenis dar tik atliekamas ikiteisminis tyrimas, dar nėra surašytas kaltinamasis aktas ir baudžiamoji byla nėra nagrinėjama teisme, o ikiteisminio tyrimo institucijų, pareigūnų sprendimai ir nutarimai civiliniame procese neturi prejudicinės galios, o yra tik vieni iš rašytinių įrodymų, todėl ikiteisminio tyrimo pradėjimas nėra pagrindas stabdyti civilinę bylą, taip pat tarp fakultatyvių vykdomosios bylos sustabdymo pagrindų taip pat nenurodytas pagrindas, kad vykdomoji byla gali būti stabdoma tuo pagrindu, kai yra atliekamas ikiteisminis tyrimas. Todėl pareiškėjo argumentai, kad pagal teismų praktiką, pareiškėjams įrodžius pradėto ikiteisminio tyrimo prejudicinį ryšį su vykdoma byla ir pateikus įrodymus, kad vykdomasis dokumentas, kurio pagrindu vyksta priverstinis išieškojimas yra neteisingas ir priimtas neteisėtai, yra pagrindas stabdyti bylą, yra atmestini kaip nepagrįsti.
17. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas teisingai taikė procesines teisės normas, todėl atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 31 d. nutartį palikti nepakeistą.