Šiaulių apylinkės teismo nutarimas

Įžanginė dalis

institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą,- Šiaulių apskrities VPK Pakruojo rajono PK atstovui Donatui Vėlavičiui,

D. P., gimusio (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) lietuvio, Lietuvos Respublikos piliečio, gyvenančio (duomenys neskelbtini), nedirbančio, darbo biržoje neregistruoto, 9 klasių išsilavinimo, nevedusio, neteisto,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šiaulių apskrities VPK Pakruojo rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus kelių policijos grupės vyresnysis specialistas Donatas Vėlavičius 2015 m. balandžio 21 d. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą D. P. už tai, kad jis 2015 m. balandžio 12 d. 10.56 val., (duomenys neskelbtini), vairavo L. P. priklausiantį automobilį OPEL VECTRA, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus - alkoholio matavimo prietaisu „L. A. 500“ (prietaiso Nr. 19001, paklaida ± 5 %, patikros sertifikatas Nr. 0000368, galioja iki 2015-08-16) jam nustatytas vidutinis - 1,59 promilių girtumas, pakartotinai po to, kai jam 2014 m. balandžio 8 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimu buvo paskirta administracinė nuobauda už pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 129 straipsnyje, apvažiavo ta pačia kryptimi važiuojantį automobilį iš dešinės ir privertė jo vairuotoją keisti važiavimo kryptį, kad išvengtų susidūrimo. Pareigūnas nurodė, kad šiais savo veiksmais D. P. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 14, 125 punktų reikalavimus bei padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 130² straipsnyje ir 124² straipsnio 3 dalyje.

Institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą, Šiaulių apskrities VPK Pakruojo rajono policijos komisariato atstovas Donatas Vėlavičius D. P. surašytą protokolą palaikė, nurodydamas, kad D. P. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 14 ir 125 punktų reikalavimus ir padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 130² straipsnyje ir 124² straipsnio 3 dalyje. Mano, kad byloje surinkti įrodymai yra pakankami pripažinti jį kaltu, padarius šiuos pažeidimus, nes D. P. 2015 m. balandžio 12 d. 10.56 val. (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį būdamas neblaivus, kai nustatytas vidutinis (1,59 promilės) girtumas, apvažiavo ta pačia kryptimi važiuojantį automobilį iš dešinės ir privertė jo vairuotoją keisti važiavimo kryptį, kad išvengtų susidūrimo, o taip pat automobilį vairavo neblaivus pakartotinai, kai 2014 m. balandžio 8 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimu paskirta administracinė nuobauda už ATPK 129 straipsnyje numatytą pažeidimą. Tai matyti iš tarnybinio pranešimo, paaiškinimų, asmens blaivumo testo, pažymų apie transporto priemonę, apie asmens baustumą. Svarbiausiu įrodymu laikytų liudytojų parodymus bei peržiūrėtą teismo posėdžio metu vaizdo įrašą iš A. R. transporto priemonės. Automobilis, kurį vairavo D. P., priklauso L. P., tai yra, jo mamai. Automobilis nėra paliktas saugojimo aikštelėje. Girtumas D. P. nustatytas tą pačią dieną, 11.22 val. Kur jis buvo sulaikytas, reikėtų žiūrėti patrulių tarnybiniame pranešime. Jis buvo sulaikytas ne važiuojantis, o einantis. Kaip paaiškino liudytojai R., jis, pastatęs automobilį į kiemą, su draugu išėjo. Į kieno kiemą pastatė automobilį, tiksliai pasakyti negali. Kiemas buvo kažkur P. kaime. R. turi situaciją nufilmavę, matė juos, šnekėjo. D. P. buvo sulaikytas ne už automobilio vairo, bet jau išėjęs į gatvę. Byla buvo pradėta pagal A. R. pranešimą – buvo gautas pranešimas į Bendrąjį pagalbos centrą, kad jie įtaria, kad vairuotojas, aplenkdamas jų automobilį iš dešinės pusės, buvo neblaivus, ir jie seka tam automobiliui iš paskos. Patruliai nuvyko į nurodytą vietą. Prašo teismo skirti administracinę nuobaudą sankcijos ribose.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo D. P. teismo posėdžio metu nepripažino padaręs administracinio teisės pažeidimo protokole inkriminuotus teisės pažeidimus ir paaiškino, kad tą 2015 m. balandžio 12 dieną, apie 8 valandą ryto, automobiliu O. V., valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančiu mamai, nuvežė mamą į darbą, po to nuvažiavo ir pasiėmė dvi drauges, jas apie 10.00 val. nuvežė į kolektyvinius sodus. Buvo blaivus. Ten jas paliko. Vairuotojo pažymėjimą turėjo. Vėliau pastatė automobilį kieme, negalvojo, kad ten tokia situacija. Prieš tai buvo, kad lenkė automobilį kolektyvinių sodų pagrindinėje gatvėje, kuri gali vadintis I. gatvė. Automobilis, kurį lenkė, važiavo kaire kelio puse, prieš eismą. Jis galvojo, kad tas automobilis suks į kairę pusę, dėl to taip važiuoja, yra persirikiavęs. Dėl to jį ir aplenkė. Kai automobilis važiavo kaire puse, netoli buvo kelio posūkis į kairę. Kai ėmė automobilį lenkti, jis ėmė greičiau važiuoti, o prieš tai važiavo labai lėtai. Automobilis toliau važiavo tiesiai, ėmė jam važiuoti iš paskos, dešine kelio puse. Kai jis pradėjo automobilį lenkti, jis buvo beveik sustojęs. Vairuotojas, matyt, nematė, kad jis jį lenkia, ir pradėjo važiuoti. Lenkė iš dešinės pusės. Vėliau vairuotojas „papypsino“, tada jis sustojo, išlipo. Tas kitas automobilis irgi buvo sustojęs. Jis pabarbeno jam į langą, o jis net lango neatsidarė, nieko nesakė. Tuo metu buvo blaivus. Jis vėl sėdo į mašiną, vėl važiavo, matė, jis jį vejasi, vėl „pypsina“. Jis vėl sustojo, išlipo pakalbėti, o vairuotojas vis tiek nieko nekalbėjo. Tas kitas automobilis buvo „Opel“, galbūt „Zafira“, tai taksi automobilis, jame sėdėjo vyras ir moteris. Tų žmonių jis nepažino. Jis vėl sėdo į mašiną, nuvažiavo į kiemą pas R. M., nes jis kartu su juo važinėjo. R. M. gyvena (duomenys neskelbtini). Jis ten planavo palikti mašiną. Nuėjo pas R. į lauko virtuvėlę, ten išgėrė degtinės ir alaus. Kiek tiksliai išgėrė, nepasakys, bet taip „normaliai“. Policijos pareigūnų buvo sulaikytas maždaug už pusvalandžio. Policija jo klausinėjo apie automobilio vairavimą, jis pasakė, kad automobilį pastatė kieme, būdamas blaivus. Prisigėrė pas R. M. kieme. Tą dieną jam buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas dėl pasirodymo viešoje vietoje neblaiviam. Dėl Kelių eismo taisyklių pažeidimo nieko tuo metu nesurašė, davė jam šaukimą. Prieš tai buvo baustas dėl vairavimo, esant neblaiviam, Vilniuje. Nepripažįsta, kad vairavo chuliganiškai ir kad vairavo, būdamas neblaivus. Girtumas jam buvo nustatytas viešoje vietoje, ne už mašinos vairo. Vairavo būdamas blaivus. Automobilį lenkė iš kairės, nes netoliese buvo posūkis į kairę, galvojo, kad kitas automobilis žada sukti į kairę pusę, jis pasitraukė link kairės kelio pusės, po to vėl greit vairą pasuko taip, kad pradėjo tiesiai važiuoti. Nebuvo taip, kad automobilio vairuotoją privertė keisti vairavimo kryptį. Galvojo, kad automobilis suks į kairę, nes automobilis dar ir rodė posūkį į kairę pusę. Ten buvo ir keliukas kairėje pusėje, į kurį buvo galima sukti, vedantis į sodus iš pagrindinės gatvės. Jis neskubėjo. Kelio būklė ten normali, asfaltas, pločio negali pasakyti. Yra viena kita duobė. Jam to automobilio aplenkimui vietos buvo. Pas R. M. pastatė mašiną, atsigėrė ir ėjo cigarečių nusipirkti, nes buvo suplanavę eiti į sodus pėsčiomis. Gėrė degtinę ir alų. Gėrė abu. R. M. irgi buvo surašytas protokolas dėl pasirodymo girtam viešoje vietoje. Gėrė degtinę, užsigerdami alum, nes sulčių neturėjo. Kiek išgėrė, tiksliai negali pasakyti. Išgėrė po penkias - šešias „čierkas“ ir dar alaus „normaliai“ išgėrė. Kiek tiksliai pripūtė R. patruliams, tiksliai nežino, jis prieš tai irgi buvo girtas.

Transporto priemonės savininkė L. P. paaiškino, kad automobilis „O. V.“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso jai. Sūnus D. P. ją tą rytą, apie 8.00 val., pavežė iki darbo. Jis sakė, kad turi reikalų pas R. M. Jis žadėjo nuvažiuoti iki R. M. ir greitai grįžti. Tuo metu sūnus buvo blaivus. Ji jam leido važiuoti. Jis „teises“ turėjo, buvo blaivus, jai abejonių nekilo. Vėliau sužinojo, kad yra surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas dėl to, kad vairavo neblaivus. Kad prieš tai Vilniuje vairavo neblaivus, tą tikrai žino. Sūnus jai pasakojo tą patį, ką ir dabar, - ir apie tą lenkimą, ir apie viską. Jeigu sūnus būtų buvęs neblaivus, nebūtų davusi vairuoti. Automobilis yra senas, jį naudoja darbo reikalams, važinėja vietoje. Jo vertė galėtų būti 500-600 EUR. Automobilis yra pas juos.

Liudytojas A. R. parodė, kad D. P. iki įvykio nepažinojo, iš matymo pažinojo tik jo tėvus. 2015 m. balandžio 12 d., apie 10.55 val. važiavo iš kolektyvinio sodo su žmona S. R. į namus. Juos staigiai iš dešinės pusės aplenkė automobilis „O. V.“. Jis net krūptelėjo. Jam kilo įtarimas, kad automobiliu važiuojantys jaunuoliai gali būti neblaivūs. Iš pradžių juos pavijo, jie iš sodų suko į P. gatvę, daugiau į Susivienijimo gatvę, po to sustojo. Tada jie išlipo. Tada pamatė, kad abu jaunuoliai yra neblaivūs. Be D. P. tuo automobiliu važiavo dar vienas jaunuolis. Jis jiems dar jokių priekaištų nebūtų sakęs, gal būtų parėkęs, pakoliojęs, bet kad jie išlipę dar jo žmoną necenzūriniais žodžiais užsipuolė, norėjo jį užsipulti. Norėjo skambinti telefonu 112, tai pamatė D. P. draugas, tada jie abu sėdo į mašiną, jis - už vairo. Kai mašina važiavo, jis važiavo jiems iš paskos. Kai ėmė skambinti į Bendrąjį pagalbos centrą, vaikinai ėmė bėgti. Jis juos sekė, jie vėliau įsuko į gatvę, kur gyvena J. M.. Jie prie kiemo sustojo. Jaunuoliai buvo prie jų priėję. Kitas vaikinas, M., kumščiu trankė langą. To pareiškime neminėjo, nes tai smulkmena. Vėliau vaikinai išėjo link stadiono pusės. Pasekė, kur jie eis, kol policijos nesulaukė. Jie ėjo per stadioną, pasekė iki pat sankryžos. Vėliau atvažiavo policija. Jo automobilyje buvo vaizdo įrašo registratorius, juo pirmą kartą naudojosi, matė, kad įraše matosi, kaip ta mašina jį aplenkė, matosi automobilio numeriai. Važiavo iš kolektyvinio sodo, esančio prie „Elektros tinklų“. I. gatvė eina per visus kolektyvinius sodus. Gatvė buvusi asfaltuota, bet duobėta. Ten prasilenkti galima, jeigu lenkti atsargiai arba vienas ant pievutės išvažiuos. Jis važiavo kaire puse, nes dešinėje pusėje buvo vienos duobės. Keliuką kairėje pusėje jau buvo pravažiavęs, kai jį lenkė tas automobilis. Jam toje vietoje nebebuvo, kur sukti. Dėl tokio lenkimo tai neturi pretenzijų, tik kad jam kilo įtarimų, kad vairuotojas neblaivus. Kai aplenkė, dar signalą davė. Jis tuos vaikinus matė, jam atvažiuojant į sodą, jų mašina stovėjo apleistame sode, jie rūkė. Mašinoje jų geriančių nematė. Įtarimą, kad jie neblaivūs, jam sukėlė tai, kad lenkė iš dešinės pusės. Buvo du jaunuoliai. Kai vaikinai sustojo Susivienijimo gatvėje, kalbėjosi trumpai, jie norėjo duris atidaryti, jų akys blizgėjo, šneka buvo nerišli, jam jie atrodė akivaizdžiai neblaivūs. Dėl kvapo pasakyti negali, neuostė. Dar buvau sustojęs prie M. kiemo. Jie buvo atėję prie mašinos, D. P. draugas mašinos langus ir iš vienos pusės daužė, ir iš kitos pusės daužė. Kai pasakė, kad yra daromas vaizdo įrašas, vaikinai pasistengė, kad nebematytų jų. Policijai pranešė jis, sekė, kad nepabėgtų, nurodė, kur jie yra. Jo automobilis yra „O. Z.“, taksi. Asfalto dangos soduose prasilenkimui gal ir užtektų, nors reikia tiksliai išmatuoti, paprastai kažkiek pakraščio siekdavo. Po to, kai sustojo prie M. kiemo, vaikinai nebuvo jam iš akiračio dingę, jie tiesiai iš kiemo ėjo keliu link stadiono. Išlipdami iš mašinos, jie alkoholio neturėjo. Kai jį lenkė, jis truputį į kairę metėsi, nedaug pasuko vairą į kairę. Posūkio į kairę nerodė. Važiavo kaire puse. Jam kilo įtarimas, kad vaikinas girtas. Įtarimas kilo dėl važiavimo elgsenos. Prieš jam atvažiuojant į sodą, vaikinai sėdėjo automobilyje dviese.

Liudytoja S. R. parodė, kad 2015 m. balandžio 12 d. važiavo iš kolektyvinio sodo. Kelyje atsirado mašina tarsi iš niekur ir jų automobilį lenkė iš dešinės. Jie tada metėsi į kairę pusę. Prieš tai važiavo labai nedideliu greičiu, nes kelias buvo duobėtas. Kai vairuotojas juos aplenkė, iš jo vairavimo stiliaus matėsi, kad jis gali būti neblaivus. Automobilį vairavo vyras. Jis, aplenkęs juos, „papypsino“. Tada tas automobilis sustojo ir jie sustojo. Išlipo du vaikinai. Ji, atsidariusi langą, juos apšaukė. Jie akivaizdžiai atrodė neblaivūs. Vėliau jaunuoliai įsėdo į automobilį ir vėl važiavo Susivienijimo gatve. Vėliau jie nuvažiavo link sodybos P. kaime. Sodyboje P. kaime jie pabuvo neilgai, 10-15 minučių. Kad jie sodyboje būtų galėję gerti, tam buvo per trumpas laiko tarpas. Tuo metu jie jau buvo pranešę policijai. Ji visą tą laiką nebuvo išlipusi iš automobilio. Jiems nuvažiuojant į sodą, matė tuos vaikinus apleistoje sodyboje. Kai vaikinai sustojo M. sodyboje, nematė, kad jie turėtų alkoholio. Jeigu jie ir buvo dingę jiems iš akiračio, tai buvo tik sekundžių reikalas. D. P. jai akivaizdžiai atrodė neblaivus, buvo visai ne toks, koks šiandien.

Kaip matyti bylos medžiagos, D. P. administracinio teisės pažeidimo protokole jam inkriminuotų dviejų administracinių teisės pažeidimų, numatytų Lietuvos Respublikos ATPK 124² straipsnio 3 dalyje ir 130² straipsnyje, nepripažino nurodydamas, kad avarinės situacijos nesukėlė, be to, automobilį vairavo blaivus, o išgėrė alkoholio – degtinės ir alaus – tik po to, kai atvažiavo į R. M. kiemą.

Teismas, išanalizavęs ir įvertinęs visumą byloje nustatytų duomenų, t.y. rašytinę byloje medžiagą: tarnybinį pranešimą (2 b. l.), neblaivumo nustatymo testo rezultatus (3 b. l.), patikros sertifikatą (4 b. l.), S. R. bei A. R. duotus paaiškinimus ikiteisminio teisės pažeidimo tyrimo metu (5-6 b. l.), išrašus apie transporto priemonės registraciją, techninę apžiūrą, draudimą (8-10 b. l.), išrašą iš policijos registro apie registruotą įvykį pagal R. pranešimą (11-12 b. l.), išrašą iš administracinių teisės pažeidimų ir eismo įvykių registro apie D. P. padarytus teisės pažeidimus ir priimtus sprendimus (13-19 b. l.), išrašą iš vairuotojų registro (20 b. l.), vaizdo ir garso įrašą, o taip pat liudytojų S. R. bei A. R. parodymus teismo posėdžio metu, pripažįsta įrodyta, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo D. P., vairuodamas automobilį OPEL VECTRA, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), apvažiuodamas ta pačia kryptimi važiuojantį A. R. vairuojamą automobilį OPEL ZAFIRA iš dešinės ir privertė jo vairuotoją keisti važiavimo kryptį, kad išvengtų susidūrimo, ir tuo pažeidė jam surašytame administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytą (duomenys neskelbtini) punkto reikalavimą, kuriame įtvirtinta, jog draudžiama transporto priemonėms (išskyrus dviračius) apvažiuoti ta pačia kryptimi važiuojančias transporto priemones iš dešinės (išskyrus leistiną sukančių į kairę, apsisukančių transporto priemonių apvažiavimą iš dešinės) važiuojant kelkraščiu, lėtėjimo ar greitėjimo juosta; ta pačia kryptimi lėčiau važiuojančias transporto priemones rekomenduojama apvažiuoti iš kairės. Be to, D. P. pažeidė ir KET 9 punkto reikalavimus, įtvirtinančius eismo dalyvių prievolę laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, o taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti eismo dalyviai privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti. Byloje iš esmės pats D. P. neneigė, jog jis A. R. vairuojamą automobilį aplenkė būtent iš dešinės pusės, tačiau tokį lenkimo manevrą nurodė atlikę todėl, kad lenkiamas automobilis važiavo kairiąja kelio puse ir manė, kad jis yra persirikiavęs ir suks į kairę pusę, be to, rodė posūkį į kairę pusę. Tačiau aplinkybę dėl rodyto posūkio signalo ir ketinimo sukti iš kelio į kairę pusę A. R. teismo posėdžio metu paneigė nurodydamas, kad keliuką į kairę jis jau buvo pravažiavęs, o iš tiesų patvirtino važiavęs kairiąja kelio puse, nes dešinėje pusėje buvo vienos duobės, be to, kai jį lenkė tas automobilis, jam toje vietoje nebebuvo, kur sukti.

Nagrinėjamu atveju nėra jokio pagrindo nesutikti su liudytojo A. R. parodymais teismo posėdžio metu, nes juos patvirtina byloje esanti šio įvykio vaizdo medžiaga. Iš vaizdo ir garso įrašo matyti, kad tuo momentu, kai D. P. vairuojamas automobilis aplenkė šio liudytojo automobilį, jokio keliuko į kairę pusę nėra, jo nesimato ir tolėliau. Kita vertus, ta aplinkybė, kad A. R. važiavo vairuojamu automobiliu labiau kairiąja kelio puse, kas matyti iš vaizdo įrašo, nesuteikia pagrindo išvadai, kad D. P., lenkdamas automobilį iš dešinės pusės, nepažeidė (duomenys neskelbtini) punkto reikalavimo, draudžiančio apvažiuoti ta pačia kryptimi važiuojančias transporto priemones iš dešinės, o taip pat nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, kaip to reikalauja KET 9 punktas, nes, kaip minėta, jokio keliuko į kairę pusę nebuvo, jo nebuvo ir tolėliau, taigi ir, kaip patvirtino pats liudytojas A. R.,- ketinimo sukti į kairę jis neturėjo. Kita vertus, ta aplinkybė, kad liudytojo A. R. vairuojama transporto priemonė važiavo lėčiau ir labiau kelio kairiąja puse, išvengiant kelyje esančių nelygumų (duobių), nešalina D. P. atsakomybės dėl pavojingo vairavimo, kurio metu jis sukėlė pavojingą situaciją bei patvirtina D. P. tiek pažeistą Kelių eismo taisyklių 125 punkte įtvirtintą draudimą, tiek KET 9 punkte nurodytas eismo dalyvio pareigas, t. y. kaip matyti iš vaizdo ir garso įrašo bei abiejų liudytojų: A. R. bei S. R., parodymų teismo posėdžio metu, D. P. privertė ta pačia kryptimi važiuojančio automobilio vairuotoją A. R. staiga keisti judėjimo kryptį bei sukėlė pavojų eismo ir kitų asmenų bei turto saugumui: privertė jį staiga pasukti vairuojamą automobilį kairiau, siekiant išvengti transporto priemonių susidūrimo, o taip pat kartu užtikrinant ir keleivės S. R. saugumą. Šios aplinkybės atitinka Lietuvos Respublikos ATPK 124² straipsnyje įtvirtinto pažeidimo - pavojingo vairavimo - sudėties požymius, o D. P. kaltė, pavojingai vairavus, pažeidžiant KET 9 bei 125 punkto reikalavimus, pilnai įrodyta visa bylos medžiaga.

Kaip minėta, D. P. administraciniu teisės pažeidimo protokolu inkriminuotas ne tik pavojingas vairavimas, padarytas neblaivaus – būtent ATPK 124² straipsnio 3 dalyje numatytas pažeidimas, bet ir pakartotinis vairavimas neblaiviam – padarius ATPK 130² straipsnyje numatytą pažeidimą, nes jis vairavo neblaivus po to, kai jam 2014 m. balandžio 8 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimu buvo paskirta administracinė nuobauda už pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 129 straipsnyje. Nors D. P. kategoriškai neigė vairavęs neblaivus, nurodydamas, kad gėrė alkoholinius gėrimus – degtinę, užsigeriant alumi, po to, kai įvažiavo į R. M. kiemą, t.y. iki atvykstant policijos pareigūnams ir jį sulaikant einantį pėsčiomis, tačiau teismas, įvertinęs visumą byloje nustatytų duomenų, šiuos D. P. teiginius atmeta kaip visiškai nepagrįstus ir prieštaraujančius byloje nustatytiems įrodymams. Tiek liudytojas A. R., tiek liudytoja S. R. vienareikšmiai patvirtino, kad D. P. jiems atrodė akivaizdžiai neblaivus, kalba buvo nerišli, juos pasivijo iki pat sodybos, į kurios kiemą D. P. atvažiavo, jie ten pabuvo neilgai, tai buvo per trumpas laiko tarpas, kad vartoti alkoholinius gėrimus, be to, vaikinams išlipus iš automobilio, jie nematė, kad vaikinai turėtų alkoholinių gėrimų. Dar daugiau, liudytojas A. R. patvirtino, kad visą laiką iki kol laukė atvykstant policijos pareigūnų, vaikinų nebuvo paleidęs iš akiračio, liudytoja S. R. taip pat nurodė, jog vaikinai jeigu ir buvo dingę jiems iš akiračio, tai buvo tik kelioms sekundėms. Įvertinus šių liudytojų parodymus ir juos sugretinus su byloje esančiu vaizdo ir garso įrašu, o taip pat išrašu iš policijos registro apie registruotą įvykį pagal R. pranešimą (11-12 b. l.), darytina išvada, jog D. P. nurodytos alkoholio vartojimo aplinkybės yra tik jo pasirinkta gynybos taktika ir siekis išvengti administracinės atsakomybės už padarytus teisės pažeidimus. Iš paminėtų įrodymų matyti, kad nuo D. P. pavojingo vairavimo momento – 10.56 val. iki policijos pareigūnų atvykimo – 11.07 val., praėjo labai mažas laiko tarpas, nes vaizdo ir garso įrašas bei išrašas iš policijos registro (11-12 b. l.) neginčijamai patvirtina, jog netrukus po įvykusios pavojingos situacijos kelyje, A. R. paskambino telefonu į bendrąjį pagalbos centrą, apie įvykusios situacijos aplinkybes bei D. P. vairuojamo automobilio duomenis A. R. pranešinėjo nepertraukiamai persekiodamas šį automobilį, iki pat D. P. parvykstant į R. M. kiemą, pokalbis vyko ir liudytojui A. R. jau sustojus prie šios sodybos. Be to, iki D. P. parvykstant į R. M. kiemą taip pat praėjo atitinkamas laiko tarpas, o iš vaizdo ir garso įrašo matyti, kad D. P. su kartu važiavusiu jaunuoliu dar kurį laiką kalbėjosi su prie sodybos sustojusiais liudytojais A. R. ir S. R. ir tik po to jie palikę automobilį kieme, išėjo pėsčiomis, kur einančius prie Pakruojo miesto stadiono sulaikė policijos pareigūnai. Taip pat teismas atkreipia dėmesį į tai, kad byloje esantis vaizdo ir garso įrašas patvirtina, jog D. P. buvo A. R. informuotas apie tai, kad yra iškviesta policija. Šis įrašas patvirtina ir tai, kad šie liudytojai nepažinojo nei D. P., nei kartu važiavusio keleivio, todėl nėra pagrindo teigti, kad jie buvo suinteresuoti nepagrįstai apkaltinti administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį, vairavus automobilį neblaiviam. Todėl ši byloje nustatytų ir paminėtų aplinkybių visuma, teismo vertinimu, liudytojų A. R. ir S. R. parodymus leidžia vertinti kaip objektyvius ir nuoseklius, nes jų nurodytos visos situacijos detalės sutampa su byloje esančiais įrodymais. Be to, teisme šie liudytojai pasirašė, jog yra įspėti, kad pagal ATPK 187² straipsnį už melagingus parodymus yra numatyta administracinė atsakomybė. Todėl abejoti liudytojų parodymų objektyvumu ir teisingumu nėra jokio pagrindo. Kartu teismas atkreipia dėmesį į tai, jog D. P. paaiškinimas apie vartotą alkoholį tik po to, kai parvyko į R. M. kiemą ir jame pastatė vairuotą automobilį, ne tik kad prieštarauja byloje nustatytiems duomenims, bet yra net nelogiškas, nes sugretinus D. P. nustatytą vidutinį girtumo laipsnį -1,59 promilių bei ypač trumpą laiko tarpą nuo parvykimo į sodybos kiemą iki policijos pareigūnų atvykimo ir girtumo jam nustatymo, alkoholio vartojimas turėjo būti ypač intensyvus bei visiškai nesuprantamas, nes kaip minėta, D. P. buvo žinoma apie iškviestus ir atvykstančius policijos pareigūnus išsiaiškinti įvykusios situacijos (duomenys neskelbtini). Be to, byloje nėra visiškai jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių tokius D. P. parodymus dėl vartoto alkoholio būtent po automobilio pastatymo R. M. kieme. Todėl aukščiau paminėtų byloje nustatytų duomenų pagrindu darytina išvada, kad D. P. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkte numatytą draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviam, jo padarytas administracinis teisės pažeidimas yra teisingai kvalifikuotas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 124² straipsnio 3 dalį ir pilnai įrodytas. Be to, byloje esantis išrašas apie D. P. padarytus administracinius teisės pažeidimus ir jo atžvilgiu priimtus sprendimus (13-19 b. l.) patvirtina, kad jis 2014 m. balandžio 8 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimu nubaustas administracinė nuobauda už pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 129 straipsnyje, duomenų apie paskirtos nuobaudos – 4000 Lt (1158 Eur) įvykdymą nėra (13-19 b. l., Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys). Taigi, šiuo atveju nustačius, kad D. P. 2015 m. balandžio 12 d. 10.56 val. (duomenys neskelbtini), vairavo L. P. priklausiantį automobilį OPEL VECTRA, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus - jam nustatytas vidutinis - 1,59 promilių girtumas, pakartotinai po to, kai jam 2014 m. balandžio 8 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimu buvo paskirta administracinė nuobauda už pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 129 straipsnyje, jo padarytas administracinis teisės pažeidimas, numatytas Lietuvos Respublikos ATPK 130² straipsnyje, taip pat yra tinkamai kvalifikuotas ir jo kaltė, padarius šį pažeidimą, pilnai įrodyta.

D. P. dėl padarytų administracinių teisės pažeidimų kaltu neprisipažino. Skiriant administracines nuobaudas D. P. už jo padarytus teisės pažeidimus, teismas atsižvelgia į padarytų pažeidimų pobūdį ir jų pavojingumą, į jo asmenybę, į tai, kad iš išrašo iš administracinių teisės pažeidimų ir eismo įvykių registro matyti, kad jis metų laikotarpyje administracine tvarka už tos pačios rūšies teisės pažeidimus nėra baustas (13-19 b. l.), tačiau turi eilę galiojančių administracinių nuobaudų ne tik už tos pačios rūšies teisės pažeidimus, bet ir už kitokius teisės pažeidimus, yra anksčiau padaręs nusikaltimus, tačiau teistumas išnykęs (Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis), jis niekur nedirba ir darbo biržoje nėra registruotas. Todėl visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai įvertinus byloje surinktus faktinius duomenis, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, D. P. už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 124² straipsnio 3 dalyje, skirtina 723 eurų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 130² straipsnyje, skirtinas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 4 (ketveriems) metams su transporto priemonės OPEL VECTRA, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimu. Skirtosios administracinės nuobaudos subendrintinos Lietuvos Respublikos ATPK 33 straipsnio 2 dalyje numatyta tvarka ir D. P. skirtina galutinė subendrinta nuobauda - teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 4 (ketveriems) metams su transporto priemonės OPEL VECTRA, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimu (ATPK 26, 27, 30, 30², 31, 32, 33 str.).

Nutarimo vykdymas dalyje dėl atėmimo teisės vairuoti transporto priemones pavestinas Šiaulių apskrities VPK Pakruojo rajono policijos komisariatui (ATPK 324-326 str.).

Nutarimo vykdymas dalyje dėl transporto priemonės – automobilio OPEL VECTRA, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančios L. P., transporto priemonės registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimo pavestinas antstoliui (ATPK 320 str.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos ATPK 26-27 straipsniais, 33 straipsniu, 224 straipsniu, 281 straipsniu, 286-288 straipsniais, 302² straipsniu, 302⁴ straipsniu, 324-326 straipsniais, 320 straipsniu, teisėja

Rezoliucinė dalis

nutaria:

D. P. pripažinti kaltu, padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 124² straipsnio 3 dalyje, 130² straipsnyje, ir jį nubausti:

- pagal Lietuvos Respublikos ATPK 124² straipsnio 3 dalį – 723 (septynių šimtų dvidešimt trijų) eurų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 (dvejiems) metams 6 mėnesiams;

- pagal Lietuvos Respublikos ATPK 130² straipsnį - teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 4 (ketveriems) metams su transporto priemonės – automobilio OPEL VECTRA, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), – konfiskavimu.

Nuobaudas subendrinus Lietuvos Respublikos ATPK 33 straipsnio 2 dalyje numatyta tvarka, D. P. paskirti galutinę subendrintą administracinę nuobaudą – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 4 (ketveriems) metams su transporto priemonės – automobilio OPEL VECTRA, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), – konfiskavimu.

Nutarimo vykdymą dalyje dėl atėmimo teisės vairuoti transporto priemones pavesti Šiaulių apskrities VPK Pakruojo rajono policijos komisariatui.

Nutarimo vykdymą dalyje dėl transporto priemonės - automobilio OPEL VECTRA, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančio L. P., transporto priemonės registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), - konfiskavimo pavesti antstoliui.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Pakruojo rajono apylinkės teismą.