Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Zigmas Kavaliauskas

teismo posėdyje rašytinio apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto D. P. apeliacinį skundą dėl Pakruojo rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 13 d. nutarimo, kuriuo D. P. pripažintas kaltu, padaręs administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 124² straipsnio 3 dalyje, 130² straipsnyje, ir nubaustas:

pagal ATPK 124² straipsnio 3 dalį – 723 (septynių šimtų dvidešimt trijų) eurų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 (dvejiems) metams 6 mėnesiams;

pagal ATPK 130² straipsnį – teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 (ketveriems) metams su transporto priemonės – automobilio „Opel Vectra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), – konfiskavimu.

Nuobaudas subendrinus ATPK 33 straipsnio 2 dalyje numatyta tvarka, D. P. skirta galutinė subendrinta administracinė nuobauda – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 4 (ketveriems) metams su transporto priemonės – automobilio „Opel Vectra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), – konfiskavimu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. P. nubaustas už tai, kad 2015 m. balandžio 12 d. 10.56 val., (duomenys neskelbtini), vairavo L. P. priklausiantį automobilį „Opel Vectra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus - alkoholio matavimo prietaisu „Lion Alcolmeter 500“ (prietaiso Nr. 19001, paklaida ± 5 %, patikros sertifikatas Nr. 0000368, galioja iki 2015-08-16) jam nustatytas vidutinis – 1,59 promilių girtumas, pakartotinai po to, kai jam 2014 m. balandžio 8 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimu buvo paskirta administracinė nuobauda už pažeidimą, numatytą ATPK 129 straipsnyje, apvažiavo ta pačia kryptimi važiuojantį automobilį iš dešinės ir privertė jo vairuotoją keisti važiavimo kryptį, kad išvengtų susidūrimo. Šiais savo veiksmais D. P. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 14, 125 punktų reikalavimus bei padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 130² straipsnyje ir 124² straipsnio 3 dalyje.

Be to, pasak apelianto, kaip matyti iš byloje pateikto vaizdo įrašo, A. R. išvažiuoja iš sodo ir iš dešinės kelio pusės persirikiuoja į kairę, pavažiavęs keletą metrų pasuka labiau link kelio vidurio, privažiavęs posūkį vėl ženkliai pasuka automobilį į kairę (galima netgi daryti prielaidą, kad bus daromas posūkis), o pravažiavęs posūkį vėl pasuka automobilį link kelio vidurio, tada staigiai grįžta prie kairės kelio pusės krašto. A. R. važiavo labai lėtai, ką patvirtino jis pats bei jo sutuoktinė. Apeliantas pažymi, kad jis keliuku važiavo greičiau nei A. R., todėl natūralu, kad norėjo neadekvačiai lėtai važiuojančią transporto priemonę aplenkti. Kadangi A. R. važiavo kaire puse ir pravažiuodamas posūkį dar labiau priartėjo prie kairės kelio pusės, tai leido manyti apie jo ketinimą sukti ar sudarymą galimybę jam jį aplenkti. Dešinėje kelio dalyje buvo pakankamai vietos atlikti lenkimo manevrui neužvažiuojant ant kelkraščio, todėl jis tą ir pradėjo daryti, tačiau lenkimo metu, A. R. automobilis pavojingai pradėjo artėti prie kelio vidurio, tačiau staiga vėl pasisuko į kairę, po ko jis pabaigė lenkimo manevrą. Vertinant byloje esantį vaizdo įrašą galima manyti, kad A. R. lėtai važiuodamas, važiuodamas kaire kelio puse ir manevruodamas kairiau/dešiniau, siekė išvengti kelyje esančių duobių. Sprendžiant iš A. R. reakcijos vaizdo įraše ir jo parodymų teismo posėdžio metu „... ir staigiai, net aš net nepastebėjau, iš dešinės pusės lenkė mašina... Opel Vectra... Staigiai. Net krūptelėjau“, A. R. važiuodamas buvo taip susikoncentravęs į kelyje esančių duobių išvengimą, kad net nepastebėjo kaip prie jo priartėjo apelianto vairuojamas automobilis ir buvo pradėtas lenkimo manevras. Jeigu A. R. būtų važiavęs rūpestingai ir atidžiai, jis būtų pamatęs jo automobilį, būtų pamatęs, kad jį lenkia ir, atitinkamai, jam lenkiant iš dešinės kelio pusės nebūtų pasukęs dešiniau link jo automobilio, kas siaurame kelyje gali lemti susidūrimą. Iš to daro išvadą, kad A. R. buvo priverstas staiga keisti judėjimo kryptį ne dėl jo tariamai pavojingo vairavimo, o išimtinai dėl to, kad išvengtų susidūrimo dėl savo neatidaus vairavimo, kas leidžia pagrįstai teigti, kad ne jis lenkimo metu pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 punktą, o pats A. R. jį pažeidė dėl savo neatidumo (jo lenkimo metu netikėtai iš kairės kelio pusės pasukęs dešiniau) taip sukeldamas pavojingą situaciją. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, nėra jokio pagrindo teigti, kad jis lenkdamas A. R. nesilaikė būtinų atsargumo priemonių ir sukėlė kitiems eismo dalyviams pavojų.

ATPK 124² straipsnio 1 dalyje pavojingas vairavimas apibrėžiamas kaip transporto priemonių vairavimas, vienu metu ar paeiliui padarant kelis eismo taisyklių pažeidimus, keliančius grėsmę eismo saugumui, taip pat Kelių eismo taisyklių pažeidimas, sukėlęs pavojingą situaciją, tai yra privertęs kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti. Pasak apelianto, atsižvelgiant į tai, kad A. R. automobilio lenkimo metu, jis nepažeidė nei Kelių eismo taisyklių 125 punkto, nei Kelių eismo taisyklių 9 punkto, nėra ATPK 124² straipsnio 1 dalies sudėties, atitinkamai, nėra jokio pagrindo pripažinti jį padarius ATPK 124² straipsnio 3 dalyje nurodytą administracinį teisės pažeidimą netgi jeigu būtų automobilį lenkimo metu vairavęs neblaivus (su kuo taip pat nesutinka).

Atkreipia dėmesį į tai, kad alkoholio matavimo prietaiso „Lion alcolmeter 500“ naudojimosi instrukcijos 3 punkte „Blaivumo testo procedūra“ 3.1 papunktyje nurodyta, jog prieš naudojant alkoholio matavimo prietaisą būtina įsitikinti, ar tiriamas asmuo nieko nevalgė ir negėrė bent 15-20 minučių ir nerūkė bent dvi minutes. Nurodyta, jog priešingu atveju reikia palaukti. Instrukcijos 8 punkte nurodyta, jog jeigu manoma, kad asmuo vartojo alkoholį per paskutines 15-20 minučių arba rūkė per paskutines dvi minutes, blaivumo testo alkoholio matavimo prietaisu atlikti negalima. Pažymi, kad nuo alkoholio vartojimo iki jo blaivumo tikrinimo procedūros praėjo labai nedaug laiko, atitinkamai, alkotesteris galėjo fiksuoti ne alkoholio koncentraciją jo kraujyje, o alkoholį jo burnoje, dėl ko galėjo būti iškreipti jo parodymai. Be to, nurodo, kad teismo posėdyje jo motina L. P. parodė, kad veždamas ją į darbą apie 8 val. ryte buvo blaivus. Vėliau apie 10 val. vežė savo pažįstamas V. R. ir B. L. į sodybą, kurioje buvo susitarę kepti šašlykus. Jas paliko ten ir nuvažiavo pasistatyti automobilio pas R. M. kieme, nes ketino vartoti alkoholį. Tiek V. R., tiek B. L. gali patvirtinti, kad apie 10 val. jis buvo blaivus, o kartu važiavęs R. M. - išgėręs. J. ir G. M. su kuriais vartojo alkoholį pasistatęs automobilį taip pat gali patvirtinti, kad atvažiavęs į R. M. kiemą buvo blaivus, o alkoholį vartojo tik su jais. Visų nurodytų asmenų rašytiniai parodymai yra pridedami, o esant poreikiui jie galėtų šias aplinkybes patvirtinti ir teismo posėdyje.

Nors apeliacinėje instancijoje įrodymai, kurie galėjo būti pateikti pirmos instancijos teisme paprastai nepriimami, tačiau teismo prašo atsižvelgti į tai, kad bylos nagrinėjimo metu pirmosios instancijos teisme pilnai nesuprato savo procesinių teisių ir nei iki bylos, nei jos metu dėl žinių stokos negalėjo tinkamai organizuoti savo gynybos. Byloje buvo nustatyta, kad jis yra baigęs tik 9 klases, jam tėra 21 metai, turi mažai gyvenimiškos patirties, teismuose nėra dalyvavęs, tai patvirtina, jog galėjo savo procesinių teisių pilnai nesuprasti bei neišnaudoti visų savo gynybos galimybių. Atsižvelgdamas į prašo teismo priimti pateiktus įrodymus. Be to byloje nebuvo atstovaujamas profesionalaus teisininko, jo argumentai ir gynybinė pozicija galėjo būti neaiški ir nesklandi, nebuvo pateikti aktualūs klausimai bylos dalyviams, liudytojams, o teismui - reikšmingi argumentai, nebuvo pakviesti liudytojai galintys patvirtinti jo įvykių versiją. Atitinkamai jo procesinių teisių neišmanymas ir nesupratimas bei negalėjimas tinkamai organizuoti savo gynybos galėjo nulemti neteisingą bylos išnagrinėjimą, dėl ko byloje galėjo būti priimtas neteisingas nutarimas.

Apeliantas remdamasis išdėstytais argumentais bei ATPK 257 straipsniu, daro išvadą, kad teismas nepagrįstai pripažino A. ir S. R. nesuinteresuotais asmenimis ir jų parodymus objektyviais, be to, kai kurių jų parodymų nepagrindžia kiti byloje esantys įrodymai (pvz., kad jie niekada jo ir R. M. neišleido iš akių). Taip pat teismas visiškai nepagrįstai vertino, kad jis negalėjo per tokį trumpą laiką išgerti tokį kiekį alkoholio, kad jo koncentracija jo kraujyje pasiektų 1,53 promilės. Ši išvada pagrįsta išimtinai teismo nuojauta, subjektyviu požiūriu, o ne objektyviais įrodymais. Be to policijos pareigūnų buvo sustabdytas ne vairuodamas automobilį, o eidamas pėsčias. Apelianto teigimu, atsižvelgiant į šias aplinkybes ir tai, kad, kaip minėta, visos abejonės turi būti vertinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai, todėl negalima neabejotinai teigti, kad jis važiavo neblaivus, dėl ko nėra pagrindo jo atsakomybei pagal ATPK 130² straipsnį ir 124² straipsnio 3 dalį.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

ATPK 302¹¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą, vadovaujantis šio straipsnio 2 dalimi administracinio teisės pažeidimo bylą patikrina tiek kiek prašoma apeliaciniu skundu, neperžengdamas apeliacinio skundo reikalavimų.

Iš administracinio teisės pažeidimo protokolo, pirmosios instancijos teismo posėdžio protokolo matyti, kad administracinėn atsakomybėn traukiamam D. P. buvo išaiškintos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisės, numatytos ATPK 272 straipsnio 1 dalyje. Tai reiškia, kad D. P. buvo tinkamai išaiškintos jo teisės, todėl vien tai, kad jis nepasinaudojo jam suteiktomis teisėmis nesudaro pagrindo teigti, kad jis nepasinaudojo teise į gynybą ir dėl to galėjo būti netinkamai išnagrinėta administracinio teisės pažeidimo byla.

Teismas pažymi, kad duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Vadinasi, kiti proceso dalyviai, tarp jų ir administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, gali teismui tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus. Administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų vertinimo ar bylos faktinių aplinkybių nustatymo savaime negali būti laikomos prieštaraujančios įstatymui. Be to, apeliacinės instancijos teismas pastebi, kad viena iš priimto procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo garantijų yra tinkamas įrodymų vertinimas. Teismas, priimdamas nutarimą, privalo konstatuoti, kurios aplinkybės yra nustatytos, kurios nenustatytos ir kokiais įrodymais tai grindžiama. Pagal ATPK 256 straipsnio nuostatas įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone (ATPK 257 straipsnis). Iš paminėtų teisės normų išplaukia, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio nuostatų taip pat matyti, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į paminėtas normas, patikrino byloje esančius įrodymus ir remdamasis tuo daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė bylos aplinkybes, patikrino surinktus įrodymus ir juos įvertino laikydamasis proceso įstatymų reikalavimų. D. P. kaltę padarius ATPK 124² straipsnio 3 dalyje, 130² straipsnyje numatytą administracinį teisės pažeidimą patvirtina policijos pareigūno tarnybiniame pranešime, asmens blaivumo nustatymo testo šaknelėje, alkotesterio patikros sertifikate, S. R. bei A. R. paaiškinimuose, išraše iš policijos registro apie registruotą įvykį pagal A. R. pranešimą, išraše iš administracinių teisės pažeidimų ir eismo įvykių registro apie D. P. padarytus teisės pažeidimus ir priimtus sprendimus, išraše iš vairuotojų registro, vaizdo ir garso įraše užfiksuotos aplinkybės, taip pat liudytojų S. R., A. R., L. P. parodymai pirmosios instancijos teismo posėdžio metu.

ATPK 124² straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad transporto priemonių vairavimas, vienu metu ar paeiliui padarant kelis eismo taisyklių pažeidimus, keliančius grėsmę eismo saugumui, taip pat Kelių eismo taisyklių pažeidimas, sukėlęs pavojingą situaciją, tai yra privertęs kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti, padaryti neblaivaus arba apsvaigusio nuo narkotikų arba vaistų ar kitų svaigiųjų medžiagų asmens, užtraukia baudą vairuotojams nuo penkių šimtų septyniasdešimt devynių iki aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo dvejų iki trejų metų, o asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones, – baudą nuo vieno tūkstančio trylikos iki vieno tūkstančio vieno šimto penkiasdešimt aštuonių eurų su transporto priemonės konfiskavimu arba administracinį areštą nuo dešimties iki dvidešimties parų su transporto priemonės konfiskavimu.

Taigi iš ATPK 124² straipsnio 3 dalies dispozicijos matyti, kad atsakomybė už šioje dalyje numatyto pažeidimo padarymo kyla neblaiviam arba apsvaigusiam nuo narkotikų arba vaistų ar kitų svaigiųjų medžiagų asmeniui už alternatyvių veiksmų padarymą: 1) transporto priemonių vairavimą, vienu metu ar paeiliui padarant kelis eismo taisyklių pažeidimus, keliančius grėsmę eismo saugumui; 2) transporto priemonių vairavimą, padarant Kelių eismo taisyklių pažeidimą, sukėlusį pavojingą situaciją, tai yra privertusį kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti.

Kelių eismo taisyklių 125 punkte nurodyta, kad draudžiama transporto priemonėms (išskyrus dviračius) apvažiuoti ta pačia kryptimi važiuojančias transporto priemones iš dešinės (išskyrus leistiną sukančių į kairę, apsisukančių transporto priemonių apvažiavimą iš dešinės) važiuojant kelkraščiu, lėtėjimo ar greitėjimo juosta. Ta pačia kryptimi lėčiau važiuojančias transporto priemones rekomenduojama apvažiuoti iš kairės.

Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs vaizdo ir garso įraše užfiksuotas aplinkybes, liudytojų S. R. ir A. R. duotus parodymus pirmosios instancijos teismo posėdžio metu, daro išvadą, kad D. P. vairuodamas automobilį padarė Kelių eismo taisyklių 9 punkto ir 125 punktų pažeidimus ir dėl to A. R. vairuodamas jam priklausantį automobilį buvo priverstas staigiai keisti važiavimo kryptį siekiant išvengti kontakto su D. P. vairuojamu automobiliu. Nors D. P. apeliaciniame skunde teigia, kad staigų manevrą į kairę pusę A. R. galėjo padaryti dėl išgąsčio pamačius jo vairuojamą automobilį, tačiau teismas su tokiais argumentais nesutinka, nes kaip matyti iš garso ir vaizdo įrašo A. R. vairuodamas automobilį nepaisė Kelių eismo taisyklių 119 punkte numatytos pareigos važiuoti kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, pravažiavęs posūkį į kairę pusę, rikiavosi prie dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, tačiau tuo metu pastebėjo jį dešine kelio puse apvažiuojantį D. P. vairuojamą automobilį ir atliko staigų manevrą į kairę pusę, be to D. P. apvažiuodamas A. R. automobilį rikiavosi kairiau nuo dešiniojo važiuojamosios dalies krašto ir taip A. R. sudarė kliūtį kelyje dėl kurios jis buvo priverstas stabdyti vairuojamą automobilį.

Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad nagrinėjamu atveju A. R. vairuodamas jam priklausantį automobilį „Opel Zafira“ pažeidė Kelių eismo taisyklių 119 punkto reikalavimą važiuoti kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, tačiau šis jo pažeidimas nesukėlė pavojaus eismo saugumui. Šiuo atveju D. P. siekdamas apvažiuoti priekyje važiuojantį automobilį turėjo įsitikinti, kad toks jo manevras nesukels pavojaus eismo saugumui, įsitikinti, kad priekyje važiuojančio automobilio vairuotojas rodo posūkio signalą ir atliks posūkį į kairę, atlikęs manevrą toliau važiuoti kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto. Tačiau iš bylos medžiagos matyti, kad D. P. neįsitikino atliekamo manevro saugumu, tik dėl A. R. atlikto manevro (pasisukimo į kairę) D. P. neišvažiavo į kelkraštį, apvažiuodamas A. R. vairuojamą automobilį nepagrįstai rikiavosi nuo dešiniojo prie kairiojo važiuojamosios dalies krašto ir tokiu būdu sukėlė realų pavojų eismo saugumui. Teismo vertinimu šių aplinkybių visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad D. P. 2015 m. balandžio 12 d. 10.56 val., vairuodamas automobilį „Opel Vectra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), padarė Kelių eismo taisyklių 9 ir 125 punkto pažeidimus.

Tai, kad D. P. 2015 m. balandžio 12 d. 10.56 val., automobilį „Opel Vectra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairavo būdamas neblaivus patvirtina: policijos pareigūno S. Š. tarnybiniame pranešime užfiksuotos aplinkybės, kad jis sulaikė griuvinėjančius jaunuolius, parodytus A. R., einančius (duomenys neskelbtini), t. y. D. P., kuriam nustatytas 1,59 promilių girtumas, ir R. M., kuriam nustatytas 2,59 promilių girtumas, asmens blaivumo testo duomenys, kad D. P. 2015 m. balandžio 12 d. 11:22:40 val. nustatytas 1,59 promilių girtumas, S. R. ir A. R. paaiškinimuose užfiksuotos aplinkybės, kad jų pastebėti jaunuoliai buvo akivaizdžiai apsvaigę, jų akys buvo raudonos, nerišliai kalbėjo, svirduliavo, kad nuo to laiko, kai automobilį jaunuoliai pastatė (duomenys neskelbtini) gatvėje, matė, jog jie nieko negėrė; išraše iš policijos registro matyti, kad 2015 m. balandžio 12 d. 10.56 val. buvo užfiksuotas A. R. pranešimas apie „Opel Vectra“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) galimai neblaivų vairuotoją; iš išrašo iš administracinių teisės pažeidimų ir eismo įvykių registro apie D. P. padarytus teisės pažeidimus ir priimtus sprendimus matyti, kad D. P. Vilniaus apylinkės teismo 2014 m. balandžio 8 d. nutarimu nubaustas pagal ATPK 129 straipsnį, 124¹ straipsnio 2 dalį ir duomenų apie baudos sumokėjimą nėra; vaizdo ir garso įraše užfiksuotos aplinkybės, kad D. P. vairavo automobilį „Opel Vectra“, kad A. R. ir S. R. persekiojo pasišalinantį D. P., kad D. P. nebuvo pasišalinęs iš A. R. ir S. R. matomumo, kad nuo D. P. vairavimo iki jo neblaivumo nustatymo praėjo neilgas laiko tarpas; iš pirmosios instancijos teismo posėdžio metu S. R., A. R. duotų parodymų matyti, kad jie patvirtino savo paaiškinimuose nurodytas ir vaizdo bei garso įraše užfiksuotas aplinkybes, nurodė, kad jiems „Opel Vectra“ vairuotojas D. P. atrodė akivaizdžiai neblaivus dėl jų elgesio; liudytoja L. P. parodė, kad ji leido D. P. vairuoti jai priklausantį automobilį, D. P. jai atrodė blaivus, turėjo vairuotojo pažymėjimą.

Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesiremti liudytojų A. R. ir S. R. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu duotais parodymais, kurie yra nuoseklūs, juos patvirtina vaizdo ir garso įraše užfiksuotos aplinkybės, policijos pareigūno tarnybiniame pranešime, išraše iš policijos registro užfiksuotos aplinkybės. Teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad S. R. ar A. R. būtų suinteresuoti apkalbėti D. P. ar nepagrįstai jį apkaltinti administracinių teisės pažeidimų padarymu. Vien tai, kad tarp liudytojų A. R., S. R. ir D. P. kilo konfliktas, nesudaro pagrindo daryti išvados, kad jie tokiu būdu siekė atkeršyti D. P., kadangi minėtų liudytojų parodymai atitinka vaizdo įraše ir kituose įrodymuose užfiksuotas aplinkybes. Pažymėtina, kad žmogaus matymo laukas yra žymiai didesnis ir mobilesnis, nei stacionariai pritvirtinto vaizdo registratoriaus, todėl vien tai, kad tam tikrų aplinkybių nėra matyti vaizdo įraše nesudaro pagrindo teigti, kad jų nebuvo ir dėl to laikyti liudytojų duotų parodymų nepatikimais ar nenuosekliais. Teismas liudytojos L. P. duotais remiasi tik ta dalimi, kad ji leido savo sūnui D. P. vairuoti jai priklausantį automobilį, kadangi nėra jokių tokiems parodymams prieštaraujančių duomenų, tačiau nesiremia kita dalimi jos parodymų, kadangi jie prieštarauja byloje nustatytų aplinkybių visumai, aplinkybės, kad ją D. P. vežė 8 val. ryto pavežė iki darbo ir tuo metu buvo blaivus nepatvirtina jokie duomenys. Paties administracinėn atsakomybėn traukiamo D. P. duotais parodymais teismas nesiremia, nes jie nėra nuoseklūs ir prieštarauja byloje nustatytų aplinkybių visumai.

Apeliacinį skundą nagrinėjantis teismas, įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių visumą, atmeta administracinėn atsakomybėn traukiamo D. P. pateiktą versiją, kad alkoholį jis vartojo labai intensyviai po to, kai išlipo iš automobilio R. M. kieme, kadangi ši versija iš esmės prieštarauja liudytojų A. R. ir S. R. duotiems parodymams, asmens blaivumo teste, policijos pareigūno tarnybiniame pranešime, vaizdo ir garso įraše užfiksuotoms aplinkybėms. Be to atkreipia dėmesį į tai, kad D. P. versija, jog jis intensyviai vartojo alkoholinius gėrimus nėra nuosekli, kadangi iš administracinio teisės pažeidimo protokole užfiksuoto D. P. paaiškinimo matyti, jog jis nurodė, kad automobilį pastatęs pas R. M. kieme gėrė alų, ir tik pirmosios instancijos teisme parodė, kad gėrė degtinę užsigerdamas alumi. Iš garso ir vaizdo įrašo girdėti ir matyti, kad D. P. praėjus labai trumpam laiko tarpui po to, kai pastatė automobilį R. M. kieme iš jo pasišalino ir vaikščiojo po aplinkines gatves, kol buvo sulaikytas policijos pareigūnų. Iš bylos duomenų visumos matyti, kad D. P. neblaivumas buvo nustatinėjamas ne anksčiau nei praėjus 15 minučių, po to kai trumpam laikui jis buvo pradingęs iš A. R. ir S. R. akiračio, t. y. laikantis alkoholio matavimo prietaiso „Lion alcolmeter 500“ naudojimosi instrukcijos reikalavimų.

Remdamasis tuo, kad išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Pakruojo rajono apylinkės teismas priimdamas 2015 m. gegužės 13 d. nutarimą D. P. administracinių teisės pažeidimų byloje tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, tinkamai įvertino administracinio teisės pažeidimo byloje surinktus duomenis, padarė bylos duomenimis teisiškai pagrįstas išvadas, todėl priimtas nutarimas yra teisėtas, pagrįstas ir jo naikinti apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

netenkinti D. P. apeliacinio skundo ir Pakruojo rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 13 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.