Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

1. 2001-02-02 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - LR BK) 271 str. 2 d. (1961 m. LR BK redakcija), keturių mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis LR BK 47¹ str. bausmės vykdymas atidėtas 1 metams ir 6 mėnesiams.

2. 2001-12-06 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 16 str. 2 d., 271 str. 2 d., 271 str. 2 d., 42 str. 1 d. (1961 m. LR BK redakcija), vienerių metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis LR BK 42 str. 4 d. paskirta bausmė subendrinta su 2001-02-02 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme, paskiriant galutinę vienerių metų laisvės atėmimo bausmę. Pritaikius LR BK 47¹ str. bausmės vykdymas atidėtas 2 metams.

3. 2002-07-11 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal 271 str. 2 d. (1961 m. LR BK redakcija), vienerių metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis LR BK 43 str. pridėta dalis Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2001-12-06 nuosprendžiu skirtos bausmės, nustatant galutinę 1 metų ir 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

4. 2003-01-09 Druskininkų miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 271 str. 2 d. (1961 m. LR BK redakcija) vienerių metų laisvės atėmimo bausme su turto už 500 Lt konfiskavimu. Vadovaujantis LR BK 43 str. 1 d., paskirta bausmė subendrinta su 2002-07-11 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme, paskiriant galutinę 1 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę su turto už 500 Lt konfiskavimu. Pritaikius Lietuvos Respublikos 2002-11-07 Įstatymo „Dėl amnestijos“ 5 str., bausmė sumažinta 1/6, t. y. 3 mėnesiais. Nustatant galutinę 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

5. 2004-03-08 Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 178 str. 4 d. dvidešimties parų arešto bausme.

6. 2004-04-22 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 180 str. 1 d. šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis LR BK 64 str. prijungta neatlikta bausmė pagal 2003-01-09 Druskininkų miesto apylinkės teismo nuosprendį, nustatant galutinę 1 metų laisvės atėmimo bausmę.

7. 2004-11-16 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 178 str. 4 d., 178 str. 1 d., 24 str. 6 d., 214 str., 182 str. 1 d. vienerių metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis LR BK 63 str. paskirta bausmė subendrinta su 2004-04-22 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme, paskiriant galutinę subendrintą 1 metų 7 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

8. 2005-01-04 Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 178 str. 4 d. vienerių metų ir septynerių mėnesių laisvės atėmimo bausme.

9. 2005-02-07 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 178 str. 1 d., 178 str. 4 d. vienerių metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis LR BK 63 str. 9 d. paskirta bausmė subendrinta su 2004-11-16 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme, paskiriant galutinę subendrintą 2 metų laisvės atėmimo bausmę.

10. 2006-11-23 Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 178 str. 2 d. dviejų metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme.

11. 2009-05-29 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 178 str. 2 d. vienerių metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme.

12. 2010-11-09 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 178 str. 2 d. vienerių metų ir trijų mėnesių laisvės atėmimo bausme.

13. 2011-10-07 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 178 str. 2 d. dvejų metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme, vadovaujantis LR BK 64 str. 1 d., 3 d. paskirtą bausmę subendrinti su 2010-11-09 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme, galutinė bausmė 3 metai laisvės atėmimo (bausmę atliko 2014-08-11, teistumas neišnykęs),

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

Kaltinamasis E. P., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, 2015-01-24, apie 12.40 val., viešojoje vietoje, maršrutiniame autobuse Nr. 53, prie ,,Kalvarijų“ visuomeninio transporto sustojimo, esančio prie 61-ojo namo Kalvarijų g., Vilniuje, iš G. S. rankinės slapta pasikėsino pagrobti jai priklausančią piniginę, kurioje buvo dvi kupiūros po 50 eurų, iš viso 100 eurų, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jo valios, kadangi buvo sulaikytas autobuso vairuotojo. Tokiais savo veiksmais pasikėsino pagrobti svetimą turtą – G. S. priklausančius 100 eurų (kišenvagystė).

Kaltinamasis E. P. nusikalstamos veikos padarymo faktą pripažino visiškai ir teismo proceso metu parodė, kad 2015-01-24, apie 12.00 val. įlipo į 53-ą autobusą stotelėje prie Vilniaus savivaldybės. Autobuse buvo žmonių, o jis pamatė stovinčią moterį, kuri rankoje laikė rankinę. Nutarė įvykdyti vagystę iš rankinės. Priėjo, atsistojo šalia jos ir prasegė rankinę. Iš rankinės ištraukė piniginę ir nuėjęs toliau nuo moters ją apžiūrėjo. Ten buvo dvi kupiūros po 50 eurų. Pinigus išėmė, o piniginę numetė prie kėdės ant grindų. Kas dar buvo piniginėje, jis nežiūrėjo, kadangi jam reikėjo tik pinigų. Moteris pastebėjo, kad atsegta jos rankinė ir nuėjusi prie vairuotojo apie tai jam pasakė. Tada autobuso vairuotojas sustojo prie Kalvarijų gatvėje esančio sustojimo ir atidarė duris. Išlipinėjo iš autobuso, tačiau iš kabinos išėjęs vairuotojas sulaikė jį. Įtempė atgal į autobusą. Tuo metu jam iš kišenės iškrito 100 eurų. Moteris iš karto pasakė, kad tai jos pinigai ir juos pasiėmė. Tada buvo iškviesti policijos pareigūnai, jis buvo pristatytas į komisariatą. Pinigus būtų išleidęs savo reikmėms. Nedirba, registruotas darbo biržoje, turi skolų, gyvena iš motinos uždarbio. Gailisi dėl savo veiksmų.

Iš nukentėjusiosios G. S. parodymų ikiteisminio tyrimo metu matyti, kad 2015-01-24, apie 12.30 val., visuomeninio transporto stotelėje „Trakai“ ji įlipo į viešojo transporto autobusą Nr. 53. Įlipusi į autobusą nuėjo iki vairuotojo ir iš jo nusipirko bilietą. Vairuotojui davus grąžą ji ją įsidėjo į piniginę, o piniginę - į rankinę. Važiuodama rankinę laikė priekyje, rankoje. Maždaug po dviejų stotelių pro ją labai keistai praėjo vaikinas, kuris tik praėjęs ją apsisuko ir ėjo atgal. Jam vėl praėjus ji pasižiūrėjo į rankinę ir pastebėjo, kad rankinė yra prasegta, o iš rankinės dingo piniginė, kurioje buvo banko kortelės, nuolaidų kortelės ir pinigai -100 eurų (dvi kupiūros po 50 eurų). Vairuotojo paprašė, kad jis neišleistų keleivių ir iškviestų policiją. Jis taip ir padarė. Tada kažkoks keleivis jai pasakė, kad ant grindų guli piniginė. Tai buvo jos piniginė, tačiau be 100 eurų. Vienas iš keleivių pasakė, kad piniginę galimai pavogė vaikinas, kuris stovėjo prie durų ir buvo su kepure. Tada kažkuris keleivis pasakė, kad jam reikia skubiai išlipti, o vairuotojui atidarius duris, vaikinas su kepure pradėjo bėgti. Autobuso vairuotojas nubėgo paskui ir bėglį sulaikė. Vairuotojui ir vaikinui lipant į autobusą pastarasis išmetė dvi 50 eurų kupiūras. Vairuotojas pakėlė pinigus ir grąžino jai. Netrukus atvyko policijos pareigūnai. Žala jai nepadaryta, pinigai ir piniginė grąžinti.

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas, veikos kvalifikavimas

Pagal Lietuvos Respublikos BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas teismas nuosprendyje savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie vertinami remiantis Lietuvos Respublikos BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Remiantis BPK 20 straipsniu įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, Baudžiamojo proceso kodekso numatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.

BK 178 straipsnio 2 dalyje nustatyta atsakomybė tam, kas viešoje vietoje pagrobė svetimą turtą iš asmens drabužių, rankinės ar kitokio nešulio. Vagystės objektyviesiems požymiams būdinga tai, kad vagystės veika apima du momentus: slaptą arba atvirą svetimo turto paėmimą ir neatlygintiną turto pasisavinimą. Vagystėje turto paėmimas – tai tiesioginis prisilietimas prie daikto, jo paėmimas rankomis, įrankiais, pakeičiant jo vietą, t. y. neteisėtas daikto paėmimas iš apibrėžtos vietos, tačiau dar neturint galimybės naudotis daiktu pagal savo valią. Turto pasisavinimas – tai neteisėtas paimto daikto užvaldymas, turint tikslą valdyti tą daiktą kaip nuosavą. Vagystė sudėtis yra materialioji. 2005 m. birželio 23 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato nutarime Nr. 52 teigiama, kad va­gys­tė lai­ko­ma baig­ta, kai kal­ti­nin­kas už­val­do sve­ti­mą tur­tą ir taip įgy­ja ga­li­my­bę ne­tei­sė­tai val­dy­ti, nau­do­tis ir dis­po­nuo­ti tur­tu pa­gal sa­vo va­lią. Valdymo teisė suprantama kaip turto buvimas savininko žinioje. Naudojimosi teisė leidžia pasinaudoti naudingomis daikto savybėmis, o disponavimo teisė – tai teisinės turto padėties nustatymas savininko valia. Galimybė savo nuožiūra naudoti turtą yra būtina turto pagrobimo pasekmė.

Bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamasis E. P. viešojoje vietoje, autobuse, slaptai atsegė nukentėjusiosios rankinę, iš kur ištraukė piniginę. Iš piniginės ištraukė 100 eurų, piniginę numetė ir pasinaudojus progai norėjo pasišalinti iš autobuso su kitais keleiviais, tačiau buvo sulaikytas vairuotojo, į kurį pagalbos kreipėsi nukentėjusioji G. S.. Pažymėtina, kad kaltinamasis piniginę ištraukė iš nukentėjusiosios rankoje, t.y. prie savęs, laikomos rankinės.

Laisvai disponuoti pagrobtu turtu jis negalėjo, nes buvo pastebėtas ir įtartas vagyste autobuso keleivių ir pačios nukentėjusiosios, sulaikytas prie autobuso. Todėl nusikalstamos veikos nebaigė dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jo valios. Kaltinamojo veiksmai teismo kvalifikuojami pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d. ir 178 str. 2 d.

Bausmės skyrimas

Skiriant bausmę kaltinamajam E. P. turi būti atsižvelgiama į visus Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytus bausmės tikslus: sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti galimybę daryti naujas veikas, paveikti bausmę atliekančius asmenis, kad šie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Šių tikslų visuma sudaro vieningą bausmės paskirtį. Taigi, vienas pagrindinių bausmės skyrimo principų, įtvirtintų Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnyje, yra bausmės teisingumo principas. Teisingumo principo įgyvendinimas užtikrina kaltininkui paskyrimą tokios tinkamai individualizuotos bausmės, kuri geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintą bausmės paskirtį.

E. P. padarė nusikaltimą veiką, kurią įstatymas priskiria prie apysunkių (Lietuvos Respublikos BK 11 str. 4 d.). Ji baigėsi pasikėsinimo stadijoje.

Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis pripažino nusikaltimo padarymo faktą, gailisi dėl savo veikos. Sunkinančių jo atsakomybę aplinkybių nėra.

Kaltinamasis E. P. teisiamas yra 14 kartą. Jo teistumas neišnykęs ir nepanaikintas, jis vėl įvykdė tyčinį nusikaltimą, todėl konstatuojamas nusikaltimų recidyvas (Lietuvos Respublikos BK 27 str.1d.). Baustas administracine tvarka (b.l.24-27). Oficialiai nedirbo, kaip aiškina, gyveno iš motinos lėšų, uždarbio.

Esant nusikaltimų recidyvui (Lietuvos Respublikos BK 56 str.) kaltinamajam skirtina reali laisvės atėmimo bausmė. Teismas taip pat įvertina ir tą aplinkybę, jog kaltinamasis iš laisvės atėmimo vietos paleistas 2014-08-11, tačiau iš realios bausmės atlikimo tinkamų išvadų nepadarė, savo nuostatų nepakeitė, vėl vykdė tyčinį nusikaltimą.

Įvertinęs visas baudžiamojoje byloje ištirtas ir nustatytas aplinkybes, atsižvelgdamas į tai, kad nėra kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, lengvinančią jo atsakomybę aplinkybę, jo asmenybę, nusikaltimo padarymo stadiją, tai, kad nukentėjusioji atgavo savo turtą, bei vadovaudamasis LR BK 41 str., 54 str. ir 61 str. teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti paskyrus kaltinamajam už nusikaltimo padarymą laisvės atėmimo bausmę, kuri yra mažesnė negu sankcijoje numatytas už padarytą veiką bausmės vidurkis. Taikytini Lietuvos Respublikos BK 64(1) str. reikalavimai dėl bausmės mažinimo trečdaliu, nes byla išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka.

Civilinio ieškinio, daiktinių įrodymų byloje nėra.

Tyrimo metu kaltinamajam nebuvo parinkta kardomoji priemonė. Iki teismo nuosprendis bus pradėtas vykdyti teismas skiria E. P. kardomąją priemonę - dokumento paėmimą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 str., 302-308 str.str., teismas

nusprendė:

E. P. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 str. 1d. 178 str. 2 d. ir nuteisti jį 1 metams ir 3 mėnesiams laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 64¹str., šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti jam bausmę – 10 mėnesių laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.

Į bausmės laiką įskaityti dvi paras laikinojo sulaikymo laiko.

Bausmės pradžią nuteistajam skaičiuoti nuo jo sulaikymo, vykdant nuosprendį, dienos.

Paskirti nuteistajam kardomąją priemonę - asmens tapatybės kortelės Nr. LTU 12505610 paėmimą - iki nuosprendis bus pradėtas vykdyti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.