Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

viešame teisiamajame posėdyje, sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje kaltinamasis D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, nevedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), faktinė gyvenamoji vieta Lietuvos Respublikoje – (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis D. K. 2024 m. rugpjūčio 25 d. apie 00.30 val., ant kelio prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), kilusio konflikto metu, sudavė vieną kartą delnu V. Z. į nosies sritį ir pastarajam nugriuvus ant žemės, sudavė ne mažiau kaip devynis kartus golfo lazda į kairės rankos žastą ir kojas bei ne mažiau kaip šešis kartus spyrė į galvos sritį, tuo nukentėjusiajam padarydamas dešinio blauzdikaulio atvirą lūžį ir kraujuojančią žaizdą dešinės blauzdos viduriniame trečdalyje, t.y. sunkų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis D. K. teisiamojo posėdžio metu prisipažino kaltu padaręs jam inkriminuotą nusikaltimą visiškai. Paaiškino, jog buvo išgėręs, kieme rėkavo, nukentėjusysis pasikvietė jį ant kelio ir prasidėjo tie visi dalykai. Ten jo tėvo namai, bet tėvas įleidęs savo brolius gyventi, jis ten kartais atvažiuoja. Sunku paaiškinti dėl ko gavosi konfliktas. Jis pirmas prie nukentėjusiojo prisikabino. Buvo vienas. Po to atėjo dėdė apginti. Viskas buvo ant gatvės. Prieš tai jis buvo išgėręs alkoholio. V. kažką jam pasakė, jam matomai kažkas nepatiko. V. turėjo golfo lazdą. Jis nukentėjusiajam iš pradžių sudavė delnu per veidą. Šis jam kirto į koją, į ranką su lazda. Lazdą iš jo jis atėmė ir padarė tai, kas aprašyta kaltinime. Jis nukentėjusiajam suduotų smūgių neskaičiavo. Nukentėjusiajam sudavė lazda tiek kartų kiek aprašyta kaltinime. Neprisimena dėl spyrių į galvą, galėjo būti taip, kaip parašyta kaltinime. Neginčija laiko, vietos, būdo ir pasekmių. Matė, kad nukentėjusysis nugriuvo ant žemės. Sunku paaiškinti dėl ko taip elgėsi, neturi paaiškinimo. Neturėjo konkretaus tikslo taip elgtis, šiaip seniau jis su nukentėjusiu gerai sutardavo. Tai įtakojo jo (kaltinamojo) bjaurus charakteris ir alkoholis. Prieš tai jis gėrė alų. Pareigūnai nustatinėjo blaivumą. Iš įvykio vietos jis nepabėgo. Anksčiau su nukentėjusiuoju nebuvo konfliktavęs. Buvo nuvažiavęs į ligoninę pas nukentėjusįjį. Nukentėjusiajam sumokėjo 1000 eurų žalai atlyginti. Taip jiedu buvo susitarę. Susitarė su Kauno teritorine ligonių kasa dėl žalos atlyginimo, moka kas mėnesį po 400 eurų. Prieš tai sodyboje jis su kitais asmenimis gėrė alkoholį ir triukšmavo. Atėjo V. pasikalbėti. Jų kompanija buvo iš keturių žmonių. V. lazda nemosikavo prieš juos. Atsakė, kad jis kaltino nukentėjusįjį dėl vagystės. Vagystė buvo senokai. Iš tikrųjų vagystės nebuvo, jis tik taip galvojo. Buvo taip, kad sutarė su nukentėjusiuoju, kad mokės jam po 100 eurų kas mėnesį nuo 2025-01-01 iki 2026-08-31. Jis nemokėjo nukentėjusiajam po 100 eurų. Ligoninėje su nukentėjusiuoju susitaikė. Blogai savo veiksmus vertina. Už smurtą nebaustas. Padeda tėvams. Tėvas negali dirbti, nes pasiėmęs globą, pamotė turi problemų su sveikata. Išlaikytinių neturi.

Kaltinamajam D. K. prisipažinus kaltu padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką bei davus paaiškinimus ir sutikus, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, bei esant aiškioms nusikalstamos veikos aplinkybėms, ir su sutrumpintu įrodymų tyrimu sutikus prokurorui, kaltinamajam, jo gynėjai toliau teisme įrodymai tirti sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Be kaltinamojo D. K. visiško prisipažinimo, jo kaltė padarius jam inkriminuotą nusikaltimą pasitvirtino sekančiais duomenimis :

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusiojo V. Z. duotais paaiškinimais, kad 2024-08-25 apie 00.30 val. jam būnant namuose (duomenys neskelbtini), išgirdo triukšmą sklindantį iš gatvės, todėl savigynai pasiėmęs metalinę golfo lazdą, išėjo į gatvę, kur sutiko G. K. ir D. K.. Jam išėjus į kiemą neblaivus D. K. pradėjo jį kaltinti degalų vagyste bei jiems būnant gatvėje vieną kartą dešiniu delnu sudavė jam į nosį. Tuomet jis su turėta lazda gindamasis vieną kartą sudavė D. K. per kairę koją. Po jo suduoto smūgio, D. K. atimdamas iš jo lazdą, jį pargriovė ant žemės bei bandė lazda suduoti į galvą, tačiau jam ginantis pataikė į kairės rankos žastą. Po to, D. K. ne mažiau kaip 8 kartus su lazda sudavė jam per kairę ir dešinę kojas bei kelis kartus įspyrė į galvos sritį. Dėl visų sužalojimų jis jautė fizinį skausmą, kuris buvo labai stiprus. Konfliktą galėjo matyti A. K., kuris buvo atėjęs prie jų. Po konflikto pats D. K. iškvietė policijos pareigūnus. Jis (nukentėjusysis) įvykio metu buvo blaivus. Vilkaviškio ligoninėje jam buvo nustatytas dešinės kojos kaulo lūžis, todėl buvo ten paguldytas. Papildomai paaiškino, kad jam D. K. atlygino 1000 eurų žalos bei jie susitarė, kad nuo 2025-01-01 pastarasis iki 2026 m. rugpjūčio mėn. mokės po 100 eurų per mėnesį, todėl jis D. K. susitaikė. Taip pat pažymi, kad D. K. jam į galvą įspyrė 6 kartus.

Apžiūros protokole aprašyta informacija, kad apžiūrint V. Z. buvo nustatytas sužalojimas nosyje, įkirtimas dešinės kojos blauzdoje ir paraudimai kairės kojos šlaunyje.

Savanoriško dokumentų pateikimo protokole aprašyta informacija, kad D. K. pateikė pakvitavimą, jog V. Z. sumokėjo 1000 Eur žalai atlyginti.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojos T. S. duotais paaiškinimais, kad 2024-08-24 ji su G. ir D. K. bei šių tėvu A. K. vartojo alkoholį. Apie 23.00 val. A. K. išėjo namo, o kiti K. į lauką. Šiems išėjus išgirdo triukšmą, t.y. ne savo balsu šaukiantį V. Z.. Tuomet ji bandė paskambinti pagalbos centrui, tačiau to padaryti jai neleido atėjęs G. K. spausdamas jos rankoje buvusį judriojo ryšio telefoną „Samsung A13“, nuo to įskilo šio ekranas. Šio remontas jai kainuos 150 eurų. Vėliau ji girdėjo kaip G. K. mokino D. K. ką sakyti atvykusiems policijos pareigūnams. Tuomet ji pasišviesdama telefonu nuėjo į tą vietą, kurioje šaukė V. Z. ir šį rado gulintį ant kelio sužalota koja. Ji pasišvietusi matė sužalotą V. Z. koją bei buvo kruvinas pastarojo veidas ir ausis. Jai V. Z. papasakojo, kad pas jį atėję K. jį sumušė suduodami septynis kartus aliuminine lazda į kojas ir keturis kartus spyrė į galvą. V. Z. sakė, kad šį sumušė D. K.. Ji nematė kaip buvo mušamas V. Z.. Atvykę medikai išvežė V. Z. į ligoninę. Atvykę pareigūnai krūmuose rado dvi skirtingas D. K. šlepetes ir metalinę lazdą. Kam priklausė lazda, nežino.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojo A. K. duotais paaiškinimais, kad 2024-08-24 jo sūnus D. K. pas jo brolį G. K. vartojo alkoholį kartu su T., todėl apie 21.30 val. jis ten nuėjo, nes norėjo parsivesti sūnų. Nuvykęs jis taip pat išgėrė stiklinę alaus. Jam ten būnant kažkas į kambarį įkišo galvą ir paragino T., t.y. V. Z. sugyventinę, eiti namo. Po vidurnakčio, kiek buvo valandų nežino, jis su sūnumi išėjo į lauką, kuriame rėkavo V. Z.. Tuomet jo sūnus šiam kažką atgal pasakė bei vienas kitam pradėjo grasinti, kad „vienas kitam užvažiuos į snukį“. Jis mano, kad V. Z. galvojo, jog T. pastarajam yra neištikima, nes buvo pas G. K.. Tuomet jis girdėjo kaip V. Z. pasiūlė jo sūnui ateiti ant kelio išsiaiškinti. Jis liepęs sūnui niekur neiti nuėjo pasikalbėti su G. K., tačiau pastarasis jo neįleido, nes viduje buvo užsirakinęs su T. Jam bebeldžiant ant kelio išgirdo kylantį triukšmą, todėl suprato, kad V. Z. susikibo su jo sūnumi. Jam nuėjus ant kelio rado sėdintį V. Z., o netoliese šio stovintį sūnų su golfo lazda rankose. Jam matant sūnus V. Z. nemušė. Kadangi V. Z. skundėsi skausmu kojoje, todėl jis patraukęs kelių kišką pamatė, jog V. Z. yra atvirai lūžusi koja. Sūnus paprašė iškviesti greitąją ir policiją. Kas iškvietė greitąją, nežino. Sūnus pas G. K. buvo išėjęs su skirtingomis guminėmis šlepetėmis.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojo G. K. duotais paaiškinimais, kad d D. K. yra jo brolio A. K. sūnus. 2024 m. rugpjūčio mėn., tiksliai dienos nepamena, pas jį namuose vyko išgertuvės, kuriose be jo dar dalyvavo D. K. ir V. Z. sugyventinė T.. Išgertuvių metu T. turėjo telefoną, gal „Samsung“, kurį išgertuvių metu buvo kelis kartus išmetusi. Ar šis buvo apgadintas jis nežino. Kadangi buvo neblaivus tai ne viską pamena. Pamena kai apie vidurnaktį atbėgęs D. K. paprašė kviesti policiją. Kada ir prie kokių aplinkybių pastarasis buvo išėjęs į lauką, jis nežino. Jis klausė kas atsitiko, tačiau tas jam nieko nesakė. Tuomet jis su D. K. ir T. nuėjo ant kelio, kur rado gulintį V. Z. šaukiantį iš skausmo, tačiau kas jam buvo sužalota, nematė. Jis gulėjo ant kelio netoli įsukimo į savo namus. Kas iškvietė policijos pareigūnus jis nežino. Jis iš T. telefono atimti nebandė. Nuėjus prie V. Z. matė, kad šalia stovintis D. K. laikė rankose golfo lazdą, kurią D. K. padavė jam. Jam esant niekas prieš nieką nesmurtavo. D. K. jam nurodė, kad V. Z. jam su golfo lazda sudavė per ranką ir koją, todėl pastarasis atėmęs lazdą su šia sudavė V. Z. į įvairias kūno vietas. Kai atvyko policija ir greitoji jis lazdą grąžino D. K., o tas padavė policijos pareigūnams.

Įvykio vietos ir papildomos įvykio vietos apžiūros protokoluose aprašyta informacija, kad įvykio vieta yra prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), kelias, kurio šalikelėje rastas batas ir šlepetė.

Savanoriško daiktų pateikimo protokole aprašyta informacija, kad D. K. pateikė metalinę lazdą ir marškinėlius.

Savanoriško daiktų pateikimo protokole aprašyta informacija, kad V. Z. pateikė kelnes.

Daiktų apžiūros protokole aprašyta informacija, kad apžiūrėti kaip daiktai 1.03 m. ilgio metalinė lazda su užrašu „Advison“, marškinėliai su užrašu „Audi“ ant kurios yra panaši į kraują dėmė, kelnės su užrašu „Alix“ su perkirpta klešne bei rusvos spalvos panašiomis į kraują dėmėmis bei 41 dydžio batas ir šlepetė.

Savanoriško dokumentų pateikimo protokole aprašyta informacija, kad D. K. pateikė Žalos privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo sutartį. Žalos privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo sutartimi Nr. 3522 skolininkas D. K. įsipareigojo per 10 mėn. atliginti VSDF padarytą 3761,19 euro žala, mokant kas mėnesį po 400 eurų.

Specialisto išvada Nr. G 499/2024(09), kad V. Z. konstatuotas dešinio blauzdikaulio atviras lūžimas, kraujuojanti žaizda dešinės blauzdos viduriniame trečdalyje, kurie vertinami sunkiu sveikatos sutrikdymu.

Pagalbos centro telefono išklotine, kad 2024-11-06 apie 00.10, 00.29 val., 00.37 val. ir 00.50 val. T. S. pranešė, jog D. K. sumušė, nužudė jos vyrą bei nulaužė (nupjovė) koją, todėl greitai reikia pagalbos.

Alkotesteriu nustatyta, kad D. K. nustatytas - 2,34 prom. neblaivumas, G. K. - 2,13 prom. neblaivumas, V. Z. - 00,00 prom. neblaivumas ir T. S. - 2,35 prom. neblaivumas.

Charakteristika, kad (duomenys neskelbtini) administracija D. K. charakterizuoja teigiamai.

Daiktais, turinčiai reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – lazda, šlepete, batu, marškinėliais ir kelnėmis.

Nenustatyta, kad kaltinimo ribose nukentėjusysis V. Z. ir anksčiau nurodyti asmenys (liudytojai T. S., A. K., G. K.) ikiteisminio tyrimo metu dėl kokių tai priežasčių galėjo sakyti D. K. atžvilgiu netiesą. Šių (nukentėjusiojo, liudytojų) paaiškinimai pakankamai išsamūs, papildo D. K. teisiamojo posėdžio metu duotus paaiškinimus. Nukentėjusiojo, liudytojų paaiškinimai patvirtina teismo anksčiau aprašytas nusikalstamos veikos aplinkybes. Šių paaiškinimai neprieštarauja teisiamojo posėdžio metu duotiems D. K. paaiškinimas. Todėl teismas anksčiau aprašytais nukentėjusiojo, liudytojų paaiškinimais dėl D. K. sunkaus sveikatos sutrikdymo V. Z. tiki ir juos vertina kaltinamojo D. K. kaltės įrodymais.

Anksčiau išvardintoje rašytinėje medžiagoje užfiksuoti duomenys, daiktai patvirtina teismo nustatytas nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes. Šie neprieštarauja kitiems byloje surinktiems duomenims. Nenustatyta, kad šie rašytiniai duomenys, daiktai gauti, aprašyti ne įstatymo nustatyta tvarka. Todėl teismas minėtą rašytinę medžiagą, daiktus taip pat vertina kaltinamojo D. K. kaltės įrodymais.

Teismas, ištyręs anksčiau paminėtus duomenis, šiuos įvertinęs, pripažinęs įrodymais, sprendžia, kad šiais įrodymais (šių visuma) įrodyta D. K. kaltė, kaltinime nurodytu laiku, vietoje, būdu sunkiai sutrikdžius V. Z. sveikatą. Byloje surinktais įrodymais patvirtinantys D. K. veiksmai aiškiai rodo, kad jis, šiuos darydamas, suvokė pavojingos nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip veikti, būtent teismo nustatytu laiku, kaltinime nurodytoje vietoje, teismo nustatytu būdu, norėjo neapibrėžtai padaryti V. Z. sveikatos sutrikdymą. Pagal tai teismas sprendžia, kad D. K. kaltei įrodyti pakanka byloje surinktų įrodymų; jo anksčiau aprašyta nusikalstama veika kvalifikuota tinkamai ir atitinka BK 135 straipsnio 1 dalies požymius.

D. K. atsakomybę lengvina tai, kad jis nuo pat pranešimo apie įtarimą padarius nusikalstamą veiką prisipažino kaltu, nuoširdžiai gailisi. Jo atsakomybę sunkina tai, kad veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio, tai turėjo reikšmės nusikalstamos veikos padarymui.

Skirdamas D. K. bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis). Taip pat skiriama bausme turi būti pasiekti bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnyje, t. y. sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ir apriboti nuteistajam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę (BK 61 straipsnio 1 dalis). Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, nustato skiriamos bausmės dydį (BK 61 straipsnio 2 dalis).

Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-603/2010, 2K-118/2011, 2K-148/2014, 2K-492/2014 ir kt.). Taigi baudžiamosios atsakomybės individualizavimo nuostata reiškia, kad taikant baudžiamosios teisės prievartos priemones (bausmes, baudžiamojo ir auklėjamojo poveikio priemones, priverčiamąsias medicinos priemones) būtina siekti teisingumo ir atsižvelgti į kaltininko asmenybę, jos resocializacijos poreikius. Baudžiamosios atsakomybės individualizavimas reikalauja nustatyti baudžiamajame įstatyme optimalias kaltininko resocializacijai būtinas bausmių rūšis ir jų dydžius bei sudaryti teisines prielaidas teismui parinkti ir paskirti proporcingą ir teisingą bausmę arba kitą baudžiamosios teisės poveikio priemonę.

BK 54 straipsnio 3 dalyje yra įtvirtinta tiesioginio teisingumo principo bausmių skyrimo procese taikymo galimybė : tais atvejais, kai straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarauja teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Jeigu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai visiškai arba iš dalies atidėti paskirtos bausmės vykdymą, išskyrus atvejus, kai padaromas labai sunkus nusikaltimas. Toks teisinis reguliavimas leidžia daryti išvadą, kad šis bausmės švelninimo pagrindas sietinas su konkrečioje byloje nustatytų aplinkybių visuma, rodančia, jog baudžiamajame įstatyme nurodytos bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti. Tačiau bausmės švelninimas BK 54 straipsnio 3 dalies pagrindu gali būti pagrįstas tik išimtinėmis aplinkybėmis, rodančiomis, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas asmeniui už nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-512/2013, 2K-252/2014, 2K-447/2014, 2K-361/2014, 2K-P-89/2014 ir kt.). Pažymėtina ir tai, kad, viena vertus, taikant kaltininkui baudžiamojo ar auklėjamojo poveikio priemones, taip pat priverčiamąsias medicinos priemones, būtina atsižvelgti į kaltininko asmenybę ir jos resocializacijos poreikius. Kita vertus, valstybė taiko kraštutinę griežčiausią laisvės atėmimo bausmę ir parenka tam tikrą jos trukmę tik tada, kai tokia priemonė yra proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui, atsižvelgdama taip pat ir į kaltininko asmenybę, ir tikrai, kai tai yra būtina (kitos teisinės priemonės yra aiškiai nepakankamos) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-536/2014, 2K-204-942/2015).

Teismo sprendimas taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį gali būti priimtas pirmiausia atsižvelgus į BK 54 straipsnio 1, 2 dalis bei 55–61 straipsniuose įtvirtintas bendrąsias bausmės skyrimo taisykles. Be to, teismams suteikta galimybė švelninti bausmę ir vadovaujantis BK 62 straipsniu. Ir tik tada, kai konkrečioje byloje nustatoma aplinkybių visuma, susijusi su daug mažesniu asmenybės ir veikos pavojingumo vertinimu, ar kokia nors unikali teisinė ar kitokia socialinė situacija, rodanti, kad minėtos bendrosios bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti, galima pritaikyti BK 54 straipsnio 3 dalį. Iš esmės turi būti nustatyta tokia aplinkybių visuma, kurioje bausmė, nors formaliai ir atitinka visas bausmės skyrimo nuostatas (tai gali būti ir sankcijos minimumas), tačiau yra betikslė, t. y. nepasiekia visų savo tikslų, nurodytų BK 41 straipsnio 2 dalyje, arba, atvirkščiai, – pasiekia iš esmės tik vieną – nubaudimą, kuris tokioje situacijoje yra per griežtas, nelogiškas ir nereikalingas. Taigi ši nuostata nėra pagrindinė ir vienintelė taisyklė, kuria pirmiausia turi vadovautis teismas, skirdamas bausmę. Priešingai, pagrindinės taisyklės yra aiškiai suformuluotos baudžiamajame įstatyme, o bausmės skyrimo norma, mininti teisingumo principą, yra labai abstrakti ir taikytina tik retais ir ypatingais atvejais. Todėl ši norma teismų praktikoje ir įgijo išimtinių aplinkybių statusą, taip bausmės skyrimą pabrėžiant ne kaip statišką, o labai dinamišką procesą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-432/2014, 2K-186-942/2015, 2K-204-942/2015).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje įtvirtinta nuostata, kad BK 54 straipsnio 3 dalis suteikia teismui galimybę pašalinti prieštaravimą teisingumo principui, nors baudžiamasis įstatymas nepateikia šio principo apibrėžimo. Turint omenyje teisingumą teisingos bausmės paskyrimo prasme, tai, visų pirma, teisingumas reiškia įstatymo nustatytą optimalų kaltininkui pasitaisyti reikalingą bausmės dydį. Teisingumo principui prieštarauja tiek aiškiai per griežtos, tiek ir aiškiai per švelnios bausmės paskyrimas. BK 54 straipsnio 3 dalies taikymas negali būti suprastas kaip išimtis, kuriai negalioja BK 41 straipsnio 2 dalies ir 54 straipsnio 2 dalies nuostatos (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-98/2008). Taikant BK 54 straipsnio 3 dalį svarbu ir tai, kad kaltininko asmenybės ir (ar) jo padarytos veikos vertinimas suponuotų išvadą, jog sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas už nusikaltimą, padarytą byloje nustatytomis aplinkybėmis, būtų teisingas. Būtent šių aplinkybių viseto įvertinimas teismams leidžia daryti išvadą dėl bausmės atitikties teisingumo principui (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-456/2013). Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas teisingumo principo reikšmę skiriant bausmes, ne vienoje nutartyje yra pasisakęs, kad bausmė laikoma teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-420/2006).

Kaltinamasis D. K. padarė sunkų nusikaltimą tiesiogine, neapibrėžta tyčia. Pagal anksčiau aprašytas aplinkybes (asmenų paaiškinimus) teismas sprendžia, kad anksčiau aprašyto nusikaltimo padaryme D. K. paskesni veiksmai buvo spontaniški, iššaukti nukentėjusiojo veiksmais, po šio lazda sudavimo D. K. per koją.

Teismas įvertina aplinkybes, jog D. K., anksčiau neteistas, yra jauno amžiaus, nevedęs, jis po nustatytos nusikalstamos veikos padarymo iš įvykio vietos nepasišalino, jis nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios kaltu padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką prisipažino visiškai ir nuoširdžiai dėl to gailėjosi. D. K. turi deklaruotą, faktinę gyvenamąją vietą. Jis legaliai dirba. Jį neigiamai charakterizuojančių duomenų tiek iš gyvenamosios vietos atitinkamo darbuotojo, tiek iš darbdavio byloje nėra. Juolab, kad darbdavys jį charakterizuoja teigiamai. D. K. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksą administracinio nusižengimo nepadaręs, atitinkamai priklausomybės ligų centro, psichiatrijos skyriaus įskaitose nėra įrašytas.

Be to, teismas skirdamas D. K. bausmę atsižvelgia į tai, jog nukentėjusysis V. Z. ieškinio byloje nereiškė, baigiamosiose kalbose iš esmės nurodė, jog D. K. atleido, jiedu susitaikė, susitarė dėl žalos atlyginimo. Taip pat atsižvelgiama į tai, kad Žalos privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo sutartimi Nr. 3522 D. K. įsipareigojo per 10 mėn. atliginti VSDF padarytą 3761,19 euro žala, mokant kas mėnesį po 400 eurų. Nėra duomenų, kad D. K. nesilaikytų minėto susitarimo. Be to, teismas atkreipia dėmesį į tai, kad nėra duomenų, jog D. K. atžvilgiu nagrinėjama kita baudžiamoji byla teisme.

Visų šių aplinkybių visuma rodo mažesnį D. K. padaryto nusikaltimo ir jo paties asmenybės pavojingumą. D. K. izoliavimas nuo visuomenės itin neigiamai paveiktų jo asmenybės formavimąsi ir socialinius ryšius, neatitiktų teisingumo principo reikalavimus.

Pagal anksčiau aprašytas aplinkybes, taikant BK 54 straipsnio 3 dalį, D. K. už nusikaltimą skirtina švelnesnė bausmė, nei numatyta BK 135 straipsnio 1 dalyje, būtent areštas. Pagal BK 64¹ straipsnį baudžiamoje byloje atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, nuteistajam, prisipažinusiam kaltu visiškai, skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Šioms sąlygoms aplinkybės byloje nustatytos. Todėl D. K. bausmė – areštas, mažinama vienu trečdaliu.

Teismas, vadovaudamasis BPK 296, 297, 301 – 305, 307 straipsniais, -

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

pripažinti D. K. kaltu pagal BK 135 straipsnio 1 dalį už sunkaus sveikatos sutrikdymą ir už tai jam, vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi, paskirti 90 (devyniasdešimt) parų arešto.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą D. K. bausmę - 90 parų arešto, sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti jam galutinę bausmę – 60 (šešiasdešimt) parų arešto.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, D. K. paskirtos 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmės vykdymą atidėti šešiems mėnesiams be intensyvios priežiūros.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, D. K. paskirti baudžiamojo poveikio priemones :

- 10 MGL dydžio (500 Eur) įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą. Nustatyti, jog nurodyta įmoka turi būti sumokėta per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos sąskaitą LT14 4040 0636 1000 0390 nurodant vardą, pavardę ir asmens kodą. Jei įmoką moka kitas asmuo, būtina nurodyti asmens, už kurį mokama, vardą, pavardę ir asmens kodą. Įmokos kvitą pristatyti į Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmus;

- įpareigojimą vykdyti susitarimą su V. Z., pagal kurį D. K. įsipareigojo nuo 2025-01-01 iki 2026 m. rugpjūčio mėn. sumokėti V. Z. po 100 eurų per mėnesį.

Arešto bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Įsiteisėjus nuosprendžiui, panaikinti D. K. taikomą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Įsiteisėjus nuosprendžiui, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, -

lazdą, šlepetes, batą, marškinėlius ir kelnes, saugomus Policijos departamente (1 tomas, b. l. 137, 139, 141, 143, 145) sunaikintini;

telefoną „Samsung A13“, grąžintą saugoti T. S., palikti nuolat jai;

du kompaktinius diskus (1 tomas, b. l. 46, 198), palikti saugoti prie bylos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmus.