Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos skundą pareiškėjai uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ dėl Lietuvos administracinių ginčų komisijos sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija (toliau – ir Savivaldybė) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos (toliau – ir Komisija) 2023 m. kovo 21 d. sprendimą dalyje, kurioje pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, Bendrovė) skundas buvo tenkintas, ir šioje dalyje pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Skunde teismui nurodo, kad Komisija 2023 m. kovo 21 d. sprendimu Nr. 21R-194 (toliau – ir Komisijos sprendimas) iš dalies tenkino pareiškėjos skundą: panaikino Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Statybos reglamentavimo skyriaus 2022 m. gruodžio 29 d. raštą Nr. A51-197425/22(3.3.2.26E-STR) „Dėl dokumentų kopijų pateikimo“ (toliau – ir Raštas) ir įpareigojo Vilniaus miesto administraciją pakartotinai išnagrinėti pareiškėjos 2022 m. gruodžio 14 d. prašymą dėl komercinės paskirties pastato su autoparkingu, esančio (duomenys neskelbtini), techninio projekto pateikimo ir pateikti įstatymų reikalavimus atitinkantį atsakymą. Kitoje dalyje pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Savivaldybės nuomone, Komisija netinkamai aiškino teisės aktus, reglamentuojančius autorių teises. Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo (toliau – ir ATGTĮ) 4 straipsnio 1 dalis nustato, kad autorių teisių objektai – originalūs literatūros, mokslo ir meno kūriniai, kurie yra kokia nors objektyvia forma išreikštas kūrybinės veiklos rezultatas. ATGTĮ 4 straipsnio 2 dalies 9 punkte nustatyta, kad autorių teisių objektu pripažįstami architektūros kūriniai (pastatų ir kitų statinių projektai, brėžiniai, eskizai ir modeliai, taip pat pastatai ir kiti statiniai). ATGTĮ 28 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta, jog be autoriaus sutikimo ir atlyginimo leidžiama pastato ar kito statinio projektą, brėžinį, eskizą ar modelį panaudoti to pastato ar statinio rekonstrukcijai. Pažymi, jog šiuo konkrečiu atveju ši išimtis netaikytina.

Vadovaujantis STR 1.04.04:2017 42 punktu, projektas keičiamas papildomos sutarties su projektuotoju ir statytojo patvirtintos papildomos techninės užduoties pagrindu. Projekto keitimus ir (ar) papildymus atlieka projektą parengęs projektuotojas, parengiant naujos laidos projekto sprendinių dokumentą(-us). Projekto keitimai, papildymai ir taisymai atliekami parengiant naujos laidos projektinių sprendinių dokumentą, o šiam dokumentui yra suteikiama nauja laida. Jei projekto dokumentai keičiami, papildomi ir taisomi kelis kartus, kiekvieną kartą dokumentams suteikiama nauja laida (STR 1.04.04:2017 48 punktas). Pažymi, jog teisės aktuose nenumatyta galimybė projekto keitimus, parengiant naujos laidos projekto sprendinių dokumentus, atlikti kitam projektuotojui. Tuo atveju, jeigu užsakovas tolimesniems projektavimo darbams nori pasisamdyti kitą projektuotoją, privalo būti rengiamas naujas projektas, o ne projekto korektūra. Jeigu rengiant naują projektą būtų naudojamasi parengtu techniniu projektu, projektavimo procese būtų privalomas architekto, rengusio tą projektą, kaip projekto autoriaus, dalyvavimas.

Šiuo atveju, svarbu pažymėti, jog pareiškėja nepagrindė savo ketinimų ir galimybių realiai atlikti pastato/patalpos rekonstrukciją, tai yra, nepateikė namo bendraturčių sutikimo dėl pastato rekonstrukcijos, nesikreipė į savivaldybę dėl specialiųjų architektūros reikalavimų ir kitų dokumentų, kurie yra privalomi planuojant rekonstrukciją. Dėl šių priežasčių Vilniaus miesto savivaldybė nurodė pareiškėjai dėl statinio dalies (patalpos) rekonstravimo projekto parengimo kreiptis į atestuotą asmenį – projekto vadovą (architektą), kuris pagrįstų realius ketinimus ir galimybes ir pateiktų reikiamus dokumentus, kurie leistų taikyti ATGTĮ 28 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą autorinių teisių apribojimą.

Komisijos sprendime nurodytas teiginys, kad: „šioje teisės normoje (ATGTĮ 4 straipsnio 2 dalies 9 punktas) nėra įtvirtintas draudimas be statinio projekto autoriaus leidimo platinti statinio projektą ar jo kopiją“ prieštarauja autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo 15 straipsnio 1 daliai, taip pat autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo 73 straipsniui, kuriame numatyta, jog autorių teisių, gretutinių teisių ar sui generis teisių pažeidimu laikomi veiksmai, kuriais pažeidžiamos bet kurios šio įstatymo ir kitų įstatymų saugomos autorių teisės, gretutinės teisės ar sui generis teisės. Toks komisijos aiškinimas prieštarauja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.2 straipsnyje įtvirtintiems civilinių santykių teisinio reglamentavimo principams, tame tarpe nuosavybės neliečiamumo principui, kuris taikomas visiems civiliniams, tarp jų ir autoriniams santykiams.

Pareiškėjos atsakovei pateiktas 2022 gruodžio 14 d. prašymas dėl komercinės paskirties pastato su autoparkingu, esančio (duomenys neskelbtini), techninio projekto pateikimo grindžiamas Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 7 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją ir duomenų pakartotinio naudojimo įstatymas (toliau – ir Įstatymas) 4 straipsnio 1 dalimi. Pagal Įstatymo 1 straipsnio 1 dalį šio įstatymo tikslas – nustatyti asmenų teisės gauti iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, įmonių, viešųjų įstaigų ar šių subjektų asociacijų, regionų plėtros tarybų informaciją apie jų veiklą bei šių institucijų ir kitų juridinių asmenų, nurodytų šio įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 2 punkte duomenis, kuriais jie disponuoja ir (ar) kuriuos jie tvarko vykdydami viešojo administravimo įgaliojimus, suteiktus VAĮ nustatyta tvarka, kituose įstatymuose nustatytas funkcijas, įskaitant viešųjų paslaugų teikimo funkcijas (toliau – ir viešoji funkcija), ir kuriuos būtų galima pakartotinai naudoti komerciniams arba nekomerciniams tikslams, įgyvendinimo priemones ir tvarką.

Įstatymo 4 straipsnio 1 dalis numato, jog institucijos ir valstybės valdomi subjektai privalo teikti pareiškėjams ar jų atstovams duomenis, įskaitant pakartotiniam naudojimui skirtus duomenis, išskyrus šio įstatymo ir kitų įstatymų nustatytus atvejus. VAĮ 7 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtinta, kad visi viešojo administravimo subjektai teikia asmenims įstatymų nustatytą viešojo administravimo subjekto turimą informaciją. Remiantis Įstatymo 2 straipsnio 2 dalies 2 puntu, šis teisės aktas yra netaikomas, duomenims, į kuriuos trečiosios šalys turi pramoninės nuosavybės, autorių, gretutines ar duomenų bazių gamintojų (sui generis) teises. Įstatymo 14 straipsnio 3 dalis numato, jog jeigu pareiškėjas prašo duomenų, kurių tam tikrą dalį sudaro duomenys, nurodyti šio įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje, teikiama tik ta duomenų dalis, kuri nėra nurodyta šio įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje.

Nurodo, kad atsakovė negali pateikti asmeniui projektų kopijų, kurių pateikimas pažeistų teisės aktus, o konkrečiai prašomo projekto autoriaus teises. Atsižvelgiant į tai, kas aukščiau išdėstyta, darytina išvada, jog Vilniaus miesto savivaldybės administracija, vadovaudamasi galiojančiais teisės aktais, pagrįstai atsisakė pateikti pareiškėjai UAB „(duomenys neskelbtini)“ statinio techninio projekto kopijas. Pabrėžia, jog pareiškėja (patalpų savininkas) su statinio projektu gali susipažinti gyvai kabinete iš anksto užsiregistravusi pas architektą (Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Statybos reglamentavimo skyrius).

Nesutinka su Komisijos išvada, kad priimtas Raštas neatitinka VAĮ 10 straipsnio reikalavimų ir pabrėžia, kad Rašte yra ne tik nurodomas esamas teisinis reguliavimas, tačiau ir aiškiai pabrėžiamos priežastys, neleidžiančios tenkinti pareiškėjos prašymo išduoti techninį projektą. Pareiškėjai buvo nurodyta, kad statinio projektas (architektūros kūrinys), yra laikomas autorių teisių objektu, kuris yra saugomas ATGTĮ. Pareiškėjai papildomai buvo nurodoma, jog techninio projekto išduoti negali, nes skyrius neturi minėto statinio projekto autoriaus leidimo platinti statinio projekto kopijų, sprendime pažymėta, kad reikalaujamas statinio projektas nėra Savivaldybės parengtas dokumentas ir jos nuosavybė. Rašte dėl projekto kopijos pateikimo taip pat yra aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyta, kokie papildomi dokumentai ir sutikimai reikalingi ir kokius veiksmus pareiškėja gali atlikti.

Pareiškėja pateiktuose paaiškinimuose teismui nurodė, kad su atsakovės skundu nesutinka ir prašo teismo palikti Komisijos sprendimą galioti.

Paaiškinimuose nurodo, kad pareiškėjos pateiktas prašymas nebuvo tinkamai išnagrinėtas. Savivaldybės Raštas atsisakyti pateikti projektinę dokumentaciją nebuvo motyvuotas pagal VAĮ 10 straipsnio 5 dalies reikalavimus.

Pritaria Komisijai, jog nei Savivaldybės Rašte, nei atsiliepime į pareiškėjos skundą Komisijai, Savivaldybė nepasisakė dėl ATGTĮ 28 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo. Pagal šią normą be kūrinio autoriaus ar kito šio kūrinio autorių teisių subjekto leidimo ir be autorinio atlyginimo, tačiau nurodžius, jei tai įmanoma, naudojamą šaltinį ir autoriaus vardą, leidžiama pastato ar kito statinio projektą, brėžinį, eskizą ar modelį panaudoti to pastato ar statinio rekonstrukcijai. Pažymi, jog pareiškėja prašyme aiškiai nurodė, kad planuoja/analizuoja technines galimybes daryti statinio rekonstrukciją.

Pažymi, kad atsakovė skunde mini Statybos techninio reglamento nuostatas dėl projekto keitimo, papildymo, taisymo, tačiau teigia, jog šios normos nagrinėjamu atveju planuojant/analizuojant technines galimybes daryti rekonstrukciją nėra aktualios.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Byloje ginčas kilo dėl Komisijos sprendimo, kuriuo pareiškėjos skundas dėl Savivaldybės Rašto teisėtumo buvo patenkintas iš dalies, teisėtumo bei pagrįstumo.

Nustatyta, kad pareiškėja 2022 m. gruodžio 14 d. kreipėsi į Savivaldybę su prašymu išduoti komercinės paskirties pastato su autoparkingu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, techninį projektą arba sudaryti galimybes gauti techninio projekto kopiją. Prašyme nurodė, jog kaip pastato patalpų savininkas planuoja/analizuoja galimybes vykdyti šio pastato rekonstrukciją. Norint parengti rekonstravimo projektą, reikalingas pirminis statinio techninis projektas. Prašyme nurodoma, kad iš Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos pateiktų dokumentų pastato su autoparkingu techninį projektą Nr. 9797-SP.A parengė UAB „Info-Tec projektas“. Projektuotojo atstovas – A. B.. Techninis projektas 2000 m. birželio 1 d. buvo suderintas Vilniaus miesto savivaldybėje – protokolo Nr. 00-784. Pabrėžė, kad pareiškėja turi teisę gauti prašomą techninį projektą, tuo tarpu Vilniaus miesto savivaldybė kaip viešojo administravimo subjektas turi pareigą pateikti tokius duomenis (Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 1punktas). Teisė gauti informaciją iš institucijų yra įtvirtina ir Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatyme, kurio 4 straipsnio dalimi nustatyta, jog institucijos privalo teikti pareiškėjams ar jų atstovams dokumentus, išskyrus šio įstatymo ir kitų įstatymų nustatytus atvejus.

Atsakovė, išnagrinėjusi pareiškėjos prašymą, Raštu informavo pareiškėją, kad projekto „Komercinės paskirties pastatas su autoparkingu (duomenys neskelbtini), Vilniuje“ statytojas UAB „Burviai“. Projektuotojas UAB „Info-Tec projektas“, projekto vadovas A. B.. Nurodė, kad statinio projektas (architektūros kūrinys) yra laikomas autorių teisių objektu (ATGTĮ 4 straipsnio 2 dalies 9 punktas). Rašte pažymėjo, kad atsakovė neturi minėto statinio projekto autoriaus leidimo platinti statinio projekto kopijų. Nurodė, kad reikalaujamas statinio projektas nėra Savivaldybės parengtas dokumentas ir jos nuosavybė. Paaiškino, jog norint atlikti užbaigto statinio dalies (Patalpos) rekonstravimą, kapitalinį remontą ar paprastąjį remontą pareiškėja dėl projekto parengimo turi kreiptis į atestuotą asmenį-projekto vadovą, kuris atstovaudamas statytojo interesams, normatyvinių statybos techninių dokumentų nustatyta tvarka organizuoja projekto rengimą ir atsako, kad statinio projekte būtų įgyvendinti įstatymų, kitų teisės aktų, normatyvinių statybos techninių dokumentų ir normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų, privalomųjų statinio projekto rengimo dokumentų reikalavimai.

Pareiškėja, nesutikdama su Raštu su skundu kreipėsi į Komisiją, prašydama panaikinti Raštą ir įpareigoti atsakovę pakartotinai išnagrinėti pareiškėjos 2022 m. gruodžio 14 d. prašymą dėl komercinės paskirties pastato su autoparkingu, esančio (duomenys neskelbtini), techninio projekto pateikimo (toliau – ir Prašymas), sudarant galimybę pareiškėjai gauti komercinės paskirties pastato su autoparkingu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, techninį projektą.

Komisija, išnagrinėjusi pareiškėjos skundą, sprendimu pareiškėjos skundą tenkino iš dalies. Panaikino atsakovės Raštą ir įpareigojo atsakovę iš naujo išnagrinėti pareiškėjos Prašymą ir dėl jo pateikti įstatymų reikalavimus atitinkantį atsakymą. Komisijos teigimu, pareiškėjai, atsižvelgiant į jos prašymo turinį, turėjo būti pateiktas prašomas dokumentas (informacija) – statinio techninis projektas arba jo kopija, o tuo atveju, jei tokia informacija negali būti teiktina (ją draudžiama teikti pagal teisės aktus), pareiškėjai turėjo būti motyvuotai (nurodant teisės normą, kuria remiamasi) atsisakyta tokią informaciją pateikti. Komisija, vertindama autorinių teisių įstatymo normas nurodė, jog ATGTĮ 4 straipsnio 2 dalies 9 punkte yra nurodytas tik vienas iš autorių teisių objektų – architektūros kūriniai (pastatų ir kitų statinių projektai, brėžiniai, eskizai ir modeliai, taip pat pastatai ir kiti statiniai) ir šioje teisės normoje nėra įtvirtintas draudimas be statinio projekto autoriaus leidimo platinti statinio projektą ar jo kopiją. Pažymėjo, kad Rašte atsakovė nenurodė teisinio pagrindo, kuriuo vadovaujantis pareiškėja dėl statinio dalies (Patalpos) rekonstravimo projekto parengimo turėtų kreiptis į atestuotą asmenį – projekto vadovą. Komisija pažymėjo, jog atsakovė nepasisakė (nei rašte, nei atsiliepime) dėl ATGTĮ 28 straipsnio 1 dalies 2 punkto (ne)taikymo. Komisija darė išvadą, jog pareiškėjos prašymas nebuvo tinkamai išnagrinėtas, jai nebuvo motyvuotai atsisakyta suteikti prašomą informaciją, be kita ko, nevertinta ATGTĮ 28 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatos taikymo galimybė. Raštu priimtas sprendimas atsisakyti pareiškėjai pateikti statinio techninį projektą ar jo kopiją nepagrįstas teisiniais pagrindais bei nemotyvuotas, todėl toks atsakymas neatitinka administraciniam sprendimui keliamų reikalavimų, nustatytų VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 5, 6 punktuose.

Taigi, Komisija Raštą panaikino iš esmės dėl to, jog nusprendė, kad Raštas neatitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalies nuostatų. Teismas su Komisijos pateiktu vertinimu nesutinka.

ATGTĮ 4 straipsnio 1 dalis nustato, kad Autorių teisių objektai – originalūs literatūros, mokslo ir meno kūriniai, kurie yra kokia nors objektyvia forma išreikštas kūrybinės veiklos rezultatas.

Statinio projektas – normatyvinių statybos techninių dokumentų nustatytos sudėties dokumentų, kuriuose pateikiami statytojo sumanyto statinio sprendiniai (statinio projekto dalys, skaičiavimai, brėžiniai), skirtų statybą leidžiančiam dokumentui gauti, statybai vykdyti ir statybos užbaigimo procedūroms atlikti, visuma (Statybos įstatymo 2 straipsnio 61 dalis). Techninio projekto sąvoka yra pateikta STR 1.04.04:2017 6.19 punkte, kuriame nustatyta, kad techninis projektas – projekto pirmuoju etapu rengiamas normatyvinių statybos techninių dokumentų nustatytos sudėties dokumentas, kuriame pateikiami statytojo sumanyto statinio sprendiniai ir kuris skirtas statybą leidžiančiam dokumentui gauti.

Taigi, pareiškėjos prašomas pateikti dokumentas, yra statinio projektas, kuriam taikomos ATGTĮ nuostatos. Techninius darbo projektus autorių teisių objektais laiko ir teismų praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-490-469/2015 ir kt., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2021 m. lapkričio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2491-502/2021).

Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją ir duomenų pakartotinio naudojimo įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad institucijos ir valstybės valdomi subjektai privalo teikti pareiškėjams ar jų atstovams duomenis, įskaitant pakartotiniam naudojimui skirtus duomenis, išskyrus šio įstatymo ir kitų įstatymų nustatytus atvejus. To paties įstatymo 2 straipsnio 2 dalis nustato, jog šis įstatymas netaikomas dokumentams, į kuriuos trečiosios šalys turi pramoninės nuosavybės, autorių, gretutines ar duomenų bazių gamintojų (sui generis) teises (toliau – intelektinės nuosavybės teisės) (2 punktas); duomenims, kuriuos teikti draudžia įstatymai ar jais vadovaujantis priimti kiti norminiai teisės aktai, įskaitant duomenis, kurie nėra prieinami dėl nacionalinio ar visuomenės saugumo, šalies gynybos interesų, statistinių duomenų konfidencialumo, komercinio konfidencialumo arba kurie sudaro valstybės, tarnybos, banko, komercinę, profesinę paslaptį (3 punktas).

VAĮ 10 straipsnio 5 dalis, be kita ko, nustato, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalimi iš esmės yra siekiama užtikrinti, kad asmeniui, dėl kurio yra priimtas atitinkamas individualus administracinis aktas, būtų žinomi šio akto priėmimo teisinis bei faktinis pagrindai, motyvai. Todėl, kai nėra pagrindo atitinkamą individualų administracinį aktą pripažinti visiškai nemotyvuotu, kiekvienu konkrečiu atveju, spręsdamas dėl tokio akto atitikties pastarosios įstatymo nuostatos reikalavimams, teismas privalo ad hoc (esant konkrečiai situacijai) įvertinti, ar nustatyti turinio (teisinio ir faktinio pagrindimo, motyvacijos) trūkumai yra esminiai, sukliudę šio individualaus administracinio akto adresatams suprasti atitinkamų visuomeninių santykių esmę ir turinį, identifikuoti jų teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį, tinkamai įgyvendinti šiuo aktu suteiktas teises ar (ir) įvykdyti nustatytas pareigas bei įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galbūt) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą. Šis vertinimas turi būti atliekamas individualaus administracinio akto adresato požiūriu, t. y. būtent to, kuris turi teisę žinoti ir suprasti, dėl kokios priežasties ir kuo remiantis priimtas konkretus sprendimas, be kita ko, atsižvelgiant ir į pastarajam asmeniui žinomas aplinkybes, lėmusias minėtą sprendimą.

Individualus administracinis aktas paprastai turi būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas. Visiškai nesilaikant minėtų nuostatų ar tai darant tik iš dalies, paprastai kyla pagrįsta abejonė dėl tokio administracinio akto teisėtumo bei pagrįstumo (žr., pvz., LVAT 2020 m. spalio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2756-662/2020, 2021 m. birželio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1555-575/2021). Be to, pastebėtina, kad individualiais administraciniais aktais, kuriuos priima viešojo administravimo subjektai, yra sprendžiami klausimai dėl skirtingo pobūdžio teisinių santykių, kuriuos reguliuoja specialios teisės normos, skirtos tik šiems teisiniams santykiams reguliuoti, o tai lemia, kad ir skirtinguose teisiniuose santykiuose priimamų individualių administracinių aktų turinys gali būti skirtingas (pagal apimtį, struktūrą ir panašiai), kadangi gali būti nulemtas tų specialiųjų teisės normų reikalavimų, kurios reguliuoja atitinkamus teisinius santykius.

Atsakovė, priimdama Raštą, rėmėsi ATGTĮ 4 straipsnio 2 dalies 9 punktu, kuris nustato, kad autorių teisių objektu pripažįstami architektūros kūriniai (pastatų ir kitų statinių projektai, brėžiniai, eskizai ir modeliai, taip pat pastatai ir kiti statiniai). Būtent dėl to atsakovė atsisakė pareiškėjai pateikti techninį projektą. Komisija sprendime nurodo, jog minėtoje teisės akto nuostatoje nėra įtvirtintas draudimas be statinio projekto autoriaus leidimo platinti statinio projektą ar jo kopiją. Tačiau teismas pažymi, kad ATGTĮ 15 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad autorius turi išimtines teises leisti arba uždrausti šiuos veiksmus: 1) atgaminti kūrinį bet kokia forma ar būdu; 2) išleisti kūrinį; 3) versti kūrinį; 4) adaptuoti, aranžuoti, inscenizuoti ar kitaip perdirbti kūrinį; 5) platinti kūrinio originalą ar jo kopijas parduodant, įskaitant viešą siūlymą juos pirkti ar tikslinę kūrinio originalo ar jo kopijų reklamą, skatinančią vartotojus juos įsigyti, taip pat nuomoti, teikti panaudai ar kitaip perduoti kūrinio originalą ar jo kopijas nuosavybėn arba valdyti, importuoti ar eksportuoti; 6) viešai rodyti kūrinio originalą ar kopijas; 7) viešai atlikti kūrinį bet kokiais būdais ir priemonėmis; 8) transliuoti, retransliuoti ir kitaip viešai skelbti kūrinį, įskaitant jo padarymą viešai prieinamu kompiuterių tinklais (internete). To paties straipsnio 2 dalis nustato, kad bet koks kūrinio originalo ar jo kopijų panaudojimas be autoriaus, jo teisių perėmėjo ar jo tinkamai įgalioto asmens leidimo yra laikomas neteisėtu (išskyrus šio įstatymo numatytus atvejus). Nors atsakovė Rašte neįvardijo, kad remiasi ATGTĮ 15 straipsnio nuostatomis, tačiau iš skundžiamo Rašto pateiktų argumentų – atsakovė neturi minėto statinio projekto autoriaus leidimo platinti statinio projekto kopijų; reikalaujamas statinio projektas nėra Savivaldybės parengtas dokumentas ir jos nuosavybė, yra akivaizdu, kodėl buvo atsisakyta pateikti techninį projektą. Teismo vertinimu, vien tik tai, jog atsakovė Rašte nenurodė ATGTĮ 15 straipsnio normos, tačiau pateikė argumentus, nesudaro pagrindo laikyti, kad sprendimas yra visiškai nemotyvuotas. Teismas šio trūkumo nelaiko esminiu trūkumu, kuris sąlygoja priimto Rašto panaikinimą. Komisija Sprendime taip pat nurodo, kad atsakovė niekaip nepasisakė dėl ATGTĮ 28 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatos taikymo galimybės. Minėta ATGTĮ 28 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostata nustato, kad be kūrinio autoriaus ar kito šio kūrinio autorių teisių subjekto leidimo ir be autorinio atlyginimo, tačiau nurodžius, jei tai įmanoma, naudojamą šaltinį ir autoriaus vardą, leidžiama pastato ar kito statinio projektą, brėžinį, eskizą ar modelį panaudoti to pastato ar statinio rekonstrukcijai. Teismas pažymi, kad vertinant pareiškėjos Prašymo argumentus nustatyta, jog pareiškėja Prašyme atsakovei buvo nurodžiusi, jog šiuo metu yra tik vertinamos techninės galimybės atlikti statinio rekonstrukciją, tačiau atsakovei nepateikė namo bendraturčių sutikimo dėl pastato rekonstrukcijos, nesikreipė į savivaldybę dėl specialiųjų architektūros reikalavimų ir kitų dokumentų, kurie yra privalomi planuojant rekonstrukciją. Šios aplinkybės taip pat buvo išdėstytos Rašte.

Teismas sprendžia, kad atsakovės priimtas Raštas yra pakankamai motyvuotas. Jame nurodomi teisiniai ir faktiniai pagrindai, o nustatyti trūkumai nelaikomi esminiais, leidžiančiais administracinį aktą pripažinti visiškai nemotyvuotu.

Komisijos išvados, kad Raštas neatitinka VAĮ 10 straipsnio nuostatų, yra nepagrįstos. Atitinkamai Komisijos Sprendimas naikinamas, o pareiškėjos UAB „(duomenys neskelbtini)“ skundas dėl Rašto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus atmetamas kaip nepagrįstas visoje apimtyje.

Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teismo vertinimu, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl teismas jų nenagrinės. Šiame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir LVAT praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de Hurk prieš Olandiją; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle prieš Suomiją; LVAT 2011 m. lapkričio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-261-3555/2011).

Pareiškėja prašo teismo priteisti jai patirtas bylinėjimosi išlaidas. ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta proceso šalies, kurios naudai priimtas sprendimas, teisė gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Kadangi sprendimas priimtas ne jos naudai, tai nėra jokio pagrindo priteisti ir bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant teisme.

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132–133 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos skundą tenkinti.

Panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos 2023 m. kovo 21 d. sprendimą dalyje, kurioje pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ skundas buvo tenkintas, ir šioje dalyje pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo netenkinti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.