Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2018-10-26 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1662-573/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2018-10-26
Bylos Nr.
1-1662-573/2018
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-05758-2018-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Dainius Ročys
Kaltinamasis
R. B.
Nukentėjusysis
J. K.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-1662-573/2018Teisminio proceso Nr. 1-01-1-05758-2018-9Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.6.6; 1.1.8.6.2; 1.2.4.4.1; 2.1.10.1; 2.3.6.4.6; 2.3.6.4.6.1; 2.3.6.4.6.2 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. spalio 26 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjas Dainius Ročys,sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Ausmai Mackevičienei,dalyvaujant prokurorei R. P.,kaltinamajam R. B., jo gynėjui advokatui R. P.,nukentėjusiajai J. K., jos atstovui advokatui E. B.,galimai laiduotojai N. B.,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. B., gimęs (duomenys neskelbtini) Kauno m., asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, pensininkas, gyvenamoji vieta deklaruota ir gyvenantis (duomenys neskelbtini), Kauno r. sav., neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. B. 2018 m. vasario 2 d. apie 17.15 val., būdamas neblaivus (nustatytas 1.5 promilės girtumas) ties namu, adresu (duomenys neskelbtini), Kauno r., rankos kumščiu vieną kartą sudavė J. K. į nosį, padarydamas jai nesunkų sveikatos sutrikdymą, kadangi sutrikdė sveikatą ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui.

Kaltinamasis R. B. kaltę pripažino ir parodė, kad su šuniuku iš miško ėjo namo. Prie jo privažiavo K. ir pasakė, kad nušaus jį ar šunį. Penktadienį dingo šuo, jis susinervino, pamanė, kad šunį K. nušovė, todėl nusipirko alaus, prisigėrė ir nutarė eiti aiškintis. Priėjęs prie K., sudavė jai kumščiu ir nuėjo namo. Tada atvažiavo policija ir jį išsivežė. Nežino ar jo žmona su K. bendravo. Civilinį ieškinį pripažįsta, atlygins žalą, kokią priteis teismas. Dėl savo poelgio gailisi.

Motyvuojamoji dalis

Ištyrus byloje surinktus įrodymus konstatuotina, jog kaltinamojo kaltę, be jo paties prisipažinimo, įrodo:

2018-02-02 pareiškimas apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolas, iš kurio matyti, kad Kauno apskrities VPK KP NVRS tyrėjas M. Č., atvykęs į įvykio vietą priėmė pareiškimą, atliko liudytojo apklausą, kur pareiškėja J. K. nurodė, kad 2018-02-02 apie 17.15 val., jai grįžtant namo, adresu (duomenys neskelbtini), Kauno rajonas, netoli namų pastebėjo neblaivų asmenį, kuris jai buvo pažįstamas iš matymo, tačiau asmens duomenų nežino. Išlipusi iš automobilio to asmens paklausė, ko jis laukia prie jos namų. Tada vyriškis, nieko jai nepaaiškinęs, rankos kumščiu vieną kartą trenkė jai į nosį, taip sukeldamas fizinį skausmą. Patirti sužalojimai nežymūs. Po šio įvykio ją mušusį asmenį nusivedė moteris, prisistačiusi to asmens sutuoktine. Kitų asmenų, mačiusių įvykį, nepastebėjo. Taip pat atlikta įvykio vietos apžiūra, kurios metu užfiksuota, kad įvykis įvyko Kauno r., (duomenys neskelbtini) g. ties namu Nr. 3. Įvykio vietoje objektų, turinčių reikšmės tyrimui nėra (b. l. 6-7);

Kauno apskrities VPK PK Kauno rajono PK 1-ojo veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo A. Z. tarnybinis pranešimas „Dėl sulaikyto R. B.“, kuriame užfiksuota informacija apie tai, jog 2018-02-02 dirbant r. š „5051“, kartu su vyresn. tyrėju G. J. U., 17.24 val. iš Kauno AVPK budėto gavo pranešimą, kad Kauno r. (duomenys neskelbtini) g. 3 sumušta moteris. Nuvykus į įvykio vietą rado J. K., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. Kauno r. (duomenys neskelbtini) g. 3, kuri paaiškino, kad gatvėje prie jos namų ją sumušė jai pažįstamas R. B., gyv. Kauno r. (duomenys neskelbtini). GMP J. K. nugabeno į Kauno klinikas, nes medikai įtarė, kad moteriai yra lūžusi nosis. Nuvykus adresu Kauno r. (duomenys neskelbtini), 17.45 val. sulaikė R. B., gim. (duomenys neskelbtini), kurį pristatė į Kauno AVPK areštinę. R. B. nustatytas 1,5 promilių girtumas (b. l. 8);

pristatyto asmens testo alkoholiui protokolas Nr. 178, iš kurio matyti, kad 2018-02-02 18:27:32 R. B. buvo neblaivus, jam nustatytas 1,50 promilių girtumas (neblaivumas) (b. l. 9);

2018-02-06 liudytojos J. K. parodymai apie tai, kad 2018-02-02 apie 17.15 val. grįžo iš darbo namo, adresu (duomenys neskelbtini), Kauno rajonas. Privažiavusi automobiliu prie savo namo tvoros, pastebėjo stovinčius du asmenis, vyrą ir moterį, kurie bandė atidaryti vartus ir purtė tvorą. Abu asmenys jai iš matymo pažįstami. Žino, kad moters vardas N., o vyras yra tos moters sutuoktinis. Atsidariusi automobilio dureles, ji jų paklausė, ką jie čia veikia ir ko nori. Vyras įsikabino į jos mašinos dureles ir svyruodamas pradėjo ją plūsti necenzūriniais žodžiais. Tada ji N. paklausė, kas atsitiko, kas čia vyksta, ir ar N. sutuoktinis yra neblaivus. N. atsakė: „taip“. Tuo momentu, pro atidarytas automobilio dureles, vyriškis jai vieną kartą kumščiu sudavė į veido sritį, pataikydamas į nosį. Jai labai skaudėjo, pradėjo bėgti kraujas. Po suduoto smūgio N. kartu su vyriškiu per pievas nuėjo link savo namų. Po to ji iš karto paskambino savo vyrui K. K., kuris įvykio metu buvo namuose, tačiau pačio įvykio nematė. Vyras iš karto paskambino bendruoju pagalbos telefonu 112 ir iškvietė policijos pareigūnus ir GMP. Medikai ją pristatė į Kauno klinikas, kur suteikė pirminę pagalbą ir išleido į namus. Įvykio metu daugiau liudininkų nebuvo. Šiuo metu dėl sužalojimo yra laikinai nedarbinga ir gydosi Pilėnų sveikatos centre (b. l. 15-16);

2018-02-06 liudytojos N. B. parodymai apie tai, kad 2018-02-02 apie 17 val. jos vyras R. B., būdamas neblaivus, išėjo ieškoti dingusio šuniuko. Įtarė, kad šuniuką galėjo nušauti K. K., kadangi prieš kelias dienas K. K. grasino tai padaryti. Jų šuniukas, būdamas palaidas, vis atbėgdavo į kiemą pas K. K.. Ji išėjo iš paskos savo vyrui ir prie K. namo vyrą pasivijo. Matė kaip jos vyras bandė atidaryti K. tvoros vartus. Tuo metu prie vartų atvažiavo J. K., kuri atsidariusi automobilio dureles paklausė jų, ką jie čia veikia. Jos vyras atsakė, kad ieško savo šuns ir įtaria, kad K. vyras jį nušovė. J. K. pasakė, kad nieko nežino apie jokį šunį. Po šių K. žodžių jos vyras pro atidarytų automobilių durelių tarpą, dešinės rankos kumščiu vieną kartą J. K. sudavė į veido sritį ir pataikė į nosį. Iš karto po smūgio ji savo vyrą R. B. nutempė nuo J. K. automobilio ir nusivedė namo. Netrukus atvažiavo policijos pareigūnai, kurie jos vyrą išvežė į policijos komisariatą (b. l. 19);

2018-04-15 Bendrojo pagalbos centro Klaipėdos skyriaus pateikta informacija su kompaktiniu disku, iš kurios matyti, kad bendrojo pagalbos centro 2018-02-02 17 val. 21 min. informacinėje sistemoje užfiksuotas K. K. pranešimas iš telefono numerio, dėl kūno sužalojimo, adresu Kauno r. (duomenys neskelbtini) (b. l. 22, 23);

2018- 02-15 objektų apžiūros protokolas, kuriame pateikta K. K. pokalbio su bendruoju pagalbos centru stenograma (b. l. 24-25);

2018-02-06 – 2018-03-07 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. G428/2018(02), iš kurios matyti, kad J. K. konstatuota poodinės kraujosruvos nosies nugarėlėje, kairės akies srityje, nosies kaulų lūžimas, nosies pertvaros iškrypimas. Sužalojimas padarytas kietu buku daiktu paveikus nurodytą sritį ir galėjo būti padarytas vieno trauminio poveikio pasėkoje. Nosies kaulų lūžimas, nosies pertvaros iškrypimas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl šio sužalojimo sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam kaip 10 dienų laikotarpiui (b. l. 54-55);

Dėl įrodymų vertinimo ir nusikalstamos veikos kvalifikavimo

Pagal BK 138 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo BK 135 straipsnio 1 dalyje numatytų padarinių. Taigi, nesunkus sveikatos sutrikdymas, kaip ir bet kuris kitas sveikatos sutrikdymas, objektyviai gali pasireikšti ir žmogaus sužalojimu, t. y. žmogaus kūno audinių ar organų anatominio vientisumo ar jų funkcijų pažeidimu dėl mechaninio, fizinio ar cheminio poveikio.

Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimas R. B. pasitvirtino. Teisiamajame posėdyje nustatyta, kad kaltinime nurodomu laiku ir vietoje, R. B., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia vieną kartą rankos kumščiu sudavė J. K. į nosį, taip padarė poodinę kraujosruvą nosies nugarėlėje, kairės akies srityje, nosies kaulų lūžimą, nosies pertvaros iškrypimą, ir sukėlė nukentėjusiajai J. K. nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl nosies kaulų lūžimo ir nosies pertvaros iškrypimo jos sveikata buvo sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų laikotarpiui.

Šiuo atveju itin svarbu nustatyti priežastinį ryšį tarp kaltininko veikos ir atsiradusių padarinių. Būtent kaltininko veika – atitinkamas poveikis nukentėjusiajai turi būti jai atsiradusio nesunkaus sveikatos sutrikdymo priežastimi. BK 138 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas nusikaltimas yra tyčinis – jis gali būti padaromas arba apibrėžta, arba neapibrėžta tyčia. Nesunkus sveikatos sutrikdymas yra padarytas apibrėžta tyčia, jei kaltininkas suprato, kad savo veika kėsinasi į kito žmogaus sveikatą, numatė, kad gali kitam žmogui nesunkiai sutrikdyti sveikatą, ir norėjo jam tokį sveikatos sutrikdymą padaryti. Esant neapibrėžtai tyčiai kaltininkas irgi suvokia, kad jis savo veika kėsinasi į kito žmogaus sveikatą. Tačiau šiuo atveju kaltininkas galimybę atsirasti įvairiems jo pavojingos veikos padariniams (nukentėjusiojo skirtingo masto sveikatos sutrikdymams – sunkiems, nesunkiems ar nežymiems) numato bendrai, tų padarinių savo sąmonėje nedetalizuoja. Kai sveikatos sutrikdymas padaromas neapibrėžta tyčia, kaltininko veika kvalifikuojama pagal atsiradusius padarinius: kaip sunkus, nesunkus ar nežymus sveikatos sutrikdymas. Apie kaltininko tyčios turinį teismas sprendžia atsižvelgdamas į visas padaryto nusikaltimo aplinkybes: nusikaltimo padarymo įrankius, būdą, sužalojimų kiekį, jų vietą, nusikalstamų veiksmų intensyvumą, kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio santykius, elgesį įvykio metu ir kt. Būtent šioje byloje ištyrus ir įvertinus įrodymus, teismas daro išvadą, kad nors R. B. nesiekė nukentėjusiajai padaryti konkretų sužalojimą, tačiau jis suprato, jog savo veiksmais (tyčia suduodamas smūgį į veido sritį J. K.), gali ją sužaloti (neapibrėžta tyčia). Tarp sukeltų padarinių ir kaltinamojo atliktų veiksmų yra tiesioginis priežastinis ryšys, o kaltinamojo atlikti nusikalstami veiksmai sukėlė konkrečius padarinius, t. y. nesunkiai sutrikdė J. K. sveikatą. Dėl paminėtų aplinkybių nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 1 dalį ir įrodyta teisiamojo posėdžio metu ištirtais bei aukščiau aptartais įrodymais.

Dėl civilinio ieškinio

BPK 109 str. numato, kad asmuo dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltininkui ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.

Nukentėjusioji J. K. teisiamojo posėdžio metu pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo ji prašė iš kaltinamojo R. B. 2564,75 eurus turtinės, 2000 eurus neturtinės žalos ir 700 eurų atstovavimo išlaidų atlyginimo (b. l. 120-123). Nurodo, kad turtinę žalą sudaro išlaidos planuojamai operacijai - 2500 Eur, o taip pat kelionės išlaidos kurui bei 30 Eur gydytojo UAB „Grožio chirurgija“ konsultacijai. Neturtinė žala – tai nukentėjusiosios J. K. dėl įvykio patirti moraliniai išgyvenimai.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 str. 2 d., neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Byloje nustatyta, kad R. B. nusikalstamais veiksmais buvo sutrikdyta J. K. sveikata, taigi tarp šių veiksmų ir kilusių padarinių yra tiesioginis priežastinis ryšys. Esant tokiai situacijai svarbią reikšmę, nustatant neturtinės žalos dydį, įgyja, viena vertus, įvykio padariniai ir nukentėjusiojo interesai gauti teisingą kompensaciją už patirtą fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus bei nepatogumus, antra vertus – kaltinamojo kaltės forma ir laipsnis, jo interesai, kad iš kaltinamojo priteisiamas žalos atlyginimo dydis būtų teisingas (t. y. adekvatus jo kaltės laipsniui) bei realus. Pažymėtina, kad, nustatydamas neturtinės žalos atlyginimo dydį, teismas negali suabsoliutinti vieno pasirinkto kriterijaus, o kitus ignoruoti. Kad ir kokie sunkūs būtų įvykio padariniai, teismas privalo vertinti visumą ir taip nustatyti maksimaliai teisingą, situaciją atitinkantį neturtinės žalos atlyginimo dydį. Kiekvienoje byloje, priklausomai nuo konkrečių aplinkybių, žalos dydis nustatomas individualiai, kiekvienoje byloje teisingą piniginės kompensacijos už patirtą neturtinę žalą nustatymą lemia konkrečios aplinkybės, kurios nebūna tapačios.

Vienas pagrindinių kriterijų, nustatant neturtinės žalos dydį, yra sukeltos pasekmės, kurios vertinamos atsižvelgiant į asmens patirtų moralinių praradimų dydį, jų įtaką žmogaus dvasiniams išgyvenimams, emocinei būsenai. Iš valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvados Nr. G428/2018(02) nustatyta, kad J. K. konstatuota poodinės kraujosruvos nosies nugarėlėje, kairės akies srityje, nosies kaulų lūžimas, nosies pertvaros iškrypimas. Sužalojimas padarytas kietu buku daiktu paveikus nurodytą sritį ir galėjo būti padarytas vieno trauminio poveikio pasėkoje. Nosies kaulų lūžimas, nosies pertvaros iškrypimas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl šio sužalojimo sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam kaip 10 dienų laikotarpiui (b. l. 54-55). Taigi, teismui nekyla jokių abejonių, kad dėl R. B. kaltų veiksmų J. K. patyrė didelius tiek fizinius, tiek dvasinius išgyvenimus.

Iš kitos pusės teismas taip pat turi įvertinti ir šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo teisingumo ir protingumo kriterijus. Šioje dalyje pažymėtina, jog ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad žalą padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju negali būti lemiamu kriterijumi nustatant neturtinės žalos dydį (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-89/2010, 2K-280/2014), esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus šiuo atveju yra žalos pasekmės ir dėl to patirti dvasiniai išgyvenimai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje kaip vienas iš neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų yra šalies ekonominio gyvenimo rodikliai, bendras pragyvenimo lygis, vidutinės gyventojų pajamos ir kiti ekonominio pobūdžio faktoriai (kasacinė nutartis civilinėje byloje 3K-3-263/2007), todėl nukentėjusiajai priteistinas neturtinės žalos dydis turi atitikti protingumo kriterijų, būti adekvatus padaryto nusikaltimo pasekmėms. Atkreiptinas dėmesys ir į bendrą teismų formuojamą praktiką dėl žalos atlyginimo šios kategorijos baudžiamosiose bylose.

Bylos duomenimis, kaltinamasis kaltę pripažino. Jis yra sulaukęs pensinio amžiaus (gim. 1951 m.), pajamos pragyvenimui yra žemos, nes nedirba ir gauna tik senatvės pensiją (b. l. 130-131), turi pastovią gyvenamąją vietą. Atsižvelgiant į virš išdėstytų aplinkybių visumą, bei vertinat kaltinamojo amžių, šeiminę padėtį, turtinę padėtį, sveikatą, darbo neturėjimą, nusikalstama veika pažeistų socialinių vertybių reikšmingumą, nusikalstamų veiksmų padarinius nukentėjusiosios sveikatai, į susiformavusią teismų praktiką, priteisiant analogiškus ieškinius, kai priteisiamos neturtinės žalos dydis pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d. tiesiogiai nukentėjusiems asmenims priteisiamas iki 2606,58 Eur (kasacinės nutartys Nr. 2K-68/2014, Nr. 2K-300-2014, Nr. 2K-36-895/2017, Nr. 2K-24-895/2017), ir vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijais, nukentėjusiajai priteistina jos prašoma neturtinė žala 2000 Eur. Teismo manymu, toks neturtinės žalos dydis atitinka padarytos veikos pavojingumą, kaltinamojo turtinę padėtį, jo kaltės laipsnį ir teismų praktikos tendencijas.

Dalyje dėl turtinės žalos nukentėjusiosios civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies, priteisiant turtinę žalą pagrįstą pateiktais dokumentais, t. y. išlaidas už gydytojo UAB „Grožio chirurgija“ konsultaciją bei kelionės išlaidas kurui, viso 64,57 Eur, tačiau nepriteisiant 2500 Eur už planuojamą operaciją UAB „Grožio chirurgija“, kadangi, kaip matyti iš byloje esančių dokumentų, chirurginis gydymas nukentėjusiajai 2018-03-06 buvo neindikuotinas, pasiūlyta rekonsultacija dėl rinoseptoplastikos po 6 mėnesių (b. l. 52), kitų duomenų apie operacijos reikalingumą nepateikta.

Kadangi šioje byloje nukentėjusiajai J. K. atstovas advokatas padėjo tinkamai realizuoti savo teises, advokato darbo apmokėjimui turėtos J. K. išlaidos 700 eurų (b. l. 128), pripažintinos procesinėmis išlaidomis ir priteistinos iš R. B..

Kaltinamasis R. B. padarė vieną nesunkų nusikaltimą, neteistas (b. l. 84), baustas administracine tvarka (b. l. 82-83), nedirbantis, gauna senatvės pensiją, VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriaus stacionare nuo 2002-01-01 nesigydė, konsultacijų kabinete nesilankė (b. l. 81), Respublikinio priklausomybės ligų centro Kauno filiale neregistruotas (b. l. 80).

Kaltinamojo R. B. atsakomybę lengvinanti aplinkybė – kaltu prisipažino ir nuoširdžiai gailisi, atsakomybę sunkinanti aplinkybė ta, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio.

N. B. pareiškė prašymą būti R. B. laiduotoja.

Prokurorė neprieštarauja šiam prašymui ir prašo atleisti kaltinamąjį R. B. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, kadangi yra teismo pasitikėjimo vertas asmuo, t. y. kaltinamojo sutuoktinė sesuo. Kaltinamojo gynėjas advokatas pareiškė prašymą nutraukti baudžiamąją bylą pagal laidavimą.

Konstatuotina, kad ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir teismo posėdyje ištirtų įrodymų visuma yra pagrindas R. B. pripažinti kaltu padarius BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką ir paskirti bausmę. Kadangi apklausiamas kaltinamasis išreiškė norą būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, būtina įvertinti ir galimybes pritaikyti nagrinėjamu atveju šį atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės institutą.

Pagal BK 40 straipsnį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltinamąjį jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būto paskirtas su užstatu arba be jo. Asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ir kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys.

Būti laiduotoja byloje pateikusi sutikimą kaltinamo R. B. žmona N. B., kuri apklausta posėdžio metu paaiškino, kad kaltinamasis yra jos vyras, ji nėra teista ir bausta administracine tvarka, todėl galėtų daryti teigiamą įtaką vyrui, būti laiduotoja sutinka.

Iš teismui pateiktų dokumentų matyti, kad N. B. gauna senatvės pensiją (b. l.130-131), 2006 metais Šiaulių universitete baigė pradinio ugdymo pedagogikos ir ikimokyklinio ugdymo studijų programą, jai suteikta mokytojo profesinė kvalifikacija (b. l. 133), neteista (b. l. 134), administracinėmis nuobaudomis nebausta (b. l. 135), todėl gali būti R. B. laiduotoja.

Esant N. B. prašymui perduoti R. B. jos, kaip sutuoktinės atsakomybei pagal laidavimą, teismas vertina tai, kad kaltinamasis R. B. padarė vieną nesunkų nusikaltimą, nusikalto pirmą kartą, visiškai pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi padaręs nusikalstamą veiką, naujų ikiteisminių tyrimų jo atžvilgiu nėra. Tai leidžia teismui daryti išvadą, kad kaltinamasis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismas vertina, kad išdėstytos aplinkybės patvirtina, kad yra visos būtinos Lietuvos Respublikos BK 40 str. numatytos sąlygos R. B. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Teismas konstatuoja, kad laiduotoja kaltinamojo R. B. žmona N. B. yra vertas pasitikėjimo asmuo, savo asmeninėmis savybėmis bei nepriekaištinga reputacija darys teigiamą įtaką kaltinamojo pasitaisymui, todėl skirtina laiduotoja.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, R. B. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, perduodant jį laiduotojai N. B. jos atsakomybei, o baudžiamoji byla nutrauktina (BK 40 str.).

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus naikintina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 - 307 straipsniais, teismas

nusprendė:

R. B., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant jį laiduotojos N. B. atsakomybėn baudžiamojo kodekso 40 straipsnio pagrindais ir tvarka 1 (vieneriems) metams be užstato, baudžiamąją bylą Nr. 1-1662-573/2017 nutraukti.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Nukentėjusios J. K. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies, priteisti iš R. B. 2000 (du tūkstančius) Eur neturtinei žalai atlyginti, 64,57 Eur turtinei žalai atlyginti bei 700 (septynis šimtus) Eur proceso išlaidų J. K. naudai.

Išaiškinti R. B., kad tuo atveju, jeigu jis, būdamas atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, per vienerius metus padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės šioje byloje ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. O jeigu jis per vienerius metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės šioje byloje nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, paduodant skundą bylą nagrinėjusiam teismui.

Teisėjas Dainius Ročys