Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Viktoras Preikšas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo D. Ū. apeliacinį skundą dėl Šakių rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 12 d. nutarties D. Ū. administracinio teisės pažeidimo byloje ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 str. 4 d., 129 str., 130² str. D. Ū. surašytas už tai, kad jis (duomenys neskelbtini), 2012 m. rugpjūčio 13 d. 20.30 val. vairavo au­to­mo­bi­lį „Subaru Legacy“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, neturėdamas teisės vairuoti, vengė neblai­vumo patikrinimo, asmuo metų eigoje buvo baustas už transporto priemonių vairavimą iš­gė­rus, taip pat nepateikė privalomo civilinės atsakomybės draudimo.

D. Ū. administracinio teisės pažeidimo protokole buvo kaltinamas ATPK 126 str. 4 d., 129 str. ir 130² str. numatytų pažeidimų padarymu. Nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, kad D. Ū. būtų nustatytas konkretus neblaivumo laipsnis. Atsakomybė pagal ATPK 126 str. 4 d. dėl blaivumo patikrinimo vengimo kyla tik vairuotojui. D. Ū. nuo pat pradžių neigė vairavęs trans­por­to priemonę. Kuomet atvyko policijos pareigūnai buvęs degalinėje išgerti alaus. Tai teisme pa­liu­dijo M. A., su D. Ū. buvęs degalinėje. Degalinės filmavimo kamera padaryti vaizdo įra­šai nepatvirtino, kad D. Ū. vairuotų automobilį, kad išlipo iš vairuotojo vietos. Pagal vaizdo įra­šus policijos automobilis prie degalinės atvažiavo po 4 minučių po to, kai ten atvažiavo automobilis „Subaru“, kas paneigia policijos pareigūnų parodymus, jog atvažiavo į degalinę iškart paskui „Su­ba­ru“. Dėl to policijos pareigūnai objektyviai negalėjo matyti vairavusio ir išlipusio iš „Subaru“ vai­ruo­tojo. Apie nagrinėjamą įvykį iš įvairių šaltinių gavęs skirtingą informaciją, apy­linkės teismas spren­dimą turėjo priimti nustatęs, kurie iš duomenų laikytini patikimais, o kurių patikimumas kelia abejonių. D. Ū. išdėstytas aplinkybes patvirtina liudytojas M. A. ir objektyvūs duomenys – vaizdo įrašai, kurie paneigia policijos pareigūnų parodymus, kad jie matė automobilį vairuojant D. Ū.. Atsakomybė už vengimą pa­si­tikrinti blaivumą taikoma tik specialiam sub­jektui – automobilio vairuotojui, todėl D. Ū. negali būti pripažintas kaltu pagal ATPK 126 str. 4 d. Kadangi D. Ū. protokole nurodytą dieną nevai­ravo automobilio, jam nebuvo nustatytas ir koks nors neblaivumo laips­nis, teisė vairuoti transporto priemones jam neatimta, todėl nėra jokio pagrindo D. Ū. pripa­žinti kaltu ir pagal ATPK 129 str. ir 130² str. Todėl apylinkės teismas turėjo bylą nutraukti. Vien ta aplinkybė, kad nagrinėjimo teisme metu nepasitvirtino kaltinimai, nėra pagrindas grąžinti bylą pro­tokolą su­rašiusiai institucijai.

D. Ū. apeliacinis skundas netenkinamas.

Iš skundo turinio matyti, kad apeliantas nesutinka su jam pareikštais kaltinimais – ginčija ir tai, kad jis vairavo transporto priemonę, būdamas neblaivus, ir tai, kad vengė pasi­tik­rin­ti blaivumą. Skundą nagrinėjantis teismas nesutinka su tokia apelianto pozicija. Iš tikrųjų, šioje byloje susiklostė tokia teisinė situacija, kai asmuo kaltinamas ir vairavęs trans­porto priemonę neblaivus, ir vengęs pasitikrinti blaivumą. Akivaizdu, kad administracinio tei­sės pažeidimo protokole D. Ū. pateikti kaltinimai yra vienas kitam prieštaraujantys.

ATPK 126 str. 4 d. numatytas pažeidimas gali būti padaromas alternatyviais veiksmais – asmuo traukiamas už transporto priemonių vairavimą, esant vairuotojams neblaiviems, kai nusta­to­mas vidutinis (nuo 1,51 iki 2,5 promilės) arba sunkus (nuo 2,51 promilės ir daugiau) neblaivumo (girtumo) laipsnis, neblaivumo patikrinimo vengimą, taip pat alkoholio vartojimą po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo. Taigi, siekiant patraukti asmenį už šio pažeidimo padarymą, vairuo­jan­tis asmuo turi būti neblaivus, arba vengti pasitikrinti blaivumą, arba vartoti alkoholį po eismo įvykio.

Konstatavus vairavimą esant neblaiviam, turėjo būti nustatytas ir į administracinio teisės pažeidimo protokole suformuluotą kaltinimą įrašytas neblaivumo laipsnis. Byloje nėra jokių įro­dy­mų, kad neblaivumo laipsnis D. Ū. buvo nustatytas. Iš byloje esančių tar­ny­binių pra­ne­ši­mų maty­ti, kad Marijampolės apskrities VPK Jurbarko PK pareigūnams, įtarusiems, kad D. Ū. vairavo au­to­mobilį, jis akivaizdžiai at­rodė neblaivus, jam iš burnos sklido alkoholio kva­pas, jis svir­du­liavo, neriš­liai kalbėjo (b. l. 4, 5, 6). Nenustačius vairuotojo neblaivumo, vado­vau­jan­tis Lie­tuvos Res­pu­bli­kos Vyriausybės 2006-05-12 nutarimu Nr. 452 patvirtintomis Transporto prie­mones vai­ruo­jančių ir kitų asmenų neblaivumo (gir­tu­mo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklėmis ir Lietuvos Res­publikos sveikatos ministro 2006-06-20 įsakymu Nr. V-505 patvirtinta Medicininės apžiūros neblai­vumui (girtumui) ar apsvaigimui nuo psi­chiką veikiančių medžiagų nustatyti atliki­mo ir ben­dros asmens būklės įvertinimo metodika, nega­lima konstatuoti vairuotojo neblaivumo. Be to, in­kri­mi­nuojant kitą alternatyvų požymį – blai­vu­mo patikrinimo vengimą, būtina nustatyti, kad as­muo vairavo trans­por­to priemonę ir policijos pa­reigūnams pareikalavus pasitikrinti blaivumą, ven­gė tai padaryti. Taigi, neaiš­ku, kuo kaltinamas D. Ū. – ar vairavimu transporto priemonės neblai­viam, ar vengimu pa­si­tik­rinti blaivumą, kaltinimas yra nekonkretus. Esant tokiai dvipras­miš­kai teisinei si­tua­cijai apy­lin­kės teismas pagrįstai atsisakė na­grinėti D. Ū. administracinio teisės pa­žeidimo bylą teisme ir grą­ži­no ją administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusiai institucijai protokolo trū­ku­mams paša­linti, kadangi D. Ū. admi­nis­tracinio teisės pažeidimo byla nėra tinkamai parengta nagrinėti teisme.

Dėl to, kas aukščiau pasakyta, nevertinami kiti D. Ū. inkriminuojami pažeidimai, ka­dan­gi administracinės bylos nagrinėjimas teisme negalimas dėl vienas kitam prieštaraujančių kaltinimų protokole. Šis trūkumas negali būti ištaisytas apylinkės teisme, kadangi tai nėra klai­dingas ad­mi­nis­tra­cinio teisės pažeidimo juridinis įvertinimas, nurodant neteisingą įstatymo straipsnį, kvalifikuojant pažeidimą, o iš esmės priešingi vienas kitam kaltinimai. Todėl lieka neaišku, kurį iš protokole pa­mi­nė­tų pažeidimų, numatytų ATPK 126 str. 4 d., galimai padarė D. Ū.. Šis trūkumas yra esminis, jis su­kliudė apylinkės teismui priimti teisingą procesinį sprendimą.

Daroma išvada, kad D. Ū. apeliacinis skundas yra nepagrįstas, keisti ar naikinti skund­žia­mą apylinkės teismo nutartį, remiantis apeliacinio skundo argumentais, įstatyminio pagrindo nėra, todėl skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

D. Ū. apeliacinio skundo netenkinti, Šakių rajono apylinkės teismo 2012 m. lap­kri­čio 12 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.