Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2012-09-19 · Baudžiamoji byla Nr. 1-116-818/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2012-09-19Vilniaus miesto apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2012-12-03Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2012-09-19
Bylos Nr.
1-116-818/2012
Teisminio proceso Nr.
1-18-1-01714-2010-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Miroslavas Gvozdovičius
Nukentėjusysis
E. V.
Kaltinamasis
T. K.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-116-818/2012Proceso Nr. 1-18-1-01714-2010-7Procesinio sprendimo kategorija 1.2.14.3.1. (S)
VILNIAUS MIESTO 2 APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. rugsėjo 19 d.Vilnius
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo teisėjas Miroslavas Gvozdovičius,

sekretoriaujant Viktorijai Šelmienei, Tomui Malijauskui, Daliai Lukoševičienei, Ligitai Kunigėlytei,

dalyvaujant prokurorui Žydrūnui Katkevičiui,kaltinamojo gynėjams – advokatui G. P., advokato padėjėjui G. G.,nukentėjusiajam E. V.,teismo specialistui – informatikui Audriui Rasimavičiui,vertėjaujant Natalijai Reut, Giedriui Račkauskui, Audronei Adomavičienei,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje T. K., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lenkas, gyv. (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, vedęs, dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, aparatininkas, teistas:

2008-02-01 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo pagal LR BK 178 str. 2 d. laisvės apribojimu 8 mėn.;2008-11-18 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo pagal LR BK 178 str. 2 d. laisvės atėmimu 2 m., bausmės vykdymą atidedant 2 metams;2009-10-05 Vilniaus rajono apylinkės teismo pagal LR BK 138 str. 1 d. laisvės atėmimu 8 mėn. vadovaujantis LR BK 75 str. bausmės vykdymas atidėtas 1 m. 6 mėn. ir įpareigotas be bausmės vykdymo atidėjimą prižiūrinčios institucijos sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms, teistumas neišnykęs, kaltinamas pagal LR BK 180 str. 1 d.

teismas išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

T. K. buvo kaltinamas tuo, kad jis panaudojęs fizinį smurtą pagrobė svetimą turtą, o būtent:

jis, 2010-10-05 apie 02.30 val., veikdamas su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas į atskirą tyrimą, turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą, Priegliaus g. 1, Vilniuje, prie naktinės parduotuvės „Naktida“ pribėgę iš už nugaros prie E. V., sudavė nukentėjusiajam 1 (vieną) kartą kumščiu į dešinės pusės skruostą, o tuo pat metu ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui nenustatytu įrankiu sudavus nukentėjusiajam 1 (vieną) kartą į kairės pusės smilkinį, ir pastarajam nugriuvus ant žemės, kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu sudavė ne mažiau nei 10 kartų kojomis į įvairias kūno vietas, taip padarydami nukentėjusiajam muštines žaizdas kairės akies apatiniame voke, kraujosruvą po kairės akies jungine, tai yra nežymų sveikatos sutrikdymą, po ko, nukentėjusiajam praradus sąmonę, iš kelnių kišenės pagrobė svetimą — E. V. priklausanti turtą - 1170 Lt grynųjų pinigų, 1 (vieną) butelį gėrimo „Coca-cola“ - 5 Lt vertės ir 1 (vieną) butelį trauktinės „Trejos devynerios“ - 20 Lt vertės. Tokiu būdu panaudoję fizinį smurtą pagrobė svetimą, E. V. priklausantį 1195 Lt vertės turtą.

Apklaustas teisiamajame posėdyje kaltinamasis T. K. dėl jam pareikšto kaltinimo kaltu neprisipažino ir paaiškino, jog 2010 spalio pradžioje, tikslios datos neatsimena, savo automobiliu atvažiavo į parduotuvę, esančią Pilaitės mikrorajone. Sutiko iš matymo pažįstamą vaikiną, dabar neatsimena, ar jis pasiūlė, ar draugas jam pasiūlė išgerti truputį alaus. Sėdėjo, kalbėjo, išgėrė nedaug, nes vairavo. Atėjo vyras, pasiūlė išgerti, berods „Starkos“, išgėrė, paskui pabaigė gerti savo alų ir viskas, išvažiavo namo.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis T. K. po laisvai duotų parodymų atsakydamas į papildomus klausimus parodė, jog 2010 metų spalio pradžioje buvo Pilaitės rajone – to neneigia. Buvo naktiniame bare „Naktida“. Atvažiavo savo automobiliu „Opel Astra“ žalios spalvos. Bare buvo vakare, apie 12 val. vidurnaktį, nuvažiavo ten po darbo, manė išgers alaus. Tuo metu turėjo darbą, dirbo bendrovėje, uždirbdavo kai kada 1500 Lt, o R. ar dirbo tuo metu, nežino. Prie baro sutiko pažįstamą draugą, vardu R.. Jie abu užėjo į barą, juos aptarnavo moteris barmenė. Atsimena peržiūrėtą vaizdo medžiagą, tai buvo ta mergina, kuri juos aptarnavo. Patvirtina, kad įraše matė save. Jie pirko 1,5 litro alaus, jis išgėrė gal 1-2 stiklinę alaus ir vyro pasiūlytos „Starkos“ išgėrė gurkšnį. Manė, jog nuo tokio kiekio neturėtų pripūsti neleistinos normos. Bare išbuvo gal pusvalandį. Ar tame bare buvo ir kitų asmenų, neatsimena, atsimena, kad ten buvo nukentėjusysis. Kaip nukentėjusysis atėjo į tą barą nematė, gal buvo tualete. Kodėl nukentėjusysis davė jam išgerti – nežino. Atsimena tik tą veidą, kuomet nukentėjusįjį sutiko lauke, jis jį matė, tik kai jis išėjo į lauką. Nukentėjusysis atsuko butelį ir pasiūlė, tai buvo alkoholinis gėrimas - spalvota degtinė, galėjo būti trauktinė. Butelis buvo 0,7-0,5 litrų talpos, gelsvos spalvos gėrimas. Iš to butelio išgėrė gurkšnelį. Jokio pokalbio su nukentėjusiuoju nepalaikė. Nepastebėjo kokia buvo nuketėjusiojo apranga, neatsimena ar švari, ar ne. Tą dieną nelijo, bet neatsimena kokios buvo tą dieną oro sąlygos. Išgėrus to gėrimo jie grįžo atgal į parduotuvę, pabaigė išgerti alų, o kur nukentėjusysis nuėjo, jis nežino. Tuomet pavežė draugą į namus, nes jam buvo pakeliui važiuoti, ir viskas. Apie kelintą išvažiavo namo, nežino. Jau buvo tamsu, gal 1 val. nakties. Su nukentėjusiuoju jokio konflikto nebuvo, nebuvo replikų, tiesiog pasiūlė atsigerti alkoholinio gėrimo, atsigėrė ir viskas. Apie tai, kad nukentėjusysis sako, jog jis pajuto fizinį smūgį – nieko negali pasakyti. Kad nukentėjusysis sako, jog jis juos matė ir jie jį sumušė – tai mano, jog jis taip sako todėl, nes jis tą naktį juos matė. Tai, jog nukentėjusysis nuvažiavo paimti vaizdo įrašo – mano, gal tik todėl, kad juos matė tą naktį. Anksčiau jo nepažinojo. Kodėl jis duoda tokius parodymus – negali paaiškinti. Policijoje per atpažinimą kitus vyrus paėmė tiesiog iš gatvės, nukentėjusysis nurodė į jį atpažinimo metu. Jis neabejojo, iš kart nurodė į jį. Neigia padaręs veiką, nepripažįsta savo kaltės. Dėl nukentėjusiojo pareikštos 1395 Lt turtinės žalos ir 10 000 Lt neturtinės žalos – nežino ką pasakyti. Nemano, kad tokia pinigų suma gali būti už gurkšnį degtinės. Dėl ligonių kasų pateikto ieškinio – negali nieko pasakyti, nesutinka. Spalio 5 d. buvo apsirengęs baltu dryžuotu megztiniu, kelnės juodos, megztukas su kapišonu. Draugas R. buvo apsirengęs juodais drabužiais. Kur draugas gyvena nežino, kokia pavardė – nežino, žino tik, kad jį vadina R.. Kai stovėjo lauke, buvo geras apšvietimas, švietė nuo stovėjimo aikštelės. Išėjus, ten iš karto durys ir stovėjimo aikštelė. Tuo metu aikštelėje nepastebėjo jokių kitų asmenų. Tik stovėjimo aikštelė buvo apšviesta, matosi visa aplinka ir šalia eina kelias. Kad toliau nuo baro yra krūmai, laukai nežino. Dienos metu teko pravažiuoti pro ten, bet ten matė visur namus, statybas. Pas nukentėjusįjį nepastebėjo jokių daiktų, jis tik priėjo, jie išgėrė ir jie išėjo. Apie jokius dingusius pinigus pas nukentėjusįjį nežino. Ar tai buvo spalio 12 dieną, turbūt ne. Kai susitiko su nukentėjusiuoju prie „Naktida“, galbūt ir galėjo būti spalio 12 d. Ar šis nuketėjusysis, būtent V., jiems pasiūlė išgerti, neatsimena. Ar pas vyrą, kuris pasiūlė išgerti buvo randų, mėlynių, nepastebėjo, neįsižiūrėjo. Po pasisėdėjimo bare nieko netalžė, nemušė. Nepastebėjo, kad jo draugas R. galėjo talžyti žmogų. Kodėl vaizdo įrašuose nesimato V., nežino. Nuo lapkričio mėnesio naujų įsiteisėjusių bylų jo atžvilgiu nėra. Yra administracinė byla, kad važiavo be draudimo. K. R. tą naktį būtų turėjęs kažkokį pagalį ar įrankį, to nematė. Lyginant Raimio ir jo ūgį – jis aukštesnis.

Apklaustas teisiamajame posėdyje nukentėjusysis E. V. paaiškino, jog gyvena (duomenys neskelbtini) Išėjęs iš Naktidos parduotuvės, nuėjęs gal 40-50 metrų, išgirdo žingsnius, kad artinasi du jaunuoliai, pamatė kaltinamąjį, kuris jam be perspėjimo smogė į veidą, tada pajuto smūgį iš kitos pusės, parkrito ant žemės, jį pradėjo spardyti, jis bandė atsispardyti kojomis, po to neteko sąmonės. Kiek pragulėjo laiko, negali pasakyti. Prabudęs rado iškraustytas kišenes, nebuvo telefono, nebuvo raktų - raktai buvo automobilio ir buto. Grįžo namo, buvusioji žmona iškvietė greitąją pagalbą, pareigūnus. Greitoji jį išvežė į Greitosios pagalbos ligoninę, kur jam buvo atlikta operacija, susiūtas antakis. Gulint ligoninėje jam pasidarė bloga, prasidėjo kliedėjimai, jį išvežė į Naujosios Vilnios ligoninę, kur jį apklausė atvykęs pareigūnas.

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis E. V. po laisvai duotų parodymų atsakydamas į papildomus klausimus nurodė, kad tai buvo spalio 5 d., apie 2-3 val. nakties metu. Galimai 2.30 val. nakties prieš jį buvo įvykdyta veika, prie Naktidos parduotuvės, Pilaitėje, maždaug 50 metrų nuo parduotuvės, einant jam link namų. Jis ten netoliese gyvena. Ta parduotuvė atsidaro vakare ir dirba iki ryto. Parduotuvėje yra patalpa maždaug šitos patalpos dydžio, iš vienos pusės baras ir stovi keletas stalų. Toje pačioje patalpoje yra ir parduotuvė ir baras. Baras nuo parduotuvės nėra atskirtas atitvarais. Naktida prekiauja alkoholiniais gėrimais. Yra padarytas tarsi baras, už to baro yra lentynos, ten sudėliotas alkoholis. Iš lauko užėjus į parduotuvės - baro patalpas, baro vieta yra dešinėje, kairėje pusėje stovi stalai, mediniai stalai. Kiek pamena, buvo lygiagrečiai išdėstyti stalai ir prie jų, berods staliukai. Priešingoje pusėje kampe yra padarytas prekystalis, šalia yra užėjimas barmenei patekti už baro. Jis prieš įvykį buvo užėjęs į parduotuvę. Užėjęs į parduotuvę nusipirko butelį „Trejos devynerios“, Coca-colos butelį, davė pardavėjai 200 Lt, išeinant stovėjo prie durų jaunuolis (kaltinamasis) su kitu. Tą dieną jam teko vartoti alkoholį, girtas nebuvo. Tiksliai kiekio negali pasakyti, buvo išgėręs apie 300-400 g., 40 laipsnių alkoholio. Buvo apsvaigęs, bet tikrai nebuvo girtas. Butelį nešėsi rankose. Nebuvo apsirengęs nieko labai išsiskiriančio, buvo su džinsais. Kai buvo parduotuvėje, šalia baro buvo du jaunuoliai, jo užėjimo metu, ar jie ruošėsi išeiti, ar buvo išėję, negali pasakyti. Tai tie patys jaunuoliai, kurie jį užpuolė. Jį aptarnavo moteriškos lyties asmuo, blondinė, apie 30 metų amžiaus. Viena pardavėja aptarnauja barą ir parduotuvę. Išėjo pro vienintelį išėjimą, yra stiklinės durys bare. Išėjus iš baro užkalbino jį tie jaunuoliai, jie paklausė „ką čia nusipirkęs“ ar kažką panašaus. Paklausė jo lietuviškai. Jis atsuko, jie abu atsigėrė iš jo butelio. Vaikinai buvo dviese. Vaikinai buvo apsvaigę nuo alkoholio, dėl nerišlios jų kalbos, negali pasakyti, kad svirdinėjo ir griuvinėjo. Jie tikrai buvo išgėrę. Jų bendravimas truko iki pusės minutės. Apšvietimas buvo geras, veidus jų matė. Vienas tų vaikinų buvo vaikinas, kuris sėdi prieš juos, tvirtai tai gali pasakyti. Jis tikrai stovėjo, antrą valandą žmonių daugiau nebuvo. Jam užsifiksavo balta dryžuota maikutė, abu buvo apsirengę sportiškai, sportiniais rūbais. Galvos apdangalų nebuvo. Abu buvo trumpai kirpti. Vienas šviesus, o kito plaukai lyg tamsesni. Šviesus buvo tas, kuris sėdi salėje. Antrą pilietį jis irgi galėtų atpažinti, jei pamatytų, vieną kartą matė prie tos pačios Pupos. Tarpusavyje jų bendravimo nebuvo, tai buvo labai trumpai. Išėjęs perėjo važiuojamąją dalį, kad sutrumpinti kelią link namų, ten yra tamsus neapšviestas laukas, ėjo tiesiai tuo lauku. Yra šviestuvas nuo gatvės, ta vieta gana gerai apšviesta. Nuėjo link namų tam tikrą atstumą, išgirdo už nugaros kažką artėjant. Iš žingsnių žmogus jauti, jei artinasi už nugaros. Jis pajuto, kad artinasi, pasisuko į vieną pusę, pamatė pilietį. Pirmas smūgis buvo jam į veidą, po to smūgis iš kitos pusės, jis nugriuvo, jį spardė, jis gulėdamas ant nugaros, bandė atsispardyti. Neabejoja tuo, kad ten buvo kaltinamasis. Jis nuo pirmo smūgio sukniubo. Prisimena, kad guli ant žemės, jį spardo iš abiejų pusių, jautė, matė, kad priešais stovėjo K. ir savo kojom spardė į kojas, į šonus, į jį gulintį. Buvo suduoti smūgiai iš kitos pusės. Kad antras žmogus buvo, tai taip, matė jo siluetą. Kiek prisimena, iki dešimties spyrių buvo, po to prarado sąmonę. Neprisimena, kiek laiko buvo be sąmonės. Po kažkurio laiko prasibudo, šalia nieko nebuvo. Pajuto kraują, kruvini rūbai, apsičiupinėjo, kišenės buvo tuščios - nei raktų, nei pinigų, nei butelių. Grįžo namo, paskambino į buto duri, pabudusi žmona įleido, iškvietė greitąją pagalbą ir policiją. Pas jį buvo telefonas Nokia Express Music su sim kortele, raktai, raktų ryšulys, automobilio raktai nuo Citroen, buvo kartu prisegti. Iki įvykio raktai buvo kišenėje. Raktus jam grąžino, po to kiek jis suprato, raktai ir telefonas buvo rasti už 50 metrų nuo įvykio vietos, prie berželių. Apie tai, kad yra surastas telefonas ir raktai, jam pranešė žmona, kai jis gulėjo ligoninėje. Telefono vertę tą dieną, įvertino apie 200 litų, nes jis buvo nebetinkamas naudoti, kadangi pragulėjo ant žemės išmestas, vidurinė mygtukų eilutė nebeveikė, nunešus pas meistrą, pasakė, kad sugedęs procesorius ir yra nebetinkamas naudoti. Kadangi jam meistras pasakė, kad jis netinkamas naudoti, telefonas buvo nuvežtas policijos pareigūnams, kurie pasakė, kad neveikia mygtukai. Taip pat dingo pinigai, turėjo 1200 litų, 200 litų iškeitė kavinėje, buvo 5 kupiūros po 200 litų, buvo 100 lt ir smulkesnės kupiūros. Jam įprasta tokį kiekį pinigų turėti. Jis apsižiūrėjo ko nėra, ką paliko. Jam buvo praskeltas antakis, kurį siuvo. Veidas buvo apie tris mėnesius ištinęs, visos siūlės ir sutinimai, vizualūs matomi sutinimai po dviejų trijų mėnesių. Jis juto sumušimus, skaudėjo žandikaulį, negalėjo normaliai kramtyti. Jis stengdavosi į tą kavinę užeiti, užvažiuoti, bendravo su parduotuvės savininku. Jis yra 14 metų pradirbęs VRM sistemoje, neleis, kad traumuotų žmonėms gyvenimus, jis pats rodė didelę iniciatyvą surasti užpuolikus. Išsiaiškino, kad patalpos yra filmuojamos, kad yra galimybė gauti vaizdo medžiagą. Jis paprašė ir jam jį įrašė, tada jis kreipėsi į policijos pareigūnus. Jis pats pateikė čipsą, kuriame buvo įrašytas visas šitas vaizdelis. Vieną diską jie įsirašė pas save. Tikslios datos negali pasakyti kada gavo įrašą, praėjo diena ar kelios po šito įvykio. Dalis įrašo yra tikrai tas pats. Jis asmeniškai atėjo pas direktorių ir pasakė konkrečiai, kokio laiko reikia. Kada jis išėjo, po to vaikinų tam bare nebebuvo, jie mistiškai dingo. Grįžęs į namus peržiūrėjo įrašą. Iki parodymo atpažinti jis matė vaizdo įrašą. Faktas tas, kad šitą įrašą gavo ir peržiūrėjo, pateikė policijai ir pasakė, kad šitie jį sumušė. Save matė, kaip jis atėjo, nusipirko ir išėjo. Jam buvo reikalingas laiko tarpas, kad atpažintų įtariamuosius ir juos apklaustų. Jo tikslas buvo atpažinti jį užpuolusius asmenis. Vaizdo įrašuose jis atpažino šituos jaunuolius. Policijos pareigūnai patys važiavo į Naktidą. Kai jis bendravo su tais asmenimis, šalia nebuvo kitų asmenų, automobilių. Nusikaltimo vietoje buvo pakankamai šviesu, kadangi šalia yra dviejų juostų gatvė, nuo gatvės apšvietimo stulpų šviesa dar sklinda. Užpuolimas nebuvo visiškoje tamsoje. Toje vietoje, kur bendravo su vaikinais, ten šviesiau, prekybos centras buvo arčiau gatvės, durys stiklinės, iš parduotuvės šviesa sklinda. Greitosios pagalbos ligoninėje Lazdynuose susiuvo jam akį, tą patį vakarą paleido į namus. Kitą dieną pasidarė bloga ir nuvažiavo į tą pačią Greitosios pagalbos ligoninę, buvo blogai susiūta. Su greitąja pagalba jį išvežė į Naujosios Vilnios ligoninę, ten gulėjo 4-5 dienas, kur buvo atvykęs policijos pareigūnas. Gydytojai sakė, kad jis kliedėjo gulėdamas ligoninėje. Iki to laiko teko gydytis panašaus pobūdžio įstaigose. Po to nuėjo pas gydytoją VRM poliklinikoje, jam nustatė smegenų sukrėtimą ir išrašė nedarbingumo lapelį. Neprisimena ar VRM gydytojai nurodė savo sužalojimo laiką, datą. Kodėl byloje esančiame (2 tomas, b.l. 59) išraše iš medicinininkės istorijos gydytoja parašė, jog įvykis kai jį sužalojo buvo spalio 12 d. apie 23 val., tai galbūt todėl, jog jis galėjo pasakyti vėlesnę datą tam, kad būtų pratęstas nedarbingumas. Negali pasakyti, ar gydytojai L. K. jis pasakė apie spalio 12 d. 23 val. datą, ar ji pati rašydama suklydo. Galėjo jis gydytojai pasakyti apie tą vėlesnę laiko datą, kad būtų pratęstas nedarbingumas. Iki tos datos jis turėjo galiojantį nedarbingumo pažymėjimą. Į civilinio ieškinio sumą įeina pinigai ir telefonas, jis įvardino paties telefono vertę. 1170 Lt plius telefonas. Šios veikos pasėkoje jis taip pat neteko gerai apmokamo darbo, praradus darbą subyrėjo jo santuoka. Darbe visas įforminimas buvo kaip pravaikšta, nes jis neišėjo į darbą. Jis pasirašydavo sutartis su didelėmis įmonėmis, su stambiais užsakovais. Jis jautėsi tvirtai, tai buvo gerai apmokamas darbas, įvairios garantijos, automobilio, telefono apmokėjimas. Po įvykio, kai grįžo į darbą, darbdavys surado motyvą jį atleisti, jo darbas buvo laisvo grafiko. Įprastai darbo diena prasidėdavo pusę devynių, baigdavosi penktą. Galėdavo atvažiuoti bet kada, jei turėdavo verslo susitikimą. Tada buvo savaitės vidurys, jam nebuvo būtina 8 ryto būti darbe. Pravaikšta buvo įforminta už kitą dieną po įvykio. Jis pasakė, kad rytoj iš ryto važiuoja į Alytų, jam priklausė priiminėti žmones kituose regionuose. Be abejo, nesutarimų su žmona buvo prieš tai, subyrėjo šeima po šio įvykio, tai buvo taškas. Turi du vaikus. Ikiteisminio tyrimo metu atpažino pilietį, kuris sėdi šalia jo, t.y. kaltinamąjį T. K.. Tą vakarą iki įvykio buvo svečiuose pas tetą, po to buvo mieste, Šv. Ignoto gatvėje. Pas tetą prabuvo iki dešimtos. Ten vartojo alkoholinius gėrimus, vartojo brendį. Jo sutuoktinė nebuvo pas tetą, kitų asmenų nebuvo. Teta A. Z., gyvena Šv. Ignoto gatvėje. Iš tetos ėjo į senamiestį, su taksi grįžo į Pilaitę. Senamiestyje buvo keliuose baruose, pirmame bare išgėrė kokteilį, antrame bare gėrė brendžio ar kažką tokio. Vienam bare buvo „Paparaciai“, tai buvo antras baras. Konfliktų ten tikrai neturėjo. Taksi išsikvietė nuo Novotelio viešbučio, Gedimino pr. Ten pastoviai stovi taksi, buvo grįžęs į namus, į Naktidą nuėjo iš namų. Tikslaus laiko negali pasakyti kada grįžo į Įsruties gatvę. Namuose konfliktų nebuvo, namiškiai jau miegojo. Iš namų ėjo į Naktidą, nes norėjo pratęsti. Kavinėje ar kavinės prieigose pats nevartojo alkoholio. Apklausos metu pasakė, kad vaikinui buvo lūpos defektas, nes jam pasirodė, kad buvo putli lūpa. Tą vakarą buvo išgėręs, bet suvokė, su kuo jis buvo. Tas smūgis, kurį jis pajuto iš kairės pusės, kai jam buvo praskeltas antakis, jis buvo toks stiprus, kad atrodo, jog ranka tokio smūgio nesuduosi. Vienas, kaip matė visi, ir buvo su tamsiais drabužiais. Pirmą kartą, kada jį apklausė atvažiavęs pareigūnas į ligoninę, tą apklausą jis labai miglotai prisimena. Prisimena, kai atsigulė į ligoninę, jam galva plyšo, jį prigirdė vaistų. Pirmas kreipimasis į gydytojus buvo po šito įvykio, kai susiuvo akį, kitas kreipimasis buvo kitą dieną. Jis 100 procentų įsitikinęs, kad jį sumušęs asmuo yra šioje salėje sėdintis asmuo. Kitą kartu buvusį asmenį taip pat atpažins, jis jį suras. Bylos tomas 1, bylos lape 86 asmens atpažinimo protokole nurodė, kad K. panašus į tą jį sumušusį asmenį, nes iš karto jį atpažino. Asmuo įsiminė todėl, kad išėjus iš kavinės, įstrigo akyse, kai pribėgęs trenkė į veidą. O kitą dieną ryte nuvykus ir pasiėmus vaizdo įrašą, jis 100 procentų įsitikino, kad tai tie patys asmenys. Jis nedvejoja, po pirminės akistatos jis iš karto atpažino, nurodė šį asmenį.

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis E. V. peržiūrint kompaktinį diską Nr. 1 atsakydamas į papildomus klausimus nurodė, kad su pareigūnu G. P. peržiūrėjo pateiktus vaizdo įrašus. Žiūrint vaizdo įrašus ir pamačius tuos vaikinus įraše, jis iš karto pasakė, kad tai tie vaikinai. Buvo daroma akistata, buvo 3 jaunuoliai iš kurių jis iš karto atpažino jo užpuoliką. Akistata buvo daroma po vaizdo įrašo peržiūros. Jis susirado direktorių, jie susitiko dieną ir jis jo paprašė, kad nuo to laiko iki to laiko jam reikalingas vaizdo įrašas, kad būtent identifikuoti žmones, kurie buvo tuo metu kavinėje. Ten buvo pas direktorių DVD įrenginys, kur tiesiog nustatomas laikas, nuo kada iki kada. Tai kartu jis su direktoriumi prisėdo prie kompiuterio ir direktorius nustatė laiką. Žiūrėjo jie visą tą vaizdą ir matė viską kas buvo įrašyta. Buvo užfiksuota vaizdo įraše, jog jis užėjo nusipirkti alkoholinį gėrimą, pas G. S.. Vaizdo įraše buvo užfiksuota, jis nusipirko, išėjo ir iš paskos nuėjo šie jaunuoliai, o po to, kai įvyko šis įvykis, jau šių jaunuolių nebuvo kavinėje. Jis paprašė direktoriaus, kad įrašytų į kompaktinį diską, būtent tą vaizdo įrašo fragmentą, kuriame matosi tie asmenys, o kurį laiką jis ten įraše, to negali pasakyti. Jis pats save vaizdo įraše matė, kai jie žiūrėjo. Matė vaizdo įraše, kaip užėjo jis, nusipirko ir išėjo. Kai išėjo, tie vyrai buvo prie kavinės. Jie paprašė atsigerti, vienas atsigėrė. Jie rūkė tada prie kavinės. Bare daugiau lankytojų nebuvo. Tiksliai neprisimena, ar kažkokia alkoholio tara buvo ant stalų. Pirko jis „Trejas devynerios“ su „Coca-cola“, tai jo firminis gėrimas.

Apklausta teisiamajame posėdyje specialistė J. M. - Čobot parodė, jog ji atkliko specialisto išvadą pagal pateiktus medicininius dokumentus. Buvo gauta Černiauskienės užduotis kartu su kortelės kopija iš greitosios pagalbos. Buvo konstatuotas kraujo išsiliejimas, kvalifikuota nežymiu sveikatos sutrikdymu. Kadangi buvo lakoniškai parašyta, buvo nustatyta, kad viena plokštuma vienu trauminiu poveikiu. Teko nustatyti, kad veide sužalojimai griuvimui yra nebūdingi. Jeigu buvo suduoti smūgiai, jie nebuvo užfiksuoti medicininiuose dokumentuose ir ji apie juos negali pasisakyti. Tuo metu regėjimas gali pablogėti, iš medicininių dokumentų mato, kad apžiūros dieną regėjimas buvo 0,4. Jei jam prieš tai buvo vienetas, tai pakankamai žemas. Siūlus nuimti buvo gydytojo rekomendacija. Kadangi ji žmogaus neapžiūrinėjo, jie turi pasitikėti daktarais, kad jie matė šviežius sužalojimus, nes neaprašytas sužalojimų senumas. Jai buvo pateikta kopija asmens sveikatos istorijos iš greitosios pagalbos ligoninės, pateiktas patirtų traumų apžiūros aktas. Antra išvada buvo, nes pirmoje nebuvo kvalifikuotas sužalojimo mastas. Antrai išvadai nebuvo pateikta papildomai dokumentų. Tą dieną iš ligoninės išleistas darbingas. Jie įrašo jei žmogus įvykio dieną buvo ligoninėje, jie įrašo jei žmogus nedarbingas, nedarbingumas jam nebuvo suteiktas. Kraujosruvų odoje nebuvo. Jie nenustatys, koks buvo daiktas, kuriuo padaryti sužalojimai. Buvo daktarės įrašas, kad sklido jungines - akių obuoliai – jungeniški, paraudę, tai yra hipereniškumas. Sužalojimai yra nustatyti kairės akies srityje, jeigu jis nuo to smūgio griuvo. Nuo smūgio negalėjo atsirasti sužalojimai kairėje akies srityje. Batas irgi yra kietas bukas daiktas, tai jie galėjo atsirasti nuo smūgių kojomis. Negali atsakyti, ar tikrai pasisukus į dešinę pusę galėjo gauti smūgį į dešinę veido pusę.

Apklausta teisiamajame posėdyje liudytoja L. V. parodė, jog pažįsta nukentėjusįjį E. V., jie yra buvę sutuoktiniai. Ji buvo apklausta policijoje. Tą dieną nebuvo jie susitikę, jie vakare su vaikais buvo namuose, naktį vyras grįžo baisiai atrodantis, sumuštas. Tai buvo naktis, neatsimena, kelinta valanda, bet jie su vaikais jau gulėjo, gal buvo apie 12 – 1 val., tiksliai laiko negali pasakyti. Jis skambino į domofoną, ji atsiliepė rageliu, pažino vyro balsą, įleido. Ji atrakino duris, nes jis sakė, kad nebeturi raktų, neturėjo telefono, vyras sakė, kad iš Naktidos einant jį užpuolė tame lauke, du žmonės iš nugaros, jis sakė, kad „aš praradau sąmonę“. Apie muštynes jis detaliai nepasakojo, jis tik įvardino, kad jį užpuolė du vyrai, kad jis prarado sąmones. Neįvardino jis, kaip atrodė užpuolikai, nei kas tokie. Atrodė baisiai, veidas kruvinas, suplėšyta striukė, akis ištinusi, kruvina. Ji skambino policijai ir greitajai. Gali būti, kad įvykis buvo 2010 spalio mėnesį. Dabar ji gyvena kitu adresu, (duomenys neskelbtini) gyveno tuo metu. Naktida yra per lauką nuo namų, Pilaitėje. Jis nekaip atrodė: veidas buvo sumuštas, kruvinas, buvo labai pamušta akis, atrodo, dešinė, ji buvo labai ištinusi. Jai atrodo, jog jis buvo su juoda striukele, ji buvo perplėšta, lyg šone per siūles perplėšta. Tamsios lyg spalvos kelnės buvo, tiksliai neatsimena. Yra laiptinėje apšvietimas, dar koridoriuje uždegė šviesą. Jis pasakė, kad jį sumušė, atėmė telefoną, pinigus ir raktus. Raktai buvo nuo namų ir nuo mašinos. Jis prarado telefoną, turėjo kelis telefonus, negali tiksliai pasakyti, Nokia gal. Gali paminėti, kad po kelių dienų atnešė telefoną. Kadangi dingo raktai, jiems buvo nesaugu, jos tėvas įdėjo kitą širdelę, kitą spyną, kai jie įsidėjo spynelę, pažįstamas kaimynas iš laiptinės atnešė raktus ir telefoną. Jis aiškino, kad vaikščiojo su šunimi ir lauke rado. Ten buvo mašinos raktai, gal pasižiūrėjęs į kontaktus atnešė jiems. Raktus atnešė kaimynas, vardu Kęstas, pavardės nežino. Gali būti K. P.. Ji žinojo, kad vyras turėdavo pinigų, tuo metu vyras dirbo saugos tarnyboje „Argus“. Pinigai jam buvo mokami į banko kortelę. Pinigų sumos neatsimena, nežino, kiek jis turėjo. Dirbo normaliai, gal 2500 Lt gaudavo. Galėjo iki šimto, apie šimtą litų turėti, jis jai įvardino, kad kažkiek dingo, tai nebuvo tokia didelė suma. Mano, kad tūkstančių jis neturėjo. Jai atrodo, kad buvo darbo diena, gal pirmadienis – antradienis, nes žino, kad ji turėjo po tos nakties važiuoti į darbą. Jos vyro darbas buvo nuolatinis, jis dirbdavo nuo ryto iki vakaro, įprastą darbo dieną. Jis tą dieną buvo minėjęs, kad važiuos į svečius. Jis turbūt grįžo taksi, kur buvo automobilis, tada jie nekalbėjo. Kiek galėjo padėti jam, padėjo, apvalė kraują. Jis sakė, kad buvo praradęs sąmonę, po kiek laiko atsigavo ir parėjo namo. Viršutinius rūbus nusirengė, labai ji jo netvarkė, iškvietė greitąją, policiją. Labai dėl skausmo vyras nesiskundė, jam skaudėjo akį. Kažkiek alkoholio gal jis vartojo. Jautėsi alkoholio kvapas, iš elgesio, ji suprato, kad jis buvo išgėręs. Greitoji atvažiavo gal po kokio pusvalandžio, negali tiksliai pasakyti valandų. Greitajai ji skambino iš savo telefono. 8-618–01532 patvirtina, kad čia jos tarnybinis telefonas, ji skambino ir pranešė į 112. Paskambinus greitajai pasakė, kad yra sumuštas žmogus, kad atvažiuotų. Ji paskambino netrukus po to, kai vyras grįžo. Važiavo ji kartu su vyru su greitąja. Jie paskui dar kitą kartą važiavo į ligoninę dėl akies. Vaikus paliko vienus, vienas vaikas didelis 16 metų. Jai atrodo, jog jam darė galvos topografiją, paskui jie po kelių dienų vėl važiavo. Pirmą kartą žiūrėjo neurochirurgas. Buvo sumušimas, daugiausia galvos sumušimas, nebuvo įvardinta lūžio. Pagrinde jis gydėsi tą akį, reikėjo į ją lašinti vaistus, plauti. Po kažkiek laiko atsistatė tos akies regėjimas. Jis sirgo kokį mėnesį, randas buvo gana ilgą laiką, nes jam sukabino tą žaizdą, randas laikėsi ilgiau. Jie yra anksčiau kreipęsi į psichikos gydymo įstaigą, kada tai buvo, neatsimena. Prieš tai ir po šio įvykio tokių panašių sumušimų nebuvo. Nežino, kodėl VRM poliklinika nurodo įvykį spalio 12 d. Visada jam darbe gerai sekėsi, jis buvo gerbiamas ir vertinamas kaip darbuotojas. Jis dirbdavo su klientais, sudarydavo daug sutarčių, buvo pakankamai aukštai vertinamas. Jis dabar nebedirba Argus, jis planavo pakeisti darbą, truputėlį gal ir buvo įtampa su kai kuriais žmonėmis, gal dėl to, kad ten nebuvo perspektyvų. Paskui po kiek laiko jis perėjo į kitą saugos tarnybą. Ji negali teigti objektyviai, kaip ten buvo vertinamas, jis pats sakydavo, kad padarydavo tiek sutarčių, kiti padaro mažiau, tai ji manė, kad tai rodo, jos jis buvo gerai vertinamas. Buvo minčių apie skyrybas, ji pagalvodavo apie tai, jie pykdavosi. Jų požiūriai labai skyrėsi į viską, visaip būdavo dėl piktnaudžiavimo alkoholio. Jos sutuoktinis turėjo problemų su alkoholiu.

Apklausta teisiamajame posėdyje liudytoja G. S. paaiškini, jog dabar yra bedarbė, 2010 metais rudenį tik įsidarbino į UAB „Naktidą“, dirbo barmene-pardavėja. Jos pareigos buvo aptarnauti klientus ir palaikyti tvarką. Ten buvo naktinė-baras. Prekiavo alkoholiu, maistu, tabaku. Gėrimai buvo gaivieji ir alkoholiniai. Galėjo įsigyti ir gerti kavinėje, buvo stalai. Pas juos būdavo tai 5, tai 6 stalai. Užėjus į kavinę, iš dešinės iki pat galo yra baras. Iš kairės stalai su suolais. Tik užėjus, kairėje pusėje yra tualetas ir sandėliukas, o dešinėje maža virtuvė. Būna kartais dar apvalus, vadinamieji „Coca-cola“ stalas. Šie stalai pritaikyti klientui gerti gėrimus stovint. Nebuvo numatyta vieta šiems stalams. Ji, kai įsidarbino, kur laisva vieta, ten ir stovėjo tie stalai, nejudino. Žino, kad yra vaizdo kameros: 1 vaizdo kamera, kur ji dirbo, kita lauke, kai išeini pagal duris bei salėje yra dvi kameros. Iš salėje esančios vaizdo kameros galima matyti, kaip ji dirba, kas yra prie durų ir kas vyksta salėje. Kamera nukreipta gal ne į centrą, o į visus stalus. Dirba visada po vieną, nebent į svečius ateina, o pakeisdavo ją J. B., porininkė. Dirbo 12 valandų, nuo 21.00 val. iki 09.00 val. Įvykio nebuvo, tai ji nežino nieko. Kiek policija sakė, jog įvykis įvyko už ribų. Nieko įtartino nepastebėjo, pačiame bare konfliktų nebuvo. Jeigu būna konfliktai, kviečia apsaugą. UAB „Naktidos“ direktorius Ž. E.. Jau pusantro mėnesio ten nebedirba, telefonų neturi. Nelabai atsimena tos policininkų apklausos, jai kiek prisimena, parodė vaizdo įrašą ir paklausė ar ji pažįsta matomus asmenis. Tame vaizdo įraše, jog kažkas sėdi bare, o ji bendrauja. Save atpažino vaizdo įraše. Pareigūnai klausė, ką ji ten bendravo su tais žmonėmis, tai ji ir sakė, jog jos darbas bendrauti su klientais. Neatsimena tų įvykių, kiek ten žmonių buvo, jau 2 metai praėjo. Neatsimena ką vartojo ir kokia valanda buvo. Buvo dirbtinis apšvietimas prie durų. Prie įėjimo durų jie įjungia tokią geltoną šviesą, tai atėjus į darbą, visada įjungia. Perėjus per gatvę, tai ten kaip žalia veja yra, medeliais apsodinta, o taip kitur visur namai stovi. Žalios vejos nuo namų gan didelis atstumas. Išėjus iš baro yra mašinų aikštelė. Po to stotelė. Perėjus per gatvę, maždaug 10 metrų, yra žalia veja. Po to kažkokie laukai, kur šunis žmonės vedžioja. Už laukų prasideda namai, penkiaaukščiai. Jei būtų konfliktas, tai atsimintų. Nebuvo tada jokios apsaugos, vadinasi viskas normaliai buvo. Vaizdo kameros ji negali atsukti, persukti, neturėjo teisės. Ten buvo kompiuteris ir viskas. Vadovas atvažiuodavo tik dienos metu. Jeigu būdavo kažkoks įvykis, ji skambindavo direktoriui, jis atvažiuodavo ir peržiūrėdavo jie tą vaizdo įrašą. Negalėjo parduoti stipriai neblaiviems alkoholinius gėrimus. Su alkotesteriu ji ten nestovi, jei žmogus stovi ant kojų, tai ji jam parduoda. Nematė, kad kažkas kažką trankytų ar kruvini žmonės lakstytų. Bet čia jau 2 metai praėjo, tai neatsimena. Ji ateidami į darbą, įjungia tą mygtuką, kad televizorius veiktų ir viskas, tada kameros veikia. Ji visada įjungdavo mygtuką ir matydavo kameras, tai įeidavo į jos pareigas. Darbo pabaigoje išjungdavo ekraną ir viskas. Jei to mygtuko nepaspaustų, tai tiesiog tik nematytų ekrano, bet vaizdo įrašas automatiškai įrašomas. Ji tik pati nematytų, kas vyksta bare. Kompiuterį prižiūrėdavo direktorius - Ž. E.. Ekrane ji matydavo, jog ekranas padalintas į 4 stebėjimo kameras ir kiekviena kamera rodo tam tikrą vietą. Buvo nuolatinis filmavimas. Tame monitoriaus ekrane dar buvo kampe, dešinėje pusėje atrodo, data, laikas ir sekundės kiek eina. Kai pildai popierius, pasižiūri kokia data eina. Vienoje vietoje nurodytas tas laikas, data ir sekundės, ne kiekvienoje iš 4 dalių. Tie popieriai, kuriuos minėjo, tai kad kiekvieną dieną priduodi pinigus. Tai buhalterinės apskaitos dokumentai. Būna, jog žmonės klausia dėl vaizdo įrašų, bet ji duoda direktoriaus numerį ir viskas. Parodytame bylos tome 1, bylos lape 30 yra baras „Naktida“ Priegliaus g. 1. Klientai, stalai, centrinės durys, tualetas, virtuvė ir jos darbo vieta. Neatsimena šių dviejų vyrų.

Teisiamojo posėdžio metu liudytoja G. S. peržiūrint kompaktinį diską Nr. 1 atsakydama į papildomus klausimus nurodė, kad ji atsukinėja alaus butelį. Jeigu ji nemato jokių žmonių vaizdo įraše, tai reiškia jų nėra. Čia vienintelis įėjimas, kito nėra. Ten putos alaus bėgo, tai prie šiukšliadėžės stovėjo, jog nepribėgtų ant grindų. Nežino, ar jie atėjo išgėrę ar blaivūs. Nepamatytas kameros jis negali nupirkti, turi būti matomas vaizdo įraše. Kabyklos striukėms tada atrodo nebuvo, kadangi po remonto buvo padaryti kabliukai. Matomi vaizdo įraše vaikinai išėjo parūkyti, tualetas kitur yra, juk neisi į tualetą lauke. Monitoriuje matomas kiekvienas iš 4 kamerų vaizdas. O kampe yra tiksli data, laikas. Rodo viską datą, laiką ir net sekundes. Nežino ar darant vaizdo įrašo kopija, bus matoma data ir laikas. Gali būti, kad duoda striukes pasaugoti į barą. Ji pasikabina tas striukes ant kėdės. Turbūt parūkyti šie vaikinai iš vaizdo įrašo išėjo, nes juk matoma, kad alkoholis stovi ant stalo, nepaliks gi. Pinigus moka iškarto klientai. Jie buvo parūkyti, nes kiek mato ir ji buvo kartu parūkyti išėjusi. Kartu su šiais vaikinais grįžo, kiek mato pagal šį vaizdo įrašą. Kiek mato, šie vaikinai tarpusavyje bendrauja. Neatsimena, kokia kalba jie bendrauja. Neįsivaizduoja kaip pagal šį vaizdo įrašą galima atskirti, ar jie pažįstami ar ne. Negali pasakyti, ar kas nors iš teismo posėdžių salėje esančių dar buvo tada kavinėje. Jei būtų viskas prieš mėnesį ar du, tai atsimintų, o dabar labai daug laiko praėjo, nieko ypatingo neatsimena. Direktorius Ž. E. turėjo raktą nuo tų patalpų, ji turėjo, jos porininkė bei direktoriaus vadybininkas ar kažkas tokio, kuris įleisdavo, kad prekės būtų pristatomos. Apsaugos komanda nesikeitė. Ji neturi teisės už baro teritorijos įleisti ką nors be direktoriaus leidimo. Pačioje pradžioje pas juos signalizacijos nebuvo, tik po to su laiku atsirado. Nebuvo jai dirbant, užfiksuota vagysčių ir įsilaužymų į kavinę. Atsimena nukentėjusįjį, jis visada „Trejas devynerias“ su „Coca-cola“ buteliuku pirkdavo. Per naktį ateidavo po 2 kartus. Nukentėjusysis ateidavo vos ne kasdien, būdavo net po porą kartų. Jeigu 200 gr. nebūdavo, tai imdavo 300 gr. bei kartu „Coca-cola“. Jis pastoviai tą gėrimą imdavo, todėl jį ir įsiminė. Kitų gėrimų jis neimdavo. Negali laiko pasakyti kada jis ateidavo. Iš pat vakaro jis neateidavo, nes dar parduotuvėje buvo galima nusipirkti. Žmonės pas juos renkasi nuo 23.00 val. 22.00 val. negalėjo jis ateiti. Tai 02.00 val. galėjo ateiti, nes būna klientų, kurie ateidavo kiekvieną dieną ir perka tą patį. Atsiskaitydavo tik grynais, nes kortelių pas juos nepriima. Į skolą neprašydavo, nes į skolą neduoda.

Apklaustas teisiamajame posėdyje liudytojas P. B. paaiškino, jog jis dirba Vilniaus apskrities VPK Vilniaus m. 5 PK NTS tyrėju. Atsimena šį įvykį, teko atlikti tam tikrus ikiteisminio tyrimo veiksmus, teko vykti į įvykio vietą ir nustatyti tam tikras aplinkybes. Buvo tiesiog nuvykta į įvykio vietą ir ji apžiūrėta, bet nepamena visko, jau senai buvo, negali pasakyti ar kas nors ten buvo rasta. Jis surašė apžiūros protokolą. Teko bendrauti su nukentėjusiuoju. Gali būti, kad iš vaizdo įrašo buvo padaryta nuotrauka ir pridėta prie bylos. Teko pačiam peržiūrėti tą vaizdo medžiagą. Kiek pamena, ten kažkaip buvo, kad tiek nukentėjusysis turėjo vaizdo įrašą, tiek dubliavosi, jog jis pats buvo nuvykęs ir gavo tą vaizdo įrašą. Jam arba atvežė tą vaizdo įrašą, tos kavinės darbuotojas, arba jis vietoje peržiūrėjo, nes jam sunku atsiminti, su ta kavine būdavo problemų ir anksčiau. Teko žiūrėti ir analizuoti tą vaizdo įrašą. Tai vaizdo įraše matėsi 2 vaikinai, kaip nukentėjusysis nurodė iš tų aplinkybių, kad kai jis nusipirko alkoholį, kavinėje buvo 2 vaikinai, berods toks vakaras ir buvo, jog tik jie kavinėje buvo. Bei nurodė nukentėjusysis tuos 2 vaikinus. Atitiko tiek laikas, tiek vieta. Kiek prisimena, jam sakė, jog jie ten rūkė, jo paprašė išgerti, jis davė jiems atsigerti alkoholinio gėrimo.

Liudytojos nurodo jog bylos tomas 1, bylos lape 30 jo ranka surašytas apžiūros protokolas. Mato, tuos 2 vaikinus, kurie pagal laiką, pagal požymius atitiko nukentėjusiojo nupasakotus vaikinus. Šią nuotrauką padarė jis, kai jis vaizdo įrašą sustabdė ir tam tikroje vietoje padarė nuotrauką. Į barą buvo važiuota su tikslu, ieškoti būtent tų asmenų pagal nukentėjusiojo nurodytus požymius. Viena kamera sumontuota ten buvo. Pasiskambini ir pasakai, jog reikia tam tikro laikotarpio vaizdo įrašo, tai jie įrašo, nes vietoje esantys darbuotojai negali surašyti, tam padaryti atvažiuoja įgaliotas asmuo ir pateikia. Buvo vaizdo įraše laikas, kada tas vaizdo įrašas padarytas. Tai nurodyta vaizdo įraše. Ten viskas buvo daryta skubiai, nes žmogus buvo gydymo įstaigoje. Jis matė tą nukentėjusįjį, jis buvo su tvarsčiais ant galvos. Išoriškai jam buvo sužalota galva. Matėsi pagal žmogų, jog jam skriauda padaryta. Vaizdo įrašas turėjo didelę reikšmę, kadangi reikėjo nustatyti tam tikrus vaikinus, kurie užpuolė ir buvo aišku, kad jie buvo toje kavinėje, pagal nukentėjusiojo parodymus. Tai čia buvo pagrindinis dalykas, nustatyti tuos asmenis. Apibūdino nukentėjusysis juos, kiek jiems yra metų, koks kūno sudėjimas, dar viena iš aplinkybių, tai džemperis, kuris sutapo su vieno iš vaikinų, kuris buvo toje kavinėje. To vaikino, kuris dasivijo jį lauke ir apiplėšė. Vaizdo įrašas buvo rodytas ir kolegoms, kurie ilgai dirba policijoje, tai jie pažino šitą asmenį kaip turėjusį tam tikrų nemalonumų su teisėsauga, net ir jis pats pažino tą asmenį, nes turėjo bylų su juo. Nurodė nukentėjusysis, kad jį apiplėšė asmenys, kurie buvo šalia tos kavinės. Nurodė, kad tas pats džemperis buvo. Amžius atitiko. Bendras žmogaus siluetas, kūno sudėjimas atitiko. Jis pažino iš vaizdo įrašo. Atpažino su šviesiu džemperiu buvusį vaikiną. Antrasis liko taip ir nenustatytas, atskirtas į atskirą tyrimą. Vis dar ieško jo. Nukentėjusysis buvo įsitikinęs, net garantavo, jog tai tie patys asmenys, nes jis buvo jį kelis kartus kvietęs į nuovadą, su juo šnekėjęs. Tačiau jis buvo labai įsitikinęs, kad tie 2 vaikinai buvo jo užpuolikai. Nukentėjusysis viską nurodė. Gal šiek tiek buvo išgėręs alkoholio ir nukentėjusysis. Tačiau jis gan aiškiai dėstė visas aplinkybes, nurodė viską aiškiai, nepasakytum, jog buvo girtas. Buvo telefonas atimtas, piniginė. Žala gal 600-800 lt sumai, bet gali ir klysti. Piniginėje kažkoks kiekis pinigų buvo. Po kiek laiko apžiūrėjo įvykio vieta, tai reikia pasižiūrėti byloje, neatsimena. Užfiksavo, kur nusikaltimas buvo padarytas. Jis daiktų nerado, tačiau atsirado liudytojas, kuris rado kiek toliau nuo įvykio vietos tą telefoną. Tas liudytojas atsirado jau po įvykio. Lygtais jis ten šunį vedžiojo ir rado tą telefoną. Telefonas buvo apžiūrėtas. Privaloma jį apžiūrėti. Nepamena, ar buvo apgadintas tas telefonas, tiksliai to negali pasakyti. Jie žinojo, kur įtariamasis gyveno, nuvažiavo ir išsikvietė jį. Įtariamasis minėjo, jog jis buvo kavinėje, viskas sutapo, jis tai patvirtino, o kad įvykdė šią nusikalstamą veiką, tai neigė. Nukentėjusiojo parodymai abejonių nesukėlė. Nukentėjusysis minėjo iš pradžių, kad tamsiai apsirengęs, nes tas šviesus džemperis buvo po juoda striuke, lygtais tokia situacija buvo. Vienas vaizdo įrašas yra nukentėjusiojo, nes jis pats nuvažiavo ten pasiimti, o kitas arba jam davė arba jis nuvažiavo pasiimti, tiksliai neatsimena. Nukentėjusiojo visiškai nepažįsta, tik komisariate su juo bendravo. Bylos tomas 1, bylos lape 32 yra tarnybinis pranešimas apie visai kitą vaizdo įrašą, čia pačios parduotuvės. Vaizdo įrašas, kuris prijungtas prie bylos tai vidinė kamera, „Naktidos“ kamera, o dar buvo kameros, kurios priklauso pačiai parduotuvei, tai jų buvo prašoma irgi vaizdo įrašų, tačiau jie neturėjo. Apie tai ir surašė tarnybinį pranešimą, jog to kito, parduotuvės vaizdo įrašo nėra.

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas P. B. peržiūrint kompaktinį diską Nr. 1 atsakydama į papildomus klausimus nurodė, kad matomi tie įtariamieji vaikinai. Mato, jie sėdi ir juos aptarnauja kavinės barmenė. Greičiausiai geria alkoholinius gėrimus. Lankytojų nedaug. Nesimato vaizdo įraše datos, nors barmenė sakė, kad matoma tiksli data ir laikas vaizdo įraše. Darant vaizdo įrašo apžiūrą, tai reikia užfiksuoti protokole, kad nesimato laiko ir datos. Šiame vaizdo įraše nesimato nukentėjusiojo, o pasak jo, jis čia pirko „Trejas devynerias“ ir „Coca-cola“. Matomi vaizdo įraše tie vaikinai, kurie galimai įvykdė šioje byloje neteisėtą veiką. Tikslo, kad užfiksuoti nukentėjusįjį vaizdo įraše, nebuvo. Nukentėjusysis sakė, jog ten buvo. Diena tai ta, nes buvo nurodyta, jog reikia būtent tos dienos vaizdo įrašo. Jis žiūrėjo į monitorių, matė valandas ir datą. Nežino kur ta data ant vaizdo įrašo galėjo dingti. Jo nuomone, kad čia vaizdo įrašas yra to laikotarpio, kai nukentėjusysis buvo užpultas ir apiplėštas. Matosi aiškiai, jog durys yra stiklinės, yra vakaras. Viskas absoliučiai atitiko, jam nekilo jokių abejonių, kad čia gali būti ne ta diena. Visiškai vienodi vaizdo įrašai buvo. Negali tiksliai pasakyti, ar jie būtent laiko požiūriu yra visiškai identiški, tačiau vaizdas jose tas pats. Jis nurodė užklausime laiką, kad pateiktų vaizdo įrašą, kuris sutaptų su tuo laikotarpiu, kai nukentėjo nukentėjusysis. Tai pateikė tą, ką pateikė. Monitorius su laikais ir data yra tik kavinėje. Nepamena, kaip ta peržiūra įvyko. Jis remiasi, kad būtent vaizdo įraše yra ta diena, tuo kad jis užklausė kavinės direktoriaus būtent tos dienos vaizdo įrašo. Toks ir įsitikinimas, pagal tą užklausimą ir pagal nukentėjusįjį, kuris buvo vaizdo įraše. Nežino kodėl nukentėjusiojo nesimato vaizdo įraše, gal direktorius pateikė tik tam tikro vakaro epizodą. Jo tikslas buvo nustatyti, kokie vaikinai buvo tą vakarą kavinėje. Jis operatyvinis policijos darbuotojas. Tokio dalyko, kad jis nukentėjusiajam rodytų ir sakytų : „va žiūrėk, čia toks vaikinas, jis toks ir anoks“, tai tokių dalykų nebuvo. Paėmė nukentėjusysis tą vaizdo įrašą ir po to pateikė jiems. Privalo jie įforminti visus pateiktus dokumentus. Jis sakė, jog prisimena tik to įvykio esmę, o smulkmenų nepamena, sunku komentuoti. Patvirtinta, jog taip įformino tą disko paėmimą, taip ir forminama visada.

Apklaustas teisiamajame posėdyje liudytojas K. P. parodė, jog gyvena adresu (duomenys neskelbtini). Priegliaus Nr. 1, Vilniuje, esantis pastatas „Pupa“ yra 300-400 metrų atstumu nuo jo gyvenamosios vietos. Jis gyvena Pilaitės mikrorajone. Kad kažkoks įvykis įvyko, kaimynai sužinojo labai greitai, kad Edgarą išvežė į ligoninę. Jis turi šunį, kai jį vedžiojo rado raktus ir telefoną. Tai buvo praėjus porai dienų po įvykio. Tuos daiktus rado tarp „Pupos“ ir jų namo yra buvęs senas kelias, ten auga berželiai ir tam lauke rado tuos daiktus. Iš karto radęs tuos daiktus, nuėjo ir atidavė Edgaro žmonai. Iki to įvykio E. V. šeimą pažinojo, Edgarą pažinojo puikiai, o su jo žmona tiesiog sveikinosi. Daiktus rado nei žolėj, nei krūmuose, ten praktiškai žolė neauga, ten molis, keli kupstai žolės ir viskas. Ten tiesiog tokia teritorija. Tie daiktai, kai juos rado, praktiškai gulėjo vienas šalia kito, atstumas buvo labai nedidelis. Raktai iš karto buvo aišku, nes raktai buvo nuo Citroen, o pas kaimyną automobilis Citroen, telefoną įjungė, jis nebuvo užblokuotas ir iš karto atpažino, kad tai gali būti Edgaro, nes rado savo numerį, buvo įvestas „Kęstas kaimynas“ ir tada su tais daiktais pas kaimyno žmoną nuėjo. Telefono modelio neatsimena. Raktai tikrai nuo automobilio Citroen. Tuo metu Edgaras buvo ligoninėje. Edgarą gali apibūdinti tik iš gerosios pusės, kad daugiau tokių kaimynų, nėra girdėjęs nusiskundimų iš kaimynų pusės. Po įvykio teko su Edgaru bendrauti, jis po šito įvykio gan kraupiai atrodė. Edgaras apie įvykį sakė tiek, kad ėjo alkoholio nusipirkti, ėjo iš „Naktidos“ ir užpuolė jį. Pasakojo, kad gavo su pagaliu per veidą, akies vos neišdūrė. Veidas atrodė tikrai ne kaip. Girdėjo, kad V. sakė, kad keičia darbą ir viskas. Mano, kad V. turbūt susirado darbą kur geriau, nes nesiskundžia žmogus. Mano nuo raktų radimo vietos iki „Naktidos“ didesnis atstumas nei nuo namų iki radimo vietos. Maždaug nuo raktų radimo vietos iki „Naktidos“ 200-300 metrų atstumas. Kaimynas sakė, kad įvykio metu pinigai dingo iš piniginės, dar kažkas dingo, kiekio ar sumos nesakė. Tų užpuolikų neapibūdino kaimynas, jie net nekalbėjo kažkaip šituo klausimu, kad jis nupasakotų, kaip jis atrodė ir panašiai.

Apklausta teisiamajame posėdyje liudytoja R. Č. parodė, jog dirba Vilniaus apskr. VPK 5 PK NTS tyrėja. Dėl 2010 m. spalio mėnesio įvykio Priegliaus 1 teko atlikti tyrimą šioje byloje. Ji pradėjo tirti gal po 2 mėnesių, prieš tai tyrimą atliko kolega P. B.. Teko apklausinėti nukentėjusįjį V.. Jis buvo apklaustas kelis kartus. Apklausa vyko laisva forma. Buvo pasiūlyta nukentėjusiajam papasakoti viską kas jam žinoma, po to kilo klausimų, todėl buvo užduodami papildomai klausimai. Nukentėjusysis kur, kas, kaip įvyko davė parodymus, jie buvo išsamūs, nukentėjusysis nesipainiojo. Prieš tai jai teko nukentėjusįjį apklausti, po to teko daryti atpažinimo veiksmą. Buvo iškviestas įtariamasis ir buvo perspėtas nukentėjusysis, kad bus vykdomas atpažinimas, buvo suderintas laikas. Įtariamasis atvyko ir buvo surinkti žmonės statistai, kurie turėjo dalyvauti atpažinime. Kiek pamena nukentėjusysis vėlavo. Dar pastebėjo, kad įtariamasis vilki megztuką, kuris buvo užfiksuotas vaizdo įraše, baltos spalvos, todėl paprašė įtariamojo, kad jis užsisegtų striukę, kad nesimatytų jo. Jos prašymą įtariamasis įvykdė, užsisegė megztuką ir to megztuko nebuvo matoma. Buvo trys pasodinti asmenys, tarp kurių buvo ir įtariamasis. Nukentėjusysis nurodė į K., nurodė, kad panašus. Po to, buvo papildomos apklausos, kur aiškinosi, kodėl jisai sakė, kad panašus, nukentėjusysis sakė, kad sukūdęs buvo, kad tada buvo stambesnis kai buvo jo užpuolimas. Tai gali patvirtinti ir ji, nes veidas K. buvo pasikeitęs nuo tada kai ji apklausinėjo gruodžio mėnesį iki kai buvo atpažinimas. Ji kaip tyrėja pastebėjo, kad vizualiai pasikeitė įtariamojo veido bruožai, jis buvo sukūdęs atpažinime. Tarp apklausos ir atpažinimo praėjo gal 2 mėnesiai. Nukentėjusysis nurodė požymius, kurie jam buvo panašūs, kokius požymius, dabar jau negali tiksliai pasakyti.

Teisėjui pagarsinus asmens parodymo atpažinti protokolą bylos tomas 1, bylos lape 86-88, liudytoja parodė, jog tie įrašai padaryti iš nukentėjusiojo duotų parodymų. Įtariamojo buvo paprašyta užsisegti striukę ir atpažinimo metu nukentėjusysis nematė, kad įtariamasis vilki baltą megztuką. Atliekant atpažinimo veiksmą įtariamasis T. K. nuo advokato atsisakė. Jai perimant bylą iš P. B. tie CD diskai jau buvo pridėti prie bylos. Žino, kad vieną diską pateikė nukentėjusysis. Kiek dabar prisimena, atrodo matė tuos įrašus. Iš įrašo buvo matyti, kaip du vaikinai kavinėje geria alų. Dėl to, kad pirmos apklausos metu nukentėjusysis nurodė, kad jį spardė tamsiai apsirengęs jaunuolis, o antroje apklausoje nurodė, kad spardė šviesiai apsirengę, tai gali paaiškinti, kad būtent dėl to papildomos apklausos metu nukentėjusysis paaiškino, kad pirmos apklausos metu jis gulėjo ligoninėje ir dėl vaistų poveikio jis galėjo suklysti. Atpažinimo metu buvo iš nuketėjusiojo pusės tam tikros abejonės, kad panašus. Jai žinoma ta aplinkybė, kad tuos CD diskus nukentėjusysis pats gavo iš kavinės ir atnešė. Atpažinimo veiksmą atlikti sugalvojo prokurorė. Jos nuomone buvo tikslinga atlikti atpažinimą, nes tuo metu nebuvo konkrečiai įvardinta, kokie veiksmai buvo atlikti. Atpažinimo metu klausiama ir aiškinamasi kuris iš pateiktų atpažinti asmenų ir ką darė. Iki atpažinimo procedūros CD diską žiūrėjo. Peržiūrint neklausinėjo nukentėjusiojo, kas čia, o kas čia. Vieną iš tų 2 CD diskų pateikė nukentėjusysis, nes yra daiktų pateikimo protokolas, o iš kur antras CD diskas, tai jau reikia tyrėjo P. B. klausti. Vaizdo įraše matyti, kaip du vaikinai geria alų. Vaizdo įrašo trukmė iki 5 minučių. Tiksliai neprisimena, ar matė abu vaizdo įrašus, ar tik vieną. Nukentėjusiojo vaizdo įraše užfiksuoto nepastebėjo. Nukentėjusįjį ji apklausinėjo 2 ar 3 kartus, P. B. jai atrodo daugiau nei 1 kartą. Pirma apklausa buvo po to kai gulėjo ligoninėje ir sakė, kad vėliau duos tikslesnius parodymus, antra apklausa buvo reikalinga nes konkretino, kodėl atpažinimo metu nukentėjusysis pasakė, kad panašus, o trečia apklausa buvo dėl žalos, aiškinosi kokia padaryta žala. Telefoną apžiūrinėjo, tačiau mygtukai nesispaudė. Jis buvo neveikiantis, juo kaip telefonu nebuvo galima naudotis. Nes kaip suprato kaip pats nukentėjusysis paaiškino, kad neveikia nuo drėgmės, nes visą naktį prabuvo lauke. Atsimena T. K. paaiškinimą, šį paaiškinimą ji gavo kartu su byla.

Teisėjui pagarsinus T. K. paaiškinimą bylos tomas 1, bylos lape 80, liudytoja parodė, jog šį paaiškinimą rašė T. K.. Rašant pranešimą apie įtarimą nevertino T. K. paaiškinimo ir tos aplinkybės, kad jis neneigia, jog minėtu metu ir laiku buvo toje vietoje, tačiau jokiose muštynėse nedalyvavo. T. K. davė parodymus lietuvių kalba ir užduodant klausimus atsakinėjo lietuvių kalba, jis perskaitydavo parodymus lietuvių kalba ir pasirašydavo. Jis viską suprato ir pats pareiškė kad vertėjas jam nereikalingas. Jei jam būtų kas nors nesuprantama, būtų iškviestas vertėjas. Dėl grynųjų pinigų nukentėjusysis pasakė, kad jis nešiojasi dideles sumas, kad nepripratęs prie mokėjimo kortelių ir turėjo apie 2000 Lt, po 200 Lt kupiūrom ir jis mokėjo toje naktinėje parduotuvėje. To nukentėjusiojo klausinėjo jau kai jį detaliau apklausinėjo, o pirmoje apklausoje suma nebuvo detalizuojama. Suma buvo nurodyta, tik nebuvo detalizuota. Smūgius kojomis į įvairias kūno vietas inkriminavo pagal nukentėjusiojo parodymus, nors to nepatvirtino specialisto išvada. Kaip nukentėjusysis sakė, taip įrašė. P. B. apklausoje buvo įvardinta žala. Duodamas jai parodymus nukentėjusysis pats nurodė, kaip atrodė jo užpuolikas ir kaip jis buvo apsirengęs ir ji tai užfiksavo.

Teisėjui pagarsinus nukentėjusiojo papildomos apklausos protokolą bylos tomas 1, bylos lape 21, liudytoja parodė, jog į atpažinimą kaltinamasis atvyko su tais pačiais rūbais, kuriuos nurodė nukentėjusysis apklausos metu. Kai pirmą kartą apklausinėjo įtariamąjį T. K. nepastebėjo kažkokių lūpos defektų. Čia ne jai turbūt nukentėjusysis nurodė, kad pas jo užpuoliką buvo kažkoks lūpos defektas.

Apklaustas teisiamajame posėdyje liudytojas V. P. parodė, kad dirba Vilniaus apskr. VPK PR patruliu. Įvykio nelabai atsimena. 2010 metų spalio mėnesį dirbo šiose pareigose. Bylos tomas 1, bylos lape 15 rašytas tarnybinis pranešimas jo. Iš tarnybinio pranešimo atsimena, kad buvo toks įvykis, kad prie naktinės parduotuvės žmogų sumušė, apiplėšė. Tas asmuo, kurio atžvilgiu buvo panaudotas smurtas, juos pasitiko prie namų, (duomenys neskelbtini). Nukentėjusysis buvo sumuštas. Vizualiai matėsi ant jo veido kraujas. Daugiau ar buvo kokių sužalojimų, neatsimena. Susidarė įspūdis, kad to asmens atžvilgiu įvyko kažkoks įvykis. Nukentėjusysis pasakojo, kad tas įvykis įvyko prie naktinės parduotuvės „Naktigonė“. Neatsimena ką nukentėjusysis sakė, ar jį užpuolė vienas asmuo, ar keliese. Nukentėjusysis sakė, kad jį mušė. Buvo pasiūlyta kviesti greitąją, kadangi nukentėjusysis buvo išgėręs, dėl to pareiškimo nepaėmė iš jo, o pasiūlė kreiptis į komisariatą kitą dieną. Jei žmogus yra girtas, tai ryte jis atsikelia ir nieko neprisimena ir jau nori atsiimti pareiškimą. Todėl siūloma pareiškimą rašyti kitą dieną. Gavus pranešimą buvo nuvykę į įvykio vietą su kolega B. K.. Teko būti adresu (duomenys neskelbtini). Nukentėjusysis apibūdino tą asmenį, kuris galimai jo atžvilgiu padarė nusikaltimą – jam atrodo kad sakė, jog buvo vienas asmuo. Patvirtina, kad dėl šio įvykio surašė tarnybinį pranešimą. Kelintą valandą gavo pranešimą, neatsimena. Į policiją skambino pats pareiškėjas. Nukentėjusysis sakė, kad jį apiplėšė vienas asmuo, bet tiksliai neprisimena. Nukentėjusysis sakė, kad pavogtas telefonas „Nokia“ ir raktai nuo namų. Neatsimena ar minėjo apie kitus daiktus. Geriau atsiminė 2010 m. iš karto po įvykio, prašo vadovautis tarnybiniu pranešimu. Taip ir buvo jei rašė, kad 2 jaunuoliai apiplėšė nukentėjusįjį. Be telefono ir raktų ar buvo pavogtos kitos vertybės, neatsimena. Jei tarnybiniame pranešime parašyta, kad buvo pavogti pinigai, vadinasi taip buvo. Tarnybinis pranešimas buvo surašytas pagal nukentėjusiojo paaiškinimus. Tarnybiniame nurodė, kad vyriškis buvo neblaivus, jis buvo gerokai išgėręs. Nukentėjusiojo buvo vidutinis girtumo laipsnis. Pasiūlė nukentėjusiajam kai išsiblaivys, tada kreiptis į policija dėl pareiškimo, nes aiškiai, rišliai paaiškinti negalėjo. Jo alkotesteriu netikrino, bet jis buvo gerokai išgėręs. Jie buvo privažiavę prie naktinės parduotuvės, kur galimai buvo užpultas nukentėjusysis, tačiau asmenų, užpuolusių nukentėjusįjį, nerado. Ar šioje salėje yra nukentėjusysis negali apsakyti, neprisimena jo.

Teisėjui pagarsinus išklotinę bylos tomas 1, bylos lape 13, liudytojas parodė, jog galėjo visas aplinkybių išsiaiškinimas trukti 13 minučių. Jiems sako, kad buvo plėšimas, nuvykti tam tikru adresu ir viskas, kai atvyksta aiškinasi visas aplinkybes. Nežiūrint nukentėjusiojo apsvaigimo laipsnio, jis suprato iš jo pasakojimų, kokie veiksmai, kada ir kur buvo padaryti jo atžvilgiu. Kai atvyko prie (duomenys neskelbtini) namo, dar buvo nuvykę prie parduotuvės „Naktida“, buvo įėję į parduotuvę „Naktida“ ir kalbėjo su darbuotoja, ką ten sužinojo, neatsimena. Tuo metu nebuvo filmuojama, kai ekipažas policijos išvyksta į įvykio vietą, dabar būna, kad atvykus į įvykio vietą filmuojama. Kadangi buvo pagrobti nukentėjusiojo daiktai, teko apžiūrėti tą vietovę prie parduotuvės, bet nieko nerado. Nukentėjusysis rodė tą vietą, kuri jis buvo užpultas, atrodo tai buvo aikštelė prie parduotuvės.

Apklaustas teisiamajame posėdyje liudytojas B. K. parodė, jog dirba Vilniaus apskr. VPK PER vyriausiuoju patruliu. 2010-10-05 galimai įvykdytos nusikalstamos veikos prie parduotuvės „Naktida“ nelabai prisimena.

Teisėjui pagarsinus patrulio V. P. tarnybinį pranešimą bylos tomas 1, bylos lape 15, liudytojas parodė, jog dabar kažkiek atsimena įvykio aplinkybes, nukentėjusįjį dabar prisimena. Gavo iškvietimą ir nuvažiavo į įvykio vietą. Juos pasitiko nukentėjusysis, kurio atžvilgiu buvo galimai padaryta nusikalstama veika. Nukentėjusysis buvo gerokai apsvaigęs. Ar vizualiai ant jo buvo matyti, kad jis galimai buvo apiplėštas, negali pasakyti, neprisimena. Nukentėjusysis nurodė, kad jis nuėjo į naktinę parduotuvę nusipirkti alkoholio. Du jaunuoliai jį sumušė ir atėmė kažkokius daiktus. Dėl minėtų jaunuolių nukentėjusysis nurodė lyg, kad buvo su kapišonu, bet negali tvirtai to tvirtinti. Nukentėjusysis nurodė, kad jam trenkė į galvą užpuolikai. Jie apžiūrėjo įvykio vietą. Jie ieškojo dviejų asmenų, kurie tamsiai apsirengę, lyg su kapišonu. Nukentėjusysis paaiškino, kad buvo užpultas prie Iki parduotuvės. Jie su tarnybiniu automobiliu apvažiavo tą teritoriją. Taip pat ir pėsčiomis ieškojo. Kas prie nakinės parduotuvės aplink yra, tikrai neprisimena. Jiems nepavyko nieko rasti ir nustatyti. Bendraujant su nukentėjusiuoju ir aiškinantis jam įvykio aplinkybes, netrukdė jo apsvaigimas, jie suprato ką jis aiškina, jis pakankamai aiškiai aiškino, kur, kas, kada ir ką pagrobė iš jo. Nukentėjusysis atsisakė medikų, pasakė, kad nenori, gal rytoj kreipsis. Tie sužalojimai turbūt buvo nedideli, bet gerai dabar neprisimena. Nukentėjusysis buvo gerokai apsvaigęs. Jis dirba su ATP pažeidimais, jam pasirodė, kad nukentėjusysis buvo vidutinio girtumo. Neprisimena, ką nurodė nukentėjusysis ką iš jo pavogė, greičiausiai tradicinės vertybės kaip piniginė, pinigai, daug pinigų tikrai nebuvo. Bendraujant su nukentėjusiuoju jis nurodė, kad galimai buvo asmuo su kapišonu. Aiškinantis įvykio aplinkybės nukentėjusysis nurodė, kad užpuolikai buvo lyg dviese. Tai buvo vyriškos lyties asmenys. Naudojant fizinį smurtą to vakaro metu ar buvo panaudotas koks nors daiktas – neprisimena to.

Asmens parodymo atpažinti metu nukentėjusysis E. V. atpažino T. K., nurodė, jog T. K. panašus į tą vaikiną, kuris 2010-10-05 apie 2 val. netoli naktinės parduotuvės esančios Pilaitės mikrorajone, jį užpuolė su draugu ir sumušę jį apiplėšė. Jis vilkėjo baltos spalvos megztuką su dryžiais. Jį atpažįsta pagal bendrus veido bruožus, šukuoseną, kūno sudėjimą, nurodė, jog abejoja dėl veido pailgumo, nes tuomet jo buvo pailgesnė veido forma, o dabar platesnė veido forma, (t. 1, b.l. 86-88).

Specialisto išvada Nr. G 677/11 (01) kurioje nurodoma, kad E. V. nustatyta muštinės žaizdos kairės akies apatiniame voke, kraujosruva po kairės akies jungine. Sužalojimai padaryti paveikus kietu, buku (ar/ir brukabriauniu) daiktu (-ais), galimai įvyko aplinkybėse nurodytu laiku (2010-10-05). Sužalojimas galėjo būti padarytas vienu trauminiu poveikiu. Nustatyti sužalojimai nėra pavojingi gyvybei. Sužalojimai veide griuvimui nebūdingi, (t. 1, b.l. 45-46).

Specialisto išvada Nr. G 2097/11 (01) kurioje nurodoma, kad E. V. nustatyta muštinės žaizdos kairės akies apatiniame voke, kraujosruva po kairės akies jungine. Nustatyti sužalojimai, kai atskirai tai ir visumoje, kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu, kadangi nėra duomenų, kad sveikata buvo sutrikdyta ilgam (ilgiau nei 10 dienų), (t. 1, b.l. 49-50).

Apžiūros lapo Nr. 35 102/10 išrašas, kuriame nurodoma, jog E. V. į jų įstaigą kreipėsi 2010-10-05 5.53 val., traumos laikas nurodomas 4.00 val., kuriame nurodoma, jog skauda kairę akį, traumos aplinkybės Pilaitėje šalia „Pupos“ sumušė dviese nepažįstami asmenys, taip pat išraše nurodoma, jog nukentėjusiajam iš burnos sklido alkoholio kvapas (t. 2, b.l. 52).

Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Medicinos centro Vilniaus filialo išrašas iš medicininių dokumentų 2012-01-30, kuriame nurodoma, jog pacientas 2010-10-19 kreipėsi į polikliniką dėl traumos, kuri įvyko 2010-10-12 apie 23 val. buvo sumuštas nepažįstamų asmenų. Diagnozė galvos, smegenų sukrėtimas, (t. 2, b.l. 59).

VĮ Respublikinės Vilniaus psichiatrinės ligoninės pažyma apie asmens gydymą, kurioje nurodoma, jog E. V., gim. 1970-07-26, gydytas Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje 7 kartus, paskutinį kartą nuo 2010-11-02 iki 2010-11-05. Diagnozė: Psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį. Abstinencijos būklė vidutinio sunkumo, (t. 2, b.l. 66).

Lietuvos Teismo ekspertizės centro specialisto išvada 2010-04-02 Nr. 11-909(10), kurioje nurodyta, jog nuskaitytos vaizdo bylos buvo suglaudintos paprastam vartotojui prieinamu formatu ir įrašytos į operatyvinę duomenų laikmeną, kuri yra pridedama prie specialisto išvados, įrašytų duomenų ir tarnybinės informacijos kontrolės failų suma pagal algoritmą MD 5 (128bit) yra lygi „37621C709300B613F27148534BCC9C57, vaizdo įrašas yra įrašytas į optinę duomenų laikmeną (t. 2, b.l. 139, 140

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas ir teismo išvados

Teismas įvertinęs byloje esančią medžiagą, įrodymų tyrimo teisme metu nustatytas aplinkybes, o taip pat ir teismo posėdyje apklaustų liudytojų parodymus, konstatuoja, jog nukentėjusiojo E. V. atžvilgiu 2010-10-05 buvo įvykdyta nusikalstama veika, pagal pateiktą Specialisto išvadą Nr. G 2097/11(01) nustatyta, jog E. V. nustatyta muštinės žaizdos kairės akies apatiniame voke, kraujosruva po kairės akies jungine, nustatyti sužalojimai, kaip atskirai taip ir visumoje, kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu, kadangi nėra duomenų, kad sveikata buvo sutrikdyta ilgam (ilgiau nei 10 dienų), (t. 1, b.l. 49-50).

Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nėra jokių tiesioginių įrodymų, kurie patvirtintų, kad kaltinamasis būtų dalyvavęs kartu su kitu asmeniu apiplėšiant nukentėjusįjį E. V.. Įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, teismas daro išvadą, jog neįrodyta, kad kaltinamasis T. K. padarė nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymius turinčią veiką. Teismas neturi pagrindo abejoti kaltinamojo parodymais duotais ikiteisminio tyrimo metu, ir patvirtintais teisminio įrodymų tyrimo metu, kad jis neįvykdė jam inkriminuojamos veikos, jog jis neturėjo jokio tikslo jo apiplėšti ir to nedarė. Tokie kaltinamojo parodymai nepaneigti jokiais ikiteisminio tyrimo metu ir teisminio nagrinėjimo metu surinktais įrodymais, o baudžiamasis įstatymas draudžia kaltinamojo kaltę grįsti prielaidomis, visos abejonės, jų nepaneigus, turi būti vertinamos kaltinamojo naudai. Teismas negali vadovautis prielaidomis ir abejonėmis nepagrįstomis faktiniais įrodymais. Nors nukentėjusysis nurodė, jog jį apiplėšė tą vakarą kavinėje sutikti vaikinai, tačiau nei teisminio nagrinėjimo metu ištirti įrodymai, nei apklausti liudytojai šios aplinkybės negalėjo patvirtinti. Teismo vertinimu byloje nėra nustatyta, kad būtent T. K. įvykdė jam inkriminuojamą nusikaltimą, tai kad T. K. 2010-10-05 vakare buvo netoli įvykio vietos, tai yra buvo kavinėje „Naktida“ ir ten buvo susitikęs su nukentėjusiuoju, tiesiogiai dar neįrodo jo dalyvavimo nusikalstamos veikos padaryme.

Teismas pažymi tai, jog byloje ikiteisminio tyrimo metu nebuvo visapusiškai ir pilnai ištirti įrodymai dėl pateiktos filmuotos vaizdo medžiagos, nors nukentėjusysis nurodė, jog peržiūrint filmuotą vaizdo medžiagą iš kavinės „Naktida“ save matė kaip jis atėjo į minėtą kavinę, tačiau teismui peržiūrėjus pateiktą filmuotą vaizdo įrašą, joje yra matomi tik kaltinamasis su draugu, minėta medžiaga nepatvirtina nuketėjusiojo nurodytų aplinkybių, jog jis minėtu laiku, kai kavinėje buvo kaltinamasis su draugu, taip pat lankėsi kavinėje „Naktida“. Iš teismui pateiktos filmuotos vaizdo medžiagos matyti, jog kaltinamasis su draugu buvo kavinėje „Naktida“, tačiau teismui nepavyko nustatyti nei kokiu laiku, nei kada buvo daryti teismui pateikti vaizdo įrašai. Atsižvelgiant į tai, teismas priimant nuosprendį negali remtis pateikta filmuota vaizdo medžiaga, kadangi nebuvo įmanoma nustatyti, kuriuo laikotarpiu tas vaizdo įrašas yra padarytas, taip pat jis neatitinka nukentėjusiojo nurodytų aplinkybių.

Taip pat teismas laiko nepatikimą ikiteisminio tyrimo metu atliktą asmens parodymo atpažinimą, kuris buvo atliktas tik 2011-02-09, tuo tarpu atkreiptinas dėmesys į tai, jog nukentėjusysis iki minėto veiksmo atlikimo, kaip pats nurodė, ne kartą buvo peržiūrėjęs pateiktą filmuotą vaizdo medžiagą ir buvo įsidėmėjęs kaltinamąjį. Pažymėtina tai, jog nukentėjusysis pirmoje apklausoje (t. 1, b.l. 22) nurodė, jog abu vaikinai, kurie tą vakarą jį užpuolė buvo tamsiai apsirengę, tuo tarpu vėlesnėse apklausose ir atpažinimo metu, t.y. po to kai nukentėjusysis jau buvo peržiūrėjęs vaizdo įrašą, nurodo, jog kaltinamasis buvo apsirengęs ne tamsiai, o su baltos spalvos džemperiu, kuris buvo su smulkiais juodais brūkšniais.

Taip pat teismas atsižvelgia į nukentėjusiojo būklę įvykio vakarą. Nebejotinai nustatyta, kad nukentėjusysis tikrai buvo gerokai neblaivus, kadangi tiek teisiamajame posėdyje apklausti pareigūnai, tiek jų surašyti tarnybiniai pranešimai patvirtina, jog jis buvo neblaivus, nes pagal tarnybinį pranešimą matyti, jog nukentėjusiajam į policiją buvo pasiūlyta kreiptis tik tada kai išsiblaivys (t. 1, b.l. 15), taip pat tai, jog nukentėjusysis tą vakarą buvo neblaivus patvirtina ir skubios traumatologinės pagalbos skyriaus Apžiūros lapo Nr. 35 102/10 išrašas, kuriame nurodoma, jog nukentėjusiajam iš burnos sklido alkoholio kvapas (t. 2, b.l. 52) be to tai apklausos metu patvirtino ir nuketėjusiojo žmona. Atsižvelgiant į tai, jog E. V. visą vakarą girtavo, teigti, jog jo parodymai yra gana nuoseklūs bei neginčijami, negalima, jie kelia teismui abejonių.

Teisiamajame posėdyje apklausta liudytoja G. S., kuri tą vakarą galimai matė tiek nukentėjusįjį, tiek kaltinamąjį negalėjo nei patvirtinti, nei paneigti nukentėjusiojo nurodytų aplinkybių, kadangi kaip ji nurodė teisiamojo posėdžio metu tiek kaltinamasis, tiek nukentėjusysis dažnai lankydavosi minėtoje kavinėje. Kavinėje tą vakarą jokių konfliktų nebuvo, nematė jokių vaikščiojančių sumuštų ar kruvinų asmenų.

Apkaltinamasis nuosprendis gali būti priimtas tik tada, kai kaltinamojo kaltumas visiškai ir besąlygiškai įrodytas. teismo posėdyje išnagrinėtais įrodymais, toks nuosprendis negali būti grindžiamas spėjimais. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato Nutarime Nr. 40 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas reglamentuojančias nuosprendžio surašymą“ teigiama, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Europos Žmogaus teisių teismas yra ne kartą konstatavęs, jog būtent kaltintojas privalo pateikti kaltininko kaltumo įrodymus, o visos abejonės dėl kaltinamojo kaltumo, jeigu jų negalima pašalinti, turi būti aiškinamos kaltinamojo naudai, neužtenka kaltę grįsti tik prielaidomis. Iš to seka, kad jokiais kitais bylos įrodymais nepatvirtinti nukentėjusiojo E. V. parodymai, negali būti vieninteliais ir lemiamais kaltinamojo T. K. kaltės įrodymais, nes jo parodymų nepatvirtino jokie kiti objektyvūs byloje surinkti ir ištirti įrodymai. Teismui nepateiktas nei vienas nenuginčijamas įrodymas, kad T. K. plėšimo būdu pagrobė svetimą turtą.

Esant šioms aplinkybėms, darytina išvada, kad ikiteisminis tyrimas byloje atliktas tendencingai ir neobjektyviai, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės ištirtos nepilnai ir paviršutiniškai, kaltinimas T. K. pagrįstas tik prielaidomis ir spėliojimais, jo kaltė nepatvirtinta tinkamai surinktais nenuginčijamais įrodymais, dėl ko byloje nėra galimybės priimti teisingą, objektyvų ir pagrįstą apkaltinamąjį nuosprendį ir pripažinti, kad kaltinamojo T. K. kaltė, dėl kaltinamajame akte nurodytos nusikalstamos veikos padarymo, yra įrodyta. Tokiu būdu, darytina išvada, kad nepakanka duomenų nustatyti, jog šis kaltinamasis padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Teismo nuosprendžiu pripažinus T. K. kaltu, toks nuosprendis negalėtų būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu, nes būtų pažeisti baudžiamosios atsakomybės ir bausmės paskirtis, tikslai ir principai.

Šiuo pagrindu, kaltinamasis T. K. turi būti išteisintas, nes neįrodyta, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 180 str. 1 d. (LR BPK 303 str. 5 d. 2 p.).

Neįrodžius, jog T. K. dalyvavo padarant jam inkriminuotą nusikalstamą veiką vadovaujantis LR BPK 115 str. 3 d. 1 p. civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos bei nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo E. V. civiliniai ieškiniai atmestini.

Daiktiniai įrodymai – CD kompaktinės plokštelės su vaizdo įrašais iš kavinės „Naktida“ nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinos saugoti prie baudžiamosios bylos Nr. 1-116-818/2012.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 303 str.5d. 2 p.

nusprendžia:

T. K., a.k. (duomenys neskelbtini) vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 str. 5 d. 2 p. išteisinti nenustačius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką turinčią LR BK 180 str. 1 d. numatyto nusikaltimo požymių.

Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Vadovaujantis LR BPK 115 str. 3 d. 1 p. civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos bei nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo E. V. civilinius ieškinius atmesti.

Daiktinius įrodymus – CD kompaktines plokšteles su vaizdo įrašais iš kavinės „Naktida“ nuosprendžiui įsiteisėjus paliktini saugoti prie baudžiamosios bylos.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto 2 apylinkės teismą apeliaciniu skundu.

Teisėjas (parašas) Miroslavas GvozdovičiusNuorašas tikrasTeisėjas (parašas) Miroslavas Gvozdovičius