Marijampolės apylinkės teismo nutartis

Šakių rajono apylinkės teismo teisėja J. S., sekretoriaujant I. U., dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui D. Ū., jo atstovui advokatui G. B., išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje D. Ū. traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 126 str. 4 d., 129 str., 130² str.

Aprašomoji dalis

nustatė:

2012 m. rugpjūčio 13 d. (duomenys neskelbtini) surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, kuriame nurodyta, kad D. Ū. Šakių raj. sav. Kidulių k. Sodų g. 8, 2012 m. rugpjūčio 13 d. 20.30 val. vairavo automobilį Subaru Legacy, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, neturėdamas teisės vairuoti, vengė neblaivumo patikrinimo, asmuo metu eigoje buvo baustas už transporto priemonių vairavimą išgėrus, taip pat nepateikė privalomo civilinės atsakomybės draudimo. Jo veiksmai kvalifikuoti pagal ATPK 126 str. 4 d., 129 str. , 130² str.

Teismo posėdžio metu D. Ū. nurodė, kad jis sėdėjo degalinėje ir atėjo jo draugas. Jie išgėrė po butelį alaus ir atvažiavo K. V. su SUBARU, paklausė ar jis važiuoja namo, jis atsakęs, kad dar nevažiuos. Tada K. V. nuėjo namo palikęs automobilį. Jie toliau su A. gėrė alų paskui jis pro degalinę ėjo į Kidulius. Tada privažiavo policiją jį įsisodino į mašiną ir nusivežė į Jurbarko policijos komisariatą. Automobilis priklauso O. B., jis jį pažįsta. Jis buvo dokumentus automobilyje palikęs, nes Kęstas jį vežiojo su tuo automobiliu. Automobilio raktų jis neturėjo, automobilis buvo atrakintas. Prie degalinės jis atėjo apie aštuntą valandą, ar prieš aštuonias tiksliai neatsimena. A. atėjo tuoj pat paskui jį. Jie degalinėje prasėdėjo apie 15-10 min iki atvažiavo V. Kai jis atėjo prie degalinės policijos automobilio nematė. Kai jį sulaikė policijos pareigūnai, jis jiems aiškino, kad nevairavo ir eina namo. Vairuotojo pažymėjimą jis turėjo, jam nebuvo tuo metu atimta teisė vairuoti. Pūsti į alkotesterį nesutiko, nes nepadarė jokio nusižengimo ir nevairavo automobilio.

Teismo posėdžio metu liudytojas M. A., nurodė, kad jis buvo Kiduliuose, pamatė D., kuris buvo prie degalinės. Atėjo pas jį į degalinę. Jie atsigėrė po du buteliuką alaus. Atvažiavo SUBARIKAS į degalinę išlipo K. pasiūlė D. važiuoti namo, bet D. atsisakė. Jie baigėme gerti alų jis išėjo namo ir D. kažkur išėjo. Tai buvo rugpjūčio 13 dieną apie kurią valandą aš neatsimenu. D. automobilio nevairavo, jis net raktelių neturėjo. Kai jis atėjo D. buvo degalinėje, o automobilio nebuvo, vėlia atvažiavo K. V..

Teismo posėdžio metu liudytojas R. M. nurodė, kad dirbo tuo metu su kelių policijos vyresniuoju specialistu I. S. viename ekipaže. Apie 21 val. gavo iš budėtojų dalies nurodymą, kad nuo Šakių pusės link Jurbaro važiuoja automobilis, kurį galimai vairuoja neblaivus vairuotojas. Jie važiavo link Šakių ir Kiduliuose pastebėjo, kaip į Ventus degalinę įsuka Subaru automobilis, kuris buvo minėtas. Pasukęs į kolonėlę sustojo, jie apsisuko ir pastebėjo, kai šitas vyriškis išlipo iš automobilio iš vairuotojo pusės ir ėjo link Jurbarko pusės. Jie privažiavo prie D. Ū., paprašė lipti į automobilį, šis nesuprato kas vyksta, kodėl jie prie jo kabinėjasi, ir kodėl turi su jais važiuoti. Jie D. Ū. paaiškino, kad jis neblaivus, bet jis atsisakė. Jie privažiavo prie to automobilio, kurį jis paliko. Automobilis buvo atrakintas, apžiūrėjus automobilį rado D. Ū. vairuotojo pažymėjimą , registracijos liudijimą. D. Ū. vis tiek neigė, kad vairavo. Paskui jie D. Ū. parsivežė į komisariatą, kur patrulis T. M. surašė protokolą. Buvo nustatytas girtumas. Kaip buvo pasirengęs, neatsimena. Matė iš 50 metrų atstumo, tikrai neapsiriko, kas išlipo iš automobilio. D. Ū. važiavo vienas, išlipo iš automobilio ir nuėjo. Tikrai yra įsitikinęs, kad vairavo būtent D. Ū.. Automobilį D. Ū. pastatė už kolonėlės pastato ir prie dujų baliono, jie tuo metu apsisukinėjo ir įvažiavo į kolonėlę. Kai jo vairuojamas automobilis įvažiavo į degalinę, jie buvo netoli degalinės. Kas automobilio viduje sėdėjo jie nematė, bet matė, kad iš jo niekas neišlipo. Vairuotojo pažymėjimas jo buvo automobilyje, dokumentą jis pats rado automobilyje, o raktai nuo automobilio buvo pas D. Ū. kišenėje. Parvykus į policijos komisariatą prie budinčios dalies, kur vyksta apžiūra buvo iš jo kišenės ištraukti raktai. Kur dabar tie raktai jis nežino, nes jie priduodami budėtojui ir kai paleidžiamas asmuo jam atiduodama. Kad tai buvo to automobilio raktai suprato iš to, kad ant tų raktų buvo Subaru ženkliukas.

Teismo posėdžio metu liudytojas T. M. nurodė, kad jie keitėsi su kolegom pamainom ir jie buvo Kiduliuose sustabdę neblaivų vairuotoją su Subaru automobiliu. Kadangi kolegom baigėsi darbas tai jie surašė tarnybinį ir paliko jam surašyti protokolą ir nuvilkti mašiną į saugojimo aikštelę. Nuvažiavo į Kidulius, sulaukė autovėžio, nuvežė automobilį į aikštelę, grįžo į policijos komisariatą ir surašė protokolą. Įvykio vietoje, kai buvo sulaikomas automobilis, jis nebuvo. Su vairuotoju bendravo, jis surašė protokolą. Kai vežė automobilį, jam raktelius padavė budinčioje dalyje, padavė ar budintis, ar kolegos, kurie sustabdė dabar nepamena. Sakė raktelius rado pas jį kišenėje, kai parsivežė į komisariatą. Transporto nuvežimo aktą surašė jis, į aktą rakteliai nesirašo, o rašomi tik daiktai, kurie rasti automobilyje. Automobilį tempė be raktelių, buvo atrakintas automobilis. Pagal baustumus ilgai studijavo, nes ten daug pažeidimų ir jam pasirodė, kad D. Ū. neturi teisės. Nes pagal baustumus realiai jam turėtų būti atimta teisė. Jis sustabdant nedalyvavo, surašant protokolą vadovavosi S. tarnybiniu pranešimu. Jis pats nusprendė, kad jam yra atimtos teisės. Paskui po kažkiek laiko studijavo su kolegom ir suprato, kad realiai jam nebuvo atimta teisė vairuoti. Jis pasiklydo tarp baustumų ir padarė klaidingą išvadą. Jie turi duomenų bazę, kur nurodyta, ar atimta teisė vairuoti, ar ne. Duomenų bazėje rodė, kad dokumentą turi, bet baustumuose rodė, kad jam tam ir tam laikotarpiui atimta teisė vairuoti.

Liudytojas I. S. teismo posėdžio metu nurodė, kad š.m. rugpjūčio 13 dirbant kartu su patruliu Malinausku gavo pranešimą, kad nuo Kidulių pusės atvažiuoja galimai neblaivus vairuotojas su Subaru. Sėdo į tarnybinį automobilį nuvažiavo prie Kidulių kolonėlės, pamatė atvažiuojantį automobilį, jie greitai suko paskui jį. D. Ū. iš lipo ir nuėjo link centrinė sankryžos, jie privažiavo iš paskos. Paprašė lipti į automobilį ir atsivežė prie mašinos jį. Kitų asmenų nebuvo šalia, jis matė, kaip D. Ū. išlipo. Buvo tamsiai apsirengęs. Negalėjo būti, kad vairavo kitas asmuo. Iš automobilio išlipo iš vairuotojo pusės D. Ū.. Jie D. Ū. jį atsivežė prie mašinos, ten rado dokumentus išduotus jo vardu. Automobilio raktelius rado pas jį, kai atsivežė į komisariatą. Raktelius rado, kai darė kratą, jis dalyvavo. Asmens apžiūros protokole yra parašyta, kad rado raktelius, ant raktų buvo parašyta Subaru. Kai jie pamatė sukantį automobilį, tai apsisuko ir nuvažiavo paskui jį į kolonėlę. Jis matė, kaip D. Ū. išlipo iš automobilio iš vairuotojo pusės. D. Ū. sustojo prie dujų baliono toje kampinėje pusėje ir aiškiai matėsi, nes iš tos pusės neįmanoma nematyti. Sulaikė jau einantį, ne prie automobilio, nes paliko automobilį ir ėjo.

Motyvuojamoji dalis

Darytina išvada, kad byla nėra parengta nagrinėti teisme, todėl ji grąžintina protokolą surašiusiai institucijai protokolo trūkumams pašalinti.

ATPK 259 str. 1 d. sakoma, kad dėl padaryto administra­cinio teisės pažeidimo tam įgaliotas pareigūnas (...) surašo protokolą. ATPK 260 str. įtvirtina būtinus administracinio teisės pažeidimo protokolo turiniui keliamus reikalavimus. Minėto straipsnio 1 dalyje tarp kitų reikalavimų nurodomos žinios apie pažeidėjo asmenybę, administracinio teisės pažeidimo padarymo vieta, laikas ir esmė, ATPK straipsnis, straipsnio dalis ar kitas numatantis atsakomybę už šį pažeidimą teisės aktas, kurio reikalavimus pažeidė asmuo. Minėtų normų pagrindu darytina išvada, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas surašomas, kai nustatytas administracinio teisės pažeidimo padarymo faktas (vieta, laikas, esmė), žinomas pažeidimą padaręs asmuo, galima konstatuoti būtinus administracinio teisės pažeidimo sudėties elementus. Neretai administracinio teisės pažeidimo protokolas vertinamas kaip procesinis dokumentas, kuriuo pradedama administracinė byla. Tačiau tai ne vienintelė, o kartais ir ne ta šio dokumento paskirtis. Pagal įstatymo reikalavimus, keliamus protokolo turiniui (ATPK 260 str.), galima teigti, jog tai procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio teisės pažeidimo padarymu ir fiksuojami nustatyti įrodymai. Taigi įstatymas protokolui suteikia specifines funkcijas, dėl kurių jis įgyja bent dvejopą reikšmę: procesinio dokumento, kuriame formuluojamas kaltinimas; dokumento, kuriame fiksuojami nustatyti įrodymai bei kitos aplinkybės ir žinios, reikšmingos nagrinėjant bylą (ATPK 256 str. 2 d.).

Atkreiptinas dėmesys, kad Administracinių teisės pažeidimų kodekso 260 straipsnio 1 dalyje yra nurodyti būtini administracinio teisės pažeidimo protokolo turinio elementai. Administracinių teisės pažeidimų kodekso 260 straipsnio 1 dalyje yra numatyta, kad protokole būtina nurodyti administracinio teisės pažeidimo padarymo laiką, taip pat esmę. Pažeidimo esme ATPK 260 straipsnio 1 dalies prasme laikytina administracinio teisės pažeidimo sudėties objektyviųjų požymių visuma. Tad, kaip matyti iš paminėto, nuo teisingo protokolo surašymo labai priklauso ir administracinio teisės pažeidimo bylos baigtis, administracinio teisės pažeidimo protokolas turi lemiamą reikšmę asmens kaltės nustatymui (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N-3-1135/2005). Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui kaltinimas turi būti suformuluotas aiškiai, turi būti pateikti visi galimi įrodymai ir kaltinimo pateikimo metu turi būti užtikrinamas traukiamojo administracinėn atsakomybėn asmens teisių, numatytų Administracinių teisės pažeidimų kodekso 272 straipsnyje (administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo turi teisę susipažinti su bylos medžiaga, duoti paaiškinimus, pateikti įrodymus, pareikšti prašymus), įgyvendinimas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N-16-1673/2007).Administracinių teisės pažeidimų kodekso 260 straipsnio 1 dalis reikalauja, kad administracinio teisės pažeidimo protokole būtų nurodomas šio kodekso straipsnis, straipsnio dalis ar kitas numatantis atsakomybę už šį pažeidimą teisės aktas, kurio reikalavimus pažeidė asmuo. Taigi administracinio teisės pažeidimo protokole turi būti teisiškai kvalifikuota administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veika. Tai svarbu tiek užtikrinant administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisę žinoti, kuo jis yra kaltinamas, tiek administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo proceso tikslų įgyvendinimą. Protokole pateiktas veikos teisinis kvalifikavimas itin reikšmingas nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą, nes bylą nagrinėjantis organas (pareigūnas) turi patikrinti, ar administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo tikrai padarė nurodytą teisės pažeidimą, ar tikrai jo veika buvo įstatymo draudžiama ir už ją buvo nustatyta administracinė atsakomybė.

Administracinio teisės pažeidimo protokolas surašomas, kai: 1) nustatytas administracinio teisės pažeidimo padarymo faktas (vieta, laikas, esmė); 2) žinomas pažeidimą padaręs asmuo; 3) galima konstatuoti būtinus administracinio teisės pažeidimo sudėties elementus. Nustatydami pažeidimą, pareigūnai, turintys teisę surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, privalo surinkti įrodymus, kuriuos ištyrusi ir įvertinusi nagrinėjanti administracinio teisės pažeidimo bylą institucija (apylinkės teismas) galėtų konstatuoti administracinio teisės pažeidimo padarymo faktą bei nustatyti su juo susijusias aplinkybes. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ATPK 260 straipsnio 1 dalyje yra nurodyti būtini administracinio teisės pažeidimo protokolo turinio elementai. ATPK 260 straipsnio 1 dalyje yra nurodyta, kad protokole būtina nurodyti administracinio teisės pažeidimo padarymo esmę. Pažeidimo esme ATPK 260 straipsnio 1 dalies prasme laikytina administracinio teisės pažeidimo sudėties objektyviųjų požymių visuma. Teismų praktikos analizė leidžia sutikti su teisės mokslo išvadomis, kad nuo teisingo protokolo surašymo labai priklauso ir administracinio teisės pažeidimo bylos baigtis, administracinio teisės pažeidimo protokolas turi lemiamą reikšmę asmens kaltės nustatymui.

Teismo posėdžio metu apklausus byloje dalyvaujančius asmenis ir liudytojus bei gavus papildomą medžiagą nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytos aplinkybės neatitinka įvykio aplinkybes, veikos kvalifikavimas nėra aiškus ir tikslus, todėl teismas negali priimti sprendimo byloje. Administracinio teisės pažeidimo protokole nurodoma, kad D. Ū. veiksmai pasireiškia tuo, kad jis vairavo automobilį būdamas neblaivus, neturėdamas teisės vairuoti, vengė neblaivumo patikrinimo, metų eigoje buvo baustas už transporto priemonės vairavimą išgėrus, nepateikė privalomojo civilinės atsakomybės draudimo. Šie jo veiksmai kvalifikuot pagal ATPK 126 str. 4 d., 129 str. 130 ² str. Tačiau protokole nurodytos faktinės aplinkybės neatitinka kvalifikacijos bei nėra aišku už kokius veiksmus, kokiame straipsnyje nurodyta atsakomybė. Nurodoma, kad D. Ū. vairavo automobilį būdamas neblaivus taip pat vengė neblaivumo patikrinimo. Taigi nėra aišku, ar D. Ū. vis dėlto vairavo neblaivus ir jo neblaivumas buvo nustatytas, ar jis vengė patikrinimo. Ar tai yra du atskiri veiksmai, už kuriuos abu asmuo traukiamas atsakomybėn. Protokole nurodoma, kad D. Ū. neturėjo teisės vairuoti, tuo tarpu byloje gauti duomenys, jog D. Ū. tuo metu turėjo teisę vairuoti, taigi nėra aiškios pažeidimo padarymo aplinkybės. Kaip jau buvo nurodyta D. Ū. veiksmai kvalifikuoti ir pagal ATPK 126 str. 4 d. ir pagal 129 str. , tad teismas turėtų daryti išvadą, jog asmuo trauktinas atsakomybėn ir dėl vairavimo neblaiviu ir dėl vengimo pasitikrinti blaivumą, kaip padaręs atskirus neteisėtus veiksmus, tačiau tokia kvalifikacija ir protokole nurodytos aplinkybės neatitinka teismo posėdžio metu apklaustų asmenų parodymų. Protokole nurodoma, kad asmuo metų eigoje buvo baustas už transporto priemonių vairavimą išgėrus, tačiau nėra aiškiai nurodoma kada ir už ką baustas, nes ATPK 130 ² str. yra konkrečiai nurodyta pagal kokius straipsnius baustas gali būti traukiamas atsakomybėn pagal šį straipsnį. Taip pat protokole nurodoma, kad nepateikė privalomojo civilinės atsakomybės draudimo, tuo tarpu tokie veiksmai nėra kvalifikuoti pagal ATPK.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes teismas konstatuoja, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas, kuris yra surašytas D. Ū. neatitinka administracinio teisės pažeidimo protokolams keliamų reikalavimų, įvykio aplinkybės nurodytos abstrakčiai, netiksliai, veiksmų kvalifikacija neaiški, todėl teismas negali priimti sprendimo, atitinkamai esant nurodytoms neaiškioms įvykio aplinkybėms, pažeidžiama atsakomybėn traukimo asmens teisė į gynybą.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Administracinio teisės pažeidimo bylą grąžinti protokolą surašiusiai institucijai protokolo trūkumams pašalinti.

Nutartis per 20 dienų nuo nutarties paskelbimo gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Šakių rajono apylinkės teismą.