Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2015-08-27 · Civilinė byla Nr. e2S-1241-265/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-08-27
Bylos Nr.
e2S-1241-265/2015
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-01923-2015-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Alvydas Žerlauskas
Pareiškėjas
L. C., V. K.
Suinteresuotas asmuo
V. A.

Pranešėjas A. Žerlauskas Civilinė byla Nr. e2S-1241-265/2015

Teisėja D. Žvinklytė (Proceso Nr. 2-06-3-01923-2015-4)
Procesinio sprendimo kategorija (S) 116.5.3; 122.4;
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS

2015 m. rugpjūčio 27 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Alvydas Žerlauskas, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs pareiškėjų L. C. ir V. K. (V. K.) atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-05-26 nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjų L. C. ir V. K. (V. K.) pareiškimą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, suinteresuotas asmuo V. A.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

sutuoktiniai kreipėsi į teismą, prašydami nutraukti 1985 m. liepos 27 d. Stavropolio krašto, Čerkesko m. civilinės metrikacijos skyriuje įregistruotą santuoką, kadangi išsituokti yra tvirtai apsisprendę, jų nebesieja artimi santykiai, daugiau kaip metus nebegyvena santuokinio gyvenimo, visus klausimus, numatytus Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.51 straipsnyje, yra aptarę bei pasirašę santuokos nutraukimo pasekmių sutartį, kurią prašė patvirtinti.

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2015-05-26 nutartimi netvirtino pareiškėjų L. C. ir V. K. (V. K.) santuokos nutraukimo pasekmių sutarties, o civilinę bylą dėl pareiškėjų santuokos nutraukimo sustabdė, kol sutuoktiniai sudarys naują sutartį. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad kreditorė V. A. su pareiškėjų sutartimi dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutartimi, pagal kurią pareiškėjai L. C. asmeninės nuosavybės teisė atiteko butas, esantis (duomenys neskelbtini), nesutiko. Teismas įvertinęs šią aplinkybę, pareiškėjams pasiūlė sudaryti naują sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurios sąlygos nepažeistų galimų kreditorės V. A. interesų.

Šalies argumentai

Pareiškėjai su skundžiama nutartimi nesutiko, prašė ją panaikinti ir atnaujinti civilinės bylos nagrinėjimą. Sutuoktiniai nurodė, kad teismas pažeidė procesinės teisės normas ir šie pažeidimai nulėmė neteisėto procesinio sprendimo priėmimą. Pasak apeliantų, klausimas dėl skolininko V. K. dalies bendrame turte nustatymo kreditorės V. A. iniciatyva buvo sprendžiamas teisme. apeliantai nurodė, jog Klaipėdos apygardos teismas nenukreipė išieškojimo į butą, esantį (duomenys neskelbtini), nes jis priklauso L. C.. Apeliantų vertinimu, ši aplinkybė turi prejudicinę reikšmę, dėl to teismas privalėjo ja vadovautis ir patvirtinti sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Taip pat apeliantai nurodo, kad teismo nutartis jiems neaiški. Kaip nurodo pareiškėjai, teismas nustatė 6 mėn. terminą sudaryti naują sutartį, tačiau apeliantams nesuprantama, ar sutartis turi būti iš esmės nauja, ar gali būti tik pakeisti atskiri punktai ir kokie.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su pareiškėjų argumentais, kurių pagrindu kvestionuojamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas bei pagrįstumas. Santuokos nutraukimą abiejų sutuoktinių bendru sutikimu reglamentuoja CK trečiosios knygos IV skyriaus antrojo skirsnio ir CPKXXXV skyriaus teisės normos. Pagal CK 3.51 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir CPK 539 straipsnio 2 dalį kartu su prašymu nutraukti santuoką sutuoktiniai turi pateikti CK 3.53 straipsnyje nustatytus reikalavimus atitinkančią sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Teismas, prieš patvirtindamas sutuoktinių pateiktą sutartį, turi patikrinti, ar joje nustatytos sąlygos iš esmės nepažeidžia nepilnamečių vaikų ar vieno iš sutuoktinių teisių ir teisėtų interesų, ar neprieštarauja viešajai tvarkai. CPK 539 straipsnio 1 dalies 4 punkte ir 540straipsnio 4 dalyje įtvirtintos teisės normos, skirtos sutuoktinių kreditorių interesų apsaugai. Šių teisės normų nuostatos įpareigoja sutuoktinius kreipiantis į teismą dėl santuokos nutraukimo nurodyti duomenis apie savo kreditorius, o teismą - sustabdyti bylą, jei kreditoriai pareiškia reikalavimus – iki jie bus išspręsti. Teismui nustačius, kad prašymas dėl santuokos nutraukimo ir sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių neatitinka įstatymo reikalavimų ir sutuoktiniams nepašalinus nustatytų trūkumų, prašymas dėl santuokos nutraukimo paliekamas nenagrinėtas. Tokį procesinį sprendimą teismas gali priimti, nustatęs, kad sutuoktiniai be įstatymų nustatyto pagrindo bendras turtines teises ir pareigas pasidalija nepalankiu kreditoriams būdu, kai dėl to nukenčia kreditorių teisėti interesai. Iš esmės tokiu pasidalijimu išvengiama prievolių kreditoriams vykdymo, todėl sutuoktinių pasirinktas būdas gali būti pripažįstamas prieštaraujančiu viešajai tvarkai. Šiuo nagrinėjamu atveju kreditorė prieštarauja, jog butas, esantis (duomenys neskelbtini)atitiks tik pareiškėjai. Šalims kito nekilnojamojo turto neturint pagrįstai galima konstatuoti, jog tokia sąlyga dėl santuokos nutraukimo pažeidžia kreditorės interesus. Kasacinis teismas ne kartą pasisakė dėl būtinumo užtikrinti kreditoriaus teisėtų interesų apsaugą nagrinėjant bylas dėl santuokos nutraukimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2006 m. gegužės 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-354/2006, 2008 m. liepos 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-384/2008; 2010 m. gruodžio 13 d., priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-510/2010 ).

Tuo tarpu pareiškėjų nurodomos aplinkybės dėl prejudicinę reikšmę turinčių faktų teisiškai nepagrįstos. Pažymėtina, jog pareiškėjų nurodomoje civilinėse byloje dėl turto dalies nustatymo buvo sprendžiamas kitokio pobūdžio klausimas, t .y. skolininko turto dalies nustatymo bendrąja nuosavybe priklausančiame turte, o šioje byloje sprendžiama dėl santuokos nutraukimo, turto teisinio rėžimo, kreditorių teisių užtikrinimo ir kitų su santuokos nutraukimu susiję klausimai. Aplinkybė, jog nebuvo nukreiptas išieškojimas į butą, esantį (duomenys neskelbtini), nesuteikia pagrindo savaime konstatuoti, jog šis butas priklauso pareiškėjai asmeninės nuosavybės teise. Ieškovams nesutinkant koreguoti sutarties nuostatų, jog jos atitiktų kreditorės interesus, pareiškėjai turi teisę nutraukti santuoką ieškinio teisenos tvarka įtraukiant į bylą kreditorę trečiuoju asmeniu pareiškiančiu savarankiškus reikalavimus (CK 3.126 straipsnio 1 dalis).

Taip pat nagrinėjamu atveju negalima sutikti su pareiškėjų argumentų, jog skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis neaiški ir jiems nesuprantama, kaip jie turi koreguoti sutarties sąlygas. Pažymėtina, jog pareiškėjai atstovaujami profesionalaus teisininko – advokato, kuriam santuokos nutraukimo procedūros turėtų būti aiškios ir suprantamos. Pareiškėjams nesuprantant teisės akto reikalavimų, nurodytų teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje, nėra pagrindas teikti apeliacinį skundą, o apeliacinės instancijos teismui, dėl to pripažinti teismo procesinį sprendimą neteisėtu.

Esant nurodytų aplinkybių visetui atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336?339 straipsniais, teismas

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 26 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas Alvydas Žerlauskas